Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, e2-503-613/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-10-03
Bylos Nr.: e2-503-613/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00391-2021-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Giedrė Seselskytė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Plasteks“

Kategorijos

2.1.2.4.1.1Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris
2.1.2.4.3Kiti su sandorių negaliojimu susiję klausimai
2.1.2.6Sandorio ar jo dalies negaliojimo teisiniai padariniai
2.1.5.4Ieškinio senaties termino taikymas
2.6.1.6.1Actio Pauliana
2.6.6.2Įskaitymas
3.2.3.8Teismo sprendimo ar nutarties priėmimas ir paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2-503-613/2022Proceso Nr. 2-56-3-00391-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.3; 2.1.2.6; 2.1.5.4; 2.6.1.6.1; 2.6.6.2; 3.2.3.8

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 3 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė,sekretoriaujant Joanai Runelienei,

dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Baltic foil“ atstovei advokato padėjėjai I. V.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Plasteks“ atstovui advokatui N. K.,

viešame teismo posėdyje, vykusiame nuotoliniu būdu, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Baltic foil“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Plasteks“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Baltic foil“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama: pripažinti negaliojančiu 2020-05-26 tarp ieškovo BUAB „Baltic foil“ ir atsakovo UAB „Plasteks“ atliktą įskaitymą 74 600 Eur sumai; taikyti restituciją ? priteisti ieškovo bankrutuojančios UAB „Baltic foil“ naudai iš atsakovo UAB „Plasteks“ 74 600 Eur; priteisti iš atsakovės 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 7 d. Kauno apygardos teismas iškėlė nemokumo (bankroto) bylą UAB „Baltic foil“ (toliau – ieškovė), nemokumo administratoriumi paskyrė A. K.. 2020 m. lapkričio 19 d.

3. Kauno apygardos teismas 2021-01-18 nutartimi patvirtino bendrą Bendrovės kreditorių sąrašą bankroto byloje Nr. eB2-645-254/2021. Kauno apygardos teismas 2021-03-23nutartimi patikslino Bendrovės kreditorių sąrašą (Ieškinio priedas Nr. 4). Šiai dienai bendra patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma: 1 226 457,40 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

4. 2020-11-19 UAB „Baltic foil“ dokumentų priėmimo – perdavimo aktu (toliau – Dokumentų perdavimo aktas) buvęs Bendrovės direktorius J. J. Administratoriui perdavė Bendrovės dokumentus. Dokumentų perdavimo akte pažymima, kad buvęs direktorius J. J. Administratoriui perdavė visus Bendrovės dokumentus. Susipažinęs su buvusio direktoriaus perduotais bedrovės dokumentais ir atlikęs pirminį dokumentų patikrinimą, administratorius nustatė, kad bendrovės vardu buvo sudaryti sandoriai priešingi bendrovės veiklos tikslams ir turėję įtakos tam, kad bendrovė negali atsiskaityti su kreditoriais, be to sandoriai, kurių bendrovė neprivalėjo sudaryti ir šie sandoriai pažeidžia kreditorių teises. turintys akivaizdžių tariamojo sandorio požymių, sandoriai priešingi Bendrovės veiklos tikslams ir turėję įtakos tam, kad Bendrovė negali atsiskaityti su kreditoriais, be to sandoriai, kurių Bendrovė neprivalėjo sudaryti ir šie sandoriai pažeidžia kreditorių teises (actio Pauliana). Taip pat, Administratorius nustatė akivaizdžių Bendrovės tyčinio bankroto požymių.

5. Aukščiau nurodytu sandorių patikrinimo tikslu, su kreditorių pritarimu papildomai buvo sudaryta sutartis su ekspertu dėl Bendrovės veiklos audito paslaugų teikimo, kurio tikslas: remiantis paskutinių trijų Bendrovės veiklos metų rezultatais, buhalterinės apskaitos registrais ir pirminiais dokumentais, atlikti bendrą Bendrovės veiklos analizę ir pateikti detalesnę informaciją šiais aspektais: nustatyti Bendrovės finansinę būklę ir įvertinti Bendrovės mokumą; įvertinti materialinių išteklių naudojimo efektyvumą ir rezultatyvumą; įvertinti tiriamu laikotarpiu sudarytų sandorių atitikimą Bendrovės veiklos tikslams ir jų įtaką Bendrovės galimybėms atsiskaityti su kreditoriais; pateikti sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad Bendrovė negali atsiskaityti su kreditoriais, sąrašą; nustatyti Bendrovės bankroto priežastis; nustatyti tikslų nemokumo atsiradimo momentą; nustatyti ir identifikuoti po nemokumo atsiradimo prisiimtus naujus ar padidėjusius senus Bendrovės įsipareigojimus kreditoriams, kurie nebuvo įvykdyti; įvertinti ar yra tyčinio bankroto požymių, kurie apibrėžti JANĮ 70 str. Ekspertui atlikus Bendrovės veiklos ir dokumentų auditą, buvo parengta audito ataskaita dėl UAB „Baltic foil“ bankroto (toliau – Audito ataskaita) (Ieškinio priedas Nr. 6). Audito ataskaita patvirtino Administratoriaus pirminio vertinimo metu nustatytas aplinkybės dėl ginčytinų Bendrovės sandorių sudarymo ir tyčinio bankroto požymių egzistavimo. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, Administratorius inicijuoja teisminius procesus, be kita ko, dėl neteisėtų Bendrovės sandorių ginčijimo.\

6. Audito ataskaitoje (Ieškinio priedas Nr. 6), išanalizavus Bendrovės apskaitos duomenis ir dokumentus, be kita ko, nustatyta, kad Bendrovė faktiškai nemoki buvo jau 2019 m. liepos mėn.

7. Iš Audito ataskaitoje pateiktų Bendrovės finansinių ataskaitų duomenų, akivaizdu, kad jei ne 2019 m. liepos mėn., Bendrovės faktinis nemokumas tikrai egzistavo 2020 m. vasario mėn., nes Bendrovės įsipareigojimai viršijo jos turto vertę: Bendrovė turėjo iš viso 1 206 907 EUR įsipareigojimų ir tik 591 372 EUR turto (Audito ataskaitos 3 lentelė, Ieškinio priedas Nr. 6).

8. Kauno apygardos teismas 2021-01-18 nutartimi patvirtino bendrą Bendrovės kreditorių sąrašą bankroto byloje Nr. eB2-645-254/2021. Kauno apygardos teismas 2021-03-23 nutartimi patikslino Bendrovės kreditorių sąrašą. Šiai dienai bendra patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma: 1 226 457,40 EUR (Ieškinio priedas Nr. 4).

9. Didžiausio Bendrovės kreditoriaus UAB „Margūnas“ reikalavimas egzistavo dar nuo 2017-11-24, kai UAB „Margūnas“ pardavė Bendrovei prekes, už kurias nebuvo atsiskaityta (2018-02-22 suėjo pirmųjų reikalavimą pagrindžiančių sąskaitų mokėjimo terminai). 2019-05-21 Bendrovės pradelsta skola UAB „Margūnas“ buvo lygi 478 566,93 EUR (Ieškinio priedas Nr. 9, Patikslinto ieškinio priedai Nr. 1-3). Jokie mokėjimai kreditoriui UAB „Margūnas“ nebuvo atliekami nuo 2017 m. pabaigos.

10. 2020-05-26 Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi UAB „Litchema“ perleido Atsakovui 74 600 EUR piniginį reikalavimą į Ieškovą pagal šias PVM sąskaitas – faktūras: LIT 11537 – 27 633,23 EUR, LIT 11554 – 26 869,56 EUR, LIT 11592 – 20 097,21 EUR (Audito ataskaitos priedas Nr. 7, Ieškinio priedas Nr. 6, Patikslinto ieškinio priedas Nr. 4).

11. 2020-05-26 buvo atliktas Atsakovo ir Bendrovės priešpriešinių piniginių reikalavimų pagal 2020-04-08 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0041 ir 2020-05-04 PVM sąskaita faktūrą Nr. 0047 (priedas Nr. 5) ir 2020-05-26 Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Atsakovui perleistų UAB „Litchema“ reikalavimų į Ieškovą įskaitymas 74 600 EUR sumai (toliau – Įskaitymas) (Audito ataskaitos 9 lentelė, Audito ataskaitos priedas Nr. 6, Ieškinio priedas Nr. 6, Patikslinto ieškinio priedas Nr. 6).

12. Administratoriaus įsitikinimu, Įskaitymas Bendrovei esant nemokiai, neprivalėjo būti atliktas, šis sandoris pažeidžia kitų Bendrovės kreditorių teises ir interesus (actio Pauliana), todėl Įskaitymas pripažintinas negaliojančiu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 str.).

13. Atlikus neteisėtą Įskaitymą, Bendrovė prarado teisę į 74 600 EUR gautiną sumą, taip pažeisdama kitų Bendrovės kreditorių interesus, kreditorių lygiateisiškumo principus. Taigi, dėl Bendrovės ir Atsakovo neteisėtų veiksmų, buvo sumažintas Bendrovės turtas ir atitinkamai sumažinta galimybė kitiems kreditoriams gauti reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto.

14. Įskaitymas yra laikytinas Ieškovo kreditorių teisių pažeidimu (pažeidžiamas atsiskaitymų eiliškumas, būnant Ieškovui nemokiam pirmenybė suteikiama selektyviai Atsakovui). Todėl Įskaitymas pripažintinas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiantis kreditorių interesus (CK 6.66 str.)

15. 2020-03-18 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-9153-944/2020 kreditoriaus UAB „Margūnas“ reikalavimams užtikrinti teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo skolininkei Bendrovei priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai areštavo skolininkei priklausančias pinigines lėšas, esančias bankuose, kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, bei turtines skolininkės teises, bet ne daugiau kaip 545 551,34 Eur sumai, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą; skolininkei leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su kreditore ir atlikti operacijas, susijusias su būtinųjų poreikių tenkinimu (priedas Nr. 7). Taigi, Įskaitymas taip pat yra niekinis ir negaliojantis kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 str. 1 d.).

16. Turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į turtą ar tik šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas. Jeigu turto areštu apribojamas disponavimas, tai šis draudimas gali būti taikomas skolininkui, konkretiems asmenims arba visiems.

17. Pripažinus Įskaitymą negaliojančiais CK 1.80 str., 6.66 str. pagrindu ab initio, taikytina restitucija (CK 1.80 str. 2 d.) ir iš Atsakovo Ieškovo naudai priteistina 74 600 EUR suma.

18. Dėl Įskaitymo pripažinimo negaliojančiu CK 6.66 str. (actio Pauliana) pagrindu

19. Ieškovo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas atliktą Įskaitymą pripažinti negaliojančiu CK 6.66 str. (actio Pauliana) pagrindu.

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų ir CK 6.66 straipsnio pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

21. Būtent CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra teisinis pagrindas, kuriuo remdamasis bankroto administratorius turi galimybę nuginčyti iki bankroto bylos iškėlimo įmonės atliktus mokėjimus (atsiskaitymus), dėl kurių neteisėtai suteiktas prioritetas vienam iš kreditorių ir atitinkamai sumažinta galimybė kitiems kreditoriams gauti reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto.

22. Ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę.

23. Viena iš actio Pauliana taikymo sąlygų – kad kreditorius turėtų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį. Bankroto administratorius, įrodinėdamas nurodytos actio Pauliana sąlygos buvimą, privalo pateikti duomenis apie bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų atsiradimo momentą. Tam, kad būtų konstatuotas šios actio Pauliana sąlygos buvimas, būtina įrodyti, kad nors vienas bankroto byloje patvirtintas kreditoriaus reikalavimas (jo dalis) atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo9.

Žemesnės instancijos teismas

24. Kauno apygardos teismas 2021-01-18 nutartimi patvirtino bendrą Bendrovės kreditorių sąrašą bankroto byloje Nr. eB2-645-254/2021. Kauno apygardos teismas 2021-03-23 nutartimi patikslino Bendrovės kreditorių sąrašą. Šiai dienai bendra patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma: 1 226 457,40 EUR (Ieškinio priedas Nr. 4).

25. Didžiausio Bendrovės kreditoriaus UAB „Margūnas“ reikalavimas egzistavo dar nuo 2017-11-24, kai UAB „Margūnas“ pardavė Bendrovei prekes, už kurias nebuvo atsiskaityta (2018-02-22 suėjo pirmųjų reikalavimą pagrindžiančių sąskaitų mokėjimo terminai). 2019-05-21 Bendrovės pradelsta skola UAB „Margūnas“ buvo lygi 478 566,93 EUR (Ieškinio priedas Nr. 9, Patikslinto ieškinio priedai Nr. 1-3). Jokie mokėjimai kreditoriui UAB „Margūnas“ nebuvo atliekami nuo 2017 m. pabaigos.

26. Nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad egzistuoja pirmoji actio Pauliana taikymo sąlyga ? Ieškovas ginčijamo sandorio sudarymo metu turėjo ir ieškinio pateikimo metu turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę CK 6.66 str. prasme.

27. Ginčijami sandoriai pažeidžia Bendrovės ir jos kreditorių interesus.

28. Įmonei atsidūrus tokioje būsenoje, kai ji negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriais, atsakingi asmenys privalo inicijuoti bankroto bylą, o atsiskaitymas su kreditoriais išskyrus atvejus, kai įmonė tokius sandorius sudaryti privalėjo, negali būti vykdomas, kad būtų išvengta neteisėto pranašumo suteikimo vieniems kreditoriams sumažinant likusiųjų galimybes gauti reikalavimų patenkinimą. Pažeidus šias įstatymo nuostatas, nemokios įmonės sudarytas sandoris gali būti nuginčytas CK 6.66 straipsnio pagrindu, o sumokėtos lėšos – išreikalautos iš jas neteisėtai gavusio nesąžiningo kreditoriaus.

Žemesnės instancijos teismas

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 6.66 str. 1 d. išvardyti atvejai, iš kurių įrodžius bent vieną, teismas turi pripažinti, kad skolininko sudaryti sandoriai pažeidė kreditoriaus teises11. Pagal CK 6.66 str. 1 d., sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jei dėl jo: (i) skolininkas tampa nemokus; (ii) būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; arba (iii) kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

30. Įmonei atsidūrus tokioje būsenoje, kai ji negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriais, atsakingi asmenys privalo inicijuoti bankroto bylą, o atsiskaitymas su kreditoriais, išskyrus atvejus, kai įmonė tokius sandorius sudaryti privalėjo, negali būti vykdomas, kad būtų išvengta neteisėto pranašumo suteikimo vieniems kreditoriams sumažinant likusiųjų galimybes gauti reikalavimų patenkinimą. Pažeidus šias įstatymo nuostatas, nemokios įmonės sudarytas sandoris gali būti nuginčytas CK 6.66 straipsnio pagrindu, o sumokėtos lėšos – išreikalautos iš jas neteisėtai gavusio nesąžiningo kreditoriaus.12 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad „<...> atsiskaitymas su aukštesnės eilės kreditoriumi actio Pauliana kontekste būtų traktuojamas lygiai taip pat – kaip neteisėtas pirmenybinis sandoris (sandoris, kuriuo skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui).“

31. Ieškovas, būdamas faktiškai nemokus, suteikė pirmenybę Atsakovui, įvykdydamas jo reikalavimą, įgytą pagal Reikalavimo perleidimo sutartį. Kaip minėta, Ieškovas tikrai faktiškai nemokus buvo jau 2020 m. vasario mėn.(Ieškinio priedas Nr. 6). Tuo metu, kai atlikus Įskaitymą, buvo atsiskaityta pagal Reikalavimo perleidimo sutartį su Atsakovu, Ieškovas turėjo kitų kreditorių, kurių reikalavimas buvo pradelstas labiau. Pavyzdžiui, Ieškovas kreditoriui UAB „Margūnas“ Įskaitymo momentu turėjo 478 566,93 EUR pradelstą įsiskolinimą, susidariusį už laikotarpiu nuo 2017-11-24 iki 2019-02-20 išrašytas PVM sąskaitas faktūras už parduotas prekes (Priedai Nr. 2-3). Paskutinės išrašytos PVM sąskaitos faktūros apmokėjimo terminas buvo suėjęs dar 2019-05-21. Tuo tarpu Reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta tik 2020-05-26. Reikalavimo perleidimo sutartimi perleistas reikalavimas pagal 2019-11-28 PVM sąskaitą faktūrą Nr. LIT11537 (kurios apmokėjimo terminas suėjo 2020-03-27), 2019-11-29 PVM sąskaitą faktūrą Nr. LIT11554 (kurios apmokėjimo terminas suėjo 2020-03-28), 2019-12-09 PVM sąskaitą faktūrą Nr. LIT11592 (kurios apmokėjimo terminas suėjo 2020-04-07) (Priedas Nr. 4). Taigi, nepaisant aplinkybės, jog Ieškovas turėjo pirmesnės eilės kreditorių, selektyviai pasirinko Atsakovą ir su juo atsiskaitė.

32. Nagrinėjamu atveju, ginčijamu Įskaitymu buvo pažeistas atsiskaitymų eiliškumas ir kiti Bendrovės kreditoriai prarado galimybę patenkinti savo reikalavimus. Taigi, nagrinėjamu atveju neabejotinai egzistuoja antroji actio Pauliana taikymo sąlyga – atliktas Įskaitymas pažeidžia Bendrovės ir jos kreditorių interesus.

33. Nagrinėjamu atveju neegzistavo jokia objektyvi Bendrovės ir (ar) Atsakovo pareiga atlikti Įskaitymą. Tokia pareiga sudaryti ginčijamus sandorius nebuvo numatyta nei įstatymų ar teismo sprendimu, nei galėjo būti kildinama iš ikisutartinių santykių, viešo konkurso ar kitų imperatyvų.

34. Vadovaujantis tuo, kas paminėta aukščiau, pagrįstai darytina išvada, kad šiuo atveju tenkinama trečioji sąlyga actio Pauliana taikymui – šalys neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių.

35. Bendrovė ir Atsakovas atlikdami Įskaitymą buvo nesąžiningi.

36. Sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 str. 1 d. įtvirtintu pagrindu galima tik tuo atveju, kai šalys, sudarydamos sandorį, buvo nesąžiningos, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises (CK 6.66 str. 2 d.).

37. Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes.

Žemesnės instancijos teismas

38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo actio Pauliana taikymo sąlygų vertinimo yra pažymėjęs, kad asmens sąžiningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumą apie tam tikrus faktus. „Žinojimas“ suprantamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų, o „turėjimas žinoti“ aiškinamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys.

39. Aplinkybė, kad Atsakovas, būdamas susijęs su Bendrove, ir žinodamas jos blogą finansinę padėtį (nemokumą) bei pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (areštą), atliko Įskaitymą, pagrįstai suponuoja išvadą, kad Atsakovas, kaip verslininkas, žinojo ir suprato, kad šiais veiksmais yra siekiama išvengti kitų Bendrovės kreditorių įsipareigojimų patenkinimo (CK 1.5 str.).

40. Bendrovė ir Atsakovas yra susijusios įmonės per kitus fizinius ir juridinius asmenis, t. y. G. U., V. P., UAB „Kauen craft“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir UAB „Druskininkų Rasa“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini). G. U. buvo Ieškovo (UAB „Baltic foil“) akcininkas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (Ieškinio priedas Nr. 10). UAB „Kauen craft“ valdybos nariai yra V. P. (nuo (duomenys neskelbtini) iki dabar) ir G. U. (nuo (duomenys neskelbtini) iki dabar) (Ieškinio priedas Nr. 11). V. P. yra Atsakovo (UAB „Plasteks“) direktorius nuo (duomenys neskelbtini) taip pat direktoriumi buvo laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (Ieškinio priedas Nr. 12). UAB „Kauen craft“ direktoriaus pavaduotoja nuo (duomenys neskelbtini) . yra S. B., kuri nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ėjo Atsakovo (UAB „Plasteks“) direktorės pareigas, įskaitant ir tuo metu, kai buvo atliktas ginčijimas Įskaitymas.

41. Be to, vienintelis UAB „Kauen craft“ akcininkas yra UAB „Druskininkų Rasa“, kurios akcininkė yra D. U. (G. U. sutuoktinė) bei valdybos nariai yra G. U. (nuo (duomenys neskelbtini) iki dabar) ir V. P. (nuo (duomenys neskelbtini) iki dabar). V. P. dar yra paskirtas ir UAB „Druskininkų Rasa“ valdybos primininku nuo 2021-02-18 (Ieškinio priedai Nr. 13, 14).

42. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad tiek Bendrovė, tiek Atsakovas sudarydami ginčijamą Įskaitymą, žinojo bei negalėjo nežinoti, jog šis sandoris pažeis Bendrovės ir jos kreditorių teises ir teisėtus interesus. Todėl nagrinėjamu atveju yra tenkinamos ketvirtoji ir penktoji iš paminėtų būtinųjų actio Pauliana sąlygų – ginčijamus sandorius sudariusios šalys buvo nesąžiningos.

43. Ieškovas ir Atsakovas yra susijusios įmonės per kitus fizinius ir juridinius asmenis, kas patvirtina, kad Atsakovo dalyvavimas atliekant Įskaitymą nebuvo atsitiktinis ir papildomai įrodo Ieškovo ir Atsakovo nesąžiningumą.

44. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tiek Bendrovė, tiek Atsakovas atlikdami ginčijamą Įskaitymą žinojo bei negalėjo nežinoti, jog toks atsiskaitymo būdas pažeis Bendrovės ir jos kreditorių teises ir teisėtus interesus. Be to, kad Bendrovės turtui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (areštas), kas yra vieši duomenys. Todėl nagrinėjamu atveju yra tenkinamos ketvirtoji ir penktoji iš paminėtų būtinųjų actio Pauliana sąlygų – ginčijamus sandorius sudariusios šalys buvo nesąžiningos.

45. Bendrovei bankroto byla iškelta 2020-09-07 nutartimi, kuri įsiteisėjo 2020-10-07. Ieškinys buvo pateiktas 2021-08-12. Be to, Administratorius tik iš 2021-02-25 parengtos Audito ataskaitos sužinojo apie atliktus neteisėtą Įskaitymą, pažeidžiantį Bendrovės kreditorių interesus. Todėl vienerių metų ieškinio senaties terminas actio Pauliana ieškiniui pareikšti nėra praleistas.

46. Ieškinio reikalavimas reiškiamas dėl Įskaitymo pripažinimo negaliojančiu visa apimtimi, kas yra būtina Ieškovo kreditorių reikalavimams bankroto byloje, kurių bendra suma 1 226 457,40 EUR, patenkinti.

47. Apibendrinant, šiame ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių, teisinių argumentų ir kartu su ieškiniu teikiamų įrodymų kontekste darytina vienareikšmė išvada, kad nagrinėjamu atveju yra tenkinamos visos actio Pauliana taikymui būtinos sąlygos. Todėl ginčijamas Įskaitymas atliktas esant Bendrovės turtui pritaikytam areštui, turi būti pripažinti negaliojančiais ab initio su visomis iš to išplaukiančiomis, toliau nurodomomis pasekmėmis (CK 1.80 str., 6.66 str.).

48. Dėl Įskaitymo pripažinimo negaliojančiu CK 1.80 str. pagrindu

49. Įskaitymas buvo atliktas tuomet, kai Ieškovo turtui, įskaitant ir gautinoms sumoms, buvo taikomas areštas. 2.38 CK 1.80 str. numato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.

50. Pagal Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 2 str. 3 d. turto areštas – įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų jos sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų ir nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą. Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 4 str. 1 d. numato, kad dėl turto arešto atsiranda teisinės pasekmės asmeniui, kurio turtas areštuotas, nuo turto arešto akto paskelbimo jam momento, o kai nėra galimybių paskelbti, – nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre momento, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Tretiesiems asmenims teisinės pasekmės dėl turto arešto atsiranda nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre.

51. 2020-03-18 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-9153-944/2020 kreditoriaus UAB „Margūnas“ reikalavimams užtikrinti teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo skolininkei Bendrovei priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai areštuotavo skolininkei priklausančias pinigines lėšas, esančias bankuose, kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, bei turtines skolininkės teises, bet ne daugiau kaip 545 551,34 Eur sumai, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą; skolininkei leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su kreditore ir atlikti operacijas, susijusias su būtinųjų poreikių tenkinimu (priedas Nr. 7).

52. Įskaitymas buvo atliktas galiojant Bendrovės turto areštui, draudžiančiam disponuoti Bendrovės turtu, įskaitant lėšomis, todėl prieštarauja aukščiau nurodytoms imperatyvioms Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 2 str. 3 d. ir 4 str. 1 d. nuostatoms.

53. CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d. yra numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 1 d.).

54. Atsižvelgiant į minėtas CK nuostatas, tuo atveju jei restitucija būtų taikoma priteisiant ekvivalentą pinigais, iš Atsakovo priteistinos 6 % (procentų) dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

55. Atsakovė UAB „Plasteks“ atsiliepimu į patikslintą ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, taikyti ieškinio senaties terminą ieškinio reikalavimui dėl Įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, 2020-03-10 Ilgalaikės prekių pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 20200310-2B pagrindu Bendrovė pardavė Atsakovui prekes, už kurias išrašė 2020-04-08 PVM sąskaitą faktūrą Nr. BF20 0041 (suma su PVM 81 159,67 EUR). 2020-03-12 Nuomos sutarties Nr. BF20/3/12 pagrindu Bendrovė išrašė Atsakovui 2020-05-04 PVM sąskaitą faktūrą Nr. BF20 0047 (suma su PVM 860,79 EUR).

56. 2020-05-26 Atsakovas ir UAB „Litchema“ sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kurios pagrindu Atsakovas perėmė 74 600 EUR piniginį reikalavimą į Bendrovę pagal UAB „Litchema“ PVM sąskaitas faktūras: 2019-11-28 Nr. LIT11537, 2019-11-29 Nr. LIT11554, 2019-12-09 Nr. LIT11592.

57. Perėmęs 74 600 EUR reikalavimo teisę į Ieškovą, Atsakovas 2020-05-26 pranešimu dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo įskaitė savo turimą 74 600 EUR piniginį reikalavimą į Ieškovo 74 688,77 EUR piniginį reikalavimą pagal 2020-04-08 PVM sąskaitą faktūrą BF20 Nr. 0041 ir 2020-05-04 Nr. BF20 0047.

58. 2020-09-07 Kauno apygardos teismo nutartimi Ieškovui iškelta nemokumo (bankroto) byla

59. Išanalizavęs Ieškovo sandorius, Ieškovo nemokumo administratorius A. K., atstovaudamas Ieškovą, pateikė teismui pradinį ieškinį, o vėliau – patikslintą ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, su kuriuo Atsakovas nesutinka ir teisinius ieškinio nepagrįstumą patvirtinančius argumentus pateikia sekančiuose šio atsiliepimo skyriuose.

60. Teisiniai argumentai dėl sandorio ginčijimo pagrindų.

61. Ieškovas ieškinyje nurodo šiuos pagrindus, kuriais ginčija 2020-05-26 įskaitymą (toliau – Įskaitymas) CK 6.66 str. 1 d. – sandoris prieštarauja kreditorių interesams; CK 1.80 str. – sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms.

62. Atsakovas pateikia ieškinio nepagrįstumą patvirtinančius argumentus. Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 6.66 str. 1 d. pagrindu ir atitinkamų pagrindų nebuvimo.

63. LR CK 6.66 str. 1 d. reglamentuota, jog kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

64. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl actio Pauliana instituto taikymo, yra nurodęs, kad CK 6.66 straipsniu kreditoriui suteikta teisė actio Pauliana pagrindu ginti savo teises ir interesus nuo nesąžiningų skolininko veiksmų. Actio Pauliana taikymo sąlygos, būtinos kreditoriui ginčijant skolininko sudarytus sandorius, yra: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas (neatlygintinio sandorio sudarymo atveju pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį ši sąlyga nebūtina); 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-10 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2013).

65. Atsakovas pažymi, jog ginčo situacijoje neegzistuoja visos actio Pauliana taikymo sąlygos ginčijant Atsakovo atliktą vienašalį Įskaitymą.

66. Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės ir ginčijamu sandoriu pažeidžiamų kreditoriaus teisių.

67. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti <...> ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal Įmonių bankroto įstatymą (aut. past. – ginčo situacijoje pagal LR Juridinių asmenų nemokumo įstatymą) administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-12-09 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019).

68. Ieškinyje nurodoma, jog Ieškovo nurodytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai bei kartu su ieškiniu pateikti įrodymai patvirtina, kad egzistuoja visos CK 6.66 str. nustatytos actio Pauliana taikymo sąlygos, būtinos ginčijamą Įskaitymą pripažinti negaliojančiu.

69. Ieškovas ieškinyje nurodo, jog didžiausio Bendrovės kreditoriaus UAB „Margūnas“ reikalavimas egzistavo nuo 2017-11-24.

70. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog pirmoji actio Pauliana patenkinimo sąlyga reiškia, kad kreditorius privalo įrodyti turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-06 nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

71. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalgoje (Nr. 29. Teismų praktika. 2008, 29) yra nurodyta, kad jei nekyla kreditoriaus ir skolininko ginčo dėl kreditoriaus reikalavimo teisės galiojimo, laikytina, kad kreditoriaus teisė yra neabejotina. Iš esmės šis išaiškinimas reiškia, jog tuo atveju, jeigu kyla ginčas tarp kreditoriaus ir skolininko dėl kreditoriaus reikalavimo teisės galiojimo, tokia reikalavimo teisė nelaikoma neabejotina.

Žemesnės instancijos teismas

72. Kaip matyti iš Kauno apygardos teismo 2020-09-07 nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1647-254/2020 turinio, 2020 metais Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1548-230/2020 buvo sprendžiamas ginčas dėl UAB „Margūnas“ reikalavimo teisės. Tai reiškia, jog ginčo sandorių sudarymo metu UAB „Margūnas“ reikalavimo teisė buvo ginčijama, t.y. nebuvo neabejotina.

73. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-05-12 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-611/2021). Tuo tarpu, ieškinio 2.16 pastraipoje Ieškovas akcentuoja, kad ginčo Įskaitymu Ieškovas, būdamas faktiškai nemokus, suteikė pirmenybę Atsakovui prieš kitus kreditorius.

74. Pakartotina, jog CK 6.66 str. 1 d. reglamentuota, jog kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Tuo tarpu, remiantis kasacinio teismo išaiškinimu, viena iš sąlygų, kurią privaloma įrodyti ginčijant sandorius actio Pauliana pagrindu, yra tai, jog trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas (neatlygintinio sandorio sudarymo atveju pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį ši sąlyga nebūtina) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-10 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2013).

75. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad kreditorių teisių pažeidimas actio Pauliana pagrindu galėtų būti konstatuojamas tik tuo atveju, jeigu kreditorių teises pažeidžiantį sandorį sudaro skolininkas (šiuo atveju Ieškovas) arba kreditorių teises pažeidžiantį sandorį sudaro trečiasis asmuo (šiuo atveju Atsakovas) kartu su skolininku (Ieškovu), t.y. sandoris yra dvišalis.

76. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog Atsakovo atliktas vienašalis Įskaitymas nėra Ieškovo, kaip kreditorių, kurių interesus gina bankroto administratorius, skolininko sudarytas sandoris, o taip pat jis nėra su Atsakovu Ieškovo sudarytas dvišalis sandoris, darytina išvada, jog Atsakovo atlikto 2020-05-26 vienašalio Įskaitymo Ieškovas apskritai neturi teisės ginčyti LR CK 6.66 str. pagrindu.

77. Ieškinyje Ieškovas nurodo, jog iš Bendrovės finansinių duomenų akivaizdu, kad jei ne 2019 m. liepos mėn., Bendrovės faktinis nemokumas tikrai egzistavo 2020 m. vasario mėn., dėl ko Įskaitymu buvo pažeistos kitų kreditorių teisės.

78. Atsakovas pažymi, jog bylos duomenys rodo, kad ginčo sandorių sudarymas nenulėmė nei Bendrovės nemokumo, nei kitokio tuo metu jau buvusių kreditorių interesų pažeidimų.

79. 2019 metais galiojo ĮBĮ nuostatos, kurio 2 str. 18 d. numatė, jog įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi, remiantis įmonės nemokumo sąvoka, kuri galiojo 2019 metais, įmonės nemokumui nustatyti turėjo egzistuoti tokia finansinė būklė, pagal kurios rodiklius būtent pradelsti įsipareigojimai viršija į balansą įrašyto turto vertę.

80. Kaip matyti iš audito ataskaitoje pateiktų duomenų apie Bendrovės finansinę būklę 2018 – 2020 metais pagal buhalterinės apskaitos duomenis (2 lentelė), pagal paties Ieškovo pateikiamus duomenis, 2019-06-30 dienai Bendrovės turtą sudarė 1 318 318 EUR, o visi įsipareigojimai – 1 171 735 EUR. 2019-07-31 dienai Bendrovės turtas sudarė 1 338 286, o visi įsipareigojimai – 1 048 250 EUR. Tačiau teismų praktikoje yra pažymėta, jog bendrovės parengtame balanse per vienerius mokėtinų sumų ir įsipareigojimų grafoje įvardijama bendra suma negali būti vertinama ir suprantama kaip jau pradelsti mokėjimai ar besąlyginis pagrindas konstatuoti bendrovės nemokumą ĮBĮ nuostatų prasme (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2019-11-27 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-588-450/2019).

81. LR CPK 178 str. reglamentuota, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

82. Byloje nėra pateikta duomenų, kad 2019 metų liepos mėnesį Bendrovės turėjo tokio dydžio pradelstus įsipareigojimus, kuriuos vertinant su Bendrovės 2019 metų liepos mėnesį į balansą įrašyto turto realia verte, būtų pagrindas konstatuoti Bendrovę buvus nemokia jau 2019 metų liepos mėnesį. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog nors pagal audito ataskaitos duomenis (audito ataskaitos 6 lapas, 2 lentelė) 2020-08-31 visi Bendrovės įsipareigojimai sudarė 1 049 089 EUR, Kauno apygardos teismas 2020-09-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1647-254/2020, kuria Bendrovei iškelta bankroto byla, konstatavo, jog pradelsti kreditoriniai įsipareigojimai bankroto bylos iškėlimo dienai yra 433 372,07 Eur. Taigi, šie duomenys rodo, kad pradelsti įsipareigojimai gali net tris kartus būti mažesni nei visi į Bendrovės apskaitą įtraukti įsipareigojimai.

83. Atitinkamai, Ieškovas nėra įrodęs, jog Bendrovė buvo nemoki jau nuo 2019 m. liepos mėnesio.

84. Vertinant Bendrovės finansinę būklę nuo 2020 m. vasario mėn., pažymėtina, kad sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, turi būti vertinama faktinė įmonės turto rinkos vertė (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2013-02-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-100/2014). Ieškovas, turėdamas CPK 178 str. įtvirtintą įrodinėjimo pareigą, nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, kokia buvo reali, o ne balansinė, Bendrovės turto vertė akcentuojamo nemokumo metu, kas reiškia, jog Ieškovas nėra įrodęs, jog Bendrovės nemokumas egzistavo ir nuo 2020 m. vasario mėn.

85. Be to, net ir laikant, jog Bendrovė nuo 2020 m. vasario mėn. buvo nemoki (su kuo Atsakovas nesutinka, nes Ieškovo į bylą pateikti įrodymai tokios faktinės aplinkybės neįrodo) CK 6.140 str. reglamentuota, jog kai skolininkas tampa nemokus, kreditoriai gali įskaityti savo reikalavimus, nors jų terminas ir nesuėjęs, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Tuo tarpu, kasacinio teismo yra išaiškinta, jog tapimo skolininko nemokiu faktas, nesant iškeltos bankroto bylos, nedraudžia įskaityti kreditoriui savo reikalavimus nemokiam skolininkui (CK 6. 140 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2004). Tai reiškia, jog vienašališkas Atsakovo, kaip Ieškovo kreditoriaus atliktas įskaitymas negali būti laikomas neteisėtu ir pripažintas negaliojančiu vien tuo pagrindu, kad įskaitymo atlikimo momentu Ieškovas galėjo būti nemokus.

86. Taigi, remiantis tuo, kas išdėstyta aukščiau šiame skyriuje, darytina išvada, jog Ieškovui ginčijant Įskaitymą, neegzistuoja pirmosios dvi actio Pauliana taikymo sąlygos - kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises.

87. Dėl privalėjimo sudaryti ginčo sandorius.

88. Visų pirma, CK 6.66 str. 1 d. reglamentuota, jog kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana).

89. Taigi, pastarosios actio Pauliana taikymo sąlygos egzistavimas galėtų būti vertinamas tik tuomet, jeigu ginčijamas sandoris būtų sudarytas skolininko – Bendrovės.

90. Antra, kasacinio teismo yra išaiškinta, jog privalėjimą sudaryti ginčijamą sandorį gali suponuoti ir sandorio sudarymo metu buvusi verslo situacija, faktinės sandorio aplinkybės: tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-29 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-248/2020). Taigi, neprivalomumas sudaryti ginčijamą sandorį, kaip actio Pauliana taikymo sąlyga, nėra išimtinai siejama su įstatymuose ar įstatymų pagrindu kylančia prievole sudaryti tokį sandorį. Tuo tarpu, Atsakovas Įskaitymą sudarė kaip visiškai įprastinį sandorį dalyvaujant versle ir turint priešpriešinius reikalavimus su kita šalimi – juos įskaitant.

91. Taigi, sudarant ginčo sandorį Atsakovo elgesys atitiko protingo asmens elgesio standartą, tuo tarpu, kadangi ginčo sandoris nėra sudarytas Ieškovo, darytina išvada, kad ginčo atveju neegzistuoja ir kita iš privalomų actio Pauliana sąlygų - skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio.

92. Dėl Atsakovo sąžiningumo.

93. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija – kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Tačiau CK 6.67 straipsnyje įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. Įrodžius aplinkybes, pagrindžiančias vienos iš CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesąžiningumo prezumpcijų taikymą, atsakovų nesąžiningumas preziumuojamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-21 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014).

94. Taigi, remiantis pastaruoju teismo išaiškinimu, darytina išvada, jog ginčo situacijoje Atsakovo sąžiningumas sudarant ginčijamas sandorius yra preziumuojamas, jeigu Ieškovas nėra įrodęs, jog egzistuoja CK 6.67 str. aptarti nesąžiningumo prezumpcijos atvejai.

95. Ieškinio 2.28 pastraipoje Ieškovas nurodo, kad Atsakovas, būdamas susijęs su Bendrove, ir žinodamas jos blogą finansinę padėti (nemokumą) bei pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (areštą), atliko Įskaitymą, kas neva suponuoja, kad Atsakovas, kaip verslininkas, žinojo ir suprato, kad šiais veiksmais yra siekiama išvengti kitų Bendrovės kreditorių įsipareigojimų patenkinimo.

96. Atsakovas pažymi, jog 2020-05-26 Įskaitymo atlikimo metu nebuvo jokių sąsajų tarp Ieškovo ir Atsakovo, kad šiuos asmenis būtų galima laikyti susijusiais asmenimis. Vienintelė sąsaja, kurią galima matyti iš ieškinio 2.29 – 2.30 pastraipose pateikto aprašymo, yra ta, jog Ieškovo akcininkas G. U. ir Atsakovo vadovas V. P. yra UAB „Kauen craft“ ir UAB „Druskininkų Rasa“ valdybos nariai, tačiau pažymėtina, jog UAB „Plasteks“ vadovu V. P. tapo tik nuo 2020-10-16 (žr. ieškinio 2.29 pastraipą), t.y. ginčo sandorio sudarymo metu V. P. nebuvo Atsakovo vadovu, dėl ko ir nėra jokio pagrindo teigti, kad Atsakovas ir Ieškovas ginčo Įskaitymo metu buvo susiję asmenys.

97. Bendrovės nemokumo atsiradimo momentą Ieškovas įrodinėja audito ataskaita, kurioje yra pateikiami Ieškovo finansinės atskaitomybės duomenys. Ieškovo teigimu, Bendrovė tapo nemoki 2019 m. liepos mėn., ar vėliausiai nuo 2020 m. vasario mėn., o Atsakovas apie tokią Bendrovės nemokumo būseną turėjo žinoti.

98. Pažymėtina, jog Ieškovo 2019 m. finansinė atskaitomybė VĮ Registrų centre buvo išviešinta tik 2020-06-25, tuo tarpu, 2020 m. finansinė atskaitomybė apskritai nebuvo viešai prieinama, o ir negalėjo būti prieinama 2020-05-26 Įskaitymo atlikimo metu, kadangi remiantis LR Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) nuostatomis, finansinių ataskaitų rinkinys tvirtinamas eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu (ABĮ 58 str.), kuris turi įvykti tik per keturis mėnesius po finansinių metų pabaigos (ABĮ 24 str. 1 d.). Taigi, net jeigu iš tiesų Bendrovė Įskaitymo atlikimo momentu galėjo būti nemoki, Atsakovas niekaip negalėjo apie tai žinoti, priešingai nei teigiama ieškinyje.

99. Atsakovas neturi įstatyme nustatytos pareigos tikrinti viešų duomenų apie visų skolininkų atžvilgiu pritaikytus areštus, Atsakovas yra ūkio subjektas, kuri sudaro daug sandorių ir turi eilę klientų, kurių visų finansinės padėties ir areštų egzistavimo yra objektyviai neįmanoma nustatyti. Tuo tarpu, kasacinio teismo yra pažymėta, jog vien konstatavimas, kad atsakovai nepatikrino viešųjų duomenų, ar ieškovas gali disponuoti savo turtu ir turtinėmis teisėmis, neatitiko sąžiningam sandorio dalyviui nustatytos pareigos veikti aktyviai ir prieš sudarant sandorį išsiaiškinti jo teisėtumui bei stabilumui reikšmingas aplinkybes, yra nepakankamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-26 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2012). Taigi, tai, kad prieš Įskaitymo atlikimą Atsakovas nepatikrino viešų duomenų, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Atsakovas atliko nesąžiningus veiksmus

100. Taigi, ginčo atveju neegzistuoja ir kita sąlyga būtina nuginčyti Įskaitymą CK 6.66 str. 1 d. pagrindu – Atsakovo nesąžiningumas.

101. Dėl praleisto ieškinio senaties termino.

102. Pradiniu 2021-08-12 ieškiniu Ieškovas, be kitų reikalavimų, CK 6.66 str. pagrindu ginčijo tarp Ieškovo ir Atsakovo sudarytą prekių pirkimo – pardavimo sandorį pagal 2020-04-08 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0041 ir pagal 2020-04-08 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0041 atliktus 2020-05-26 įskaitymą ir kitus mokėjimus.

103. Pažymi, jog remiantis pradinio ieškinio 1.13 pastraipa, Ieškovas pradiniu ieškiniu ginčijo 2020-05-26 įskaitymą 73 828 EUR sumai, tuo tarpu, patikslintu ieškiniu Ieškovas ginčija 2021-05-26 įskaitymą 74 600 EUR sumai.

104. Taigi, akivaizdu, kad pakeitęs ieškinio dalyką, Ieškovas 2021-10-25 patikslintu ieškiniu pareiškė visiškai naują reikalavimą dėl 2020-05-26 įskaitymo ginčijimo 74 600 EUR sumai.

105. Kaip pripažįsta pats Ieškovas 2021-08-12 pradinio ieškinio 2.53 pastraipoje, senaties terminas skaičiuotinas nuo tuomet, kada Bendrovei buvo iškelta bankroto byla – 2020-10-07. Be to, tai, kad CK 6.66 str. 3 d. įtvirtintas vienerių metų ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, patvirtina ir kasacinio teismo išaiškinimas - administratorius apie sandorius sužino nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Taigi šiuo atveju CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-01 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2008).

106. Ieškovas patikslinto ieškinio reikalavimą pareiškė 2021-10-25, nors vienerių metų ieškinio senaties terminas suėjo 2021-10-07, t.y. praleidęs ieškinio senaties terminą. Atitinkamai, Ieškovui patikslinto ieškinio reikalavimą pareiškus praleidus 1 metų ieškinio senaties terminą, Atsakovas prašo šio reikalavimo atžvilgiu taikyti ieškinio senatį, ir minėtą reikalavimą atmesti.

107. Reziumuojant aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad ginčo situacijoje neegzistuoja actio Pauliana taikymo sąlygų visuma, kuri yra būtina nuginčyti Įskaitymą, dėl ko reikalavimas dėl Įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, atmestinas, kaip nepagrįstas.

108. Dėl Įskaitymo negaliojimo CK 1.80 str. pagrindu.

109. Ieškovo teigimu, 2020-05-26 Įskaitymas pripažintinas negaliojančiu CK 1.80 str. pagrindu (kaip prieštaraujantis imperatyvioms normoms), kadangi buvo atliktas tuo metu, kai Bendrovės turtui, piniginėms lėšoms ir turtinėms teisėms buvo pritaikytas areštas, dėl ko buvo pažeistos imperatyvios LR Turto arešto aktų registro įstatymo 2 str. 3 d. ir 4 str. 1 d. nuostatos.

110. Visų pirma, Atsakovas pakartotinai pažymi, jog 2020-05-26 jis atliko vienašališką priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, reglamentuotą CK 6.130 str. 1 d., - prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Taigi, 2020-05-26 Įskaitymas yra vienašalis sandoris, atliktas Atsakovo.

111. JANĮ 64 str. 1 d. reglamentuota, jog įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie juridinio asmens sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina juridinio asmens sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir kreipiasi į teismą: 1) dėl sandorių, priešingų juridinio asmens veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad juridinis asmuo negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, kurie Civilinio kodekso 1.82 straipsnyje nustatytais pagrindais galėtų būti pripažinti negaliojančiais; 2) dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, jeigu padaro prielaidą, kad yra tyčinio bankroto požymių; 3) dėl juridinio asmens sudarytų sandorių, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o juridinis asmuo apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana).

112. Iš pastarosios normos turinio akivaizdu, jog JANĮ 64 str. suteikia teisę nemokumo administratoriui ginčyti tik pačios bendrovės, kuriai iškelta nemokumo byla, sudarytus sandorius, ką patvirtina ir kasacinio teismo išaiškinimas, jog bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti <...> ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal Įmonių bankroto įstatymą (aut. past. – ginčo situacijoje pagal LR Juridinių asmenų nemokumo įstatymą) administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-12-09 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019).

113. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog Atsakovo atliktas vienašalis Įskaitymas nėra Ieškovo, kaip kreditorių, kurių interesus gina bankroto administratorius, skolininko sudarytas sandoris, darytina išvada, jog Atsakovo atlikto 2020-05-26 vienašalio Įskaitymo Ieškovas, atstovaujamas nemokumo administratoriaus, neturi teisės ginčyti jokiais sandorių negaliojimo pagrindais.

114. Antra, JANĮ 64 str. 1 d. numatyti pagrindai, kuriais bankrutuojančios bendrovės nemokumo administratorius gali ginčyti sandorius – CK 1.82 str. (sandoris prieštarauja juridinio asmens veiklos tikslams), CK 6.66 str. (actio Pauliana).

115. Taigi, CK 1.80 str. pagrindas nepatenka tarp pagrindų, kuriais bankrutuojančios bendrovės nemokumo administratorius turi JANĮ įtvirtintą kompetenciją ginčyti sandorius.

116. Pažymi, jog ĮBĮ, galiojusio iki 2019-12-31, 11 str. 5 d. 8 p. buvo numatyta, jog nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat padaręs prielaidą, kad yra tyčinio bankroto požymių, kreipiasi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. <...>. Atitinkamai, aiškinant pastarąją ĮBĮ nuostatą, teismų praktikoje yra nurodyta, jog įmonių bankroto įstatymas nereglamentuoja savarankiškų sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų, o tik akcentuoja ginčytinų sandorių požymius –priešingumą įmonės veiklos tikslams ir galimą įtaką įmonės mokumui. Iš to darytina išvada, kad bankrutuojančios įmonės administratorius anksčiau sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti Civiliniame kodekse nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, <...> (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-10-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003). Tai reiškia, jog iki 2019-12-31 teisė nemokumo administratoriui ginčyti visus bankrutuojančios bendrovės sudarytus sandorius buvo numatyta visais sandorių negaliojimo pagrindais dėl to, kad ĮBĮ 11 str. 5 d. 8 p. numatė tik ginčytinų sandorių požymius, o ne jų negaliojimo pagrindus.

117. Nuo 2020-01-01 įsigaliojusio JANĮ 64 str. 1 d. numatyta, jog įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie juridinio asmens sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina juridinio asmens sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir kreipiasi į teismą: 1) dėl sandorių, priešingų juridinio asmens veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad juridinis asmuo negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, kurie Civilinio kodekso 1.82 straipsnyje nustatytais pagrindais galėtų būti pripažinti negaliojančiais; 2) dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, jeigu padaro prielaidą, kad yra tyčinio bankroto požymių; 3) dėl juridinio asmens sudarytų sandorių, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o juridinis asmuo apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana).

118. Taigi, nuo 2020-01-01 įsigaliojusios JANĮ nuostatos jau reglamentuoja konkrečius sandorių negaliojimo pagrindus, kuriais gali būti ginčijami bankrutuojančios bendrovės sudaryti sandoriai, ir numato tokių sandorio negaliojimo pagrindų baigtinį sąrašą – CK 1.82 str. ir CK 6.66 str. (actio Pauliana). Tai reiškia, jog galiojant JANĮ nuostatoms, administratorius neturi teisės ginčyti sandorių kitais ne CK 1.82 str. ir 6.66 str. numatytais pagrindais, tame tarpe CK 1.80 str. pagrindu.

119. Trečia, kaip matyti iš Kauno apylinkės teismo 2020-03-18 nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-9151-944/2020, laikinosios apsaugos priemonės ir areštas buvo pritaikytas ne visam Bendrovės turtui, o 545 551,34 EUR sumai ir tik konkretaus kreditoriaus reikalavimų užtikrinimui.

Žemesnės instancijos teismas

120. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-1380-254/2021, kurioje nagrinėjamas Bendrovės tyčinio bankroto klausimas, yra pateikta 2019-11-26 Turto vertės nustatymo ataskaita Nr. 19/12-927 kurioje nurodyta, kad kilnojamojo turto rinkos vertė 2019-11-26 dienai yra 2 468 861 EUR. Nors šioje ataskaitoje nurodyta, kad vertinamas turtas priklauso nuosavybės teise UAB „Baltic plastic products“, iš Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-1380-254/2021 pateiktų duomenų ir paaiškinimų matyti, kad toks faktas nurodytas tik todėl, kad sutartį dėl turto vertinimo kaip užsakovas sudarė UAB „Baltic plastic products“ (žr. Bendrovės tyčinio bankroto byloje pateiktą ir pridedamą 2019-11-26 Vertinimo paslaugų sutartį Nr. 19/12/927), tuo tarpu, minėtoje sutartyje yra nurodyta, kad vertinamas UAB „Baltic plastic products“ nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas bei kilnojamasis turtas, prie kurio nėra nurodyta, kad jis priklauso užsakovui UAB „Baltic plastic products“.

121. 2019-11-26 Turto vertės nustatymo ataskaitos Nr. 19/12-927 paskutiniame lape pateiktame vertinto kilnojamojo turto sąraše, konkrečiai sąrašo eilutėse Nr. 7-19 yra nurodytas tas pats vertinamas turtas, kuris nurodytas kaip Bendrovei priklausantis ilgalaikis turtas (audito ataskaitos priedas Nr. 3). Pažymėtina, jog Turto vertės nustatymo ataskaitos 17-19 eilutėse nurodyto turto inventoriniai numeriai ir pavadinimai sutampa su pavadinimais ir inventoriniais numeriais, nurodytais audito ataskaitos priede Nr. 3 (Bendrovės ilgalaikio turto sąraše), kas įrodo faktinę aplinkybę, jog Turto vertės nustatymo ataskaitoje nurodytas turtas yra tas pats turtas, kuris priklauso Bendrovei, ir kuris yra išnuomotas Bendrovės, kaip turto savininkės, UAB „Plasteks“ pagal 2020-03-12 Nuomos sutartį Nr. BF20/3/12.

122. Susumavus 17-19 eilutėse nurodytų ir Bendrovei priklausančių įrengimų – ilgalaikio turto vertes, bendra jų rinkos vertė siekia 669 474 EUR. Tai reiškia, jog 2020-05-26, kai buvo atliktas Įskaitymas, Bendrovės turimo turto vertė siekė ne mažiau nei 669 474 EUR, tuo tarpu, areštas buvo pritaikytas tik 545 551,34 EUR sumai. Tai reiškia, jog nesant areštuotam visam Bendrovės turtui, Bendrovės turto būtų pakakę tiek reikalavimo įvykdymui, kurio užtikrinimui buvo pritaikytas areštas, tiek atsiskaityti su Atsakovu pagal reikalavimą, perimtą 2020-05-26 Reikalavimo perleidimo sutartimi, kas reiškia, jog Įskaitymas nepažeidė turto arešto masto.

123. Be to, kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, jog kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai. Esant nemokumui, bet dar nesant iškeltos bankroto bylos, įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno kreditoriaus reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytų įsipareigojimų kitiems kreditoriams. <...>. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kreditoriui nedraudžiama iki bankroto bylos iškėlimo daryti įskaitymus, bet skolininkas turi pareigą nepažeisti kitų kreditorių interesų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).

124. Tai reiškia, jog vien tai, kad vieno kreditoriaus reikalavimų užtikrinimui buvo pritaikytas Bendrovės turto areštas, esant neareštuotam turtui (viršijančiam arešto mastą), įskaitymas nebuvo įstatymų draudžiamas, kadangi tol, kol nebuvo Bendrovei iškelta bankroto byla, kreditorių lygybės principas neegzistavo ir Atsakovas, kaip kreditorius, turėjo teisę vienašališkai įskaityti savo turimą reikalavimą Bendrovei.

125. Ketvirta, 2020-03-18 Kauno apylinkės teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eL2-9151-944/2020, Bendrovės atžvilgiu buvo pritaikytos šios laikinosios apsaugos priemonės - areštuoti skolininkei uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltic foil“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai areštuoti skolininkei priklausančias pinigines lėšas, esančias bankuose, kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, bei turtines skolininkės teises, bet ne daugiau kaip 545 551,34 Eur sumai, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą; skolininkei leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su kreditore ir atlikti operacijas, susijusias su būtinųjų poreikių tenkinimu. Taigi, pirmiausiai areštas turėjo būti taikomas nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui, o jo nesant, Bendrovei priklausančioms piniginėms lėšoms, esančioms bankuose, kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, o po to – turtinėms Bendrovės teisėms.

126. CPK 675 str. reglamentuota, jog skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (1 d.); antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą (2 d.).

127. CPK 678 str. reglamentuota, kas turi būti nurodoma turto arešto akte, kurio pagrindu turtui yra taikomas areštas. Vienas iš tokių privalomų turto arešto akto turinio reikalavimų – nurodyti kiekvieno areštuojamo daikto pavadinimą, unikalų numerį, daikto skiriamuosius požymius, kiekvieno daikto vertę ir viso areštuojamo turto vertę (1 d. 5 p.).

128. Remiantis 2020-12-22 pranešimu apie turto arešto akto išregistravimą iš turto arešto aktų registro Nr. TA2-20-141287, kuriame pateikiama informacija apie išregistruotą turto arešto aktą su visais jo pakeitimais, vykdant Kauno apylinkės teismo 2020-03-18 nutartį, turto arešto aktu buvo areštuotas šis Bendrovės turtas – piniginės lėšos, esančios Bendrovės kasoje; trijų sluoksnių polietileno plėvelės gamybos linija; piniginės lėšos, esančios „Swedbank“, AB banko sąskaitoje; piniginės lėšos, esančios AB SEB banko banko sąskaitose; piniginės lėšos, esančios UAB „Medicinos bankas“ banko sąskaitose; plėvelės atliekų perdirbimo sistema Recotrim. Taigi, turto arešto aktu buvo areštuotas konkretus Bendrovės turtas – kilnojamasis turtas ir piniginės lėšos, esančios kredito įstaigose. Tuo tarpu, pas trečiuosius asmenis esančios piniginės lėšos ar Bendrovės turimos turtinės teisės nebuvo areštuotos.

129. LR Teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (redakcija galiojanti nuo 2019-09-01 iki 2020-07-16) 12 p. numatyta, jog vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, antstolis skolininko turtą, įskaitant pinigines lėšas kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje, ir turtines teises aprašo ir turto aprašą į Turto arešto aktų registrą pateikia elektroniniu būdu, naudodamas Duomenų teikimo Turto arešto aktų registrui programą. <...>.

130. Tuo tarpu, iš pateikiamų duomenų apie areštuotą Bendrovės turtą, akivaizdu, jog jokios Bendrovės turtinės teisės nebuvo areštuotos, apie tokias areštuotas turtines teises turto arešto aktų registrui nebuvo pranešta.

131. CK 6.130 str. 1 d. numatyta, jog prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą.

132. Tai reiškia, jog Atsakovas 2020-05-26 pranešimu dėl Įskaitymo savo turimą reikalavimą į Bendrovės turtinę prievolę įskaitė į Bendrovės turimą prievolinę turtinę teisę. Tuo tarpu, kaip matyti iš turto arešto aktų registro duomenų, jokia Bendrovės turtinė teisė nebuvo areštuota. Tai reiškia, jog Įskaitymu nebuvo pažeistas joks Bendrovės atžvilgiu taikytas areštas, kadangi buvo įskaitytos abiejų šalių turimos ir areštais nesuvaržytos turtinės teisės viena kitos atžvilgiu.

133. Penkta, siekiant nuginčyti sandorį CK 1.80 str. pagrindu, turi būti nustatoma, kokia konkreti imperatyvi įstatymo norma buvo pažeista, sudarant ginčo sandorį.

134. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog imperatyvi nuostata reiškia, kad teisės subjektas pats negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (skirtingai nei esant dispozityviai teisės normai), o privalo elgtis taip, kaip yra nustatyta imperatyvioje teisės normoje. Nustatant, teisės norma yra imperatyvi ar ne, svarbus lingvistinis normos aiškinimas – jeigu vartojami žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., tai darytina išvada, kad teisės norma yra imperatyvi (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-12 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2009).

135. Pažymi, jog Ieškovas nurodo šias normas, kurios jo vertinimu buvo pažeistos ginčo Įskaitymu: LR Turto arešto aktų registro įstatymo 2 str. 3 d. - turto areštas – įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų jos sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų ir nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą; ir 4 str. 1 d. - dėl turto arešto atsiranda teisinės pasekmės asmeniui, kurio turtas areštuotas, nuo turto arešto akto paskelbimo jam momento, o kai nėra galimybių paskelbti, – nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre momento, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Tretiesiems asmenims teisinės pasekmės dėl turto arešto atsiranda nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre.

136. Tačiau nei viena iš šių normų nėra imperatyvi, kadangi nei viena jų neįtvirtina privalomo elgesio.

137. Be to, CK 6.134 str. yra reglamentuotas sąrašas atvejų, kuriais draudžiama atlikti vienašališką priešpriešinių reikalavimų įskaitymą: 1. Draudžiama įskaityti: 1) reikalavimus, kurie ginčijami teisme; 2) reikalavimus, atsiradusius iš sutarties dėl turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos; 3) reikalavimus, kurių įvykdymas susijęs su konkretaus kreditoriaus asmeniu; 4) dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atsiradusius reikalavimus atlyginti žalą; 5) reikalavimus valstybei, tačiau valstybė turi teisę taikyti įskaitymą; 6) kai prievolės dalykas yra turtas, į kurį negalima nukreipti išieškojimo; 7) įstatymų numatytus kitokius reikalavimus. 2. Skolininkas neturi įskaitymo teisės, jeigu jis privalo atlyginti savo tyčiniais veiksmais padarytą žalą. Tai reiškia, jog tam, kad priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas pažeistų imperatyvias normas, toks įskaitymas turi patekti į CK 6.134 str. numatytą draudžiamų įskaitymų sąrašą, tuo tarpu, tam, kad įskaitymas būtų draudžiamas CK 6.134 str. 1 d. 7 p. pagrindu, įstatymuose turi būti numatytas aiškus reikalavimas, į kurį yra draudžiama atlikti įskaitymą.

138. Pažymėtina, jog Ieškovas ieškinyje apskritai nenurodė, kokiai konkrečiai imperatyviai ir Atsakovo elgesio privalomumą reglamentuojančiai įstatymo normai prieštarauja Įskaitymas, dėl ko darytina išvada, jog Įskaitymo prieštaravimas imperatyvioms normoms ir jo negaliojimas CK 1.80 str. pagrindu nėra įrodytas, dėl ko Ieškinys dėl Įskaitymo pripažinimo negaliojančiu atmestinis, kaip nepagrįstas.

139. Dėl audito ataskaitos įrodomosios reikšmės šioje byloje.

140. Bendrovės nemokumą ginčo Įskaitymo atlikimo momentu, Ieškovas grindžia iš esmės vienu pagrindiniu įrodymu – pateikta audito ataskaita, tačiau pažymėtina, jog tokia audito ataskaita apskritai negali būti vadovaujamasi kaip patikimu įrodymu dėl žemiau nurodytų priežasčių.

141. Visų pirma, byloje pateiktoje audito ataskaitose auditorius A. M., kuriam taip pat išduotas nepriklausimo auditoriaus pažymėjimas, peržengdamas savo kompetencijos ribas, nustatinėjo Bendrovės nemokumo momentą, detalizavo nuostolingus ir ekonomiškai nenaudingus Bendrovės sandorius, kurie, auditoriaus vertinimu, sudaro tyčinio bankroto požymius.

142. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, jog bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, rodančius, jog įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, įvertinęs visas nustatytas faktines aplinkybes, privalo spręsti, ar byloje nustatytas vienas arba keli ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje nurodyti požymiai (požymių visuma) įrodo bankrutuojančios įmonės vadovo, kitų įmonės kompetentingų asmenų siekį privesti įmonę prie bankroto ir yra pakankami tyčiniam bankrotui konstatuoti, taip pat ar turinčių tyčinio bankroto požymių neteisėti veiksmai nėra mažareikšmiai, kad jų padarinius, nepripažįstant bankroto tyčiniu, galima būtų pašalinti kitais įstatymo nustatytais bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesų gynybos būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).

143. Taigi, tyčinio bankroto požymius nustatinėti ir juos vertinti, vertinant sandorių nuostolingumą, kompetenciją turi tik bankroto bylą nagrinėjantis teismas, kas neabejotinai rodo, jog atlikdamas auditą ir surašydamas audito ataskaitą, auditorius peržengė savo kompetencijos ribas, kadangi ėmėsi nustatinėti aplinkybes, kurių nustatinėjimo kompetencija priklauso tik teismams.

144. Antra, kaip matyti iš audito ataskaitos turinio, audito ataskaita surašyta nemokumo administratoriui A. K. (audito ataskaitos 2 lapas). Be to, kaip matyti Ieškovo pateikto Bendrovės 2021-04-16 kreditorių susirinkimo protokolo,7 darbotvarkės klausimu buvo nutarta patvirtinti 5 380 EUR sumą, skirtą apmokėti už Ieškovo veiklos auditą, tuo tarpu, Bendrovės veiklos auditas buvo atliktas didžiausio Bendrovės kreditoriaus – UAB „Margūnas“ siūlomo nutarimo projekto pagrindu (11 darbotvarkės klausimas): įpareigoti bankroto administratorių ne vėliau kaip per 1 mėn. atlikti BUAB „Baltic foil“ išsamią veiklos analizę siekiant nustatyti, ar veikloje nėra tyčinio bankroto požymių. Nustačius tokius požymius, kreiptis į teismą su pareiškimu dėl BUAB „Baltic foil“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Pažymėtina, jog pastaruoju darbotvarkės klausimu kreditoriai VSDFV Kauno skyrius ir VSDFV Alytaus skyrius balsavo „prieš“ nurodydami, jog LR Juridinių asmenų nemokumo įstatyme yra įtvirtinta pareiga nemokumo administratoriui tikrinti sandorius ir kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Tai reiškia, jog nors tyčinio bankroto požymius nemokumo administratoriaus kreipimosi į teismą pagrindu nustatinėja bankroto bylą nagrinėjantis teismas, didžiausias kreditorius UAB „Margūnas“, būdamas suinteresuotu dėl Ieškovo bankroto pripažinimo tyčiniu, nubalsavo už Bendrovės veiklos analizę, o savo ruožtu, nemokumo administratorius pasitelkė auditorių tokios analizės atlikimui, kas rodo suinteresuotumą tokių audito ataskaitoje pateiktomis išvadomis jos didžiausio kreditoriaus naudai.

145. Pažymi ir tai, jog pati audito ataskaita surašyta dar 2021-02-25, t. y. dar iki 2021-04-16 kreditorių susirinkimo, kuriuo tik buvo nutarta atlikti veiklos analizę ir patvirtinti 5 380 EUR sumą veiklos audito apmokėjimui. Šios aplinkybės tik patvirtina, jog audito ataskaita buvo jau iš anksto surašyta didžiausio kreditoriaus UAB „Margūnas“ iniciatyva ir tik formaliai už jos parengimą ir apmokėjimą buvo prabalsuota 2021-04-16, praėjus dvejiems mėnesiams po audito ataskaitos surašymo.

146. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog auditorius audito ataskaitoje pateikė išvadas, kurios peržengia auditoriaus kompetenciją, profesinę kvalifikaciją, kyla pagrįstų abejonių auditoriaus objektyvumu, auditą atliekant nemokumo administratoriaus, kuris yra suinteresuotas ginčyti nemokios bendrovės sandorius, ir kuriam iš esmės tą pavedė padaryti didžiausias Bendrovės kreditorius (galimai jau iš anksto turėjęs jo naudai parengtą audito ataskaitą), prašymu.

147. Trečia, pagal Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-1380-254/2021, kurioje nagrinėjamas Bendrovės tyčinio bankroto klausimas, surinktus įrodymus, G. U. su 2021-08-19 skundu kreipėsi į Lietuvos auditorių rūmus prašydamas už profesinės etikos pažeidimus inicijuoti drausmės bylos iškėlimą auditoriui. 2021-10-04 buvo gautas Lietuvos auditorių rūmų atsakymas, kuriuo buvo atsisakyta pripažinti skundą nagrinėtinu tuo pagrindu, kad audito ataskaita buvo pasirašyta auditoriaus A. M. kaip vidaus auditoriaus, dėl ko skundžiamos aplinkybės nepriklauso Lietuvos auditorių rūmų kompetencijai. Atitinkamai, buvo pasiūlyta kreiptis į Vidaus auditorių asociaciją.

148. G. U. nedelsiant, t.y. 2021-10-05 su skundu kreipėsi į Vidaus auditorių asociaciją, kuriuo prašė atlikti tyrimą dėl auditoriaus profesinės etikos pažeidimų ir jo parengtų ataskaitų. 2021-10-11 buvo gautas Vidaus auditorių asociacijos atsakymas, kuriame nurodyta, kad asociacija tokių skundų nenagrinėja ir auditorių profesinės veiklos tyrimų neatlieka.

149. Iš esmės tai reiškia, jog auditorius, surašydamas audito ataskaitą ir ją pasirašęs kaip vidaus auditorius, parengė tokį dokumentą, kuris neatitinka nei vidaus audito, nei finansinių ataskaitų audito, dėl ko toks dokumentas yra klaidingai pavadintas „audito ataskaita“ ir jo turinys bei kokybė yra apskritai nekontroliuojami.

150. Pažymėtina, kad auditorius galėjo atlikti finansinių ataskaitų auditą, reglamentuotą LR Finansinių ataskaitų audito įstatyme ir tokiu būdu būti saistomas konkrečių tiek profesinei etikai, tiek pačiam auditui taikomų reikalavimų, kadangi auditorius turi išduotą nepriklausimo auditoriaus pažymėjimą. Tačiau auditorius, pasirinko atlikti „vidaus auditą“, nepaisant to, kad tokio vidaus audito privačiame juridiniame asmenyje ir net nebūdamas tokio privataus juridinio asmens darbuotoju apskritai atlikti negalėjo (LR Vidaus audito ir kontrolės įstatymo 2 str. 4 d. ir 5 d.). Todėl akivaizdu, kad suprasdamas, jog tokio jo atlikto „audito“ niekas nekontroliuoja, ką patvirtina aplinkybė, kad skundus dėl auditoriaus atlikto audito atsisakė nagrinėti tiek Lietuvos auditorių rūmai, tiek Vidaus auditorių asociacija, auditorius parengė klaidinamai pavadintą dokumentą „audito ataskaita“, kurio kokybės turinio apskritai niekas nevertina.

151. Šioje byloje taip pat yra pateiktos specialistų surašytos išvados, kuriose yra aiškiai nurodyta, kad auditoriaus parengtas dokumentas nėra audito ataskaita, išvados padarytos neatlikus reikalingo ir tinkamo tyrimo, peržengiant kompetencijos ribas, prieštaraujančios esantiems duomenims.

152. Ketvirta, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog auditorius yra linkęs atlikti profesinius pažeidimus, ką patvirtina LAR puslapyje pateiktame auditorių sąraše nurodyta informacija, jog Auditoriui jau yra paskirtas nurodymas - Įstaigos 2021 m. balandžio 15 d. direktoriaus įsakymu Nr. V3-7 „Dėl nurodymo ir poveikio priemonės skyrimo“ pritarta LAR siūlymui skirti auditoriui A. M. nurodymą – iki 2021 m. gruodžio 30 d. papildomai išklausyti 32 auditoriaus kvalifikacijos kėlimo kursų valandų TAS temomis ir apie įvykdytą nurodymą informuoti KKK. Šie duomenys tik dar kartą patvirtina, jog auditoriaus galėjo surašyti ir surašė nepagrįstą ataskaitą suinteresuotų asmenų – Ieškovo didžiausio kreditoriaus nurodymu.

153. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad auditorius parengė ataskaitą, kuri negali būti laikoma „audito“ ataskaita, kurios atlikimas nėra kontroliuojamas jokiais teisės aktais ir jokių kompetentingų organų, ir kurios išvadų nepagrįstumą patvirtina į bylą pateiktos specialistų išvados, darytina išvada, jog tokia audito ataskaita nėra tinkamas/pakankamas įrodymas, patvirtinantis Bendrovės nemokumą Įskaitymo atlikimo laikotarpiu.

154. Dėl restitucijos taikymo. Ieškiniu Ieškovas prašo taikyti restituciją tokiu būdu: priteisti Ieškovo naudai iš Atsakovo 74 600 EUR.

155. CK 1.80 str. 2 d. reglamentuota, jog kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.

156. Taigi, pastaroji įstatymo norma numato dvišalę restituciją, t.y. šalys viena kitai grąžina tai, ką yra gavusios iš kitos šalies. Ieškovas ieškiniu iš esmės reikalauja taikyti vienašalę restituciją, t.y. priteisiant pinigines lėšas Ieškovui iš Atsakovo.

157. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, jog pripažinus sandorius negaliojančiais, taikoma dvišalė restitucija (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-01-06 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-163-469/2021).

158. Atitinkamai, teismui nusprendus pripažinti negaliojančiu 2020-05-26 Įskaitymą ir taikyti restituciją Ieškovo prašomu būdu, priteisiant 74 600 EUR sumą, teismas turėtų taikyti dvišalę restituciją, kurios pagrindu ne tik Ieškovui turėtų būti priteista ši piniginė suma, bet ir Atsakovas atgautų reikalavimo teisę į Ieškovą pagal 2020-05-26 Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi iš UAB „Litchema“ perimtą 74 600 EUR reikalavimą į skolą pagal UAB „Litchema“ PVM sąskaitas faktūras: 2019-11-28 Nr. LIT11537, 2019-11-29 Nr. LIT11554, 2019-12-09 Nr. LIT11592, šiai sumai pripažįstant Atsakovo finansinį reikalavimą Bendrovės bankroto byloje.

159. Prašo Ieškovo bankrutuojančios UAB „Baltic foil“ 2021-10-25 patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; Ieškovo bankrutuojančios UAB „Baltic foil“ 2021-10-25 patikslinto ieškinio reikalavimui pripažinti negaliojančiu ieškovo ir atsakovo 2020-05-26 atliktą įskaitymą 74 600 EUR sumai CK 6.66 str. pagrindu taikyti ieškinio senatį ir šį reikalavimą atmesti; paskirti ieškovui bankrutuojančiai UAB „Baltic foil“ 5 000 EUR baudą už piktnaudžiavimą procesu, 50 proc. šios baudos, t.y. 2 500 EUR skiriant atsakovui UAB „Plasteks“; priteisti atsakovo UAB „Plasteks“ naudai bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus dokumentus.

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas .

160. 2020 m. rugsėjo 7 d. Kauno apygardos teismas iškėlė nemokumo (bankroto) bylą UAB „Baltic foil“, nemokumo administratoriumi paskyrė A. K.. 2020 m. lapkričio 19 d. UAB „Baltic foil“ dokumentų priėmimo – perdavimo aktu (toliau – dokumentų perdavimo aktas) buvęs bendrovės direktorius J. J. administratoriui perdavė visus bendrovės dokumentus. Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-508-254/2022 ieškovės bankrotas pripažintas tyčiniu, tyčinio bankroto atsakingu asmeniu pripažintas G. U.. Lietuvos apeliacinio teismas 2022 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-361-567/2022 Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartį paliko nepakeistą.

161. Susipažinęs su buvusio direktoriaus perduotais bedrovės dokumentais ir atlikęs pirminį dokumentų patikrinimą, administratorius nustatė, kad bendrovės vardu buvo sudaryti sandoriai priešingi bendrovės veiklos tikslams ir turėję įtakos tam, kad bendrovė negali atsiskaityti su kreditoriais, be to sandoriai, kurių bendrovė neprivalėjo sudaryti ir šie sandoriai pažeidžia kreditorių teises. Ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu 2020-05-26 tarp Ieškovo ir Atsakovo atliktą įskaitymą 74 600 EUR sumai; taikyti restituciją - priteisti Ieškovo naudai iš Atsakovo 74 600 EUR; priteisti Ieškovo naudai iš Atsakovo 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; priteisti Ieškovui iš Atsakovo Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios bus patikslintos iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsakovas nesutinka su patikslintu ieškiniu, pateikė atsiliepimą.

162. 2020-05-26 atsakovas ir UAB „Litchema“ sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį , kurios pagrindu atsakovas perėmė 74 600 EUR piniginį reikalavimą į ieškovę UAB „Baltic foil“ pagal UAB „Litchema“ PVM sąskaitas faktūras: 2019-11-28 Nr. LIT11537, 2019-11-29 Nr. LIT11554, 2019-12-09 Nr. LIT11592. (Audito ataskaitos priedas Nr. 7).

163. 2020-05-26 buvo atliktas atsakovo ir ieškovės priešpriešinių piniginių reikalavimų pagal 2020-04-08 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0041 ir 2020-05-04 PVM sąskaita faktūrą Nr. 0047 (priedas Nr. 5) ir 2020-05-26 Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Atsakovui perleistų UAB „Litchema“ reikalavimų į Ieškovą įskaitymas 74 600 EUR sumai (Audito ataskaitos 9 lentelė, Audito ataskaitos priedas Nr. 6).

164. Perėmęs 74 600 EUR reikalavimo teisę į ieškovę, atsakovas 2020-05-26 pranešimu dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo įskaitė savo turimą 74 600 EUR piniginį reikalavimą į ieškovo 74 688,77 EUR piniginį reikalavimą pagal 2020-04-08 PVM sąskaitą faktūrą BF20 Nr. 0041 ir 2020-05-04 Nr. BF20 0047.

165. Atsakovė nurodė, 2020-03-10 Ilgalaikės prekių pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 20200310-2B pagrindu Bendrovė pardavė Atsakovui prekes, už kurias išrašė 2020-04-08 PVM sąskaitą faktūrą Nr. BF20 0041 (suma su PVM 81 159,67 EUR). 2020-03-12 Nuomos sutarties Nr. BF20/3/12 pagrindu Bendrovė išrašė Atsakovui 2020-05-04 PVM sąskaitą faktūrą Nr. BF20 0047 (suma su PVM 860,79 EUR). 2020-05-26 Atsakovas ir UAB „Litchema“ sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kurios pagrindu Atsakovas perėmė 74 600 EUR piniginį reikalavimą į ieškovę pagal UAB „Litchema“ PVM sąskaitas faktūras: 2019-11-28 Nr. LIT11537, 2019-11-29 Nr. LIT11554, 2019-12-09 Nr. LIT11592. Perėmęs 74 600 EUR reikalavimo teisę į ieškovę, atsakovas 2020-05-26 pranešimu dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo įskaitė savo turimą 74 600 EUR piniginį reikalavimą į ieškovo 74 688,77 EUR piniginį reikalavimą pagal 2020-04-08 PVM sąskaitą faktūrą BF20 Nr. 0041 ir 2020-05-04 PVM sąskaitą faktūrą Nr. BF20 0047.

166. Ieškovas ieškinyje nurodo šiuos pagrindus, kuriais ginčija 2020-05-26 įskaitymą,- CK 6.66 str. 1 d. – sandoris prieštarauja kreditorių interesams; CK 1.80 str. – sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms.

167. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 64 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie juridinio asmens sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina juridinio asmens sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir kreipiasi į teismą: 1) dėl sandorių, priešingų juridinio asmens veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad juridinis asmuo negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, kurie Civilinio kodekso 1.82 straipsnyje nustatytais pagrindais galėtų būti pripažinti negaliojančiais; 2) dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, jeigu padaro prielaidą, kad yra tyčinio bankroto požymių; 3) dėl juridinio asmens sudarytų sandorių, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o juridinis asmuo apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana).

168. Ieškovė sandorius ginčija dviem pagrindais, tai yra, CK 6.66 straipsnyje numatytu pagrindu ir CK 1.80 straipsnyje numatytu pagrindu.

169. Teismas nesutinka su atsakovės vertinimu, jog JANĮ 64 straipsnio 1 dalyje imperatyviai numatyti pagrindai, kuriais bankrutuojančios įmonės nemokumo administratorius tik gali ginčyti, jo vertinimu, neteisėtus sandorius, todėl CK 1.80 straipsnyje numatytu pagrindu nemokumo administratorius ginčyti sandorių neturi teisės.

170. CK 1.80 straipsnio 1 dalis numato, kad imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. CK 1.78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis vadovaujantis įstatymais negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Niekiniu sandoris gali būti laikomas tik tada, kai yra įstatyme nustatyti pagrindai (CK 1.78 straipsnio 3 dalis). CK 1.78 straipsnio 5 dalis numato, kad reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Aiškindamas šią teisės normą , kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad suinteresuotu asmeniu šiame kontekste laikytinas asmuo, kurio teisėms ir pareigoms niekinio sandorio negaliojimas turi įtakos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2010). Todėl, teismo vertinimu, kreiptis į teismą dėl sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu CK 1.80 straipsnyje numatytu pagrindu gali bet kuris suinteresuotas asmuo, tame tarpe ir nemokumo administratorius, gindamas kreditorių interesus, kurio teisėms ir pareigoms niekinio sandorio negaliojimas turi įtakos, tačiau galiausiai sandorį pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ex officio ar suinteresuoto asmens prašymu gali tik teismas. Byloje atsakovė neginčija, jog šiuo atveju ginčijamų įskaitymų ir mokėjimų pripažinimas niekiniais ir negaliojančiais CK 1.80 straipsnyje numatytu pagrindu neturėtų įtakos ieškovės kreditorių interesams.

171. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad tais atvejais, kai iki ginčijamo įskaitymo reikalavimo teisę turi tiek atsakovė į ieškovę, tiek ir ieškovė į atsakovę, ieškovė yra ne tik atsakovės skolininkė, bet ir jos kreditorė, todėl pagal CK 6. 66 straipsnio 1 dalį ji, kaip atsakovės kreditorė, turi teisę reikšti ieškinį dėl atsakovės, kaip savo skolininkės, sudaryto sandorio, jeigu toks sandoris pažeidė jos, kaip kreditorės, teises. Kasacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-115-421/2022 (2022 m. vasario 10 d. nutartis) ieškinį dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu pareiškė ieškovės bankroto administratorius. Nors ieškinyje nebuvo nurodoma aplinkybė, kad ieškinys dėl sandorio negaliojimo reiškiamas kreditorės savo skolininkei, tačiau buvo atkreiptas dėmesys, kad ieškovei yra iškelta bankroto byla, o ieškinys reiškiamas bankrutuojančios įmonės vardu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad ginčijamas vienašalis įskaitymo sandoris yra sudarytas ieškovės kreditorės, kuri kartu yra ir ieškovės skolininkė, todėl bankrutuojančios įmonės administratorius turi teisę reikšti ieškinį dėl tokio įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, jeigu juo buvo pažeisti šios įmonės, kaip kreditorės, o kadangi ji yra bankrutuojanti – tai ir jos kreditorių, interesai. Konstatuotina, kad nors įskaitymas ir yra atsakovės sudarytas vienašalis sandoris, ieškovė, atstovaujama nemokumo administratoriaus, turi teisę ginčyti įskaitymą actio Pauliana pagrindu.

172. Dėl sandorių negaliojimo CK 1.80 straipsnio pagrindu ir restitucijos taikymo tuo pagrindu.

173. Teismo vertinimu, yra pagrindas pripažinti negaliojančiu 2020 m. gegužės 26 d. įskaitymą, kurį teismas laiko įvykusiu, 74 600 EUR sumai, dėl kurio fakto tarp šalių ginčo nėra, CK 1.80 straipsnyje numatytu pagrindu (CPK 185 straipsnis).

174. Ieškovė įrodinėjo, kad įskaitymai ir mokėjimai buvo atlikti tuomet, kai ieškovės turtui, įskaitant ir gautinas sumas buvo taikomas areštas. Šio reikalavimo pagrindu nurodo aplinkybes, kad 2020 m. kovo 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-9153-944/2020 kreditoriaus UAB „Margūnas“ reikalavimams užtikrinti teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo ieškovei priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai skolininkei priklausančias pinigines lėšas, esančias bankuose, kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, bei turtines skolininkės teises, bet ne daugiau kaip 545 551,34 EUR sumai, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, skolininkei leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su kreditore ir atlikti operacijas, susijusias su būtinųjų poreikių tenkinimu.

175. 2020-03-18 Kauno apylinkės teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eL2-9153-944/2020, ieškovės atžvilgiu buvo pritaikytos šios laikinosios apsaugos priemonės - areštuoti skolininkei uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltic foil“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai areštuoti skolininkei priklausančias pinigines lėšas, esančias bankuose, kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, bei turtines skolininkės teises, bet ne daugiau kaip 545 551,34 Eur sumai, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą; skolininkei leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su kreditore ir atlikti operacijas, susijusias su būtinųjų poreikių tenkinimu. Taigi, pirmiausiai areštas turėjo būti taikomas nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui, o jo nesant, Bendrovei priklausančioms piniginėms lėšoms, esančioms bankuose, kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, o po to – turtinėms Bendrovės teisėms.

176. CPK 675 str. reglamentuota, jog skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (1 d.); antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą (2 d.).

177. CPK 678 str. reglamentuota, kas turi būti nurodoma turto arešto akte, kurio pagrindu turtui yra taikomas areštas. Vienas iš tokių privalomų turto arešto akto turinio reikalavimų – nurodyti kiekvieno areštuojamo daikto pavadinimą, unikalų numerį, daikto skiriamuosius požymius, kiekvieno daikto vertę ir viso areštuojamo turto vertę (1 d. 5 p.).

178. Remiantis 2020-12-22 pranešimu apie turto arešto akto išregistravimą iš turto arešto aktų registro Nr. TA2-20-141287, kuriame pateikiama informacija apie išregistruotą turto arešto aktą su visais jo pakeitimais, vykdant Kauno apylinkės teismo 2020-03-18 nutartį, turto arešto aktu buvo areštuotas šis Bendrovės turtas – piniginės lėšos, esančios Bendrovės kasoje; trijų sluoksnių polietileno plėvelės gamybos linija; piniginės lėšos, esančios „Swedbank“, AB banko sąskaitoje; piniginės lėšos, esančios AB SEB banko banko sąskaitose; piniginės lėšos, esančios UAB „Medicinos bankas“ banko sąskaitose; plėvelės atliekų perdirbimo sistema Recotrim. Taigi, turto arešto aktu buvo areštuotas konkretus Bendrovės turtas – kilnojamasis turtas ir piniginės lėšos, esančios kredito įstaigose.

179. Atsakovas teigia, kad LR Teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (redakcija galiojanti nuo 2019-09-01 iki 2020-07-16) 12 p. numatyta, jog vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, antstolis skolininko turtą, įskaitant pinigines lėšas kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje, ir turtines teises aprašo ir turto aprašą į Turto arešto aktų registrą pateikia elektroniniu būdu, naudodamas Duomenų teikimo Turto arešto aktų registrui programą. <...>. Tuo tarpu, iš pateikiamų duomenų apie areštuotą Bendrovės turtą, akivaizdu, jog jokios Bendrovės turtinės teisės nebuvo areštuotos, apie tokias areštuotas turtines teises turto arešto aktų registrui nebuvo pranešta. Tai reiškia, jog Atsakovas 2020-05-26 pranešimu dėl Įskaitymo savo turimą reikalavimą į Bendrovės turtinę prievolę įskaitė į Bendrovės turimą prievolinę turtinę teisę. Tuo tarpu, kaip matyti iš turto arešto aktų registro duomenų, jokia Bendrovės turtinė teisė nebuvo areštuota. Tai reiškia, jog Įskaitymu nebuvo pažeistas joks Bendrovės atžvilgiu taikytas areštas, kadangi buvo įskaitytos abiejų šalių turimos ir areštais nesuvaržytos turtinės teisės viena kitos atžvilgiu.

180. Turto areštas sukelia teisinius padarinius asmeniui, kurio turtas areštuotas, nuo turto arešto akto paskelbimo jam momento, o nesant galimybės paskelbti, – nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre momento, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Tretiesiems asmenims teisinės pasekmės dėl turto arešto atsiranda nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre (Turto arešto aktų registro įstatymo (toliau - TAARĮ 4 straipsnio 1 dalis). Byloje tarp šalių nėra ginčo, jog turto areštas nurodytos teismo nutarties pagrindu buvo įregistruotas Turto arešto aktų registre.

181. Vadovaujantis TAARĮ 5 straipsnio 1 dalimi, turto arešto aktų registro duomenys yra vieši. Su šiais duomenimis Turto arešto aktų registro nuostatų nustatyta tvarka gali susipažinti kiekvienas asmuo ir išsiaiškinti, ar nesuvaržytos kitos sandorio šalies turtinės teisės. TAARĮ 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog laikoma, kad turto arešto akto duomenys yra žinomi, jeigu turto arešto aktas yra įregistruotas Turto arešto aktų registre.

182. Teismas pažymi, jog sprendžiant dėl imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio teisėtumo, teisinės reikšmės neturi sandorį sudariusio asmens sąžiningumo kriterijus. Bet kuriuo atveju apdairaus ir rūpestingo kvalifikuoto subjekto elgesio standartas reikalauja domėtis kitos sandorio šalies patikimumu: jos turtine padėtimi, turimais kreditoriais, skolų mastu, atsiskaitymais su kreditoriais, ginčais teisme ir panašiai. Atsakovė yra verslininkė, kuriai keliami didesni reikalavimai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, siekiant, kad sandoriu nebūtų pažeisti įstatymai, kitų asmenų teisės ir interesai, kad sandoris užtikrintų stabilius santykius. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepaisė šių kvalifikuotam subjektui taikomų atidumo ir rūpestingumo standartų. Be to, teismo vertinimu, pagal byloje esančius duomenis labiau tikėtina, kad atsakovė turėjo galimybę minimaliomis pastangomis sužinoti, jog ieškovė turi pradelstų skolų.

183. Įskaitymas yra vienašalis sandoris, todėl jam taikytini įstatyme nustatyti sandorių negaliojimo pagrindai, be kita ko, CK 1.80 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.

184. Skolininko turto areštas yra įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą ar atskirų šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimo ar disponavimo – laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, kreditorių reikalavimų tenkinimą, kitų įsipareigojimų vykdymą (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Disponavimo teisės laikinas apribojimas reiškia, kad priverstinai laikinai apribojama teisė turtą parduoti, kitaip perleisti, išnuomoti, įkeisti, kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę (TAARĮ 2 straipsnio 7 dalis). Pagal to paties įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, turto areštas sukelia teisinius padarinius asmeniui, kurio turtas areštuotas, nuo turto arešto akto paskelbimo momento, o nesant galimybės paskelbti – nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre momento, jei įstatymuose nenustatyta kitaip. Atsižvelgiant į Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą turto arešto sampratą ir įstatymu įtvirtintą teismo procesinio sprendimo privalomumą, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatyti turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisių suvaržymai laikytini imperatyvais, įtvirtintais įstatyme. Todėl sandoriai, sudaryti pažeidžiant teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatytus apribojimus, laikytini niekiniais, prieštaraujančiais imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-699-611/2015; 2017 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49-969/2017). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, areštavus turtą ir uždraudus juo disponuoti, negalimi asmenų susitarimai dėl areštuoto turto pardavimo, perdavimo kito asmens nuosavybėn, o jei tokie daromi – yra niekiniai ir negaliojantys CK 1.80 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2013; 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-130/2013; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-686/2015).

185. Be to, pagal CK 6.134 straipsnio 1 dalies 6 punktą įskaitymas draudžiamas, kai prievolės dalykas yra turtas, į kurį negalima nukreipti išieškojimo.

186. Kaip nustatyta, byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog buvo atliktas 2020 m. gegužės 26 d. įskaitymas 74 600 EUR sumai atsakovės 2020 m. gegužės 26 d. Tarpusavio finansinių įsipareigojimų vienašalio įskaitymo pranešimo pagrindu.

187. Teismas, esant nustatytoms aplinkybėms, formuojamai teismų praktikai, sprendžia, jog nors įskaitymą atliko atsakovė, kurios atžvilgiu jokie apribojimai nebuvo taikomi, toks įskaitymas prieštaravo ieškovės turtui nustatytiems apribojimams, nes atsakovė iš esmės disponavo ieškovės turtine teise, tai yra, įskaitė ieškovės gautinas iš atsakovės pinigines lėšas, o tai imperatyviai buvo draudžiama daryti, nes buvo areštuotos piniginės lėšos, esančios pas trečiuosius asmenis, šiuo atveju atsakovę.

188. Teismo vertinimu, šios išvados nepaneigia atsakovės argumentai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.80 straipsnyje pagrindu, jog turto arešto aktu pas trečiuosius asmenis esančios piniginės lėšos ir ieškovės turtinės teisės nebuvo areštuotos.

189. Nutartimi taikytas laikinas areštas reiškia, jog yra areštuojamas visas turtas, kol nebus sudarytas turto aprašas ir identifikuotas.

190. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog pirma, tais atvejais, kai turto arešto akto priėmimo dieną nėra žinoma asmens, kurio turtas areštuojamas, turto sudėtis, buvimo vieta ir dėl to turto arešto akte nenurodyti visą areštuojamą turtą ar jo dalį identifikuojantys duomenys, šis aktas įregistruojamas turto arešto aktų registre laikinai, nenurodant išsamių duomenų apie visą areštuojamą turtą ar jo dalį. Antra, pateikus Turto arešto aktų registrui turto arešto akto pakeitimą arba papildomą turto arešto aktą, kuriame nurodyti visi areštuotą turtą identifikuojantys duomenys, turto arešto aktų registre daromi atitinkami pakeitimai ir turto arešto akto laikino įregistravimo žyma panaikinama. Teismo (teisėjo) nutarties areštuoti turtą, kurioje nenurodyti išsamūs duomenys apie visą areštuojamą turtą ar jo dalį, laikino įregistravimo žyma panaikinama, kai antstolis pateikia areštuoto turto apyrašą, sudarytą vykdant teismo (teisėjo) nutartį. Tuo remiantis darytina išvada, kad laikinasis areštas reiškia, jog yra areštuojamas visas turtas, kol nebus sudarytas turto aprašas ir identifikuotas konkretus areštuojamas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013).

191. Byloje nėra duomenų, kada ginčijamų įskaitymo 2020 m. gegužės 26 d. 74 600 EUR sumai sudarymo metu, vykdant 2020 m. kovo 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį civilinėje byloje Nr. eL2-9153-944/2020 buvo sudarytas turto arešto aktas, numatantis ir identifikuojantis konkrečiai tam tikrą areštuojamą turtą, tai yra, pinigines lėšas, esančias pas trečiuosius asmenis, šiuo atveju atsakovę.

192. Esant tokioms aplinkybėms, labiau tikėtina išvada, nei priešingai, jog ginčijamų įskaitymo (2020 m. gegužės 26 d.) atlikimo metu turto arešto aktas, kuriuo konkrečiai nustatytos ir identifikuotos ieškovės piniginės lėšos, esančias pas trečiuosius asmenis, šiuo atveju atsakovę, nebuvo sudarytas. O tai reiškia, jog buvo areštuotos visos ieškovei priklausančios piniginės lėšos, esančios pas trečiuosius asmenis, šiuo atveju ir atsakovę. Turto arešto akto sudarymas, nustatant ir identifikuojant tam tikros rūšies skolininko turtą (pvz. kilnojamąjį turtą), nereiškia, kad kitos rūšies turtas, kaip šiuo atveju ieškovei priklausančios piniginės lėšos buvusios pas atsakovę, praranda areštuoto turto statusą, nėra draudžiama nustatant ir identifikuojant areštuotą turtą, sudaryti keletą turto arešto aktų, kai toks turtas surandamas.

193. Todėl, teismo vertinimu, atsakovė negalėjo užbaigti savo prievolės ieškovei panaudodama prievolių užbaigimo būdą – priešpriešinių reikalavimų įskaitymą (CK 6.130 straipsnio 1 dalis), nes įskaitymas prieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), jie atlikti, kai buvo įregistruoti ieškovės turto areštai ir jie buvo galiojantys, kurie apribojo ieškovės nuosavybės teises į turtą (TAARĮ 2 straipsnio 3 dalis) ir atsakovei tai buvo žinoma. Todėl yra pagrindas pripažinti negaliojančiais 2020 m. gegužės 26 d. įskaitymą, kurį teismas laiko įvykusiu, 74 600 EUR sumai, dėl kurio tarp šalių ginčo nėra, CK 1.80 straipsnyje numatytu pagrindu (CPK 185 straipsnis).

194. Dėl Įskaitymų pripažinimo negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu (actio Pauliana)

195. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana); sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės

196. Kasacinis teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pagal šią teisės normą pripažinti sandorį negaliojančiu.

197. Teismų praktikoje aiškinant CK 6.66 straipsnio nuostatas laikomasi pozicijos, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).

198. Dėl ieškinio senaties

199. CK 6.66 straipsnio 3 dalis nustato, kad kreditorius ginčyti skolininko sudarytus sandorius, pareikšdamas actio Pauliana ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turi teisę per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Actio Pauliana senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas taikant CK 6.66 straipsnio 3 dalį, pagal kurią šis terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus veiksmus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimą – skolininko sudarytą sandorį laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011). Sužinojimo apie subjektinės teisės pažeidimą (suvokimo, kad teisės pažeidžiamos) momento nustatymas yra nulemiamas konkrečių bylos aplinkybių bei asmens subjektyvių savybių, todėl skirtingose bylose nustatomas skirtingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2009). ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte (dabar – JANĮ 64 straipsnio 1 dalis) administratoriaus sužinojimas apie įmonės sandorius siejamas su dokumentų apie sandorių sudarymą gavimo diena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2013).

200. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytas Actio Pauliana senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte (dabar – JANĮ 64 straipsnio 1 dalis) administratoriaus sužinojimas apie įmonės sandorius siejamas su dokumentų apie sandorių sudarymą gavimo diena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2013).

201. Teismo vertinimu, atsakovė nepagrįstai remiasi ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžia nutarties iškelti bankroto bylą data. 2020 m. rugsėjo 7 d. Kauno apygardos teismas iškėlė nemokumo (bankroto) bylą UAB „Baltic foil“. Teismo vertinimu, ieškovės nemokumo administratorius, ieškovės bankroto bylos iškėlimo dieną, tai yra, 2020 m. rugsėjo 7 d. tiek objektyviai, tiek subjektyviai, kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, neturėjo galimybės sužinoti apie ieškovės sudarytus ir šioje byloje nemokumo administratoriaus ginčijamus sandorius.

202. Be to formuojama kasacinio teismo praktika, kad ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte (dabar – JANĮ 64 straipsnio 1 dalis) administratoriaus sužinojimas apie įmonės sandorius siejamas su dokumentų apie sandorių sudarymą gavimo diena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2013).

203. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog 2020 m. lapkričio 19 d. dokumentų priėmimo–perdavimo aktu ieškovės buvęs vadovas J. J. perdavė turimus ieškovės dokumentus nemokumo administratoriui. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog nemokumo administratorius apie ginčijamus mokėjimus ir įskaitymus, tiek objektyviai, tiek subjektyviai, kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, turėjo galimybę apie, jo vertinimu, neteisėtus mokėjimus įskaitymus, sužinoti anksčiau nei ieškovės dokumentų perdavimo dieną, tai yra, 2020 m. lapkričio 19 d. Todėl teismas pripažįsta, jog šiuo atveju ieškinio senaties termino eigos pradžia yra 2020 m. lapkričio 19 d., o pabaiga 2021 m. lapkričio 19 d. Nemokumo administratorius su patikslintu ieškiniu, nagrinėjamu šioje byloje, dėl ginčijamų mokėjimų ir įskaitymų į teismą kreipėsi 2021 m. spalio 26 d. Be to, tam tikrus mokėjimus, nemokumo administratorius ginčijo ir 2021 m. rugpjūčio 13 d. pateiktu ieškiniu, todėl nėra pagrindo išvadai padaryti, jog yra praleistas CK 6.66 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas vienerių metų ieškinio senaties terminas ir yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį, taikant ieškinio senatį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

204. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovė nėra praleidusi CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino, pareikšdama 2021 m. rugpjūčio 13 d. ieškinį ir jį patikslindama.

205. Dėl Įskaitymų negaliojimo actio Pauliana pagrindu.

206. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra teisinis pagrindas, kuriuo remdamasis bankroto administratorius turi galimybę nuginčyti iki bankroto bylos iškėlimo įmonės atliktus mokėjimus (atsiskaitymus), dėl kurių neteisėtai suteiktas prioritetas vienam iš kreditorių ir atitinkamai sumažinta galimybė kitiems kreditoriams gauti reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto.

207. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl visų nurodytų actio Pauliana taikymo sąlygų, t. y. ar ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, ar atlikti sandoriai (įskaitymas ir mokėjimas) pažeidė ieškovės ir jos kreditorių teises, ar sudaryti sandoriai buvo privalomi ir ar šalys buvo nesąžiningos.

208. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai – bendroji civilinio proceso taisyklė, pagal kurią paskirstyta įrodinėjimo pareiga bylos šalims. Taigi, šalis, kuri teigia, kad yra tam tikros aplinkybės, įvyko tam tikri įvykiai, vienas ar kitas asmuo atliko tam tikrus veiksmus, turi įrodyti savo teiginius, t. y. pateikti jas patvirtinančių įrodymų, išskyrus dėl faktų, kuriuos pripažįsta kita šalis (CPK 177 straipsnis, 182 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

209. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jei dėl jo: skolininkas tampa nemokus; būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

210. Ieškovė byloje teigė, kad ginčijami įskaitymas ir mokėjimai buvo atlikti 2020 m. gegužės 26 d., kai ieškovė turėjo daugiau nei 1 mln. Eur įsipareigojimų kitiems kreditoriams.

211. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog didžiausio ieškovės kreditoriaus UAB „Margūnas“ reikalavimas egzistavo nuo 2017-11-24.

212. Iš Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1647-254/2020 matyti, kad 2020 m. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1548-230/2020 buvo sprendžiamas ginčas dėl UAB „Margūnas“ reikalavimo teisės. Iš šių aplinkybių Kauno apygardos teismas sprendė, kad ginčo sandorių sudarymo metu UAB „Margūnas“ reikalavimo teisė buvo ginčijama.

213. Ieškovė teigia, kad įsiteisėjusiomis Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-507-254/2022 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-254-450/2022 konstatuota, kad ieškovė 2020 m. vasario 29 d. buvo nemoki ir, būdama nemoki, 2020 m. gegužės 26 d. suteikė pirmenybę kitiems kreditoriams – šioje byloje dalyvaujantiems tretiesiems asmenims. Be to, ieškovės kreditorių teisių pažeidimas pasireiškė ir kitu būdu, t. y. dėl ginčijamų sandorių sumažėjo galimybės patenkinti ieškovės kreditorių reikalavimus. Ieškovė teigia, jog iš jos finansinių duomenų akivaizdu, kad jei ne 2019 m. liepos mėn., tai 2020 m. vasario mėn. egzistavo ieškovės faktinis nemokumas, dėl ko įskaitymu ir mokėjimais buvo pažeistos kitų kreditorių teisės. Atsakovė pažymėjo, jog bylos duomenys rodo, kad ginčo sandorių sudarymas nenulėmė nei ieškovės nemokumo, nei kitokio tuo metu jau buvusių kreditorių interesų pažeidimų.

214. Ieškovė pateikė naujus argumentus, kad įskaitymas buvo atliktas 2020 m. gegužės 26 d., kai ieškovas turėjo daugiau nei 1 mln. EUR įsipareigojimų kitiems kreditoriams, kad teismo patvirtintame Ieškovo kreditorių sąraše yra šie kreditoriai: UAB „Litchema“ su 6 845,45 EUR reikalavimu, UAB „Litoplast“ su 432 152,59 EUR reikalavimu, UAB „Mobili Baltija“ su 41 924,90 EUR reikalavimu ir UAB „Margūnas“ su 580 769,03 Eur dydžio reikalavimu. UAB „Litchema“ reikalavimas atsirado 2019 m. gruodžio 9 d., UAB „Litoplast“ 430 202,02 EUR dydžio reikalavimas atsirado laikotarpiu 2019 m. gruodžio 3 d. iki 2020 m. balandžio 6 d. Nuo 2020 m. balandžio 27 d., t. y. iki ginčijamo įskaitymo atlikimo, UAB „Mobili Baltija“ naudai buvo vykdomas priverstinis išieškojimas iš Ieškovo (išieškotina suma 42 319,26 EUR) Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad Ieškovas ginčijamo sandorio sudarymo metu turėjo įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Ieškovas, vėliausiai nuo 2020 m. vasario 29 d. būdamas nemokus, 2020 m. gegužės 26 d. suteikė pirmenybę kitam kreditoriui, t. y. atsakovui. Ieškovo kreditorių teisių pažeidimas taip pat pasireiškė ir kitu būdu, t. y. dėl ginčijamų sandorių sumažėjo galimybės patenkinti ieškovo kreditorių reikalavimus. 2020 m. gegužės 26 d. ieškovas turėjo šiuos pradelstus įsipareigojimus kreditoriams: UAB „Margūnas“ reikalavimas siekė 478 566,93 EUR, UAB „Litchema“ 6 845,45 EUR reikalavimas, UAB „Litoplast“ 430 202,02 EUR reikalavimas, UAB „Mobili Baltija“ 42 319,26 Eur reikalavimas. Taigi, ieškovo įsiskolinimas kreditoriams, kurių reikalavimų įvykdymo terminai buvo suėję, buvo lygus 957 933,66 EUR. Šių kreditorių reikalavimai nebuvo patenkinti iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo ir yra įtraukti į Ieškovo kreditorių sąrašą bankroto byloje. Ginčijamo sandorio sudarymo metu (2020 m. gegužės 26 d.) Ieškovo turimo turto (671 963 EUR) nepakako turimiems pradelstiems įsipareigojimas (957 933,66 EUR) padengti.

215. Dėl ieškovės neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės

216. Atsakovė nurodo, kad Įskaitymai yra vienašaliai sandoriai, atlikti CK 6.130 ir 6.131 straipsnių pagrindu.

217. Atsakovė teigia, kad pagal JANĮ 64 straipsnį nemokumo administratorius patikrina juridinio asmens sandorius ir kreipiasi į teismą dėl juridinio asmens sudarytų sandorių, todėl ieškovės nemokumo administratorius neturi subjektinės tiesės ginčyti kitų nemokaus juridinio asmens kontrahentų, tarp jų ir atsakovės, sudarytų vienašalių sandorių, nes ieškovė nėra ginčo sandorių šalis.

218. Ieškovė laikosi pozicijos, kad Įskaitymai nėra išimtinai atsakovės sudaryti sandoriai. Byloje yra duomenys, kad tiek ieškovės, tiek atsakovės buhalterinėje apskaitoje priešpriešiniai reikalavimai buvo įskaityti, todėl, ieškovės teigimu, įskaitymai atlikti abiejų šalių (ieškovo ir atsakovo) suderinta valia ir pagal susiklosčiusias aplinkybes įskaitymų sandoriai iš esmės yra dvišaliai sandoriai.

219. CK 6.131 straipsnio 1 dalis numato, kad įskaitymui pakanka vienos šalies pareiškimo, kurio apie įskaitymą pranešama kitai šaliai, todėl teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad įskaitymas yra vienašalis sandoris.

220. Įskaitymas taip pat yra vienas iš prievolės įvykdymo būdų ir yra atsiskaitymo sandoris, todėl gali būti ginčijamas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2021 35 p.).

221. Nagrinėjamu atveju įskaitymas atliktas vienos prievolės šalies – atsakovės, t. y. nesant kitos prievolės šalies – ieškovės valios. Tačiau nors ieškovė ir neišreiškė valios ar sutikimo su įskaitymu, ieškovei kilo įskaitymo teisinės pasekmės – iš dalies pasibaigė ieškovės prievolė atsakovei.

Žemesnės instancijos teismas

222. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad tais atvejais, kai iki ginčijamo įskaitymo reikalavimo teisę turi tiek atsakovė į ieškovę, tiek ir ieškovė į atsakovę, ieškovė yra ne tik atsakovės skolininkė, bet ir jos kreditorė, todėl pagal CK 6. 66 straipsnio 1 dalį ji, kaip atsakovės kreditorė, turi teisę reikšti ieškinį dėl atsakovės, kaip savo skolininkės, sudaryto sandorio, jeigu toks sandoris pažeidė jos, kaip kreditorės, teises. Kasacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-115-421/2022 (2022 m. vasario 10 d. nutartis) ieškinį dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu pareiškė ieškovės bankroto administratorius. Nors ieškinyje nebuvo nurodoma aplinkybė, kad ieškinys dėl sandorio negaliojimo reiškiamas kreditorės savo skolininkei, tačiau buvo atkreiptas dėmesys, kad ieškovei yra iškelta bankroto byla, o ieškinys reiškiamas bankrutuojančios įmonės vardu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad ginčijamas vienašalis įskaitymo sandoris yra sudarytas ieškovės kreditorės, kuri kartu yra ir ieškovės skolininkė, todėl bankrutuojančios įmonės administratorius turi teisę reikšti ieškinį dėl tokio įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, jeigu juo buvo pažeisti šios įmonės, kaip kreditorės, o kadangi ji yra bankrutuojanti – tai ir jos kreditorių, interesai.

223. Konstatuotina, kad nors Įskaitymai ir yra atsakovės sudaryti vienašaliai sandoriai, ieškovė, atstovaujama nemokumo administratoriaus, turi teisę ginčyti Įskaitymus actio Pauliana pagrindu.

224. Ieškovė įrodinėja, kad ginčijamų 2020 m. gegužės 26 d., įskaitymų sudarymo metu ieškovė turėjo ne vieną kreditorių.

225. Ieškovės didžiausios kreditorės UAB „Margūnas“ reikalavimas egzistavo dar nuo 2017-11-24, kai UAB „Margūnas“ pardavė Bendrovei prekes, už kurias nebuvo atsiskaityta (2018-02-22 suėjo pirmųjų reikalavimą pagrindžiančių sąskaitų mokėjimo terminai). 2019-05-21 Bendrovės pradelsta skola UAB „Margūnas“ buvo lygi 478 566,93 EUR (Ieškinio priedas Nr. 9, Patikslinto ieškinio priedai Nr. 1-3). Jokie mokėjimai kreditoriui UAB „Margūnas“ nebuvo atliekami nuo 2017 m. pabaigos.

226. 2020-03-18 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-9153-944/2020 kreditoriaus UAB „Margūnas“ reikalavimams užtikrinti teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo skolininkei Bendrovei priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai areštavo skolininkei priklausančias pinigines lėšas, esančias bankuose, kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, bei turtines skolininkės teises, bet ne daugiau kaip 545 551,34 Eur sumai, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą; skolininkei leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su kreditore ir atlikti operacijas, susijusias su būtinųjų poreikių tenkinimu

227. UAB „Margūnas“ ir UAB „Litoplast“ 2013 m. spalio 17 d. sudarytą prekių prikimo–pardavimo sutartį. Ieškovė teigia, kad 2017 m. liepos 11 d. suėjo pirmųjų sąskaitų už UAB „Margūnas“ parduotas ieškovei prekes, už kurias nebuvo atsiskaityta, apmokėjimo terminai. Atsižvelgus į ieškovės pateiktus įrodymus, konstatuotina, kad ieškovės 789 039,41 Eur pradelsta skola UAB „Margūnas“ buvo dar 2018 m. rugsėjo 28 d. – iki ginčijamų Įskaitymų sudarymo (Audito ataskaitos 5 priedas, Patikslinto ieškinio priedas Nr. 6-7).

228. 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1547-230/2020 UAB ,,Margūnas“ iš ieškovės buvo priteista 828 490,87 Eur skola, 106 120,86 Eur palūkanos, procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos. Nors atsakovė teigia, kad UAB „Margūnas“ reikalavimo teisė buvo ginčijama teisme ir nebuvo neabejotina, tačiau sprendime nustatyti prejudicinę reikšmę turintys faktai, kad ieškovės skola UAB „Margūnas“ buvo susidariusi už laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 22 d. iki 2018 m. rugsėjo 21 d. UAB „Margūnas“ parduotas UAB „Litoplast“ prekes už 789 347,37 Eur sumą (2021 m. rugpjūčio 12 d. ieškinio priedas 10-2). 2013 m. spalio 17 d. sutarties 2.6 punktas numatė, kad, nutraukus šią sutartį, pirkėjas galutinai atsiskaito su pardavėju per 5 dienas nuo sutarties nutraukimo dienos. 2018 m. spalio 24 d. pranešimu ieškovė UAB „Margūnas“ informavo UAB „Litoplast“, kad sutartis yra nutraukta pagal jos 7.4 punktą, ir pareikalavo iki 2018 m. spalio 29 d. įvykdyti visus savo įsipareigojimus. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad ginčijamų Įskaitymų sudarymo metu ieškovė turėjo kreditorę UAB „Margūnas“ su 828 490,87 Eur skola ir papildomais reikalavimais.

229. 2020 m. gruodžio 9d. Kauno apygardos teismo sprendimu ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Margūnas“ iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Baltic foil“ priteista 478 566,93 Eur skola, 72 023,11 Eur palūkanos, 8 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (550 590,04 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 4 849,09 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 5 142 Eur žyminis mokestis.

230. Sprendimu konstatuota, kad ieškovė UAB „Margūnas“ ir atsakovė UAB „Baltic foil“ 2017 m. lapkričio 20 d. sudarė sutartį Nr. 2017/MS-090 (toliau – Sutartis), pagal kurios 1.2 punktą pardavėjas (UAB „Margūnas) įsipareigojo perduoti pirkėjui (UAB „Baltic foil“) nuosavybės teise prekes, kurių pavadinimai, asortimentas, kiekis ir kaina nurodomi juridinę galią turinčiuose prekių perdavimo dokumentuose, kurie yra neatskiriama šios sutarties dalis, o pirkėjas įsipareigoja priimti prekes ir nustatyta tvarka ir terminais sumokėti už jas. Sutarties 2.3 punkte numatyta, kad pirkėjas apmoka pardavėjui ne vėliau kaip per 90 kalendorinių dienų nuo prekių perdavimo dienos. Nutraukus šią sutartį, pirkėjas galutinai atsiskaito su pardavėju per 2 dienas nuo sutarties nutraukimo dienos (Sutarties 2.4 punktas). Ieškovė laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 24 d. iki 2018 m. balandžio 10 d. pardavė atsakovei, o atsakovė įsigijo iš ieškovės prekių iš viso už 370 970,09 Eur sumą. Ieškovė už parduotas prekes išrašė atsakovei sąskaitas faktūras Nr. LT17-7616, LT17-7713, LT17-7729, LT17-7854, MS1801344, MS1801423, MS1801653, MS1801889, MS1802628. Ieškovė UAB „Margūnas“ 2018 m. spalio 9 d. pranešimu Nr. 18/0939 pareikalavo iš atsakovės UAB „Baltic foil“ per 3 dienas įvykdyti įsipareigojimus, kurių mokėjimo terminai yra suėję, ir sumokėti delspinigius pagal Sutarties 5.1 ir 5.2 punktus. Atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų nustatytu terminu neįvykdė. Ieškovė minėtame pranešime taip pat nurodė, kad, neįvykdžius įsipareigojimų iki 2018 m. spalio 12 d., sutartis bus nutraukta pagal 6.4 punktą dėl įsipareigojimų nevykdymo. Ieškovė 2018 m. spalio 16 d. pranešimu Nr. 18/0960 informavo atsakovę, kad 2017 m. lapkričio 20 d. sutartis Nr. 2017/MS-090 bus nutraukta 2018 m. spalio 21 d., kadangi įsipareigojimai pagal 2018 m. spalio 9 d. pranešimą nebuvo įvykdyti. 2018 m. spalio 24 d. pranešimu Nr. 18/0996 ieškovė informavo atsakovę, kad Sutartis yra nutraukta pagal jos 6.4 punktą, ir pareikalavo iki 2018 m. spalio 27 d. įvykdyti visus savo įsipareigojimus. Ieškovė po sutarties nutraukimo (2018 m. spalio 21 d.) laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 23 d. iki 2019 m. vasario 20 d. pardavė atsakovei, o atsakovė įsigijo iš ieškovės prekių iš viso už 107 596,84 Eur sumą ir ieškovė išrašė atsakovei sąskaitas faktūras Nr. MS1809448, MS1809635, MS1809790, MS1809953, MS1900797, MS1900970, MS1901450. Atsakovė už gautas prekes turėjo atsiskaityti su ieškove ne vėliau kaip per 90 kalendorinių dienų nuo prekių perdavimo dienos, tačiau atsakovė liko skolinga ieškovei iš viso 478 566,93 Eur sumą.

231. Ieškovės kreditorių sąraše yra šie kreditoriai: UAB „Litchema“ su 6 845,45 EUR reikalavimu, UAB „Litoplast“ su 432 152,59 EUR reikalavimu, UAB „Mobili Baltija“ su 41 924,90 EUR reikalavimu ir UAB „Margūnas“ su 580 769,03 Eur dydžio reikalavimu. UAB „Litchema“ reikalavimas atsirado 2019 m. gruodžio 9 d., UAB „Litoplast“ 430 202,02 EUR dydžio reikalavimas atsirado laikotarpiu 2019 m. gruodžio 3 d. iki 2020 m. balandžio 6 d. Nuo 2020 m. balandžio 27 d., t. y. iki ginčijamo įskaitymo atlikimo, UAB „Mobili Baltija“ naudai buvo vykdomas priverstinis išieškojimas iš ieškovės (išieškotina suma 42 319,26 EUR) .

232. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė ginčijamo sandorio sudarymo metu turėjo įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Ieškovė, vėliausiai nuo 2020 m. vasario 29 d. būdama nemoki, 2020 m. gegužės 26 d. suteikė pirmenybę kitam kreditoriui, t. y. atsakovui. Ieškovo kreditorių teisių pažeidimas taip pat pasireiškė ir kitu būdu, t. y. dėl ginčijamų sandorių sumažėjo galimybės patenkinti ieškovo kreditorių reikalavimus. 2020 m. gegužės 26 d. ieškovas turėjo šiuos pradelstus įsipareigojimus kreditoriams: UAB „Margūnas“ reikalavimas siekė 478 566,93 EUR, UAB „Litchema“ 6 845,45 EUR reikalavimas, UAB „Litoplast“ 430 202,02 EUR reikalavimas, UAB „Mobili Baltija“ 42 319,26 Eur reikalavimas.

233. Audito ataskaitos 2 lentelėje yra pateikiami ieškovo kiekvieno mėnesio balanso duomenys už laikotarpį nuo 2017-12-31 iki 2020-10-31. Pagal Audito ataskaitoje 2 lentelėje pateiktus duomenis, 2020-01-31 ieškovės turimi įsipareigojimai viršijo turimą turtą. 2020-01-31 ieškovė iš viso turėjo 1 047 613 Eur turto, o jo turimi įsipareigojimai buvo 1 225 684 EUR. 2020-05-26 ieškovė turėjo šiuos pradelstus įsipareigojimus kreditoriams: UAB „Margūnas“ - 2019-12-20 reikalavimas siekė 478 566,93 EUR, UAB „Litchema“ - 2019-12-09 reikalavimas siekė 6 845,45 Eur, UAB„Litoplast“ reikalavimas atsirado laikotarpiu 2019-12-03 iki 2020-04-06 ir siekė 430202,02 Eur, UAB „Mobili Baltija“ 42 319,26 Eur reikalavimas, ši skola nuo 2020-04-27 buvo išieškoma priverstinio išieškojimo tvarka. Taigi, ieškovės įsiskolinimas kreditoriams, kurių reikalavimų įvykdymo terminai buvo suėję, buvo lygus 957 933,66 Eur. Šių kreditorių reikalavimai nebuvo patenkinti iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo ir yra įtraukti į ieškovo kreditorių sąrašą bankroto byloje

234. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ginčo Įskaitymo metu ieškovės kreditoriai turėjo jai neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę kaip skolininkei, o pati ieškovė – savo skolininkei atsakovei, atlikusiai priešpriešinių vienarūšių reikalavimų ieškovei Įskaitymus – actio Pauliana pagrindu ginčijamus sandorius.

235. Dėl ginčijamų sandorių šalių nesąžiningumo.

Žemesnės instancijos teismas

236. Ieškovė įrodinėjo, jog atsakovas, būdamas susijęs su ieškovę, ir žinodamas jo blogą finansinę padėtį (nemokumą) bei pritaikytą areštą, atliko Įskaitymą. Svarbi aplinkybė, kad ieškovės veikla buvo perkelta pas atsakovą, o ieškovė prie bankroto privestas tyčia. Veiklos perkėlimo aplinkybės pripažintos ir konstatuotos Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-507-254/2022 Ieškovo vienintelės gamybos priemonės išnuomotos tose pačiose patalpose veikusiam Atsakovui, kuris iki Ieškovo įrangos perėmimo nevykdė tapačios veiklos, o ją pradėjo vykdyti nuomojama įranga, priėmęs į darbą pas Ieškovą dirbusius darbuotojus, net į tas pačias pareigas, kurias jie vykdė pas Ieškovą, o Ieškovas baigė gamybinę veiklą, liudija Ieškovo veiklos perkėlimą į kitą juridinį asmenį, kai Ieškovo finansiniai įsipareigojimai kreditoriams liko turtą perdavusiame juridiniame asmenyje, dėl ko Ieškovo bankrotas netgi pripažintas tyčiniu. Galiausiai, Ieškovo ir Atsakovo sąsajas bei nesąžiningumą papildomai patvirtina ir tokios aplinkybės, jog Atsakovas dalį Ieškovo išrašytų sąskaitų sumos (7 419,77 EUR) sumokėjo tiesiogiai Ieškovo buvusiam vadovui J. J. ir Ieškovo darbuotojui.

237. Atsakovas nurodo, jog nedalyvavo bylos nagrinėjime civilinėje byloje Nr. eB2-507-254/2022, kurioje priimta Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartis.

238. CPK 182 straipsnio 2 punktas nustato, kad bylos šalims nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims.

239. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo prejudicinę galią, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2009; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 31 punktas).

240. Kauno apygardos teismo nagrinėtoje byloje įrodinėjimo dalykui sutampant su nagrinėjamos bylos, nėra pagrindo teigti, jog minėtoje byloje nustatyti faktai negali būti laikomi prejudiciniais faktais šioje byloje.

241. Apeliacinės instancijos teismas atmetė argumentus, kad atsakovės nemokumą lėmė dėl pareiškėjos nesąžiningų reikalavimų bendrovės piniginėms lėšoms pritaikytas areštas. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, laikinosios apsaugos priemonės atsakovės atžvilgiu buvo pritaikytos Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-9151-944/2020, areštuojant atsakovės turtą, o jo nesant ar nepakankant, pinigines lėšas. Pažymėjo, kad šioje nutartyje teismas atsakovei leido iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su kreditore ir atlikti operacijas, susijusias su būtinųjų poreikių tenkinimu. Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atkreipė dėmesį, kad dar iki pareiškėjos kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo bei laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, bendrovė su UAB „Plasteks“ sudarė 2020 m. kovo 12 d. nuomos sutartį, kuria išnuomojo visus įrenginius, reikalingus veiklai vykdyti, todėl būtent ankstesnis bendrovės sprendimas išnuomoti įrangą, o ne laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas, leidžiant atlikti būtinas pinigines operacijas, lėmė, jog atsakovė neteko galimybių vykdyti veiklą, tai generavo nuostolius ir turto mažėjimą.

242. Apibendrindamas argumentus apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos išvadai dėl bendrovės nemokumo momento 2020 m. vasario 29 d.

243. Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartyje konstatuota, jog bendrovės veikla buvo perkelta į kitą juridinį asmenį – UAB „Plasteks“. Bendrovė perdavė UAB „Plasteks“ veiklai vykdyti reikalingą įrangą. Pagal Bendrovės dokumentus (2020-07-31 Ilgalaikio materialiojo turto nuomos mokesčio atskaitymo forma, Audito ataskaitos 8 priedas) spręstina, kad Bendrovė nuo 2020-03-24 polietileno plėvelės gamybos liniją buvo išnuomojusi UAB „Plasteks“. UAB „Plasteks“ nuo 2020 m. balandžio mėn. pradėjo vykdyti veiklą (plėvelės gamybą), kurią prieš tai vykdė Bendrovė, atitinkamai Bendrovė nutraukė šią veiklą. Bendrovės vykdoma veikla buvo plastikinių gaminių (polietileno plėvelės) gamyba. Šiai veiklai vykdyti Bendrovė buvo įsigijusi polietileno plėvelės gamybos liniją. Ją perdavus UAB „Plasteks“, Bendrovė objektyviai negalėjo vykdyti savo įprastos veiklos (plastikinių gaminių gamyba), o UAB „Plasteks“ ir šiuo metu vykdo analogišką veiklą kaip ir Bendrovė.

244. Suinteresuotas asmuo J. J. patvirtino, kad Bendrovė, perdavusi veiklai reikalingą įrangą UAB „Plasteks“, nutraukė savo pagrindinę veiklą – plastikinių gaminių (polietileno plėvelės) gamybą. Iš 2020 m. UAB „Plasteks“ pelno (nuostolių) ataskaitos akivaizdu, kad UAB „Plasteks“ veiklą pradėjo vykdyti tik 2020 m. (2021-10-21 DOK-24602 priedas Nr. 4). UAB „Plasteks“ vykdo veiklą tose pačiose patalpose, kuriose prieš tai veiklą vykdė Bendrovė. Ši aplinkybė yra skelbiama viešai. Kad UAB „Plasteks“ vykdo veiklą tose pačiose patalpose kaip ir Bendrovė, patvirtino ir buvęs Bendrovės vadovas J. J. bei buvęs darbuotojas G. S.. Dauguma Bendrovės darbuotojų (8 iš 12) 2020 m. gegužės mėn. ir birželio mėn. pradžioje buvo perkelti į UAB „Plasteks“. Iš VMI pateiktos informacijos (2021-11-10 DOK-26122) matyti, kad UAB „Plasteks“ pagrindinių pirkėjų sąrašą sudaro ir šios susijusios su Bendrove įmonės: UAB „Baltic plastics products“ ir UAB „Sileda“. UAB „Baltic plastics products“ vadovas yra G. U., o vienintelė akcininkė – D. U. (2021-08-05 DOK-18199 priedai Nr. 7-8), UAB „Sileda“ buvusi akcininkė ir vadovė yra V. P. - UAB „Plasteks“ vadovo sutuoktinė (2021-08-05 DOK-18199 priedas Nr. 11). Nors nustatant šį tyčinio bankroto požymį, nėra būtina, kad veikla būtų perkeltą į susijusį asmenį, tačiau egzistuoja akivaizdžios UAB „Plasteks“ ir Bendrovės sąsajos.

245. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad esminė teisingumo vykdymo prielaida yra teismo sprendimo privalomumas. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka.

246. Teismo vertinimu, Kauno apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse, kuriose ieškovės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, nustatytos aplinkybės dėl ieškovės nemokumo momento turi prejudicinę reikšmę šioje byloje, nors atsakovė ir nebuvo šioje byloje dalyvaujančiu asmeniu, nes byla dėl tyčinio bankroto nebuvo susijusi su atsakovės interesais, o byloje buvo sprendžiama dėl tokių teisinių faktų, kurie dėl savo pobūdžio neabejotinai sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims. Byloje dėl tyčinio bankroto ir šioje nagrinėjamoje byloje iš esmės buvo įrodinėjamos tos pačios aktualios aplinkybės ir dėl ieškovės nemokumo, tiriami ir vertinami iš esmės tie patys įrodymai, susiję su ieškovės turtine padėtimi, tai yra, abiejų bylų įrodinėjimo dalyko dalis sutampa (CPK 185 straipsnis, 182 straipsnio 2 dalis).

247. Ieškovė teigė, kad šalys sudarydamos ginčo sandorį, buvo nesąžiningos. UAB „Baltic foil“ir atsakovas buvo susijusios įmonės per kitus fizinius ir juridinius asmenis, tai yra G. U., V. P., šalys, sudarydamos sudarydami ginčijamą įskaitymą, žinojo bei negalėjo nežinoti, jog šis sandoris pažeis Bendrovės ir jos kreditorių teises ir teisėtus interesus, todėl nagrinėjamu atveju ginčijamus sandorius sudariusios šalys buvo nesąžiningos.

248. Ieškovė, įrodinėdama UAB "Baltic foil" finansinę padėtį sandorio metu, rėmėsi UAB „Bankrotų tyrimų centras“ 2020 m. vasario 25 d. Audito ataskaita „Dėl UAB "Baltic foil" bankroto“. Pareiškėjos vertinimu, atlikto audito metu buvo nustatyti akivaizdūs Bendrovės tyčinio bankroto požymiai, kurie buvo surašyti ir pagrįsti audito ataskaitoje (toliau – Audito ataskaita, prašymo priedas Nr. 2). Auditas buvo atliktas remiantis 2018 – 2020 m. UAB "Baltic foil" veiklos rezultatais, buhalterinės apskaitos registrais ir pirminiais dokumentais, siekiant nustatyti Bendrovės nemokumo momentą, bankroto priežastis, įvertinti materialinių išteklių naudojimo efektyvumą ir rezultatyvumą bei tyčinio bankroto požymius. Šią ataskaitą pasirašė UAB „Bankrotų tyrimų centras“ direktorius, atestuotas vidaus auditorius A. M. (pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)). A. M. į teismo ekspertų sąrašą įrašytas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) audito ekspertizių atlikimui.

249. Atsakovo atstovo įsitikinimu, Audito ataskaita yra niekinis dokumentas, kadangi ją atliko ir pasirašė A. M..

250. Įrodymais civilinėje byloje laikomi bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad faktiniai duomenys pripažįstami įrodymais pirmiau nurodytos proceso įstatymo normos prasme tik tada, jeigu jie atitinka leistinumo ir sąsajumo reikalavimus. Kasacinis teismas, atskleisdamas šių reikalavimų turinį, yra nurodęs, kad sąsajumas reiškia, jog faktiniai duomenys yra susiję su byla, t. y. jie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis), o leistinumas savo ruožtu reiškia, kad atitinkami faktiniai duomenys gali būti įrodymais pagal proceso įstatymą, kitaip tariant, proceso įstatyme nėra įtvirtinto draudimo ar ribojimo remtis tam tikrais faktiniais duomenimis kaip įrodymais (tokie draudimai (ribojimai) yra įtvirtinti, pvz., CPK 177 straipsnio 3–5 dalyse) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-701/2018, 39 punktas). Taigi, įrodymų leistinumas siejamas su įrodymų procesine forma (išimtys – CPK 177 straipsnio 4 ir 5 dalys), o ne su turiniu (šį apibūdina sąsajumo kriterijus). Tai reiškia, kad vertinant, ar įrodymai yra leistini, svarbu ne kokią informaciją jie teikia, o tai, kaip (kokia forma) ir kur (kokiame šaltinyje) ši informacija yra užfiksuota. Tik įstatymo nustatyta procesine tvarka gauti, surinkti ir pateikti įrodymai yra leistini tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2021).

251. Nagrinėjamos bylos atveju kilo ginčas dėl to, ar Audito ataskaita gali būti pripažinta leistinu rašytiniu įrodymu. Audito ataskaita pateikta laikantis proceso įstatyme įtvirtintos procesinių dokumentų ir jų priedų pateikimo tvarkos (CPK 113–114 straipsniai), duomenys surinkti asmens, kuris turi specialiųjų žinių (A. M. yra vidaus auditorius, įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, suteikiant teisę atlikti audito ekspertizes).

252. Teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovas nenurodė, kad Audito ataskaitoje vertinti ne Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai, o tai, kad nesutinka su padarytomis išvadomis.

253. Atsakovui pasiūlyta teikti prašymą dėl teismo ekspertizės byloje paskyrimo, jeigu jų vertinimu teisiškai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti nepakanka byloje surinktų įrodymų ir atsirado būtinybė specialių mokslo žinių, tačiau atsakovas tokio prašymo nereiškė. Todėl rašytinis įrodymas – Audito ataskaitos duomenys vertintini kartu su kitais byloje surinktais įrodymais (CPK 185 straipsnis).

254. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad asmens sąžiningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumą apie tam tikrus faktus. ,,Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti” suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Iš būsimos sandorio šalies yra pagrįsta reikalauti paaiškinimo ir kitų duomenų, ar ji neturi kreditorių, kurių interesams gali būti padaryta žala sandorio sudarymu. Jeigu asmuo gauna žinių apie galimo kontrahento kreditorių, tai privalo svarstyti, ar skolininko turto įgijimu nepažeis kreditoriaus interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007). Tokie duomenys gali būti gaunami iš pokalbio su turtą parduodančiu asmeniu arba jo atstovu, iš registrų, kitų šaltinių (oficialių ar privačių) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007; 2013 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2013; 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2013). Be to, vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2013; 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2013).

255. Atsakovei kaip verslininkei, keliami didesni atidumo ir rūpestingumo standartai pasidomėti kita sudaromo sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, siekiant, kad sandoriais nebūtų pažeisti įstatymai, kitų asmenų teisės ir interesai, kad sandoris užtikrintų stabilius verslo santykius.

256. Konstatuotina, kad atsakovei, perėmusiai ieškovės veiklai skirtą įrangą, turėjo būti žinoma, kad ieškovė sustabdė savo veiklą ir neketina vykdyti savo įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Aplinkybė, kad kontrahentas vėluoja atsiskaityti ar turi kitų sunkumų vykdydamas sutartinius įsipareigojimus, vertinta kaip pakankamas pagrindas pripažinti, kad prieš sudarydamas sandorį trečiasis asmuo turėjo rinkti informaciją apie jo turtinę padėtį ir galimus kreditorius iš viešų registrų ir kt. šaltinių. Žinodamas, kad kontrahentas nuolat vėluoja atsiskaityti, sudarydamas su juo sandorį, kuriuo siekia atgauti didelę dalį skolos, verslininkas turi suprasti ir tai, kad skolininkas gali turėti atsiskaitymo sunkumų ir su kitais savo verslo partneriais, todėl jo sudaromu sandoriu gali būti dar labiau apsunkinta skolininko galimybė atsiskaityti su kitais kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010).

257. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė, atlikdama ginčijamus Įskaitymus, žinojo ir negalėjo nežinoti, jog šie sandoriai pažeis ieškovės ir jos kreditorių teises ir teisėtus interesus, – atsakovė (ir ieškovė) buvo akivaizdžiai nesąžiningos (CK 6.66 straipsnio 2 dalis).

258. Dėl privalėjimo sudaryti sandorius

259. Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Teismų praktikoje išaiškinta, kad būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2000; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016, 20, 22 punktai; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018, 42, 43 punktai). Byloje tokios imperatyvios pareigos sudaryti ginčo Įskaitymo nenustatyta.

260. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog privalėjimą sudaryti ginčijamą sandorį gali suponuoti ir sandorio sudarymo metu buvusi verslo situacija, faktinės sandorio aplinkybės: tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-248/2020).

261. Ginčijamo Įskaitymo negalima priskirti prie tokių sandorių, kuriais skolininkas kaip verslo subjektas atliko protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekdamas naudos nemokiai bendrovei ar atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka. Nustatyta, kad Įskaitymo atlikimo metu ieškovė buvo nemoki ir veiklos nevykdė, jos nuostoliai didėjo. Naudos ieškovei ar jo kreditoriams dėl įskaitymų nebuvo, buvo patenkintas tik vienos pasirinktos kreditorės – atsakovės priešpriešinis reikalavimas, pažeidžiant atsiskaitymų eiliškumą, o įskaičius ieškovės turimą reikalavimo teisę, sumažėjo nemokios ieškovės turtas. Konstatuotina, kad byloje nustatyta actio Pauliana taikymo sąlyga – atsakovės neprivalėjimas atlikti ginčijamus Įskaitymus.

262. Dėl Įskaitymo (ne)galiojimo ir teisinių pasekmių.

263. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra visos būtinosios sąlygos taikyti CK 6.66 straipsnį, todėl ieškinys tenkintinas, pripažįstant negaliojančiu: 2020 m. gegužės 26 d. ieškovės ir atsakovės UAB „Plasteks“ priešpriešinių vienarūšių reikalavimų, kurių suma 74 600 Eur, įskaitymą.

264. Ieškovė prašė taikyti restituciją, priteisti ieškovei 74 600 Eur.

265. Pripažinus sandorius negaliojančiais actio Pauliana (CK 6.66 str.) pagrindu, taikomos CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. kyla bendrieji sandorių negaliojimo padariniai – taikoma restitucija ir šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį, o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo padarinių.

266. Dėl restitucijos taikymo, palūkanų priteisimo

267. Paprastai, kai sandoris pripažįstamas negaliojančiu, taikoma dvišalė restitucija, t. y. šalys grąžinamos į buvusią iki nuginčyto sandorio sudarymo padėtį. Pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalį restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio (nuo pradžių), arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos.

268. Pagal CK 6.145 straipsnio 2 dalį išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Pagal CK 6.146 straipsnį restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais.

269. Actio Pauliana atveju restitucijos taikymo ypatumus nustato CK 6.66 straipsnio 4 dalis.

270. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad kai CK 6.66 straipsnio pagrindu ieškinį reiškia bankroto administratorius, tokiu atveju CK 6.66 straipsnio nuostatos taikytinos kartu su Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsniu, reglamentuojančiu kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Įmonių bankroto įstatyme esant nustatytai kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkai, teismui panaikinus bankrutuojančios įmonės sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu, negali būti taikomi šio straipsnio 4 dalyje nustatyti sandorio pripažinimo negaliojančiu teisiniai padariniai tik actio Pauliana pareiškusiam kreditoriui. Tokiais atvejais į skolininko nepagrįstai perleistą turtą (ar jo vertę) negali būti nukreipiamas kreditoriaus reikalavimo patenkinimas. Šis turtas (ar jo vertė) grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2014).

271. Tais atvejais, kai dėl sandorio nuginčijimo kreipiasi bankrutuojančios įmonės administratorius, teismas atsižvelgia į ieškovės bankrutuojančios įmonės prašomą taikyti restitucijos būdą ir apimtį, bet nėra jų saistomas. Taikydamas restituciją visa nuginčytų sandorių apimtimi teismas įgyvendina jam įstatymo suteiktą teisę spręsti dėl restitucijos būdo ir apimties (CK 6.145 straipsnio 2 dalis), tai nevertintina kaip ieškinio ar ieškovės pateikto apeliacinio skundo ribų peržengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697-248/2015).

272. Byloje šiuo atveju ginčo dėl pripažintų negaliojančiais įskaitymų įskaitomų sumų dydžio nėra, šalys šių aplinkybių neginčijo. Teismo vertinimu, pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, aplinkybės nenustatytos, taikoma dvišalė restitucija (CK 6.146 straipsnis).

273. Taikant restituciją, pripažinus 2020 m. gegužės 26 d. įskaitymą 74 6000 Eur sumai negaliojančiu, laikytina, kad ieškovės prievolė pagal atsakovės PVM sąskaitas faktūras, pagal kurias ieškovė buvo skolinga atsakovei 74 6000 Eur, nėra pasibaigusi ir pripažįstama atsakovės reikalavimo teisė į ieškovę šiai sumai.

274. Taikant restituciją, pripažinus 2020 m. gegužės 26 d. įskaitymą 74 600 Eur sumai negaliojančiu, ieškovei iš atsakovės priteisiama pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras atsakovei 74 6000 Eur suma ir atsakovei pripažintina reikalavimo teisę į šią sumą.

275. Ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo bendrai 74 600 Eur priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

276. CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d. yra numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 1 d.).

277. Dėl baudos skyrimo .

278. Atsakovė prašė skirti ieškovei 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų šios baudos skiriant atsakovei. Nurodo, kad ieškovė sąmoningai pareiškė nepagrįstą ieškinį. Bendrovė, atstovaujama nemokumo administratoriaus, pareiškė sąmoningai žinomą nepagrįstą ieškinį, kadangi: i) reikšdama ieškinį, nepateikė jokių duomenų nei apie prekių savikainos paskaičiavimą, nei apie prekių realias rinkos kainas, nors administratoriui, kaip savo srities profesionalui, turi būti žinoma teismų praktika apie tai, jog sandorio sudarymas neadekvačia kaina gali būti nustatomas tik tuomet, jei įrodoma, kad sandoris sudarytas esmingai mažesne kaina nei rinkos kaina; ii) ieškinį pareiškė faktiniu pagrindu, jog prekės Atsakovo buvo įsigytos kaina 2-4 kartus žemesne nei prekių savikaina, nors byloje pateikti duomenys patvirtina, jog tam tikros prekių pozicijos nebuvo įsigytos kaina, žemesne nei prekės savikaina, dalies prekių savikainos apskritai nebuvo pateiktos, o dalis prekių tokiomis pačiomis kainomis Bendrovės buvo parduotos pagal sąskaitas, kurių nemokumo administratorius net neginčijo. Taigi, reikšdamas ieškinį, Bendrovės nemokumo administratorius net nesivargino nei ginčyti tik tų prekių pirkimo – pardavimo pozicijų, kurių pardavimo kaina buvo mažesnė nei Ieškovo nurodoma savikaina, nei apskritai pagrįsti ieškinį, pačiam nemokumo administratoriui suvokiant, jog prekės nebuvo parduotos kaina, kuri neatitiktų realios rinkos kainos, buvusios ginčo sandorių sudarymo metu.Tuo tarpu, faktinę aplinkybę, kad Bendrovė iš tiesų pareiškė sąmoningai nepagrįstą ir nesąžiningą pradinį ieškinį, patvirtina ir tai, kad Ieškovas pateikė byloje patikslintą ieškinį, kuriuo iš atsisakė savo reikalavimų dėl pirkimo – pardavimo sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais.

279. CPK 95 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad teismas, nustatęs, jog dalyvaujantis byloje asmuo nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

280. Paskirti baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pagal CPK 95 straipsnį būtinos sąlygos yra šalies nesąžiningumas ir ieškinio nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis)

281. Nagrinėjamu atveju ieškovės procesinių teisių realizavimas nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog ji piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis (CPK 5 straipsnio 1 dalis, 42 straipsnio 5 dalis, CPK 141 straipsnio 2 dalis).

282. Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju ieškovė nesąžiningai piktnaudžiavo suteiktomis procesinėmis teisėmis, todėl atsakovės prašymas dėl baudos skyrimo atmestinas.

283. Dėl bylinėjimosi išlaidų

284. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

285. Už patenkintus ieškinio reikalavimus, t. y. per EPP pateiktus reikalavimus dėl Įskaitymų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos dėl 74 600 Eur sumos taikymo ir jos priteisimo mokėtinas Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Esant išdėstytoms aplinkybėms, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 1344,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

286. Remiantis bylos duomenimis, ieškovė patyrė 6 676,96 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

287. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

288. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 20 d. redakcija, toliau – Rekomendacijos) 8.1–8.20 papunkčiuose nurodyti konkrečių teisinių paslaugų maksimalaus rekomenduojamo priteisti užmokesčio apskaičiavimo koeficientai.

289. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (Rekomendacijų 7 punktas). Už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio.

290. Nustatyta, kad ieškovė vedė bylą per atstovus advokatus bei padėjėją .Prašyme ieškovė prašo priteisti 6 676,96 Eur bylinėjimosi išlaidų, šios išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžių nustatytų maksimalių dydžių, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 6 676,962 Eur pagrįstų išlaidų teisinei pagalbai atlyginimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

tenkinti ieškinį

Pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic foil“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Plasteks“ priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, atliktą 2020 m. gegužės 26 d., 74 600 Eur sumai.

Taikant restituciją priteisti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Foil“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Plasteks“ 74 600 Eur skolą, 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 74 600 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugpjūčio 13d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 6 676,92 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Taikyti restituciją pripažinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Plasteks“ 74 600 Eur reikalavimo teisę į ieškovę bankrutuojančią uždarąją akcinę bendrovę „Baltic Foil“.

Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Plasteks“ prašymo dėl baudos skyrimo netenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Plasteks“ 1344,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Išaiškinti, kad žyminis mokestis į valstybės biudžetą mokamas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja Giedrė Seselskytė