Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal V. D. atstovo adv. Gedimino Juknevičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-09 nutarimo, kuriuo V. D. pripažintas kaltu ir nubaustas:

pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 119 straipsnio 2 dalį (dėl informacijos nepateikimo akcininkui) – 2 700 Eur bauda;

pagal ANK 119 straipsnio 2 dalį (dėl visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimo) – 2 700 Eur bauda.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, V. D. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 2 800 Eur bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. nubaustas už tai, kad jis, būdamas baustas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-10 nutarimu už akcininkų teisių pažeidimą, būdamas UAB „Europa Group“ (toliau – ir EG) ir UAB „Group Europa Investment“ (toliau – ir GEI) prokuristas ir faktiškai atlikdamas bendrovių vadovo funkcijas, per įstatymo nustatytą 7 dienų terminą nuo reikalavimo gavimo dienos, tai yra iki 2017-08-18, nepateikė EG ir GEI akcininko R. B. įgalioto atstovo advokato M. T. 2017-08-09 prašyme „Dėl dokumentų bei informacijos pateikimo“ nurodytos informacijos apie bendroves bei nurodytų dokumentų (jų kopijų), o būtent: nenurodė, ar planuoja įvykdyti bendrovių EG ir GEI visuotinių akcininkų susirinkimų nutarimus, tai yra sušaukti bendrovių EG ir GEI visuotinius akcininkų susirinkimus; nepateikė pranešimų apie bendrovių EG ir GEI visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimą ir bendrovių EG ir GEI visuotiniuose akcininkų susirinkimuose planuojamų priimti sprendimų projektų; nenurodė, ar GEI jau išreikalavo iš A. B. 154 675,08 Eur mokėjimo palūkanų, sumokėtų pagal 2011-05-27 paskolos sutartį Nr. 01/27.05.2011 ir, jei neišreikalavo, nepateikė paaiškinimų, kodėl tai iki šiol nebuvo padaryta; nepateikė naujausios Piraeus Real Estate Cosultants S.r.l. parengtos Europa Group S.r.l. priklausančio viešbučio „Europa Royal Hotel“ rinkos vertės vertinimo ataskaitos; nepateikė informacijos apie Europa Group Hanner S.r.l bankroto priežastis; nenurodė, kodėl GEI reikalavimo teisės (kreditoriniai reikalavimai) į bankrutavusią Europa Group Investment S.r.l. ir bankrutuojančią S. C. Europa Group Towers S.r.l. iki šiol nėra nurašytos kaip beviltiškos; nenurodė tikslios kreipimosi dėl SIA Europa Group akcijų paketo rinkos vertės nustatymo ataskaitos pateikimo datos, o gavus SIA Europa Group akcijų paketo rinkos vertės nustatymo ataskaitą, nedelsiant neinformavo apie tai R. B. atstovų; nepateikė informacijos apie EG visų įmonių, kurių akcijos ar jų dalis priklauso EG, atžvilgiu turimas reikalavimo teises (kreditorinius reikalavimus) bei jų dydį; jei EG turi reikalavimo teises (kreditorinius reikalavimus) į įmones, kurių akcijos ar jų dalis priklauso EG ir kurios yra bankrutavusios ar bankrutuojančios, nenurodė, kodėl EG reikalavimo teisės (kreditoriniai reikalavimai) į šias įmones iki šiol nėra nurašytos kaip beviltiškos; nepateikė visų EG ir GEI bendrovių kreditorių sąrašo; nepateikė pasiūlymo dėl GEI pagal paskolos sutartis Nr. 24-PS, 22-PS, 21-PS, 17-PS, 15-PS, 14-PS ir 13-PS suteiktų paskolų (bendra suma 1 121 674,47 Eur) grąžinimo R. B. tvarkos, nurodant konkrečias paskolų dalis ir siūlomus jų grąžinimo terminus; taip pat nepateikė ir atsakymo, dėl ko yra delsiama pateikti informaciją (dokumentus), tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto bei 18 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Tokiais savo veiksmais V. D. padarė ANK 119 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą.

Taip pat V. D. nustatytu laiku, tai yra iki 2017 m. rugpjūčio 15 d., nesušaukė visuotinio EG ir GEI akcininkų susirinkimo, tuo pažeisdamas šių bendrovių akcininko R. B. neturtines teises, numatytas ABĮ 16 straipsnio 1 dalyje. Tokiais savo veiksmais V. D. padarė ANK 119 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą.

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto V. D. atstovas adv.G.Juknevičius (toliau – apelianto atstovas) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-09 nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną V. D. atžvilgiu nutraukti.

Nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėjo visas šiai bylai reikšmingas aplinkybes, netinkamai ir nesistemiškai įvertino byloje esančius įrodymus bei ABĮ 23 straipsnio, ANK 119 straipsnio nuostatas.

Pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-594-2013 konstatavo, kad pagal ABĮ 23 straipsnio 1 dalies nuostatas nebelikus bendrovės vadovo, pareiga inicijuoti visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą tenka bet kuriam akcininkui, kurio turimų akcijų kiekis yra ne mažiau, kaip 10 %. R. B. iki šios dienos nėra pateikęs paraiškų, atitinkančių ABĮ 23 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kurios galėtų sudaryti pagrindą V. D. sušaukti visuotinius akcininkų susirinkimus. Pagal susiformavusią praktiką, bendrovių akcininkų susirinkimai buvo šaukiami akcininkų paraiškų, atitinkančių ABĮ 23 straipsnio 5 dalies reikalavimus, pagrindu. Todėl mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad 2017-05-15 bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų metu priimti sprendimai įpareigojo V. D. sušaukti visuotinius akcininkų susirinkimus. Toks visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas negali būti laikomas tinkamu pagrindu visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimui, nes neatitinka ABĮ 23 straipsnyje nustatytų reikalavimų, t.y. nenurodyta susirinkimo vieta ir laikas, nepateikti sprendimo projektai, nepateikti reikiami dokumentai (finansinės atskaitomybės, kurios turėtų būti tvirtinamos). Be to, numatoma susirinkimų data buvo vėlesnė, nei įstatyme numatytas 30 dienų terminas. Pažymi, jog bendrovių akcininkai yra laisvi patys savo iniciatyva susitarti dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo, dėl susirinkimo laiko ir vietos, susirinkimo darbotvarkės bei tokiu būdu išspręsti visus akcininkų susirinkimo kompetencijai priskirtus ir akcininkams rūpimus klausimus. Atkreipia dėmesį, jog V. D. pareigą sušaukti eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą dėl bendrovių finansinių ataskaitų rinkinių patvirtinimo įgyvendino sušaukdamas 2017-05-15 vykusius akcininkų susirinkimus. Taigi bendrovių akcininkams nepriėmus sprendimų atitinkamais klausimais, pareiga inicijuoti sekančius pakartotinius visuotinius akcininkų susirinkimus dėl bendrovių finansinių ataskaitų tvirtinimo perėjo patiems bendrovių akcininkams. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-05-18 nutartyje Nr. N-575-180-2012 konstatuota, kad ABĮ nustatė teisę nesušaukti visuotinio akcininkų susirinkimo pagal gautą paraišką, jei ji neatitinka nors vieno iš išvardintų reikalavimų. Taigi ir Lietuvos teismų praktikoje įtvirtintas ABĮ 23 straipsnio aiškinimas aiškiai nurodo, kad tuo atveju, kai akcininko išreikšta iniciatyva dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo neatitinka ABĮ 23 straipsnio 5 dalies reikalavimų, bendrovės vadovui yra suteikta teisė atsisakyti šaukti visuotinius akcininkų susirinkimus, o juo labiau tai negali sukelti vadovui jokios pareigos, kurios nevykdymas galėtų sudaryti pagrindą taikyti administracinę atsakomybę. Apelianto atstovo manymu, aplinkybę, jog R. B., kaip akcininko, teisės nebuvo pažeistos, patvirtina ir tai, kad kitas bendrovių akcininkas, taip pat valdantis po 50 % bendrovių akcijų bei priėmęs atitinkamus sprendimus, nėra pareiškęs jokių reikalavimų ar nusiskundimų.

Pažymi, jog V. D. tariamai padarytas pažeidimas yra laikytinas itin formaliu, nes prašyta informacija, nors ir pavėluotai, tačiau buvo suteikta. Jis taip pat nėra pateikęs ABĮ 23 straipsnio 5 dalies reikalavimus atitinkančios paraiškos dėl visuotinio akcininkų susirinkimo. Be to, V. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėtų būti pripažinta tai, kad jo veiksmais nebuvo padaryta jokia žala (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, Lietuvos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui. Tokia pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-8-2013). Esant šioms aplinkybėms, laikytina, kad net ANK 119 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatyta minimali bauda yra per didelė, neproporcinga bei neadekvati galimo pažeidimo ir R. B. teisių pažeidimo atžvilgiu, todėl V. D. atžvilgiu turi būti taikomas ANK 34 straipsnis ir už pažeidimus, numatytus ANK 119 straipsnio 2 dalyje, administracinė nuobauda turi būti neskiriama arba skiriama ženkliai mažesnė bauda, nei numatyta minėto straipsnio sankcijoje.

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto V. D. atstovo adv. G.Juknevičiaus apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą ir teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, tinkamai įvertino įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (ANK 569 straipsnio 4 dalis), teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, padarė teisingas išvadas dėl V. D. kaltės, padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 119 straipsnio 2 dalyje (informacijos nepateikimas akcininkui ir visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimas).

ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimą nustatytu laiku, susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymą, kliudymą akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose, įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimą akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimą, taip pat akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimą (draudimą ar kliudymą perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymą ar dividendų neišmokėjimą nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimą ar trukdymą gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymuose numatytais atvejais, nesikreipimą į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo).

Pagal ANK 119 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą padaro pakartotinai.

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog V. D. nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 119 straipsnio 2 dalyje, subjektas. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, klausimas, ar V. D. yra tinkamas ANK 119 straipsnyje numatyto nusižengimo subjektas, jau buvo išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-10 nutarimu, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nubaustas už akcininko prašomos informacijos nesuteikimą (b. l. 25-33). Vilniaus apygardos teismas patikrinęs minėto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą konstatavo, kad būtent V. D., 2015-02-19 jam išduotos prokūros pagrindu (b. l. 21), turi plačiausius įgaliojimus veikti bendrovės vardu ir interesais bei atstovauja bendrovę teisiniuose santykiuose su kitais asmenimis. Taigi V. D. faktiškai eina bendrovės vadovo pareigas (b. l. 34-38). Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju iš naujo spręsti subjekto tinkamumo klausimą pagrindo nėra, nes V. D. statusas nepasikeitė. Todėl bendrovių EG ir GEI prokuristas V. D. pagrįstai pripažintas tinkamu subjektu pagal ANK 119 straipsnio 2 dalį.

Apelianto manymu, V. D. neturėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už informacijos nepateikimą akcininkui, nes, nors ir pavėluotai, tačiau tokia informacija R. B. buvo pateikta.

Pagal ABĮ 18 straipsnio 1 dalį, akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas šių dokumentų: bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžių protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti šių bendrovės organų sprendimai, jeigu šie dokumentai nėra susiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija. Akcininkas arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys 1/2 ir daugiau akcijų ir pateikę bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos, turi teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, R. B. 2016-02-15 pasirašė įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos. Įsipareigojime nurodyta akcininko teisė gauti informaciją pagal ABĮ 18 straipsnį bei bendrovės pareiga tokią informaciją suteikti nuo pareikalavimo per 7 dienas. Įsipareigojime pasirašė ir bendrovės prokuristas V. D. (b. l. 6-9). Taigi V. D. neabejotinai suprato, jog R. B. pateikus prašymą dėl informacijos suteikimo, jis tokią informaciją pastarajam privalo suteikti per įstatyme numatytą laikotarpį. Minėto įsipareigojimo pagrindu, R. B. atstovas adv. M. T. 2017-08-09 raštu kreipėsi į V. D., nurodydamas su kokiais dokumentais susipažinti ir kokią informaciją pageidauja gauti R. B. (b. l. 14-17). Minėtas prašymas V. D. buvo įteiktas 2017-08-11 (b. l. 19), tačiau jis nei R. B., nei pastarojo atstovui pageidaujamų dokumentų ir informacijos per įstatyme numatytą laikotarpį nepateikė. Šios aplinkybės teismo posėdžio metu nepaneigė ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas V. D. (b. l. 108). Nors V. D. nurodo, kad jis yra suinteresuotas bendradarbiauti su bendrovių akcininkais ir neturi tyčios R. B. nesuteikti norimos informacijos ar užkirsti kelią susipažinti su bendrovių dokumentais, tačiau atsakymą į pateiktą raštą R. B. išsiuntė tik 2017-09-07 (b. l. 76), t.y. ne per 7 dienas, kaip tai numato įstatymas, bet beveik po mėnesio. Be to, R. B. teismo posėdžio metu paaiškino, jog gautame atsakyme nebuvo suteikta visa prašoma informacija, nebuvo motyvuotai paaiškinta, kodėl tai nebuvo padaryta, taip pat nenurodyta, kada bus pateiktas išsamus atsakymas į 2017-08-09 rašte nurodytus klausimus (b. l. 90-91). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme V. D. pripažino, jog R. B. nebuvo pateikti visi atsakymai į 2017-08-09 rašte nurodytus klausimus. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo aiškino, kad jis laiku į gautą raštą neatsakė dėl šiuo metu nagrinėjamų civilinių bylų gausos ir tiesiogiai vykdomų prokuristo funkcijų, tačiau, esant aptartoms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ši aplinkybė nešalina jo atsakomybės už ABĮ nuostatų nesilaikymą. Be to, svarbu paminėti ir tai, jog V. D. jau būdamas baustas už informacijos akcininkams nepateikimą, neabejotinai žinojo ir suprato atsakymo į akcininko prašymą dėl informacijos aiškiai praleidus ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą pasekmes, tačiau nedėjo maksimalių pastangų, jog išvengtų minėto nusižengimo pakartotinio padarymo. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad V. D. veiksmuose yra ANK 119 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai.

Nepagrįstas apelianto skundo argumentas, jog, akcininkams nepateikus ABĮ įstatyme numatytos atskiros paraiškos sušaukti akcininkų susirinkimą, V. D. tokia pareiga nekilo.

Iš 2017-05-19 sprendimų Nr. 19/05/2017 (b. l. 44-47, 48-51) matyti, jog 2017-05-15 įvyko EG ir GEI eiliniai visuotiniai akcininkų susirinkimai, kurių metu, be kitų priimtų sprendimų, buvo nutarta klausimus dėl EG ir GEI metinių finansinių ataskaitų rinkinių tvirtinimo už 2012-2016 m. spręsti akcininkų susirinkimuose, sušauktuose iki 2017-08-15. Taip pat iki 2017-08-15 sušauktame akcininkų susirinkime turėjo būti išspręstas klausimas dėl 2016 m. nepaskirstytojo EG ir GEI pelno (nuostolių) skirstymo. Atkreiptinas dėmesys, jog 2017-05-15 akcininkų susirinkime dalyvavo ir V. D., todėl akivaizdu, jog jam apie priimtus sprendimus buvo neabejotinai žinoma. Nors V. D. pirmosios instancijos teisme aiškino, kad jam pareiga sušaukti akcininkų susirinkimus nekilo, nes akcininkai nepateikė paraiškos, kaip tai numato įstatymas, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog, įvertinus tai, kad iki 2017-08-15 sušauktame akcininkų susirinkime turėjo būti sprendžiami 2017-05-15 akcininkų susirinkime neišspręsti klausimai, t.y. planuojamas akcininkų susirinkimas tai būtų įvykusio susirinkimo tęsinys, formalus atskiros paraiškos teikimas būtų buvęs perteklinis. Įvertinęs tai, kad minėto akcininkų susirinkimo metu buvo numatyta ne tik šauktino akcininkų susirinkimo data, bet ir spręstini klausimai, skundą nagrinėjantis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog EG ir GEI 2017-05-19 eilinių visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimai šiuo atveju prilygintini ABĮ 23 straipsnio 5 dalyje numatytai paraiškai, kadangi jos konkreti forma įstatyme nėra įtvirtinta. Vien tai, kad iki 2017-05-19 sprendimų Nr. 19/05/2017 priėmimo įmonėje vyravo praktika akcininkų susirinkimus šaukti teikiant paraišką, nepašalina V. D. atsakomybės už visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimą. Be to, V. D. jo pareiga iki 2017-08-15 sušaukti akcininkų susirinkimą jam buvo priminta 2017-08-09 raštu Dėl dokumentų bei informacijos akcininkui pateikimo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. D. veiksmus už šio nusižengimo padarymą kvalifikavo pagal ANK 119 straipsnio 2 dalį.

Apelianto atstovas nesutinka su V. D. paskirtos nuobaudos dydžiu ir prašo, vadovaujantis ANK 34 straipsniu, administracinėn atsakomybėn patrauktam V. D. už padarytus nusižengimus nuobaudos neskirti arba skirti mažesnę baudą.

Už ANK 119 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą baudžiama bauda nuo 2 700 Eur iki 6 000 Eur.

Galimybė skirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta šio ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, ką skundu prašo skirti apelianto atstovas, yra numatyta ANK 34 straipsnio 5 dalyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog administracinė nuobauda, skiriant švelnesnę nei sankcijoje numatyta administracinę nuobaudą, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą.

Nėra V. D. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Nors apelianto atstovas V. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe prašo pripažinti ANK 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą padaryto žalos pašalinimą, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmais žala nebuvo padaryta. Todėl nėra pagrindo svarstyti šios lengvinančios aplinkybės V. D. veiksmuose buvimą.

Skirdamas nuobaudas už atskirų nusižengimų padarymą pirmosios teismas įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes, atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, tai, kad V. D. atsakymą R. B. nors ir pavėluotai, tačiau pateikė. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog jis buvo suinteresuotas tyčia pažeisti akcininkų teises. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai už atskirus nusižengimus jam paskyrė sankcijoje numatytas minimalaus dydžio baudas. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas galutinę nuobaudą, už 2 nusižengimų, numatytų ANK 119 straipsnio 2 dalyje, padarymą, ANK 38 straipsnio nuostatų nepažeidė. Paskirta galutinė bauda yra teisinga ir nėra aiškiai per didelė. Apelianto atstovo skunde nurodytos aplinkybės nėra laikytinos išskirtinio pobūdžio, leidžiančios dar labiau mažinti paskirtą baudą arba iš viso nuobaudos neskirti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-09 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-09 nutarimą nepakeistą ir V. D. atstovo adv. Gedimino Juknevičiaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.