- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-14
- Bylos Nr.
- e2S-14-324/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07083-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) patikslintą ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl uzufrukto nekilnojamajam turtui nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ieškovė) teismo prašė nustatyti ieškovės ir jos nepilnametės dukros (duomenys neskelbtini) naudai atsakovo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir atsakovas) asmeninės nuosavybės teise turimam butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas), uzufruktą, suteikiantį teisę ieškovei ir jos nepilnametei dukrai naudotis butu iki dukra sulauks pilnametystės.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2023 m. balandžio 12 d. sprendimu (toliau – ir sprendimas) ieškovės patikslintą ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) iš ieškovės 1 684 Eur bylinėjimosi išlaidas, trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) 400 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei 26,72 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.
Šalies argumentai
3. Atsakovas Kauno apylinkės teismui 2023 m. gegužės 3 d. pateikė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriuo prašė priteisti jam 2 057 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gegužės 11 d. nutartimi atmetė atsakovo prašymą dėl papildomo procesinio sprendimo priėmimo.
5. Teismas, spręsdamas atsakovo prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, atkreipė dėmesį į tai, kad teismo sprendime konstatuota, jog ieškovė pareiškė ieškinį ne siekdama užtikrinti nepilnamečio vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, bet siekdama padėti atsakovui išvengti kreditorinių įsiskolinimų padengimo. Dėl to sprendė, kad vien formalus atsakovo nurodymas, kad ieškinio pagrįstumą palieka spręsti teismo nuožiūra, teismui ieškovės ieškinį atmetus nesudaro teisinio pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą atsakovui.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo (atskirajame skunde padarytas aiškus rašymo apsirikimas nurodant Vilniaus miesto apylinkės teismo pavadinimą) 2023 m. gegužės 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas paneigė atsakovo procesinę teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas 2022 m. lapkričio 28 d. ir 2023 m. vasario 28 d. pateikė du prašymus, kuriais prašė iš ieškovės atsakovo naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Sprendimas buvo priimtas 2023 m. balandžio 12 d., todėl prašymai pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Teismui sprendimu atmetus ieškovės ieškinį, atsakovas turėjo teisę į visišką bylinėjimosi išlaidų atlygimą. Sprendimu pirmosios instancijos teismas priteisė patirtas bylinėjimosi išlaidas tretiesiems asmenims, tačiau apie atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas neužsiminė.
Atsiliepimas
1.2. Atsakovas sąžiningai vykdė savo procesines pareigas: pateikė atsiliepimą, paaiškinimus, apie nedalyvavimą pirmajame posėdyje teismui pranešė iš anksto, vėliau visuose teismo posėdžiuose dalyvavo. Vien atsakovo atsiliepime nurodyta aplinkybė, kad ieškinio tenkinimo klausimą paliekama spręsti teismo nuožiūrai, nėra pagrindas jam nepriteisti bylinėjimosi išlaidų.
1.3. Prašyme nurodytas bylinėjimosi išlaidas atsakovas patyrė, nes siekė apginti savo teises ir tam jam reikėjo teisininkų (advokato) pagalbos. Jeigu ieškovė nebūtų kreipusi į teismą su ieškiniu, atsakovas nebūtų patyręs išlaidų teisinei pagalbai. Sprendime įvertinus, kad ieškinys yra nepagrįstas ir nepriteisus atsakovui bylinėjimosi išlaidų, susiklostė aplinkybės, kad dėl ieškovės nepagrįstų reikalavimų atsakovas patyrė išlaidų, kurios neatlyginamos.
1.4. Pirmosios instancijos teismas paneigė atsakovo teisę į nešališką teismą. Nesutiktina su teismo išvada, jog ieškovė pareiškė ieškinį ne siekdama užtikrinti nepilnamečio vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, bet siekdama padėti atsakovui išvengti kreditorinių įsiskolinimų padengimo. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad atsakovo teikiami įrodymai, jog jis kreditoriams skolas moka, yra nepakankami, tačiau trečiųjų asmenų atsiliepimai, kurie tvirtina priešingai, yra pakankami pripažinti, kad ieškinys pareikštas ne siekiant užtikrinti vaiko geriausius interesus. Nutartyje teismas laikosi tokios pačios pozicijos, todėl atsakovas pagrįstai mano, kad pirmosios instancijos teismas buvo susidaręs pradinę nuomonę iš trečiųjų asmenų teiktų atsiliepimų ir paaiškinimų, nevertino, kad atsakovas stengiasi ir vykdo savo prievoles kreditoriams. Atsakovas teikė atsiliepimą, kuriame atkreipė teismo dėmesį į tai, kad tretieji asmenys teikia atsiliepimus nesivadovaudami prioritetiniais vaiko interesais ir siekia pakenkti atsakovui (trečiuoju asmeniu byloje įtraukta buvusi atsakovo sutuoktinė (duomenys neskelbtini) dėl praeities nuoskaudų nuolat bando jam pakenkti (pvz., yra prašiusi atnaujinti procesą byloje, kurios šalimi buvo atsakovas, nors pati neturėjo jokio procesinio suinteresuotumo). Teismas turėjo objektyviai įvertinti trečiųjų asmenų poziciją ir priimti sprendimą, kuris geriausiai užtikrintų nepilnamečio vaiko interesus, tačiau kontraversiškas sprendimo turinys ir jame išdėstyti siurpriziniai argumentai atskleidė, kad teisėja visu bylos nagrinėjimo metu buvo šališka. Jeigu šalims teisėjos vienašalis nusistatymas būtų buvęs žinomas bylos nagrinėjimo metu, būtų teikiamas pareiškimas dėl nušalinimo CPK 64 straipsnio pagrindu. 2021 m. vykęs teismo procesas, kuris baigėsi priimant 2021 m. spalio 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovo ir ieškovės nepilnametei dukrai buvo priteistas išlaikymas, galėjo būti vertinamas kaip būdas išvengti prievolių, tačiau šią bylą sprendęs teismas objektyviai įvertino situaciją ir apgynė prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus. Pirmosios instancijos teismas sprendime sutiko su trečiųjų asmenų pozicija, jos nevertino kritiškai ir neatkreipė dėmesio į tai, kad tretieji asmenys byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl gyvenamojo būsto nepilnamečiam vaikui suteikimo uzufrukto teise, nesivadovavo prioritetiniais nepilnamečio vaiko interesais. Teismas neįvertino, kad sprendžiant klausimą dėl nepilnamečių vaikų kartu ginamas viešasis interesas. Sprendimu teismas pasirinko nesvarstyti vaiko interesų užtikrinimo ar viešojo intereso gynimo, kategoriškai nusiteikęs prieš atsakovą pasirinko tikėti konfliktiškus santykius ir praeities nuoskaudas atsakovo atžvilgiu turinčiais asmenimis, taip sudarydamas šališko teismo įvaizdį.
7. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Pirmosios instancijos teismo nurodomi motyvai apie tai, kad ieškovė ieškinį byloje pareiškė ne siekdama apginti mažametės dukros interesus, o siekdama padėti atsakovui išvengti kreditorinių įsiskolinimų padengimo, yra neteisėti ir nepagrįsti įrodymais. Kadangi šie motyvai į skundžiamą nutartį buvo perkelti iš teismo sprendimo, kurį ieškovė yra apskundusi apeliaciniu skundu, ieškovė atkreipia dėmesį, kad dėl šių pirmosios instancijos teismo aiškiai neteisėtų ir neapgrįstų motyvų ji yra pakankamai išsamiai pasisakiusi savo apeliaciniame skunde, todėl šiame atsiliepime nurodytų argumentų nebekartoja, tačiau juos palaiko visiškai. Ieškovė visiškai palaiko ir visus kitus savo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, įskaitant ir tuos, kad teismas, nagrinėdamas bylą, buvo šališkas, netinkamai vertino įrodymus ir neteisingai taikė ginčui aktualius įstatymus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, ignoravo ir paneigė mažamečio vaiko interesus turėti saugią ir tinkamą gyvenamąją vietą, tinkamai neįvertino ieškovės, kaip (duomenys neskelbtini) pilietės, turinčios laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, pažeidžiamumo vykstančio karo kontekste ir prastos turtinės padėties, nesuprato uzufrukto, kaip specialaus teisinio instrumento, paskirties ir tikrųjų tikslų, dėl ko priėmė neteisėtą ir apeliacine tvarką naikintiną sprendimą, kuris sistemiškai nulėmė ir skundžiamoje nutartyje nurodomus neteisėtus motyvus.
2.2. Tačiau ieškovė, nors ir nesutikdama su skundžiamos nutarties motyvais, laikosi pozicijos, jog atsakovo atskirasis skundas neturėtų būti tenkinamas ir iš ieškovės neturėtų būti priteisiamos atsakovo naudai jokios atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas yra nesąžiningas asmuo, vengiantis teikti išlaikymą savo dukrai ir yra skolingas net 21 206,33 Eur išlaikymo sumą. Ieškovė, iš esmės palikta viena rūpintis šalių dukra, kas taip pat nulėmė ir būtinybę kreiptis į teismą dėl uzufrukto atsakovo butui nustatymo, dėl nesąžiningo atsakovo elgesio neturėtų būti priversta patirti papildomų nuostolių (išlaidų), kurie pasireikštų kaip atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
10. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė atsakovo prašymą dėl papildomo procesinio sprendimo priėmimo (bylinėjimosi išlaidų priteisimo), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Atmestinas nepagrįstas atsakovo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas paneigė jo procesinę teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
12. CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.
13. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
14. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali nukrypti nuo bendrųjų CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020 18 punkte, 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020 28 punkte išaiškino, kad taikant CPK 93 straipsnio 4 dalį svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą – paduodant ieškinį. Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo.
15. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2024 m. kovo 12 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 12 d. sprendimą paliko nepakeistą. Atsižvelgdamas į pirmosios instancijos teismo bei apeliacinio proceso metu nustatytą faktinę aplinkybę, kad apeliacine tvarka įvertintos civilinės bylos iškėlimu buvo suinteresuotos abi glaudžiai susijusios šalys, nesąžiningai siekę bendro intereso – atsakovui priklausančio buto apsaugos nuo atsakovo skolų kreditoriams išieškojimo (šio išieškojimo apsunkinimo), atsisakė priteisti atsakovui iš ieškovės apeliacinio proceso metu jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
16. Apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas įsiteisėjo nuo jo priėmimo (CPK 331 straipsnio 5 dalis).
17. Tuo vadovaujantis laikytina, kad, nors 2023 m. balandžio 12 d. sprendime ir nebuvo pasisakyta dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo prašymą dėl papildomo procesinio sprendimo priėmimo.
18. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka ir su atsakovo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas paneigė jo teisę į nešališką teismą.
19. CPK 64 straipsnyje įtvirtinta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad teismo šališkumas iš esmės siejamas su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog ieškovė pareiškė ieškinį ne siekdama užtikrinti nepilnamečio vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, bet siekdama padėti atsakovui išvengti kreditorinių įsiskolinimų padengimo, taip pat su atsakovo nuomone pirmosios instancijos teismo neobjektyviai įvertintais įrodymais.
20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019). Nors teismo nustatytos bylos aplinkybės yra objektyviai naudingos vienai šalių, o teismo išvados šalies vertinamos kaip nenuoseklios, nelogiškos ar spėjamojo pobūdžio, tai nereiškia teisėjo šališkumo, jeigu nėra duomenų apie jo suinteresuotumą bylos baigtimi ar kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012). Bylos nagrinėjimo metu ginčo šalys nereiškė nušalinimo pirmosios instancijos teismui – abejonės dėl teismo nešališkumo atsakovui kilo tik po to, kai buvo priimtas skundžiamas sprendimas (reikšminga ir tai, kad atsakovas neginčijo pirmosios instancijos teismo priimto 2023 m. balandžio 12 d. sprendimo, dėl jo apeliacinį skundą pateikė tik ieškovė). Nesant konkrečių teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas negali būti siejamas su įrodymų tyrimo rezultatais ar teismo sprendimo surašymo trūkumais. Juo labiau nešališkumo principo (ne)įgyvendinimas negali būti siejamas vien su tuo, kad teismo padarytos išvados (vertinant įrodymus, nustatant bei teisiškai vertinant faktines aplinkybes ir pan.) yra ne tokios, kaip to norėtų proceso dalyvis. Nors asmens nuogąstavimai yra svarbūs, tačiau nėra lemiami, sprendžiant dėl teisėjo nešališkumo. Lemiamą reikšmę šiuo atžvilgiu turi tai, ar suinteresuoto asmens nuogąstavimai gali būti laikomi objektyviai pateisinamais. Jokių bylą išnagrinėjusio teisėjo nusišalinimo arba nušalinimo pagrindų, įtvirtintų CPK 65 ir 66 straipsniuose, atsakovas nenurodo. Kaip minėta, Kauno apygardos teismas 2024 m. kovo 12 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 12 d. sprendimą paliko nepakeistą, įvertinęs bylos aplinkybes ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytą ieškovės ir atsakovo nesąžiningą bendradarbiavimą, padaręs išvadą, kad ir nagrinėjamoje civilinėje byloje pareikštas reikalavimas dėl uzufrukto nustatymo yra dar vienas šalių sumanytas būdas sumodeliuoti situaciją taip, kad kreditoriai negalėtų patenkinti savo reikalavimų iš atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto.
21. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo spręsti dėl bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumo.
Dėl bylos procesinės baigties
22. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo prašymą dėl papildomo procesinio sprendimo priėmimo (pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo), priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji nekeistina (CPK 263 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.