- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-12
- Bylos Nr.
- 2A-1518-265/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
- Atsakovas
- R. V.
- Ieškovas
- G. L.
- Trečiasis asmuo
- C. O.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. V. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. L. ieškinį atsakovei R. V. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo C. O..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės priteisti 29 206,87 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog su atsakove susipažino 2015 metais, tarp šalių susiklostė labai geri draugiški santykiai, bendravo su giminaičiais, kartu švęsdavo šventes. Laikotarpiu nuo 2015 iki 2018 metų ji skolino atsakovei įvairias pinigų sumas, apmokėdavo atsakovės išlaidas, susijusias su automobilio draudimu ir pan. Visas skolintas sumas ji pasižymėdavo, susikaupus didesnei sumai (virš 18 000 Eur) atsakovė pasirašė skolos lapelį. Skolos lapelis buvo pasirašytas apie 2017 metų pavasarį. Skolai padidėjus iki 29 206,87 Eur ieškovė pareikalavo, kad atsakovė pasirašytų naują skolos lapelį. Atsakovė su tuo sutiko ir 2018 m. rugpjūčio 19 d. pasirašė naują skolos lapelį 29 206,87 Eur sumai. Nors atsakovė teigė, jog pinigus perdavė kitam asmeniui (tai buvo pažymėta skolos lapelyje), tačiau pinigai buvo perduoti atsakovei ir ji yra atsakinga už skolos grąžinimą. Pareikalavus skolą grąžinti atsakovė nutraukė bet kokio pobūdžio bendravimą ir atsisakė grąžinti skolą.
2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2015 m. vasario 22 d. per internetinių pažinčių portalą susipažino su C. T. O. (C. T. O.), gyvenančiu JAV. Po kelių mėnesių intensyvaus bendravimo jis prisipažino, kad susidūrė su verslo sunkumais Afrikoje, todėl paprašė apmokėti jo išlaidas, tai ji ir padarė. Vėliau iš jo gavo pasiūlymą skolinti pinigus su didelėmis palūkanomis. Apie šį pasiūlymą sužinojo ir ieškovė, kurią toks pasiūlymas sudomino. Todėl ieškovė 2016–2017 metais skolino daug kartų įvairias pinigų sumas tikėdamasi, jog išsiskyrusi su vyru turės investuotų pinigų sumą, priklausančią tik jai. Ieškovės vyrui pradėjus įtarinėti ieškovė sukūrė istoriją, jog pinigus paskolino jai, kaip savo draugei. 2017 m. sausio 28 d., išgyvendama dėl draugės, po ilgų įkalbinėjimų ir pažadų to raštelio niekur nenaudoti, tik parodyti vyrui, atsakovė parašė abstraktų paskolos raštelį, kuriame nenurodė, kuriam asmeniui yra skolinga 18 027 Eur, tikėdamasi, jog to pakaks įtikinti ieškovės vyrą. Šiam patikėjus, ieškovė ir toliau skolino pinigus C. T. O., kuris žadėdavo, jog jai atvykus į JAV pinigai bus atiduoti. Praėjus daugiau nei metams ieškovė grąžino ankstesnį paskolos raštelį ir pareikalavo surašyti naują - didesnei sumai. Po šio raštelio pasirašymo jų bendravimas nutrūko, ieškovė kreipėsi į teismą. Apie tokius ieškovės veiksmus ji informavo C. T. O., kuris bandė susisiekti su ieškove, pažadėjo skolą atiduoti, o pripažindamas skolą – pasirašė paskolos raštelį. Nurodė, jog ieškovės pateiktas paskolos raštelis yra suklastotas, jame, tikėtina, pačios ieškovės ranka yra įrašyta: „paskolos davėja G. L.“, nes jos pasirašytame paskolos lape tokio įrašo nebuvo, ji nusifotografavo, prieš perduodama ieškovei. Be to, šis paskolos raštelis neturi juridinės galios, nes tokia paskolos sutartis turi būti tvirtinama notaro. Kadangi paskolos sutartis yra realinė, sudarant sutartį būtina perduoti ir paskolos dalyką – pinigus. Šiuo atveju nėra įrodytas pinigų perdavimo faktas, todėl paskolos sutartis laikytina nesudaryta, sutartyje nėra žodžių „pinigus gavau“, „pinigus perdaviau“, „ši sutartis patvirtina pinigų gavimą“ ir panašiai. Atsakovės manymu, ieškovė siekia nesąžiningai ir nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita reikšdama ieškinį netinkamam atsakovui. Tarp šalių nėra susiklosčiusių paskolinių santykių, jie yra tarp ieškovės ir C. T. O., todėl ieškovė turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtas sumas iš C. T. O..
3. Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Plungės apylinkės teismas 2019 m. birželio 26 d sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės R. V. 29 206,87 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. spalio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 707 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei G. L..
5. Nurodė, kad ieškovė pateikė dokumentą, kurį vadina skolos lapeliu. Pažymėjo, kad šiame skolos raštelyje nėra nurodyta, kokiam konkrečiam asmeniui atsakovė yra skolinga 29 206,87 Eur, tačiau atkreipė dėmesį, jog nėra ginčo dėl to, kad šį skolos raštelį surašė ir jį pasirašė atsakovė, šio raštelio originalas yra pas ieškovę. Taip pat pažymėjo, jog 2017 m. sausio 28 d. atsakovė buvo surašiusi skolos raštelį dėl 18 027 Eur.
6. Teismo vertinimu, atsakovės išduotas skolos raštelis (nesant kreditoriaus rekvizitų ir parašo) prilyginamas vienašaliam atsakovės (skolininkės) įsipareigojimui grąžinti pasiskolintą sumą.
7. Padarė išvadą, kad skolos raštelio tekstas „esu skoloje“ patvirtina paskolos dalyko – pinigų gavimo fakto – buvimą.
8. Nustatė, jog pinigai buvo skolinami daug kartų, dėl kiekvienos sumos buvo tariamasi atskirai, iš ieškovės darytos apskaitos apie skolintas sumas nustatė, jog atskiros skolos sumos neviršydavo 3 000 Eur, atsakovė šių teiginių nepaneigė, todėl nusprendė, kad nėra pagrindo taikyti CK 6.871 straipsnio 4 dalyje numatytų nuostatų.
9. Teismo vertinimu, atsakovės pateiktas trečiojo asmens pripažintas pinigų skolinimosi iš ieškovės faktas neįrodo paskolinių santykių buvimo tarp jo ir ieškovės.
10. Nurodė, kad ieškovės pateiktas garso įrašas patvirtina ieškovės nurodytas skolos raštelio surašymo aplinkybes. Pažymėjo, kad nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė buvo verčiama kalbėti, todėl šį įrašą laikė leistinu įrodymu. Teismo vertinimu, garso įrašas patvirtina, jog atsakovė skolos fakto ieškovei neneigia, sumos neginčija, sutiko surašyti skolos raštelį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
11. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
11.1. Teismo išvada, jog skolos raštelio tekstas „esu skoloje“ patvirtina paskolos dalyko – pinigų gavimo fakto buvimą, nepagrįsta.
11.2. Skolos raštelis pasirašytas žinant, kad jis neturi jokios teisinės reikšmės.
11.3. Byloje nėra įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad tarp šalių egzistavo paskoliniai santykiai. Paskolos sutartys buvo sudarytos tik fiktyviai, t. y. tik dėl akių.
11.4. Teismas nepagrįstai pripažino pagrįstais ieškovės teiginius, jog atsakovė skolinosi iš ieškovės daugybę kartų iki 3 000,00 Eur sumomis.
11.5. Skolos lapelis yra negaliojantis, kadangi pažeidžia CK 6.871 straipsnio 4 dalies reikalavimus.
11.6. Ieškovės versija apie pinigų skolinimo priežastis ir paskolos gavėją kelia akivaizdžias abejones. Ieškovės pripažinimas, kad atsakovė skolino pinigus T. C. O., prieštarauja jos ieškinio teiginiams ir vėliau teisme duotiems paaiškinimams, jog atsakovės finansinė padėtis buvo bloga.
11.7. Garso įrašas negali būti laikomas leistinu įrodymu, kadangi padarytas atsakovei patyrus stresą ir spaudimą.
11.8. Byloje esančių įrodymų pakanka padaryti išvadai, kad jog abi šalys buvo paveiktos T. C. O. pasakojimais ir pažadais taip, jog savo noru pervedinėjo kiekviena savo asmenines lėšas, kurių pati R. V. turėjo tikrai pakankamai ir jai nebuvo jokio poreikio skolintis.
Atsiliepimas
12. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
12.1. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje pakanka įrodymų, leidžiančių teigti, jog pinigai buvo perduoti atsakovei. Pinigų perdavimo faktą atsakovė pripažįsta ir garso įraše.
12.2. Teismas pagrįstai pripažino garso įrašą leistinu įrodymu, nes ieškovė, nors ir be kitos šalies sutikimo, įrašė pokalbį apie šalių paskolinius santykius.
12.3. Dviejų skolos lapelių turinys ir garso įrašas įrodo faktą, kad atsakovė skolinosi pinigus iš ieškovės.
12.4. Atsakovės argumentai apie tai, jog ji žinojo, kad skolos lapeliai virš 3 000 Eur turi būti patvirtinti notaro, todėl drąsiai lapelius pasirašė, tik įrodo faktą, kad atsakovė net keletą metų apgaudinėjo ieškovę bei tikėjosi, kad pavyks išvengs skolos grąžinimo pasirašant ne notaro tvirtintą sutartį.
12.5. Net jei skolos lapelis būtų pripažintas negaliojančiu, taikant restituciją atsakovė privalėtų grąžinti gautą paskolos sumą, t. y. iš esmės įvykdyti teismo sprendimą.
12.6. Atsakovė klaidina teismą teigdama, jog jos pozicija byloje buvo nuosekli. Visą bylos nagrinėjimo laiką atsakovė teigė, jog ji pinigus pervedinėjo savo draugui T. C. O.. Taip pat atsakovė teigė, jog ieškovės pinigus atsakovė savo vardu taip pat pervedė T. C. O.. Tačiau pagal atsakovės teismui pateiktų tarptautinių pavedimų kopijas matyti, jog pinigų pervedimai niekada nebuvo skirti T. C. O., o dauguma pavedimų buvo atliekami į Kambodžą ir Airiją skirtingų gavėjų vardu.
12.7. Atsakovės teiginys, jog ieškovei yra skolingas T. C. O., yra nepagrįstas, kadangi ieškovė su T. C. O. neturėjo jokių sąsajų, ieškovė neturėjo jokių T. C. O. sąskaitų rekvizitų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl bylos nagrinėjimo formos
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl ginčo esmės
15. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovės priteista 29 206,87 Eur skola bei procesinės palūkanos, teisėtumo ir pagrįstumo. Nesutikimas su priimtu sprendimu iš esmės grindžiamas šiais argumentais: teismas nepagrįstai konstatavo, jog byloje yra įrodytas pinigų atsakovei perdavimo faktas; nepagrįstai neatsižvelgta, jog skolos raštelis neatitinka CK 6.871 straipsnio 4 dalies reikalavimų, todėl yra negaliojantis; pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis, neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.
16. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė pateikė ieškinį su reikalavimu iš atsakovės priteisti 29 206,87 Eur skolą. Ieškovė teigė, jog atsakovei nuo 2015 iki 2018 metų ieškovė skolino įvairias pinigų sumas, visas skolintas sumas ji pasižymėdavo, o susikaupus didesnei sumai (virš 18 000 Eur) atsakovė pasirašė skolos lapelį. Skolai padidėjus iki 29 206,87 Eur ieškovė pareikalavo iš atsakovės pasirašyti naują skolos lapelį. Atsakovė su tuo sutiko ir 2018 m. rugpjūčio 19 d. pasirašė naują skolos lapelį minėtai sumai. Pareikalavus skolą grąžinti atsakovė nutraukė bet kokio pobūdžio bendravimą bei atsisakė grąžinti skolą. Atsakovė šioje byloje įrodinėjo, jog minėtą skolos lapelį pasirašė siekdama padėti ieškovei bei aiškiai žinodama, jog šis skolos raštelis neturi jokios teisinės reikšmės. Atsakovės teigimu, paskoliniai santykiai susiklostė tarp ieškovės ir trečiojo asmens, todėl ieškovė reikalavimus turi reikšti trečiajam asmeniui, o ne atsakovei.
17. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Dėl to ši sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimo yra pakankamai gausi ir išplėtota. Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Minėta, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008).
19. Įstatyme nenustatyta imperatyvaus nurodymo, kad negalioja sandoris, sudarytas nesilaikant paprastos rašytinės formos. Taigi žodžiu sudaryta paskolos sutartis, kuri turėjo būti sudaryta paprasta rašytine forma, galioja, tačiau, kilus ginčui dėl jos sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6.875 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta dėl įstatyme nustatytos privalomos paskolos sandorio formos: įstatymo ar šalių susitarimo nustatytais atvejais paskolos sutartis turi būti sudaryta paprasta rašytine forma, tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą, o kitais atvejais gali būti sudaryta žodžiu (žodine forma) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
20. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad tarp šalių nėra sudarytos rašytinės paskolos sutarties, ieškovė žodinių paskolų sutarčių sudarymo faktą įrodinėjo iš esmės netiesioginiais įrodymais.
21. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš jų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Įrodymų skirstymas į tiesioginius ir netiesioginius turi didelę reikšmę sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Tiesioginiai įrodymai yra susiję su įrodinėjamais faktais taip, kad leidžia daryti vienareikšmę išvadą apie tai, egzistuoja įrodinėjamas faktas ar ne. Netiesioginiai įrodymai tokios vienareikšmės išvados padaryti neleidžia. Jie turi silpnesnę įrodomąją galią. Tai svarbu darant išvadą, ar pateiktų netiesioginių įrodymų pakanka tam tikrai aplinkybei patvirtinti arba jai paneigti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009). Kasacinis teismas taip pat pripažįsta, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, kad priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010). Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2016 31 punktą).
22. Ieškinio reikalavimų pagrįstumą ieškovė įrodinėjo pateikdama 2018 m. rugpjūčio 19 d. atsakovės parašytą skolos raštelį, 2018 m. rugpjūčio 19 d. garso įrašą bei skolos apskaičiavimą.
23. Apeliantės argumentus, jog pateiktas garso įrašas turi būti vertinamas kritiškai, kadangi jis padarytas slapta bei atsakovei patiriant spaudimą ir stresą, teismas atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad teismų praktikoje garso įrašas pripažintas leistina įrodinėjimo priemone tuo atveju, kai šalis siejo paskolos santykiai. Garso įrašo darymas to ginčo teisiškai reikšmingoms aplinkybėms teisingai nustatyti, kai pokalbyje dėl skolos grąžinimo dalyvauja abi sandorio šalys, teismų jurisprudencijoje pripažįstamas teisėtu įrodymų rinkimu, nes dviejų privačių asmenų civilinio ginčo aplinkybės nelaikytinos šių asmenų privataus gyvenimo aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2010).
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateiktas garso įrašas laikytinas leistinu įrodomu, nors ir padarytas be atsakovės sutikimo, kadangi šioje byloje nėra ginčo, jog įraše kalba ieškovė ir atsakovė. Pažymėtina, kad iš pateikto garso įrašo turinio matyti, kad ieškovė prašo atsakovės parašyti raštą, kuriame būtų nurodyta, kokią sumą atsakovė yra skolinga ieškovei. Iš minėto garso įrašo turinio nustatyta, kad atsakovė nurodo, jog viską, ką yra paėmusi, atidavė K.(C. T. O.). Ieškovė tvirtina, jog pinigus davė atsakovei, o ne K.. Atsakovė šiame garso įraše neneigia, jog pinigus iš ieškovės ėmė: „žinai, kai imdavau, yra ir tas pirminis iki 17“; „kiek aš iš tikrųjų paėmiau“. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog byloje yra 2017 m. sausio 28 d. atsakovės rašytas raštelis, kuriuo ji patvirtina, jog yra „skoloje 18 027 Eur“.
25. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės pateiktas garso įrašas patvirtina jos nurodytas skolos raštelio surašymo aplinkybes, duomenų, kad atsakovė buvo verčiama kalbėti ar patyrė spaudimą, nėra. Įrašas patvirtina, jog atsakovė neneigia skolos fakto, taip pat neginčija skolos sumos (į ieškovės klausimą „kiek čia dabar yra?“, atsakovė atsako „29“).
26. Kolegija taip pat nesutinka su apeliantės argumentais, jog skolos raštelis neatitinka CK 6.871 straipsnio 4 dalies reikalavimų, todėl yra negaliojantis.
27. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Kolegijos vertinimu, 2018 m. rugpjūčio 19 d. atsakovės parašytas patvirtinimas dėl skolos fakto bei dydžio, kuriuo remdamasi ieškovė ir reiškė reikalavimus byloje, šiuos kriterijus atitinka. Todėl būtent iš šio patvirtinimo kylančios šalių teisės ir pareigos yra nagrinėjimo dalykas šioje byloje ir būtent šio patvirtinimo aiškinimas galėtų būti reikšmingas nustatant atsakovės skolos ieškovei faktą bei dydį. Pastebėtina, kad analogišką išvadą padarė ir Lietuvos apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas iš esmės panašų ginčą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-275-516/2016).
28. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog sandoris civilinėje teisėje yra valios aktas, sąmoningai nukreiptas tam tikram teisiniam rezultatui pasiekti. Kiekvieno žmogaus valios veiksmo priežastis yra jo ūkiniai, ekonominiai, buitiniai, kultūriniai ir kiti poreikiai. Jie nulemia norą sudaryti sandorį. Šis žmogaus noras sudaryti sandorį vadinamas jo vidine valia. Jai susidaryti (susiformuoti) svarbią reikšmę turi tikslas ir motyvai. Dvišaliam sandoriui sudaryti būtina, kad jo dalyviai išreikštų savo valią, kad jų valią žinotų kita sandorio šalis. Sandorio šalių valia turi būti išreiškiama įstatyme nustatyta forma. Šiuo atveju išorinės valios išreiškimas turi atitikti vidinį – tikrąjį valios turinį. Netiksliai arba iškreiptai išreiškus vidinės valios turinį, gali atsirasti kliūčių sandoriui sudaryti arba kilti ginčų tarp sandorio dalyvių dėl jo galiojimo. Dėl šių priežasčių valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2003).
29. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė atsiliepimu į ieškinį siekė paneigti / nuginčyti 2018 m. rugpjūčio 19 d. patvirtinimą dėl skolos egzistavimo bei skolos dydžio, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, mano, jog byloje pakanka įrodymų įsitikinti, kad 2018 m. rugpjūčio 19 d. skolos raštelis atitiko atsakovės valią.
30. Nustatyta, kad ieškovė pateikė dokumentą, kurį įvardijo kaip skolos lapelį. Kaip teisingai nurodė atsakovė, šiame skolos lapelyje iš tiesų nėra kreditoriaus duomenų (ieškovė pripažino, kad įrašas „Paskolos davėja G. L.“ padarytas ir jos pasirašytas buvo vėliau), tačiau jame atsakovė nurodė, jog yra skolinga 29 206,87 Eur; pinigus skolino savo būsimam vyrui C. T. O.. Tarp šalių šiuo atveju nekilo ginčo, jog šį raštelį surašė ir pasirašė atsakovė. Taip pat pažymėtina, kad šio skolos lapelio originalas yra pas ieškovę. Ir, kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, 2017 m. sausio 28 d. atsakovė R. V. buvo surašiusi skolos raštelį dėl 18 027 Eur sumos. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog atsakovės surašytas skolos raštelis prilyginamas vienašaliam atsakovės įsipareigojimui grąžinti pasiskolintą sumą. Skolos raštelio tekstas „esu skoloje“ patvirtina paskolos dalyko – pinigų gavimo fakto buvimą.
31. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių teismui įsitikinti, jog paskoliniai santykiai egzistavo ne tarp ieškovės ir atsakovės, o tarp ieškovės ir trečiojo asmens. Atsakovės pateiktas C. O. raštas, kuriame nurodyta, jog jis skolinosi iš ieškovės ir jai yra skolingas 29 206,87 Eur su 5 proc. palūkanomis, vertintas kritiškai. Visų pirma nėra galimybės identifikuoti asmens, parašiusio šį raštą; antra, kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė teismui negalėjo nurodyti konkretaus trečiojo asmens gyvenamosios vietos adreso, teismas procesinius dokumentus jam įteikė viešo paskelbimo būdų – t. y. šioje byloje trečiasis asmuo nėra pateikęs jokių paaiškinimų ir įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės pateiktame rašte nurodytas aplinkybes.
32. Taip pat atmestini ir apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovė turėjo pakankamai turto, todėl nebuvo būtinybės skolintis iš ieškovės. Kaip matyti iš minėto byloje esančio garso įrašo turinio, atsakovė pripažįsta, jog būsimam sutuoktiniui skolino „iš kitur dar, ir iš tos S.“. Todėl įvertinus bylos duomenų visumą, atsakovės pateikti įrodymai (paskolos sutartys, pinigų dovanojimo sutartis, žemės pirkimo–pardavimo sutartis) nelaikytini pakankamais įrodymais konstatuoti, jog atsakovė nesiskolino iš ieškovės (CPK 178 straipsnis).
33. Kritiškai vertinta ir apeliacinio skundo nuostata, jog teismas pažeidė materialines teisės normas, kadangi priimdamas sprendimą vadovavosi 2018 m. rugpjūčio 19 d. skolos rašteliu, kuris yra negaliojantis, kadangi įstatyme imperatyviai įtvirtinta, jog skoliniai įsipareigojimai, viršijantys 3 000 Eur, privalo būti patvirtinti notaro.
34. CK 1.73 straipsnyje išvardyti sandoriai, kurie turi būti sudaryti paprasta rašytine forma, o CK 1.74 straipsnyje – sandoriai, kuriems privaloma notarinė forma, t. y. daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai, išskyrus bankroto proceso metu sudaromus nekilnojamojo daikto perleidimo sandorius, jeigu šiame kodekse nenustatyta kitaip; vedybų sutartys (ikivedybinė ir povedybinė); uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo–pardavimo sutartys, kai parduodama 25 procentai ar daugiau uždarosios akcinės bendrovės akcijų arba akcijų pardavimo kaina yra didesnė kaip keturiolika tūkstančių penki šimtai eurų, išskyrus atvejus, kai uždarosios akcinės bendrovės akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos perduotos tvarkyti juridiniam asmeniui, turinčiam teisę atidaryti ir tvarkyti finansinių priemonių asmenines sąskaitas, arba uždarosios akcinės bendrovės akcijos parduodamos sudarius valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimo sandorį; kiti sandoriai, kuriems šis kodeksas nustato privalomą notarinę formą.
35. Iš apeliacinio skundo turinio galima daryti išvadą, kad apeliantė 2018 m. rugpjūčio 19 d. skolos raštelio negaliojimą grindžia CK 1.74 straipsnio nuostata, jog notarinė forma privaloma kitiems sandoriams, kuriems šis kodeksas numato notarinę formą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad notarinė sandorio, viršijančio 3 000 Eur sumą, forma kodekse yra numatyta sudarant paskolos sutartis, jei skolinama suma viršija 3000 Eur (CK 6.871 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju minėta teisės norma netaikytina, kadangi ginčijamu rašteliu šalys nesudarė paskolos sutarties – šiuo vienašaliu sandoriu atsakovė patvirtino skolos faktą bei skolos dydį. Atsižvelgiant į tai, kad CK nėra numatyta imperatyvi prievolė tokį patvirtinimą tvirtinti notarine tvarka, plačiau šiuo klausimu nepasisakytina.
36. Taip pat nesutiktina su apeliacinio skundo nuostata, jog ieškovė neįrodė skolinusi ne didesnes kaip 3 000 Eur sumas. Pirmosios instancijos teismas iš ieškovės darytos apskaitos apie skolintas sumas nustatė, jog atskiros skolos sumos neviršydavo 3 000 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, taip pat iš byloje esančių ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad ieškovės apskaitoje apie skolintas sumas nurodytos sumos iš esmės sutampa su skolos rašteliuose nurodytomis bei garso įraše aptartomis sumomis.
37. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog tarp šalių susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai ir paskolos davėja (ieškovė) turi teisę reikalauti priteisti skolą iš atsakovės.
38. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
39. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino procesinės, materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).
41. Apeliantės skundo netenkinus, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
42. Ieškovė nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.