Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-608-1014/2023

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-10-25
Bylos Nr.: e2-608-1014/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-06812-2022-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rūta Kazlauskienė
Ieškovas: A. J. L., Š. L.
Atsakovas: R. L.

Kategorijos

2.4.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
2.4.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-608-1014/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06812-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.3; 2.4.2.9.1; 3.2.6.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 25 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė, sekretoriaujant Linai Laniauskienei, dalyvaujant ieškovams A. J. L., Š. L. bei jų atstovei advokatei S. M.-Š., atsakovei R. L. – K. bei jos atstovams advokatams U. P., I. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. J. L., Š. L. ieškinį atsakovei R. L.–K. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei pagal atsakovės R. L.– K. priešieškinį ieškovams A. J. L. ir Š. L. dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: atidalyti A. J. L., Š. L. ir R. L.– K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisiant šį turtą natūra R. L.– K., o A. J. L. ir Š. L. priteisti už jiems tenkančias po 1/4 šio turto dalis, po 9275 Eur pinigines kompensacijas arba priteisti R. L. – K. iš A. J. L. ir Š. L. 18 550 Eur kompensaciją lygiomis dalimis už jai tenkančią atidalijimo ½ dalį žemės sklypo, nustatant, kad šis turtas nuosavybės teise atitenka A. J. L. ir Š. L. lygiomis dalimis bei priteisti iš atsakovės ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškinyje nurodė, kad A. J. L. ir Š. L., pagal 2021 m. balandžio 28 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 14-2885, tapo jų mirusiam tėvui priklausiusio nekilnojamojo turto – žemės sklypo, dalių savininkais. Šiuo metu ieškovams ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovei priklauso ½ dalis, o ieškovams po ¼ dalį žemės sklypo. Ieškovams tenkančios dalys sudaro po 0,0142 ha, nėra galimybių visapusiškai ir patogiai užsiimti mėgėjiška sodininkyste, t. y. naudoti jo pagal tiesioginę paskirtį. Sodo sklypas iš trijų pusių ribojasi su kaimyniniais žemės sklypais, patekimas į jį yra tik iš vienos pusės, be to, jis visas šiuo metu yra aptvertas metaline vielos tvora. Sklype suformuotas vienas įvažiavimas, jame taip pat yra pastatytas vienas nedidelis medinis sodo namelis, laikini pagalbiniai pastatai: sandėliukas ir pavėsinė, du šiltnamiai, kuriais naudojasi atsakovė. Atsižvelgiant į tai, turto atidalinimas natūra šiuo atveju yra neįmanomas be neproporcingos žalos jo paskirčiai, vien dėl per mažo jo ploto ir atitinkamai ieškovams tenkančių dalių. Be to, žemės sklypą prižiūri ir juo jau keletą metų naudojasi atsakovė. Žemės sklypas, anot atsakovės, be kita ko, jai turi didelę emocinę reikšmę, todėl ji yra suinteresuota ir toliau juo naudotis. Tuo tarpu ieškovai žemės sklypu nei anksčiau, nei dabar nesinaudoja ir interesų juo naudotis neturi. Ieškovų nuomone, racionaliausia ir efektyviausia šiuo atveju yra atidalyti nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, priteisiant jį natūra atsakovei, kuriai priklauso didžioji turto dalis ir kuri faktiškai naudojasi šiuo turtu, o ieškovams kompensuojant priklausančio turto dalį pinigais.

Atsiliepimas

3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė atmesti ieškovų ieškinį kaip nepagrįstą ir pažeidžiantį atsakovės interesus. Atsiliepime paaiškino, kad J. L., Š. L. ir R. L.-K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir sudarantis 0,057 ha ploto. Atsakovei nuosavybės teise priklauso ½ žemės sklypo dalis, o ieškovams – po ¼ dalį žemės sklypo. Iki nuosavybės teisės į žemės sklypą įsigijimo žemės sklypas nuosavybės teise priklausė ieškovų ir atsakovės tėčiui A. F. L. Atsakovės tėčiui esant gyvam atsakovė viena, o susituokusi – ir su sutuoktiniu apie 20 metų padėjo atsakovės tėčiui ir motinai prižiūrėti žemės sklypą. Po atsakovės tėčio mirties atsakovė, paveldėjusi žemės sklypo dalį, ir toliau prižiūri žemės sklypą – pjauna žolę, geni augalus, kurių šakos gali išlįsti į gatvę ir t.t. Ieškovams tapus žemės sklypo bendrasavininkiais atsakovė niekada neprašė nei finansiškai, nei darbu prisidėti prie žemės sklypo priežiūros, viską darė ir daro savo šeimos jėgomis ir lėšomis. Tuo tarpu ieškovai, kaip pripažino patys ieškovai, žemės sklypu niekada nesinaudojo ir juo nesirūpino. Mirus ieškovų ir atsakovės tėčiui ir ieškovams paveldėjus žemės sklypo dalį, ieškovai susisiekė su atsakove dėl jiems priklausančio žemės sklypo dalies išpirkimo. Tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovams priklausančios žemės sklypo dalies vertės. Tada ieškovai primygtinai siūlė kartu parduoti visą žemės sklypą. Atsakovė ieškovams paaiškino, kad parduoti jai priklausančios žemės sklypo dalies neketina nei ieškovams, nei kitiems tretiesiems asmenims, nes žemės sklypas jai visų pirma brangus moraline ir emocine prasme, t. y. tėčio palikimas, jo mėgėjiško sodininkavimo veiklos žemės sklype tęsimas, su žemės sklypo kaimynais palaikomi draugiški santykiai ir pan. Atsakovė bandė nesutarimus su ieškovais spręsti taikiai siūlydama išpirkti iš ieškovų jų žemės sklypo dalį, tačiau ieškovai su atsakovės siūlyta kaina nesutiko ir pasiūlymą atmetė. Tada, ieškodamos kompromiso, šalys susitarė dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos esminių sąlygų, t. y. kad atsakovė naudosis šiaurine žemės sklypo dalimi, ieškovai – pietine. Tačiau kaip paaiškėjo vėliau, ieškovai dėl savo pasiūlymo nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką apsigalvojo ir vėl kreipėsi į atsakovę su siūlymu atsakovei išpirkti jiems priklausančią žemės sklypo dalį už jų siūlomą kainą. Atsakovė iš ieškovų gavo 2022 m. vasario 22 d. pasiūlymą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kuriuo buvo siūloma spręsti žemės sklypo atidalijimo klausimą taip, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausytų visas žemės sklypas, o ieškovams būtų išmokėta 11 400 Eur dydžio piniginė kompensacija, arba atsakovei perleidžiant savo turimą žemės sklypo dalį ieškovams, o ieškovai atsakovei sumokėtų 11 400 Eur dydžio piniginę kompensaciją. Atsakovė nesutinka nei su ieškovų reikalavimu mokėti kompensaciją ieškovams priteisiant jiems priklausančią žemės sklypo dalį natūra atsakovei, nei su reikalavimu už piniginę kompensaciją parduoti ieškovams atsakovei priklausančią žemės sklypo dalį.

Šalies argumentai

4. Atsakovė byloje pateikė priešieškinį, kuriuo prašė teismo nustatyti naudojimosi tvarką pagal matininkės S. V. 2022 m. gegužės 27 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemą, kurioje: 1) atsakovė R. L.-K. atskirai nuo kitų bendratučių naudosis ½ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi, žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemoje pažymėta (duomenys neskelbtini)ir kurios ribos apibrėžtos linijomis ir taškais: (duomenys neskelbtini), plotas – 285 kv. m.; 2) ieškovai A. J. L. ir Š. L. atskirai nuo atsakovės R. L. – K. naudosis ½ (abu bendrai po 142,5 kv. m.) žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi, žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemoje pažymėta (duomenys neskelbtini) ir kurios ribos apibrėžtos linijomis ir taškais: (duomenys neskelbtini), plotas – 285 kv. m.; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovų. Priešieškinyje pažymėjo, kad priešieškinis teikiamas remiantis atsakovės atsiliepime į ieškinį pateiktomis faktinėmis aplinkybėmis, kurias atsakovė toliau palaiko.

Atsiliepimas

5. Ieškovai pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame prašė atmesti atsakovės R. L. K. priešieškinį kaip nepagrįstą. Atsakovė priešieškiniu prašo teismo nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – Žemės sklypas), naudojimosi tvarką, pagal matininkės S. V. 2022 m. gegužės 27 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemą. Pagal pateiktą schemą, Žemės sklypas būtų padalintas į dvi lygias dalis, iš kurių viena naudotųsi Atsakovė, o kita – Ieškovai. Atsakovės teigimu būtent dėl tokios žemės sklypo naudojimosi tvarkos šalys jau buvo susitarusios anksčiau, tačiau tai netiesa. Spęsdami bendraturčių įgyto Žemės sklypo disponavimo klausimus, šalys įvairiais būdais bandė rasti visiems priimtiną sprendimą, kaip ir kokiu būdu bus disponuojama bendru turtu. Tačiau, būtent dėl Atsakovės vienareikšmiškos ir kategoriškos pozicijos naudotis Žemės sklypu tik tokiu būdu, kuris jai yra priimtiniausias, šalys jokio konkretaus susitarimo dėl naudojimosi turtu tvarkos niekada nebuvo pasiekusios. Atsakovės subjektyvios interpretacijos, kad neva šalys jau buvo susitarusios dėl konkrečios naudojimosi Žemės sklypu tvarkos yra nepagrįstos. Atsiliepime nurodo, kad pagal atsakovės siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką, sklypas būtų padalintas į dvi lygias dalis, tačiau žemės sklypo bendraturčiai yra trys. Nors ieškovų turima dalis bendrojoje nuosavybėje sudaro ½ žemės sklypo dalį, tačiau nustačius, kad šia dalimi ieškovai naudosis bendrai, iš esmės, pilna naudojimosi tvarka nenustatoma ir toliau paliekamas neišspręstas klausimas dėl konkrečių žemės sklypo dalių naudojimosi. Kritiškai vertintini atsakovės siūlymai ieškovams bet kada vėliau nusistatyti savo bendrai turimos dalies naudojimosi tvarką. Manytina, kad siūlant nustatyti naudojimosi tvarką, racionaliausia visus su tuo susijusius klausimus spręsti iš karto, vienoje byloje, kad vėliau dėl to paties dalyko nekiltų kitų nesutarimų. Atsakovės pateiktoje naudojimosi tvarkos nustatymo schemoje nenurodyta, kurioje žemės sklypo dalyje ir kam būtų priskirti naudotis šiuo metu jame esantys statiniai (nors ir neįregistruoti), taip pat nenurodyta žemės sklypo sudėtis pagal naudmenų rūšis, o tai negali būti laikoma tinkamu savininkų teisių užtikrinimu, nes neaišku, ar pagal siūlomą naudojimosi tvarką, kiekvienam bendraturčiui tektų vienodo vertingumo žemės sklypo dalys pagal savo naudingąsias savybes. Kaip žinia, šiuo metu, žemės sklype auga vaismedžiai, vaiskrūmiai, o šios aplinkybės niekaip neįvertintos siūlomoje naudojimosi tvarkoje, nenurodyta kam jie atiteks. Tai, kad sklype esantys statiniai yra kilnojamieji dar nereiškia, kad jie yra beverčiai. Priešingu atveju sunku suprasti, kodėl atsakovė, faktiškai jau daug metų realiai besinaudojanti žemės sklypu, jame laiko jos teigimu „sukaltų, supuvusių lentų krūvas“ ar „seno šiltnamio liekanas“. Šiuo metu, visas žemės sklypas yra aptvertas tvora su suformuotu vienu įvažiavimu, taigi patekimo į sklypą, pagal atsakovės siūlomą nustatyti naudojimosi tvarką, klausimas yra neišspręstas, o taip pat ir nenumatyti jokie racionalūs pasiūlymai dėl jo įgyvendinimo, tame tarpe ir kieno lėšomis tokie sprendiniai turėtų būti įgyvendinami. Ieškovų žemės sklypo nuosavybės dalys yra per mažos, kad jie galėtų tinkamai naudotis šiomis dalimis, kaip atskirais objektais, pagal jų paskirtį. Nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką, kiekvienam ieškovui tektų maždaug po 1,4 aro žemės sklypo. Kiekvienam racionaliai mąstančiam žmogui yra savaime suprantama, jog tokio dydžio žemės sklypo dalis yra akivaizdžiai per maža naudoti jį pagal paskirtį, sklypas bus neracionalaus dydžio, todėl papildomai įrodinėti aplinkybių, kurios yra akivaizdžios ir visiems suprantamos, nereikia. Atsakovei ir ieškovams liekant bendraturčiais ir nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką, kito bendraturčio sutikimas būtų reikalingas keičiant žemės sklypo paskirtį, statant ar rekonstruojant sklype statinius ar kitaip disponuojant šia nuosavybe (tame tarpe, atsižvelgiant į ypač mažą ieškovams tenkančią nuosavybės dalį, tikėtina net medžių ar krūmų sodinimui ir pan.), taigi liktų neišspręstas sklypo atidalijimo ateityje klausimas. Atitinkamai tai reikštų ir suvaržymus bet kokiems kitiems tretiesiems asmenis, jeigu žemės sklypo dalys ateityje jiems būtų perleistos ir tai neabejotinai lemtų žymų sklypo vertės sumažėjimą. Tai, kad ieškovai kol kas oficialiai ar viešai neišreiškė ketinimų žemės sklype statyti gyvenamąjį namą, dar nereiškia, kad tokių planų jie neturi, arba, kad tokių ketinimų neturės ateityje patys, arba, galbūt, tretieji asmenys, kuriems galėtų būti perleistos ieškovų turimos sklypo dalys. Atsakovės teiginys, kad ji yra „linkusi taikiai tartis su ieškovais dėl žemės sklypo disponavimo“ yra ypač deklaratyvus, o ir iš paties teiginio formuluotės vertintinas kaip neįtikinantis. Akivaizdu, kad nesant tarp šalių sutarimo dėl disponavimo turtu dabar, jo nebus ir ateityje, juo labiau, jeigu būtų sprendžiamas klausimas dėl gyvenamojo namo jame statybų. Atsakovei yra gerai žinoma, kad ieškovai neturi ir niekada neturėjo jokių ketinimų naudoti žemės sklypą sodininkystei, poilsiui ar rekreacijai, nes vienas iš jų gyvena daugiau nei 100 kilometrų atstumu nuo šio sklypo, o kitas niekada neturėjo ir neturi tokio poreikio. Todėl ieškovų, kaip bendraturčių, interesas į šį žemės sklypą yra tik galimybė jame statyti gyvenamąjį namą, taip investuojant į nekilnojamąjį turtą arba jo perleidimas. Ieškovai nesutinka su atsakovės pateiktoje vertinimo ataskaitoje nurodytais duomenimis, kaip neobjektyviais ir neteisingais.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismo posėdžio metu ieškovas A. J. L. paaiškino, kad ieškinį palaiko pilna apimtimi, su priešieškiniu nesutinka. Mano, kad neracionalu būtų nustatyti naudojimosi tvarką sklypui. Laikyti sodą gyvenant už 100 km. būtų neracionalu. Po paveldėjimo ne kartą bendravo su atsakove, bandė rasti visiems priimtiną sprendimą dėl kompensacijos pinigine išraiška, tačiau į jų pasiūlymus nebuvo atsižvelgta. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, ekonomikos srityje. D. A. (duomenys neskelbtini). Gyvena (duomenys neskelbtini). Virš 100 km atstumas nuo Vilniaus. Neprižiūri sklypo. Sentimentų sklypui nėra. Sklypas praranda vertę, kai jį atidalini gabalais.

7. Teismo posėdžio metu ieškovas Š. L. paaiškina, kad ieškinį palaiko pilnai, su priešieškiniu nesutinka. Nemėgsta, nenori ir neturi galimybių sodininkauti. Išsilavinimas – aukštesnysis. Dirba (duomenys neskelbtini). Sklypu nesinaudoja. Galvoja, kad sklypo potencialui išpildyti reikia arba jį parduoti, arba statytis namą. Neturi jokių sentimentų tai vietai.

8. Teismo posėdžio metu atsakovė R. L.-K. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, priešieškinį palaiko. Jos ir brolių skirtinga istorija su tuo sklypu. Ji važiuodavo su tėvais į šitą sodą, kai buvo vaikas, vėliau padėjo tėvams prižiūrėti sodą ir dabar jį prižiūri. Ieškovų susidomėjimas sklypu atsirado tik mirus tėčiui, kai pradėti spręsti paveldėjimo klausimai. Sutiko su visais pasiūlymais išskyrus vieną – parduoti savo dalį. Neturi tiek lėšų, kiek pageidauja ieškovai gauti. Ieškovų kaina nesąžininga, nes ne rinkos kaina. Turi du mažamečius vaikus išlaikyti. Turi 2 paskolas. Labai daug finansinių įsipareigojimų, kuriuos turi išpildyti. Išsilavinimas – istorijos mokslų daktarė, šeimos pajamos siekia apie 2 tūkstančius į mėnesį, dirba ji ir vyras, turi finansinių įsipareigojimų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.

9. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).

10. Aiškindamas įrodymų pakankamumo taisyklę kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Multiidėja“ v. I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-697/2013; 2015 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Visbalta“ v. N. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-399-701/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016 ir kt.).

Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės:

11. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad J. L., Š. L. ir R. L.-K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 0,057 ha ploto (toliau – ir Sklypas, žemės sklypas). Atsakovei R. L.-K. nuosavybės teise priklauso ½ žemės sklypo dalis, o ieškovams J. L., Š. L. – po ¼ dalį žemės sklypo. Naudojimosi Sklypu tvarka Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota, taip pat nėra įregistruotų ir kitų juridinių faktų, kurie turėtų įtakos bendraturčių teisių į Sklypą apimčiai ir būtų privalomi naujiems bendraturčiams, vėliau įsigijusiems nuosavybę į Sklypo dalį, pvz., įregistruotų nuomos, panaudos sutarčių ir pan. (CK 4.81 straipsnio 2 dalis, 6.494 straipsnio 1 dalis, kt.).

12. Atsakovė daugelį metų padėjo tėvams prižiūrėti žemės sklypą, po atsakovės tėvo mirties atsakovė, paveldėjusi žemės sklypo dalį, ir toliau naudojasi žemės sklypu ir jį tvarko. Atsakovės paaiškiniamais, žemės sklypą turėti jai svarbu emocine prasme, t. y. tėčio palikimas, jo mėgėjiško sodininkavimo veiklos žemės sklype tęsimas, su žemės sklypo kaimynais palaikomi draugiški santykiai.

13. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad tarp bendrasavininkių iki bylos iškėlimo teisme dienos nebuvo susiklostę faktinės naudojimosi žemės sklypu tvarkos: ieškovai žemės sklypu niekada faktiškai nesinaudojo ir neturi jokių ketinimų naudoti žemės sklypą sodininkystei, poilsiui ar rekreacijai, nes vienas iš jų gyvena daugiau nei 100 kilometrų atstumu nuo šio sklypo, o kitas niekada neturėjo ir šiuo metu neturi tokio poreikio.

14. Šalys kurį laiką negebėjo rasti visiems priimtinų sprendimų dėl žemės sklypo valdymo, disponavimo tvarkos. Atsakovė mėgino nesutarimus su ieškovais spręsti taikiai siūlydama išpirkti iš ieškovų jų žemės sklypo dalį, tačiau ieškovai su atsakovės siūlyta kaina nesutiko ir pasiūlymą atmetė. 2022 m. vasario 22 d. atsakovė iš ieškovų gavo pasiūlymą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kuriuo buvo siūloma spręsti žemės sklypo atidalijimo klausimą taip, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausytų visas žemės sklypas, o ieškovams būtų išmokėta 11 400 Eur dydžio piniginė kompensacija, arba atsakovei perleidžiant savo turimą žemės sklypo dalį ieškovams, o ieškovai atsakovei sumokėtų 11 400 Eur dydžio piniginę kompensaciją. Atsakovė nesutiko nei su ieškovų reikalavimu mokėti kompensaciją ieškovams, nei su reikalavimu už piniginę kompensaciją perduoti ieškovams atsakovei priklausančią žemės sklypo dalį.

15. 2022 m. kovo 23 d. teisme gavus ir 2023 m. kovo 31 d. priėmus ieškovų ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė teismo nustatyti naudojimosi tvarką pagal matininkės S. V. 2022 m. gegužės 27 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemą.

Dėl ginčo šalių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo, ieškinio ir priešieškinio reikalavimų

16. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl tinkamiausio bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo – naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo ar turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

17. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis) arba nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Tiek atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės instituto, tiek naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo instituto taikymas yra orientuotas į subjektinių teisių, sudarančių nuosavybės teisės turinį, įgyvendinimo palengvinimą ir supaprastinimą. Vis dėlto atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymas, nors šiuos daiktinės teisės institutus ir sieja panaši paskirtis, yra savarankiški ir kartu skirtingi bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai. Aptariamų daiktinės teisės institutų skirtumai pasireiškia per, inter alia (be kita ko), sukeliamus teisinius padarinius: atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės suponuoja bendrosios nuosavybės pasibaigimą; naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymas nelemia bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių pabaigos, kita vertus, kiekvienas bendraturtis turi teisę savo nuožiūra naudotis tik ta konkrečia bendro turto dalimi, kuri jam priskiriama pagal nustatytą naudojimosi tvarką.

18. Taigi atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymas yra savarankiški bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai, besiskiriantys savo turiniu, tikslais, padariniais, sprendžiant ginčą – įrodinėjimo dalyku byloje ir kt. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Pirmenybė atidalijimui iš bendrosios nuosavybės įgyvendinant nuosavybės teises teikiama, nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir išvengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014). Kaip minėta, atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės suponuoja bendrosios dalinės nuosavybės pabaigą. Nutrūkus bendrosios dalinės nuosavybės teisiniams santykiams, akivaizdžiai palengvėja ir supaprastėja subjektinių teisių, sudarančių nuosavybės teisės turinį, įgyvendinimas, nes bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas po (visiško) atidalijimo (natūra) tampa atskirais asmeninės nuosavybės objektais ir tada kiekvienas turto savininkas skyrium sprendžia, kaip įgyvendinti savo nuosavybės teisę. Būtent šiuo (nuosavybės teisės įgyvendinimo palengvinimo ir supaprastinimo) aspektu ir yra grindžiamas aiškinimas dėl prioriteto teikimo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantui. Prioritetinis atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės taikymas kartu sudaro sąlygas užtikrinti efektyvesnį vieno iš pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – įgyvendinimą (CPK 2 straipsnis).

19. Asmeniui, siekiančiam įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019 25 punktą). Tai reiškia, kad atsidalijimo teisė, priešingai nei atidalijimo būdo pasirinkimo teisė, yra absoliuti. Tuo tarpu atidalijimo būdas, įgyvendinant atidalijimo teisę, turi būti parinktas toks, kuris atitiktų CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nurodytus ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotus reikalavimus. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pareiga įrodyti teisme, jog siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai, tenka atidalijimo siekiančiam bendraturčiui. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016 26 punktas). Teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, paskiriant kompensaciją pinigais, yra bendro daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Atidalijimo būdo – priteisiant kompensaciją pinigais – taikymo išimtinumą lemia Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas bei CK 4.93 straipsnyje nustatytos savininko teisių apsaugos garantijos, todėl, taikant šį atidalijimo būdą, būtina užtikrinti bendraturčių kaip turto savininkų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-611/2016). Tik tuo atveju, kai bendraturtis nepageidauja atidalijimo, išmokant jam kompensaciją pinigais, teismas turi teikti prioritetą ne atidalijimui (išmokant kompensaciją pinigais), o naudojimosi tvarkos nustatymui, nes toks sprendimas išsaugo bendraturčio nuosavybės teisę į dalį daikto ir užtikrina galimybę naudotis daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-16 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2011).

20. Konkrečios bylos atveju ieškovai sklypu naudotis iš esmės nesiekė, bet siekė atidalijimo, ieškinio vienu iš alternatyvių reikalavimų atsisakė savo teisių į nekilnojamojo turto dalis ir vietoj jų prašė priteisti iš atsakovės piniginę kompensaciją, t. y. sutiko su piniginės kompensacijos gavimu, nurodę, kad neturi esminio intereso naudotis ginčo turtu. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi, bendraturčių nesutarimus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės sprendžiantis teismas iš esmės yra apribotas juos išspręsti dviem būdais – padalydamas daiktą natūra arba priteisdamas kompensaciją pinigais.

21. Nei ieškovai, nei atsakovė atidalyti nurodytą turtą natūra nepageidauja, įvertinę mažą sklypo plotą ir su atidalijimu susijusius kaštus(planų rengimas , matavimai ir t.t.). Kadangi byloje reiškiami reikalavimai dėl atidalijimo išmokant kompensaciją, o reikalavimai dėl atidalijimo natūra nebuvo pareikšti ir nebuvo įrodinėjami, todėl teismas nenagrinėja ir plačiau nepasisako dėl ginčo daiktų atidalijimo natūra. Tik pažymi, kad sutinka su ieškovų teiginiais, kad Sklypo atidalyti natūra konkrečiu atveju ekonomiškai netikslinga. Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo 3 punktas nustato, jog projektuojant, statant naują statinį, rekonstruojant statinį ar keičiant statinio paskirtį, namui skirtas žemės sklypas negali būti mažesnis kaip 400 kv. m, o vienbučio blokuoto užstatymo tipo kiekvienam namui skirtas sklypas (ar jo dalis) – ne mažesnis kaip 200 kv. m. Taigi, Žemės sklypą dalijant pagal trijų bendrasavininkų nuosavybėje esančias proporcijas, neįmanoma suformuoti teisės aktų reikalaujamo minimalaus dydžio žemės sklypų, kuriuose visuose būtų pakankamas užstatymo plotas, todėl padalijimas natūra ženkliai mažintų nedidelio , – 0,057 ha ploto,– Sklypo rinkos kainą. Sklypo plotas iš tiesų nedidelis, taigi jo realiai (natūra) atidalyti protingais kaštais dėl aukščiau nurodytų aplinkybių netikslinga. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog pagal ieškovų pateiktus įrodymus bei atsakovės užimtą pasyvią procesinę poziciją nėra jokių objektyvių galimybių racionaliomis išlaidomis Sklypą padalinti į tris atskiras dalis, tuo pačiu ženkliai nesumažinus Sklypo vertės. Tai reiškia, kad atidalijimu natūra nagrinėjimo atveju būtų padaryta neproporcingos žalos.

22. Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005-12-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005; kt.). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes, į tai, kad tarp ginčo šalių – šeimos artimųjų santykiai po palikimo priėmimo tapo konfliktiški, vertina, kad šiuo atveju nei turto atidalinimas natūra, nei naudojimosi tvarkos Sklypu nustatymas, neišspręstų visų nesutarimų tarp šalių tai galimai sukeltų dar papildomus ginčus, todėl turto atidalinimo klausimas spręstinas kompensacijos priteisimo pagrindu. Tokie reikalavimai reikšti ir ieškovų procesiniuose dokumentuose. Teismo vertinimu, konkrečių byloje nustatytų aplinkybių kontekste parinktas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas priteisiant kompensaciją pinigais yra racionaliausias sprendimas, kuriuo įmanomas teisinės taikos tarp šalių atkūrimas.

23. Nagrinėjamo ginčo atveju ieškovai pateikė alternatyvius reikalavimus dėl atidalijimo, priteisiant kompensaciją pinigais. Kasacinis teismo praktikoje yra išaiškinta, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006; 2011-04-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011; kt.). Sprendimą, kam konkrečiai priteistina kompensacija, lemia šios aplinkybės: bylos šalių valia, kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikis dalijamam daiktui, galimybė įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją atidalijamiems bendraturčiams, kitos reikšmingos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007). Sprendžiant, kuriam iš bendraturčių turtas priteistinas natūra, o kuriam – kompensacija, teismų praktikoje paprastai laikomasi nuostatos, kad kompensacija priteisiama tokį atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdą prašančiam taikyti bendraturčiui, nes tokiu atveju preziumuojama, kad jis, siekdamas nutraukti bendrą nuosavybės valdymą, sutinka gauti kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003).

24. Atsakovei nuosavybės teise priklauso didesnė dalis turto, nei kiekvienam iš ieškovų, su ginčo sklypu ją sieja didesnis ryšys ir sentimentai. Savo turto dalimi atsakovai de facto nesinaudoja, kiekvienas jų valdo žymiai mažesnę daikto dalį. Taigi, atsakovės interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe vertintinas kaip labai svarbus. Taigi teismas vertina, kad vienintelis racionalus atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas yra kompensacijos taikymas bendrasavininkų, valdančių žymiai mažesnes daikto dalis, atžvilgiu, įvertinus aplinkybę, kad atsakovė nesutinka perleisti jai priklausančios Sklypo dalies, nes jis jai turi emocinę reikšmę. Esant atidalijamų bendraturčių sutikimui (reikalavimui), piniginės kompensacijos sumokėjimas vietoje daikto dalies išskyrimo natūra yra leistinas.

25. Visgi tokioje situacijoje teisės doktrina pripažįsta, jog piniginės kompensacijos priteisimas prašančiam atsidalyti bendraturčiui iš esmės reiškia reiškia ne ką kitą, kaip priverstinį daikto išpirkimą, kuris gali neatitikti kito bendraturčio interesų, taigi kompensacijos dydis turi būti parenkamas atsakingai, turi atitikti tikrąją atidalijamos dalies vertę. Pažymėtina, kad ginčas tarp šalių nagrinėjamoje byloje kyla ir dėl turto vertės, kuri kartu lemia ir atitinkamą priteistinos kompensacijos dydį. Šioje byloje buvo skirta teismo ekspertizė atidalintino turto vertei nustatyti, taip pat į bylą teikti kiti įrodymai apie turto vertę. Eksperto G. J. B. atliktos teismo ekspertizės išvadose nurodoma, kad: 1) 0,0570 ha ploto žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), nustatyta rinkos vertė turto apžiūros dieną, 2022 m. gruodžio 6 d., yra 37 100 Eur; 2) ½ dalies, 0,0570 ha ploto žemės sklypo, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertinimo dienai, kai nėra nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka, nustatyta rinkos vertė turto apžiūros dieną, 2022 m. gruodžio 6 d., yra 18 550 Eur; 3) ¼ dalies, 0,0570 ha ploto žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertinimo dienai, kai nėra nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka, nustatyta rinkos vertė turto apžiūros dieną, 2022 m. gruodžio 6 d., yra 9 275 Eur. Ieškovai prašo remtis ekspertizės aktu.

26. Atsakovė argumentuoja, kad nekilnojamojo turto ekspertizės akte Nr.2211-034, kuriuo vadovaujasi ieškovai, vertinime (20 psl.) lyginamaisiais objektais parinkti tik tokie, kurių sandorio dalykas yra visas turtas, o ne jo dalis, t. y. priklausantis tik vienam savininkui, o „daliniai“ turto sandoriai visiškai nėra įtraukti į vertinime nurodytus lyginamuosius objektus. Tai reiškia, kad vertintojas ignoravo byloje esančią aplinkybę, kad ginčo turtas priklauso ne vienam savininkui, o keliems bendraturčiams, t. y. po ¼ šio turto dalį priklauso ieškovams, o ½ dalį turto priklauso atsakovei. Dėl ko vertinamo turto maksimalus ir geriausias panaudojimo metodas šiuo atveju nėra įmanomas, nes sandorio šalys nėra viena nuo kitos nepriklausomos, kaip to reikalauja šis metodas. Akivaizdu, kad esant daugiau nei vienam bendraturčiui mažėja vertinamo turto vertė, nes tokio turto dalies realizavimas yra apribotas (tiek teisiškai, tiek rinkoje faktiškai). Atsakovė prašo vadovautis UAB „Krivita“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr.22-I-039, kurią rengė nekilnojamojo turto vertintoja ekspertė I. K., kuri yra įrašyta į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. Šioje ataskaitoje nustatant ¼ žemės sklypo dalies vertę konkrečiai datai buvo analizuojama ne visos dalies žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandoriai, o dalies žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandoriai ir prieita išvados, kad po ¼ dalį žemės sklypo rinkos vertė 2021 m. liepos 12 d. yra 2700 Eur. Be to, atsakovė su 2023 m. kovo 14 d. atsiliepimu pateikė iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro gautus duomenis apie nuo 2020 m. sausio iki 2022 m. gruodžio sudarytų analogiškų arba panašių žemės sklypų sandorių rinkos vertę, pagal analogiškus kriterijus, kuriuos atrinko ekspertas G. J. B., išskyrus tai, kad buvo pateikti dalies žemės sklypų pirkimo - pardavimo sandorių atvejai. Iš šių duomenų matyti, kad žemės sklypų dalies rinkos kaina akivaizdžiai ir ženkliai skiriasi nuo viso žemės sklypo rinkos kainų, o analogiškų arba panašių žemės sklypų sandorių pirkimo dalies atveju žemės sklypų pirkimo - pardavimo sandorių kainos svyravo nuo 2212 iki 3 970 Eur už arą (dėl neįprastai mažos sandorio kainos pašalinus sandorius, kurių vertė 5 Eur ir 200 Eur), žemės sklypų 1 aro pirkimo - pardavimo kainų aritmetinis vidurkis buvo 2634 Eur/a. Teismas, įvertinęs byloje esamus duomenis, pripažįsta pagrįstais atsakovės argumentus , kad priteistinos kompensacijos dydis turi būti nustatytas, įvertinus, jog sklypų dalies rinkos kaina akivaizdžiai ir ženkliai skiriasi nuo viso žemės sklypo rinkos kainų, nes tokio turto dalies realizavimas yra apribotas (tiek teisiškai, tiek rinkoje faktiškai), todėl remtis ekspertizės metu teiktomis išvadomis netikslinga. Teismo įsitikinimu, teisingas kompensacijos dydis būtų, įvertinus žemės sklypų dalies rinkos kainą, 3753,45 Eur kiekvienam iš ieškovų ( 2634 Eur/a. X 5,7 a / 4). Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad kompensacijos dydis yra artimas ir Nekilnojamojo turto registro duomenyse nurodytoms turto vertėms.

27. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad nagrinėjant kompensacijos pinigais priteisimo klausimą, taip pat svarbu ištirti, ar bendraturčiai išgali realiai sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją, nes priešingu atveju teismo sprendimo vykdymas taptų komplikuotas – išieškojimą gali tekti nukreipti į atidalytą turtą ir taip bendro daikto netektų abu bendraturčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012, kt.). Atsakovė teikė duomenis, jog šiuo metu įvykdyti teismo sprendimą jai gali būti sudėtinga dėl esamos finansinės situacijos. Teismas, vadovaudamasis CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismų praktikoje nėra išskirta, kokios aplinkybės laikytinos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, todėl teismas, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas prašymą, turi situaciją vertinti individualiai ir sprendimą priimti atsižvelgęs į kasacinio teismo išaiškinimus dėl CPK 284 straipsnio taikymo. Teismų praktikoje nėra išskirta, kokios aplinkybės laikytinos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, todėl teismas, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas prašymą, turi situaciją vertinti individualiai ir sprendimą priimti atsižvelgęs į kasacinio teismo išaiškinimus dėl CPK 284 straipsnio taikymo. Kasacinio teismo praktikoje šiuo aspektu pasisakoma, kad tam tikrais atvejais, kai dėl objektyviai susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo, gali būti taikomas CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas sprendimo įvykdymo atidėjimas arba išdėstymas, visgi šios teisės normos nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Taigi, išimtiniais atvejais taikomą sprendimo įvykdymo atidėjimą arba jo vykdymo išdėstymą turi lemti būtent objektyvios (t. y. nepriklausančios nuo asmenų valios, veiksmų ir (ar) jų ketinimų), o ne subjektyvios priežastys. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar jo vykdymo išdėstymo klausimą aktualūs ir CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių principų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko (atsakovės), bet ir į išieškotojo (ieškovų) interesus. Todėl teismas turėtų įsitikinti, kad, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui arba tam tikram terminui atidėjus vykdymą, nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai ir lūkesčiai. Teismas vertina byloje esančius įrodymus apie sudėtingą atsakovės turtinę padėtį, jos turimų finansinių įsipareigojimų dydį, aplinkybę, jog turi išlaikyti nepilnamečius vaikus, kurių poreikiai dideli, taip pat ieškovų siekį atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, ir vadovaudamasis CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, mano, kad tiek ieškovų, tiek atsakovės interesus atitiktų galimybių atsakovei sumokėti ieškovams kompensaciją (atidedant sprendimo vykdymą) sudarymas.

28. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju labiausiai atitinkantis ginčo šalių poreikius bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 str.) yra ginčo šalių turto atidalinimas vieniems subjektams priskiriant konkretų turtą natūrą, o kitiems priteisiant piniginę kompensaciją. Nedidelis paties ginčo sklypo plotas, nedidelė kiekvienam iš ieškovų tenkanti Sklypo dalis, jų interesų naudotis ginčo turtu nebuvimas ir sudarymas galimybių atsakovei sumokėti ieškovams kompensaciją (atidedant sprendimo vykdymą) nagrinėjamu atveju sudaro pagrindą tenkinti ieškovų ieškinį ir atidalyti A. J. L., Š. L. ir R. L.– K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisiant šį turtą natūra R. L.– K., o A. J. L. ir Š. L. priteisti po 3753,45 Eur pinigines kompensacijas už jiems tenkančias šio turto dalis, kompensaciją sumokant per 2 metų terminą. Teismo vertinimu, ieškinio tenkinimas atitinka kasacinio teismo praktikoje formuojamas išimtinio atidalijimo būdo priteisiant piniginę kompensaciją taikymo sąlygas.

29. Nustačius galimybę atidalinti turtą pagal reiškiamus reikalavimus byloje, ieškovams įrodžius, kad jų siūlomas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas yra priimtinas, reiškiami reikalavimai dėl naudojimosi tvarkos nustatymo atmetami. Daikto turėjimas bendrosios nuosavybės teise tam tikra prasme varžo kiekvieno bendraturčio laisvę, įgyvendinant teises į daiktą, elgtis savo nuožiūra, ir įpareigoja atsižvelgti ir į kitų bendraturčių interesus, daryti tam tikrų nuolaidų, siekti kompromiso, o ne besąlygiško savo teisių įgyvendinimo. Teismas pažymi, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymas, kaip ir bet kurie kiti bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai, pirmiausia yra pačių bendraturčių susitarimo reikalas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 1–2 dalys ir 4.81 straipsnio 1 dalis). Tik tada, kai bendraturčiai nesusitaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, teismo tvarka yra sprendžiamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ar naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo klausimas. Konkrečiu atveju ieškovai sklypu naudotis iš esmės nesiekė, bet siekė būtent atidalijimo. Siekdami išvengti nesutarimų su atsakove, ieškovai ieškinio vienu iš alternatyvių reikalavimų atsisakė savo teisių į nekilnojamojo turto dalis ir vietoj jų prašė priteisti iš atsakovės piniginę kompensaciją, t. y. sutiko su piniginės kompensacijos gavimu, nurodė, kad neturi tikslo naudotis ginčo turtu. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad tarp bendrasavininkių iki bylos iškėlimo teisme dienos nebuvo susiklostę faktinės naudojimosi žemės sklypu tvarkos: sklypu faktiškai naudojasi tik atsakovė, ieškovai žemės sklypu niekada faktiškai nesinaudojo ir neturi jokių ketinimų naudoti žemės sklypą sodininkystei, poilsiui ar rekreacijai, nes vienas iš jų gyvena daugiau nei 100 kilometrų atstumu nuo šio sklypo, o kitas niekada neturėjo ir šiuo metu neturi tokio poreikio. Taigi iš esmės nėra pagrindo išvadai, kad bendraturčiai nesusitarė būtent dėl naudojimosi Sklypu tvarkos, todėl naudojimosi tvarkos Sklypu tarp bendraturčių nustatymas tarp šalių kilusio ginčo neišspręstų iš esmės.

30. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. Patenkinus ieškinį (vieną iš alternatyviųjų reikalavimų), ieškovai iš esmės pasiekė ieškiniu siektą teisinį rezultatą ir turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovų patirtas 2028,00 Eur (du tūkstančius dvidešimt aštuonis) eurus bylinėjimosi išlaidas apmokėjo vienas ieškovas - A. J. L. ( žyminis mokestis ir advokato pagalbai apmokėti : ieškinio parengimas, prašymo dėl ekspertizės skyrimo parengimas, susipažinimas su atsakovės pateiktais papildomais dokumentais, pareiškimo dėl ieškinio reikalavimų tikslinimo parengimas, atsiliepimo į 2023-02-03 atsakovės prašymą parengimas, pasiruošimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas 2023-10-03 teismo posėdyje taip pat apmokėjimas už byloje paskirtą nekilnojamojo turto (jo dalies) ekspertizę), todėl ieškovai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas tam asmniui, kuris jas faktiškai patyrė. CPK 98 straipsnyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ieškovų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra protingo dydžio ir neviršija anksčiau minėtų rekomendacinių dydžių, teismas vertina, kad ieškovų ieškinys iš esmės patenkintas, teisinis rezultatas iš esmės pasiektas, todėl ieškovui A. J. L. iš atsakovės priteistina iš viso 2028 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Valstybei iš atsakovės priteistinos 8,96 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

atidalyti A. J. L., Š. L. ir R. L.– K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą 0,0570 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) tokiu būdu:

Priteisti atsakovei R. L.– K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise 1/4 dalį 0,0570 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovei R. L.– K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo Š. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise 1/4 dalį 0,0570 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovui A. J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės R. L.– K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3753,45 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų ir 45 ct.) piniginę kompensaciją, įpareigojant atsakovę R. L.– K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) šią kompensaciją sumokėti per 2 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos į ieškovo A. J. L. nurodytą banko sąskaitą.

Priteisti ieškovui Š. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės R. L.– K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3753,45 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų ir 45 ct.) piniginę kompensaciją, įpareigojant atsakovę R. L.– K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) šią kompensaciją sumokėti per 2 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos į ieškovo Š. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nurodytą banko sąskaitą.

Priteisti ieškovui A. J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės R. L.– K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2028,00 Eur (du tūkstančius dvidešimt aštuonis eurus ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės R. L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,96 Eur (aštuonis eurus ir 96 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Valstybei priteista suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, išsiųsti sprendimo kopiją Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rūta Kazlauskienė