Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-23-1121/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-03-29
Bylos Nr.: 1A-23-1121/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-48041-2020-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Paulius Veršekys, Eglė Venckienė
Nuteistasis: R. J.
Civilinis ieškovas: Z. B.
Advokatai: Daiva Gadliauskienė, Sigita Mačytė-Šulskienė, Sigita Mačytė

Kategorijos

1.2.13.1Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimas (BK 176 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-23-1121/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48041-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.13.1.; 2.1.15.1.; 2.4.6.4.4. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Eglės Venckienės, Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Gretai Karmazienei,dalyvaujant prokurorei Ritai Vaitekūnienei,nuteistajam R. J., jo gynėjai advokatei Daivai Gadliauskienei,

nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų Z. B. ir I. B. atstovei advokatei Sigitai Mačytei-Šulskienei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo –

R. J. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalyje (įstatymo, galiojusio iki 2023 m. birželio 1 d., redakcija), ir jam paskirta 200 MGL (10 000 eurų) dydžio bauda, kuri turi būti sumokėta per 20 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Z. B. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies – priteista iš R. J. Z. B. naudai 44 343,43 eurai turtinei žalai atlyginti ir 18 000 eurų neturtinei žalai atlyginti (iš viso: 62 343,43 eurai) bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (62 343,43 eurus) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

I. B. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies – priteista iš R. J. I. B. naudai 12 000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (12 000 eurų) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Priteista iš R. J. Z. B. 2520 eurų advokato pagalbai apmokėti.

Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2021 m. birželio 16 d. nutarimu paskirtas laikinas R. J. nuosavybės teisės į kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą apribojimas, iš dalies pakeistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. balandžio 26 d. nutartimi, paliktas iki nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių įvykdymo.

Priteista iš R. J. 365,83 eurai proceso išlaidų valstybės naudai.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

1. R. J., būdamas darbdaviu, pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas darbe ir atsirado sunkių padarinių, o būtent: R. J., dirbdamas pagal individualios veiklos pažymą (buveinė adresu (duomenys neskelbtini)), būdamas V. B. darbdaviu ir atsakingu už darbų saugą bei sveikatą, nesupažindino darbuotojo V. B. su žiauninio trupintuvo S operatoriaus vadovu, taip pat ir jo „Saugos dalimi“, t. y. neinstruktavo V. B. kaip saugiai atlikti pavestus darbus, kad būtų išvengta nepageidaujamų ir pavojingų pasekmių; laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 23 d. trupinimo paslaugų teikimo sutarties Nr. 201123-01 su AB „D“ pasirašymo ir žiauninio mobilaus trupintuvo su vikšrine važiuokle „S“, serijos Nr. 1886SW12459, nuvežimo į objektą – AB „D“ statybvietę, adresu (duomenys neskelbtini) , iki 2020 m. gruodžio 8 d., kuomet dirbdamas šiuo įrenginiu nukentėjo V. B., nesiėmė veiksmų, kad prieš trupintuvo „S“ naudojimo pradžią, šio įrenginio pavojingose zonose, kuriose yra rizika darbuotojams nukristi iš aukščio, nebūtų tokių techninių galimybių, t. y. būtų naudojamos privalomos kolektyvinės apsaugos priemonės (visų pirma, apsauginiai turėklai), saugančios darbuotoją, judantį įrenginio techninei priežiūrai skirta pakyla, nuo kritimo iš aukščio, neišdavė darbuotojui privalomų asmeninių apsaugos priemonių – diržų, saugančių nuo kritimo iš aukščio, tokiu būdu neužtikrino tinkamų apsaugos priemonių turėjimo ir naudojimo, ir tuo pažeidė privalomus darbų saugos norminių teisės aktų reikalavimus:

- Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos 2003 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. IX-1672 16 straipsnio „Darbo priemonės“ 1 dalies reikalavimą darbdaviui, kuriame nurodyta, jog „...įmonėje privalo būti naudojamos tik techniškai tvarkingos darbo priemonės, atitinkančios darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus...“; „Darbuotojų instruktavimas ir mokymas“ 27 straipsnio reikalavimą darbdaviui, pagal kurį nustatyta, kad „...darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų dirbti jam pavestą darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas ir (ar) neišmokytas saugiai jį atlikti“;

- Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. gegužės 5 d. Nr. 85/233 (su pakeitimais) 15 straipsnio 1 dalį, kur nurodyta, kad „...kai darbovietėse yra pavojingų zonų, kuriose dėl darbo pobūdžio gali kilti pavojus nukristi darbuotojui ar daiktui, šiose zonose turi būti imtasi priemonių darbuotojų saugai užtikrinti...“;

- Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatų, patvirtintų 2007 m. lapkričio 26 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. Al-331, 7.1. punkto nuostatas, nustatančias, kad darbdavys privalo „nemokamai aprūpinti darbuotojus asmeninėmis apsaugos priemonėmis Nuostatuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka“, taip pat 7.3. ir 7.3.1. punkto nuostatas, pagal kurias darbdavys privalo „...išduoti darbuotojui asmenines apsaugos priemones, kurios privalo: apsaugoti nuo galimų kenksmingų, pavojingų veiksnių, esančių darbo aplinkoje, pačios nesukeldamos papildomos rizikos...“;

- trupintuvo „S“ operatoriaus vadovo „“ „Saugos dalies“ 1.12.7., 1.2., 1.12.4. punktų reikalavimus, kuriuose nurodyta, jog „...negalima naudoti šios įrangos, jei kurie nors apsaugai ar saugos prietaisai yra demontuoti arba nėra sumontuoti tinkamai...“, kad „...lipdami į 2 m (apytiksliai 6 pėdų) ar didesnį aukštį nuo žemės, visada naudokite pagal CE reikalavimus sertifikuotą saugos diržų komplektą...“, bei „Techninės priežiūros“ dalies 6.1. punkto reikalavimus, pagal kuriuos „...kadangi atliekant kai kuriuos techninės priežiūros darbus, juos tenka atlikti būnant dideliame aukštyje ir yra kritimo pavojus, tai, dirbdami dideliame aukštyje, laikykitės šių nurodymų: techninei priežiūrai atlikti skirtos pakylos turi būti sumontuotos; visi turėklai turi būti įtvirtinti; visos kopėčios turi būti nuleistos ir įtvirtintos; darbuotojai turi naudoti saugos diržų komplektą...“,

kas ir buvo R. J., dirbančio pagal individualios veiklos pažymą, darbuotojo – operatoriaus V. B. nelaimingo atsitikimo darbe pagrindine priežastimi.

R. J., būdamas atsakingu už darbų saugą ir sveikatą, privalėdamas imtis priemonių, kad būtų išvengta nepageidaujamų ir pavojingų pasekmių, neinstruktavo darbuotojo V. B. kaip saugiai dirbti ir atlikti pavestus darbus su žiauniniu trupintuvu „S“, neišdavė darbuotojui privalomų asmeninių apsaugos priemonių – diržų, saugančių nuo kritimo iš aukščio, neužtikrino, kad jam priklausantis trupintuvas „S“, serijos Nr. 1886SW12459“, kuris 2020 m. lapkričio 23 d., pagal trupinimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 201123-01, sudarytą tarp jo ir AB „D“, 2020 m. gruodžio 8 d. buvo AB „D“ statybvietėje, adresu (duomenys neskelbtini), ir kuriuo akmenskaldės operatoriumi dirbo jo darbuotojas V. B., prieš įrenginio eksploatavimo pradžią jis būtų techniškai tvarkingas ir atitiktų įrenginio gamintojo reikalavimus, t. y. nebūtų galima juo naudotis, jeigu jo apsauginiai įtaisai (turėklai) yra demontuoti arba nėra tinkamai sumontuoti, dėl ko V. B. 2020 m. gruodžio 8 d. apie 9.56 val., darbo metu, būdamas ne mažesniame nei 2,45 metro aukštyje ant trupintuvo „S“ pakylos, skirtos įrenginio techninei priežiūrai atlikti, ir ja judėdamas, nebūdamas supažindintas su įrenginio saugos reikalavimais, nebūdamas aprūpintas privalomomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis – diržais, saugančiais nuo kritimo iš aukščio – ir dėl to objektyviai negalėdamas jomis naudotis, dėl nenustatytų priežasčių neteko pusiausvyros, nukrito ant žemės ir nuo patirtų galvos sužalojimų visumos 2020 m. gruodžio 8 d. apie 13.58 val. ligoninėje mirė.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Nuteistasis R. J. apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. birželio 21 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – jį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 176 straipsnio 1 dalyje, išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas); 2) panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. birželio 21 d. nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiųjų Z. B. ir I. B. civilinių ieškinių, Z. B. turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti iš nuteistojo priteisimo ir nukentėjusiųjų Z. B. ir I. B. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtais; 3) panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2021 m. birželio 16 d. nutarimu paskirtą laikiną nuteistojo R. J. nuosavybės teisės į kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą apribojimą, iš dalies pakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. balandžio 26 d. nutartimi, ir apie tai pranešti Turto arešto aktų registro tvarkytojui; 4) apeliacinės instancijos teisme atlikti įrodymų tyrimą, kurio metu apklausti Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. rugpjūčio 25 d. specialisto išvadą Nr. 1-1657 (21) ir 2023 m. vasario 28 d. ekspertizės akto Nr. 11-243 (23) išvadą davusius ekspertus bei Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. rugpjūčio 25 d. specialisto išvadą Nr. 1-1657 (21) ir 2023 m. sausio 17 d. konsultacinę išvadą Nr. 2030117/01 davusį ekspertą Aleksą Balsį.

2.1. Nuteistasis R. J. teigia, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas iš esmės pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatyme numatytas įrodymų vertinimo taisykles, nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos vienodos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, dėl ko apeliacinės instancijos teismo turi būti panaikintas. Pirmosios instancijos teismas šioje baudžiamojoje byloje esančius įrodymus vertino selektyviai ir atsietai vienus nuo kitų, neatskleidė jų turinio, nesugretino jų tarpusavyje, nesusiejo į loginę visumą, nepašalino prieštaravimų, esant galimybei įrodymų nepatikrino teisiamojo posėdžio metu, pirmenybę teikė kaltinantiems įrodymams, nepagrįstai atmetė kitus įrodymus ir tai sukliudė išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą procesinį sprendimą.

2.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistajam R. J., kaip darbdaviui, žinoma, jog Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Nuteistasis neginčija to, kad dirbdamas pagal individualios veiklos pažymą, yra atsakingas už įmonės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą bei turi pareigą, susijusią su darbo saugos ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimu įmonėje. Tokią pareigą nuteistasis turėjo ir įvykio dieną, t. y. 2020 m. gruodžio 8 d. buvo atsakingas už darbuotojų, taip pat ir V. B., saugą ir sveikatą. Kita vertus, nuteistojo pareigos ir atsakomybės užtikrinti saugias bei sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas įmonėje apimtis nėra beribė ir yra susijusi tik su įmonės darbuotojų atliekamais darbais, kuriuos jis (R. J.) tiesiogiai paveda atlikti arba šie darbai atliekami su nuteistojo žinia ir pritarimu.

2.3. V. B. dirbo nuteistojo įmonėje pagal 2016 m. gegužės 3 d. sudarytą neterminuotą darbo sutartį operatoriaus pareigose. Darbas buvo susijęs su žiauniniu trupintuvu – V. B. privalėjo stebėti trupintuvo darbą, jį įjungti, išjungti, sustabdyti ir pan., tačiau sutrikus trupintuvo darbui, kurio negalima pratęsti naudojant trupintuvo valdymo sistemą, ar jam sugedus, V. B. nebuvo atsakingas už trupintuvo techninės priežiūros darbus ir (ar) jo remontą. Trupintuvo techninės priežiūros darbus atlikdavo nuteistasis pats arba kiti atitinkamas žinias turintys asmenys ar specializuotos įmonės darbuotojai. Nuteistasis niekada V. B. nėra davęs jokių nurodymų atlikti trupintuvo techninės priežiūros darbų. Priešingai, jis V. B. buvo davęs nurodymus, kad sutrikus trupintuvo darbui ar atsiradus galimam gedimui, pastarasis turi nutraukti trupintuvo darbą, jį išjungdamas atitinkamu valdymo sistemos mygtuku ir nedelsdamas apie tai informuoti nuteistąjį. Iš esmės V. B. darbas buvo šalia trupintuvo arba ant jo pakylos, kuri yra įrengta ne didesniame nei 2 metrų aukštyje, todėl esant paminėtoms aplinkybėms pagal trupintuvo operatoriaus vadovo nurodymus V. B. darbui pagal CE reikalavimus sertifikuotų saugos diržų komplektas nebuvo reikalingas ir tokie diržai V. B. įmonėje nebuvo išduoti.

2.4. Darbo metu, taip pat ir šioje byloje nagrinėjamo įvykio dieną, V. B. neturėjo lipti ant trupintuvo ir būti didesniame nei 2 metrų aukštyje, tokio nurodymo nuteistasis jam nedavė ir V. B. nebuvo R. J. informavęs apie trupintuvo gedimus ar trupintuvo valdymo sistema negalimus pašalinti užstrigimus. Nors šioje baudžiamojoje byloje nėra objektyvių ir patikimų duomenų, kurie patvirtintų, kad V. B. apskritai užlipo ant trupintuvo ir, būdamas didesniame nei 2 metrų aukštyje, nuo jo nukrito ant žemės, tačiau, net jeigu galimai taip ir buvo, apie tokius V. B. ketinimus nuteistasis nebuvo informuotas. V. B. tokius veiksmus atliko savavališkai, nesilaikydamas saugumo reikalavimų ir R. J. prieš tai neinformavęs, todėl tokiu atveju nuteistasis neturėjo nei pareigos, nei realios galimybės užtikrinti saugias darbo sąlygas V. B. lipant ant trupintuvo ir darbų saugos reikalavimus, todėl tokiu atveju už V. B. savavališkų ir nesaugių veiksmų kilusias neigiamas pasekmes R. J. negali būti atsakingas. Be to, aplinkybės, kad V. B., būdamas ne mažesniame nei 2,45 metro aukštyje ant trupintuvo pakylos, skirtos įrenginio techninei priežiūrai atlikti, ir ja judėdamas, prarado pusiausvyrą ir nukrito, nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys ir tai net neatitinka 2020 m. gruodžio 8 d. įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokole nurodytų duomenų.

2.5. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad V. B. buvo instruktuotas kaip reikia dirbti su žiauniniu trupintuvu, išmokintas jį valdyti ir ne vienerius metus dirbo trupintuvo operatoriumi. V. B. buvo gerai žinoma trupintuvo komplektacija, taip pat ir tai, kad trupintuvo šoninė platforma yra atitverta apsauginiais turėklais, kurie trupintuvo transportavimo metu yra nuimami, o prieš trupintuvo darbo pradžią vėl turi būti uždėti. Nuteistajam sudarius su AB „D“ 2020 m. lapkričio 23 d. paslaugų tiekimo sutartį ir žiauninį trupintuvą ruošiant transportuoti į AB „D“ statybvietę, nuteistajam dalyvaujant, pats V. B. nuėmė trupintuvo platformos apsauginius turėklus ir juos transportavimui įdėjo į trupintuvo bunkerį, trupintuvas prieš transportavimą buvo techniškai tvarkingas, o apsauginiai turėklai be jokių pažeidimų. V. B., pristačius trupintuvą į AB „D“ statybvietę, kaip operatorius turėjo pareigą prieš trupintuvo darbo pradžią visus apsauginius įtaisus/turėklus tinkamai sumontuoti. V. B. iki byloje nagrinėjamo įvykio nebuvo nuteistojo informavęs apie apsauginių turėklų pažeidimus ir jiems reikalingą remontą bei jokių apsauginių turėklų po trupintuvo išvežimo į AB „D“ statybvietę iki įvykio dienos R. J. įmonei priklausančiose teritorijose tikrai nebuvo. Nuteistasis apsauginius turėklus rado įmonės dirbtuvėse po įvykio praėjus kelioms dienoms. Kas ten juos padėjo, nuteistasis iki šiol nenustatė.

2.6. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad V. B. įmonėje pasirašytinai buvo supažindintas su saugaus darbo sąlygomis, be to, 2020 m. lapkričio 23 d. V. B. buvo instruktuotas ir supažindintas su rizikos veiksniais bei saugaus darbo sąlygomis statybvietėje pagal Paskyrą – leidimą, išduotą 2020 m. rugpjūčio 26 d. AB „D“ statybos darbų vykdytojui G. V., pastatų komplekso, esančio adresu (duomenys neskelbtini), griovimo darbams. V. B. ne tik nuteistojo įmonėje buvo išduotos visos jo darbui reikalingos asmeninės apsaugos priemonės (drabužiai, akiniai, šalmas, darbo pirštinės ir kt.), bet ir AB „D“ jam išdavė šalmą, tačiau iš baudžiamojoje byloje apklaustų ir dirbusių AB „D“ statybvietėje liudytojų paaiškinimų matyti, kad nors V. B. turėjo asmeninę apsaugos priemonę – šalmą, tačiau darbo metu ne visada jį dėvėjo, o įvykio metu buvo be šalmo. Tai akivaizdžiai rodo, kad V. B. nesilaikė saugumo reikalavimų ir elgėsi rizikingai, tačiau pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes nekreipė dėmesio ir jų neįvertino. Visa tai patvirtina, kad nuteistasis neturėjo jokios realios galimybės užtikrinti saugias darbo sąlygas V. B., nes prie nelaimingo atsitikimo kilimo prisidėjo pats V. B. rizikingas ir savavališkas elgesys (nesinaudojo asmeninėmis apsaugos priemonėmis; prieš trupintuvo darbo pradžią nesumontavo platformos apsauginių turėklų, jeigu iš tikrųjų nuo jos nukrito ant žemės; statybvietėje prie trupintuvo buvo vienas, kai kiti darbuotojai buvo nutraukę darbą ir iš savo darbo vietos pasišalinę; buvo neprižiūrimas darbų vykdytojo, kuris atsakingas statybvietėje už darbų saugą ir darbuotojų sveikatą; neaiškiu tikslu savavališkai lipo ant platformos, nors tai į pareigas neįėjo).

2.7. Nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija, kad įvykio metu V. B. buvo be asmeninių apsaugos priemonių (šalmo, akinių), jog tuo metu nebuvo sumontuoti trupintuvo platformos apsauginiai turėklai, taip pat, kad V. B. teismo medikų nustatytus sužalojimus, sukėlusius mirtį, patyrė nuo kritimo iš aukščio ant žemės, nes tai nustatyta byloje surinktais įrodymais, taip pat ir 2020 m. gruodžio 8 d. įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolu, liudytojų parodymais, specialisto išvada Nr. M1380/2020 (01) ir šią išvadą davusio specialisto Dmitrij Fomin teisiamajame posėdyje duotais paaiškinimais, tačiau prieštarauja skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, kad V. B. nukrito ant žemės būtent nuo trupintuvo pakylos, skirtos techninei priežiūrai, ant kurios nebuvo sumontuoti apsauginiai turėklai. Byloje nustatyta, kad įvykio metu V. B. buvo vienas ir niekas iš statybvietėje buvusių AB „D“ darbuotojų nematė, kokiu būdu V. B. patyrė sužalojimus. Pats V. B. nei AB „D“ darbuotojams, nei į įvykio vietą iškviestiems medikams ir policijos pareigūnams, nei gydymo įstaigų, į kurias buvo pristatytas po įvykio, darbuotojams/medikams, neparodė konkrečios vietos ir nepasakė nuo kur jis nukrito.

2.8. Be to, 2021 m. kovo 23 d. specialisto išvadą davusi ekspertė J. R., apklausiama teisiamajame posėdyje, paaiškino, kad specialisto išvadoje nurodydama, jog V. B. nukrito nuo trupintuvo aikštelės, prie kurios nebuvo sumontuoti apsauginiai turėklai, rėmėsi liudytojo D. J. ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos protokole užfiksuotais parodymais, kad jis matė, jog V. B. lipo kopėtėlėmis į viršų. J. R. pripažino, kad objektyvių duomenų, jog V. B. nukrito nuo trupintuvo aikštelės, skirtos techninei priežiūrai atlikti, prie kurios nebuvo sumontuoti apsauginiai turėklai, jai pateikta nebuvo ir iš esmės ji, kaip specialistė, išvadas davė remdamasi jai pateiktais tikėtinais bylos duomenimis. Pažymėtina, jog teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. J. parodė, kad jis nematė V. B. užlipusio ant trupintuvo, bet matė, jog pastarasis išlipo iš savo automobilio ir ėjo link trupintuvo, tačiau kaip susižalojo V. B., liudytojas nematė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas liudytojo D. J. parodymuose esančių prieštaravimų nepašalino ir netgi laikė juos išsamiais bei nuosekliais.

2.9. Šioje baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad V. B., 2020 m. gruodžio 8 d. apie 9.56 val., darbo metu būdamas ne mažesniame nei 2,45 metro aukštyje ant trupintuvo pakylos, skirtos įrenginio techninei priežiūrai atlikti, ir ja judėdamas, dėl nenustatytų priežasčių neteko pusiausvyros, nukrito ant žemės, dėl ko patyrė galvos sužalojimus. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo padaryti tokiai išvadai. Pirmosios instancijos teismas tokią išvadą padarė abejones keliančiais duomenimis, byloje nesant objektyvių ir neginčijamų įrodymų tokiai išvadai pagrįsti, tokiu būdu padarydamas esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, dėl ko skundžiamas nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu bei turi būti panaikintas.

2.10. Ekspertė J. R. teisiamojo posėdžio metu parodė ir tai, kad jos praktikoje yra buvę atvejų, kai asmuo nukrito nuo kopėtėlių iš 1,3 metro aukščio ir užsimušė, taip pat susižalojo galvą krisdamas ant kilimo, todėl ir V. B. galėjo galvos sužalojimus patirti kitomis nei kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, kad V. B. galvos plaukuotoje dalyje, viršugalvyje buvo nustatyta apie 10 centimetrų ilgio, gili, kaulą siekianti muštinė žaizda (stebimas impresinis kaukolės kaulų lūžis), todėl tikėtina, jog V. B. būnant prie trupintuvo jam ant galvos užkrito kažkoks daiktas, padaręs muštinę žaizdą, dėl ko jis prarado pusiausvyrą, galbūt netgi sąmonę ir krito ant kietos, pasak liudytojų įšalusios žemės, dėl ko patyrė kitus teismo medikų nustatytus kūno sužalojimus. Tokia versija, kaip ir skundžiamame nuosprendyje, kad V. B. nukrito nuo trupintuvo pakylos, skirtos įrenginio techninei priežiūrai atlikti, yra tik tikėtina, nepagrįsta objektyviais įrodymais, tačiau galima ir nepaneigta.

2.11. BK 176 straipsnio prasme vien formalus specialiojo subjekto nustatymas ir dėl darbų saugą reglamentuojančių norminių aktų pažeidimo (nesilaikymo) kilusių sunkių padarinių konstatavimas nėra pakankamas pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimą. Svarbią reikšmę turi ir priežastinis ryšys tarp asmens, pripažinto specialiuoju subjektu, veikos ir kilusių padarinių, kurį turi nustatyti teismas pagal konkretaus įvykio faktines aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, neturėdamas galimybių objektyviais duomenimis neginčijamai nustatyti R. J. kaltę ir priežastinį ryšį tarp nuteistojo veikos bei kilusių sunkių padarinių, pastarojo atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, netinkamai pritaikydamas baudžiamąjį įstatymą ir R. J. nepagrįstai nuteisdamas pagal BK 176 straipsnio 1 dalį. Skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad nebuvo naudojamos kolektyvinės apsaugos priemonės (trupintuvo platformos apsauginiai turėklai), saugančios darbuotoją nuo kritimo iš aukščio, ir asmeninės apsaugos priemonės (diržai), tačiau nepateikti objektyviais ir neginčijamais įrodymais pagrįsti argumentai dėl priežastinio ryšio tarp R. J. veiksmų ir kilusių padarinių, t. y. ar nuteistojo padaryti darbų saugos pažeidimai lėmė sunkių padarinių atsiradimą, taip pat skundžiamame nuosprendyje nevertinta paties V. B. atliktų savavališkų, neatsargių ir rizikingų veiksmų reikšmė nelaimingam atsitikimui ir šių veiksmų ryšis su kilusiais padariniais.

2.12. Nuteistojo teigimu, V. B. buvo pasirašytinai supažindintas su trupintuvo operatoriaus vadovu, taip pat ir jo „Saugos dalimi“. Vien tai, kad konsultacinė išvada yra parengta nuteistojo ir gynėjo iniciatyva, savaime nereiškia, jog tokia konsultacinė išvada yra neteisinga. Pirmosios instancijos teismas ne tik, kad išsamiai ir tinkamai neįvertino konsultacinės išvados, kurioje pateikta priešinga išvada Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadai ir ekspertizės aktui, bet net suteikė ekspertizės akto išvadai viršenybę, t. y. konsultacinės išvados ignoravimas yra esminis BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas. Pirmosios instancijos teismas turėjo imtis papildomų įrodymų tyrimo veiksmų pašalinti prieštaravimams, t. y. iškviesti į teisiamąjį posėdį ekspertus, bet to nepadarė. Pirmosios instancijos teismas atmetė nuteistojo gynėjo prašymą dėl ekspertų iškvietimo į teisiamąjį posėdį apklausai, motyvuodamas, kad prieštaravimai tarp specialisto išvados ir konsultacinės išvados yra pašalinti ekspertizės aktu, tačiau tai prieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo nuostatoms ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai teismų praktikai. Nuteistojo R. J. vertinimu, vien tai, kad rašysenos ekspertai savo išvadose nurodė, jog Dokumento 2016-05-07 „Darbuotojo asmeninių apsauginių priemonių apskaitos kortelė Nr. 1“ reversinėje pusėje „Asmeninių apsauginių priemonių išdavimas“ esančiose 16 (šešiolikoje) stulpelio „gavėjo parašas“ eilučių pasirašė ne V. B., esant byloje duomenims, kad pastarasis asmenines apsaugos priemones (šalmą) turėjo ir galėjo naudotis, nelaikytina aplinkybe, kuri savaime R. J. užtraukia baudžiamąją atsakomybę kaip darbdaviui ir duoda pagrindą išvadai, jog V. B. nebuvo išduotos reikalingos darbo funkcijoms atlikti asmeninės apsaugos priemonės.

2.13. Nors skundžiamu nuosprendžiu R. J. paskirta švelnesnė BK 176 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, tačiau visiškai nepasisakyta dėl skiriamos baudos dydžio, kas laikytina procesiniu pažeidimu. Be to, atsižvelgiant į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis ir kitas reikšmingas šios baudžiamosios bylos aplinkybes, R. J. parinktas baudos dydis yra per didelis ir net dešimt kartų didesnis nei baudžiamuoju įstatymu nustatytas minimalus dydis už neatsargų nusikaltimą (BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punktas).

2.14. Be to, pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkindamas nukentėjusiųjų civilinius ieškinius, priteisė neproporcingai dideles pinigines sumas, kadangi netinkamai įvertino tokiam sprendimui turinčias reikšmės aplinkybes, be to, nesivadovavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismų praktikoje suformuotais neturtinės žalos dydžio kriterijais bei neatsižvelgė į analogiškose bylose priteisiamus žalų dydžius, visiškai neatsižvelgė į nuteistojo šeimyninę padėtį (augina du nepilnamečius vaikus), o nukentėjusiųjų interesams suteikė išskirtinę viršenybę, t. y. pirmosios instancijos teismas nesilaikė teisingos ir protingos pusiausvyros tarp padarinių bei kompensacijos dydžio, pažeidė sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Atsiliepimas

3. Nukentėjusiųjų Z. B. ir I. B. atstovė advokatė Sigita Mačytė-Šulskienė (toliau – nukentėjusiųjų atstovė) atsiliepime prašo atmesti nuteistojo R. J. apeliacinį skundą ir priteisti nukentėjusiosios Z. B. apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.1. Atsiliepime nurodoma, kad nėra jokio pagrindo sutikti su nuteistojo pozicija, jog pirmosios instancijos teismas nepilnai, nevisapusiškai, pažeisdamas baudžiamojo proceso įstatyme nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, šališkai ir neobjektyviai įvertino šioje byloje esančius įrodymus ir nepašalino esamų prieštaravimų, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas ir priėmė neteisingą bei neteisėtą nuosprendį. Atstovės vertinimu, byloje esančiais duomenimis neabejotinai nustatyta, kad nuteistasis R. J., būdamas atsakingas už darbų saugą ir sveikatą, nesiėmė jokių priemonių užtikrinti darbuotojui V. B. saugią darbo aplinką naudojant kolektyvines arba asmenines apsaugos priemones, saugančias nuo kritimo iš aukščio, prieš pradedant darbus AB „D“ statybvietėje, neįsitikino, jog įrenginys (trupintuvas) yra tinkamai paruoštas ir juo naudotis yra saugu, nesupažindino V. B. su trupintuvo naudojimo instrukcija – operatoriaus vadovu ir jo saugos dalimi ir neišdavė darbuotojui asmeninių apsaugos priemonių saugančių nuo kritimo iš aukščio. Šie nuteistojo veiksmai (pažeidimai), jų gausa, pobūdis ir pavojingumo laipsnis rodo itin didelį R. J. veiksmų nusikalstamą aplaidumą (nerūpestingumą) ir būtent šie jo veiksmai nulėmė darbuotojo V. B. mirtį.

3.2. Nuteistasis pripažįsta ir neginčija, kad jis atitinka BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjekto požymius, t. y. jis, dirbdamas pagal individualios veiklos pažymą, yra atsakingas už įmonės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą bei turi pareigą, susijusią su darbo saugos ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimu įmonėje. Tokią pareigą R. J. turėjo ir įvykio dieną – 2020 m. gruodžio 8 d., kuomet buvo atsakingas už darbuotojo V. B. saugą ir sveikatą. Pirmosios instancijos teismas neišplėtė nuteistojo, kaip darbdavio, pareigų ir atsakomybės už saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas įmonėje tokia apimtimi, kad jos viršytų tokių pareigų ir atsakomybės ribas bei nevertino jų platesne apimtimi nei nustatyta teisės aktuose. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad iš nuteistojo R. J. buvo reikalaujama didesnės atsakomybės negu objektyviai priklauso. Be to, V. B. 2020 m. lapkričio 23 d. ir 2020 m. gruodžio 7 d. darbdavio (R. J.) pasirašytais įsakymais buvo išsiųstas dirbti su trupintuvu į objektą (duomenys neskelbtini), todėl šis darbas V. B. tiesiogiai buvo pavestas nuteistojo bei vykdomas su pastarojo žinia ir pritarimu. Taigi nėra jokio pagrindo išvadai, kad nuteistasis 2020 m. gruodžio 8 d. nebuvo ar neturėjo būti atsakingas už darbuotojo V. B. saugą ir sveikatą.

3.3. V. B. pagal 2016 m. gegužės 1 d. neterminuotą darbo sutartį buvo priimtas dirbti operatoriaus pareigose. Pažymėtina, kad darbuotojas neturėjo pareigybės aprašymo, kuriame būtų aiškiai ir konkrečiai nurodytos jo darbo funkcijos, todėl dabar nuteistasis įvairiai interpretuoja ir pateikia savo versiją apie V. B. nustatytų ir pavestų darbo funkcijų tikrąją apimtį. Iš esmės, nuteistasis teigia, kad jo darbuotojas V. B., dirbdamas su trupintuvu, niekada ir jokiomis aplinkybėmis neturėjo ant jo lipti, netgi ant pakylos, skirtos įrenginio techninei priežiūrai atlikti, nes V. B. nebuvo pavesta atlikti trupintuvo techninės priežiūros ir (ar) remonto darbų. Pagal trupintuvo operatoriaus vadovą, užstrigimų šalinimas nėra priskirtas jo techninei priežiūrai, o yra būtent trupintuvo eksploatacijos dalis. Bylos duomenimis, dirbant su trupintuvu įvairūs užstrigimai pasitaikydavo gana dažnai, objekte dirbę asmenys žinojo ir turėjo sutartinius ženklus (sukryžiuotos rankos), žinojo jų reikšmę, t. y. kad turi būti sustabdytas darbas, nes trupintuvas užstrigo. Vertinant tai, kad su trupintuvu į objektą V. B. darbdavio buvo išsiųstas dirbti vienas, akivaizdu, jog operatoriaus atliekamos funkcijos apėmė ir užstrigimų šalinimą, kas pagal įrenginio Operatoriaus vadovą, yra priskiriama trupintuvo eksploatavimui, ir kurie (užstrigimai), esant reikalui buvo šalinami ir rankiniu būdu užlipus ant trupintuvo pakylos, skirtos techninei priežiūrai.

3.4. Nuteistojo teiginiai, kad V. B., sutrikus trupintuvo darbui, neturėjo atlikti jokių kitų veiksmų, jeigu sutrikimų negalima pašalinti trupintuvo valdymo sistema, vertintini kritiškai, jie neatitinka logikos, protingumo kriterijų ir byloje esančių duomenų. Priešingu atveju, jeigu, kaip teigia nuteistasis, atsiradus užstrigimui su trupintuvu dirbantis darbuotojas privalėjo nieko nedaryti, tada trupintuvo darbas būtų nuolat stabdomas ilgam laikui, kol į objektą atvyktų pats įmonės vadovas arba, jo teigimu, kiti, kažkokias atitinkamas žinias turintys asmenys. Pagal bylos duomenis taip niekada nebuvo daroma. Be to, jeigu už įrenginio techninę priežiūrą buvo atsakingas pats įmonės vadovas (R. J.), kaip teigiama apeliaciniame skunde, tuomet akivaizdu, kad nuteistasis nevykdė ir kitų savo pareigų – trupintuvo Operatoriaus vadovo dalyje „Techninė priežiūra“ nustatytų reikalavimų atlikti kasdienę ir kassavaitinę įrenginio techninę priežiūrą, pagal kurią, kasdien, prieš įjungiant mašiną, turi būti atliekami techninės priežiūros darbai (minimalūs reikalavimai), pagal kuriuos, be kita ko, turi būti patikrinamos visos apsaugos, ar jos uždėtos ir pritvirtintos. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nuteistasis pripažino, kad nei prieš pradedant darbą AB „D“ statybvietėje, nei bet kada vėliau, jis ten nuvykęs nebuvo, trupintuvo paruošto darbui neapžiūrėjo ir nepatikrino, t. y. jokių privalomų kasdienės ar kassavaitinės techninės priežiūros darbų neatliko.

3.5. Nuteistasis akivaizdžiai klaidina teismą apeliaciniame skunde nurodydamas kitokias aplinkybes ir keldamas naujas versijas. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nuteistasis tvirtino, kad V. B. nebuvo pavesta šalinti trupintuvo užstrigimų, o tai turėjo daryti AB „D“ paskirtas darbuotojas. Šios aplinkybės buvo akivaizdžiai paneigtos bylos įrodymais, liudytojų parodymais, kurie vienareikšmiškai patvirtino, kad joks AB „D“ darbuotojas jokiems darbams su trupintuvu nebuvo ir negalėjo būti skirtas, nes darbas su šia technika reikalauja specialiųjų žinių ir apmokymų, kurių nei vienas AB „D“ darbuotojas neturi. Apeliaciniame skunde jau teigiama, kad esant trupintuvo darbo sutrikimams, kurių negalima pašalinti trupintuvo valdymo sistema, V. B. visais atvejais turėjo apie tai pranešti nuteistajam ir pats neturėjo bei negalėjo imtis jokių papildomų veiksmų.

3.6. Byloje esantys duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad V. B. išsiųstas dirbti į AB „D“ statybvietę, nuo pat darbo joje pradžios iki įvykstant nelaimingam atsitikimui dirbo su techniškai netvarkingu įrenginiu, t. y. nesant ant trupintuvo platformos sumontuotos apsauginės tvorelės. Be to, 2021 m. balandžio 2 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys iš esmės patvirtina aplinkybę, kad apsauginiai turėklai buvo remontuoti, ant jų užfiksuotos virinimo žymės, kai kurios dalys skiriasi nuo likusios turėklų dalies, yra nepaveiktos korozijos, atnaujintos, nors, nuteistasis teigia, kad apsauginiai turėklai nebuvo nei remontuojami, nei tvarkomi. Nuteistojo teiginiai, kad V. B. buvo išsiųstas dirbti su techniškai tvarkingu įrenginiu yra paneigti objektyviais bylos duomenimis.

3.7. Dalis teisme apklaustų liudytojų nurodė, kad iki įvykstant įvykiui, V. B. neturėjo asmeninių apsaugos priemonių: kombinezono (specialių darbo drabužių), akinių, pirštinių, diržų ir pan. Be to, diržai, saugantys nuo kritimo iš aukščio, net nebuvo įtraukti į darbuotojui tariamai išduotų asmeninių apsaugos priemonių sąrašą. Taip pat nėra jokio pagrindo manyti, kad V. B. turėjo ir apsauginį šalmą, nes nei įvykio vietoje, nei kažkur šalia, pavyzdžiui, automobilyje, šalmas nebuvo rastas ir jokiuose procesiniuose dokumentuose neužfiksuotas. Nuteistasis, būdamas darbdaviu, nevykdė savo pareigų, nesirūpino darbuotojo sauga, t. y. neišdavė V. B. reikalingų asmeninių apsaugos priemonių.

3.8. Nuteistasis nesiėmė jokių veiksmų, kad prieš trupintuvo naudojimo pradžią AB „D“ statybvietėje, įrenginio pavojingose zonose, kuriose yra rizika darbuotojams nukristi iš aukščio, nebūtų tokių techninių galimybių, t. y. būtų naudojamos privalomos kolektyvinės apsaugos priemonės (visų pirma, apsauginiai turėklai), saugančios darbuotoją, judantį įrenginio techninei priežiūrai skirta pakyla, nuo kritimo iš aukščio. Transportavus trupintuvą į AB „D“ statybvietę, R. J. nepatikrino įrenginio, neįsitikino, kad darbo vietoje yra naudojamos visos privalomos saugos priemonės, nors turėjo visas galimybes patikrinti transportuotą ir darbui paruoštą trupintuvą AB „D“ statybvietėje, taip pat ir įsitikinti, kad ant įrenginio yra sumontuotos visos privalomos apsaugos priemonės, tačiau to nedarė.

3.9. Nors tiesioginių paties nelaimingo atsitikimo liudytojų nėra, tačiau, remiantis įvykio vietoje buvusio liudytojo D. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos jis patvirtino apklausiamas teisme, V. B. sustabdė vykdomus darbus parodydamas jam ženklą rankomis nebekrauti statybinio laužo į akmenskaldę. Tai buvo sutartinis ženklas, kad reikia sustabdyti darbus, jog akmenskaldė užstrigdavo. Įvykio vietoje buvę ir kartu su V. B. dirbę liudytojai patvirtino, kad užstrigimus šalindavo pastarasis, taip pat ir rankiniu būdu, jeigu tai buvo reikalinga, nes niekas daugiau su šia technika dirbti nemokėjo. Liudytojas D. J. parodė, kad nueidamas matė V. B. lipantį ant akmenskaldės. Aplinkybę, kad V. B. prieš įvykstant nelaimingam atsitikimui buvo užlipęs ant įrenginio ir nuo jo nukrito, patvirtina ir tiesiogiai su juo bendravę bei teisme parodymus davę liudytojai – medikai N. M. ir A. Č.. Be to, pirmosios instancijos teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas, kuris pateikė specialisto išvadą Nr. M 1380/2020(01), ne tik patvirtino savo išvadą, bet ir patikslino, kad sunkius padarinius (darbuotojo mirtį) sukėlė būtent kritimas iš aukščio. Teisme apklausti liudytojai, kurie matė V. B. įvykio vietoje, nurodė, kad jis gulėjo ant nugaros, šalia trupintuvo, galvoje buvo didelė žaizda, kuri kraujavo, aplink buvę asmenys neleido jam atsikelti, iki kol buvo medikų išgabentas į ligoninę.

3.10. Pagal bylos duomenis, nukritęs V. B. gulėjo būtent toje vietoje, virš kurios yra trupintuvo techninei priežiūrai skirta pakyla, todėl faktinė aplinkybė, kad V. B. būdamas ne mažesniame nei 2,45 metro aukštyje ant trupintuvo pakylos, skirtos įrenginio techninei priežiūrai atlikti, ir ja judėdamas, dėl nenustatytų priežasčių neteko pusiausvyros, nukrito ant žemės, dėl ko patyrė galvos sužalojimus, skundžiamame nuosprendyje nustatyta pagrįstai ir nekelia abejonių. Byloje nėra jokių duomenų, kad V. B. sužalojimus patyrė kitokiu nei nustatyta būdu, t. y. ne dėl kritimo iš aukščio.

3.11. Nėra jokio pagrindo manyti, kad į teismo posėdį iškviesti ekspertai paneigtų savo prieš tai pateiktas išvadas. Ikiteisminio tyrimo metu paskirta užduotis specialistui ir pateikta išvada bei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atlikta rašysenos ekspertizė kategoriškai patvirtina, kad V. B. nepatvirtino savo parašu, jog yra susipažinęs su trupintuvo operatoriaus vadovu, taip pat ir jo saugos dalimi, todėl tai sudaro neabejotiną pagrindą vertinti, kad darbuotojas nebuvo tinkamai supažindintas kaip saugiai dirbti su trupintuvu. Nuteistojo kategoriški teiginiai, kad tai buvo padaryta (V. B. buvo supažindintas) yra deklaratyvūs ir neabejotinai paneigti bylos duomenimis (specialisto išvada, ekspertizės aktu).

3.12. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes, reikšmingas skiriant bausmę ir tinkamai ją individualizavo. R. J. savo kaltės nepripažino, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam parinkta švelnesnė sankcijoje numatyta bausmės rūšis ir beveik dvigubai mažesnis dydis nei jos vidurkis, laikytina, kad paskirta bausmė yra ypač švelni, vertinant tai, jog sukelti ypač sunkūs ir negrįžtami padariniai – žmogaus mirtis. Taigi mažinti pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės nėra jokio pagrindo, nes, priešingu atveju, bausmės tikslai nebūtų pasiekti.

3.13. Be to, nėra ir jokio pagrindo manyti, kad nukentėjusiesiems buvo priteistas per didelis ar nepagrįstas žalos atlyginimas bei juos mažinti, nes pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino nukentėjusiųjų patirtos neturtinės žalos dydžius, atsižvelgė į R. J. kaltę, jo turtinę padėtį, nusikalstamos veikos padarinius ir kitus kriterijus. Nuteistasis neatsiprašė nukentėjusiųjų ir net nesistengė savo veiksmais sušvelninti atsiradusių pasekmių. Nuteistojo nuoseklus bei kategoriškas tvirtinimas, kad pats V. B. yra kaltas dėl savo žūties, leidžia suprasti, jog R. J. nesigaili dėl įvykusios nelaimės ir tai nukentėjusiuosius labai skaudina bei dar labiau didina jų išgyvenimus, todėl patirta tiek turtinė, tiek neturtinė žala turi būti atlyginta. Nukentėjusiosios Z. B. patirtą turtinę žalą patvirtina jos pateiktas civilinis ieškinys ir prie jo pridėti išlaidas pagrindžiantys dokumentai, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šią žalą priteisti yra pilnai pagrįstas.

3.14. Įvykęs nelaimingas atsitikimas dėl kurio netikėtai ir beprasmiškai žuvo V. B., jo artimiesiems – žmonai ir sūnui, sukėlė begalę ilgalaikių, ypač skaudžių, sunkių ir labai ilgą laiką besitęsiančių išgyvenimų. Nukentėjusieji patyrė didžiulį stresą, skaudžius išgyvenimus, sukrėtimą ir šoką, dėl ko pablogėjo jų fizinė ir emocinė sveikata. Po įvykio nukentėjusiesiems prireikė medikų pagalbos, psichologų, psichiatrų konsultacijų, jie ilgą laiką vartojo raminamuosius vaistus. Pirmosios instancijos teismo priteisti neturtinės žalos dydžiai nukentėjusiesiems ne tik neviršija teismų praktikoje priteisiamos neturtinės žalos dydžių tokio pobūdžio bylose, tačiau yra net mažesni. Nepaisant to, nukentėjusieji apsisprendė neskųsti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio šioje dalyje apeliacine tvarka, nes puikiai supranta, kad jokia pinigų suma negrąžins jiems nei šeimos nario, nei kompensuos sveikatos pablogėjimą, o toliau besitęsiantis procesas tik dar labiau gilins ir taip jau ilgą laiką neužgyjančias emocines žaizdas.

Šalies argumentai

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis R. J. ir jo gynėja advokatė Daiva Gadliauskienė pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė ir nukentėjusiųjų atstovė advokatė Sigita Mačytė-Šulskienė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo R. J. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

Žemesnės instancijos teismas

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, patenkinus gynybos prašymą, nuspręsta atlikti dalinį įrodymų tyrimą, papildomai apklausiant rašysenos ekspertus, pateikusius ekspertizės aktą ir konsultacinę išvadą pateikusį specialistą Aleksą Balsį.

6. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklaustas konsultacinę išvadą pateikęs ekspertas Aleksas Balsys, parodė, kad tyrimui buvo pateikti tiriamieji dokumentai, t. y. tiriamųjų dokumentų nuotraukos, buvo pateikti lyginamieji pavyzdžiai, lyginamųjų išvardintas skaičius išvardintas pirmame lape, tai buvo laisvieji lyginamieji pavyzdžiai, be ekspertinių lyginamųjų pavyzdžių. Nurodė, kad ištyrus tiriamuosius parašus ir sulyginus su lyginamaisiais pavyzdžiais, buvo nustatytas didelis variantiškusmas, kuris yra asmens gebėjimas skirtingai pasirašyti. Patikino, kad tiek tiriamuosiuose parašuose, tiek lyginamuosiuose pavyzdžiuose buvo didelis variantiškumas, buvo nustatyti pavieniai sutapimai ir skirtumai, ir tai buvo viena iš pagrindinių priežasčių, dėl ko buvo pateikta būtent tokia išvada. Požymiai buvo papildomai aprašyti konsultacinės išvados foto lentelėje. Paaiškino, kad variantiškumo požymis rodo asmens gebėjimą skirtingai pasirašyti, tačiau tai nereiškia, kad galėjo pasirašyti skirtingi asmenys, tai gali būti to paties asmens ypatumas, kai parašas nėra stabilus ir tie požymiai nėra stabilūs, ir asmuo, kiekvieną kartą pasirašydamas, šiek tiek varijuoja, gali skirtis formos, atskirų elementų, judesių kryptys gali skirtis, priklauso nuo asmens pasirašymo patirties, galimybių ir atitinkamai tas atsispindi parašuose. Variantiškumas buvo nustatytas tiek tiriamuosiuose parašuose, tiek lyginamuosiuose pavyzdžiuose, o tyrimui buvo pateikti tik laisvieji lyginamieji parašų pavyzdžiai, eksperimentiniai parašų pavyzdžiai pateikti nebuvo. Eksperimentiniai pavyzdžiai yra specialiai tyrimui skirti parašų pavyzdžiai, kurie paimami arba teisme, arba atsakingo ikiteisminio tyrimo pareigūno, o laisvieji pavyzdžiai yra parašai iš asmens asmeninės, darbinės srities. Taip pat posėdžio metu parodė, kad ir neturint eksperimentinių pavyzdžių galima daryti kategorišką išvadą, įvertinus turimus laisvuosius pavyzdžius. Turint tik eksperimentinius pavyzdžius, ekspertas turėtų susipažinti ir su laisvais, nes eksperimentiniai pavyzdžiai yra specialiai paruošti pavyzdžiai, kai asmuo pasirašo tam tikram tikslui. Šiuo atveju jis turėjo tik laisvuosius pavyzdžius. Ekspertas pritarė kolegės Alvidos Kačinskienės išsakytai pozicijai, kad variantiškumas yra natūrali žmogaus savybė, kad nėra vienodų parašų, bet priklauso nuo asmens gebėjimo, kaip jis rašo, kiek tai yra variantiški parašai, kiek skirtingi parašai, tai priklauso nuo žmogaus įgūdžių. Kalbant apie tuos požymius, kuriuos kolegė nagrinėjo, pavyzdžiui užraito pabaiga, tai užraitą jie vadina parašo baigiamąja dalimi, tai iš iliustracijos matyti, kiek skirtingas yra užraitas, jo formos ir besikeičiančios kryptys iš vienos į kitą pusę, yra šeši parašai ir visi užraitai yra skirtingi. Kita svarbi aplinkybė ta, kad ta pati „B“ raidė ir III elementas, kur kolegė aprašė, tai yra „B“ raidės apatinė dalis, tai taip, ji yra kilpinės formos, galima matyti - siauresnė, platesnė, ilgesnė, aukščiau, žemiau parašo eilutės linijos, tie požymiai yra labai stipriai svyruojantys. Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl pateikė tokią išvadą, tai vien dėl to, kad tie požymiai yra labai variantiški ir tikėtina, kad esant didesniam pavyzdžių skaičiui, būtų nustatoma daugiau skirtumų arba sutapimų, bet su esama lyginama medžiaga, kuri buvo pateikta, buvo tokia išvada. Aleksas Balsys parodė, kad buvo nustatyti trys sutapimai tarp laisvai pasirašytų parašų ir tiriamųjų ir trys skirtumai. Taip pat buvo ketvirtas požymis, priklausantis ir vienai, ir kitai grupei. Užraito krypties pasikeitimas, kuris keičiasi iš dominuojančios kairinės tiriamuosiuose iki dešininės atskiruose parašuose. Tiek tiriamuosiuose, tiek lyginamuosiuose pavyzdžiuose tas požymis yra aprašytas. Eksperto nuomone, tiek sutapimai, tiek skirtumai yra esminiai. Kiekvienas ekspertas vertina sutapimus ir skirtumus pagal savo kompetenciją ir nuožiūrą, ir priima sprendimą kurie požymiai yra svarbesni – ar sutapimai, ar skirtumai, ir jeigu ekspertų požiūriu arba sutapimų, arba skirtumų yra daugiau ir jie turi didesnę vertę, tai atitinkamai ekspertas ir priima tokį sprendimą. Nagrinėjamu atveju, parodė, kad jis vertino ir skirtumus, ir sutapimus, ir šie požymiai jam davė pagrindą padaryti tikėtiną išvadą. Tyrimo sėkmė priklauso nuo dviejų dalykų – tiriamojo objekto informatyvumo ir pakankamumo identifikacijai, o kitas svarbus kriterijus yra lyginamoji medžiaga, jos kokybė ir kiekybė, todėl tikėtina, kad kolegos turėjo kitokią lyginamąją medžiagą, ar daugiau lyginamosios medžiagos, todėl įvardinti, kurie yra esminiai sutapimai, negali. Ekspertas parodė, kad aplinkybės bei sąlygos turi reikšmės parašams. Parodė, kad jeigu žmogus pasirašo laisvai, patogioje aplinkoje ir jeigu žmogus pasirašo neįprastoje jam aplinkoje, tai jo parašai gali skirtis. Paaiškino, kad nepatogi rašymo vieta ar rašymo poza – stovint, atsirėmus, arba neįprastas rašymo paviršius, gali turėti įtakos parašo iškreipimui. Kalbant apie specifinius parašus, kur labai maža pasirašymo erdvė, šioje situacijoje gali varijuoti žmogaus parašo dydis, ir tie požymiai šiek tiek gali kisti. Komentuoti apie kolegės Alvidos Kačinskienės nurodytus 7 skirtumus atsisakė, nes nematė ekspertizės akto. Tyrimui buvo pateiktos originalų foto nuotraukos. Tyrimui ir jo eigai įtakos turi dokumento originalumas, viskas priklauso nuo foto nuotraukos kokybės, jeigu ta kokybė yra pakankama ir yra nustatomi, ir aprašomi tiek bendrieji, tiek specialieji požymiai, tai kokybiškos, spalvotos foto nuotraukos toje situacijoje pakanka. Eksperto įsitikinimu trys sutapimai yra esminiai, jie nėra atsitiktiniai, nes ir parašo transkripcijos sutampa, ir pagal bendruosius požymius yra sutapimų. Esant tai medžiagai (6 parašai), skirtumai buvo nustatyti, nebuvo rasta sutapimų su atskirais požymiais, tai atitinkamai tiek vieni, tiek kiti požymiai yra svarūs. Paaiškino, kad nėra galimybės tiksliai paaiškinti, kuom skiriasi esminiai sutapimai nuo neesminių sutapimų, kiekvieną kartą ekspertas individualiai sprendžia, kiek tie požymiai yra svarbūs ir tas požymių svarumas pagal tų požymių pobūdį – ar formos jungimui, išvestumui, nėra kažkokio imperatyvo, kur būtų pasakyta kokie požymiai yra svarbūs, kiekvieną kartą ekspertas sprendžia pagal kompetenciją, įsitikinimus. Individualūs požymiai būdingi konkrečiam asmeniui. Esminiai sutapimai yra – judesio forma ir išsidėstymas erdvėje, jungiant neraidinius elementus ir užraitą, tai yra užraito ir neraidinio elemento jungimo vieta ir forma, judesio forma, rašant neraidinius elementus, tai neraidiniai elementai yra tie, kurie yra taro raidinės parašo dalies ir užraito dalies. Šiuo metu prie sutapimų galima įvardinti dar vieną požymį, tai topografinis požymis, kuris gali būti kaip sutapimas, nes yra kylanti eilutės linija, rašant neraidinius elementus, šiek tiek kylantys į viršų. Ir judesio forma ir santykinis ištęstumas erdvėje rašant „B“ elemento apatinę dalį, tai yra III elemento apatinę dalį. Ekspertas parodė, kad sunku atsakyti dėl požymių, kiek yra svarūs ar nesvarūs, nes sutapimų gali būti visada, jeigu lyginami parašai, kurie yra panašūs pagal raidinę sandarą. Šioje situacijoje jeigu tai būtų imitacinio pobūdžio parašai, tai turėtų išsikreipti ir bendrieji požymiai (tempas, išlavinimas, spūdis ir kiti dalykai). Jeigu imitacinio pobūdžio parašas, tai natūraliai, mėgdžiodamas parašą turi arba sulėtinti tempą, arba kažkokie sustojimai turi būti, o čia yra pakankamai natūraliai pasirašyti parašai, vidutiniu ir greitesniu tempu. Paaiškino, kad alkoholio vartojimas bendrai gali turėti įtakos rašysenai, netgi emocinė būsena gali turėti įtakos rašysenai, bet šiuo atveju to nebuvo klausiama ir tai nebuvo aprašoma.

7. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklausta ekspertė Alvida Kačinskienė parodė dirbanti Lietuvos teismo ekspertizių centre rašysenos eksperte bei turinti 27 metų patirtį. Apklausiama ekspertė nesutiko su kolegos eksperto Alekso Balsio išsakytais paaiškinimais, nes variantiškumas yra viena iš esminių parašų ir rašysenos savybių, todėl variantiškumas privalo būti kiekvienu atveju. Papildomai pažymėjo, kad žmogus niekada nepasirašo du kartus vienodai, natūralus variantiškumas yra visada būdingas parašams, o jeigu nėra nustatytas variantiškumo, tai galimai techninė klastotė. Itin didelis variantiškumas parodo tai, kad žmogus neišlavintas ir kiekvienas parašas būna absoliučiai skirtingas, tada galima kalbėti apie nenatūralų variantiškumą. Patikino, kad nagrinėjamu momentu nustatytas parašų variantiškumas yra natūralus. Jeigu kalbant apie tiriamuosius parašus, tai jie visi pasirašyti natūraliai, nėra apvedžioti kažkokie, tai irgi yra tam tikras variantiškumas. Parodė, kad lyginant visumoje visą medžiagą esminių panašumų nebuvo nustatyta. Panašumų dažnai būna, tačiau esminiai panašumai nustatyti nebuvo. Paaiškino, kad parašo transkripcija „V“ ir „B“ monograma, parašoma „V“ raidė ir prie jos rašomas B ir trečias elementai, ir pirmas elementas lyg tai bendras su „V“ raide yra. „B“ III elementas, kur daroma kilpa, tai tos kilpos viršutinė dalis, „B“ III elemento baigiamoji dalis, tai tiriamuosiuose parašuose yra neženkli lankinė arba tiesi, o pavyzdžiuose labai ryškiai eina dešininė lankinė, toks net su iškilimu, arba lankas, arba net į kampą pereina, ir paskui pereina į lanką arba į kampą pačioje apatinėje dalyje. Išvadoje nurodė, kad visus tyrimui pateiktus parašus pasirašė vienas asmuo, nes tuomet nėra būtinybės kiekvieną parašą detaliai aptarti. Pakartotinai nurodė, kad parašai niekada nebus visi vienodi, kiekviename paraše bus tam tikrų variacijų, nėra būtina pasakyti kuriame konkrečiai paraše yra tas požymis, tiesiog nurodyti, kad yra toks požymis. Rašant apatinę dalį: tiriamuosiuose parašuose – kairinė lankinė visur, o pavyzdžiuose – kilpinė, grįžtamoji, dešininė lankinė, tiesi. Ekspertė parodė, kad parašai dėl skirtingų rašiklių, ar trumpo laiko tarpo nelabai gali kisti, gal po ilgo laiko žmogus gali patrumpinti, patobulinti parašą. Nebūna taip, kad pasikeistų iš esmės raidė, juolab transkripcija ta pati, tai nėra iš esmės pakeistas parašas, tiesiog vien skirtumai. Eksperimentinių parašų nebuvimas nedaro įtakos išvadai, vis tiek esminiai yra laisvieji pavyzdžiai. Parodė, kad esminių skirtumų yra užfiksuota 7, tai yra normalus kiekis, bet kartais ir ta kiekybė nėra būtina, nes vienus požymius gali parašyti kurie pasitaiko daugelio žmonių rašysenoje, bet šiuo atveju tai yra ne rašysena, čia yra parašai, o parašas būdingas kiekvienam žmogui kaip asmeninis jo dalykas. Požymio pasitaikymo dažnumas irgi svarbu, jeigu požymis yra dažnai pasitaikantis, tada jo vertė yra šiek tiek mažesnė. Patikino, kad eilučių siaurumas (parašo vieta) neturi įtakos, gali turėti įtakos parašo dydžiui, tačiau siauros eilutės esminės įtakos negali turėti. Jeigu parašas rašomas nepatogioje padėtyje, tai galėtų turėti įtakos kažkoks koordinacijos sutrikimas, kažkoks drebulys, bet ne esminiam parašo pakeitimui. Ekspertė nurodė, kad esminių sutapimų parašuose neįžvelgė. Nors ji ir skaitė konsultacinę išvadą, tačiau su ja nesutinka, kadangi jei sutapimai nėra esminiai, jie nėra minimi. Parodė, kad tiek specialisto išvada, tiek ekspertizės aktas yra du skirtingi dokumentai, kadangi specialistės tyrė vieną epizodą, o pas ją buvo du epizodai. Tikrai nėra taip, kad viskas iš specialisto išvados yra perkelta į ekspertizės aktą, niekada nieko nekopijuoja, o ekspertizės aktą surašė pati. Ekspertė paaiškino ir kaip vyksta tyrimas, kad kiekvienas specialistas/ekspertas atskirai susipažįsta su tyrimo medžiaga, pasako savo išvadas, pagrindinis ekspertas surašo aktą, bet kiekvienas atskirai savo išvados prieina, pagrindinis yra tas pirmasis ekspertas, kuris būna paminėtas. Ekspertizės akte nurodytų ekspertų išvados sutapo. Jeigu parašai yra nužiūrėti, pamėgdžiojant tikrus parašus, tai sutapimai turi atsirasti. Tačiau kolegos išsakytai pozicijai, kad yra neraidinis sutapimas, prieštarauja. Pavyzdžiuose tie neraidiniai yra gana dailūs, gana vienodi, o čia vienas didelis, kitas mažas, iškraipyti, įbėgis tarp jų gana didelis, vienas nuo kito toli, jos įsitikinu, jie visiškai skirtingi. Užraitas, sujungimas tai taip, yra grįžtamasis, ištęstas. Pamėgdžiojant parašą kažkas turi sutapti, bet didžioji dalis nesutampa ir tai jau šį tą reiškia. Patikino, kad pritarus eksperto pastaboms dėl kai kurių sutapimų, jos ekspertizės aktas nesikeistų, nes 7 skirtumai paraše tai yra labai daug. Sutapimų visada bus, skirtumų ne visada. Šiuo atveju panašumai nėra esminiai, nes yra labai daug skirtumų. Kalbant apie žmogų, kuris pasirašė, tai įvairiai, nėra apibrėžta kiek reikėtų duoti tų sutapimų, bet ji stengiasi, kad būtų virš 10, tai tada galima parašyti ir mažiau reikšmingesnį požymį, nerasi visų 14 sutapimų, kurie visi būtų labai reikšmingi. Mažai reikšmingi dėl to, nes pas daugelį žmonių pasitaiko ir tas užraitas su neraidiniais elementais sujungimas tai tikrai būna, arba kampas, arba kilpa, arba grįžtamas judesys. Čia vyrauja ne grįžtamas judesys, o kampas; nagrinėjamu atveju atvirkščiai – pavyzdžiuose labiau į kilpą einantis, o tiriamuosiuose vyrauja daugiau išsiplėtęs, daugiau į kampą.

8. Apeliacinės instancijos metu apklausta specialistė I. J. sutiko su ekspertės Alvidos Kačinskienės pozicija, jai pritarė. Jos manymu, variantiškumas yra normali savybė, kuri turi būti parašuose, ir šiuo atžvilgiu nustatė taip pat 7 skirtumus, ko pagrindu davė kategorišką neigiamą išvadą.

9. Baudžiamųjų bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis – pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis), bei prireikus ištaisyti bet kurias fakto (teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (teisės taikymo) klaidas, kurias galėjo padaryti pirmosios instancijos teismas, ir užtikrinti, kad išnagrinėtoje byloje būtų įvykdytas teisingumas. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų yra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Esminiu pažeidimu, pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, gali būti pripažįstami atvejai, kai apskųstame nuosprendyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-28-489/2016, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017 ir kt.). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų vertinimo teisingumas (neteisingumas) yra susijęs su nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitiktimi (neatitiktimi) bylos aplinkybėms ir jų patikrinimas yra apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Taigi klausimas, ar įrodymai teisingai įvertinti ir ar pagrįstai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiamas apeliacinės instancijos teisme (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-33/2010, 2K-33/2014, 2K-525-648/2015, 2K-117-303/2016).

10. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl apelianto nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto sprendimo priėmimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad vienas iš tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tas, jog byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai, vėliau sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-265/2011, 2K-458/2014, 2K-96-697/2017, 2K-294-648/2017, 2K-67-699/2018).

Dėl R. J. kaltės

11. Aukščiau išdėstyto teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos kontekste, įvertinus bylos medžiagą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir nuteistojo R. J. apeliacinio skundo argumentus, darytina išvada, kad apylinkės teismas, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas R. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 176 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė dėl jo kaltės. Teismas išvadas dėl nusikalstamos veikos aplinkybių, nuteistųjų kaltės padarė įvertinęs kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, kartu patikrinęs įrodymų patikimumą, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais apie atsietą, formalų ar nevisapusišką įrodymų vertinimą. Nuteistojo R. J. kaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje paminėtais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas visumoje suponuoja pagrįstą išvadą, jog sprendžiant R. J. kaltės klausimus, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo.

12. Baudžiamojoje byloje taip pat nėra pagrindo daryti kitokias išvadas dėl faktinių aplinkybių, atskleidžiančių R. J. kaltę. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė šias aplinkybes ir motyvuotas išvadas pagrindė įrodymais, kurių turinys papildo vienas kitą, susijungia į nuoseklią logišką grandinę. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nustatė visus būtinus BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius.

13. Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, jeigu dėl to įvyko sunkus ar mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe arba atsirado kitokių sunkių padarinių. BK 176 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, t. y. pripažįstant, kad asmuo padarė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimą, būtina nustatyti ne tik padarytą veiką, bet ir atsiradusius padarinius bei priežastinį ryšį tarp veikos ir šių padarinių. Nustatant priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusių padarinių būtina įvertinti, dėl kokių konkrečių darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų atsirado BK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai. Taikant už darbų saugą ar sveikatos apsaugą darbe atsakingam asmeniui baudžiamąją atsakomybę, be padarytų konkrečių norminių aktų reikalavimų pažeidimų nustatymo, turi būti konstatuota, kad šie pažeidimai ir tapo būtina sąlyga bei pagrindinė priežastis sunkiems padariniams kilti, taip pat turi būti įvertintos ir to asmens realios galimybės numatyti šių padarinių atsiradimą ir užkirsti jiems kelią (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-355-788/2016, 2K-321-303/2019). Pagal aktualų teisinį reguliavimą baudžiamoji atsakomybė pagal BK 176 straipsnį galima tik esant neatsargiai kaltės formai. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad darbuotojų sauga ir sveikata – visos prevencinės priemonės, skirtos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kurios naudojamos ar planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta. Vadovaujantis teismų praktika, sprendžiant, ar darbdavys ar jo įgaliotas atstovas pažeidė darbų saugos įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, kiekvienu atveju turi būti analizuojamas taikytinų teisės normų turinys.

14. BK 176 straipsnyje įtvirtinto darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo subjektas yra specialusis – darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Duomenų apie tai, kad R. J. individualiojoje įmonėje būtų įgaliotas kitas asmuo atsakingu už darbuotojų saugą ir sveikatą, nėra. Byloje esantis įmonės vadovo 2018 m. birželio 4 d. įsakymas Nr. 18/01 DS (3 t., b. l. 157), patvirtina, kad atsakingu už darbuotojų saugos ir sveikatos funkcijų atlikimą buvo paskirtas R. J., jam suteikta teisė užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, todėl apeliantas R. J., būdamas V. B. darbdaviu ir atsakingu asmeniu už darbuotojų saugos ir sveikatos funkcijų atlikimą, ne tik turėjo žinoti darbų saugos ir sveikatos reikalavimus, bet ir pagal jam išduotą darbų saugos pažymėjimą D Nr. 038350 (3 t., b. l. 158) žinojo darbų saugos ir sveikatos darbo vietoje reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

15. Byloje nekilo ginčo, kad V. B. dirbo įmonėje pagal 2016 m. gegužės 3 d. sudarytą neterminuotą darbo sutartį Nr. 160503-01 operatoriaus pareigose ir kad darbas buvo susijęs su žiauniniu trupintuvu, (3 t., b. l. 29-31), taip pat ir dėl to, kad R. J. 2020 m. gruodžio 7 d. įsakymu (3 t., b. l. 34) V. B. nuo 2020 m. gruodžio 7 d. iki 2020 m. gruodžio 11 d. buvo išsiųstas dirbti su trupintuvu „S“ į AB „D“ objektą – adresu (duomenys neskelbtini).

16. Nors apeliantas skunde neginčija fakto, kad buvo atsakingas už individualios įmonės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą bei turėjo pareigas, susijusias su darbo saugos ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimu įmonėje (t. y. kad įvykio metu atitiko specialaus subjekto reikalavimus BK 176 straipsnio kontekste), jis kartu akcentuoja, kad jo pareigos ir atsakomybės užtikrinti saugias bei sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas įmonėje apimtis nėra beribė ir yra susijusi tik su įmonės darbuotojų atliekamais darbais, kuriuos jis (R. J.) tiesiogiai paveda atlikti arba šie darbai atliekami su nuteistojo žinia ir pritarimu. Apelianto pozicija, kad nukentėjusysis V. B. nebuvo atsakingas už trupintuvo techninės priežiūros darbus ir (ar) jo remontą, ir atsiradus gedimui ar sutrikimui, šis visuomet privalėdavo informuoti nuteistąjį R. J..

17. Įvertinus kaltinime ir skundžiamame nuosprendyje R. J. inkriminuojamus pažeistus teisės aktus, nustatyta, kad jie inkriminuoti tinkamai. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, neišplėtė nuteistojo, kaip darbdavio, pareigų ir atsakomybės už saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas įmonėje tokia apimtimi, kad jos viršytų tokių pareigų ir atsakomybės ribas ir nevertino jų platesne apimtimi nei nustatyta teisės aktuose. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo spręsti, kad iš nuteistojo buvo reikalaujama didesnės atsakomybės negu objektyviai jam priklausė.

18. Be to, šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad atitinkama nuteistojo pozicija nebuvo nuosekli, dėl ko jo parodymų patikimumas šioje dalyje kelia abejonių ir vertintinas tik kaip siekis išvengti arba sušvelninti savo asmeninę atsakomybę. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apeliantas nurodė kiek kitokią versiją, jog užsakovas AB „D“ privalėjo paskirti papildomą darbuotoją V. B., o apeliaciniame skunde nurodė, kad pats buvo atsakingas už trupintuvo techninę būklę. Vis tik pagal trupintuvo operatoriaus vadovą, užstrigimų šalinimas nėra priskirtas jo techninei priežiūrai, o yra trupintuvo eksploatacijos dalis. Liudytojas D. K. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad jeigu statybinis laužas neužstringa trupintuve, tada nėra reikalo lipti ant trupintuvo, bet jei užstringa, tada operatorius lipa valyti. Be to, jis patvirtino, kad su šia technika visada dirbo tik operatorius V. B., kuris lipdavo ir valyti. Dirbant ne kartą matė, kaip V. B. lipo ant trupintuvo. Liudytojas D. J. parodė, kad buvo matęs kaip V. B. buvo užlipęs krapštyti užstrigusio statybinio laužo. Parodė, kad užstrigus trupintuvui ir jame esančiam statybiniam laužui, V. B. išlipdavo iš mašinos ir gestu parodydavo sustoti, iki kol sutvarkydavo trupintuvą praeidavo ir 10 min., ir 20 min., priklauso nuo to kaip pastrigę. Nustačius, kad trupintuvas darbo dienos metu bent 1 – 2 kartus užstrigdavo, pagal apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, darbdavys (R. J.) arba specializuotos įmonės darbuotojas turėtų visuomet būti netoliese, kad galėtų atlikti techninius darbus. Abejoti tokiu skundo argumentu leidžia ir tai, kad jeigu kiekvienu trupintuvo užstrigimo atveju būtų kviečiamas įmonės vadovas, šiuo atveju R. J., arba kviečiamas specializuotos įmonės darbuotojas, būtų sugaišta labai daug laiko, ženkliai sumažėtų darbo našumas, kas netenkintų paslaugą užsisakiusios įmonės.

19. Be to, įrenginio vadovo dokumente (instrukcijoje) nurodyta, kad prieš įjungiant mašiną privaloma atlikti techninės priežiūros darbus (vizualiai), pagal kuriuos, be kita ko, turi būti patikrinamos visos apsauginės priemonės (tvorelės), ar jos yra ir yra tinkamos eksploatacijai, nepažeistos. Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme apeliantas pripažino, kad nei prieš pradedant darbą AB „D“ statybvietėje, nei bet kada vėliau, jis į tą objektą nuvykęs nebuvo, paruošto darbui trupintuvo neapžiūrėjo ir nepatikrino, vadinasi realių techninės priežiūros darbų jis neatliko.

20. Apeliantas teigia, kad neturėjo jokios realios galimybės užtikrinti saugias darbo sąlygas darbuotojui, nes prie nelaimingo atsitikimo kilimo prisidėjo paties V. B. rizikingas ir savavališkas elgesys. Toks teiginys yra nepagrįstas objektyviais duomenimis ir atmestinas kaip apelianto gynybinė versija. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos duomenis teisingai nustatė, kad nagrinėjamu atveju vykdant darbus aukštyje nebuvo naudojamos kolektyvinės arba asmeninės apsaugos priemonės, saugančios nuo kritimo iš aukščio, ir šios aplinkybės buvo nelaimingo atsitikimo priežastis bei pagrindinė sąlyga. Nelaimingo atsitikimo galimai būtų buvę galima išvengti, jeigu būtų naudojamos kolektyvinės apsaugos priemonės (apsauginiai turėklai), kurių buvimą privalėjo užtikrinti nuteistasis R. J., arba asmeninės apsaugos priemonės, saugančios nuo kritimo iš aukščio. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad trupintuvas „S“ neatitiko įrenginio gamintojo reikalavimo, R. J. privalėjo užtikrinti, kad visi apsauginiai įtaisai būtų sumontuoti prieš įrenginio eksploatavimo pradžią, tačiau to nepadarė.

21. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad iki išvežant trupintuvą į AB „D“ statybvietę bei iki nelaimingo atsitikimo jis nebuvo informuotas apie apsauginių turėklų pažeidimus ir jiems reikalingą remontą, o jo manymu, vien tai, kad praėjus kelioms dienoms po nelaimingo atsitikimo jo (R. J.) vadovaujamos įmonės priklausančiose teritorijose buvo rasti apsauginiai turėklai, nesudaro pagrindo išvadai, kad jis nesirūpino darbų sauga; akcentuotina, kad kai kurios apsauginės tvorelės bei turėklai nebuvo tinkamos būklės naudojimui, nes iš 2021 m. balandžio 2 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad dalis turėklų buvo paveikti korozijos, dalis turėklų buvo virinti bei priveržti ne gamykliniais varžtais, dalis turėklų tiesiog išimami lengvu rankos judesiu. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, šiame kontekste nustatyta viena iš esminių aplinkybių, kurios nuteistasis pats neneigia, jog trupintuvo apsauginius turėklus rado įmonės dirbtuvėse po įvykio praėjus kelioms dienoms, o kas ten juos padėjo, nuteistasis iki šiol nenustatė.

22. Apeliantas skundu ginčija ir tą aplinkybę, kad jis neprivalėjo darbuotojui, trupintuvo operatoriui V. B. suteikti diržų, skirtų dirbti aukštyje, tačiau ir su šia aplinkybe teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti, kadangi trupintuvo „S“ operatoriaus vadovo „QJ341-lt-030712“ „Saugos dalies“ 1.12.7., 1.2., 1.12.4. punktų reikalavimuose aiškiai nurodyta, kad „<... >negalima naudoti šios įrangos, jei kurie nors apsaugai ar saugos prietaisai yra demontuoti arba nėra sumontuoti tinkamai<...>“, kad „...lipdami į 2 m (apytiksliai 6 pėdų) ar didesnį aukštį nuo žemės, visada naudokite pagal CE reikalavimus sertifikuotą saugos diržų komplektą <...>“, bei „Techninės priežiūros“ dalies 6.1. punkto reikalavimus, pagal kuriuos „<...> kadangi atliekant kai kuriuos techninės priežiūros darbus, juos tenka atlikti būnant dideliame aukštyje ir yra kritimo pavojus, tai, dirbdami dideliame aukštyje, laikykitės šių nurodymų: techninei priežiūrai atlikti skirtos pakylos turi būti sumontuotos; visi turėklai turi būti įtvirtinti; visos kopėčios turi būti nuleistos ir įtvirtintos; darbuotojai turi naudoti saugos diržų komplektą <...>“. Nepaisant to, trupintuvo operatoriaus vadove įvardinti saugos diržai, apsaugantys nuo kritimo iš aukščio, nebuvo įtraukti į darbuotojui išduodamų asmeninių apsaugos priemonių sąrašą.

23. Apeliaciniu skundu taip pat keliama abejonė, ar nukentėjusysis V. B. apskritai buvo užlipęs ant trupintuvo. Skunde akcentuojama, kad byloje nustatyta, kad įvykio metu V. B. buvo vienas ir niekas iš statybvietėje buvusių AB „D“ darbuotojų nematė, kokiu būdu V. B. patyrė sužalojimus. Be to, nurodoma, kad 2021 m. kovo 23 d. specialisto išvadą davusi ekspertė J. R., apklausiama teisiamajame posėdyje pripažino, kad objektyvių duomenų, jog V. B. nukrito nuo trupintuvo aikštelės, skirtos techninei priežiūrai atlikti, prie kurios nebuvo sumontuoti apsauginiai turėklai, jai pateikta nebuvo ir iš esmės ji, kaip specialistė, išvadas davė remdamasi jai pateiktais tikėtinais bylos duomenimis. Su tokia gynybos versija nėra pagrindo sutikti. Nors liudytojas D. J. teisme iš dalies pakeitė parodymus, nurodydamas, kad nematė kaip V. B. lipo ant trupintuvo pakylos, nepatvirtino, kad būtų matęs ir užlipusį ant trupintuvo pakylos, kadangi sustabdęs ekskavatoriaus darbą jis išėjo; kita vertus, jis patvirtino kad matė V. B. išlipusį iš automobilio, iš kurio valdė nuotoliniu būdu trupintuvą ir einantį link trupintuvo. Be to, jis parodė, kad kai V. B. išlipo iš mašinos, buvo be šalmo su vasariška kepure. Teisėjų kolegijai nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta pagrįsta išvada, kad nors byloje nėra asmenų tiesiogiai mačiusį nelaimingą įvykį, tačiau byloje taip pat nėra jokių duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kad V. B. sužalojimus patyrė kitokiu nei nustatyta būdu, t. y. ne dėl kritimo iš aukščio. Pirmosios instancijos teisme apklausti skubios medicinos pagalbos darbuotojai N. M. ir A. Č., patvirtino, kad jiems atvykus į įvykio vietą pats nukentėjusysis V. B. papasakojo, jog prieš įvykstant nelaimingam atsitikimui buvo užlipęs ant įrenginio ir nuo jo nukrito. Abejoti šių asmenų parodymais apylinkės teismas neturėjo pagrindo, kadangi minėti liudytojai parodymus teisme davė būdami įspėti dėl melagingų parodymų davimo ir apie gresiančią atsakomybę. Papildomai skubios medicinos pagalbos medikė nurodė, jog transportuojant nukentėjusįjį į Vilniaus Lazdijų ligoninę, jis buvo stabilus, sąmoningas, nebuvo praradęs sąmonės, skausmu nesiskundė, prašė leisti atsisėsti, atsisėsti neleido, nes buvo imobilizuotas. Nenustatytos aplinkybės, kodėl atvykusiems medikams nukentėjusysis būtų turėjęs meluoti apie tikrąsias nelaimingo atsitikimo aplinkybes, tokių aplinkybių nenurodė ir apeliantas. Be to, pagal bylos duomenis, nukritęs V. B. gulėjo būtent toje vietoje, virš kurios yra trupintuvo techninei priežiūrai skirta pakyla.

24. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. rugpjūčio 25 d. specialisto išvadoje Nr. 1-1657 (21) nurodyta, kad 1. Dokumento 2016 m. gegužės 7 d. „Darbuotojo asmeninių apsauginių priemonių apskaitos kortelė Nr. 1“ reversinėje pusėje „Asmeninių apsauginių priemonių išdavimas“ esančiose 16 (šešiolikoje) stulpelio „gavėjo parašas“ eilučių pasirašė ne V. B.. 2. Mobilaus žiauninio trupintuvo „S“ operatoriaus vadovo „“ vienuoliktame puslapyje, dalyje „1. Saugos dalis“, rankraštinį įrašą „V. B.“ parašė ir šalia pasirašė ne V. B. (2 t., b. l. 133-135). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. vasario 28 d. ekspertizės akte Nr. 11-243 (23) nurodyta, kad 1. 2016 m. gegužės 7 d. darbuotojo asmeninių apsauginių priemonių apskaitos kortelės Nr. 1 reversinėje pusėje, lentelės „Asmeninių apsauginių priemonių išdavimas“ stulpelyje „gavėjo parašas“, šešioliktoje eilutėje, V. B. vardu pasirašė ne V. B.. 2. Mobilaus žiauninio trupintuvo „S“ operatoriaus vadovo „“ 11 puslapio dalyje „1. Saugos dalis“, šalia rankraštinio įrašo „V. B.“, pasirašė ne V. B. (8 t., b. l. 14-16). Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo tiek specialisto išvadą, tiek ekspertizės aktą, tiek ir specialisto A. Balsio konsultacinę išvadą, darė pagrįstas išvadas, kodėl suteikia prioritetą ekspertizės aktui ir kodėl nesivadovauja konsultacine išvada. Tokiems apylinkės teismo motyvams pritartina. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme rašysenos ekspertas Aleksas Balsys tvirtino pateiktą konsultacinę išvadą, nurodydamas, kad esant itin dideliam variantiškumui, nustačius pavienius sutapimus ir skirtumus, nėra galima nustatyti ar minėtuose dokumentuose pasirašė būtent V. B.. Ekspertė Alvida Kačinskienė laikėsi ekspertizės akto išvadų, nesutiko su specialisto A. Balsio paaiškinimais, ir duodama parodymus patikino, kad parašų variantiškumas yra viena iš esminių parašų ir rašysenos savybių. Dar viena iš esminių savybių yra ta, kad žmogus niekada nepasirašo du kartus vienodai, natūralus variantiškumas yra visada būdingas parašams, jeigu nėra variantiškumo, galima įtarti, kad tai techninė klastotė. Patikino, kad nagrinėjamu atveju parašų variantiškumas yra absoliučiai natūralus. Be to, ekspertė parodė, kad lyginant visumoje visą medžiagą esminių parašų panašumų nebuvo nustatyta. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija sutikti su nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir priimti priešingą sprendimą, negu priėmė pirmosios instancijos teismas, neturi pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis specialisto išvada ir ekspertizės aktu darė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad R. J., būdamas darbdaviu ir atsakingu už darbų saugą ir sveikatą įmonėje, V. B. neinstruktavo (nesupažindino) su trupintuvo saugaus darbo reikalavimais.

25. Gynyba baigiamojoje kalboje akcentavo, kad byloje nėra nustatytas priežastinis ryšys tarp R. J. padarytų veiksmų ir kilusių padarinių – V. B. mirties.

26. Akcentuotina, kad teismų praktikoje nuosekliai formuojama taisyklė, kad teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių gali būti konstatuotas, kai veika buvo būtina padarinių kilimo sąlyga (be jos ši nebūtų kilusi), taip pat kai ji lėmė padarinių atsiradimą (buvo esminė ir veikianti padarinių kilimo priežastis). Tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, bet kelių priežasčių, būtina įvertinti, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo kaltininko veika, palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-597/2007, 2K-381/2011, 2K-386/2012, 2K-322-511/2016, 2K-7-74-788/2019 ir kt.). Tokiais atvejais svarbus argumentas konstatuoti priežastinį ryšį yra tai, kad, atsižvelgiant į visumą nustatytų aplinkybių, vertinama veika išsiskiria iš kitų priežasčių, nes būtent ji esmingai padidino padarinių atsiradimo riziką, suaktyvino kitas priežastingumo grandinėje esančias aplinkybes ir taip žalingų padarinių atsiradimo tikimybę pavertė tikrove. Ši teorija yra ypač aktuali sprendžiant nerūpestingos veikos nulemtus padarinius ir (ar) tais atvejais, kai reikia vertinti ir išskirti iš kelių priežasčių tą pagrindinę, nulėmusią žalingus padarinius priežastį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390-1073/2017, 2K-7-74-788/2019, 2K-70-788/2023).

27. Įvertinus baudžiamosios bylos duomenis, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad tarp R. J. inkriminuotos veikos ir kilusių padarinių buvo tiesioginis priežastinis ryšys. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog R. J., būdamas darbdaviu ir būdamas atsakingu savo įmonėje už darbų saugą ir sveikatą, turėdamas pareigą užtikrinti, kad įmonėje būtų naudojamos tik techniškai tvarkingos darbo priemonės, atitinkančios darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, kurios atitiktų įrenginio gamintojo reikalavimus, t. y. nebūtų galima trupintuvu naudotis, jei trupintuvo apsauginiai turėklai yra demontuoti arba nėra tinkamai sumontuoti, nesiėmė priemonių ir neužtikrino, kad trupintuvas „S“, prieš įrenginio eksploatavimo pradžią būtų techniškai tvarkingas ir atitiktų įrenginio gamintojo reikalavimus, t. y., kad trupintuvo aikštelėje būtų sumontuoti privalomi turėklai, tam, kad būtų išvengta nepageidaujamų ir pavojingų pasekmių, ir nebūtų galima trupintuvu naudotis, jei jo apsauginiai įtaisai (turėklai) yra demontuoti arba nėra tinkamai sumontuoti, tokiu būdu elgėsi nusikalstamai nerūpestingai, be to, nuteistasis R. J. savo įmonės darbuotojo V. B. neinstruktavo kaip saugiai dirbti ir atlikti pavestus darbus su trupintuvu, neišdavė darbuotojui privalomų asmeninių apsaugos priemonių – diržų saugančių nuo kritimo iš aukščio, dėl ko V. B., 2020 m. gruodžio 8 d., 9.56 val., darbo metu būdamas ne mažesniame nei 2,45 m. aukštyje ant trupintuvo „S“ pakylos, skirtos įrenginio techninei priežiūrai atlikti, ir ja judėdamas, nebūdamas supažindintas su įrenginio saugos reikalavimais, nebūdamas aprūpintas privalomomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis – diržais saugančiais nuo kritimo iš aukščio – ir dėl to objektyviai negalėdamas jomis naudotis, dėl nenustatytų priežasčių neteko pusiausvyros, nukrito ant žemės ir nuo patirtų galvos sužalojimų visumos 2020-12-08, 13.58 val., ligoninėje mirė, yra teisinga ir pagrįsta baudžiamosios bylos duomenimis. Remiantis viso baudžiamojo proceso metu ištirtiems įrodymams, konstatuotina, kad R. J. pažeidė kaltinime nurodytų teisės aktų ir trupintuvo Operatoriaus saugos vadovo reikalavimus, nes būdamas darbdaviu ir kartu atsakingu savo įmonėje už darbų saugą ir sveikatą, pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes – individualios įmonės vadovas, aukštojo išsilavinimo, išklausęs darbų saugos ir sveikatos mokymus, savo įmonėje paskirtas atsakingu už darbuotojų saugos ir sveikatos darbe reikalavimų laikymąsi, turėjo ir galėjo tai numatyti, kad dėl išvardintų reikalavimų pažeidimų gali įvykti nelaimingas atsitikimas, todėl nuteistajam teisingai kvalifikuota nusikalstama veika, numatyta BK 176 straipsnio 1 dalyje.

28. Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. birželio 21 d. nuosprendis dalyje dėl apelianto kaltės yra teisingas ir pagrįstas, jį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Dėl paskirtos bausmės ir jos dydžio

29. Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su paskirtos baudos dydžiu. Teigia, kad nors skundžiamu nuosprendžiu R. J. paskirta švelnesnė BK 176 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, tačiau apylinkės teismas visiškai neargumentavo skiriamos baudos dydžio, kas anot apelianto, laikytina procesiniu pažeidimu. Jo įsitikinimu, atsižvelgiant į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis ir kitas reikšmingas šios baudžiamosios bylos aplinkybes, R. J. parinktas baudos dydis yra per didelis ir net dešimt kartų didesnis nei baudžiamuoju įstatymu nustatytas minimalus dydis (BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punktas).

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

31. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, Nr. 2K-132-942/2016, 2K-253-699/2018, 2K-123-697/2021). Be to, atkreiptinas dėmesys į formuojamą teismų praktiką, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, o apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).

32. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas paskirdamas bausmę R. J. ir nustatydamas jos dydį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė. Byloje nustatyta, kad R. J. nuteistas už BK 176 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą. Už šio nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Nagrinėjamu atveju nuteistajam parinkta švelniausia bausmės rūšis – bauda. Vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punktu, už neatsargaus nusikaltimo padarymą skiriama nuo 20 MGL iki 750 MGL dydžio bauda. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmė R. J., konstatavo, kad jis padarė vieną neatsargų nusikaltimą asmens socialinėms teisėms, kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą nepripažino, jo padaryta veika sukėlė itin sunkias pasekmes – žmogaus žūtį. Apylinkės teismas tiek parinkdamas bausmės rūšį, tiek nustatydamas jos dydį pagrįstai nenustatė nei jo atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Be kita ko, pažymėjo, kad jis yra vedęs, dirbantis, praeityje neteistas ir nuo baudžiamosios atsakomybės nebuvo atleistas, baustas administracinių nusižengimo kodekso nustatyta tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Apylinkės teismas paskyrė 200 MGL (10 000 eurų) dydžio baudą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, įvertinęs visų aplinkybių visumą, pagrįstai skyrė baudą, už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje, paskirtos bausmės dydis yra beveik du kartus mažesnis nei bausmės vidurkis.

Dėl pareikšto civilinio ieškinio ir jo dydžio

33. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkindamas nukentėjusiųjų civilinius ieškinius, priteisė neproporcingai dideles pinigines sumas, netinkamai įvertino tokiam sprendimui turinčias reikšmės aplinkybes, nesivadovavo Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismų praktikoje suformuotais neturtinės žalos dydžio kriterijais bei neatsižvelgė į analogiškose bylose priteisiamus žalų dydžius, neatsižvelgė į nuteistojo šeimyninę padėtį (augina du nepilnamečius vaikus), o nukentėjusiųjų interesams suteikė išskirtinę viršenybę, t. y. pirmosios instancijos teismas nesilaikė teisingos ir protingos pusiausvyros tarp padarinių bei kompensacijos dydžio, pažeidė sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

34. Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalimi, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 112 straipsnio 1 dalis).

35. Vadovaujantis Civilinio kodekso CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, žala – tai asmens turto netekimas arba sugadinimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pažymėtina, kad tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (kasacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-127-/2012, 3K-3-286-313/2017, 3K-3-148-248/2019, e3K-3-164-1075/2019 ir kt.).

36. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nukentėjusioji ir civilinė ieškovė Z. B. buvo pareiškusi civilinį ieškinį (2 t., b. l. 29-34; 7 t., b. l. 156-162), kuriuo prašė priteisti iš R. J. 44 343,43 Eur turtinei žalai atlyginti, 250 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo ieškinio pareiškimo dienos iki visiško atsiskaitymo ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nurodyta, kad prašomą priteisti turtinę žalą sudaro: 4 250 Eur kapavietės sutvarkymas, 200 Eur Šv. mišių už mirusįjį V. B. užsakymas (1, 3, 6, 9 mėn. po mirties) už kiekvienas Šv. mišias po 50 Eur; 100 Eur Šv. mišių už mirusįjį V. B. užsakymas 1 metų po mirties, 1084,60 Eur pietūs minint 1 metų mirties metines, 100 Eur užmokestis giedotojams minint 1 metų mirties metines, 540 Eur psichologo konsultacijos, 41 380,83 Eur negautos pajamos, iš viso – 47 655,43 Eur, nukentėjusiajai atlyginta 3 312 Eur, todėl neatlyginta 44 343,43 Eur dydžio turtinės žala. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiajai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apskaičiavo ir 2022 m. spalio 26 d. mokėjimo nurodymu išmokėjo Z. B. 57787,17 Eur dydžio vienkartinę išmoką. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nukentėjusioji Z. B. 2020 m. gruodžio 8 d. mirus jos sutuoktiniui tikėtina neteko 99168 Eur pajamų, todėl šioje dalyje (44 343,43 Eur) civilinį ieškinį tenkino pilna apimtimi. Pirmosios instancijos teismas sprendimą tenkinti civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai argumentavo tuo, jog išlaidos yra susijusios su mirusiojo sutuoktinio kapavietės sutvarkymu, gedulingais pietumis minint vienerius metus po mirties, išlaidų nukentėjusiajai teiktoms psichologo paslaugoms apmokėti, yra pagrįstos į bylą pateiktais dokumentais; o kitos išlaidos – mirusiojo atminimui pagerbti Šv. Mišių (1, 3, 6, 9 mėn. ir 1 metų po mirties atminti ) užsakymas – 300 Eur, bei 100 Eur giedotojų paslaugoms, yra susijusios su papročiais ir religinės bendruomenės tradicijomis, nurodytų išlaidų dydis, nors ir nėra pagrįstas jų apmokėjimą patvirtinančiais dokumentais, tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė, kad minėtos išlaidos buvo objektyviai būtinos ir yra protingo dydžio. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šioje dalyje skundžiamo nuosprendžio argumentus laiko pagrįstais.

37. Kita vertus, dėl negautų pajamų kaip turtinės žalos akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas jos dydį, vadovavosi išskirtinai civiliniame ieškinyje pateiktais skaičiavimais, pagal juos darydamas prielaidą, kad V. B. būtų gyvenęs ir dirbęs iki 70 metų, todėl darė išvadą, kad nuo nelaimingo atsitikimo, kurio metu V. B. buvo 54 metų amžiaus jis (V. B.) galėjo gyventi 16 metų. Teismas nurodė, kad V. B. esant gyvam, jo galėtos gauti pajamos, skaičiuojant vidutinį 1033 Eur dydžio darbo užmokestį per mėnesį sudarytų 198336 Eur ((12 mėn. x 16 metų) x 1033 Eur), ½ dalis šios sumos sudarytų 99168 Eur (198336 : 2 = 99168), todėl apylinkės teismo manymu, nukentėjusioji Z. B. 2020 m. gruodžio 8 d. mirus jos sutuoktiniui tikėtina neteko 99168 Eur pajamų.

38. CK 6.283 straipsnyje, nustatančiame deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, padarytą sužalojant fizinio asmens sveikatą, atskleidžiama nuostata, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų, jei jis nebūtų sužalotas. Pagal šią nuostatą nukentėjusiajam turi būti atlyginamos negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu sveikata nebūtų sužalota. Tokias negautas pajamas paprastai sudaro sumažėjęs darbo užmokestis ar kitokios pajamos, kurias praranda nukentėjusysis dėl sveikatos sužalojimo, tapęs visiškai ar iš dalies nedarbingas. Negautos pajamos yra nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią sutrukdė gauti neteisėti nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmai. Šie nuostoliai atsiranda dėl žalos, padarytos pagrindiniam objektui, kuris naudojamas pajamoms gauti, arba pareigos nedelsiant atlyginti padarytą žalą nevykdymo. Ar patirtus nuostolius galima laikyti negautomis pajamomis, sprendžiama pagal tai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai buvo tikėtasi jas gauti; 3) ar jos negautos dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-12/2005).

39. Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 2 dalimi, išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

40. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusioji iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apskaičiavo ir 2022 m. spalio 26 d. mokėjimo nurodymu (7 t., b. l. 161-162) išmokėjo Z. B. 57 787,17 Eur dydžio vienkartinę išmoką.

41. Įvertinus pateiktą civilinį ieškinį su priedais, taip pat pirmosios instancijos teismo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškinio dydis turtinės žalos apskaičiavimo dalyje dėl negautų pajamų yra paremtas išskirtinai prielaidomis, o tikslus civilinio ieškinio dydžio šioje dalyje apskaičiavimas yra negalimas neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo. Konstatuotina, kad negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne hipotetinės.

42. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš nuteistojo R. J. civilinei ieškovei Z. B. priteista 44343,43 Eur (keturiasdešimt keturių tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt trijų eurų keturiasdešimt trijų centų) suma turtinei žalai atlyginti mažintina iki 2 962,60 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų šešiasdešimties centų); taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 2 dalimi, pripažintina civilinės ieškovės Z. B. teisė į civilinio ieškinio dalyje dėl negautų pajamų patenkinimo, ir, klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

43. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytas neturtinės žalos atlyginimo ir apskaičiavimo mechanizmas. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į: jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis – priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių duomenų, teismas atsižvelgia ir į tokias neturtinės žalos dydžio nustatymo aplinkybes kaip individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija, socialinė padėtis ir kt.), itin ciniškas elgesys su nukentėjusiuoju, nukentėjusio asmens didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti arba jai padidėti, žalą padariusio asmens elgesys po veikos padarymo ir pan. Neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.) ar (ir) dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan.). Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio pasekmės vertinamos ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jos turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt. Teismas atsižvelgia į žalą padariusio asmens kaltės formą ir rūšį. Asmeniui veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir pan., paprastai padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju. Atlygintinos neturtinės žalos dydžiui įtakos turi žalą padariusio asmens turtinė padėtis, t. y. jo turimas turtas ir gaunamos pajamos. Nustatant neturtinę žalą, įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, padarytos nusikaltimais žmogaus gyvybei, sveikatai, seksualinio apsisprendimo neliečiamumui ar laisvei, neturėtų būti sureikšminamas nustatytos turtinės žalos dydis. Teisingumo, protingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principų laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą.

44. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų. Teismų praktikoje formuojami dydžiai yra tik orientaciniai, nes identiškų bylų konstatavimo galimybė žalos atlyginimo aspektu yra labai menka arba apskritai neįmanoma. Be to, LAT yra išaiškinęs, kad „<...> absoliučiai objektyviai įvertinti pinigine išraiška neturtinės žalos dydžio neįmanoma, tačiau išsamus visų aplinkybių išnagrinėjimas, motyvuotas ir tinkamas jų įvertinimas suponuoja teisingo sprendimo priėmimą.“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019).

45. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-699/2017).

46. Pastebėtina, jog panašaus pobūdžio bylose paprastai teismų priteistos neturtinės žalos dydžio ribos yra nuo 2 500 iki 30 000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-267/2009, 2K-340/2009, 2K-134/2010, 2K-341/2012, 2K-462/2012, 2K-429/2013, 2K-460-507/2016, 2K-11-648/2017, 2K-104-648/2017, 2K-26-693/2017, 2K-93-719/2021). Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo spręsti, kad buvo nukrypta nuo praktikoje priteistinų dydžių neturtinei žalai atlyginti ir yra tikslinga mažinti nukentėjusiajam priteistą sumą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į panašaus pobūdžio bylose priteistinas sumas, neturi objektyvaus pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju priteista suma neturtinei žalai atlyginti yra neproporcinga. Priešingai, pirmosios instancijos teismas argumentuotai bei remdamasis kasacinio teismo praktika, priteistinas sumas proporcingai sumažino nei buvo prašoma civiliniu ieškiniu – Z. B. priteisė 18 000 Eur neturtinės žalos, o I. B. priteisė 12 000 Eur neturtinės žalos.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

47. Atsiliepime į apeliacinį skundą nukentėjusiosios atstovė advokatė Sigita Mačytė – Šulskienė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Byloje yra pateikti dokumentai, kurie patvirtina, jog tarp nukentėjusiosios bei advokatės buvo sudaryta teisinių paslaugų teikimo sutartis, advokatė parengė atsiliepimą į nuteistojo apeliacinį skundą, dalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose ir už šios paslaugos atlikimą nukentėjusiajai 2023 m. rugsėjo 6 d. išrašė 700 Eur sąskaitą, kurią Z. B. apmokėjo 2023 m. rugsėjo 8 d.

48. BPK 106 straipsnio 2 dalyje be kita ko nustatyta, jog, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys 2K-374/2012, 2K-520-303/2015 ir kt.).

49. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą, kuris yra tenkinamas iš dalies, pateikė tik nuteistasis. Viena iš nukentėjusiosios dalyvavimo savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų yra atstovo advokato dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, taip pat procesinių dokumentų - apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą – surašymas. Nustatyta, kad nukentėjusiosios atstovė advokatė surašė išsamų atsiliepimą į apeliacinį skundą, dalyvavo visuose apeliacinėje instancijoje vykusiuose teismo posėdžiuose, dėl to, nukentėjusiosios turėtos išlaidos rengiant atsiliepimą turi būti apmokėtos.

50. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat buvo išreiškęs alternatyvų prašymą panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2021 m. birželio 16 d. nutarimu paskirtą laikiną nuteistojo R. J. nuosavybės teisės į kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą apribojimą, iš dalies pakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. balandžio 26 d. nutartimi, ir apie tai pranešti Turto arešto aktų registro tvarkytojui. Kaip matyti iš prokuroro nutarimo skirti laikiną nuosavybės apribojimą R. J. turtui, šios priemonės taikymo pagrindas yra siekis užtikrinti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų I. B. ir Z. B. pareikštus civilinius ieškinius (t. 6; b. l. 17). Nors nuteistojo R. J. apeliacinis skundas tenkintinas dalyje, teismo nutartimi lieka priteista civiliniams ieškovams dalis pareikšto civilinio ieškinio, taip pat dėl ieškinio dalies dėl negautų pajamų paliekama teisė spręsti civilinio proceso tvarka. Pagrindas, dėl ko yra laikinai apribotos teisės į R. J. priklausantį turtą, nėra panaikintas. Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 8 dalimi, laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas, jeigu ši priemonė tampa nebereikalinga. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad tenkinti atitinkamą nuteistojo skundo dalį nėra pagrindo.

51. Atkreiptinas dėmesys taip pat į tai, kad pirmosios instancijos teismas R. J. pripažino kaltu pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, nurodydamas įstatymo redakciją, galiojusią iki 2023-06-01. Kita vertus, atitinkama redakcijos galiojimo data nėra nurodyta tiksliai. Pastebėtina, kad 2023-04-27 įstatymu Nr. XIV-1925 (TAR, 2023, Nr. 2023-08475) BK 176 straipsnio 1 dalis buvo pakeista, o pakeitimai įsigaliojo 2023-06-01. Vadinasi, kaltinimui aktuali redakcija galiojo ne iki 2023-06-01, o imtinai iki 2023-05-31. Atitinkamas pirmosios instancijos teismo netikslumas traktuojamas kaip rašymo apsirikimo klaida ir yra ištaisomas aukštesniojo teismo nutartimi. Atitinkamas rezoliucinės dalies pakoregavimas nuosprendžio esmės nekeičia ir nuteistojo R. J. teisių nepažeidžia.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. birželio 21 d. nuosprendį pakeisti:

Iš nuteistojo R. J. civilinei ieškovei Z. B. priteistą 44343,43 Eur (keturiasdešimt keturių tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt trijų eurų, keturiasdešimt trijų euro centų) sumą turtinei žalai atlyginti sumažinti iki 2 962,60 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų, šešiasdešimties euro centų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 2 dalimi, pripažinti civilinės ieškovės Z. B. teisę į civilinio ieškinio dalyje dėl negautų pajamų patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio šioje dalyje perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Patikslinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 21 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies pirmąją pastraipą vietoje žodžių ir skaičių – „<..> įstatymo, galiojusio iki 2023-06-01, redakcija <...>“, įrašant žodžius ir skaičius – „<..> įstatymo, galiojusio iki 2023-05-31, redakcija <...>“.

Pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš nuteistojo R. J. nukentėjusiajai Z. B. 700 Eur (septynis šimtus eurų) išlaidų, turėtų advokatės paslaugoms rengiant atsiliepimą į nuteistojo apeliacinį skundą bei dalyvavimą apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose apmokėti.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Virginija Pakalnytė-TamošiūnaitėEglė VenckienėPaulius Veršekys