- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-06
- Bylos Nr.
- e2A-250-803/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06812-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
- Atsakovas
- R. L.-K.
- Ieškovas
- A. J. L., Š. L.
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Ingos Staknienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. L.-K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. J. L. ir Š. L. ieškinį atsakovei R. L.-K. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pagal atsakovės R. L.-K. priešieškinį ieškovams A. J. L. ir Š. L. dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai teismo prašė atidalyti ieškovams A. J. L., Š. L. ir atsakovei R. L.–K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), priteisiant šį turtą natūra atsakovei, o ieškovams priteisiant už jiems priklausančias šio turto dalis po 9 275 Eur pinigines kompensacijas, arba priteisti atsakovei iš ieškovų 18 550 Eur kompensaciją lygiomis dalimis už jai tenkančią atidalijimą ½ dalį žemės sklypo, nustatant, kad šis turtas nuosavybės teise atitenka ieškovams lygiomis dalimis.
Šalies argumentai
2. Ieškovai nurodė, kad pagal 2021 m. balandžio 28 d. paveldėjimo teisės liudijimą tapo jų mirusiam tėvui priklausiusio nekilnojamojo turto – žemės sklypo, dalių savininkais. Žemės sklypas yra 0,0570 ha ploto. Atsakovei priklauso ½ dalis, o ieškovams po ¼ dalį žemės sklypo. Ieškovams tenkančios dalys sudaro po 0,0142 ha. Dėl to nėra galimybių visapusiškai ir patogiai užsiimti mėgėjiška sodininkyste, t. y. naudoti žemės sklypo pagal tiesioginę paskirtį. Žemės sklypas iš trijų pusių ribojasi su kaimyniniais žemės sklypais, patekti į jį galima tik iš vienos pusės, visas sklypas šiuo metu yra aptvertas metaline vielos tvora. Sklype suformuotas vienas įvažiavimas, jame taip pat yra pastatytas vienas nedidelis medinis sodo namelis, laikini pagalbiniai pastatai: sandėliukas ir pavėsinė, du šiltnamiai, kuriais naudojasi atsakovė.
3. Turto atidalinimas natūra šiuo atveju yra neįmanomas be neproporcingos žalos jo paskirčiai dėl per mažo žemės sklypo ploto ir ieškovams tenkančių dalių. Be to, žemės sklypą prižiūri ir juo jau keletą metų naudojasi atsakovė. Žemės sklypas atsakovei turi didelę emocinę reikšmę, todėl ji yra suinteresuota ir toliau sklypu naudotis. Tuo tarpu ieškovai žemės sklypu nei anksčiau, nei dabar nesinaudoja ir interesų juo naudotis neturi. Racionaliausia ir efektyviausia yra atidalyti nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, priteisiant jį natūra atsakovei, kuriai priklauso didžioji turto dalis ir kuri faktiškai naudojasi šiuo turtu, o ieškovams kompensuojant priklausančio turto dalį pinigais.
Šalies argumentai
4. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė teismo nustatyti naudojimosi tvarką pagal matininkės S. V. 2022 m. gegužės 27 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemą, pagal kurią: 1) atsakovė atskirai nuo kitų bendraturčių naudosis ½ žemės sklypo dalimi, žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemoje pažymėta „skl. Nr. 1“ ir kurios ribos apibrėžtos linijomis ir taškais: 2, 3, 4, 5, 2, plotas – 285 kv. m; 2) ieškovai atskirai nuo atsakovės naudosis ½ žemės sklypo dalimi (abu po 142,5 kv. m), žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemoje pažymėta „skl. Nr. 2“ ir kurios ribos apibrėžtos linijomis ir taškais: 1, 2, 5, 6, 7, 1, plotas – 285 kv. m.
Atsiliepimas
5. Atsakovė nurodė, kad iki nuosavybės teisės į žemės sklypą įsigijimo žemės sklypas nuosavybės teise priklausė ieškovų ir atsakovės tėvui. Atsakovė apie 20 metų padėjo savo tėvui ir motinai prižiūrėti žemės sklypą. Po tėvo mirties atsakovė, paveldėjusi žemės sklypo dalį, ir toliau prižiūri žemės sklypą: pjauna žolę, geni augalus ir t.t. Ieškovams tapus žemės sklypo bendrasavininkiais, atsakovė niekada neprašė nei finansiškai, nei darbu prisidėti prie žemės sklypo priežiūros, viską darė ir daro savo šeimos jėgomis ir lėšomis. Tuo tarpu ieškovai žemės sklypu niekada nesinaudojo ir juo nesirūpino.
6. Po tėvo mirties ieškovai kreipėsi į atsakovę dėl jiems priklausančio žemės sklypo dalies išpirkimo. Tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovams priklausančios žemės sklypo dalies vertės. Tada ieškovai primygtinai siūlė kartu parduoti visą žemės sklypą. Atsakovė ieškovams paaiškino, kad parduoti jai priklausančios žemės sklypo dalies neketina nei ieškovams, nei kitiems tretiesiems asmenims, nes žemės sklypas jai visų pirma brangus moraline ir emocine prasme, t. y. tėvo palikimas, jo mėgėjiško sodininkavimo veiklos žemės sklype tęsimas, su žemės sklypo kaimynais palaikomi draugiški santykiai ir pan. Atsakovė bandė nesutarimus su ieškovais spręsti taikiai siūlydama išpirkti iš ieškovų jų žemės sklypo dalį, tačiau ieškovai su atsakovės siūlyta kaina nesutiko ir pasiūlymą atmetė. Tada, ieškodamos kompromiso, šalys susitarė dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos esminių sąlygų, t. y. kad atsakovė naudosis šiaurine žemės sklypo dalimi, ieškovai – pietine. Tačiau ieškovai ir vėl kreipėsi į atsakovę, siūlydami išpirkti jiems priklausančią žemės sklypo dalį už jų siūlomą kainą.
Atsiliepimas
7. Atsakovė nesutinka nei su ieškovų reikalavimu mokėti jiems kompensaciją už atsakovei priteisiamą žemės sklypo dalį natūra, nei su reikalavimu už piniginę kompensaciją parduoti ieškovams atsakovei priklausančią žemės sklypo dalį. Atsakovė neturi tiek lėšų, kiek pageidauja gauti ieškovai. Ieškovų prašoma kaina nesąžininga, nes neatitinka rinkos kainos. Atsakovė turi išlaikyti du mažamečius vaikus. Atsakovė yra pasiėmusi dvi paskolas, turi labai daug finansinių įsipareigojimų. Atsakovės šeimos pajamas sudaro apie 2 000 Eur per mėnesį. Atsakovės sutuoktinis taip pat turi finansinių įsipareigojimų.
Šalies argumentai
8. Ieškovai nesutiko su atsakovės priešieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad šalys įvairiais būdais bandė rasti visiems priimtiną sprendimą, kaip ir kokiu būdu bus disponuojama bendru turtu. Tačiau būtent dėl atsakovės vienareikšmiško ir kategoriško noro naudotis žemės sklypu tik tokiu būdu, kuris jai yra priimtiniausias, šalys nesusitarė, kaip naudosis turtu. Pagal atsakovės siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką sklypas būtų padalintas į dvi lygias dalis, tačiau žemės sklypo bendraturčiai yra trys. Nors ieškovų turima dalis bendrojoje nuosavybėje sudaro ½ žemės sklypo dalį, tačiau nustačius, kad šia dalimi ieškovai naudosis bendrai, iš esmės naudojimosi tvarka nenustatoma ir toliau paliekamas neišspręstas klausimas dėl konkrečių žemės sklypo dalių naudojimosi.
9. Atsakovės pateiktoje naudojimosi tvarkos nustatymo schemoje nenurodyta, kurioje žemės sklypo dalyje ir kam būtų priskirti naudotis šiuo metu jame esantys statiniai (nors ir neįregistruoti), taip pat nenurodyta žemės sklypo sudėtis pagal naudmenų rūšis. Taigi nėra aišku, ar pagal siūlomą naudojimosi tvarką, kiekvienam bendraturčiui tektų vienodo vertingumo žemės sklypo dalys pagal savo naudingąsias savybes. Žemės sklype auga vaismedžiai, vaiskrūmiai. Šios aplinkybės neįvertintos siūlomoje naudojimosi tvarkoje, nenurodyta, kam jie atiteks. Tai, kad sklype esantys statiniai yra kilnojamieji, dar nereiškia, kad jie yra beverčiai. Šiuo metu visas žemės sklypas yra aptvertas tvora su suformuotu vienu įvažiavimu. Taigi patekimo į sklypą, pagal atsakovės siūlomą nustatyti naudojimosi tvarką, klausimas yra neišspręstas, o taip pat ir nenumatyti jokie racionalūs pasiūlymai dėl jo įgyvendinimo.
10. Ieškovams priklausančios žemės sklypo dalys yra per mažos, kad jie galėtų tinkamai jomis naudotis pagal jų paskirtį. Nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką, kiekvienam ieškovui tektų maždaug po 1,4 aro žemės sklypo. Atsakovei ir ieškovams liekant bendraturčiais ir nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką, kito bendraturčio sutikimas būtų reikalingas keičiant žemės sklypo paskirtį, statant ar rekonstruojant sklype statinius ar kitaip disponuojant šia nuosavybe, taigi liktų neišspręstas sklypo atidalijimo ateityje klausimas. Atitinkamai tai reikštų ir suvaržymus bet kokiems kitiems tretiesiems asmenis, jeigu žemės sklypo dalys ateityje jiems būtų perleistos ir tai neabejotinai mažintų sklypo vertę. Atsakovei yra gerai žinoma, kad ieškovai neturi ir niekada neturėjo jokių ketinimų naudoti žemės sklypo sodininkystei, poilsiui ar rekreacijai. Ieškovus žemės sklypas domintų tik dėl galimybės jame statyti gyvenamąjį namą, taip investuojant į nekilnojamąjį turtą, arba jį parduoti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Atidalino ieškovams ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį 0,0570 ha ploto žemės sklypą tokiu būdu: priteisė atsakovei R. L.–K. iš ieškovo A. J. L. asmeninės nuosavybės teise ¼ dalį 0,0570 ha ploto žemės sklypo. Priteisė atsakovei R. L.–K. iš ieškovo Š. L. asmeninės nuosavybės teise ¼ dalį 0,0570 ha ploto žemės sklypo. Priteisė ieškovui A. J. L. iš atsakovės R. L.–K. 3 753,45 Eur piniginę kompensaciją, įpareigojo atsakovę R. L.–K. šią kompensaciją sumokėti per 2 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos į ieškovo A. J. L. nurodytą banko sąskaitą. Priteisė ieškovui Š. L. iš atsakovės R. L.–K. 3 753,45 Eur piniginę kompensaciją, įpareigojo atsakovę R. L.–K. šią kompensaciją sumokėti per 2 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos į ieškovo Š. L. nurodytą banko sąskaitą. Priteisė ieškovui A. J. L. iš atsakovės R. L.–K. 2 028,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė į valstybės biudžetą iš atsakovės R. L.–K. 8,96 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
12. Teismas nustatė, kad ieškovams ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas. Atsakovei nuosavybės teise priklauso ½ žemės sklypo dalis, o ieškovams – po ¼ dalį žemės sklypo. Naudojimosi žemės sklypu tvarka Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota, taip pat nėra įregistruotų ir kitų juridinių faktų, kurie turėtų įtakos bendraturčių teisių į sklypą apimčiai ir būtų privalomi naujiems bendraturčiams, vėliau įsigijusiems nuosavybę į sklypo dalį, pvz., įregistruotų nuomos, panaudos sutarčių ir pan. (CK 4.81 straipsnio 2 dalis, 6.494 straipsnio 1 dalis, kt.).
13. Atsakovė daugelį metų padėjo tėvams prižiūrėti žemės sklypą. Po atsakovės tėvo mirties atsakovė ir toliau naudojasi žemės sklypu ir jį tvarko. Atsakovė paaiškino, kad žemės sklypą turėti jai svarbu emocine prasme, tai yra tėvo palikimas, jo mėgėjiško sodininkavimo veiklos žemės sklype tęsimas. Su žemės sklypo kaimynais santykiai yra draugiški. Ieškovai žemės sklypu niekada faktiškai nesinaudojo ir neturi jokių ketinimų naudoti žemės sklypą sodininkystei, poilsiui ar rekreacijai, nes vienas iš jų gyvena daugiau nei 100 kilometrų atstumu nuo šio sklypo, o kitas niekada neturėjo ir šiuo metu neturi tokio poreikio.
14. Ieškovai sklypu naudotis iš esmės nesiekė, bet siekė atidalijimo, vienu iš ieškinio alternatyvių reikalavimų atsisakė savo teisių į nekilnojamojo turto dalis ir vietoj jų prašė priteisti iš atsakovės piniginę kompensaciją, t. y. sutiko su piniginės kompensacijos gavimu, nurodę, kad neturi esminio intereso naudotis žemės sklypu. Nei ieškovai, nei atsakovė atidalyti nurodytą turtą natūra nepageidauja dėl mažo sklypo ploto ir su atidalijimu susijusių kaštų. Kadangi byloje reiškiami reikalavimai dėl atidalijimo išmokant kompensaciją, o reikalavimai dėl atidalijimo natūra nebuvo pareikšti ir nebuvo įrodinėjami, todėl teismas nenagrinėjo ir plačiau nepasisakė dėl ginčo daiktų atidalijimo natūra. Teismas sutiko su ieškovų teiginiais, kad žemės sklypo atidalyti natūra konkrečiu atveju ekonomiškai netikslinga. Žemės sklypą dalijant pagal trijų bendrasavininkų nuosavybėje esančias dalis, neįmanoma suformuoti teisės aktų reikalaujamo minimalaus dydžio žemės sklypų, kuriuose visuose būtų pakankamas užstatymo plotas, todėl padalijimas natūra žymiai mažintų nedidelio žemės sklypo rinkos kainą.
15. Pagal ieškovų pateiktus įrodymus bei atsakovės užimtą pasyvią procesinę poziciją nėra jokių objektyvių galimybių racionaliomis išlaidomis žemės sklypo padalinti į tris atskiras dalis, tuo pačiu žymiai nesumažinus sklypo vertės. Tai reiškia, kad atidalijimu natūra nagrinėjamu atveju būtų padaryta neproporcingos žalos. Tarp ginčo šalių – šeimos artimųjų – santykiai po palikimo priėmimo tapo konfliktiški, todėl šiuo atveju nei turto atidalinimas natūra, nei naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymas neišspręstų visų nesutarimų tarp šalių. Tai galimai sukeltų papildomus ginčus, todėl turto atidalinimo klausimas spręstinas kompensacijos priteisimo pagrindu. Tokie reikalavimai reikšti ir ieškovų procesiniuose dokumentuose. Teismo vertinimu, konkrečių byloje nustatytų aplinkybių kontekste parinktas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas, priteisiant kompensaciją pinigais, yra racionaliausias sprendimas, kuriuo įmanomas teisinės taikos tarp šalių atkūrimas.
16. Atsakovei nuosavybės teise priklauso didesnė dalis turto, nei kiekvienam iš ieškovų, su ginčo sklypu ją sieja didesnis ryšys ir sentimentai. Savo turto dalimi atsakovai de facto nesinaudoja, kiekvienas jų valdo žymiai mažesnę daikto dalį. Taigi atsakovės interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe vertintinas kaip labai svarbus. Teismas pripažino, kad vienintelis racionalus atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas yra kompensacijos sumokėjimas bendrasavininkams, valdantiems žymiai mažesnes daikto dalis, nes atsakovė nesutinka perleisti jai priklausančios žemės sklypo dalies dėl asmeniniais tikslais pagrįstos vertės. Esant atidalijamų bendraturčių sutikimui (reikalavimui), piniginės kompensacijos sumokėjimas vietoje daikto dalies išskyrimo natūra yra leistinas.
17. Nagrinėjamoje byloje buvo skirta teismo ekspertizė atidalintino turto vertei nustatyti, taip pat į bylą teikti kiti įrodymai apie turto vertę. Eksperto G. J. B. atliktos teismo ekspertizės išvadose nurodoma, kad: 1) žemės sklypo rinkos vertė turto apžiūros dieną, 2022 m. gruodžio 6 d., yra 37 100 Eur; 2) ½ dalies žemės sklypo rinkos vertė, kai nėra nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka, 2022 m. gruodžio 6 d., yra 18 550 Eur; 3) ¼ dalies žemės sklypo rinkos vertė, kai nėra nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka, nustatyta rinkos vertė, 2022 m. gruodžio 6 d., yra 9 275 Eur.
18. Atsakovė prašė vadovautis UAB „Krivita“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kurią rengė nekilnojamojo turto vertintoja ekspertė I. K., kuri yra įrašyta į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. Šioje ataskaitoje, nustatant ¼ žemės sklypo dalies vertę konkrečią dieną, buvo analizuojama ne visos dalies žemės sklypų pirkimo–pardavimo sandoriai, o dalies žemės sklypų pirkimo–pardavimo sandoriai. Nustatyta, kad ¼ dalies žemės sklypo rinkos vertė 2021 m. liepos 12 d. yra 2 700 Eur. Be to, atsakovė pateikė iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro gautus duomenis apie 2020 m. sausio – 2022 m. gruodžio sudarytų analogiškų arba panašių žemės sklypų sandorių rinkos vertę pagal analogiškus kriterijus, kuriuos atrinko ekspertas G. J. B., išskyrus tai, kad buvo pateikti dalies žemės sklypų pirkimo–pardavimo sandorių atvejai.
19. Pagal šiuos duomenis žemės sklypų dalies rinkos kaina akivaizdžiai ir žymiai skiriasi nuo viso žemės sklypo rinkos kainų, o analogiškų arba panašių žemės sklypų sandorių pirkimo dalies atveju žemės sklypų pirkimo–pardavimo sandorių kainos svyravo nuo 2 212 iki 3 970 Eur už arą, žemės sklypų 1 aro pirkimo–pardavimo kainų aritmetinis vidurkis buvo 2 634 Eur už arą. Teismas pripažino pagrįstais atsakovės argumentus, kad priteistinos kompensacijos dydis turi būti nustatytas, įvertinus, kad sklypų dalies rinkos kaina akivaizdžiai ir žymiai skiriasi nuo viso žemės sklypo rinkos kainų, nes tokio turto dalies realizavimas yra apribotas (tiek teisiškai, tiek rinkoje faktiškai). Dėl to remtis ekspertizės metu pateiktomis išvadomis netikslinga. Teismo įsitikinimu, teisingas kompensacijos dydis , įvertinus žemės sklypų dalies rinkos kainą, būtų 3 753,45 Eur kiekvienam iš ieškovų (2 634 Eur/a. x 5,7 a / 4). Kompensacijos dydis yra artimas ir Nekilnojamojo turto registro duomenyse nurodytoms turto vertėms.
20. Teismas, vadovaudamasis CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismas įvertino byloje esančius įrodymus apie sudėtingą atsakovės turtinę padėtį, jos turimų finansinių įsipareigojimų dydį, aplinkybę, kad ji turi išlaikyti nepilnamečius vaikus, kurių poreikiai dideli, taip pat ieškovų siekį atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, ir, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pripažino, kad tiek ieškovų, tiek atsakovės interesus atitiktų galimybių atsakovei sumokėti ieškovams kompensaciją, atidedant sprendimo vykdymą, sudarymas.
21. Teismas pažymėjo, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymas, kaip ir bet kurie kiti bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai, pirmiausia yra pačių bendraturčių susitarimo reikalas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 1–2 dalys ir 4.81 straipsnio 1 dalis). Tik tada, kai bendraturčiai nesusitaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, teismo tvarka yra sprendžiamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ar naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo klausimas. Ieškovai sklypu naudotis iš esmės nesiekė, bet siekė būtent atidalijimo.
22. Siekdami išvengti nesutarimų su atsakove, ieškovai vienu iš alternatyvių ieškinio reikalavimų atsisakė savo teisių į nekilnojamojo turto dalis ir vietoj jų prašė priteisti iš atsakovės piniginę kompensaciją, t. y. sutiko su piniginės kompensacijos gavimu, nurodė, kad neturi tikslo naudotis ginčo turtu. Šalių paaiškinimai patvirtina, kad tarp bendrasavininkių iki bylos iškėlimo teisme dienos nebuvo susiklostę faktinės naudojimosi žemės sklypu tvarkos: sklypu faktiškai naudojasi tik atsakovė, ieškovai žemės sklypu niekada nesinaudojo ir neturi jokių ketinimų naudoti žemės sklypą sodininkystei, poilsiui ar rekreacijai, nes vienas iš jų gyvena daugiau nei 100 kilometrų atstumu nuo šio sklypo, o kitas niekada neturėjo ir šiuo metu neturi tokio poreikio. Taigi nėra pagrindo išvadai, kad bendraturčiai nesusitarė būtent dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, todėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu tarp bendraturčių nustatymas tarp šalių kilusio ginčo neišspręstų iš esmės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
23. Atsakovė R. L.–K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. sprendimą ir išspręsti bylą iš esmės, patenkinant atsakovės priešieškinį ir nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką; apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl sklypo atidalinimo yra teisingas, pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. sprendimo dalį ir priteistos kompensacijos mokėjimo terminą pratęsti iki 5 metų, pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
23.1. Ieškovai (duomenys neskelbtini), praėjus pusei metų nuo šalių tėvo mirties, informavo atsakovę, kad jie neturi intereso paveldėtame sodo sklype vystyti kokios nors veiklos. Ieškovai pareiškė norą sodo sklypą parduoti. Iki tėvo mirties sodo sklypu mėgėjiškos sodininkystės tikslais naudojosi atsakovės tėvai, kuriems padėdavo ir atsakovė. Ieškovai sodo sklype nėra buvę ir prie jo tvarkymo nėra prisidėję. Ieškovai teisme pripažino, kad jie neturi intereso užsiimti mėgėjiška sodininkyste. Atsakovė pranešė ieškovams, kad ji sutinkanti išpirkti jiems priklausiančias sklypo dalis, mokėdama kiekvienam po 3 625 Eur už ¼ dalį sklypo. Ši suma buvo pagrįsta VĮ „Registrų centras“ duomenimis bei realiai įvykusiais sandoriais kaimyniniuose sklypuose. Teismo proceso metu vertintoja I. K. nustatė, kad rinkos kaina už ¼ dalį identiško arba panašaus sklypo buvo 2 500 Eur. Taigi atsakovė ieškovams iki teismo proceso siūlė išpirkti jų dalis už 1 000 Eur didesnę kainą, nei tuo metu buvusi rinkos kaina.
23.2. Teismas nusprendė, kad teisinga kaina už arą nagrinėjamoje byloje būtų 2 634 Eur. Atsakovė dar iki teismo proceso siūlė ieškovams jų sklypo dalis išpirkti už 3 625 Eur, t. y. atitinkamai po 2 544 Eur už arą. Taigi atsakovė nepažeidė ieškovų teisėtų lūkesčių ir interesų, o ieškovai piktnaudžiavo teise, naudodamiesi teismu, kaip spaudimo priemone. Ieškovai nesutiko su atsakovės pasiūlyta teisinga kaina ir pradėjo teisminį procesą, reikalaudami neadekvačios ir rinkos vertės neatitinkančios kompensacijos už jiems priklausančias sklypo dalis. Teismas patvirtino, kad ieškovų prašoma suma neatitinka rinkos kainos, o atsakovės siūlyta suma atitinka. Jeigu ieškovai būtų priėmę atsakovės pasiūlytą kompensaciją ir nepateikę ieškinio, atsakovė nebūtų patyrusi 4 000 Eur išlaidų teisininkų pagalbai ir ekspertų vertinimams. Dėl to ieškovai turi kompensuoti atsakovės patirtas išlaidas.
23.3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškinys iš esmės patenkintas, ir dėl to iš atsakovės priteisė ieškovams visas jų bylinėjimosi išlaidas. Teismas pripažino, kad teisinga kompensacijos suma yra ta, kurią atsakovė siūlė ieškovams. Dėl to pripažintina, kad ieškinys buvo patenkintas iš dalies, nes teismas sumažino ieškovų reikalaujamą kompensacijos sumą. Teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, visiškai neįvertino aplinkybės, kad ieškinys patenkintas iš dalies. Dėl to iš atsakovės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma turi būti proporcingai sumažinta pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį. Teismas taip pat turėjo atsižvelgti į aplinkybę, kad atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų ir iš jos priteistų bylinėjimosi išlaidų suma yra beveik lygi ginčo objektui.
23.4. Atsakovei priklausanti ½ dalis sklypo yra jos asmeninė nuosavybė, nes ją įgijo paveldėjimo ir dovanojimo būdu. Jeigu atsakovė išpirktų iš ieškovų jiems priklausančias dalis, būtų patirtos atsakovės šeimos, t. y. jos ir sutuoktinio išlaidos. Atsakovė neturi asmeninių lėšų, tik bendras šeimos pajamas. Atsakovės sutuoktinis neturi finansinių resursų ir poreikio papildomoms išlaidoms už žemės sklypo dalį. Kadangi ieškovų reikalaujama kompensacijos suma buvo nepagrįsta, viršijo rinkos kainą ir atsakovės finansines galimybes, atsakovė prašė teismo nustatyti sklypo naudojimosi tvarką. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad sklypo dalių išpirkimas iš bendraturčių yra teisingiausias sprendimas. Naudojimosi tvarkos nustatymas nepažeistų ieškovų interesų, jie galėtų disponuoti tuo turtu, kurį paveldėjo.
23.5. Ieškovai patys siūlė atsakovei inicijuoti fizinį sklypo atidalinimą. Atsakovė su šiuo pasiūlymu sutiko, su ieškovais buvo sutarusi, kuri sklypo dalis priklausytų atsakovei, kuri ieškovams. Tačiau po šio susitarimo ieškovai pakeitė nuomonę ir pareiškė ieškinį. Ieškovai nepagrįstai teigė, kad jie negalės savo sklypo dalyse vykdyti veiklos, t. y. negalės statytis gyvenamųjų namų. Sodo sklypo paskirtis yra mėgėjiška sodininkystė, o ne gyvenamųjų namų statyba, todėl ieškovai savo dalyse veiklą pagal sklypo paskirtį vykdyti galėtų. Ieškovai taip pat klaidino teismą, nurodydami, kad žemės sklypas iš trijų pusių yra apsuptas kaimyninių sklypų ir todėl sunku į jį patekti. Žemės sklypas yra kampinis ir dvi jo kraštines sudaro gatvės, todėl suformuoti keletą įvažiavimų į sklypą yra nesudėtinga.
23.6. Kadangi atsakovė šiuo metu turi itin daug finansinių įsipareigojimų, teismas turėtų leisti atsakovei su bendrasavininkiais nusistatyti sodo sklypo naudojimosi tvarką, o neįpareigoti atsakovės išpirkti ieškovams priklausančių sklypo dalių. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad pirmos instancijos teismo sprendimas yra teisingas, turėtų būti atsižvelgta į sudėtingą atsakovės šeimos finansinę padėtį. Atsakovė neturi galimybės kiekvieną mėnesį skirti beveik 400 Eur kompensacijos mokėjimui, todėl mokėjimo terminas turėtų būti pratęstas iki 5 metų. Per šį laiką atsakovė galėtų surinkti lėšas kompensacijos mokėjimui, o mokėjimai nebūtų daromi vaikų kokybiško išsilavinimo ar laisvalaikio sąskaita. Ieškovai bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad neturi finansinių sunkumų ir turi sukaupę santaupų. Taigi ilgesnio termino nustatymas nepadarytų ieškovams žalos.
Atsiliepimas
24. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovai A. J. L. ir Š. L. nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
24.1. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos šalys jau buvo susitarusios iki teismo proceso. Šalys įvairiais būdais bandė susitarti, kaip ir kokiu būdu bus disponuojama bendru turtu. Tačiau būtent dėl atsakovės vienareikšmiškos ir kategoriškos pozicijos naudotis žemės sklypu tik tokiu būdu, kuris jai yra priimtiniausias, šalys jokio konkretaus susitarimo dėl naudojimosi turtu tvarkos niekada nebuvo sudariusios. Tai, kad buvo svarstomi įvairūs variantai, kaip šalys ateityje galėtų naudoti bendrą turtą, dar nereiškia, jog buvo priimtas konkretus sprendimas, kuris oficialiai niekada nebuvo įtvirtintas. Šalys iki kreipimosi į teismą bandė tartis ir dėl viso žemės sklypo perleidimo atsakovei, ieškovams išmokant kompensaciją. Tačiau ir toks susitarimas nebuvo sudarytas.
24.2. Atsakovė, kaip žemės sklypo bendrasavininkė, nesiekė jokio kompromiso su bendraturčiais, suabsoliutindama tik savo pačios poziciją ir norus bei siekdama juos įgyvendinti kitų bendraturčių sąskaita. Teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, kad ieškovai intereso naudotis žemės sklypu neturi, juo nesinaudoja ir neketina naudotis, užsiimdami mėgėjiška sodininkyste. Žemės sklypas yra akivaizdžiai per mažo ploto, jo dalinimas žymiai sumažintų sklypo rinkos kainą. Dėl to teismas pagrįstai atmetė atsakovės reikalavimą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką.
24.3. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad iki ieškinio pateikimo ji siūlė ieškovams už žemės sklypo dalis sumokėti kompensaciją, kuri iš esmės yra tokia pati, kokią priteisė teismas, todėl jai bylinėjimosi išlaidas turėtų atlyginti ieškovai. Nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios atsakovė kategoriškai nesutiko nei su ieškovų reikalavimu mokėti kompensaciją, nei su reikalavimu už piniginę kompensaciją parduoti ieškovams jai priklausančią žemės sklypo dalį. Atsakovė nesutiko būtent su žemės sklypo atidalijimu, bet ne su reikalaujama kompensacijos suma. Pateikdama priešieškinį atsakovė dar kartą nurodė, kad nesutinka su ieškovų reikalavimu atidalinti žemės sklypą ir pateikė reikalavimą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Taigi atsakovė iš esmės ginčijo ieškinio pagrindą, o ne kompensacijos dydį.
24.4. Teismui patenkinus ieškovų reikalavimą atidalinti žemės sklypą, priteisiant jiems kompensaciją, pripažintina, kad ieškinys yra patenkintas visiškai, nes pagrindinis reikalavimas buvo atidalinti ginčo žemės sklypą. Reikalaujamos priteisti ir teismo nustatytas kompensacijos dydis už atidalinamo žemės sklypo dalis yra papildomas, išvestinis reikalavimas, kurio tenkinimas ne visa apimtimi negali būti vertinamas, kaip ieškinio tenkinimas iš dalies. Kompensacijos dydį įvertina ir nustato teismas, ištyręs visas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes. Ieškovai iš esmės neturi galimybių iš anksto tiksliai įvertinti priteistinos kompensacijos dydžio ir jį nurodyti teismui. Ieškovų reikalaujama priteisti kompensacijos suma buvo grindžiama objektyviais, patikimais duomenimis – byloje paskirta teismo ekspertizės išvada. Ieškovai negalėjo numatyti, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl priteistinos kompensacijos dydžio, šia ekspertizės išvada nesivadovaus.
Šalies argumentai
24.5. Ieškovai nesutinka su teismo nustatyta 2 634 Eur kaina už vieną arą, tačiau apeliacine tvarka sprendimo neskundžia, nes yra suinteresuoti šį ginčą greičiau užbaigti ir nebedidinti bylinėjimosi išlaidų. Tačiau toks žemės sklypo dalių vertės apskaičiavimas nėra nei pagrįstas, nei teisingas. Be to, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovė tapo vienasmene turto valdytoja. Taigi atsakovė turi galimybę disponuoti šiuo turtu be jokių apribojimų. Jai atitenkanti turto vertė neabejotinai siekia ne mažesnę nei ekspertizės išvadoje nurodytą 37 100 Eur kainą. Tuo tarpu ieškovams bendrai yra priteista tik 7 506,90 Eur kompensacija. Taigi iš esmės atsakovė gauna didesnę nei 22 000 Eur naudą. Apeliacinės instancijos teismas turėtų įvertinti ieškovams priteistos kompensacijos dydžio pagrįstumą ir, nustatęs, kad ji apskaičiuota neteisingai, ją pakeisti, t. y. padidinti.
24.6. Atsakovė nepagrįstai prašo kompensacijos sumokėjimo terminą pratęsti iki 5 metų. Byloje esantys duomenys nepatvirtina atsakovės sunkios finansinės padėties. Atsakovė turi nuosavybės teise įgijusi butą, neseniai įgijo tame pačiame name papildoma patalpas, kuriose atlieka kapitalinį remontą, siekdama padidinti gyvenamųjų patalpų plotą. Dalį išlaidų atsakovės vaikams sudaro jų lankomi papildomo ugdymo užsiėmimai: (duomenys neskelbtini). Atsakovė teisminio proceso metu už jai suteiktas teisines paslaugas buvo pajėgi sumokėti beveik 4 000 Eur. Taigi atsakovės finansinė padėtis tikrai nėra sudėtinga, ji yra pajėgi mokėti už jos ir šeimos papildomus, didesnius nei būtinieji, poreikius. Kompensacijos mokėjimo atidėjimas 5 metams būtų akivaizdus ieškovų interesų pažeidimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
25. Apeliacijos objektu yra bendrosios dalinės nuosavybės teisės į žemės sklypą įgyvendinimas, atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo terminas ir tinkamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.
26. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad bylos šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,0570 ha žemės sklypas, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis: žemės ūkio, žemės sklypo naudojimo būdas: mėgėjų sodo žemės sklypas (el.b., failas 1, l. 4-6). Ieškovams priklauso po ¼ dalį žemės sklypo, o atsakovei – ½ dalis žemės sklypo. Bylos šalys nuosavybės teisę į kiekviena iš jų priklausančią ¼ dalį žemės sklypo įgijo 2021 m. balandžio 8 d. pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą po jų tėvo mirties. Atsakovė papildomą ¼ dalį žemės sklypo įgijo pagal 2021 m. lapkričio 18 d. jos motinos sudarytą dovanojimo sutartį. Dėl to atsakovės nuosavybės teise turimo žemės sklypo dalis sudaro ½ dalį.
27. Bylos šalys 2021-2022 m. tarėsi dėl bendro žemės sklypo valdymo, galimos naudojimosi tvarkos nustatymo bei atidalijimo būdo, tačiau susitarti nepavyko. Dėl to ieškovai 2022 m. kovo 22 d. pateikė teismui ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, prašydami žemės sklypą natūra priteisti atsakovei, o iš atsakovės ieškovams priteisti 11 400 Eur kompensaciją, arba žemės sklypą natūra priteisti ieškovams, o iš ieškovų atsakovei priteisti 11 400 Eur kompensaciją. Tuo tarpu atsakovė priešieškiniu prašė teismo nustatyti bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal matininkės S. V. 2022 m. gegužės 27 d. parengtą planą.
Dėl teismo taikyto atidalijimo išmokant kompensaciją būdo
28. Apeliaciniu skundu atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovams priklausančių sklypo dalių išpirkimas buvo teisingiausias sprendimas atsakovės šeimos atžvilgiu. Naudojimosi tvarkos nustatymas nepažeistų ieškovų interesų, jie galėtų naudotis paveldėtu turtu, tuo tarpu atsakovė turi daug finansinių įsipareigojimų, dėl kurių nelieka lėšų sklypo dalių iš ieškovų išpirkimui. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovės argumentais.
29. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).
30. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymas yra savarankiški bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai, besiskiriantys savo turiniu, tikslais, padariniais, sprendžiant ginčą – įrodinėjimo dalyku byloje ir kt. Šiuos skirtumus būtina įvertinti sprendžiant bendraturčių ginčus dėl atidalijimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).
31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Pirmenybė atidalijimui iš bendrosios nuosavybės įgyvendinant nuosavybės teises teikiama, nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir išvengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014).
32. Atsidalijimo teisė, priešingai nei atidalijimo būdo pasirinkimo teisė, yra absoliuti. Tuo tarpu atidalijimo būdas, įgyvendinant atsidalijimo teisę, turi būti parinktas toks, kuris atitiktų CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nurodytus ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-611/2022).
33. Daikto padalijimas natūra kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas pagrindiniu atidalijimo būdu, o kompensacijos priteisimas – subsidiariu (išimtiniu). Visų pirma turi būti sprendžiamas daikto atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba kai atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).
34. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas detaliai tyrė visus šalių pateiktus duomenis, taip pat analizavo visus šalių argumentus, susijusius su žemės sklypo naudojimu, padalijimo būdu ir šalių emocinį ryšį su sklypu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo praktika, pagal kurią pirmenybė yra teikiama atidalijimui iš bendrosios nuosavybės, o ne naudojimosi tvarkos nustatymui.
35. Pagal kasacinio teismo praktiką kitas bendraturtis gali siūlyti alternatyvias atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes arba, jei nesiekia jokio atidalijimo varianto, savo nesutikimą su siūlomu ieškovo projektu gali grįsti bendraturčių interesų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014). Atsakovė, kaip ir ieškovai, nereiškė reikalavimo atidalyti žemės sklypą natūra. Taip pat tiek ieškovai, tiek atsakovė byloje pripažino, kad būtent atsakovei žemės sklypas turi didelę emocinę vertę, dėl kurios atsakovė nesutinkanti jai tenkančios žemės sklypo dalies perleisti nei ieškovams, nei tretiesiems asmenims. Dėl to pripažintina, kad teisingiausias sprendimas yra ieškovams priklausančias dalis priteisti atsakovei, o ieškovams iš atsakovės priteisti kompensaciją.
36. Atsakovė apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos ieškovams priteistinos kompensacijos dydžio. Ieškovai taip pat byloje nereiškė apeliacinio skundo šiuo pagrindu. Nors atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovai ir nurodė, kad nesutinkantys su pirmosios instancijos teismo nustatytu kompensacijos dydžiu, tačiau teismas šio pobūdžio bylose nėra aktyvus, jis gali veikti tik pagal šalių pareikštus reikalavimus apeliaciniuose skunduose. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl sprendimu nustatyto priteistos kompensacijos dydžio.
37. Atsakovės apeliacinio skundo turinys patvirtina, kad pagrindinė atsakovės nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nustatytu sklypo atidalijimo būdu, yra jai tenkanti didelė finansinė našta dėl priteistos kompensacijos mokėjimo. Pagal kasacinio teismo praktiką, nagrinėjant kompensacijos pinigais priteisimo klausimą, teismas privalo ištirti, ar bendraturčiai realiai išgali sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją, nes priešingu atveju teismo sprendimo vykdymas taptų komplikuotas – išieškojimą gali tekti nukreipti į atidalytą turtą ir taip bendro daikto netektų abu bendrataučiai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011).
38. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad pati atsakovė 2021 m. gegužės 25 d. laišku ieškovui A. J. L. nurodė, jog gali išpirkti ieškovams priklausančią ½ dalį sklypo už 7 250 Eur (el.b., failas 3, l. 63). Vėliau ieškovai 2022 m. sausio 28 d. siūlė atsakovei išsipirkti jiems priklausančias sklypo dalis, mokant po 5 700 Eur, o atsakovė nurodė, kad sutinka mokėti po 3 625 Eur arba nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką (el.b., failas 3, l. 64-65). Taigi pačios atsakovės ieškovams pasiūlyta suma yra labai artima teismo priteistai 7 506,90 Eur (po 3 753,45 Eur kiekvienam ieškovui) kompensacijos sumai. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad atsakovė yra iš esmės pajėgi sumokėti ieškovams pirmosios instancijos teismo priteistą kompensaciją. Be to, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovės turimų prievolių dydį, taikė sprendimo vykdymo išdėstymo institutą.
Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo termino
39. Atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu dvejų metų ieškovams priteistos kompensacijos mokėjimo išdėstymu ir prašo pratęsti šį terminą iki penkerių metų. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo atsakovės prašymu.
40. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, turi būti atsižvelgta į 1) abiejų bylos šalių interesus, 2) į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, 3) ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
41. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė yra susituokusi, turi du nepilnamečius vaikus, kuriems yra (duomenys neskelbtini) metų. Atsakovė su sutuoktiniu turi butą su neįrengta palėpe. Atsakovės pajamas sudaro 1 235 Eur per mėnesį gaunamas darbo užmokestis, atsakovės sutuoktinio pajamas sudaro – 1 110 Eur darbo užmokestis. Atsakovė kartu su sutuoktiniu turi vykdyti kredito pagal 2010 m. lapkričio 4 d. kreditavimo sutartį periodinius mokėjimus. Likusios skolos dalį pagal šią sutartį sudaro 19 981,98 Eur, mokama periodinių įmokų suma – 232 Eur per mėnesį. Atsakovė su sutuoktiniu turi mokėti už daugiabučio namo, kuriame yra šeimos būstas, renovaciją ir už buto (palėpės) kapitalinį remontą. Taip pat atsakovė nurodė, kad turi išlaidų žemės sklypo priežiūrai, turi prižiūrėti motiną (el.b., failas 2, l. 6-85).
42. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės finansinė padėtis pagal jos gaunamas pajamas, turimą nekilnojamąjį turtą, o taip pat ir šiuo skundžiamu sprendimu įgyjamą turtą, nepripažintina, kaip itin sunki. Tačiau taip pat sutiktina, kad atsakovė kartu su sutuoktiniu turi nemažai turtinių prievolių, kurios gali apsunkinti ieškovams priteistos kompensacijos mokėjimą. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo taikytas dvejų metų kompensacijos mokėjimo terminas yra pakankamas, nes atsakovei tektų mokėti abiem ieškovams kartu 312,79 Eur sumą per mėnesį. Atsakovė apeliaciniu skundu nepagrindė, kad ši suma kartu su kitomis jos prievolėmis, kurios yra vykdomos iš bendrų šeimos pajamų, viršytų jos gaunamas pajamas. Dėl to nėra pagrindo tenkinti atsakovės apeliacinio skundo ir dar pratęsti sprendimo vykdymo išdėstymo termino iki penkerių metų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
43. Atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, priteisiant ieškovams iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas, nes ieškinys buvo patenkintas iš dalies. Dėl to pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį ieškovams priteistinos bylinėjimosi išlaidos turi būti mažintinos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Taip pat ieškovė apeliaciniu skundu prašė įpareigoti ieškovus kompensuoti jos patirtas 4 000 Eur teisinės pagalbos išlaidų, nes jos buvo patirtos dėl ieškovų nesutikimo su pradine atsakovės pasiūlyta ½ dalies žemės sklypo kaina ir teisminio proceso inicijavimo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovės argumentais.
44. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
45. Taigi CPK 93 straipsnis nustato bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, kurios pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“. Taikant šią taisyklę, atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas nustatoma pagal bylos proceso rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017, 13 punktas; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021, 21 punktas; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021, 13 punktas). Vis dėlto teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022, 65 punktas).
46. Nagrinėjamoje byloje ieškovai patyrė iš viso 2 028,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė 88 Eur žyminis mokestis, 440 Eur mokestis už teismo paskirtą ekspertizę ir 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą (el.b., failas 1, l. 69-72; failas 2, l. 97; failas 3, l. 11-14). Atsakovė patyrė 3 994 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė 94 Eur žyminis mokesti, 150 Eur už žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemos parengimą, 250 Eur už UAB „Krivita“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą ir 3 500 Eur už teisinę pagalbą (el.b., failas 1, l. 76-91; failas 2, l. 163-166).
47. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-943/2022 buvo nagrinėjamas ginčas, susijęs su nekilnojamojo turto atidalijimu išmokant piniginę kompensaciją. Nurodytoje byloje, teismams patenkinus ieškinį ir atidalijus žemės sklypo dalis natūra, ieškovei priteistos iš atsakovų bylinėjimosi išlaidos viršijo atsakovams paskirtą kompensaciją už turėtą žemės sklypą. Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į ginčo pobūdį, konstatavo, kad yra pagrindas pakeisti apeliacinės instancijos teismo sprendimą dėl iš atsakovų priteistos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos, taip užtikrinant ieškovės teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimą ir atsakovų teisės į kompensaciją proporcingumą, ir sumažino iš atsakovų ieškovei priteistą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą.
48. Nagrinėjamoje byloje kompensacija už žemės sklypo dalį buvo priteista iš atsakovės ieškovams. Dėl to atsakovė apeliaciniu skundu nepagrįstai remiasi aplinkybe, kad bendra jos patirta ir teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra beveik lygi ginčo objekto kainai. Be to, atsakovė nagrinėjamoje byloje taip pat reiškė priešieškinį, kuris pirmosios instancijos teismo buvo atmestas. Dėl to atsakovė nepagrįstai reikalauja priteisti jai iš ieškovų visas jos patirtas 3 994 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taip pat atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovų ieškinys buvo patenkintas iš dalies. Pažymėtina, kad pagrindinis ieškovų reikalavimas buvo turto atidalinimas, vienai šaliai paliekant žemės sklypą natūrą, o kitai priteisiant kompensaciją. Tarp šalių buvo kilęs ginčas ir dėl kompensacijos dydžio.
49. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismo teisės spręsti dėl kompensacijos dydžio negali riboti ieškovo reikalavime nurodyta suma. Teismas iš bylos duomenų sprendžia dėl priteistinos kompensacijos dydžio, vertina, koks dydis yra teisingiausias, labiausiai atitinkantis šalių interesus, užtikrinantis interesų balansą. Didesnės, nei nurodyta ieškinyje, kompensacijos nustatymas savaime nelaikytinas ieškinio ribų peržengimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017). Turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2012).
50. Pagal šią kasacinio teismo suformuotą praktiką kompensacijos, sprendžiant turto atidalinimo klausimus, dydžio nustatymas paliekamas teismo diskrecijai. Nagrinėjamoje byloje ieškovai ir atsakovė, nurodydamos kompensacijos dydį, rėmėsi profesionalių turto vertintojų pateiktomis išvadomis. Taip pat bylos nagrinėjimo metu buvo paskirta teismo ekspertizė, kurios išvada skyrėsi nuo abiejų šalių pateiktų duomenų apie turto vertę. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į visus byloje esančius duomenis apie turtą, pats nustatė teisingiausią kompensacijos dydį. Taigi negalima daryti išvados, kad ieškovų ieškinys buvo patenkintas tik iš dalies.
51. Aplinkybė, kad ieškovai iš pradžių nesutiko su atsakovės siūlomu kompensacijos už žemės sklypą dydžiu, nes turėjo turto vertintojo nurodytą didesnę sumą, ir pareiškė ieškinį, nėra pagrindas pripažinti ieškovų procesinio elgesio netinkamu ar teigti, kad būtent dėl ieškovų elgesio susidarė byloje nustatytos šalių bylinėjimosi išlaidos. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad ieškovai tinkamai vykdė savo procesines pareigas, jų patirtos 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) (toliau – Rekomendacijos) nustatytų dydžių. Dėl to pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė šalių bylinėjimosi išlaidas.
Dėl procesinės bylos baigties
52. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
53. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai; apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Byloje nenustatyta CPK 320 straipsnio pažeidimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
54. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
55. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmestas, jai bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliaciniame procese neatlygintinos. Ieškovai pateikė duomenis, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ieškovas A. J. L. sumokėjo advokatui 600 Eur. Ši suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl ieškovui A. J. L. iš atsakovės priteistinos 600 Eur bylinėjimosi išlaidos.
56. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 8,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija,
nutaria:
netenkinti atsakovės R. L.-K. apeliacinio skundo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui A. J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės R. L.–K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600,00 Eur (šešis šimtus eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.