- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-26
- Bylos Nr.
- e2S-1759-921/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01921-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Sujetienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Veistas“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Veistas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Veistas“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Veistas“ priešieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ dėl sutarties sąlygų pakeitimo (priėmimo mokesčio indeksavimo).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose iškelta civilinė byla pagal ieškovės ieškinį ir atsakovės priešieškinį dėl sutarties sąlygų pakeitimo (priėmimo mokesčio indeksavimo).
2. Kauno apylinkės teisme 2021 m. rugpjūčio 12 d. gautas ieškovės prašymas perduoti nagrinėjamą civilinę bylą pagal teismingumą Kauno apygardos teismui. Nurodė, kad šioje byloje tarp šalių sprendžiamas ginčas kilęs iš viešojo pirkimo sutarties, todėl byla teisminga ne apylinkės teismui, o apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepimu su ieškovės prašymu nesutiko. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl viešųjų pirkimų procedūrų teisėtumo, viešosios pirkimo ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia ir dėl žalos atlyginimo, kai perkančioji organizacija nesilaikė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) reikalavimų, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad byla yra teisminga ir turi būti perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi perdavė civilinę bylą Nr. e2-6098-490/2021 nagrinėti iš esmės Kauno apygardos teismui.
5. Teismas nustatė, kad ieškovė 2012 m. gegužės 29 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė apie atviro konkurso būdu vykdomą viešąjį pirkimą „Telšių regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos statybos darbų, įrangos tiekimo, projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros bei atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo paslaugų pirkimas“, pirkimo Nr. 122453. 2012 m. liepos 13 d. jungtinės veiklos pagrindu veikianti ūkio subjektų grupė, susidedanti iš atsakovės ir UAB „Plungės lagūna“, pateikė pasiūlymą, kuris buvo pripažintas laimėjusiu. 2013 m. liepos 12 d. ieškovė ir atsakovė, jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikianti kartu su UAB „Plungės lagūna“, sudarė Telšių regiono atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. MBA/2013/07/06. Byloje šalys pareiškė priešpriešinius reikalavimus dėl viešojo pirkimo sutarties sąlygų pakeitimo (priėmimo mokesčio indeksavimo).
6. Teismas sprendė, kad šalių reikalavimai neabejotinai susiję su civiliniais viešo konkurso teisiniais santykiais, kurių pagrįstumo įvertinimui teismas taikys šiuos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Remiantis aukštesnės instancijos teismų praktika, ginčai, kylantys iš viešojo pirkimų sutarčių, tai yra ginčai dėl tokio pobūdžio sutarčių pakeitimo, nutraukimo, netinkamo vykdymo, atsakomybės taikymo, yra nagrinėtini apygardos teisme, kaip pirmosios instancijos teisme.
7. Teismas, paaiškėjus, kad Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams civilinė byla Nr. e2-6098-490/2021 buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles, nusprendė civilinę bylą perduoti nagrinėti iš esmės Kauno apygardos teismui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskirajame skunde atsakovė prašo panaikinti nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad šalių reikalavimai yra susiję su viešo konkurso teisiniais santykiais. Sprendžiant, ar civilinė byla yra dėl viešo konkurso teisinių santykių, būtina įvertinti, ar viešojo pirkimo sutarties vykdymo santykiams, dėl kurių kilo ginčas, yra taikytinas VPĮ, ar šalių pareikštus reikalavimus reglamentuoja VPĮ nuostatos. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl paslaugų kainos (priėmimo mokesčio) indeksavimo dydžio nustatymo, t. y. dėl viešojo pirkimo būdu sudarytos paslaugų teikimo sutarties vykdymo – priėmimo mokesčio indeksavimo pagal sutartyje nustatytą tvarką ir sąlygas. Byloje nėra ginčo dėl sutarties kainos (nagrinėjamu atveju esminės sutarties sąlygos) keitimo, byloje pareikšti reikalavimai nesusiję su viešojo pirkimo procedūrų vykdymu, šalių pareikštų reikalavimų nereguliuoja VPĮ nuostatos. Taigi nagrinėjama civilinė byla nėra dėl viešo konkurso teisinių santykių.
8.2. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl paslaugų kainos indeksavimo yra ne pirmas teisme nagrinėjamas ginčas, kilęs iš sutarties vykdymo. Plungės apylinkės teismas pirmąja instancija išnagrinėjo dvi bylas, kuriose buvo pareikšti analogiški reikalavimai dėl priėmimo mokesčio indeksavimo (tik už ankstesnius laikotarpius). Apeliacine tvarka civilines bylas išnagrinėjo Klaipėdos apygardos teismas, kuris nenustatė jokių teismingumo taisyklių pažeidimo.
8.3. Teismas nepagrįstai išplėtė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 27 straipsnio 3 punkto normos aiškinimą ir taikymą, kuriuo formuojama ydinga teismų praktika, jog absoliučiai visi ginčai, kylantys iš viešųjų pirkimų būdu sudarytų sutarčių vykdymo, nepriklausomai nuo ginčo pobūdžio, yra teismingi apygardos teismams.
8.4. Ieškovės nurodomų bylų ratio decidendi skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, todėl jose pateikti išaiškinimai nesudaro pagrindo spręsti, kad nagrinėjama byla teisminga Kauno apygardos teismui. Teismų praktikoje nėra pasakyta, kad apygardos teismams, kaip pirmos instancijos teismams, yra teismingi absoliučiai visi ginčai, kylantys iš viešo pirkimo sutarties vykdymo, nepriklausomai nuo ginčo pobūdžio. Teismų praktikoje gausu bylų dėl viešojo pirkimo būdu sudarytų sutarčių vykdymo, kurias pirmąja instancija išnagrinėjo apylinkių teismai, o apeliacine – apygardų teismai.
Atsiliepimas
9. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
9.1. Nurodo, kad byloje ginčas kilęs dėl esminės viešojo pirkimo sutarties sąlygos – kainos, ir jos pakeitimo. Šalys nesutaria dėl sutarties dalyku esančių paslaugų kainos nustatymo (apskaičiavimo). Teismo nėra prašoma pakeisti sutarties sąlygą dėl paslaugų kainos (t. y. pakoreguoti sutarties punkto tekstą), tačiau, prašant nustatyti atitinkamu laikotarpiu taikytiną priėmimo mokesčio dydį, netiesiogiai prašoma pakeisti pačią paslaugų kainą. Viešojo pirkimo sutarties kaina yra esminė sąlyga, todėl, ginčai, kylantys dėl šios sąlygos aiškinimo ir (ar) taikymo, spręstini vadovaujantis ne tik Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – CK), bet ir VPĮ. Atitinkamai tokie ginčai yra kvalifikuotini ginčais dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių ir yra nagrinėtini apygardos teisme, kaip pirmosios instancijos teisme.
9.2. Atsakovė viešųjų pirkimų teisinius santykius nepagrįstai susiaurina iki viešojo pirkimo procedūrų vykdymo, eliminuodama iš jų viešojo pirkimo sutarties vykdymą. Šalims sudarius sutartį viešųjų pirkimų teisiniai santykiai tarp jų nesibaigė. Šie teisiniai santykiai tęsis tol, kol šalys įvykdys sutartį arba ji pasibaigs kitu pagrindu.
9.3. Aplinkybė, kad praktikoje ginčus, kilusius iš viešojo pirkimo sutarties, išnagrinėjo apylinkės teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nereiškia, kad tos bylos priimtos ir išnagrinėtos nepažeidžiant teismingumo taisyklių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą toliau nagrinėja tik atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.
11. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iškelta civilinė byla dėl sutarties sąlygų pakeitimo pirmąją instancija apylinkės teisme perduota nagrinėti apygardos teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl teismingumo
12. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Tačiau teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose.
13. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Pagal CPK 26 straipsnį, visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27, 28 straipsniuose. Vadovaujantis CPK 27 straipsnio 3 punktu, apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių.
14. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2012 m. gegužės 29 d. UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (ieškovė) Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė apie atviro konkurso būdu vykdomą viešąjį pirkimą „Telšių regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos statybos darbų, įrangos tiekimo, projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros bei atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo paslaugų pirkimas“, pirkimo Nr. 122453 (toliau – viešasis pirkimas). UAB „Veistas“ (atsakovė) ir UAB „Plungės lagūna“, veikianti jungtinės veiklos pagrindu, pateikė pasiūlymą, kuris buvo pripažintas laimėjusiu. 2013 m. liepos 12 d. ieškovė ir atsakovė, veikianti su UAB „Plungės lagūna“, sudarė Telšių regiono atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. MBA/2013/07/06 (toliau – sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo tinkamai atlikti komunalinių atliekų apdorojimą, užtikrinant sutarties 2.2 punkte nurodytas sąlygas, o ieškovė įsipareigojo mokėti atsakovei už tinkamai teikiamas paslaugas sutartyje numatytą atlyginimą (sutarties 2.1 punktas). Sutarties 10.10 punktu šalys susitarė, kad priėmimo mokestis bus indeksuojamas pagal indeksavimo metodiką (sutarties priedas Nr. 6), tačiau tik tuo atveju, jei paslaugos atitinka sutarties 2.2 punkte nurodytas sąlygas. Tarp šalių kilus ginčui dėl priėmimo mokesčio indeksavimo, šalys kreipėsi į teismą su priešpriešiniais reikalavimais dėl viešojo pirkimo sutarties sąlygų pakeitimo (priėmimo mokesčio indeksavimo).
15. Pastebėtina, kad apeliantės nurodomos Šiaulių apygardos teismo ir Kauno apygardos teismo nutartys, priimtos kitose bylose, ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi nesutampa. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-770-569/2019 atsisakė priimti pareiškėjų prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo kaip nagrinėtiną supaprastinto proceso tvarka apylinkės teisme. Kauno apygardos teismas 2019 m. sausio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1219-601/2019 atsisakė priimti ieškinį, nustatęs, kad ieškovė reiškia neturtinio pobūdžio reikalavimą, kuriuo nėra ginčijami perkančiosios organizacijos veiksmai ar sprendimai. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje ginčas kilo dėl viešojo pirkimo sutarties pakeitimo, kuris nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka, nurodytomis nutartimis nesivadovautina. Pažymėtina, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis).
16. Apeliantė nepagrįstai teigia, pirmosios instancijos teismas plečiamai aiškino ir pritaikė CPK 27 straipsnio 3 punkto normas, kuriuo formuojama ydinga teismų praktika dėl teismingumo, pagal kurį visus ginčus, kylančius iš viešųjų pirkimų būdu sudarytų sutarčių vykdymo, nagrinėja apygardos teismas.
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad civilinės bylos dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių, įvardytos CPK 27 straipsnio 3 punkte, inter alia (be kita ko), apima bylas dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių plačiąja prasme, t. y. pirmiausia ginčus dėl perkančiųjų organizacijų (perkančiųjų subjektų, suteikiančiųjų institucijų) sprendimų ar veiksmų, priimtų vykdant viešųjų konkursų procedūras, taip pat tokių viešų subjektų ir tiekėjų tarpusavio ginčus vykdant viešojo pirkimo ar koncesijos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018). Ginčai, kilę dėl sutarčių, sudarytų vykdant viešuosius pirkimus, (ne)tinkamo vykdymo, nagrinėtini apygardos teismų, kaip pirmosios instancijos teismų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-248/2019). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad ginčai dėl viešojo pirkimo sutarties pakeitimo įeina į VPĮ reguliavimo sritį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011). Tuo atveju, kai sutartis buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu, sutarties sąlygų turinys nustatomas vertinant ne tik ginčo sutartį, bet ir tiriant bei vertinant paskelbto viešojo pirkimo konkurso sąlygas, konkurso laimėtojo pasiūlymą, šalių elgesį vykdant sutartį ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2013).
18. Byloje nėra ginčo, kad šalių sutartis buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu. Kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad nors pagal VPĮ sudarius viešojo pirkimo sutartį pirkimas pasibaigia, tačiau perkančiosios organizacijos ir tiekėjo viešojo pirkimo teisiniai santykiai nesibaigia; VPĮ imperatyviosios normos tiekėją ir perkančiąją organizaciją saisto ir po sutarties sudarymo, nes VPĮ reguliuoja tam tikrus sutarties šalių teisinių santykių aspektus, kurie išeina už viešojo pirkimo procedūrų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tarp šalių kilus ginčui dėl viešojo pirkimo sutarties sąlygų pakeitimo (sutarties tinkamo vykdymo), bus vertinamas ne tik sutarties sąlygų turinys, bet ir paskelbto viešojo pirkimo konkurso sąlygos, konkurso laimėtojo pasiūlymas, šalių elgesys vykdant sutartį. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šalių reikalavimai susiję su civiliniais viešo konkurso teisiniais santykiais.
19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šios nutarties 17 punkte nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus bei įvertindamas šalių ginčo pobūdį, sprendžia, kad byla kaip kylanti iš viešųjų pirkimų teisinių santykių teisminga apygardos teismui pagal CPK 27 straipsnio 3 punkto normą.
20. Apeliantė nurodo, kad šalių nagrinėjamai bylai analogiškas ginčas tik už kitus laikotarpius pirmąja instancija nagrinėtas Plungės apylinkės teisme, apeliacine instancija Klaipėdos apygardos teisme, taip pat yra kitų bylų dėl viešojo pirkimo būdu sudarytų sutarčių vykdymo nagrinėtų pirmąja instancija apylinkės teisme, kuriuose nenustatyta teismingumo taisyklių pažeidimo.
21. Apeliacinės instancijos teismas negali vertinti kitų bylų teismingumo klausimo, nes jos nėra šios apeliacijos dalykas. Pažymėtina, kad teismingumo taisyklių pažeidimas nelaikytinas absoliučiu skundžiamo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindu. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktą, absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas yra tada, kai buvo pažeistos bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklės. Ši norma reiškia, kad bendrosios kompetencijos teismų teismingumo taisyklių, nurodančių, ar byla teisminga apylinkės ar apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui, pažeidimas nesudaro absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, todėl netgi tokio pažeidimo konstatavimo atveju, nesant kitokių proceso normų pažeidimų, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla, jis nesudarytų pagrindo pripažinti sprendimą negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-219/2015; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346-684/2016, 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018, 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-248/2019). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodomos aplinkybės nepaneigia šios nutarties 19 punkte padarytos išvados.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
22. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas ir nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad ieškovės pareikštas ieškinys dėl viešojo pirkimo sutarties sąlygų pakeitimo (priėmimo mokesčio indeksavimo) patenka į CPK 27 straipsnio 3 punkto taikymo apimtį ir yra teismingas apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl apeliacine tvarka peržiūrėta nutartis nekeistina (CPK 338 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.