- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-08
- Bylos Nr.
- e2-4624-997/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13411-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Skaistė Zabielskienė
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- R. P. P.
- Advokatai
- Edgaras Gaučys, Snieguolė Miceikaitė
- Kategorijos
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovui R. P. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė V. J. (toliau – ieškovė) pateiktu ieškiniu teismo prašo priteisti iš atsakovo R. P. P. (toliau – atsakovas) 23 000,00 Eur dydžio sumos skolą, 249,08 Eur dydžio sumos kompensacines palūkanas, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su atsakovu daug metų palaikė artimus tarpusavio santykius, kurie 2006-2007 metais nutrūko. 2008 metų spalio-lapkričio mėnesį atsakovas keletą kartų telefonu kreipėsi į ją dėl paskolos suteikimo, kad jis galėtų užbaigti statyti gyvenamąjį namą, esantį Jonavoje. Atsakovas nurodė, jog sustojo jo vykdomas verslas, taip pat turi problemų su Vokietijos teisėsauga, todėl jo finansinė padėtis yra bloga. Atsakovas maldavo ieškovės suteikti paskolą, kadangi jis neturi kur gyventi ir kaip užbaigti pradėtų gyvenamojo namo statybų. Ieškovė atsižvelgdama į tai, kad daug metų palaikė artimus santykius su atsakovu ir turėjo pakankamai santaupų, siekdama pagelbėti sunkioje gyvenimo situacijoje, sutiko jam padėti ir paskolinti 23 000,00 Eur dydžio sumą. Pažymėjo, kad atsakovas visada tvirtino, jog tuo atveju, jeigu negalės grąžinti suteiktos paskolos, jis vietoj grynųjų pinigų perrašys bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ šalims priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), dalį, todėl ieškovė pasitikėjo, jog atsakovas vienokiu ar kitokiu būdu grąžins gautą paskolą. 2008 m. gruodžio 2 d. ieškovė autobusu atvyko iš Berlyno į Kauną, ją autobusų stotyje pasitiko atsakovas. Šalys nuvyko į butą, esantį (duomenys neskelbtini) prie buvusios (duomenys neskelbtini) parduotuvės, kuriame gyveno atsakovo mama M. B. ir atsakovo sesuo R. I., tačiau tuo metu, atsakovo mamos bute nebuvo. Atvykus į minėtą butą, atsakovas ir jo sesuo R. I. ieškovei pateikė jau paruoštą Pareiškimą. Pareiškimo tekstas buvo parengtas ir surašytas atsakovo sesers, tačiau dar nebuvo pasirašytas atsakovo, nes nebuvo perduotas paskolos dalykas – 23 000,00 Eur dydžio sumos grynieji pinigai. Atsakovas ir jo sesuo R. I. paaiškino, jog Pareiškimas yra paruoštas konsultuojantis su teisininkais, tam kad ieškovės suteikta paskola būtų įforminta tinkamai pagal įstatymų nustatytus reikalavimus. Ieškovė susipažinusi su Pareiškimo turiniu, aptariamo buto kambaryje, perdavė atsakovui 23 000,00 Eur dydžio sumą grynaisiais pinigais, kupiūromis po 500,00 Eur. Atsakovas gautus grynuosius pinigus perskaičiavo ir patikrinęs, jog ieškovė perdavė 23 000,00 Eur dydžio sumą Pareiškimo apačioje pasirašė: „R.-P. P. (parašas) 2008.12.02“ ir Pareiškimo originalą atidavė ieškovei. Atsakovas pasirašęs Pareiškimą dar kartą patvirtino, jog jokių problemų dėl skolos grąžinimo nebus. Šalys nebuvo numačiusios grąžinimo termino, todėl susitarė, jog atsakovas suteiktą paskolą grąžins pagal ieškovės pareikalavimą. Kitą dieną, t.y. 2008 m. gruodžio 3 d., atsakovas paprašė kartu nuvykti į statybinių medžiagų parduotuvę, padėti jam išsirinkti grindų laminatą. Iš pradžių ieškovė su atsakovu nuvyko į pinigų keityklą, kur atsakovas išsikeitė dalį ieškovės perduotų pinigų, o vėliau šalys kartu nuvyko į Kaune esančią parduotuvę „Senukai“, kur atsakovas išsirinko pilkos spalvos grindų lamintą ir jį įsigijo iš ieškovės paskolintų ir iškeistų grynųjų pinigų. Po to, atsakovas ieškovę nuvežė į autobusų stotį, iš kur ieškovė išvyko atgal į Berlyną, Vokietiją. Praėjus maždaug pusei metų, apie 2009 metų birželio-liepos mėnesį, atsakovas ir vėl kreipėsi į ieškovę dėl papildomos paskolos suteikimo. Atsakovas nurodė, jog jam nepakako paskolintų 23 000,00 Eur dydžio sumos užbaigti gyvenamojo namo statybas, todėl jam yra reikalinga papildoma paskola. Ieškovė dar kartą sutiko atsakovui paskolinti 60 000,00 LTL (17 377,20 Eur) dydžio sumą. 2009 m. rugpjūčio 21 d. tarp ieškovės ir atsakovo Kauno miesto 19-ajame notarų biure buvo sudaryta paskolos Sutartis (toliau – Sutartis), notarinio registro Nr. 19KU-2050, kurios pagrindu, atsakovas pasiskolino iš V. J. 60 000 Lt gyvenamojo, esančio (duomenys neskelbtini) statybai, kuriuos privalo grąžinti iki 2014 m. rugpjūčio 21 d.“ (Sutarties 1 punktas). Paskolos dalykas – 60 000,00 LT (17 377,20 Eur) dydžio suma, atsakovui buvo perduotas notarinėje kontoroje prie notarės A. U., Sutarties pasirašymo metu, ką atsakovas patvirtino savo ranka raštu nurodydamas: „šešiasdešimt tūkstančių litų gavau (parašas)“. Ieškovei suteikus antrąją paskolą, bendravimas tarp šalių iš esmės nutrūko. Ieškovė ne kartą geranoriškai ragino žodžiu grąžinti susikaupusį įsiskolinimą, tačiau atsakovas apskritai pradėjo vengti bendrauti su Ieškove. Bendravimas tarp šalių atsinaujino 2020 m. gruodžio mėnesį dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, tačiau ieškovei užsiminus apie skolų grąžinimą, atsakovas ir vėl nustojo su ieškove bendrauti. 2021 metų pradžioje, trečiųjų asmenų pagalba, šalys bandė taikiai ir geranoriškai išspręsti žemės sklypo atsidalijimo ir atsakovo skolų grąžinimo klausimus. Tačiau dėl atsakovo neveikimo ir nenoro ginčo situacijos spręsti taikiai, jokie susitarimai tarp šalių nebuvo pasiekti. 2021 m. gegužės 6 d. ieškovė atsakovui registruota pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini) įteikė 2021 m. kovo 29 d. Pranešimą dėl reikalavimo grąžinti paskolą. Atsakovo prievolės – grąžinti gautą paskolą, įvykdymo terminas suėjo 2021 m. birželio 5 d., tačiau iki nustatytų terminų atsakovas savo prievolės geranoriškai nevykdė. Kauno apylinkės teismas 2022 m. sausio 4 d. teismo įsakymu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nutarė išieškoti iš atsakovo 17 377,20 Eur dydžio sumos skolą pagal 2009 m. rugpjūčio 21 d. notarinę sutartį. Po teismo įsakymo išdavimo, atsakovas 2022 m. sausio 10 d. Mokėjimo nurodymu Nr. 2200000818 – 17 377,20 Eur dydžio sumai, grąžino ieškovei notarine tvarką suteiktą antrąją paskolą, tačiau iki šiol vengia grąžinti pirmąją 23 000,00 Eur dydžio sumos paskolą. Minėtų priežasčių pagrindu, atsakovui vengiant grąžinti ginčo 23 000,00 Eur dydžio sumos paskolą, ieškovė yra priversta savo pažeistas teises ginti teismine tvarka
Ieškovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė teismo ieškinį tenkinti visiškai. Papildomai paaiškino, kad 2008 m. rudenį jai skambino atsakovas ir labai prašė paskolinti jos 23 000,00 Eur. 2008 m. gruodžio mėn. ji atvyko į Kauną iš Vokietijos, autobusų stotyje ją pasitiko P. ir nusivežė pas savo mamą į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Bute buvo jo sesuo R. I.. Telefonu jam buvo sakiusi, kad pinigus skolins tik raštiškai tai patvirtinus. Jai pateikė bute iš anksto paruoštą Pareiškimą, su kuriuo ji susipažino vietoje, dar paklausė, kodėl ne jis pats parašė tą raštą, o jo sesuo, atsakovas paaiškino, kad sesers gražesnis, suprantamesnis raštas. Taip pat ji teiravosi, kodėl tas raštas užvardintas kaip Pareiškimas, jai paaiškino, kad tai jis pareiškia esantis jai skoloje. Ieškovę tai įtikino. Nurodė, kad sesuo tada nuėjo į virtuvę, jie liko dviese kambaryje, atsakovas pasirašė Pareiškimą savo parašu, ji padavė jam pinigus grynaisiais po 500 Eur kupiūromis, jis perskaičiavo. Jam skolino pinigus iš esmės dėl to, kad jis neturėjo kur gyventi, jai pagailo jo, paskolino pinigų namo statyboms užbaigti. Nebuvo atitrūkusi nuo jo, emociškai buvo prisirišusi. Jie buvo pora apie 7-10 metų, kartu ir gyveno ir negyveno. Atvažiuodavo pas ją į Vokietiją, pabūdavo ir vėl išvažiuodavo į Lietuvą. Išsiskyrė, nes jis turėjo kitą moterį. Bandė žodžiu vėliau jo prašyti grąžinti skolą, bet jis atsakydavo, kad vėliau. Praėjus pusei metų nuo 2008 m. gruodžio mėn., jis vėl paprašė jos paskolinti pinigų. Ji pasakė, kad daugiau su tokias rašteliais jam pinigų neskolins, nebent notariškai. Ir 2009 m. rugpjūčio mėn. pas notarą buvo parašyta paskolos sutartis, pagal kurią ji paskolino atsakovui 17 000 Eur, kurią jis neatidavei geranoriškai, o per teismus. Ji vyko į Lietuvą jam paskolinti pinigų, nes atsakovas buvo paieškomas policijos Vokietijoje. Ji bandė taikiai išspręsti abiejų paskolų grąžinimo klausimus su atsakovu. Prieš kelis metus jis jai paskambino pakalbėti apie bendrą jų turimą žemės sklypą Palangoje, tačiau ieškovė pradžioje paprašė susitvarkyti skolų klausimus su ja. Bendravimas iš karto po to su atsakovu ir baigėsi. Bendras jų pažįstamas A. P. bandė tarpininkauti ir padėti jiems išspręsti skolų klausimus ir kartu jų bendro žemės sklypo pardavimą, tačiau nepavyko. Po to su pačiu atsakovu atsinaujino bendravimas ir buvo pasiektas susitarimas išsispręsti visas skolas ir perrašyti jai už skolas savo žemės sklypo dalį, tačiau atsakovas neatvyko pas notarą pasirašyti sutarties. Atsakovas bandė skolą grąžinti per jos vaikus, net ji nesutiko imti iš savo vaikų pinigus, paaiškino, kad atsakovas per visą šį laiką neginčijo skolos.
Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai ieškinyje nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovas byloje pateikė atsiliepimą, teismo prašo ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyta, kad su ieškove bendrą ūkį vedė dar 2008 metais, tačiau šalių santykiai darėsi įtempti, 2009 metais šalys išsiskyrė ir todėl, kadangi tarp šalių nebeliko pasitikėjimo, 2009 m. rugpjūčio 21 d. pas notarą buvo pasirašyta sutartis, kurios pagrindu ieškovė paskolino atsakovui 60 000,00 Lt, kurie buvo grąžinti 2022 m. sausio 10 d. Šalys 2008 metais vedė bendrą ūkį, atsakovas dažnai važinėdavo iš Vokietijos į Lietuvą, 2008 m. gruodžio 2 d. Pareiškimas buvo surašytas Vokietijoje, kai atsakovas buvo Vokietijoje su ieškove, atsakovas neskambino ieškovei dėl pinigų skolinimo ir šios faktinės aplinkybės, jo teigimu, yra neatitinkančios tikrovės. Atsakovas neneigia aplinkybės, kad statėsi namą ir jam trūko šiek tiek pinigų, tačiau, kadangi šalių santykiai buvo įtempti, todėl atsakovas prašė paskolinti ieškovės pinigų dar būnant Vokietijoje. Atsakovas neginčija fakto, kad prašė ieškovės paskolinti 23 000,00 Eur. Pati ieškovė jiems būnant kartu Vokietijoje savo ranka surašė 2008 m. gruodžio 2 d. Pareiškimą ir davė pasirašyti atsakovui. Atsakovas jį pasirašė, tačiau pinigai pagal tą Pareiškimą niekada perduoti nebuvo. Nurodo, jog jau po Pareiškimo pasirašymo tarp šalių kilo ginčai, kad pinigai nėra perduoti. Kadangi tarp šalių santykiai buvo įtempti, šalys susitarė, kad pinigai bus skolinami pasirašant sutartį pas notarą, o Pareiškimą ieškovė sunaikins, kas, akivaizdu, padaryta nebuvo. 2009 m. rugpjūčio 21 d. pas notarą ieškovė paskolino atsakovui 60 000,00 Lt, šiek tiek mažiau nei iš pradžių buvo tartasi, nes atsakovas iki sandorio sudarymo buvo gavęs daugiau pinigų ir šios paskolos atsakovas neginčija ir šią skolą yra grąžinęs. Akcentuoja, kad jis niekada nežadėjo ieškovei perrašyti savo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies, kadangi atsakovui priklausanti žemės sklypo dalis yra kur kas vertingesnė nei neva 23 000,00 Eur skola. Atsakovo teigimu, ieškovės pagrindinis siekis pateikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl neva 23 000,00 Eur paskolos ir kartu priskaičiuotų visiškai nepagrįstų 15 807,332 Eur palūkanų ir pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 17 377,20 Eur paskolos ir priskaičiuotų 5 744,13 Eur palūkanų, buvo siekis vykdomojoje byloje areštuoti atsakovui priklausančią žemės sklypo dalį ir neva už atsakovo skolas ieškovei perimti atsakovui priklausančio žemės sklypo dalį. Pati ieškovė dar 2021 m. vasarą susitikimo su atsakovu metu buvo nurodžiusi, kad, jei jis perleis jai savo žemės sklypo dalį, tai ji nesikreips į teismą. Susitikimo metu buvo susitarta, kad atsakovas grąžins 17 377,20 Eur skolą, siūlė ieškovei grynaisiais pinigais, tačiau ji neėmė. Vėliau atsakovas davė pinigus ieškovės vaikams, tačiau jie atgal grąžino pavedimais ieškovui pinigus ir tai patvirtina teikiamas atsakovo atsiskaitomosios sąskaitos išrašas. Atsakovas nesutinka, kad 2008 m. gruodžio 2 d. ieškovė autobusu atvyko į Kauną, 2008 m. gruodžio 2 d. Pareiškimas buvo surašytas Vokietijoje, ne Lietuvoje. Atsakovas neneigia aplinkybės, kad jo mama ir sesuo tuo metu gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau bute 2008 m. gruodžio 2 d. šalys nesilankė. Mano, kad ieškovės nurodytos Pareiškimo pasirašymo aplinkybės yra išgalvotos, nes nerealu, kad ieškovė būtų vykusi autobusu iš Berlyno į Kauną ir dar su tokia didele pinigų suma grynaisiais. Atsakovo sesuo 2008 m. gruodžio 2 d. Pareiškimo nerašė ir jai apie šio pareiškimo egzistavimą apskritai nebuvo žinoma. Pagal m. gruodžio 2 d. Pareiškimą jokie pinigai atsakovui nebuvo perduoti, nes atsakovas faktiškai gavo pinigus pagal 2009 m. rugpjūčio 21 d. paskolos sutartį, sudarytą pas notarą. Todėl tik 2009 m. rugpjūčio 21 d. faktiškai įvyko paskolos sandoris. Paskola pagal šią sutartį yra grąžinta. Atsakovui nesuprantama, kodėl ieškovė pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nenurodė atsakovo gyvenamosios vietos adreso Jonavos r., tačiau nurodė deklaruotos gyvenamosios vietos adresą, kuriuo atsakovas negyvena. Tokie ieškovės veiksmai leidžia daryti prielaidą, kad ieškovė galimai sąmoningai nurodė atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą, kad atsakovui nebūtų įteikti procesiniai dokumentai ir kad atsakovas neginčytų 23 000 Eur skolos ir net gi 15 807,32 Eur priskaičiuotų palūkanų. Pažymėtina, jog pateikus ieškinį, ieškovė reikalavimo dėl 15 807,32 Eur skolos jau nebereiškia, kas tik dar kartą patvirtina atsakovo argumentus, kad jokia paskola suteikta nebuvo. Nesupranta ir tai, kad jei neva atsakovas buvo ieškovei skolingas 23000,00 Eur, kodėl tik dabar ieškovė, praėjus daugiau nei 11 metų pradėjo skolos atgavimo veiksmus. Pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju, ieškovė neįrodė nei pinigų (23 000,00 Eur) perdavimo atsakovui fakto, nei to, kad atsakovas būtų įsipareigoję jam neva paskolintus pinigus grąžinti. 2008 m. gruodžio 2 d. Pareiškime nenurodyta, nei, kad atsakovas 23 000,00 Eur pinigų sumą gavo, nei, iki kurios datos ir kokią sumą įsipareigoja grąžinti ieškovei. Kas dar kartą patvirtina aplinkybes, kad 2008 m. gruodžio 2 d. paskolos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, o ieškovė neturi reikalavimo teisės atsakovo atžvilgiu.
Atsakovas teismo posėdžio metu prašė ieškovės ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad jie su ieškove buvo pora apie 9-10 metus, gyveno kartu Berlyne, dalinai vedė bendrą ūkį. Jis užsiiminėjo automobilių pirkimu pardavimu Vokietijoje, Lietuvoje, Lenkijoje. Ieškovė dirbo kavinėje Vokietijoje. Pradžioje sutarė puikiai. Nėra skolinęsis iš ieškovės pinigų, tik notariškai kartą apie 17 000 Eur, skolą yra atidavęs. Nėra prašęs ieškovės 2008-2009 m. paskolinti jam pinigų. Draugystė su ieškove baigėsi apie 2009 m. tiksliai nepamena. Nepamena, kad pas jį ieškovė būtų atvykusi į Lietuvą autobusu, lankiusi pas jį mamos bute. Turi kartu su ieškove bendrą žemės sklypą Palangoje. Dėl šio sklypo ir viskas vyksta čia. Yra gavęs iš ieškovės elektroniniu paštu tą Pareiškimą dėl skolos, jį surašė pati V. Vokietijoje, Berlyne, namuose. Ranka rašyto jo nematė. Statėsi jis namuką Jonavos bendrijoje, trūko pinigų ir prašė V. paskolinti, ir dėl to buvo pasirašyta notarinė paskolos sutartis. Jokių kitų paskolų iš V. nėra gavęs. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2008 m. gruodžio 2 d. Pareiškime pasirašė jis, čia jo parašas. Pareiškimo teksto raštas ne jo, iš pasitikėjimo ėmė ir pasirašė. Matė, kaip surašė jį V. pati ir pateikė jam jį pasirašyti. Pinigų pagal šį Pareiškimą jis negavo, pats Pareiškimas liko pas ieškovę, kuri patikino, kad jį suplėšė, bet pats atsakovas to nematė. Pasitikėjo ieškove, todėl pasirašė. Ieškovė niekada neprašė jo grąžinti skolą pagal šį Pareiškimą. Nurodė, kad skolą, gautą pagal notarinę sutartį, 17 000 Eur grąžino. Bandė grąžinti skolą per V. sūnų, bet jis neėmė. Kai statėsi namą Jonavos r., jo finansinė padėtis buvo įvairi. Jam trūko pinigų, paprašė paskolinti V. ir gavo iš jos 17 300 Eur. Versle jam tekdavo susidurti su sandorių sudarymu. Nėra turėjęs problemų su teisėsaugos institucijomis. Pažįsta asmenį vardu A. P., čia jo pažįstamas, su juo nebendravo dėl Palangoje esančio žemės sklypo ir skolos grąžinimo. Buvo susitikęs su ieškove praeitą vasarą, nebuvo sutaręs su ieškove eiti pas notarę susitvarkyti skolų ir žemės sklypo dalies perleidimo klausimus. Jo sesuo pažįsta ieškovę, yra mačiusi ją. Jo mama niekada nėra bendravusi su ieškove, nebent ją mačiusi. Ieškovė niekada nėra buvusi pas jo mamą bute Kaune.
Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu prašė teismo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais.
Liudytoja R. I., apklausta teismo posėdžio metu, parodė, kad yra atsakovo sesuo. Pažįsta ieškovę V.. Ji yra brolio draugė, bendravo apie 10 metų, gyveno Vokietijoje. Nėra susitikusi su ja Kaune. Anksčiau gyveno bute (duomenys neskelbtini) su mama. Jai nėra žinoma apie brolio skolinimąsi iš V., santykiai su broliu yra artimi. Ji pati nėra rašiusi jokio paskolos raštelio broliui dėl skolos gavimo iš V. Apie 2008 m. gruodžio 2 d. Pareiškimą jai tapo žinoma tik šiemet. Žino, kad 2008-2009 metais brolis statėsi namą Jonavoje, kaip jam sekėsi statyti, nežino. Kur gyveno atsakovas tuo metu – nežino. Gal pas tėvą. Pas jas su mama negyvena. Šiuo metu gyvena su broliu Jonavoje. Kodėl ieškovė nurodė, paskolą suteikusi broliui bute Kaune, esant kartu ir jai, nežino.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).
Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2008-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Šioje byloje nustatyta, kad ieškovė V. J. su atsakovu R. P. P. daug metų palaikė artimus tarpusavio santykius, kurie nutrūko, ieškovės teigimu, apie 2006-2007 m., o atsakovo teigimu, apie 2008-2009 m. Šalys yra įsigijusios bendros dalinės nuosavybės teise žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini).
Byloje ginčo nėra ir atsakovas tą pripažino, jog jis apie 2008 m. statėsi gyvenamąjį namą, esantį Jonavoje, tačiau negalėjo baigti statybų, nes neturėjo pakankamai tam piniginių lėšų.
Byloje yra ranka rašytas 2008 m. gruodžio 2 d. Pareiškimas su tekstu: „Aš R.-P. P. a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini). Esu skolingas V. J. a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), piniginę sumą dvidešimt tris tūkstančius eurų – 23.000 eur.“ Pasirašytas R. P. P. parašu. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino jį pasirašęs asmeniškai.
2009 m. rugpjūčio 21 d. pasirašyta notariškai paskolos sutartis tarp ieškovės ir atsakovo, pagal kurią ieškovė paskolino atsakovui 60 000 Lt gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini) statybai, nurodant, kad pinigai turi būti grąžinti iki 2014 m. rugpjūčio 21 d.
2021 m. kovo 29 d. raštiška pretenzija ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl 23 000,00 Eur paskolos grąžinimo bei palūkanų sumokėjimo. Pranešimas išsiųstas atsakovui registruotu paštu, įteiktas jam 2021 m. gegužės 6 d.
2022 m. sausio 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo įsakymu nutarta išieškoti iš skolininko R. P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), kreditorės V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 00, bankas Commerzbank, naudai: 17 377,20 Eur skolą, 5,00 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (17 377,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. rugpjūčio 24 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 98,00 Eur (devyniasdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį. Išieškojimo pagrindas: įsiskolinimas pagal 2009 m. rugpjūčio 21 d. sutartį, notarinio registro Nr. 19KU-2050.
Iš Luminor banko mokėjimo nurodymo matyti, kad 2022 m. sausio 10 d. R. P. P. sumokėjo V. J. 17 377,20 Eur skolą.
2022 m. birželio 23 d. ekspertizės akte Nr. 20220623/01 pateikta išvada, kad 2008 m. gruodžio 2 d. Pareiškime rankraštinį įrašą: „Pareiškimas Aš R.-P. P. a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini). Esu skolingas V. J. a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), piniginę sumą dvidešimt tris tūkstančius eurų – 23.000 eu“ parašė ne ieškovė V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Byloje sprendžiamas ginčas dėl paskolos suteikimo ir jos grąžinimo. Ieškovė teigia paskolinusi atsakovui 23 000 Eur pagal 2008 m. gruodžio 2 d. paskolos raštelį (Pareiškimą), pasirašytą paties atsakovo, atsakovas gi teigia nerašęs šio raštelio, pinigų pagal jį iš ieškovės negavęs ir jai neskolingas.
Tarp šalių susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai.
Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).
Ginčo teisinis reglamentavimas, teisiniai argumentai bei teismo išvados
Paskolos sutartis yra viena iš civilinių teisinių asmenų kreditavimo formų. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Šios įstatyme įtvirtintos nuostatos sudaro pagrindą teigti, kad tokio pobūdžio sutartys yra realinės, nes paskolos sutartinių santykių atsiradimui būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui, todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo – priimtas. Kai paskolos gavėjas nevykdo sutartinės pareigos grąžinti paskolos dalyką, paskolos davėjas įgyja paskolos sutarties pagrindu reikalavimo teisę susigrąžinti paskolos dalyką ir atlygį už skolinimą, jeigu toks priklauso. CK 6.873 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi būti grąžinta pagal pareikalavimą, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį, jeigu sutartis nenustato ko kita.
Pinigų perdavimo faktas yra reikšmingas sprendžiant, buvo sudarytas paskolos sandoris ar ne. Esant šioms sąlygoms, konstatuojama, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tik perdavus paskolos sutarties dalyką laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. L. v. B. V., bylos Nr. 3K-3-558/2007).Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Dispozityvių civilinių bylų procese be išimčių taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą.
Pagal CK 6.871 straipsnio 3 dalį rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui ir šis dokumentas atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).
Nagrinėjamu atveju, į bylos medžiagą pateiktas atsakovo pasirašytas 2008 m. gruodžio 2 d. Pareiškimas, teismo vertinimu, atitinka paskolos rašteliui keliamus reikalavimus, kadangi Pareiškimo turinyje yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog atsakovas yra skolingas ieškovei 23 000,00 Eur dydžio sumą. Ieškovės nuoseklūs ir detalūs paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu, įrodo, kad 23 000,00 Eur suma grynaisiais pinigais buvo perduoti atsakovui jo mamos bute (duomenys neskelbtini). Ieškovė detaliai paaiškino teismui kokiomis aplinkybės ji atvyko iš Vokietijos į Lietuvą, kad kelis mėnesius buvo prašoma atsakovo jam paskolinti pinigų jo namo statyboms, šalys neginčijo, kad juos siejo iki to ilgalaikiai tarpusavio santykiai, buvo pora, ieškovė nebuvo emociškai nuo jo atitrūkusi ir siekdama jam padėti, atvežė ir padavė prašomus pinigus, kuriuos jis perskaičiavo ir tada pasirašė ant 2008 m. gruodžio 2 d. Pareiškimo. Ieškovė paaiškino, kad norėdama save apsisaugoti, buvo paprašius atsakovo įforminti paskolos suteikimą jam raštu, todėl jai bute buvo pateiktas iš anksto (ieškovės teigimu, atsakovo sesers R. I.) parengtas 2008 m. gruodžio 2 d. Pareiškimas, kurį pasirašė pats atsakovas (to neginčijo teisme duodamas parodymus). Atsakovo pozicija viso teismo proceso metu buvo itin nenuosekli. Atsakovo argumentai, kad šį Pareiškimą surašė pati ieškovė V. ir pateikė jam pasirašyti Vokietijoje, Berlyne, namuose prie stalo, jis pasirašė iš pasitikėjimo ieškove, tačiau pinigų pagal šį raštelį iš jos negavo, atmetami kaip nepagrįsti ir laikytini tik kaip atsakovo gynybine pozicija. 2022 m. birželio 23 d. Ekspertizės akto Nr. 20220623/01 išvada patvirtina, kad šį Pareiškimą parašė ne ieškovė, todėl atsakovo iškelta versija yra paneigiama. Be to, ir Pareiškimo lingvistinis tekstas, o šiuo atveju, konkrečiai žodžiai: „Esu skolingas“ bei atsakovo vardas, pavardė, parašas ir data įrodo, kad Pareiškimo pasirašymo metu, ieškovė atsakovui perdavė paskolos dalyką – 23 000,00 Eur dydžio sumą, grynaisiais pinigais. Pareiškimo turinyje nėra numatyta, jog ieškovės pareiga paskolinti pinigus yra ateityje. Pareiškimo turinys nėra standartiškas, o individualus, parengtas iš anksto paties atsakovo arba jo sesers R. I. (nors ši apklausta teisme kaip liudytoja ir neigė rašiusi bent kokį paskolos raštelį savo broliui) ir pasirašytas paties atsakovo paskolos dalyko perdavimo metu. Atkreiptinas dėmesys, kad pats atsakovas pripažįsta ir niekados neneigė, jog Pareiškimą yra pasirašęs asmeniškai. Teismo nuomone, bylos esmės nekeičia kas iš tikrųjų parengė minėtą Pareiškimą – ar pats atsakovas, ar jo sesuo – R. I., esminis momentas, kad atsakovas, turėdamas sandorių sudarymo patirtį savo versle (užsiiminėjo automobilių pirkimu-pardavimu), pasirašė po minėtu Pareiškimu, suvokdamas ir pripažindamas pasiskolinęs iš ieškovės nurodytą pinigų sumą. Svarbi aplinkybė ir ta, jog Pareiškimo originalas visą laiką buvo pas ieškovę, kuri bandė pradžioje paskolos klausimus išspręsti su ieškovu žodžiu ir taikiai. Tai vėl gi įrodo, kad paskola buvo suteikta ir iki šiol nėra grąžinta. Teismo vertinimu, apdairus žmogus nepasirašytų tokio raštelio, neatiduotų jo originalo kitam asmeniui, jei negautų pinigų. Atsakovo argumentas, kad ieškovė žadėjo suplėšyti šį dokumentą, nes jis pinigų pagal jį negavo, vertintini tik kaip jo deklaratyvūs pasamprotavimai. Jo pozicija, kad pinigus iš ieškovės gavo tik pagal 2009 m. rugpjūčio 21 d. notariškai pasirašytą paskolos sutartį, atmetami kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Teismo vertinimu, šios paskolos yra visiškai skirtingos, tarpusavyje nesusijusios, ne tapačios paskolos sumos, valiutos, laiko tarpas pakankamai didelis, todėl 2008 m. gruodžio 2 d. Pareiškimas negali būti laikomas 2009 m. rugpjūčio 21 d. notariškai sudarytos paskolos sutarties tęsiniu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ir dėl šios paskolos grąžinimo ieškovė turėjo kreiptis į teismą ir atsakovas be teismo sprendimo gražiuoju jos ieškovei nesumokėjo.
Pažymėtina, kad analogiško pobūdžio civilinėse bylose, paskolos raštelių turinyje paskolos gavėjui vienašališkai išreiškus patvirtinimą: „Esu skolingas“; „Esu skoloje“, „Pasiskolinu“, pripažįstama, jog paskolos dalykas yra perduotas paskolos gavėjui (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1518-265/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013 ir kt.).
Teismo vertinimu, išanalizavus kiekvieno iš šalių duotus paaiškinimus teisme, palyginus juos tarpusavyje bei su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, atlikus visų byloje esančių visapusišką analizę, daroma išvada buvus faktui, kad 23 000,00 Eur dydžio suma buvo ieškovės perduota atsakovui pagal 2008 m. gruodžio 2 d. Pareiškimą, tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai bei atsakovui kilo pareiga ieškovei juos grąžinti. Atsakovui iki šiol negrąžinus suteiktos paskolos, ieškovės reiškiamas reikalavimas dėl 23 000,00 Eur dydžio sumos skolos priteisimo iš atsakovo, laikytinas pagrįstu ir teisėtu, todėl tenkinamas.
Dėl kitų šalių nurodytų aplinkybių bei pateiktų dokumentų teismas nepasisako, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas (CPK 185 straipsnis).
Dėl kompensacinių palūkanų ir procesinių palūkanų priteisimo.
Ieškovė reiškia reikalavimą atsakovui ir dėl 249,08 Eur kompensacinių palūkanų priteisimo.
CK 6.205 straipsnyje nustatyta, kad sutarties neįvykdymu laikomas ir jos įvykdymo termino praleidimas. Kai praleistas prievolės įvykdymo terminas, skolininkas atsako kreditoriui už dėl termino praleidimo padarytus nuostolius (CK 6.260, 6.261 straipsniai), ir palūkanos turi būti mokamos dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku. Pagal CK 6.261 straipsnį, įstatyme 6 nustatytas kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-969/2017, 24 punktas). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014, 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). CK 6.874 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos: 1) neįvykdyta prievolė turi būti piniginė; 2) turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas; 3) įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2006). Ikiteisminės kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo laikotarpį iki ieškinio teisme priėmimo (t. y. bylos iškėlimo) dienos. Toks kompensuojamųjų palūkanų apskaičiavimo būdas pripažįstamas teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013; 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452-415/2016; 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-405-313/2017).
Nagrinėjamu atveju, tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, kurios pagrindu, Ieškovė paskolino Atsakovui 23 000,00 Eur dydžio sumą iki ieškovės pareikalavimo grąžinti gautą paskolą. Kaip jau minėta, 2021 m. gegužės 6 d. buvo įteiktas pranešimas atsakovui dėl reikalavimo grąžinti gautą paskolą iki 2021 m. birželio 5 d., tačiau atsakovas aptariamos skolos negrąžino. Minėtų priežasčių pagrindu, atsakovui pažeidus sutartinę prievolę, ieškovė teisėtai ir pagrįstai apskaičiavo įstatyme numatytas kompensacines palūkanas nuo 2021 m. birželio 5 d. iki bylos iškėlimo teisme dienos – 2021 m. rugpjūčio 24 d., kas sudaro 2 mėnesius ir 18 dienų. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, šis ieškovės reikalavimas dėl 249,08 Eur kompensacinių palūkanų priteisimo iš atsakovo taip pat tenkinamas.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi ieškovės reikalavimas priteisti metines palūkanas už priteistą skolos sumą yra pagrįstas įstatymo, jis yra tenkinamas ir ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 procentų palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Šioje byloje ieškovė patyrė ir prašo priteisti iš atsakovo 4350,40 Eur bylinėjimosi išlaidų – 523,00 Eur žyminio mokesčio, 2964,50 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai sumokėti, 262,90 Eur antstolio išlaidų dėl teismo įsakymo vykdymo ir 600,00 Eur išlaidų už ekspertizės atlikimą.
Teismas, įvertinęs bylos apimtį, ieškovės atstovo advokato darbo laiko sąnaudas, paruoštų dokumentų turinį ir apimtį (ieškinys, prašymas dėl ekspertizės skyrimo ir kt.), 3 teismo posėdžio trukmę (1 val. 41 min., 51 min., 44 min.), Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytus dydžius, sprendžia, kad prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų dydis atitinka teisingumo ir protingumo principus yra pagrįstos bei apmokėtos ir neturi būti mažinamos.
Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 4 punktą prieš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu. To paties straipsnio 1 dalies 10 punkte taip pat numatyta, jog prie šių išlaidų priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 4 d. įsiteisėjo Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. teismo įsakymas, priimtas šioje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Iš bylos duomenų matyti, kad 2021 m. gruodžio 20 d. antstolis Regimantas Budreika priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir pagal išduotą įsiteisėjusį 2021 m. rugpjūčio 24 d. teismo įsakymą užvedė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš atsakovo R. P. P. 2022 m. sausio 13 d. antstolio Regimanto Budreikos raštas „Dėl informacijos pateikimo“ patvirtina, kad pateikdama vykdyti įsiteisėjusi teismo įsakymą ieškovė patyrė 262,90 Eur dydžio sumos administracines išlaidas, t.y. 2021 m. gruodžio 21 d. Mokėjimo nurodymu apmokėjo būtinąsias vykdymo išlaidas. 2021 m. gruodžio 20 d. antstoliui Regimantui Budreikai įteikus raginimą įvykdyti sprendimą, atsakovas 2021 m. gruodžio 30 d. į nagrinėjamą bylą pateikė prieštaravimus dėl įsiteisėjusio teismo įsakymo. Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 4 d. nutartimi atsakovo prieštaravimai buvo priimti. 2022 m. sausio 19 d. antstolis Regimantas Budreika priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektorinio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-22-85-1766, kuriuo vykdomoji byla Nr. 0085/21/01668 buvo nutraukta. 2022 m. sausio 12 d. ieškovės atstovas kreipėsi į antstolį Regimantą Budreiką dėl būtinųjų vykdymo išlaidų grąžinimo, tačiau iš antstolio buvo gautas atsakymas/patvirtinimas, jog būtinosios vykdymo išlaidos iš skolininko (atsakovo) neišieškomos ir išieškotojui – ieškovei, nebus grąžinamos.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismo vertinimu, šioje byloje ieškovės patirtos 262,90 Eur dydžio būtinosios vykdymo išlaidos yra priskiriamos prie CPK 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytų išlaidų, šios išlaidos susidarė išimtinai dėl atsakovo neveikimo, vykdomąją bylą nutraukus, atsakovas turi pareigą ieškovei atlyginti išlaidas, susijusias su teismo įsakymo vykdymu.
Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktą prieš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos, sumokėtos ekspertams.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2022 m. birželio 6 d. teismo nutartimi byloje buvo paskirta 2008 m. gruodžio 2 d. Pareiškimo rašysenos ekspertizė, tarp šalių kilus ginčui dėl 2008 m. gruodžio 2 d. Pareiškimo teksto dėl 23 000,00 Eur paskolinimo pasirašymo aplinkybių. Ekspertizės išlaidos sudaro 600,00 Eur, kurias apmokėjo ieškovė. Kadangi 2022 m. birželio 23 d. ekspertizės aktu Nr. 20220623/01 buvo paneigta atsakovo versija, kad minėtą Pareiškimą surašė pati ieškovė, ieškovės patirtos 600,00 Eur išlaidos už ekspertizės atlikimą yra pagrįstos ir teisėtos, todėl tenkinamos.
Pilnai patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos jos patirtos visos bylinėjimosi išlaidos.
Šioje byloje susidarė 8,06 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį patenkinus, šios išlaidos valstybei priteisiamos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Kadangi po rašysenos ekspertizės atlikimo ieškovei nebuvo grąžinti jos pateikti dokumentų originalai, tai minėti dokumentai pagal ieškovės 2022 m. birželio 14 d. prašymą (DOK-79777) grąžintini jai (jos atstovui).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovės V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai iš atsakovo R. P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 23 000,00 Eur (dvidešimt trijų tūkstančių eurų) dydžio sumos skolą, 249,08 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt devynių 08 ct) dydžio sumos kompensacines palūkanas, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (23249,08 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugpjūčio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4350,40 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo R. P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 8,96 Eur (aštuonis eurų 96 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Išaiškinti, jog šias išlaidas valstybei reikia sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5662, ir pateikti teismui tai patvirtinantį dokumentą.
Grąžinti ieškovei (jos atstovui) dokumentų originalus pagal ieškovės 2022 m. birželio 14 d. prašymą (DOK-79777).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.