Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-411-368/2025

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-05-28
Bylos Nr.: e2A-411-368/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-13-3-01882-2024-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Egidijus Mockevičius
Ieškovas: R. A.
Atsakovas: D. A.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-411-368/2025Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01882-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.3.1.11; 3.3.1.14; 3.3.1.19.3; 3.3.1.21; 3.4.1.1 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 28 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius, veikdamas Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. A. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovui D. A. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams pakeitimo, institucija, teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. A. ieškiniu prašė: pakeisti 2023 m. gruodžio 28 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos sudarymo įrašo panaikinimo teisinių pasekmių 3 punktą, ir priteisti iš atsakovo D. A. nepilnamečių vaikų E. A., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 350 Eur, ir D. A., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 300,0 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant šias lėšas uzufrukto tvarka valdyti vaikų motinai R. A., nustatant, kad atsakovas, vaikų išlaikymui skirtas lėšas perves kiekvieno mėnesio pirmą dieną už einamąjį mėnesį, į R. A. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybei.

2. Nurodė, kad pasikeitus vaikų poreikiams priteista suma yra neproporcinga, neužtikrina būtinųjų vaikų poreikių patenkinimo. Vaikai lanko ugdymo įstaigas, todėl reikia skirti papildomų lėšų mokslo reikmenims, rinkliavoms, drabužiams, taip pat pakilo pragyvenimo lygis. Sūnus E. A. mokosi (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centre, jo poreikiai atitinka suaugusio asmens poreikius, jis ruošiasi lankyti vairavimo egzaminą, tam reikia papildomų lėšų. Taip pat dėl kojos traumos jam reikalingos specialios priemonės avalynei. Sūnus D. A. lanko (duomenys neskelbtini) progimnaziją, jo poreikiai išaugo, nes reikia pirkti uniformą, pratybas, kanceliarines prekes ir kitas ugdymo priemones, reikalingos lėšos į mokyklos grupės fondą. Vaikas lanko prailgintą grupę, kiekvieną dieną gauna po 3 Eur pietums. Sūnaus D. su mokymusi susijusios lėšos padidėjo 132 Eur per mėnesį. Vaikų drabužiams, avalynei reikalinga po 150 Eur per mėnesį, už telefoną, ryšio ir interneto paslaugas ieškovė moka 125,14 Eur per mėnesį, higienos prekėms reikia po 30 Eur kiekvienam vaikui, kitoms nenumatytoms išlaidoms reikalinga po 100 Eur per mėnesį. Be šių išlaidų reikalingos lėšos ir vaikų laisvalaikiui, ekskursijoms, spektakliams, sporto klubui, vasaros stovykloms ir kitiems renginiams. Taip pat reikalingos išlaidos sveikatos priežiūrai – ieškovė išleido 380 Eur už vaikų dantų plombavimą. Komunalinėms išlaidoms, kurios vienam vaikui tenka po 120 Eur, vaikų vežiojimui į mokyklą ir gydymo įstaigas ieškovė papildomai patiria iki 250 Eur išlaidų. Sūnaus E. išlaikymui per mėnesį reikalinga 1 000 Eur suma, o D. – 850 Eur. Atsakovo turtinė padėtis žymiai geresnė, nes jis uždirba 1 200 Eur per mėnesį, kitų išlaikytinių neturi, turi du žemės sklypus, gyvena patėvio name, todėl neturi daug išlaidų. Ieškovės finansinė padėtis žymiai pablogėjo, jos pajamos apie 600 Eur per mėnesį, kitų pajamų negauna ir santaupų neturi, nors yra paveldėjusi 1/3 dalį sodybos ir žemės, tačiau šios dalies parduoti neišeina. Jos galimybės dirbti yra ribotos, nes globoja neįgalią nepilnametę dukrą, išgyventi šeimai padeda ieškovės sesuo ir brolis.

Atsiliepimas

3. Atsakovas D. A. atsiliepimu į ieškinį su ieškovės pareikštu ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad sutinka mokėti vaikams didesnį išlaikymą: E. A. išmokėti viso 280 Eur, o D. A. mokėti po 170 Eur per mėnesį. Mano, kad ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydis yra per didelis, atsižvelgiant į jo turtinę padėti ir finansines galimybes bei vaikų poreikius, kurie per 7 mėnesius išaugo net 3 kartus. Atsakovas skiria vaikams papildomas lėšas: yra nupirkęs du motorolerius, telefoną ir planšetę, pasimatymo metu nuperka drabužių ir batų, niekada nevengė mokėti išlaikymo, perveda vaikams papildomų pinigų. Sutinka, kad mokslo priemonės ir uniforma D. A. pradėjus lankyti mokyklą, kainuoja papildomai, tačiau abejoja dėl ieškovės nurodomų sumų dydžio ir apskaičiavimų. Atkreipia dėmesį, kad ieškovė teigia vaikui duodanti 60 Eur maistui mokykloje, tačiau (duomenys neskelbtini) maitinimas yra nemokamas. Taip pat mokiniams nemokamas ir odontologinis gydymas. Mokiniams priklauso 110 Eur dydžio parama mokymosi prekėms įsigyti. Ieškovės nurodoma suma vasaros stovyklai neatitinka jo finansinių galimybių. Pažymi, kad savivaldybės organizuojamose vaikams vasaros stovyklose užimtumas bei maitinimas yra kompensuojamas. Mano, kad ieškovės paskaičiavimai už komunalines paslaugas ir kurą yra per daug dideli ir niekuo nepagrįsti.

4. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2024 m. gruodžio 10 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad atsižvelgiant į vaiko amžių, šalių galimybes, ieškovės ieškinyje prašoma priteisti išlaikymo vaikams E. A. – 350 Eur, D. A. 300 Eur per mėnesį suma, atitiks nepilnamečių vaikų interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. vasario 26 d. sprendimu teismas ieškinį tenkino iš dalies; pakeitė Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos sudarymo įrašo panaikinimo teisinių pasekmių 3 punktą, jį išdėstant taip: nepilnamečių vaikų E. A. ir D. A. išlaikymui tėvas D. A. teikia po 200 Eur kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2024 m. liepos 19 d. iki vaikų pilnametystės, lėšas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, pavedant R. A. šiomis lėšomis disponuoti uzufrukto teise; kitoje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš atsakovo D. A. 230 Eur išlaidas už antrinę teisinę pagalbą bei 54 Eur žyminį mokestį valstybei; priteisė iš ieškovės R. A. 659 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovui D. A.

6. Teismas vertindamas šalių finansinės padėties pokytį nuo ankstesnio sprendimo priėmimo pažymėjo, kad nustatyta, kad nuo santuokos nutraukimo ieškovės finansinė padėtis ne tik nepablogėjo, bet pagerėjo, kadangi išaugo jos pajamos. Ieškovė gauna darbo užmokestį ir slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją, kadangi globoja neįgalią dukrą. Teismas sprendė, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina aplinkybės, kad žymiai pagerėjo atsakovo finansinė padėtis. Nors atsakovas įgijo nekilnojamojo turto, jis yra areštuotas, kitas registruotinas turtas yra mažos vertės. Atsakovo gaunamos vidutinės pajamos vertinamu laikotarpiu yra artimos ieškovės pajamoms. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė esminio savo ar atsakovo finansinės padėties pasikeitimo, byloje nėra duomenų, kad dėl išaugusių pajamų šalys gali skirti daugiau lėšų vaikų išlaikymui nei galėjo 2023 m. gruodžio mėn.

7. Teismas vertino, kad šalys 2023 m. gruodžio 12 d. susitarė, kad abu gali skirti nepilnamečiams vaikams po 100 Eur kiekvienam, pridėjus valstybės teikiamas išmokas vaikams, gaunasi 300 Eur suma kiekvienam vaikui. Pažymėjo, kad ši suma yra adekvati ir pakankama vaikų išlaikymui, nepaisant to, kad nesiekia minimalaus atlyginimo dydžio šalyje. Teismas akcentavo, kad nepraėjus nei pusei metų nuo šio susitarimo, ieškovės nuomone abiejų vaikų poreikiai išaugo daugiau nei tris kartus.

8. Teismas vertino kritiškai, kad kiekvienam vaikui drabužiams ir avalynei per mėnesį reikia po 150 Eur. Akcentavo, kad vien suma aprangai ir avalynei siekia pusę iki šiol nustatytos išlaikymui būtinos sumos. Teismas pažymėjo, kad abu vaikai ieškinio padavimo momentu lankė tas pačias mokslo įstaigas kaip ir šalių santuokos nutraukimo metu, todėl šios aplinkybės jau buvo įvertintos. Atkreipė dėmesį, kad uniformos kaina, kuri išdalinta metų laikotarpiui, siekia 37 Eur mėnesiui, niekuo nepagrįsta. Papildomi 25 Eur už prailgintą grupę yra būtinos išlaidos, kadangi ieškovė šiuo metu dirba. Ieškovės įvardijami pinigai pietums sūnui D. nėra pagrįsti, kadangi jis mokykloje turi teisę gauti nemokamą maitinimą. Duomenų kad nuo 2023 m. gruodžio mėn. ženkliai išaugo E. išlaidos mokslui ar maitinimui, nėra. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovės gyvenamosios vietos adresu gyvena ne 3, o 5 gyventojai, todėl būsto išlaikymui, paslaugoms ir maistui išleidžiama suma dalintina iš 5 asmenų, o ne iš 3 asmenų. Teismas įvertino, kad vieno vaiko poreikius ieškovės paskaičiavimais sudaro 72 Eur būstui bei paslaugoms, 200 Eur maistui. Pažymėjo, kad UAB „Dzūkijos vandenys“ sąskaita buvo įvertinta dar iki šalių sudaryto susitarimo, o pateiktos vėlesnės sąskaitos nepatvirtina šių paslaugų akivaizdaus pabrangimo. Atkreipė dėmesį, jog sąskaitose įvardijamos paslaugos buvo teikiamos ir susitarimo dėl vaikų išlaikymo sudarymo metu, o apie sąskaitų ženklų padidėjimą duomenų nėra.

9. Teismas kritiškai vertino ieškovės įvardijamas 200–250 Eur išlaidas transportui. Pažymėjo, kad D. mokykla yra šalia jo gyvenamosios vietos, poreikio jį vežioti į mokslo įstaigą nėra. Bylos duomenys patvirtina, kad automobilis pirmiausia buvo skirtas ir yra naudojamas neįgalios dukters A. A. poreikiams. Duomenų, jog išaugo vaikų E. ir D. transporto kaštai, nėra. Teismas sutiko su atsakovo pastebėjimu, kad vaikams ir dieninių bendrojo lavinimo mokyklų ar profesinių mokyklų dieninių skyrių moksleiviams iki 24 metų, gydymo įstaigose, kuriose jie prisirašę, valstybės lėšomis turi būti suteikiama būtinoji, profilaktinė ir gydomoji odontologinė pagalba, todėl ieškovė odontologų paslaugas vaikams galėjo gauti be papildomų kaštų (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas 9 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Teismo vertino, kad ieškovės nurodoma mobilaus telefono kaina yra artimesnė prabangos prekės kainai. Pažymėjo, kad 250 Eur už stovyklą D. laikytina didele suma, neatitinkančia šalių finansinės situacijos. Teismas konstatavo, kad vaikų poreikiai nuo susitarimo sudarymo išaugo.

10. Teismas pažymėjo, kad minimalios algos orientacinis kriterijus nustatant vaikams priteistino išlaikymo dydį nėra vienintelis kriterijus, būtina atsižvelgti ir į tai, kad išlaikymas priteisiamas dviem vaikams, kas atitinkamai lemia didesnę finansinę naštą tiek ir ieškovei, tiek ir atsakovui. Teismas akcentavo, kad ieškovė, prašydama iš atsakovo priteisti E. išlaikymui 350 Eur, o D. 300 Eur, duomenų, jog 650 Eur kiekvieną mėnesį vaikų išlaikymui skiria ir pati, nepateikė. Pabrėžė, jog ši suma sudaro daugiau nei pusę abiejų šalių gaunamų pajamų, ir nėra laikytina teisinga bei proporcija nustatinėjant išlaikymo dydį.

11. Teismas atsižvelgęs, kad turi būti tenkinami ne tik vaiko būtinieji poreikiai (maistui, aprangai ir kt.), bet skiriamas dėmesys ir lėšos jo laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, sveikatai, taip pat įvertinęs, kad abu tėvai gauna pastovias bei didesnes nei minimali mėnesio alga pajamas, todėl gali vaikų išlaikymui skirti daugiau nei buvo susitarę, teismas sprendė, kad labiausiai vaikų poreikius ir tėvų galimybes atitinkanti išlaikymo suma būtų po 200 Eur per mėnesį kiekvienam. Teismas vertino, tokio dydžio nustatyta mokėtino išlaikymo suma kiekvienam vaikui, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, šalių galimybes ir realius vaikų poreikius. Teismas ieškovei neįrodžius, kad vaikų poreikiai padidėjo daugiau nei tris kartus, ieškinį tenkino iš dalies.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12. Apeliaciniu skundu ieškovė R. A. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. vasario 26 d. sprendimą priimtą civilinėje byloje Nr. e2-189-835/2025 kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti pilnai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Tinkamam nepilnamečių vaikų E. ir D. poreikių patenkinimui kas mėnesį būtina skirti atitinkamai 1000 ir 850 Eur, tačiau ieškovė gaudama minimalias pajamas per mėnesį, išgali tenkinti tik minimalius vaikų poreikius. Paaiškina, kad ieškovė nutraukiant šalių santuoką sutiko su kiekvienam vaikui mokėtina kas mėnesį 100 Eur išlaikymo suma, kadangi vykstant skyrybų procesui atsakovas ją terorizavo, įžeidinėjo ir ji buvo nuo viso šito pavargusi, be to, neturėjo supratimo ir galvojo, kad ši suma gali būti tik tokio dydžio, o ne atitinkant vaikų poreikius.

12.2. Teismo sprendimo argumentas, kad santuokos nutraukimo metu, abu vaikai lankė tas pačias ugdymo įstaigas, todėl išlaidos susijusios su vaikų ugdymu buvo jau įvertintos, yra nepagrįstos, nes sutartis dėl santuokos įrašo panaikinimo pasekmių buvo pasirašyta 2023 m. rugpjūčio 1 d., o santuoka nutraukta 2023 m. gruodžio 28 d., kuomet ugdymo įstaigą lankė sūnus E., o sūnus D. gimnaziją pradėjo lankyti tik 2023 m. rugsėjo 1 d., todėl išlaidos susijusios su sūnaus poreikiais ryšium su ugdymo įstaigos lankymu išaugo vėliau nei buvo pasirašyta sutartis. Atsakovas iki teismo proceso dirbo ir gyveno užsienio valstybėje, išlaikymo valkams priteisimo metu jo pajamos sudarė per 2 500 Eur ir jis buvo finansiškai pajėgus teikt didesnį išlaikymą vaikams, kaip ir šiuo metu.

12.3. Mano, kad teismas buvo šališkas, nes atsakovui duodant paaiškinimus, kai byloje buvo duomenys, kad atsakovas gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame name, teismas, siekdamas palengvinti atsakovui turtinę padėtį, patiriamas išlaidas, paklausė atsakovą: kokio dydžio jis patiria išlaidas ryšium su būsto nuoma.

12.4. Pažymi, kad ieškinyje prašė teismo išreikalauti duomenis apie atsakovo turtinę ir finansinę padėtį, tačiau teismas būdamas subjektyvus šių įrodymų nerinko ir netikslino, tuo pažeisdamas suformuotą kasacinio teismo praktiką ir CPK normas, kad teismas šeimos bylose turi būti aktyvus.

12.5. Teismas skundžiame sprendime, vertindamas byloje esančius duomenis, nieko nepasisakė, jog tėvui (motinai), su kuriuo lieka gyventi vaikas tenka didžioji išlaidų našta, nes tai susiję su nuolatiniu kasdieniu materialinio aprūpinimo teikimu ir visais atvejais išlaikymo dydžio nustatymas turi būti vertinamas vaiko interesų naudai. Mano, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose, padarydamas netinkamą išvadą, kad nuo santuokos nutraukimo ieškovės finansinė padėtis ne tik nepablogėjo, bet pagerėjo, kadangi išaugo jos pajamos.

12.6. Teigia, kad po santuokos nutraukimo ieškovės turtinė ir finansinė padėtis ženkliai pablogėjo. Iki santuokos nutraukimo ieškovė dirbo individualiai ir uždirbdavo per mėnesį iki 1 500 Eur, šiuo metu gauna 680,70 Eur. Dėl priskirtos dukters globos ieškovė negali pasirinkti gerai apmokamo darbo, nes dukra lanko ugdymo įstaigą ir ten prasidėjus priepuoliams ieškovė privalo skubiai važiuoti pas ją, nes ugdymo įstaigos specialistai neturi įgūdžių suteikti pagalbą. Mano, kad lėšos, kurias skiria valstybė ryšium su dukros neįgalumu, negali būti skaičiuojamos, kaip ieškovės pajamos, kurias ji privalo skirti ne tik neįgalios dukros bet ir kitų vaikų poreikių tenkinimui. Pažymi, kad iš gaunamų 680 Eur per mėnesį pajamų, susijusių darbo santykiais, ieškovė privalo išlaikyti save, nepilnametį sūnų D., studijuojantį dieniniame skyriuje pilnametį sūnų E. ir neįgalią dukrą A. Šiuo metu atsakovas pilnamečiui sūnui E. finansinės paramos neteikia ir nepadeda materialiai.

12.7. Šiuo metu atsakovas turi pareiga išlaikyti tik vieną sūnų D., kitų išlaikytinių neturi. Todėl, teismas, priteisdamas vaikams išlaikymą, kiekvienam atskirai po 200 Eur nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės, neteisingai vertino byloje esančius įrodymus ir padarė neteisingą išvadą, jog šiuo metu išlaikymas priteisiamas dviem vaikams, kas atitinkamai lemia didesnę finansinę naštą tiek ieškovei, tiek atsakovui. Atkreipia dėmesį, kad teismo sprendimo priėmimo metu sūnus E. buvo pilnametis ir jam išlaikymas po 200 Eur buvo priteistas už laikotarpį nuo 2024 m. liepos 18 d. iki 2024 m. lapkričio 1 d., t. y. vos už trejetą mėnesių laikotarpį.

12.8. Mano, kad teismo argumentas apie ieškovės finansinės padėties pagerėjimą turi būti vertinamas kritiškai. Paaiškina, kad po santuokos nutraukimo jokio nekilnojamojo turto neįgijo, teismo sprendime nurodytą nekilnojamąjį turtą, ieškovė paveldėjo iki santuokos nutraukimo, t. y. 2017 m. spalio 25 d. Šis turtas priklauso keturiems bendraturčiams, tai mažavertė kaimo sodybėlė su žemės sklypu, kur visi bendraturčiai vasaros sezono metu augina daržoves, kad žiemą turėtu ką pavalgyti.

12.9. Yra įsitikinusi, kad atsakovo finansinė padėtis yra geresnė, nes jis gauna du kartus didesnį mėnesinį atlyginimą – 1 200 Eur po mokesčių, (trijų mėnesių atlyginimas nuo 2024 m. rugsėjo 26 d. iki 2025 m. spalio 10 d. sudarė 5180,66 Eur), po santuokos nutraukimo, įgijo du žemės sklypus sodo bendrijoje, kur žemės vertė yra didesnė, gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini) mieste, kur gyvena su kita šeima ir, kaip nurodė jokių didelių išlaidų namo išlaikymui nepatiria (išskyrus šildymui) bei 2024 m. birželio 25 d. atsakovas įgijo transporto priemonę. Pažymi, kad atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas areštuotas dėl to, kad antstoliai vykdo priverstinį neteikto išlaikymo nepilnamečiams išieškojimą. Nesant visų duomenų apie atsakovo nekilnojamąjį turtą, jo vertę, teismas vertindamas įrodymus, pažeidė procesines teisės normas ir padarė neteisėtą ir subjektyvią išvadą apie atsakovo turtinę padėtį. Atsakovas nuo 2024 m. lapkričio 1 d. privalo išlaikyti vieną vaiką, todėl mano, kad prašomas priteisti išlaikymo dydis D. 300 Eur ir E. 350 Eur, yra protingas ir proporcingas atsakovo turtinei padėčiai.

12.10. Akcentuoja, kad nereikia įrodinėti, kad vaikų poreikių patenkinimui kiekvieną mėnesį reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams, būstui išlaikyti, mokymuisi ir kt. bei kad poreikių ir paslaugų kainos išaugusios. Vertina, kad šios aplinkybės yra įrodytos, nes tai yra būtinieji vaiko poreikiai ir jų tenkinimas privalo būti užtikrintas. Nurodytos ieškovės vaikų poreikių tenkinimui sumos yra protingo dydžio, nesiekiančios 1MMA, kuris gali tenkinti tik minimaliuosius žmogau poreikius. Pažymi, kad vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik būtinieji poreikiai ir atsakovas turi pareigą teikti tokio dydžio išlaikymą, kad būtų patenkinti ne tik minimalūs, tačiau ir kiti vaiko poreikiai. Mano, kad teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, padarydamas neteisingą išvadą, jog ieškovė nepagrindė, prašomą padidinti išlaikymo dydį 650 Eur abiem vaikam ir, kad ji pati teikė tokio dydžio išlaikymą kiekvieną mėnesį vaikų išlaikymui.

12.11. Nesutinka su teismo išvada, kad ieškovė neįrodė per mėnesių patirianti 200–250 Eur dydžio išlaidas transportui. Pažymi, kad transporto priemonė yra skirta neįgalios dukros poreikiams, tačiau kuomet serga E. ar D., ieškovė naudojuosi ta pačia transporto priemone, tiek nuveždama juos į ugdymo įstaigas, tiek pas gydytojus, tiek vasarą, su vaikais vykstu į kaimą prižiūrėti daržų, vykstu į darbą, ir todėl šie kaštai padidėjo, tenkinant vaikų poreikius.

12.12. Teismas nepagrįstai 380 Eur išlaidas vaikų sveikatai (už odontologo paslaugas) vertino kaip nepagrįstas, spręsdamas, kad ieškovė jas vaikams galėjo gauti nemokamai. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad vaiko išlaikymas skirtas vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatai prižiūrėti, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms.

12.13. Nesutinka su teismo vertinimu dėl ieškovės patiriamų išlaidų vaikams internetui, ryšio priemonėms. Paaiškina, kad šios priemonės yra reikalingos vaikų ugdymu, pamokų ruošimu, bendravimui su bendraamžiais, šeimos nariais, kai jų nėra namuose. Taip pat teismas neteisingai įvertina patiriamų išlaidų dydį vaikų stovyklai.

12.14. Teismas, spręsdamas priteisto išlaikymo padidinimo klausimą, netinkamai vertino aplinkybę, kad valstybės skirta pašalpa vaikui (vaiko pinigai) įskaičiuojami į vaiko tėvų teikiamo išlaikymo sumą. Mano, kad vaiko pinigai nėra įskaičiuojami į tėvų teikiamo išlaikymo sumą, t. y. papildoma valstybės parama vaikui. Valstybės parama vaikui negali palengvinti su vaiku negyvenančio tėvo padėties išlaikant vaiką.

12.15. Nesutinka su paskirstytomis bylinėjimosi išlaidomis. Prašo priteistas iš ieškovės atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas nepriteisti arba sumažinti iki minimalios sumos – 50 eurų, kadangi ieškovė yra socialiai remtina, pati neturiu lėšų advokato pagalbai apsimokėti, jai yra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba 100 procentų. Ieškovei sumokėti atsakovui 659 Eur yra per didelė finansinė našta. Mano, kad atsakovo atstovės pateiktos bylinėjimosi išlaidos yra aiškiai per didelės, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, procesinių dokumentų kiekio parengimą byloje, bei sugaištą laiką atstovaujant atsakovą pirmos instancijos teisme.

Atsiliepimas

13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas D. A. prašo netenkinti ieškovės R. A. apeliacinio skundo dėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. vasario 26 d. sprendinio; priteisti iš ieškovės R. A. atsakovo D. A. naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

13.1. Nesutiktina su ieškovės apeliacinio skundo teiginiu, jog pirmos instancijos teismas buvo šališkas, neatsižvelgė į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Vertina, kad teismas tinkamai įvertino šalių turtinę padėti ir padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovo gaunamos vidutinės pajamos yra artimos ieškovės pajamoms. Teismas teisingai sprendė, jog nelogiška, kad vos per pusę metų abiejų vaikų poreikiai pasikeitė radikaliai.

13.2. Pažymi, kad ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog pasirašydama santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį sutiko su išlaikymo priteisimu po 100 Eur iš atsakovo kiekvienam vaikui, nes labai norėjo išsiskirti, todėl daro išvadą, jog ieškovė suprato, kokios sumos bus priteistos iš skyrium gyvenančio nepilnamečių vaikų tėvo ir su tuo sutiko.

13.3. Mano, kad ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog žymiai padidėjo vaikų poreikiai mokymuisi, tačiau jokių įrodymų nepateikė. Akcentuoja, jog nepilnamečiai vaikai bylos nagrinėjimo metu mokėsi tose pačiose mokymosi įstaigose. Sūnus D. mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijos (duomenys neskelbtini) klasėje, gauna nemokamą maitinimą, o dėl paramos mokslo reikmėms ieškovė nesikreipė. E. mokosi (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centre. Kitų įrodymų, susijusių su mokymosi poreikių padidėjimu ieškovė teismui nepateikė.

13.4. Pažymi, jog ieškovės gyvenamajame bute, kurį ji nuomoja iš (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės, gyvena penki asmenys, tačiau būsto išlaikymo išlaidas ieškovė dalina tik trims asmenims. Nesutinka ir su ieškovės nurodytomis kuro išlaidomis 200–250 Eur per mėnesį. Mano, kad vertinant (duomenys neskelbtini) miesto atstumus bei kuro sąnaudas nurodyto modelio transporto priemonės, tokio dydžio išlaidos nėra pagrįstos ir protingos. Teismas teisingai sprendė, jog D. mokykla yra šalia šeimos gyvenamosios vietos, todėl poreikio vežioti sūnų į mokyklą nėra. Transporto priemonė skirta ir naudojama neįgalios dukters poreikiams tenkinti. Todėl ieškovės apeliacinio skundo argumentas, jog transporto priemonė naudojama visos šeimos poreikiams, vykti į kaimą prižiūrėti daržų, vykti ieškovei į darbą yra nepagrįstas.

13.5. Nurodo, kad teismas įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą, todėl nesutiktina su ieškovės apeliacinio skundo teiginiu, jog teismas pažeidė procesinės teisės normas ir padarė neteisėtą ir subjektyvią išvadą, jog ieškovė neįrodė esminio savo ir atsakovo finansinės padėties pasikeitimo. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų apie patirtas išlaidas už vaikams suteiktas sveikatos, odontologo paslaugas.

13.6. Sutinka su teismo vertinimu, kad internetu naudojasi ne tik ieškovės sūnūs, bet ir kiti šeimos nariai. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, koks įrenginys įgytas, o nurodoma mobilaus telefono kaina yra artimesnė prabangos prekės kainai. Ieškovė be pagrindo nurodė dideles sumas vaikų papildomiems poreikiams tenkinti, pavyzdžiui, 250 Eur mokestis už sūnaus D. vasaros stovyklą. Mano, kad ieškovė neieško alternatyvių, labiau šalių finansinę padėtį atitinkančių vaikų laisvalaikio užsiėmimų. Vertina, kad priteistas išlaikymas po 200 Eur per mėnesį kiekvienam, labiausiai vaikų poreikius ir tėvų galimybes atitinkanti išlaikymo suma.

13.7. Nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, jog atsakovo atstovės advokato padėjėjos pateiktų bylinėjimosi išlaidų suma (1 186 Eur) yra aiškiai per didelė. Mano, kad teismas vertino pateiktų išlaidų ataskaitą ir pagrįstai sprendė, jog išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškinio padavimo metu ieškovė ir atsakovas turėjo du nepilnamečius vaikus – D. A., gimusį (duomenys neskelbtini)., ir E. A., gimusį (duomenys neskelbtini), kuris bylos nagrinėjimo metu – (duomenys neskelbtini) tapo pilnametis. Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-7374-470/2023 buvo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos sudarymo įrašo panaikinimo teisinių pasekmių. Minėta sutartimi šalys, be kita ko, susitarė, kad nepilnamečiai vaikai gyvens su motina, nustatyta jų bendravimo su tėvu tvarka. Sutarties 3 punktu šalys susitarė, kad nepilnamečių vaikų E. A., gimusio (duomenys neskelbtini), ir D. A., gimusio (duomenys neskelbtini)., išlaikymui D. A. teikia po 100 Eur kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sutarties pasirašymo dienos iki vaikų pilnametystės, jas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, pavedant R. A. šiomis lėšomis disponuoti uzufrukto teise.

Dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo)

16. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikiai padidėjo, tėvų turtinę padėtį ir galimybę teikti didesnį išlaikymą, sprendė pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos sudarymo įrašo panaikinimo teisinių pasekmių numatytą šalių nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams mokamą kiekvienam vaikui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės.

17. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, nuo ankstesnio sprendimo priėmimo vaikų poreikiai padidėjo, be to šalių sutarta išlaikymo suma buvo per maža ir visiškai neatitiko vaikų poreikių. Teigia, kad bylos nagrinėjimo metu šalių vyresnis sūnus E. tapo pilnamečiu ir jam priteista išlaikymo suma bus mokama tik tris mėnesius, atsakovas be jaunesnio sūnaus D. daugiau išlaikytinių nebeturi ir gali mokėti vaikams didesnį išlaikymą, todėl pagrįsta išlaikymo suma sūnui E. būtų po 350 Eur per mėnesį, sūnui D. – 300 Eur.

18. CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Pagal CK 3.201 straipsnio 1 dalį, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal CK 3.201 straipsnio 2 dalį, priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomų vaiko priežiūros išlaidų (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

19. Kasacinis teismas išaiškino, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).

20. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, visų pirma turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas; tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-687/2018 24 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

21. Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

22. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Žemesnės instancijos teismas

23. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinį pareiškė dviem pagrindais, kad: 1) įvyko esminis tėvų turtinės padėties pasikeitimas; 2) pasikeitė nepilnamečių vaikų poreikiai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tėvų turtinė padėtis nepakito, tačiau pasikeitė nepilnamečių vaikų poreikiai, sprendė, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, nusprendė, kad atsakovas lygiomis dalimis su ieškove turėtų užtikrinti pagrįstus savo nepilnamečių vaikų poreikius ir pažymėjo, kad ieškovės prašoma abiem vaikams priteisti išlaikymo suma (650 Eur), sudaro daugiau nei pusę abiejų šalių gaunamas pajamas, todėl nėra laikytina proporcinga nustatinėjant išlaikymo dydį.

24. Apeliantė skunde teigia, kad priešingai nei skundžiamam sprendime nustatė pirmosios instancijos teismas, jos finansinė padėtis pablogėjo, o atsakovo pagerėjo. Ji iki santuokos nutraukimo dirbo individualiai ir per mėnesį gaudavo iki 1 500 Eur pajamų, kai šiuo metu gauna – 680,70 Eur, nes susirasti darbo negali, kadangi prižiūri neįgalią dukrą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai gaunamą išmoką už dukters globą, priskyrė prie jos iš darbo santykių gaunamų pajamų, mano, kad šios lėšos turi būti išimtinai skiriamos neįgalios dukters priežiūrai. Be to, ji po santuokos nutraukimo neįsigijo naujo nekilnojamojo turto, kai tuo tarpu atsakovas įsigijo du žemės sklypus sodo bendrijoje ir gyvenamąją namą (duomenys neskelbtini) mieste, kuriam areštas taikytas dėl išlaikymo įsiskolinimo.

25. Iš byloje esančios (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2024 m. liepos 15 d. pažymos apie pajamas Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad atskaičius mokesčius 2023 m. gruodžio mėn. ieškovė gavo 408,66 Eur pajamų, kurias sudarė išmoka vaikui. 2024 m. birželio mėnesį ieškovė gavo 887,70 Eur pajamų. Šias pajamas sudarė: 458,70 Eur išmoka vaikui ir 429 Eur slaugos išlaidų tikslinė kompensacija, kuri mokama apeliantei, nes ji globoja neįgalią dukrą.

26. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas apeliantės turtinę padėtį, skundžiamame sprendime gaunamą slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją priskyrė prie bendrų apeliantės gaunamų pajamų. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu vertinimu. Pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymas (toliau – Tikslinių kompensacijų įstatymas) 1 straipsnio 1 dalį, šio įstatymo tikslas – reglamentuoti tikslines individualios pagalbos teikimo išlaidų ir lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijas (toliau – tikslinės kompensacijos), padedančias užtikrinti asmenų su negalia individualiųjų poreikių tenkinimą ir (ar) kompensuoti išlaidas, patirtas tenkinant asmenų su negalia individualiuosius poreikius, nustatyti asmenis, turinčius teisę gauti tikslines kompensacijas, tikslinių kompensacijų dydžius, jų finansavimo šaltinį, skyrimo ir mokėjimo tvarką. Šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta, kad teisę gauti individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją turi asmenys, kuriems Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis. Tai gi, darytina išvada, kad pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą mokamos išmokos yra skiriamos užtikrinti asmenų su negalia individualiųjų poreikių tenkinimą ir (ar) kompensuoti išlaidas, patirtas tenkinant asmenų su negalia individualiuosius poreikius. Atsižvelgiant į tai ieškovės gaunama slaugos išlaidų tikslinė kompensacija nėra priskiriam prie jos asmeninių pajamų, kurias ji galėtų panaudoti kitiems poreikiams nei globojamos pilnametės dukters poreikių tenkinimui, todėl, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad šios pajamos nelaikytinos pajamomis, kurias būtų galima įskaičiuoti nustatant apeliantės turtinę padėtį, sprendžiant dėl kitiems vaikams teiktino išlaikymo dydžio.

27. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2024 m. liepos 12 d. pažymos apie išmokėtas išmokas, nustatyta, kad už laikotarpį nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d., apeliantė nuo 2024 m. balandžio 17 d. iki 2024 m. birželio 17 d. gavo 1 098,61 Eur nedarbo išmokų. Pažymėtina, kad ši pažyma patvirtina, jog 2023 m. rugpjūčio 11 d. sutarties dėl santuokos įrašo panaikinimo pasekmių pasirašymo metu apeliantė nesivertė individualia veikla ir buvo registruota užimtumo tarnyboje.

28. Iš mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. sausio 16 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas R. A. nustatyta, kad apeliantė nuo 2024 m. spalio mėn. – 2024 m. gruodžio mėn. gavo 680,70 Eur dydžio atlyginimą. Tai gi, nustatyta, kad iki santuokos nutraukimo apeliantės pajamos per mėnesį sudarė 493,17 Eur (84,51 Eur + 408,66 Eur), o po santuokos nutraukimo 1 139,40 Eur per mėnesį (680,70 Eur + 458,70 Eur).

29. Iš AB „Regitra“ 2024 m. liepos 11 d. pažymos apie transporto priemones nustatyta, kad apeliantės vardu nuo 2023 m. vasario 3 d. yra registruota transporto priemonė „Volkswagen Jetta“.

30. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad ieškovė turi nekilnojamojo turto, jai priklauso 3407/14000 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/4 dalis žemės sklypo unikalus r. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), taip pat 1/4 dalis žemės sklypo sus statiniais (gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, kuriuos ji paveldėjo 2017 m. spalio 25 d., t. y. iki teismo sprendimu nutraukiant šalių santuoką.

31. Apibendrinant šios nutarties 25–30 punktuose nurodytus duomenis apie apeliantės turtinę padėtį, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog po santuokos nutraukimo apeliantės gavo daugiau pajamų nei jų gaudavo iki teismui sprendimu nutraukiant šalių santuoką, todėl atmestini apeliantės skundo argumentus, jog jos turtinė padėtis po santuokos nutraukimo iš esmės pablogėjo.

32. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2025 m. sausio 10 d. pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą nustatyta, kad atsakovas nuo 2024 m. rugsėjo 26 d. dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 26 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. gavo 5 180,66 Eur draudžiamųjų pajamų, iš kurių sumokėjo 1 257,34 Eur socialinio draudimo įmokas, t. y. iš viso gavo 3 923,32 Eur pajamų, atskaičius privalomas įmokas, arba 980,83 Eur per mėnesį (3 923,32 Eur : 4 mėn.).

33. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2024 m. gruodžio 27 d. išrašo nustatyta, kad atsakovas 2024 m. gegužės 30 d. dovanojimo sutartimi įgijo du žemės sklypus: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 683 Eur, ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 683 Eur.

34. Iš 2025 m. sausio 29 d. išrašo iš transporto priemonių savininkų apskaitos informacinės sistemos nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise yra įregistruotos dvi transporto priemonės: motoroleris „Baotian“, kuris atsakovo vardu registruotas 2023 m. rugpjūčio 3 d., ir automobilis VW Passat, kuri atsakovo vardu registruotas 2019 m. gruodžio 13 d.

35. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs, šios nutarties 32–34 punktuose aptartus duomenis sprendžia, kad po santuokos nutraukimo atsakovas įgijo nekilnojamojo turto – žemės sklypus, kurių vertė nėra didelė, todėl darytina išvada, kad atsakovo turtinė padėtis po santuokos nutraukimo pagerėjo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo gaunamos vidutinės pajamos yra artimos ieškovės pajamoms, tačiau byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad atsakovo turtinė padėtis po santuokos nutraukimo iš esmės būtų pasikeitusi. Tačiau atsižvelgiant į atsakovo amžių, jog nėra duomenų, kad jis dėl sveikatos problemų negalėtų dirbti papildomai ar kitokį darbą ir gauti daugiau pajamų, darytina išvada, kad atsakovas, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, turi galimybę daugiau skirti lėšų nepilnamečių vaikų išlaikymui nei priteista 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimu.

36. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi ne tik turi būti tenkinami jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

37. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

38. Pagal 2023 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“, nuo 2024 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga buvo 924 Eur dydžio, neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudaro 709 Eur. Išlaikymo orientacinis dydis 2024 m. yra pusė šios sumos – 354,50 Eur.

39. Apeliantė teigia, kad kiekvienam vaikui išlaidos drabužiams ir avalinei sudaro 150 Eur. Pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime, atsižvelgęs į tėvų turtinę padėtį, vertino, kad tokios išlaidos vaikui yra per didelės ir negalėjo per pusę metų abiejų vaikų poreikiai aprangai pasikeisti taip radikaliai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog tokios išlaidos vaikams yra prilyginamos išlaidoms prabangiems drabužiams ir avalinei. Atsižvelgiant į drabužių ir avalinės kainas, į tai, kad jaunesnis šalių sūnus yra tokio amžiau, kai vaikas greitai auga ir reikalinga pirkti drabužius ir avalinę atitinkančius vaiko kūno pokyčius bei amžių, tai, kad vyresnis šalių sūnus ieškinio pateikimo metu buvo beveik aštuoniolikos metų, mokėsi profesinio rengimo ugdymo įstaigoje ir jam buvo reikalinga ne tik apranga ir avalinė atitinkantį jo amžių, bet ir būtina lankant ugdymo įstaigą, todėl spręstina, kad šalių vaikų poreikių patenkinimui aprangai ir avalinei pakankama suma per mėnesį būtų 100 Eur kiekvienam vaikui.

40. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė turi teisę gauti paramą mokslo reikmenims, nes byloje tokių įrodymų nėra. Sutiktina su apeliante, jog ji patyrė išlaidas susijusias su vaikų mokslais: pratybų įsigijimas, kanceliarinės prekės, rinkliava į klasės fondą – šios išlaidos per mėnesį sudaro 12,50 Eur. Šalių sūnus D. po to, kai šalys pasirašė sutartį dėl santuokos įrašo panaikinimo pasekmių, pradėjo lankyti gimnaziją. Lanko prailgintą grupę, kuri per mėnesį kainuoja 25 Eur. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog apeliantė nepateikė duomenų, pagrindžiančių išlaidas susijusias su mokyklinės uniformos pirkimu sūnui D., tačiau ieškovė patiria išlaidas sūnaus D. uniformai ir laikytina, kad protinga šių išlaidų suma metams sudaro 150 Eur, o per mėnesį – 12,50 Eur. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad šalių sūnus D. mokykloje turi teisę gauti nemokamą maitinimą, todėl apeliantės nurodytos išlaidos sūnaus D. pietums mokykloje yra nepagrįstos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išlaidos, susijusios su vaikų mokslais sudaro 50 Eur per mėnesį. Apeliantės nurodytos išlaidos sūnaus D. stovyklai, ekskursijoms, norimiems lankyti būreliams sudaro per metus 250 Eur, kad per mėnesį atitinka 20,83 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į kainų pokyti, apeliantė patiria didesnes išlaidas sūnaus E. maitinimui ir didesnes išlaidas, susijusias su šio sūnaus mokymosi, nors jis tęsia mokslus toje pačioje profesinio rengimo ugdymo įstaigoje, kaip ir šalims nutraukiant santuoką.

41. Sutiktina su apeliante, kad ji patiria vaikams išlaidas už suteiktas odontologo paslaugas, tačiau šios išlaidos nėra pastoviai patiriamos ir dalis šių išlaidų yra apmokamos valstybės lėšomis, todėl apeliantė nurodoma šių išlaidų suma tenkanti vienam vaikui – 380 Eur per metus, nelaikytina pagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad 20 Eur suma kiekvienam vaikui yra pakankama vaikų sveikatos priežiūrai. Nurodytos patiriamos išlaidos tenkančios vaikų higienos prekėms, kirpyklai, kurios kiekvienam vaikui per mėnesį sudaro 30 Eur, laikytinos pagrįstomis.

Žemesnės instancijos teismas

42. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad apeliantės nurodytos išlaidos būstui yra išdidintos, kadangi byloje pateikti pačios ieškovės duomenys patvirtina, jog jos nuomojamame iš (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės bute gyvena penki asmenys, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog šios išlaidos yra dalinamos iš bute gyvenančių asmenų skaičiaus, t. y. penkių, ir įvertinęs pateiktas sąskaitas padarė teisingą išvadą, jog išlaidos būstui vienam vaikui sudaro 72 Eur būstui. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantės nurodytą bendrą 1 000 Eur išlaidų sumą tenkančią visų gyvenančių kartu asmenų maitinimui, padalino iš gyvenančių asmenų skaičiaus ir nustatė, jog vienam vaikui per mėnesį maitinimui tenkanti išlaidų suma sudaro 200 Eur.

43. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra duomenų, kad išaugo E. ir D. transporto kaštai. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kurią jis padarė įvertinęs byloje esantį Sprendimą dėl lengvojo automobilio įsigijimo, kuriuo apeliantei buvo skirta 3 136 Eur kompensacija įsigyti bei techniškai pritaikyti automobilį specialiems neįgalios A. A. poreikiams, jog transporto priemonė buvo skirtas ir yra naudojamas būtent neįgalios dukters A. A. poreikiams, o ne kitų šeimos vaikų poreikių tenkinimui. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog apeliantė neįrodė, kad išaugo E. ir D. transporto kaštai. Pažymėtina tai, kad apeliantės nurodoma išlaidų suma per mėnesį tenkanti vienam vaikui 200–250 Eur yra per didelė ir nėra pagrįsta jokiais duomenimis, juo labiau, kad iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalių sūnus E. mokinasi toje pačioje ugdymo įstaigoje, kurioje mokinosi iki šalims nutraukiant santuoką, o sūnaus D. lankoma gimnazija yra šalia namų ir nėra būtino poreikio vaikus vežioti į ugdymo įstaigas, todėl vaikams tenka tik maža dalis šių išlaidų. Atkreiptinas dėmesys, kad prie šių vaikams tenkančių išlaidų nėra priskiriamos apeliantės patiriamos išlaidos jos kelionėms į darbą, daržą ir pan.

44. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad ryšio priemonės, kaip telefonas, vaikams yra reikalingos, tačiau apeliantė pirkdama vaikams brangiai kainuojančią ryšio įranga, turi derintis su atsakovu, todėl dalį šių išlaidų ji turi prisiimti pati, per mėnesį abiem vaikams tenkančios mobiliojo ryšio paslaugų ir įrangos mokesčio 91,73 Eur suma, nelaikytina protinga, atsižvelgiant į pačių šalių gaunamas pajamas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu protinga tokių išlaidų suma tenkanti vienam vaikui būtų – 20 Eur.

45. Sutiktina su apeliante, kad ji nepilnamečiams vaikams patiria ir kitokių nenumatytų išlaidų, tačiau apeliantės nurodyta 100 Eur tokių išlaidų suma tenkanti viena vaikui laikytina per didelė, ir ji mažintina iki 80 Eur.

46. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovei tenka didesnė vaikų ne tik esminių (nekasdieninių) išlaidų, bet ir būtinųjų išlaidų dalis, gali atsirasti nenumatytų išlaidų, be to su vaikų amžiumi jų poreikiai po truputį auga, darytina išvada, jog kiekvieno vaiko poreikiams tenkinti reikiama suma yra 600 Eur. Teismas atsižvelgdamas į nustatytų argumentų visumą konstatuoja, jog skundžiamo sprendimo priėmimo metu vaikų pagrįsti poreikiai per mėnesį sudarė apie 600 Eur ir ši suma tenkanti kiekvienam vaikui laikytina atitinkanti realius vaikų poreikius. Tai gi, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas vaikų poreikiai nuo ankstesnio sprendimo priėmimo padidėjo.

47. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų, pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, tačiau nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014). Turi būti įvertinta ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutarti civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

48. Pagal kasacinio teismo praktiką, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Tačiau teismas plėtodamas šią praktiką taip pat pasisakė, kad vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas).

49. Remiantis byloje pateiktais duomenimis, abiejų šalių turtinė padėtis yra patenkinama (panaši), ir jų finansinė padėtis nėra pakankama tenkinti būtinuosius vaikų poreikius, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad valstybės mokamos išmokos gali būti skiriamos papildomiems vaikų poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti. Nagrinėjamu atveju nustatytas poreikis lengvinti tėvams tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu, todėl yra pagrindas iš nustatytos 600 Eur sumos reikalingos kiekvieno šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti atimti pagal Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį valstybės mokamus vaiko pinigus (2024 metais vaiko pinigai sudaro 96,25 Eur). Atsižvelgiant į tai, kiekvienam vaikui reikalingo išlaikymo suma mažinama išmokos vaikui dydžiu 96,25 Eur (2024 m.), todėl iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteisiamo išlaikymo dalis skaičiuotina nuo 504 Eur (600 Eur – 96,25 Eur).

50. Atsižvelgiant į valstybės mokamą vaiko išmokos dydį, įvertinus apeliantės gaunamas pajamas, tai, jog atsakovas dirba ir turi galimybę teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą, tai, kad šalys kitų išlaikytinių, išskyrus jų bendrus vaikus, neturi, į tai, kad apeliantė globoja neįgalią dukrą, kuriai reikalinga nuolatinė priežiūra, ir dėl to yra ribotos galimybės apeliantei susirasti geriau apmokamą darbą, taip pat atsižvelgiant į aplinkybę, kad tam tėvui, su kuriuo vaikas gyvena (šiuo atveju su apeliante), neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad šiuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo tėvų pareigos vienodai prisidėti prie šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo principo. Atsižvelgiant į tai, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteistina išlaikymo suma didintina iki 270 Eur. Esant šioms aplinkybėms yra pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymą po 270 Eur kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.

Dėl bylos procesinės baigties

51. Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas ir netinkamai taikė teismų praktiką, spręsdamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams pakeitimo (padidinimo), todėl ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, padidinant priteistą išlaikymo sumą kiekvienam vaikui iki 270 Eur, mokamą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis nuo 2022 m. liepos 19 d. iki vaikų pilnametystės (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

52. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakius, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

53. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas, bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

54. Nagrinėjamu atveju patenkinus apeliacinį skundą iš dalies ir pakeitus pirmosios instancijos priimtą teismo sprendimą, yra pagrindas perskirstyti šalių pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

55. Siekiant nustatyti patenkintų ieškinio reikalavimų apimtį, atsižvelgtina į tai, kad CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, jog ieškinio suma bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo nustatoma pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą.

56. Ieškovė ieškiniu prašė padidinti priteistą išlaikymą E. A. 250 Eur suma per mėnesį iki pilnametystės, kurios šalių sūnus sulaukė praėjus trims mėnesiams nuo ieškinio teismui pateikimo, todėl laikytina, kad ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui E. A. dydžio padidinimo suma yra 750 Eur (250 Eur x 3 mėn.). Nepilnamečiui vaikui D. A. išlaikymo dydžio padidinimo suma sudaro 2 400 Eur (200 Eur x 12 mėn.). Iš viso ieškinio suma yra 3 150 Eur (750 Eur + 2 400 Eur).

57. Šia teismo nutartimi nuspręsta padidinti abiem vaikams mokėtiną išlaikymo sumą 170 Eur suma, t. y. iki 270 Eur. – ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui E. A. dydžio padidinimo patenkintas iš dalies ir patenkinto ieškinio reikalavimo suma sudaro 510 Eur (170 Eur x 3 mėn.), o nepilnamečiui vaikui D. A. patenkinto ieškinio reikalavimo suma sudaro 2 040 Eur (170 Eur x 12 mėn.). Iš viso patenkinto ieškinio reikalavimo suma yra 2 550 Eur, todėl darytina išvada, kad patenkinta ieškovės ieškinio reikalavimų dalis yra 80,95 proc. (2 550 Eur : 3 150 Eur) x 100), o atmesta – 19,05 proc. (100 – 80,95).

58. Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu dėl materialinio išlaikymo padidinimo, yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, iš atsakovo priteistinas 57 Eur žyminis mokestis valstybei (2 550 Eur x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 96 straipsnio 1 dalis.

59. Nustatyta, kad ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus (toliau – tarnyba) 2024 m. liepos 4 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų visų bylinėjimosi išlaidų valstybei. Pagal tarnybos 2025 m. vasario 5 d. patikslintą pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) už ieškovei teiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą susidarė 516,67 Eur bylinėjimosi išlaidos.

60. Ieškinį tenkinus iš dalies, proporcinga išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą dalis – 418,24 Eur (516,67 Eur x 80,95 proc.) priteistina iš atsakovo valstybei už suteiktą ieškovei antrinę teisinę pagalbą.

61. Atsakovas pateikė įrodymus, jo patyrė 1 186 Eur išlaidas už advokato padėjėjos teisinę pagalbą. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio ir atitinka bylos sudėtingumą, laiko sąnaudas. Atsakovui iš ieškovės priteistina 225,93 Eur (1 186 Eur x 19,05 proc.) bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą. Nenustatyta pagrindo priteisti atsakovui mažesnę patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą.

62. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 8 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos kiekvienai šaliai, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

63. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantui neatlygintinos.

64. Ieškovė apeliaciniu skundu prašė padidinti skundžiamu sprendimu priteistą išlaikymą E. A. 150 Eur suma per mėnesį iki pilnametystės, kurios vaikas sulaukė praėjus trims mėnesiams nuo ieškinio teismui pateikimo, todėl laikytina, kad apeliacinio skundo reikalavimo dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui E. A. dydžio padidinimo suma yra 450 Eur (150 Eur x 3 mėn.). Apeliacinio skundo reikalavimo nepilnamečiui vaikui D. A. išlaikymo dydžio padidinimo suma sudaro 1 200 Eur (100 Eur x 12 mėn.). Iš viso apeliaciniu skundu ginčijama suma yra 1650 Eur (450 Eur + 1 200 Eur).

65. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies ir abiem vaikams skundžiamu teismo sprendimu priteistą išlaikymo sumą nuo 200 Eur padidinus iki 270 Eur, t. y. 70 Eur. – išlaikymo tenkančios nepilnamečiam vaikui E. A. patenkinto skundo reikalavimo dalis sudaro 210 Eur (70 Eur x 3 mėn.), o nepilnamečiui vaikui D. A. patenkinto skundo reikalavimo suma sudaro 840 Eur (70 Eur x 12 mėn.). Iš viso patenkinta skundo reikalavimo suma yra 1 050 Eur, todėl darytina išvada, kad patenkinta ieškovės apeliacinio skundo reikalavimų dalis yra 63,63 proc. (1 050 Eur : 1650 Eur) x 100), o atmesta – 36,37 proc. (100 – 63,63).

66. Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl patenkinus apeliacinį skundą iš dalies ir padidinus mokėtina išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį nuo apeliaciniu skundu ginčijamos 1 650 Eur sumos iki 1 050 Eur, žyminis mokestis sudaro 13,50 Eur (1650 Eur – 1 050 Eur) x 3 proc. x 75 proc.), kuris priteistinas iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 96 straipsnio 1 dalis.

67. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2025 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų visų bylinėjimosi išlaidų valstybei. Pagal tarnybos 2025 m. balandžio 24 d. patikslintą pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) už ieškovei teiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą susidarė 262,50 Eur bylinėjimosi išlaidos.

68. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, proporcinga išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą dalis – 167,03 Eur (262,50 Eur x 63,63 proc.) priteistina iš atsakovo valstybei už suteiktą ieškovei antrinę teisinę pagalbą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

69. Atsakovas pateikė įrodymus, jog už advokato paslaugas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidas.

70. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos).

71. Atsižvelgiant į Rekomendacijose numatytus kriterijus, procesinio dokumento turinį, keliamus klausimus, galimas advokato laiko sąnaudas, į tai, kad išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, į tai, kad apeliantės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovui iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingos atmestai apeliacinio skundo daliai, sudaro 218,22 Eur (600 Eur x 36,37 proc.) (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pakeisti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. vasario 26 d. sprendimą.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. vasario 26 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2023 m. gruodžio 28 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos sudarymo įrašo panaikinimo teisinių pasekmių 3 punktą, jį išdėstant taip:

nepilnamečių vaikų E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui tėvas D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teikia po 270 Eur kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2024 m. liepos 19 d. iki vaikų pilnametystės, lėšas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, pavedant R. A. šiomis lėšomis disponuoti uzufrukto teise.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 57 Eur (penkiasdešimt septinių eurų) žyminį mokestį, sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto ir pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Priteisti iš atsakovo D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 418,24 Eur (keturių šimtų aštuoniolikos eurų 24 ct) bylinėjimosi išlaidas už suteiktą antrinę teisinė pagalbą, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630.

Priteisti iš ieškovės R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 225,93 Eur (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų 93 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.“

Priteisti iš atsakovo D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 13,50 Eur (trylikos eurų 50 ct) žyminį mokestį, sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto ir pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Priteisti iš atsakovo D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 167,03 Eur (vieno šimto šešiasdešimt septinių eurų 03 ct) bylinėjimosi išlaidas už suteiktą antrinę teisinė pagalbą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630.

Priteisti iš ieškovės R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 218,22 Eur (dviejų šimtų aštuoniolikos eurų 22 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Teisėjas Egidijus Mockevičius