Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko, Eduardo Maškevičiaus, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

nuteistiesiems A. N., L. Ž., L. D., jų gynėjams advokatams Edvardui Staponkui, Zigmui Pociui, Vaclovui Janušauskui,

neviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Danutės Rudienės apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. sausio 24 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis BK 41 straipsnio 2 dalimi, 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, nustatant visam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba mokytis, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir dalyvauti elgesio pataisos programose.

Paskirta A. N. baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai, įpareigojant per 1 metus išdirbti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Nurodyta nuteistojo A. N. kratos metu paimtą telefoną „Samsung Galaxy S20 FE SM-G780G“ konfiskuoti.

Nurodyta kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

L. Ž. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, jam skirta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 6 mėnesiams, nustatant visam bausmės laikotarpiui intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant jį visą bausmės laikotarpį dirbti arba mokytis, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, dalyvauti elgesio pataisos programose, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir bendrauti su A. N.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2022-08-17 iki 2022-08-18 – 1 parą, prilyginant ją 2 laisvės apribojimo dienoms.

Nurodyta nuteistojo L. Ž. įvykio vietoje paimtą telefoną „iPhone A2105“ konfiskuoti.

Nurodyta kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

L. D. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 30 parų arešto.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021-05-11 nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme visiško sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, nustatant 3 mėnesiams intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba mokytis, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir dalyvauti elgesio pataisos programose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2022-08-17 iki 2022-08-18 – 1 para.

Nurodyta kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

E. V. išteisintas pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Nurodyta kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. N. nuteistas už tai, kad platino narkotines ir psichotropines medžiagas. Jis 2022-08-17, apie 19 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), pardavė ne mažiau kaip 16,532 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio) kiekis 6,8-9,5 %, L. D. ir ne mažiau kaip 5,712 g psichotropinės medžiagos – amfetamino L. Ž.

2. L. Ž. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir gabeno psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas platinti, bei padėjo kitam asmeniui įgyti narkotines medžiagas. Jis 2022-08-17 apie 19.00 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą platinti, iš A. N. įgijo ne mažiau kaip 5,712 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, ir padėjo L. D. įsigyti ne mažiau kaip 16,532 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių). Įgytą psichotropinę medžiagą, L. D. priklausančiu ir jo vairuojamu automobiliu „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), parsigabeno į Kretingą, Kretingoje (duomenys neskelbtini) prie miškelio, naudodamasis svarstyklėmis, pradėjo ją dalinti platinimui patogiomis dozėmis, kur apie 20.50 val. buvo pastebėtas ir sulaikytas policijos pareigūnų.

3. L. D. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir gabeno narkotinę medžiagą, neturėdamas tikslo jos platinti. Jis 2022-08-17, apie 19 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), prieš tai L. Ž. dėl to susitarus su A. N., iš A. N. įgijo ne mažiau kaip 16,532 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio) kiekis 6,8-9,5 %. Įgytą narkotinę medžiagą savo automobiliu „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), parsigabeno į Kretingą, Kretingoje (duomenys neskelbtini) prie miškelio, naudodamasis svarstyklėmis, pradėjo ją dalinti vartojimui patogiomis dozėmis, kur apie 20.50 val. buvo pastebėtas ir sulaikytas policijos pareigūnų.

4. E. V. buvo kaltinamas tuo, kad padėjo pasirengti narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimui, o būtent: 2022-08-17, apie 18 val., kartu su L. Ž. ir L. D., automobiliu „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš Kretingos važiavo į Klaipėdą susitikti su A. N. ir grįžo atgal, žinodamas, kad L. Ž. ir L. D. Klaipėdoje iš A. N. įsigijo narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei parsivežė jas į Kretingą. Siekdamas padėti L. Ž. ir L. D. įgytas narkotines ir psichotropines platinti, E. V. 2022-08-17 apie 20.10 val. Kretingoje (duomenys neskelbtini) perdavė L. Ž. ir L. D. svarstykles, ir kartu su jais nuvažiavęs į (duomenys neskelbtini) gatvę prie miškelio padėjo įgytas narkotines ir psichotropines medžiagas išdalinti platinimui patogiomis dozėmis, tačiau dalinimo nebaigė, nes buvo pastebėtas policijos pareigūnų.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl L. D. inkriminuoto nusikaltimo kvalifikavimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį

18. Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis, taigi, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste. Teismų praktikoje nurodyta, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-472/2011, 2K-162-976/2018, 2K-131-719/2022, 2K-167-303/2022). Teismų praktikoje platinimu laikoma ne tik psichotropinių ar narkotinių medžiagų pardavimas, bet ir kitoks jų platinimas: perdavimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar paslaugas, duodant paskolą ir pan., taip pat ir neatlygintinai duodant jas vartoti kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286/2006, 2K-180/2007, 2K-225/2008, 2K-350/2009, 2K-549/2013, 2K-21-139/2015, 2K-95-489/2018, 2K-131-719/2022, 2K-187-976/2023).

19. Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas: asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Šį principą taip pat įtvirtina BPK 44 straipsnio 6 dalis. Sudėtinė nekaltumo prezumpcijos principo dalis yra in dubio pro reo principas – taisyklė, pagal kurią abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią kasacinės instancijos teismo praktiką, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012, 2K-7-173/2014, 2K-317-719/2018, 2K-43-458/2021 ir kt.). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalį, taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (pvz., 1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83 ir kt., peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96)‏‏ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-495/2022).

23. Atsižvelgdama į šio procesinio sprendimo 17–19 punktuose aptartą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką ir tai, kas aptarta 21–22 punktuose, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismas pagrįstai perkvalifikavo L. D. inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, ši skundžiamo nuosprendžio dalis yra pagrįsta ir teisėta, todėl paliekama nepakeista.

Dėl E. V. išteisinimo dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos

27. Atsižvelgdama į šio procesinio sprendimo 19 punkte aptartą Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamame nuosprendyje E. V. išteisinimą apylinkės teismas išsamiai motyvavo tinkamai įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir tik teismas nusprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu ar jį išteisinant, todėl vien tai, kad teismo išdėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su prokurorės pageidaujamu įrodymų vertinimu, nepatvirtina, jog skundžiamo nuosprendžio dalis dėl E. V. išteisinimo yra neteisėta ir nepagrįsta. Beveik dėl visų apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių, susijusių su nusikalstama veika, dėl kurios E. V. buvo išteisintas, skundžiamame nuosprendyje buvo motyvuotai pasisakyta.

30. Konstatavus, jog skundžiamu nuosprendžiu E. V. pagrįstai išteisintas pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl apeliaciniame skunde pateikiamų argumentų apie galimybę E. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir jam skirtinos bausmės

Dėl A. N. paskirtos bausmės individualizavimo

31. Iš apeliacinio skundo matyti, jog jame nėra ginčijami A. N. kaltė ir (ar) jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, tačiau iš esmės nenurodydama argumentų (išskyrus tai, kad A. N. platino ir vartojo narkotines ir psichotropines medžiagas) prokurorė prašo jam už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio l dalyje, skirti terminuoto laisvės atėmimo 5 metams bausmę.

32. Patikrinusi skundžiamą nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir A. N. nepagrįstai visiškai atidėjo laisvės atėmimo bausmės vykdymą, be to, neteisingai paskyrė jam per griežtą bausmę, todėl ši Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024-01-24 nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai). Naikintinos skundžiamo nuosprendžio dalys dėl laisvės atėmimo bausmės A. N. už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskyrimo, BK 75 straipsnio nuostatų taikymo ir baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo.

33. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

34. Šiuo atveju A. N. skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas už vieną sunkų BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, numatytą šio kodekso XXXVII skyriuje. Atsižvelgdama į šio procesinio sprendimo 33 punkte aptartą aktualų teisinį reglamentavimą teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju akivaizdžiai nėra formaliųjų sąlygų taikyti BK 75 straipsnio nuostatas – negalima nei iš dalies, nei juo labiau visiškai atidėti A. N. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Priimdamas tokį sprendimą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi dar neįvykusiais, tik ateityje galbūt vyksiančiais teisinio reguliavimo pokyčiais.

35. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-179-719/2022, 2K-221-976/2023 ir kt.). Iš esmės turi būti nustatyta visuma tokia aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-18-648/2016, 2K-235-648/2017, 2K-233-976/2021, 2K-250-976/2023 ir kt.).

36. BK 54 straipsnio 3 dalyje nėra tiesiogiai nurodyta, jog švelnesnė bausmė gali būti skiriama nustačius tik kokias nors išimtines aplinkybes. Akivaizdu, kad rekomendacija teismams nuosprendžiuose nurodyti išimtines aplinkybes, dėl kurių BK straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui, buvo suformuluota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.13 punkte ir ne kartą pakartota vėlesnėse Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, Nr. 2K-252/2014, Nr. 2K-447/2014, Nr. 2K-361/2014, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-24-689/2019 ir kt.). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta ir tai, jog minėtos rekomendacijos nereikia suprasti kaip reikalavimo nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes, nes BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-382/2012, Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-24-689/2019 ir kt.). Be to, svarbu ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat labai skiriasi. Bausmės teisingumas neatskiriamai susijęs ir su kitu pamatiniu baudžiamosios teisės principu, glaudžiai susijusiu su bausmės paskirtimi – bausmės individualizavimu. Todėl tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis).

37. Už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiama laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors skundžiamu nuosprendžiu A. N. paskirta BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo 2 metams bausmė formaliai atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas, tačiau nagrinėjamu atveju net ir tokios minimalios sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms ir pasiektų iš esmės tik vieną – nubaudimo tikslą, prieštarautų teisingumo principui. Todėl, nesant galimybės taikyti BK 62 straipsnio nuostatų, iš naujo svarstytini bausmės A. N. paskyrimo ir galimybės taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas klausimai.

38. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs A. N. asmenybę ir jo padarytos BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jo elgesį iki tiriamos nusikalstamos veikos padarymo ir po to, pripažino, kad nėra pagrindo jam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir skirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę ir skyrė jam vienintelę sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, nustatydamas minimalų jos dydį. Tačiau, apylinkės teismas, nors ir netinkamai pritaikydamas baudžiamąjį įstatymą (nepagrįstai taikydamas BK 75 straipsnio nuostatas ir visiškai atidėdamas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą), vis dėlto atsižvelgė į tai, kad reali laisvės atėmimo bausmė sąlygos ilgalaikį asmens izoliavimą, teigiamų socialinių ryšių susilpnėjimą ir apsunkins resocializaciją, į tai, kad A. N. yra labai jaunas, o remiantis socialinio tyrimo išvada, jo pakartotino nusikalstamumo rizika žema. Teismo vertinimu, tai sudaro pagrindą pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl siekdamas visų bausmės paskirties tikslų, o ne tik nubaudimo, taip pat siekdamas sudaryti prielaidas efektyviai nuteistojo resocializacijai, atsižvelgdamas į baudžiamosios politikos tendencijas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo dvejiems metams, paskirdamas jam intensyvią priežiūrą bei įpareigojimus ir draudimus bei baudžiamojo poveikio priemonę, galinčius daryti teigiamą įtaką.

39. Vertindamas A. N. asmenybės pavojingumą apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad jis tiek nusikalstamos veikos, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo metu, tiek šiuo metu, yra labai jauno amžiaus, nėra teistas, byloje nėra duomenų, kad po nusikalstamos veikos padarymo būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, nors nuo tada praėjo jau beveik dveji metai (t. 3, b. l. 44–45), tiek prieš jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą, tiek po to yra baustas administracine tvarka, daugiausiai už pakankamai nešiurkščius administracinius nusižengimus (t. 3, b. l. 36–38, 41–42), nusikalstamos veikos padarymo ir bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui metu dirbo (t. 3, b. l. 40), šiuo metu taip pat dirba (t. 4, b. l. 145–146), byloje yra LPT Klaipėdos regiono skyriaus resocializacijos skyriaus 2023-12-07 socialinio tyrimo išvada, kurioje, be kita ko, konstatuota, kad A. N. nusikalstamo elgesio rizika yra žema (20 balų) (t. 4, b. l. 38–42), apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti šio procesinio sprendimo 14 punkte aptarti medicininiai duomenys, patvirtinantys, kad šiuo metu A. N. turi sveikatos sutrikimų, lankosi pas psichologę.

40. Vertinant A. N. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą atsižvelgtina į tai, kad jis veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną sunkų nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (BK 11 straipsnio 5 dalis), tik iš dalies prisipažino padaręs minėtą nusikaltimą, savo nusikalstamus veiksmus teisino priklausomybe nuo narkotikų, bloga draugų įtaka. Nenustatyta nei A. N. baudžiamąją atsakomybę švelninančių, nei sunkinančių aplinkybių. Jis 2022-08-17 pardavė ne mažiau kaip 16,532 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) L. D. ir ne mažiau kaip 5,712 g psichotropinės medžiagos – amfetamino L. Ž. Pagal Rekomendacijas kanapių (antžeminių dalių) nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 5 g šios medžiagos, didelis kiekis šios medžiagos yra daugiau kaip 500 g, labai didelis kiekis yra daugiau kaip 2 500 g šios medžiagos. Amfetamino nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 0,2 g šios medžiagos, didelis kiekis šios medžiagos yra daugiau kaip 20 g, labai didelis kiekis yra daugiau kaip 100 g šios medžiagos. A. N. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą šiek tiek mažina tai, kad narkotines ir psichotropines medžiagas jis pardavė jas vartojantiems asmenims, vienas iš jų (L. D.) kanapių platinti neketino, o L. Ž. įsigytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos nebuvo išplatintos, nes jas rado ir paėmė policijos pareigūnai. Iš bylos medžiagos matyti, jog yra užfiksuota, kad net ir po 2022-08-17 nusikalstamos veikos padarymo A. N. tik trumpam sustabdė narkotinių medžiagų platinimo veiklą, po to tam tikrą laiką vėl tardavosi su įvairiais asmenimis dėl narkotinių medžiagų platinimo, tačiau nėra duomenų, kad dėl to jis būtų buvęs patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

41. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šio procesinio sprendimo 35–36 punktuose aptartą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, įvertinusi nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos ir ypač jo asmenybės pavojingumą apibūdinančių aplinkybių visumą, konstatuoja, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrus A. N. už jo padarytą vieną BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą švelnesnę bausmę – laisvės apribojimą maksimaliam terminui (BK 48 straipsnio 1 ir 2 dalys), paskiriant jam intensyvią priežiūrą ir įpareigojimus bei draudimus, galinčius daryti teigiamą įtaką. Teisėjų kolegijos vertinimu prokurorės prašoma 5 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė A. N., įvertinus tai, kas aptarta anksčiau, būtų akivaizdžiai per griežta ir prieštarautų teisingumo principui. Be to, kaip jau minėta, prokurorė iš esmės nenurodė argumentų, kodėl A. N. turėtų būti paskiriama tokios rūšies ir dydžio bausmė.

Dėl L. D. paskirtos bausmės individualizavimo

42. Prokurorės vertinimu skundžiamu nuosprendžiu L. D. paskirta arešto bausmė neatitinka bendrųjų bausmės skyrimo taisyklių, buvo paskirta netinkamai įvertinus tiek bylos duomenis apie nusikalstamą veiką, tiek apie nuteistojo asmenybę. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su prokurorės argumentais, jog apylinkės teismas neatsižvelgė į BK 41 ir 54 straipsnių reikalavimus, neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, dėl to paskyrė L. D. aiškiai per švelnią bausmę.

43. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

44. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad apylinkės teismas, priešingai nei teigia prokurorė, iš esmės laikėsi bausmės parinkimo taisyklių – atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, ir kitas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, jas pakankamai išsamiai aptarė ir teisingai įvertino.

45. Apylinkės teismas nuteistojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė vieną nesunkų BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (BK 11 straipsnio 3 dalis). Teismas įvertino ir L. D. asmenybę – jam inkriminuotą nusikalstamą veiką jis 2022-08-17 padarė būdamas teistas už smurtinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, o 2018 m. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už 2017 m. įvykdytą vagystę kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius (t. 2, b. l. 117–119), būdamas baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 108–110, 113–116), nors ikiteisminio tyrimo metu ir bylą perdavus apylinkės teismui oficialiai nedirbo (t. 2, b. l. 112), tačiau nuo 2023-10-23 pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 4, b. l. 48). Teismas įvertino, kad į bylą pateiktoje L. D. LPT Klaipėdos regiono skyriaus resocializacijos skyriaus 2023-12-06 socialinio tyrimo išvadoje, be kita ko, konstatuota, kad L. D. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (54 balai), be to, minėta išvada patvirtina, kad L. D. turi skolų, iš jo vykdomi priverstiniai išieškojimai įvairiems kreditoriams, tarp jų ir nukentėjusiajam pagal ankstesnį nuosprendį. Atsižvelgęs į šias aplinkybes apylinkės teismas padarė išvadą, kad už jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą L. D. skirtina BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta arešto bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis – 30 parų.

46. Kadangi nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, L. D. padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, apylinkės teismas paskirtą 30 parų arešto bausmę vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu subendrino su Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021-05-11 nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme visiško sudėjimo būdu ir paskyrė subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 mėnesiams. Atsižvelgdamas į visas aptartas aplinkybes, siekdamas išsaugoti teigiamus socialinius ryšius ir darbą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas nusprendė suteikti L. D. galimybę taisytis neizoliuojant jo nuo visuomenės, todėl taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir subendrintos bausmės vykdymą atidėjo 1 metams 6 mėnesiams, nustatant 3 mėnesiams intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba mokytis, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir dalyvauti elgesio pataisos programose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2022-08-17 iki 2022-08-18 – 1 para.

47. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas atsižvelgė į nuteistajam L. D. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per švelni (neproporcinga) bausmė. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų nuteistojo bausmei individualizuoti, vertinimo. Parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį už nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą, teismas baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę, tai, kad šioje byloje buvo nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl darytina išvada, jog L. D. už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskirta bausmė nėra akivaizdžiai per švelni, ji atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. Taip pat pažymėtina, jog nuteistajam buvo motyvuotai paskirta BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta arešto bausmė, kurią galima vertinti kaip vidutinio griežtumo (BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta tiek viena švelnesnė bausmės rūšis – bauda, tiek griežtesnė bausmės rūšis – laisvės atėmimas), kurios dydį teismas parinko mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis už nusikaltimą (BK 49 straipsnio 3 dalis), todėl nėra pagrindo teigti, kad ši bausmė neatitinka bendrųjų bausmės skyrimo taisyklių. Be to, kaip jau minėta, L. D. paskirta arešto bausmė visiško sudėjimo būdu buvo subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, o subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas atidėtas nustatant intensyvią priežiūrą, skiriant įpareigojimus. Akivaizdu, kad jeigu L. D. nepateisins jam teismo parodyto pasitikėjimo, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nesilaikys probacijos sąlygų, teismas probacijos tarnybų teikimu galės priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę. Tuo tarpu prokurorės prašoma 5 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė L. D., įvertinus tai, kas aptarta anksčiau, būtų akivaizdžiai per griežta ir prieštarautų teisingumo principui.

Dėl L. Ž. paskirtos bausmės individualizavimo

48. Prokurorė nurodo, kad nėra jokio pagrindo pripažinti, kad BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės skyrimas L. Ž. aiškiai prieštarautų teisingumo principui, nes jo mobiliajame telefone aptiktas susirašinėjimo turinys patvirtina, kad jis nuolat užsiima narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu. Su šiais argumentais negalima sutikti. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad apylinkės teismas, priešingai nei teigia prokurorė, ir šiuo atveju iš esmės tinkamai laikėsi bausmės parinkimo taisyklių, pagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, motyvuotai pagrindė tokį savo sprendimą, įvertino tiek nuteistojo asmenybės, tiek jo padarytos veikos pavojingumą.

49. Teismas įvertino, kad L. Ž. tiesiogine tyčia padarė vieną sunkų BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, kuriuo visada keliamas pavojus visuomenės sveikatai ar net gyvybei. Taip pat teismas įvertino ir L. Ž. asmenybę – veiką, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė būdamas neteistas (t. 2, b. l. 184–185), baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 177–179, 182–183), nedirba (t. 2, b. l. 181), tačiau mokosi, mokymosi įstaigoje charakterizuojamas teigiamai (t. 4, b. l. 43), į bylą pateiktoje L. Ž. LPT Klaipėdos regiono skyriaus resocializacijos skyriaus 2023-12-07 socialinio tyrimo išvadoje, be kita ko, konstatuota, kad L. Ž. nusikalstamo elgesio rizika yra žema (28 balai), taip pat nurodyta, kad jis turi teigiamas nuostatas galimos priežiūros atžvilgiu, neturi kriminalinių nuostatų, savo nusikalstamą veiką vertina neigiamai (t. 4, b. l. 43–47). Teismas konstatavo, kad L. Ž. nėra pagrindo taikyti BK 62 straipsnio nuostatų, todėl išsamiai motyvavo BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymą.

50. Teismas nurodė, kad disponavimas narkotinėmis medžiagomis su tikslu jas platinti ir narkotinių medžiagų platinimas yra neabejotinai pavojinga nusikalstama veika, kelianti didelę grėsmę visuomenės narių sveikatai. Veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, siekiant savanaudiškų tikslų. Nuteistasis L. Ž. narkotinių medžiagų, įgytų iš ar per A. N., platinimu užsiėmė iki tol, kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų, tačiau duomenų, kad būtų tai daręs po to, nėra. Teismas pažymėjo, jog psichotropinės medžiagos toliau neišplatintos, tai mažina veikos pavojingumą. Teismas įvertino tai, kad L. Ž. ikiteisminio tyrimo metu papildomų apklausų metu kaltu prisipažino ir iš esmės padėjo išaiškinti savo ir A. N. padarytas nusikalstamas veikas. Nors teisiamajame posėdyje, labiausiai tikėtina, pabūgęs, iš dalies pakeitė parodymus, priderindamas juos prie psichotropines medžiagas jam tiekusio A. N. parodymų bei nurodydamas kitas psichotropinių medžiagų įgijimo aplinkybes, tačiau neneigdamas jų įgijimo tikslo. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo neteisėtus veiksmus vertino kritiškai. Yra labai jaunas, mokosi, siekia įgyti specialybę, mokymosi įstaigoje charakterizuojamas teigiamai. Pateikta socialinio tyrimo išvada, kad jo pakartotino nusikalstamumo rizika žema. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad jis ėmėsi veiksmų keisti gyvenimo būdą, turi stabilius ir artimus santykius su šeimos nariais, teigiamas nuostatas galimos priežiūros atžvilgiu, neturi kriminalinių nuostatų.

51. Nors prokurorė su tokiu apylinkės teismo vertinimu nesutinka, tačiau atsižvelgdama į šio procesinio sprendimo 35–36 punktuose aptartą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, susijusią su BK 54 straipsnio 3 dalies taikymu ir tai, kas aptarta, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad nors nurodytos aplinkybės nepašalina L. Ž. padarytos veikos pavojingumo, nesumažina jo kaltės, tačiau leidžia manyti, kad L. Ž. padaryta nusikalstama veika buvo nulemta ne jau nusistovėjusių kriminalinių nuostatų, o veikiau socialinės brandos stokos, lengvabūdiško savo atliekamų teisei priešingų veiksmų pavojingumo nuvertinimo ir neįvertinimo to, koks griežtas valstybės požiūris į tokio pobūdžio veiksmų atlikimą. Kadangi nuo 2022-08-17 nusikalstamos veikos padarymo yra praėję beveik dveji metai ir byloje nėra duomenų, kad L. Ž. nuo tada būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, sutiktina su apylinkės teismo pozicija, kad aptartos aplinkybės patvirtina mažesnį L. Ž. pavojingumą ir suteikia pagrindą daryti išvadą, kad net ir paskyrus jam BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią laisvės atėmimo bausmę, iš esmės būtų pasiektas vienintelis bausmės tikslas – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, nuošalyje paliekant bausmės prevencinius ir socialinius tikslus bei paskirtį o tai nagrinėjamu atveju prieštarautų teisingumo principui ir bausmės paskirčiai. Dėl šios priežasties konstatuotina, kad apylinkės teismas pagrįstai L. Ž. taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrė švelnesnę bausmę – laisvės apribojimą 1 metams 6 mėnesiams, nustatant visam bausmės laikotarpiui intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant jį visą bausmės laikotarpį dirbti arba mokytis, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, dalyvauti elgesio pataisos programose, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir bendrauti su A. N., į bausmės laiką įskaitant laikinojo sulaikymo laiką nuo 2022-08-17 iki 2022-08-18 – 1 parą, prilyginant ją 2 laisvės apribojimo dienoms. Pažymėtina, kad jeigu nuteistasis vengs atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu, be kita ko, gali jam laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Šiuo atveju taip pat konstatuotina, kad prokurorės prašoma 5 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė L. Ž., įvertinus tai, kas aptarta anksčiau, būtų akivaizdžiai per griežta ir prieštarautų teisingumo principui.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

52. 2024-05-09 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė apeliacinės instancijos teismui patikslintą pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), joje nurodoma, kad iš L. Ž. valstybei priteistinos iš viso 181,25 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokato Z. Pociaus užmokestis (t. 4, b. l. 163–165). 2024-05-13 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė apeliacinės instancijos teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), joje nurodoma, kad iš E. V. valstybei priteistinos iš viso 210,42 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokato A. Lekstučio užmokestis (t. 4, b. l. 166–170).

53. BPK 106 straipsnio nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-41-697/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

54. Šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal prokurorės apeliacinį skundą, kuris, be kita ko, buvo paduotas nuteistojo L. Ž. ir išteisintojo E. V. teisinę padėtį sunkinančiais pagrindais (prašoma sugriežtinti bausmę L. Ž., o E. V. priimti apkaltinamąjį nuosprendį ir paskirti bausmę), tačiau šie apeliacinio skundo reikalavimai yra atmetami, todėl šios skundžiamo nuosprendžio dalys yra paliekamos nepakeistos. Nei nuteistasis L. Ž., nei išteisintasis E. V. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024-01-24 nuosprendžio neskundė. Būtinybė skirti nuteistajam iš išteisintajam gynėją kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reglamentavimo, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę, nepriklausomai nuo nuteistojo ar išteisintojo valios. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes (gynėjų paskyrimo teisinį pagrindą, apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą, tai, kad nuteistasis ir išteisintasis nuosprendžio neskundė), daro išvadą, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo L. Ž. ir išteisintojo E. V. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Danutės Rudienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. sausio 24 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti apylinkės nuosprendžio dalis dėl laisvės atėmimo bausmės A. N. už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskyrimo, BK 75 straipsnio nuostatų taikymo ir baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo.

A. N. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, nustatant visam bausmės laikotarpiui intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant jį visą bausmės laikotarpį dirbti arba mokytis, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, dalyvauti elgesio pataisos programose, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir bendrauti su L. Ž.

Kitą apylinkės teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 181,25 Eur – priteisimo iš L. Ž. atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 210,42 Eur – priteisimo iš E. V. atmesti.