Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Veistas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Veistas“ dėl sutarties sąlygų pakeitimo (priėmimo mokesčio indeksavimo) ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Veistas“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Telšių regiojo atliekų tvarkymo centras“ dėl sutarties sąlygų pakeitimo (priėmimo mokesčio indeksavimo).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Šalims nepavyko susitarti dėl priėmimo mokesčio indeksavimo (dėl 2018 m. ir 2019 m. priėmimo mokesčio indeksavimo ginčai buvo išspręsti teisminiu būdu) 2020 m. ir 2021 m.

5. Šalys sutiko, jog yra pagrindas indeksuoti priėmimo mokestį 2020 m., tačiau atlikusios skaičiavimus nustatė skirtingą jo dydį. Remiantis ieškovės skaičiavimais, jo dydis yra 36,34 Eur / t, remiantis atsakovės skaičiavimais – 42,05 Eur / t. Šalys vienodai (pagal tą patį „principą“) indeksavo tiek priėmimo mokesčio dalį, susijusią su veiklos sąnaudų grupėmis, kuriose dominuoja darbo užmokestis, tiek priėmimo mokesčio dalį, susijusią su veiklos sąnaudų grupėmis, kuriose nedominuoja darbo užmokestis, tačiau skirtingai indeksavo priėmimo mokesčio dalį, susijusią su atliekų morfologijos (sudėties) pasikeitimais, ir atitinkamai skirtingai perskaičiavo visą (bendrą) priėmimo mokestį.

6. Remiantis 2019 m. I-IV ketv. svėrimo duomenimis, (skaičiuojant priėmimo mokestį 2020 m.) vienintelės išlaidų dedamosios, t. y. metalų, pokytis viršija Indeksavimo metodikos 5 punkte pateiktoje lentelėje nurodytą ribinę reikšmę (±0,5). Šis pokytis siekia -1,8. Kitų išlaidų dedamųjų, t. y. plastikų ir KAK, pokytis neviršija ribinių reikšmių. Atsižvelgiant į tai, pagal Indeksavimo metodikos 5 punkte esančias formules skaičiuotinas yra tik (būtent) metalų santykinio tarifo pokytis deklaruoto konkurso dieną tarifo atžvilgiu. Turint (i) priėmimo mokesčio dalies, susijusios su veiklos sąnaudų grupėmis, kuriose dominuoja darbo užmokestis, (ii) priėmimo mokesčio dalies, susijusios su veiklos sąnaudų grupėmis, kuriose nedominuoja darbo užmokestis, bei (iii) priėmimo mokesčio dalies, susijusios su atliekų morfologijos (sudėties) pasikeitimais, pokyčių dydžius (vertes), gali būti perskaičiuojamas visas (bendras) priėmimo mokestis, kuris lygus 36,34 Eur / t.

7. Atsakovė netinkamai (neteisingai) atliko priėmimo mokesčio 2020 m. skaičiavimus, nes nesivadovavo Indeksavimo metodikos 5 punkte nustatyta tvarka ir pateiktomis formulėmis, nes perskaičiuodama visą (bendrą) priėmimo mokestį į skaičiavimus įtraukė (paliko) praeitų metų priėmimo mokesčio pokytį dėl plastikų pokyčio. Kitaip tariant, atsakovė savo nuožiūra nepagrįstai įtraukė į skaičiavimus dėmenį, nenumatytą jokiose Indeksavimo metodikos formulėse ir atliko jose nenumatytus matematinius veiksmus. Pasikeitus atliekų morfologijai (sudėčiai), priėmimo mokesčio indeksavimas yra atliekamas pagal Indeksavimo metodikos 5 punkte nurodytą tvarką ir formulę „B=A*(1+C)“, kurioje „A – deklaruotas konkurso priėmimo mokestis“, „B – perskaičiuotas priėmimo mokestis“, o „C – santykinio priėmimo mokesčio pokytis deklaruoto konkurso dieną tarifo atžvilgiu“. Nei šioje formulėje, nei jokiose kitose Indeksavimo metodikoje pateiktose formulėse nėra numatyta, jog indeksuojant priėmimo mokesčio dalį, susijusią su atliekų morfologijos (sudėties) pasikeitimais, ir (ar) perskaičiuojant visą (bendrą) priėmimo mokestį, būtų įvertinamas (įtraukiamas į paskaičiavimus) toks duomuo, kaip praeitų metų priėmimo mokesčio pokytis dėl tam tikros rūšies atliekų pokyčio. Indeksavimo metodikos 5 punkte pateiktose formulėse yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog atliekant priėmimo mokesčio indeksavimą dėl atliekų morfologijos (sudėties) pasikeitimų yra naudojami tik deklaruoti konkurso dieną (o ne praeitų metų) duomenys, t. y. deklaruotas konkurso priėmimo mokestis („A“), santykinio priėmimo mokesčio pokytis deklaruoto konkurso dieną tarifo atžvilgiu („C“), taip pat išlaidų dedamosios pokytis deklaruojamos konkurso dieną atliekų morfologijos atžvilgiu („D“).

9. Remiantis 2020 m. I ir III ketv. svėrimo duomenimis (skaičiuojant priėmimo mokestį 2021 m.), dviejų išlaidų dedamųjų, t. y. metalų ir plastikų, pokytis viršija Indeksavimo metodikos 5 punkte nurodytas ribines reikšmes (±0,5). Metalų pokytis siekia -2,06, o plastikų pokytis -2,30. Atsižvelgiant į tai, pagal Indeksavimo metodikos 5 punkte esančias formules skaičiuotini yra metalų ir plastikų santykinio tarifo pokyčiai deklaruotų konkurso dieną tarifų atžvilgiu. Turint (i) priėmimo mokesčio dalies, susijusios su veiklos sąnaudų grupėmis, kuriose dominuoja darbo užmokestis, (ii) priėmimo mokesčio dalies, susijusios su veiklos sąnaudų grupėmis, kuriose nedominuoja darbo užmokestis, bei (iii) priėmimo mokesčio dalies, susijusios su atliekų morfologijos (sudėties) pasikeitimais, pokyčių dydžius (vertes), gali būti perskaičiuojamas visas (bendras) priėmimo mokestis, kuris lygus 23,98 Eur / t.

10. Atsakovės atlikti paskaičiavimai prieštarauja priėmimo mokesčio indeksacijos (šiuo atveju konkrečiai priėmimo mokesčio dalies, susijusios su atliekų morfologijos pasikeitimais, indeksacijos) esmei ir tikslui. Iš atsakovės pasiūlymo rašte (finansiniame pasiūlyme) pateikto mišrių komunalinių atliekų sutvarkymo paslaugos kainos detalizavimo aišku, kad atsakovė pasiūlė atitinkamą priėmimo mokestį, būdama įsivertinusi, kad, bendrame atliekų sraute esant atitinkamiems kiekiams antrinių žaliavų (metalų, plastiko ir kt.), ji iš jų pardavimo uždirbs atitinkamas pajamas. Tačiau šalys iš anksto numatė, kad Sutarties vykdymo eigoje atliekų sudėtis gali kisti (t. y. antrinių žaliavų kiekis bendrame atliekų sraute gali sumažėti ar padidėti), būtent dėl to susitarė, kad priėmimo mokesčio dalis, susijusi su atliekų sudėties pasikeitimais, bus indeksuojama, tokiu būdu išlaikant teisingą pusiausvyrą tarp atsakovės gaunamos ir ieškovės mokamos paslaugų kainos: (1) jei vienais metais antrinių žaliavų kiekis bendrame atliekų sraute sumažėja daugiau nei 0,5 proc., kas reiškia, jog tais metais atsakovė išrūšiuoja ir parduoda mažiau antrinių žaliavų nei planuota, tuomet kitais metais atsakovės negauta (neužsidirbta) paslaugų kainos dalis yra „kompensuojama“ padidinant priėmimo mokestį, ir atvirkščiai, (2) jei vienais metais antrinių žaliavų kiekis bendrame atliekų sraute padidėja daugiau nei 0,5 proc., kas reiškia, jog tais metais atsakovė išrūšiuoja ir parduoda daugiau antrinių žaliavų nei planuota, tuomet kitais metais ieškovės permokėta paslaugų kainos dalis (ta dalis, kurią atsakovė papildomai užsidirbo, parduodama daugiau nei planavo antrinių žaliavų) yra „kompensuojama“ sumažinant priėmimo mokestį.

11. Pagal 2018 m. svėrimo duomenis plastiko atliekos bendrame atliekų sraute sudarė 7,08 proc. Plastiko atliekų pokytis (-0,92 proc.) tąkart viršijo Indeksavimo metodikos 5 punkte pateiktoje lentelėje nurodytą ribinę reikšmę, todėl, atliekant priėmimo mokesčio 2019 m. indeksaciją, priėmimo mokestis buvo padidintas, pridedant paskaičiuotą pokytį dėl plastiko atliekų pokyčio (5,71 Eur / t). Tokiu būdu atsakovei buvo „kompensuota“ už pajamų iš šių antrinių žaliavų pardavimo sumažėjimą praeitais metais. Remiantis 2019 m. svėrimo duomenimis, plastiko atliekos bendrame atliekų sraute sudarė 7,57 proc. Plastiko atliekų pokytis (-0,43 proc.) šįkart „sugrįžo“ į Indeksavimo metodikos 5 punkte nurodytas normos ribas, todėl, atliekant priėmimo mokesčio 2020 m. indeksaciją, priėmimo mokestis negalėjo ir neturėjo būti padidintas, pridedant (tiksliau paliekant praeitais metais pridėtą) pokytį dėl plastiko atliekų pokyčio. Atsakovei turėjus galimybę 2019 m. išrūšiuoti ir parduoti tokį plastiko atliekų kiekį, koks buvo planuotas išrūšiuoti ir parduoti Sutarties sudarymo dieną (t. y. 8 ± 0,5 proc.), neliko poreikio (būtinybės) 2020 m. amortizuoti jos pajamas iš šių antrinių žaliavų pardavimo. Toks priėmimo mokesčio 2020 m. indeksavimas, kokį atliko atsakovė, t. y. skaičiavimuose palikdama 2019 m. apskaičiuotą ir pridėtą priėmimo mokesčio pokytį dėl plastikų pokyčio, laikytinas ne tik nesąžiningu, neatitinkančiu sąžiningos dalykinės praktikos, neteisingu ir neprotingu, bet ir akivaizdžiai iškreipiančiu šalių interesų pusiausvyrą bei nepagrįstai suteikiančiu vienai iš jų perdėtą pranašumą.

12. Nepagrįstu laikytinas atsakovės pasamprotavimas, kad „nesant pilnai atliktų atliekų sudėties nustatymo darbų, t. y. nesant atliktų 2020 m. II ir IV ketv. atliekų svėrimo tyrimų ir neturint šių tyrimų rezultatų, negalima įvertinti ir nustatyti metalų ir plastikų kiekio atliekų sudėtyje pokyčių.“ Pirma, nei Sutartyje, nei Indeksavimo metodikoje nėra nurodyta, jog priėmimo mokesčio išlaidų dedamųjų, priklausančių nuo atliekų morfologijos pasikeitimų, indeksavimas yra atliekamas tik tuo atveju, jei atliekų sudėties nustatymo darbai yra atliekami keturis kartus per metus, t. y. pavasarį, vasarą, rudenį ir žiemą. Antra, atliekų sudėties nustatymo darbai 2020 m. turėjo ir galėjo būti atlikti keturis kartus, tačiau nebuvo atlikti dėl pačios atsakovės (kaip šių darbų organizatorės) kaltės (tikėtinai tyčios). Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje patalpinti pagal regionus apibendrinti mišrių komunalinių atliekų sudėties tyrimų duomenys už 2020 m. patvirtina, kad visuose regionuose, išskyrus Telšių regioną, mišrių komunalinių atliekų sudėties nustatymo darbai 2020 m. buvo atlikti keturis kartus. Trečia, atliekų morfologijos pasikeitimai gali būti nustatomi pagal 2020 m. I ir III ketv. svėrimo duomenis. Nėra jokio pagrindo manyti, kad atlikus atliekų sudėties nustatymo darbus 2020 m. pavasarį ir rudenį (II ir IV ketv.) metiniai plastiko ir (ar) metalo atliekų bendrame atliekų sraute kiekių vidurkiai būtų gavęsi kitokie, nei gavosi pagal 2020 m. I ir III ketv. (t. y. žiemos ir vasaros) svėrimo duomenis, juo labiau kad būtų reikšmingai nuo jų skyręsi. 2020 m. I ir III ketv. svėrimo duomenimis nustatyti plastiko ir metalo atliekų bendrame atliekų sraute kiekiai beveik nesiskyrė (netgi buvo mažesni) nuo visos Lietuvos vidurkių – kaip matyti iš Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje patalpintų pagal regionus apibendrintų mišrių komunalinių atliekų sudėties tyrimų duomenų už 2020 m., plastiko atliekos bendrame atliekų sraute sudarė vidutiniškai 13,70 proc., o metalo atliekos – 1,96 proc.

15. Apskaičiuojant indeksuoto priėmimo mokesčio dydį 2021 m., tarp šalių nėra ginčo dėl šių mokesčio sudėtinių dalių pokyčių, t. y. mokesčio dydžio pokytis dėl priėmimo mokesčio dalies, susijusios su veiklos sąnaudų grupėmis, kuriose dominuoja darbo užmokestis, 0,23 Eur / t, mokesčio dydžio pokytis dėl priėmimo mokesčio dalies, susijusios su veiklos sąnaudų grupėmis, kuriose nedominuoja darbo užmokestis, 0,63 Eur / t. Tačiau priėmimo mokesčio indeksavimas pagal Indeksavimo metodikos 5 punktą (dėl pasikeitusios atliekų morfologijos) yra negalimas, kadangi nėra įvykusios sąlygos, kurios leistų įvertinti ir apskaičiuoti atliekų sudėties pokytį. Atliekų sudėties nustatymo tvarka yra reglamentuota Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. D1-661 „Dėl mišrių komunalinių atliekų sudėties nustatymo, komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekio vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarka). Šios Tvarkos 6 punktas nustato, kad „Regioniniuose nepavojingųjų atliekų sąvartynuose (sąvartyno kaupe) šalinamų arba į MBA, MA įrenginius (ar kitus atliekų rūšiavimo įrenginius) priimamų mišrių komunalinių atliekų sudėties nustatymo darbai turi būti atliekami nuo 2016 m. kasmet 4 kartus per metus: žiemą (pasirinktinai gruodžio, sausio arba vasario mėnesį), pavasarį (pasirinktinai kovo, balandžio arba gegužės mėnesį), vasarą (pasirinktinai birželio, liepos arba rugpjūčio mėnesį), rudenį (pasirinktinai rugsėjo, spalio arba lapkričio mėnesį).“ Dėl 2020 m. įvykusių objektyvių ir nuo šalių nepriklausančių aplinkybių (Covid-19 pandemijos ir šalyje įvesto karantino) atliekų sudėties nustatymas, kuris tenkintų teisės aktų reikalavimus ir leistų įvertinti atliekų sudėties pokyčius, nebuvo atliktas. Atliekų sudėties nustatymo darbai buvo atlikti tik du kartus – yra gauti tik 2020 m. I ir III ketv. atliekų svėrimo tyrimų duomenys. Taigi, nesant pilnai atliktų atliekų sudėties nustatymo darbų, t. y. nesant atliktų 2020 m. II ir IV ketv. atliekų svėrimo tyrimų ir neturint šių tyrimų rezultatų, negalima įvertinti ir nustatyti metalų ir plastikų kiekio atliekų sudėtyje pokyčių. Tokiu būdu atsakovės apskaičiuotas nuo 2021 m. sausio 1 d. taikytinas priėmimo mokesčio dydis sudaro 42,91 Eur / t.

16. Atsakovės įsitikinimu, ieškovės direktorius tikėtinai buvo susitaręs su Mažeikių rajono savivaldybe (ar komunalinių atliekų vežėjais), kad 2020 m. sausio 28 d. būtų atvežtos atliekos su daug plastiko, todėl 2020 m. sausio 28 d. priimtų mišrių komunalinių atliekų sudėties nustatymo ataskaitoje buvo nustatytas net 16,78 proc. plastikų, įskaitant pakuotes, atliekų, kas neatitinka faktinės padėties (nes tiek daug plastiko niekada nebuvo; iš kitų savivaldybių atvežtose atliekose plastiko buvo žymiai mažiau). Tokiu būdu ieškovė dirbtinai siekia sumažinti priėmimo mokesčio kainą. 2020 m. į atvežamas atliekas patekdavo dėl Covid-19 pandemijos dėvimos medicininės kaukės, skydeliai, kurie nebuvo atskiriami nuo visų atliekų, kas galėjo įtakoti neteisingus plastikų atliekų duomenis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

31. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Veistas“ pateikė naujus įrodymus – 2019 m. vasario 26 d. Atliekų sudėties nustatymo ataskaitą, 2021 m. gruodžio 29 d. Telšių regiono mišrių komunalinių atliekų sudėties nustatymo žiemos sezonu 2021 m. darbų protokolą Nr. 1, Aplinkos apsaugos agentūros viešai skelbiamus duomenis apie 2019 m. Telšių regiono Mišrių komunalinių atliekų sudėties tyrimus, UAB „Veistas“ 2021 m. gruodžio 31 d. raštą „Dėl priėmimo mokesčio indeksavimo 2022 metams“ ir Priėmimo mokesčio indeksavimo 2022 m. apskaičiavimo detalizaciją.

32. Ieškovė UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ kartu su atsiliepimu į skundą pateikė 2012 m. liepos 10 d. Jungtinės veiklos sutartį, sudarytą tarp UAB „Veistas“ ir UAB „Plungės lagūna“.

33. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

34. Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Taigi įstatymas nurodo, kad įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Šis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016). Be to, CPK įtvirtintinas ribotos apeliacijos modelis, kurio pagrindinė paskirtis pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės UAB „Veistas“ apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji duomenys nagrinėjamai bylai aktualių aplinkybių nepatvirtina. Tarp šalių nekilus ginčui dėl 2019 m. atliktų atliekų sudėties nustatymo darbų ir jų rezultatų, taip pat bylos nagrinėjamo ginčo dalyku esant priėmimo mokesčio indeksavimą 2020 ir 2021 m., informacija apie 2021 m. atliktus atliekų sudėties nustatymo darbus ar pagal jų duomenis atliktinas priėmimo mokesčio išlaidų dedamųjų, priklausančių nuo atliekų morfologijos pasikeitimų, indeksavimas 2022 m. nepatenka į šios konkrečios bylos nagrinėjimo ribas, t. y. ginčijamo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui paneigti / patvirtinti teikiami nauji duomenys įtakos neturi, todėl ieškovės kartu su apeliaciniu skundu teismui pateikti nauji įrodymai nepriimami.

36. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, ieškovės kartu su atsiliepimu pateikta 2012 m. liepos 10 d. Jungtinės veiklos sutartis, sudaryta tarp UAB „Veistas“ ir UAB „Plungės lagūna“, buvo teikta Klaipėdos apygardos teisme išnagrinėtoje byloje Nr. e2A-1059-524/2020, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl priėmimo mokesčio indeksavimo 2019 m. Atsižvelgdama į tai, kad teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos (CPK 179 straipsnio 3 dalis), teisėjų kolegija atsakovės pateikto naujo įrodymo prie bylos neprijungia.

Dėl prašymo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka

37. Atsakovė pateikė prašymą bylą pagal jos apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovės teismui pateiktame apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl būtinumo jos skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, t. y. dėl to, kad pirmosios instancijos teismas, apeliantės įsitikinimu, neištyrė ir neįvertino įrodymų ir aplinkybių, kurios pagrindžia 2020 m. ir 2021 m. ieškovės apskaičiuoto priėmimo mokesčio dydžio nepagrįstumą, nesudaro pagrindo spręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka reikalingumo. Be to, teismas, atsižvelgdamas į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, taip pat įvertinęs šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis atsakovės apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka.

Dėl ginčo esmės

38. 2013 m. liepos 12 d. UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ ir UAB „Veistas“, Jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikianti kartu su UAB „Plungės lagūna“, sudarė Telšių regiono atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio–biologinio apdorojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. MBA/2013/07/06, pagal kurią atsakovė įsipareigojo tinkamai atlikti komunalinių atliekų apdorojimą, o ieškovė įsipareigojo mokėti atsakovei už tinkamai teikiamas paslaugas Sutartyje numatytą atlyginimą. Sutarties 10.2 punkte šalys susitarė, kad paslaugų kaina bus skaičiuojama pagal formulę, kurios viena iš sudedamųjų dalių yra priėmimo mokestis. Sutarties 10.10 punkte šalys susitarė, kad priėmimo mokestis bus indeksuojamas pagal Indeksavimo metodiką (Sutarties priedas Nr. 6). Šalys sutiko, kad yra pagrindas indeksuoti priėmimo mokestį 2020 m. ir 2021 m., tačiau, atlikusios skaičiavimus, nustatė skirtingą jo dydį.

39. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovės ieškinį, kuriame ši teigė, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. taikomas indeksuotas priėmimo mokestis, kurio dydis yra 36,34 Eur / t, (b) nuo 2021 m. sausio 1 d. taikomas indeksuotas priėmimo mokestis, kurio dydis yra 23,98 Eur / t, bei atsakovės priešieškinį, kuriame pastaroji teigė, kad (a) nuo 2020 m. sausio 1 d. yra taikomas indeksuotas priėmimo mokestis, kurio dydis yra 42,05 Eur / t be PVM, (b) nuo 2021 m. sausio 1 d. yra taikomas indeksuotas priėmimo mokestis, kurio dydis yra 42,91 Eur / t be PVM, ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė.

40. Nesutikdama su tokiu sprendimu atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriame laikosi priešieškinyje pateiktos pozicijos dėl priėmimo mokesčio dydžio 2020 m. ir 2021 m., taip pat tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens – UAB „Plungės lagūna“, todėl egzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas bei byla išnagrinėta, pažeidžiant rūšinio teismingumo taisykles (CPK 26 straipsnis).

Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu

41. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

42. Pasisakydamas dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinto absoliutaus teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindo kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nusprendimas turi būti suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą, tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė. Tai, jog teismo procesiniame sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali būti pripažįstama absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimą. Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – kaip minėta, sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-823/2022).

43. Atsakovė argumentą dėl absoliutaus teismo procesinio sprendimo negaliojimo CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu grindžia iš esmės vienintele aplinkybe, kad Sutartis tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta, atsakovei UAB „Veistas“ veikiant kaip ūkio subjektų grupei kartu su UAB „Plungės lagūna“ pagal Jungtinės veiklos sutartį. Į bylą pateikta 2012 m. liepos 10 d. Jungtinės veiklos sutartis bei 2013 m. liepos 12 d. Telšių regiono atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio–biologinio apdorojimo paslaugų teikimo sutartis Nr. MBA/2013/07/06 patvirtina apeliantės nurodomas aplinkybes. Tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, vien faktas, kad Sutartis tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta, atsakovei UAB „Veistas“ veikiant kaip ūkio subjektų grupei kartu su UAB „Plungės lagūna“ pagal Jungtinės veiklos sutartį, savaime nepatvirtina, kad ginčijamu sprendimu buvo paveiktos UAB „Plungės lagūna“ materialiosios teisės ir pareigos.

44. Jungtinės veiklos sutarties 2.1 punkte įtvirtinta, kad pagrindinė partnerė yra UAB „Veistas“, kuri viešojo pirkimo konkurso laimėjimo atveju bus juridiškai atsakinga už šioje byloje nagrinėjamo ginčo Sutarties vykdymą. Jungtinės veiklos sutarties 2.4 punkte UAB „Veistas“ ir UAB „Plungės lagūna“ susitarė, kad partnerėms laimėjus konkursą būtent pagrindinė partnerė atliks visus objekto eksploatavimo (operavimo) darbus pagal Sutartį; kiekvienos iš partnerių pelnas / nuostolis, gautas vykdant Sutartimi priskirtus darbus, yra tos šalies nuosavybė ir kita šalis negali pretenduoti į tos šalies pelno / nuostolio padalinimą.

45. Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas Jungtinės veiklos sutarties nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad už šioje byloje nagrinėjamo ginčo Sutarties vykdymą atsakinga tik apeliantė ir iš jos uždirbamos pajamos, šiuo atveju ieškovės atsakovei mokamas priėmimo mokestis, priklauso išimtinai UAB „Veistas“. Todėl pirmosios instancijos teismui nustačius priėmimo mokesčio dydį 2020 m. ir 2021 m., toks sprendimas teisines pasekmes sukelia tik apeliantei UAB „Veistas“ ir ieškovei UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ – jokios trečiųjų asmenų teisės ar pareigos ginčijamu sprendimu nėra nustatytos, panaikintos ar modifikuotos. Todėl apeliacinės instancijos teismas argumentą dėl sprendimo pripažinimo absoliučiai negaliojančiu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu atmeta kaip nepagrįstą.

Dėl rūšinio teismingumo

46. Apeliantės įsitikinimu, byla Kauno apygardos teisme išnagrinėta pažeidžiant rūšinio teismingumo taisykles, nes byloje nėra ginčo dėl Sutarties kainos keitimo, byloje pareikšti reikalavimai nesusiję su viešojo pirkimo procedūrų vykdymu.

47. CPK 26 straipsnyje įtvirtinta pagrindinė rūšinio teismingumo taisyklė ir jos išimtys – visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27, 28 straipsniuose. Pagal CPK 27 straipsnio 3 punktą apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 27 straipsnio 3 punktą, yra nurodęs, kad civilinės bylos dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių, įvardytos CPK 27 straipsnio 3 punkte, inter alia apima bylas dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių plačiąja prasme, t. y. pirmiausia ginčus dėl perkančiųjų organizacijų (perkančiųjų subjektų, suteikiančiųjų institucijų) sprendimų ar veiksmų, priimtų vykdant viešųjų konkursų procedūras, taip pat tokių viešų subjektų ir tiekėjų tarpusavio ginčus vykdant viešojo pirkimo ar koncesijos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018).

48. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau pateiktą kasacinio teismo išaiškinimą, ieškinio bei priešieškinio reikalavimų pobūdį, šalių procesinių dokumentų argumentus, kuriuose iš esmės keliamas viešojo pirkimo būdu sudarytos sutarties sąlygų, konkrečiai Indeksavimo metodikos, taikymo klausimas, neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad klausimas dėl rūšinio teismingumo buvo išspręstas Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-6098-490/2021, kurią Kauno apygardos teismas 2021 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1759-921/2021, netenkinęs UAB „Veistas“ atskirojo skundo, paliko nepakeistą. Šios teismų nutartys yra įsiteisėjusios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. sausio 25 d. nutartimi Nr. eCIK-35/2022, atsisakydamas priimti atsakovės kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 26 d. nutarties peržiūrėjimo, kartu nurodė, kad kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 27 straipsnio 3 punktą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtoms teismų nutartims priimti.

49. Apibendrindama aukščiau išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija skundo argumentus dėl bylos išnagrinėjimo Kauno apygardos teisme, pažeidžiant rūšinio teismingumo taisykles, atmeta kaip nepagrįstus.

Dėl ginčo santykiams aktualaus teisinio reguliavimo

50. VPĮ 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad VPĮ reglamentuoja viešųjų pirkimų valdymo ir atlikimo tvarką, įskaitant viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių vykdymą ir ginčų sprendimo tvarką, nustato viešųjų pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę. VPĮ V skyriuje (VPĮ 86–91 straipsniai) reglamentuojamas pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymas, keitimas, nutraukimas ir vykdymas, VPĮ 105 straipsnis nustato pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia atvejus.

51. Nurodytos teisės nuostatos reiškia, kad viešojo pirkimo sutarčių sudarymui ir (arba) vykdymui visų pirma yra taikomos VPĮ, kuris yra lex specialis (specialusis įstatymas) kitų teisės aktų, taip pat ir CK, atžvilgiu, normos.

52. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad VPĮ, kaip specialiojo įstatymo, aiškinimą ir taikymą lemia šio įstatymo tikslai ir juo reguliuojamų santykių pobūdis, o teismai, nagrinėdami tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, ex officio (pagal pareigas) sprendžia dėl VPĮ taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-374-248/2018 41 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

53. VPĮ taikymas neapribotas tik viešųjų pirkimų procedūromis, o yra aktualus ir viešojo pirkimo sutartiniams santykiams, inter alia (be kita ko), viešojo pirkimo sutarties vykdymui. Daugelio teisinių santykių, susijusių su viešojo pirkimo sutarčių vykdymu, VPĮ nereguliuoja. Tokiais atvejais kitų teisės aktų nuostatos VPĮ atžvilgiu, kai tam tikrų klausimų VPĮ nereguliuoja, turi būti taikomos subsidiariai, t. y. pirmiausia reikia taikyti galiojančias VPĮ nuostatas, o visos kitos teisės normos taikytinos tuomet, kai VPĮ tam tikro klausimo nereguliuoja arba pačiose VPĮ normose nukreipiama į kitus teisės aktus. Aptartas specialiojo įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų subsidiaraus taikymo pobūdis neeliminuoja imperatyviųjų reikalavimų, įtvirtintų ne VPĮ, taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020 80–81 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

54. VPĮ nenustato specialių viešojo pirkimo sutarčių aiškinimo, taip pat atskirų rūšių viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo bei vykdymo taisyklių. Todėl tiek, kiek nurodytų klausimų nereguliuoja VPĮ ir viešojo pirkimo sutartis, subsidiariai yra taikytinos atitinkamos CK nuostatos, įskaitant imperatyviąsias CK normas (CK 1.1 straipsnio 2 dalis, 6.382 straipsnis).

55. Kasacinis teismas nuosekliai aiškina, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tačiau toks sutarties aiškinimo būdas ne visada leidžia tiksliai įvertinti sutarties turinį ir nustatyti bendrą subjektyvią kontrahentų valią sukurti atitinkamus įsipareigojimus. Sutarties šalių ketinimus lemia kiekvienos iš šalių individualios savybės ir poreikiai, taigi šalių ketinimai gali nesutapti. Be to, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019 30, 31 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2020 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2021 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021).

56. Kai, pasibaigus viešojo pirkimo procedūroms, kyla ginčas dėl viešojo pirkimo sutarties sąlygų, teismas, visų pirma, turi atsižvelgti į viešojo pirkimo dokumentų turinį ir VPĮ nustatyta tvarka perkančiosios organizacijos pateiktus pirkimo sąlygų paaiškinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-257-469/2017). Kai sutartis sudaryta viešojo pirkimo būdu, jos turinys turi būti nustatomas vertinant ne tik viešojo pirkimo sandorį, bet ir atitinkamo viešojo pirkimo sąlygas, kuriose gali būti įtvirtintos esminės būsimos sutarties nuostatos ar net šios sutarties projektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2014).

Dėl priėmimo mokesčio nustatymo 2020 m.

57. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bei taikė Indeksavimo metodiką, nustatydamas, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. taikytinas indeksuotas priėmimo mokestis yra 36,34 Eur / t be PVM.

58. Sutarties 1 dalyje išaiškinta, kad priėmimo mokestis reiškia pasiūlyme nurodytą užsakovės (ieškovės UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“) teikėjai (atsakovei UAB „Veistas“) mokamą mokestį litais už atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio–biologinio apdorojimo paslaugas už vienos tonos komunalinių atliekų sutvarkymą, išrūšiavimą ir paruošimą perdirbti ar kitaip panaudoti. Pagal Sutarties 10.10 punktą užsakovė ir teikėja susitarė, kad priėmimo mokestis bus indeksuojamas pagal Indeksavimo metodiką (Sutarties priedas Nr. 6).

59. Indeksavimo metodikos 3 punkte įtvirtinta, kad priėmimo mokestis indeksuojamas, remiantis šiais principais: (1) indeksavimas taikomas kas metus, skaičiuojant nuo Telšių regiono atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio–biologinio apdorojimo paslaugų teikimo sutarties įsigaliojimo dienos (Indeksavimo metodikos 3.1 punktas), (2) indeksavimas taikomas priėmimo mokesčio dalims, nurodytoms tiekėjo pateiktame atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio–biologinio apdorojimo paslaugos finansiniame pasiūlyme (Indeksavimo metodikos 3.2 punktas), (3) Indeksavimo metodikoje nustatomos kiekvieno rodiklio, kuriuo indeksuojamos priėmimo mokesčio dalys, svyravimo viršutinė ir apatinė ribos; kol rodiklio svyravimas neperžengia šių ribų, indeksavimas neatliekamas (Indeksavimo metodikos 3.3 punktas), (4) rodiklių vertės stebimos kas metus (Indeksavimo metodikos 3.4 punktas), (5) rodikliui peržengus Indeksavimo metodikoje įvardintas ribas, ne dažniau kaip kartą per metus, atliekamas atitinkamas priėmimo mokesčio dalies perskaičiavimas; nauja priėmimo mokesčio dalies vertė nustatoma pagal formulę (Indeksavimo metodikos 3.5 punktas), (6) panaudojus naują rodiklio reikšmę, priėmimo mokesčio pakeitimas įforminamas papildomu susitarimu prie Telšių regiono atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio–biologinio apdorojimo paslaugų teikimo sutarties (Indeksavimo metodikos 3.6 punktas).

60. Pasikeitus atliekų morfologijai (sudėčiai), t. y. išlaidų dedamųjų (metalų, plastikų ir KAK) pokyčiui (metalų ±0,5 proc. *, plastikų ±0,5 proc., KAK ±1 proc.) viršijus indeksavimo rodiklio pokyčio ribinę reikšmę (plastiko atliekų vidutinė sudėtis į MBT įrenginius yra 8 proc., metalo atliekų (įskaitant pakuotės atliekas) – 3,5 proc., KAK – N/d, Pirkimo Techninės specifikacijos 4.3.1 punktas) yra atliekamas šių dedamųjų santykinio pokyčio apskaičiavimas pagal Indeksavimo metodikos 5 punkte nurodytas formules – pirmiausia pagal lentelėje nurodytas formules apskaičiuojamas santykinio priėmimo mokesčio pokytis deklaruoto konkurso dieną tarifo atžvilgiu proc. (C), tada pagal formulę – „B (perskaičiuotas priėmimo mokestis Lt /t) = A (deklaruotas konkurso priėmimo mokestis Lt / t)* (1+C)“ – perskaičiuojamas visas priėmimo mokestis.

61. Apeliantės vertinimu, indeksavimas galimas tik atsiradus Indeksavimo metodikoje nustatytoms sąlygoms, t. y., nagrinėjamu atveju, kai plastiko kiekis viršija pokyčio ribinę reikšmę. Jei nurodytos sąlygos neatsiranda, t. y. jei plastiko kiekis neviršija pokyčio ribinės reikšmės, tokiu atveju, pagal atsakovę, priėmimo mokestis neperskaičiuojamas – lieka galioti ankstesniais metais nustatytas mokestis.

62. Įvertinus Indeksavimo metodikos nuostatas, aišku, kad priėmimo mokestis turi būti peržiūrimas kiekvienais metais ir jo indeksavimas atliekamas inter alia atsižvelgiant į nustatytą dedamųjų (metalų, plastikų ir KAK) pokytį. Kaip teisingai išaiškino pirmosios instancijos teismas, priėmimo mokesčio dalies, susijusios su atliekų sudėties pasikeitimu, indeksavimas yra nustatytas turint tikslą išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp atsakovės gaunamos ir ieškovės mokamos paslaugų kainos. Dedamųjų (metalų, plastikų ir KAK) kiekiui svyruojant, tačiau neviršijant pokyčio ribinės reikšmės, priėmimo mokesčio dalis, susijusi su atliekų sudėtimi, neindeksuojama, t. y. neperskaičiuojama. Tačiau dedamųjų kiekiui sumažėjus (viršijus pokyčio ribinę reikšmę), atsiranda pagrindas kompensuoti atsakovės praradimus, todėl priėmimo mokestis indeksuojamas, taip padengiant atsirandantį nuostolį dėl negautų pajamų už parduotas antrines žaliavas.

63. Atsižvelgdama į aukščiau pateiktą Indeksavimo metodikos aiškinimą, kurio apeliantė iš esmės ir neginčija, teisėjų kolegija daro išvadą, kad priėmimo mokestis turi būti indeksuojamas, kai plastiko kiekio pokytis viršija pokyčio ribinę reikšmę (8 ± 0,5 proc.), tačiau pokyčio ribinės reikšmės neviršijus, priėmimo mokestis nebus indeksuojamas. Tačiau, priešingai nei teigia apeliantė, tai nereiškia, kad nenustačius pokyčio ribinės reikšmės viršijimo, automatiškai lieka galioti ankstesniais metais (šiuo atveju 2019 m.) nustatytas priėmimo mokestis.

64. Aukščiau pateikti išaiškinimai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvados teisingumą, kad plastiko pokytis turi būti lyginamas su deklaruotu 8 proc. plastiko kiekiu atliekų kiekyje, t. y. pokyčio ribine reikšme (8 ± 0,5 proc.), o ne su ankstesniais metais nustatytu plastiko kiekiu atliekų kiekyje, kas patvirtina, kad 2019 m. priėmimo mokesčio padidėjimas negali būti perkeltas į 2020 m. priėmimo mokesčio skaičiavimą. Šią išvadą inter alia patvirtina Indeksavimo metodikos nuostatos, kuriose nėra numatyta galimybė priėmimo mokestį dėl plastiko kitiems metams palikti nepakeistą. Akivaizdu, kad sutinkant su priešingu, atsakovės pateiktu aiškinimu, bet kokią prasmę praranda Indeksavimo metodikoje nustatyta pokyčio ribinė reikšmė, kurios nepaisant, nebūtų pasiektas indeksavimo metodikos tikslas – išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp atsakovės gaunamos ir ieškovės mokamos paslaugų kainos.

65. Teisėjų kolegija taip pat laiko nepagrįstais atsakovės skundo argumentus, kad esant -0,43 proc. plastiko pokyčiui, t. y. pastarajam nesugrįžus į pradinę padėtį (8 proc.), pirmosios instancijos teismas turėjo paskaičiuoti 2,67 Eur plastiko pokytį. Pirma, kaip pagrįstai pastebi ieškovė atsiliepime į skundą, sprendime nėra konstatuota, kad 2019 m. plastiko kiekis grįžo į pradinę padėtį (8 proc.). Sprendime aiškiai nurodytas grįžimas į 8 proc. ribas. Antra, aukščiau pateiktose Indeksavimo metodikos 5 punkto nuostatose nurodyta, kad plastiko pokytis sudaro ±0,5 proc., t. y. pokyčio ribinė reikšmė yra nuo 7,5 iki 8,5 proc., o ne lygiai 8 proc. Todėl, trečia, esant -0,43 proc. plastiko pokyčiui, nėra pagrindo priėmimo mokesčio indeksavimui.

66. Atsižvelgdama į aukščiau nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutiko su ieškovės atliktais indeksuotais priėmimo mokesčio paskaičiavimais bei nustatė, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. taikytinas indeksuotas priėmimo mokestis yra 36,34 Eur / t be PVM.

Dėl priėmimo mokesčio nustatymo 2021 m.

67. Aukščiau minėta, kad priėmimo mokesčio indeksavimas dėl atliekų morfologijos (sudėties) pasikeitimų atliekamas nustačius dedamųjų (metalų, plastikų ir KAK) kiekio atliekų struktūroje pasikeitimus. Atliekų sudėties nustatymo tvarka yra reglamentuota Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. D1-661 „Dėl Mišrių komunalinių atliekų sudėties nustatymo, komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekio vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. birželio 8 d. įsakymo Nr. D1-461 redakcija) patvirtintame Mišrių komunalinių atliekų sudėties nustatymo, komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekio vertinimo tvarkos apraše, kurio 6 punktas nustato, kad regioniniuose nepavojingųjų atliekų sąvartynuose (sąvartyno kaupe) šalinamų arba į MBA, MA įrenginius (ar kitus atliekų rūšiavimo įrenginius) priimamų mišrių komunalinių atliekų sudėties nustatymo darbai turi būti atliekami nuo 2016 m. kasmet keturis kartus per metus: žiemą (pasirinktinai gruodžio, sausio arba vasario mėnesį), pavasarį (pasirinktinai kovo, balandžio arba gegužės mėnesį), vasarą (pasirinktinai birželio, liepos arba rugpjūčio mėnesį), rudenį (pasirinktinai rugsėjo, spalio arba lapkričio mėnesį).

68. Pagal Tvarkos 5 punktą, nustatantį, kad atliekų tvarkymo regione įdiegus ir pradėjus eksploatuoti MBA, MA įrenginius, MBA, MA įrenginio operatorius (ar jo įgaliotas asmuo) (jei atliekos rūšiuojamos kitame atliekų rūšiavimo įrenginyje, – to įrenginio operatorius) organizuoja į MBA, MA įrenginius priimamų mišrių komunalinių atliekų sudėties nustatymo darbus, aišku, kad nagrinėjamu atveju pareiga organizuoti atliekų sudėties nustatymo darbus kyla atsakovei UAB „Veistas“.

69. Šiuo atveju nustatyta ir ginčo byloje dėl to nėra, kad UAB „Veistas“, turėdama pareigą organizuoti atliekų nustatymo darbus keturis kartus per metus, 2020 m. atliko du priimamų atliekų nustatymo tyrimus – 2020 m. I ir III ketv. Remdamasi šiuo nustatytu faktu, t. y. savo pareigos neįvykdymo aplinkybe, atsakovė tvirtino, kad nesant atliktų 2020 m. II ir IV ketv. atliekų svėrimo tyrimų ir neturint šių tyrimų rezultatų, negalima įvertinti ir nustatyti metalų ir plastikų kiekio atliekų sudėtyje pokyčių. Atsižvelgiant į tai, yra negalimas priėmimo mokesčio indeksavimas pagal Sutarties priedo Nr. 6.

70. Teisėjų kolegija, įvertinusi Sutarties bei jos priedo Indeksavimo metodikos nuostatas analogiškai, kaip ir pirmosios instancijos teismas, nenustatė, kad priėmimo mokesčio išlaidų dedamųjų, priklausančių nuo atliekų morfologijos pasikeitimų, indeksavimas gali būti atliekamas tik tuo atveju, jei atliekų sudėties nustatymo darbai yra atliekami keturis kartus per metus. Kita vertus, tokių nuostatų nebuvimas savaime nepaneigia aukščiau minėtame poįstatymine teisės akte įtvirtinto reikalavimo – priimamų mišrių komunalinių atliekų sudėties nustatymo darbus atliki keturis kartus per metus. Šiuo atveju susiklostė situacija, kuomet vienos iš Sutarties šalių sutartinio įsipareigojimo neįvykdymas paveikė kitos Sutarties sąlygos – priėmimo mokesčio peržiūrėjimo procedūros kiekvienais metais – išpildymą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šią aplinkybę, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad pareigą organizuoti atliekų sudėties nustatymo darbus turinti šalis, negali prisidengti savo pareigų nevykdymu, ir tokiu būdu išvengti priėmimo mokesčio perskaičiavimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant atliktiems 2020 m. I ir III ketv. atliekų sudėties nustatymo tyrimams, atliekų morfologiniai pasikeitimai gali būti nustatomi pagal turimus duomenis. Toks duomenų, būtinų sutartiniai sąlygai dėl kasmetinio priėmimo mokesčio peržiūrėjimo įvykdymui, panaudojimas atitinka ne tik sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principus (CK 1.5 straipsnis), bet ir racionalaus lėšų panaudojimo principą, įtvirtintą VPĮ 17 straipsnyje.

71. Skunde dėstomos aplinkybės, kad teismas, vertindamas 2020 m. atliekų sudėtį ir plastikų kiekį jose, vietoje neturimų (neatliktų) 2020 m. pavasario ir rudens tyrimų duomenų, privalėjo vertinti praėjusių metų, t. y. 2019 m. II ir IV ketv. atliekų sudėties duomenis, arba pasiūlyti ginčo šalims skirti byloje ekspertizę / pateikti skaičiavimus, teisėjų kolegijos nevertinamos, nes pažeidžia CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos ir / arba negalėjo būti nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme. Bylos duomenys patvirtina, kad nei argumento vadovautis retrospektyviais duomenimis, nustatant 2020 m. atliekų sudėtį ir plastikų kiekį jose, nei klausimo dėl ekspertizės skyrimo byloje atsakovė pirmosios instancijos teisme nekėlė. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas netaikytų CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios instancijos teisme, tai procesiniu požiūriu reikštų, kad jis ėmėsi ex officio spręsti klausimus, kurių apeliantė negalėjo kelti, vadovaujantis CPK 306 straipsnio2 dalimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1335-381/2020).

72. Teisėjų kolegija, taip pat įvertinusi skunde dėstomus argumentus, kuriais atsakovė iš esmės bando pateisinti savo sutartinio įsipareigojimo – tinkamai, laikantis teisės aktų reikalavimų, organizuoti atliekų sudėties nustatymo darbus – neįvykdymą, sprendžia, kad apeliantė neįrodė egzistavus objektyvias priežastis, kliudžiusias atlikti 2020 m. II ir IV ketv. atliekų svėrimo tyrimus. Į bylą pateiktas 2020 m. kovo 26 d. UAB „Veistas“ raštas „Dėl mišrių komunalinių atliekų sudėties nustatymo tyrimo atidėjimo“ Nr. S-34 patvirtina, kad apeliantė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo“, informavo ieškovę (bei kitus devynis aptarnaujamus regionus) apie į MBA įrenginius priimtų mišrių komunalinių atliekų sudėties nustatymo 2020 m. darbų grafiko nukėlimą neribotam laikui. Ieškovė, reaguodama į susiklosčiusią situaciją, 2020 m. gegužės 19 d. raštu „Dėl mišrių komunalinių atliekų sudėties nustatymo Covid-19 grėsmės laikotarpiu“ Nr. S-228 kreipėsi į atsakovę su prašymu iki 2020 m. gegužės 31 d. suorganizuoti mišrių komunalinių atliekų sudėties nustatymo darbus. Kartu su kreipimusi ieškovė pateikė apeliantei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos parengtą 2020 m. gegužės 18 d. raštą „Dėl mišrių komunalinių atliekų sudėties nustatymo Covid-19 grėsmės laikotarpiu“ Nr. (17)-D8(E)-2612, kuriame išplatinta informacija, kad atliekų tvarkymas, inter alia atliekų sudėties nustatymo darbų atlikimas, nėra nesaugi veikla dėl koronavirusinės infekcijos pavojaus, jog atliekas tvarkantys darbuotojai dėl darbo specifikos nepakliūva į didesnės rizikos grupę, jiems nebūtina imtis jokių papildomų specifinių priemonių, jei yra naudojamos tinkamos apsaugos priemonės. Tokiu būdu atsakovė iš esmės gavo informaciją kaip turėtų elgtis susiklosčiusioje situacijoje, tačiau, akivaizdu, kad jos nepaisė.

73. Be to, kaip nustatyta skundžiamame sprendime, ir ko neneigia apeliantė, tariamai objektyvios priežastys nesutrukdė atsakovei likusiuose devyniuose jos aptarnaujamuose regionuose, išskyrus ieškovės (Telšių regioną), mišrių komunalinių atliekų sudėties nustatymo darbus 2020 m. atlikti keturis kartus. Šis faktas patvirtina, kad aukščiau minėtame Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos rašte pateikta informacija atsakovė nesivadovavo tik ieškovės atžvilgiu. Toks apeliantės elgesys paneigia teiginius apie tariamai egzistavusias kliūtis sutartinių įsipareigojimų vykdymui. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija pritaria skundžiamo sprendimo išvadai, kad apeliantė nepagrįstai nevykdė jai tenkančios pareigos atlikti atliekų sudėties nustatymo darbus.

74. Skunde atsakovė taip pat tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino bylos įrodymų (rašytinių duomenų, šalių bei liudytojų duotų parodymų), pagrindžiančių, kad 2020 m. sausio 28 d. priimtų komunalinių atliekų sudėties nustatymo ataskaitoje nurodyti duomenys apie Mažeikių rajono savivaldybę yra nepatikimi, neteisingi ir iškreipiantys viso Telšių regiono duomenis apie 2020 m. atliekų sudėtį.

75. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Kasacinis teismas yra taip pat yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012; kt.).

76. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau pateikta kasacinio teismo praktika bei tinkamai pritaikęs proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, tinkamai ir visapusiškai įvertino į bylą šalių pateiktus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į bylą pateiktų atsakovės argumentų, kurie iš esmės nepagrįsti jokiais svariais įrodymais, visuma nesudaro pagrindo spręsti, kad 2020 m. sausio 28 d. priimtų komunalinių atliekų sudėties nustatymo ataskaitoje nurodyti duomenys apie Mažeikių rajono savivaldybę yra neteisingi. Kaip pagrįstai nurodyta ieškovės atsiliepime į skundą, nors 2020 m. sausio 28 d. Mažeikių rajono savivaldybėje buvo nustatytas net 16,78 proc. plastiko kiekis, t. y. beveik du kartus didesnis, negu įprastai, kuris ir buvo aiškiai ir nedviprasmiškai užfiksuotas Ataskaitoje, tačiau tokie duomenys jų nustatymo metu atsakovei nesukėlė jokių abejonių ir įtarimų. Atsakovė nepateikė jokių pastabų ir nepareiškė jokių pretenzijų (nesutikimo) dėl aptariamo Ataskaitos duomens patikimumo ir teisingumo. Priešingai, ji pati užpildė ir pateikė Ataskaitą į Vieningą gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinę sistemą.

77. Nors skunde apeliantė tvirtina, kad aplinkybė, jog atliekų sudėties nustatymo darbus stebėjusi komisija Ataskaitoje nepažymėjo pastabų ir ją pasirašė, nepaneigia fakto, kad atliekų sudėties darbai atlikti, pažeidžiant Tvarkos 17 punkte nustatytą atliekų sudėties nustatymo tvarką, numatančią, kad mišrių komunalinių atliekų sudėties nustatymo darbams parenkama po vieną šiukšliavežį iš kiekvienos komunalinių atliekų tvarkymo regionui priklausančios savivaldybės, tačiau apie tokius pažeidimus atsakovė ėmė tvirtinti tik bylos šalių ginčui persikėlus į teismą. Byloje nėra jokių šį faktą patvirtinančių parodymų. Priešingai, 2021 m. gruodžio 6 d. vykusiame teismo posėdyje liudytojais apklausti atliekų sudėties nustatymo darbų stebėjimo komisijos nariai V. A. ir N. A. paaiškino, kad iš Mažeikių rajono savivaldybės surinktų ir į MBA teritoriją atvežtų atliekų sudėties nustatymo darbų atlikimas 2020 m. sausio 28 d. praėjo pakankamai sklandžiai, jo metu nebuvo užfiksuota jokių pažeidimų, tarp komisijos narių nekilo ypatingų ginčų (vyko nebent tik darbinės diskusijos), visi sprendimai buvo priimti komisijos narių bendru sutarimu. Ir tik tame pačiame teismo posėdyje liudytoju apklaustas atliekų sudėties nustatymo darbų stebėjimo komisijos pirmininkas A. P., kuris dirba UAB „Veistas“, parodė (paaiškino), kad aptariami atliekų sudėties nustatymo darbai buvo atlikti, nesilaikant Tvarkos aprašo. Tačiau byloje nesant duomenų, jog bent vienas iš atliekų sudėties nustatymo komisijos narių būtų pateikęs kokias nors pastabas ar komentarus dėl atliekų iš Mažeikių rajono savivaldybės surinkimo ir (ar) atvežimo, pati apeliantė su Ataskaita jos priėmimo momentu sutiko bei jos neginčijo, nėra pagrindo spręsti, kad atliekos buvo netinkamai surinktos ir atvežtos.

78. Atsižvelgdama į aukščiau nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritarė ieškovės pateiktiems priėmimo mokesčio indeksavimo skaičiavimams 2021 m. ir nustatė, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. nustatomas indeksuotas priėmimo mokestis – 23,98 Eur / t be PVM.

79. Apeliantei pirmosios instancijos teisme nesirėmus aplinkybėmis, kad sprendimu patvirtintas indeksuotas priėmimo mokestis 2021 m. sudaro pagrindą ieškovei nepagrįstai praturėti atsakovės sąskaita, nes jis yra net mažesnis nei atsakovės konkurso dieną deklaruotas priėmimo mokestis, šis argumentas nenagrinėtinas kaip pažeidžiantis CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios instancijos teisme.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

80. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes Lietuvos apeliacinis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio apeliantės apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

81. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020).

82. Atmetus atsakovės UAB „Veistas“ apeliacinį skundą, ieškovė UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimą iš apeliantės. Ieškovei pareiškus prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo, tačiau nepateikus bylinėjimosi išlaidų faktą bei dydį patvirtinančių įrodymų, jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.