- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-29
- Bylos Nr.
- e2-1219-601/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00061-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto
- Atsakovas
- UAB „SDG“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, rašytinio proceso tvarka spręsdamas ieškovės VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ieškinio atsakovei UAB „SDG“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriame prašo - įpareigoti UAB „SDG“ per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti ieškovei pagal 2018 m. sausio 29 d. rangos darbų sutartį Nr. PI8-22, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 41 straipsnio 2 dalimi ir statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 93.15 p., dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal pasirašytą sutartį 3 metų laikotarpiui ne mažesnei kaip 5 procentų statinio statybos kainos, o neįvykdžius teismo sprendimo, skirti atsakovei UAB “SDG“ po 100 eurų baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną.
Ieškovė nurodo, kad 2018 m. birželio 28 d. statybos darbai pagal tarp šalių sudarytą rangos sutartį buvo baigti ir perduoti ieškovei. Baigiamajame akte nurodyta, kad darbai priimti su išlygomis, t. y. nepateiktas dokumentas, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal pasirašytą sutartį. LR Statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje aiškiai pasakyta, kad rangovas kartu su atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktu turi pateikti dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal rangos sutartį, tačiau atsakovė (rangovas) jo nepateikia. Šis dokumentas rangovo nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti dėl rangovų kaltės atsiradusių defektų, nustatytų per pirmuosius 3 statinio garantinio termino metus, šalinimo išlaidų apmokėjimą statytojui (užsakovui).
Motyvuojamoji dalis
Ieškovė ieškinį pateikė Kauno apygardos teismui, tačiau jokių motyvų šiam teismingumui pagrįsti nenurodė.
Ieškinį atsisakytina priimti.
Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Kiekvienu atveju teismas ex officio privalo patikrinti, ar jis yra kompetentingas nagrinėti šį ieškinį, t. y. teismas turi nustatyti, ar įstatymai ir kiti teisės aktai suteikia teismui teisę nagrinėti tam tikros kategorijos bylą, ar ji priskirtina ir teisminga konkrečiam teismui.
Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui. Rūšinio teismingumo taisyklėmis pirmiausia yra nustatoma, kuris (bendrosios kompetencijos ar specializuotas) teismas turi nagrinėti bylą. Nustačius, kad bylą turi nagrinėti bendrosios kompetencijos teismas, nustatoma, kuris pirmosios instancijos teismas (apylinkės ar apygardos) turi nagrinėti bylą. Apylinkės ir apygardų teismų kompetencija yra nustatyta CPK 26–28 straipsnyje.
CPK 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27, 28 straipsniuose. CPK 27 bei 28 straipsniuose yra numatyta, kokios bylos yra teismingos apygardos teismams, kaip pirmosios instancijos teismams. Šiuo atveju rūšinis teismingumas yra nustatomas pagal šiuos kriterijus: ginčo sumą, ginčo pobūdį ir ginčo šalis. Nurodyti kriterijai nulemia, jog sudėtingesnės bylos turi būti nagrinėjamos apygardos teisme, kaip pirmosios instancijos teisme. Apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas: 1) kuriose ieškinio suma didesnė kaip 40 000 Eur, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo (CPK 27 str. 1 p.), <...>, 2) kitas civilines bylas, kurias pagal įstatymus kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja apygardos teismai (CPK 27 str. 9 p.).
Iš ieškovės pateikto ieškinio turinio nėra aišku, kodėl ieškinys pateiktas apygardos teismui, nes suformuluotas neturtinio pobūdžio ieškinio reikalavimas nepatenka tarp bylų, kurios nagrinėtinos apygardos teisme (CPK 27 str.). Darytina prielaida, kad ieškovė ieškinį kildina iš viešųjų pirkimų (atsakovė laimėjo mažos vertės pirkimą ir sudarė rangos sutartį), todėl kreipėsi į apygardos teismą.
Pažymėtina, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 101 straipsnio 1 dalis nustato (toliau – VPĮ), jog tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ar nepagrįstai nutraukė sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, šiame skyriuje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą dėl: 1) perkančiosios organizacijos sprendimų, neatitinkančių šio įstatymo reikalavimų, panaikinimo ar pakeitimo; 2) žalos atlyginimo; 3) pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia; 4) alternatyvių sankcijų taikymo pagal šio įstatymo 106 straipsnio 1 dalį; 5) pirkimo sutarties nutraukimo dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo pripažinimo nepagrįstu.
Taigi, ieškovės ieškinys neatitinka nurodyto straipsnio (VPĮ 101 str. 1 d.) reikalavimų, nes: 1) ieškovė nėra tiekėja, kuriai suteikta teisė ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ar priimtus sprendimus, 2) ieškovės reiškiamas reikalavimas neatitinka nei vieno punkto dėl ko gali būti kreipiamasi į apygardos teismą ginant galimai pažeistas savo teises (VPĮ 101 str. 1 d. 1-5 p.), 3) ieškovė nenurodo jokių savo teisių pažeidimų, kylančių iš viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimo, priešingai, pažeidimas grindžiamas Statybos įstatymo normų pažeidimu (41 str. 2 d.), 4) žyminis mokestis sumokėtas ne kaip už ieškinį viešųjų pirkimų bylose (CPK 80 str. 1 d. 4 p.) (be to, pažymėtina, kad nėra aišku, kaip apskaičiuotas ir kodėl sumokėtas 31 Eur žyminis mokestis už reiškiamą reikalavimą).
Taigi, nustačius, kad ieškovė reiškia neturtinio pobūdžio reikalavimą, kuriuo nėra ginčijami perkančiosios organizacijos veiksmai ar sprendimai, darytina išvada, jog ieškovės reikalavimas yra teismingas ne Kauno apygardos teismui, o Kauno apylinkės teismui. Todėl ieškinį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atsisakytina priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Ieškovei išaiškintina, kad ši nutartis neužkerta kelio jai įstatymo nustatyta tvarka pateikti ieškinį, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir 135 straipsnio reikalavimus, Kauno apylinkės teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 290-291 straipsniais, teismas
nutaria:
ieškovės VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ieškinį atsakovei UAB „SDG“ atsisakyti priimti.
Nutarties kopiją išsiųsti ieškovei.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.