Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2024-12-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-235-380/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-12-13
Bylos Nr.
AN2-235-380/2024
Teisminio proceso Nr.
4-10-3-00048-2024-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aurelija Sadauskaitė
Pažeidėjas
A. M.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-235-380/2024Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00048-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.6; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 13 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. spalio 11 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucijos) vyriausiojo tyrėjo 2024 m. liepos 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-8832-2024 A. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur dydžio bauda ir jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių, už tai, kad jis 2024 m. liepos 6 d. 13.32 val., Palangoje vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,74 prom. (po paklaidos) neblaivumo (girtumo) laipsnis, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apskundė teismui.

2. Skundžiama 2024 m. spalio 11 d. nutartimi Plungės apylinkės teismas A. M. skundo netenkino ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2024 m. liepos 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-8832-2024 paliko nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. M. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2024 m. spalio 11 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: Institucijos 2024 m. liepos 22 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-8832-2024 pakeisti pritaikant A. M. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti jam trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, kartu skiriant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, arba skirti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trumpesniam terminui teismo nuožiūra.

3.1. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino visų bylos aplinkybių ir jį charakterizuojančių duomenų, neindividualizavo „bausmės“. Teismas bylos aplinkybes vertino formaliai, iš esmės vadovavosi Institucijos pateiktais argumentais. Išskirtinė aplinkybė yra tai, kad per 30 metų vairavimo stažą A. M. nėra padaręs jokių administracinių nusižengimų.

3.2. Teigia, kad vairavimas išgėrus iš vakaro, pagal naujausią teismų praktiką (pvz., Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-470-383/2020) priskiriamas prie pažeidimų, padaromų ne tyčia, o dėl neatsargumo. Teismas, laikydamas, kad A. M. pažeidimas padarytas tyčia, šiuo atveju nemotyvuotai nukrypo nuo tokios praktikos. Netenkindamas A. M. skundo teismas nepaaiškino, kodėl nesivadovavo teismų praktika panašiose bylose, taip pat ir aukštesnės instancijos priimtomis nutartimis, kai faktinės aplinkybės buvo panašios. Nors sutinka, kad visose bylose aplinkybės nėra tapačios, tačiau A. M.: 1) nėra baustas administracine tvarka; 2) jo kaltės forma yra neatsargumas; 3) jo neblaivumas buvo lengvas. Apeliantas buvo pateikęs pirmosios instancijos teismui aktualią teismų praktiką (pvz., Klaipėdos apylinkės teismo nutartys bylose Nr. II-15-963/2024, II-31-729/2024, II-445-729/2023, II-491-586/2023, Klaipėdos apygardos teismo nutartys Nr. AN2-162-361/2023, AN2-219-361/2023, AN2-83-635/2023), kai bylose su panašiomis faktinėmis aplinkybėmis teismai taiko trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą (3 mėnesiams), kartu skiriant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių. Susipažinęs ir su kitomis bylomis apeliantas iš esmės mato analogišką aukštesnės instancijos teismo požiūrį ir kitose bylose: žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartį Nr. AN2-215-574/2023, Kauno apygardos teismo nutartį Nr. AN2-268-397/2020, kuriose už pakartotinį pažeidimą teismas skyrė iš esmės švelnesnę administracinio poveikio priemonę.

3.3. Nurodo, kad nors nebuvo prašęs įvertinti ir paties pažeidimo nustatymo aplinkybių, buvo užsiminęs apie tai teismo posėdžio metu, taip pat yra prašęs pateikti Institucijos alkotesterio sertifikavimo dokumentus, tačiau tokių duomenų Institucija nepateikė nei apeliantui, nei teismui. Todėl byloje liko neišsiaiškinta, ar alkotesteris turėjo galiojantį sertifikatą patikrinimo metu, ar patikrinimų kiekis nebuvo „artimas prie maksimalių sertifikavimo metu leidžiamų patikrinimų skaičiaus, kas leistų abejoti jo duomenų patikimumu“. Nors buvo sutikęs su pažeidimu, tai neturi būti absoliutinama, nes iš esmės tik pripažino alkoholinių gėrimų vartojimą išvakarėse. Nebūdamas specialistu ir pirmą kartą per 30 metų patekęs į tokią situaciją apeliantas nežinojo, ar tokia organizmo reakcija normali, ir ar iš viso yra galima. Pastebi, kad policijos pareigūnai nepasiūlė ir net neužsiminė apie galimybę apeliantui savo lėšomis pasitikrinti kraują sveikatos priežiūros įstaigose iš karto po patikrinimo. Tokias apelianto abejones sustiprino ir vėliau įsigytas alkotesteris, kai bandymų metų A. M. įsitikino, kad kitą dieną praktiškai neįmanoma pasiekti net 0,01 prom. ribos.

3.4. Apelianto nuomone teismas ex officio turėjo įvertinti visus bylos duomenis, o nesant Institucijos pateiktų duomenų apie alkotesterio sertifikato galiojimą, išreikalauti tuos duomenis, siekiant panaikinti visas galimas abejones byloje, kurios, kaip žinia, traktuotinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, bei įsitikinti, kad administracinis nusižengimas iš viso buvo padarytas.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas G. K. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir Plungės apylinkės teismo 2024 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).

7. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo tik taikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sušvelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę – skirti jam trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, kartu skiriant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, arba skirti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trumpesniam terminui. Tačiau iš apeliacinio skundo taip pat matyti, jog apeliantas, kuris administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu ir bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu buvo visiškai pripažinęs savo kaltę padarius jam inkriminuotą ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, apeliaciniame skunde jau stengiasi paneigti arba sumenkinti savo kaltę dėl minėto nusižengimo padarymo keldamas abejones dėl savo kaltės formos, alkotesterio, kuriuo 2024 m. liepos 6 d. jam buvo nustatytas neblaivumas, rodmenų patikimumo, šio įrenginio sertifikavimo. Šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

8. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį motyvais, skundžiama nutartimi, Institucijos 2024 m. liepos 6 d. administracinio nusižengimo protokolu ir 2024 m. liepos 22 d. nutarimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, kad A. M. padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti palankiai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, o teismas padarė nepalankias išvadas dėl jo kaltumo, savaime nereiškia, kad buvo padaryta materialiosios ir (ar) proceso teisės pažeidimų, nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos ir skundžiama nutartis ar jos dalis yra neteisėta. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir Institucijos administracinio nusižengimo protokole, nutarime bei teismo nutartyje išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad A. M. kaltė, padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą, yra įrodyta. Taip pat nėra pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl A. M. paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo. Aukštesniojo teismo vertinimu byloje nėra jokių nepašalintų abejonių dėl A. M. kaltės, o skunde dėstomi argumentai niekaip nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat nesuteikia pagrindo manymui, jog administracinio poveikio priemonė A. M. buvo individualizuota netinkamai.

9. ANK 422 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. KET 14 punkte, be kita ko, numatyta, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

10. Šioje byloje A. M. Institucijos 2024 m. liepos 22 d. nutarimu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį buvo nubaustas už tai, kad 2024 m. liepos 6 d. 13.32 val., Palangoje vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,74 prom. (po paklaidos) neblaivumo (girtumo) laipsnis, tuo pažeidė KET 14 punkto reikalavimus.

11. Akcentuotina, jog nors apeliantas savo kaltę ėmė ginčyti tik apeliaciniame skunde, o savo skunde pirmosios instancijos teismui dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo A. M. savo kaltės dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo neginčijo, tačiau iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) vis dėlto glaustai pasisakė dėl byloje esančių įrodymų, patvirtinančių A. M. kaltę padarius jam inkriminuotą nusižengimą, taip pat motyvuotai pasisakė ir dėl jo kaltės formos (pavyzdžiui, skundžiamos nutarties 10, 11 ir 17 punktai), apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, todėl šiame procesiniame sprendime jų papildomai nekartoja.

12. A. M. kaltę 2024 m. liepos 6 d. vairavus neblaiviam patikimai patvirtina toliau aptariamų įrodymų visuma. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialistės 2024 m. liepos 6 d. tarnybiniame pranešime dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo nurodyta, kad 2024 m. liepos 6 d. dirbant Palangoje ir vykdant policinę prevencinę priemonę apie 13.32 val. buvo sustabdytas automobilis MAZDA 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. M. Patikrinus vairuotoją bekontakčiu alkotesteriu Drager 5000 šis prietaisas parodė, kad iškvėptame ore yra alkoholio garų. Paklausus ar yra vartojęs alkoholio, A. M. teigė, kad naktį vartojo alkoholį. Patikrinus A. M. alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. (duomenys neskelbtini), metrologinės patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), pirmo tikrinimo metu 13.33 val. nustatytas 0,91 prom. (su paklaida) neblaivumo (girtumo) laipsnis. Antro tikrinimo metu 13.51 val. nustatytas 0,76 prom. (su paklaida) neblaivumo laipsnis. A. M. su padarytu pažeidimu sutiko ir gailėjosi (b. l. 16). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialistės 2024 m. liepos 6 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole grafoje, kurioje nurodomas asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių, nurodyta, kad A. M. su padarytu pažeidimu sutinka, alkoholį vartojo naktį, baigė maždaug 3 valandą nakties. Labai gailisi dėl šio savo poelgio. Šį savo paaiškinimą A. M. patvirtino savo parašu (b. l. 12), taip pat A. M. savo parašu patvirtino, kad su protokolu susipažino (b. l. 13). Klaipėdos AVPK Kelių policijos valdybos 2024 m. liepos 6 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad A. M. 2024 m. liepos 6 d., 13.33 val. alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pirmuoju tikrinimu nustatytas 0,91 promilių neblaivumas, o antruoju tikrinimu 13.51 val. 0,76 (+-0,017) promilių neblaivumas. Šiame neblaivumo nustatymo akte A. M. savo ranka parašė, kad sutinka su tikrinimo rezultatais. Minėtame neblaivumo nustatymo akte, be kita ko, yra nurodyta „esu informuotas, kad nesutikdamas su tikrinimo rezultatais ne vėliau kaip per valandą po to, kai atliktas tikrinimas, galiu pats kreiptis, o jei esu sulaikytas – prašyti būti pristatomas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra savo lėšomis“. Po šiuo išaiškinimu A. M. taip pat pasirašė ranka (b. l. 15).

13. Nors apeliaciniame skunde A. M. akcentuoja, kad į šią bylą nebuvo pateikti duomenys apie alkotesterio, kuriuo 2024 m. liepos 6 d. jam buvo nustatytas neblaivumas, sertifikavimą, tačiau su atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija pateikė 2024 m. sausio 18 d. patikros sertifikatą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad alkotesteris Alcotest 7510 Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo policijos pareigūnai 2024 m. liepos 6 d. tikrino A. M. neblaivumą, buvo sertifikuotas ir tinkamas naudoti, o jo metrologinė patikra buvo galiojanti, patikros sertifikatas galiojo iki 2024 m. liepos 17 d. Nėra visiškai jokių duomenų, kad alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas A. M. neblaivumas įvykio vietoje, neatitiko jam keliamų reikalavimų arba, kad įvykio metu šis įrenginys būtų funkcionavęs netinkamai. Be to, prieš patikrinimą šiuo alkotesteriu pats A. M. buvo nurodęs, kad naktį vartojo alkoholį, o po patikrinimo sutiko su tikrinimo rezultatais. Priešingai nei teigia apeliantas, iš anksčiau aptarto 2024 m. liepos 6 d. neblaivumo nustatymo akto turinio matyti, kad A. M., kuris yra profesionalus teisininkas, vis dėlto buvo informuotas apie galimybę, kad nesutikdamas su tikrinimo rezultatais ne vėliau kaip per valandą po to kai buvo atliktas tikrinimas gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, todėl šie argumentai yra visiškai nepagrįsti. Akivaizdu, kad savo poziciją dėl kaltės A. M. pakeitė tik po to, kai buvo priimti jo interesų neatitinkantys Institucijos ir pirmosios instancijos teismo procesiniai sprendimai.

14. Nors A. M. akcentuoja, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarė ne tyčia, o dėl neatsargumo, tačiau skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas teisingai nurodė, jog ANK 422 straipsnio 5 dalyje nėra tiesiogiai nurodyta kaltės forma, tačiau iš šioje normoje aprašyto nusižengimo sudėties matyti, kad jis paprastai padaromas tyčia. KET 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Tai reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą – teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus ir draudimus, taip pat žino ir apie KET 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems. Kartu tai reiškia, kad asmuo, vartojęs alkoholinius gėrimus, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad yra blaivus. Apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog tyčinė kaltė gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma, kad, esant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus. Šiuo atveju niekaip negalima teigti, kad A. M., kuris, be kita ko, yra profesionalus teisininkas, turėjo pagrindo tikėtis, kad 2024 m. liepos 6 d. paryčiais (apie 3 val. nakties) jo suvartotas alkoholio kiekis neturės įtakos jo blaivumui tos pačios dienos ankstyvą popietę (13.32 val.), todėl ši aplinkybė negali turėti įtakos A. M. inkriminuoto administracinio nusižengimo kvalifikavimui, taip pat negali būti traktuojama kaip išskirtinė aplinkybė ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo požiūriu. Tas pats pasakytina ir apie apelianto argumentus, kad jam buvo nustatytas tik lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis – 0,74 prom. po paklaidos. Pažymėtina, jog lengvas girtumas yra nustatomas, kai kraujyje alkoholio koncentracija yra nuo 0,41 prom. iki 1,5 prom. Būtent už tokį girtumo laipsnį vairuotojams kyla administracinė atsakomybė. Vidutinis girtumas yra nustatomas, kai kraujyje alkoholio koncentracija yra nuo 1,51 prom. iki 2,5 prom. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog jeigu vairuotojui yra nustatoma daugiau nei 1,51 prom. alkoholio koncentracija kraujyje, jam kyla nebe administracinė, o baudžiamoji atsakomybė. Todėl vien aplinkybė, kad A. M. buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, taip pat niekaip negali būti traktuojama kaip išskirtinė ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo požiūriu.

15. Nors apeliantas nurodo nemažai apylinkių ir apygardų teismų procesinių sprendimų, kuriuose, jo teigimu, bylose su panašiomis aplinkybėmis asmenims buvo pritaikytos švelnesnės administracinio poveikio priemonės, tačiau pažymėtina, jog Lietuvos Respublikoje tik Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis). Be to, Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad kitose bylose teismo pateikti išaiškinimai taikytini tik tada, kai yra tapačios arba esminių panašumų turi teisiškai reikšmingos abiejų bylų aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija). Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų administracinių nusižengimų bylų, kuriose būtų tapačios aplinkybės kaip nagrinėjamoje byloje, apeliantas nenurodė.

16. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, kuriame išdėstyta, jog nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Todėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

17. Analizuojant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinio skundo argumentus atkreiptinas dėmesys ir į ANK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, pagal kurį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

18. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi teismas turi diskrecijos teisę, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, motyvuotai paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda pažeidėjui gali būti neskiriama arba švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinės nutartys Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015, 2AT-38-895/2019).

19. Apygardos teismo vertinimu A. M. sušvelninus administracinio poveikio priemonę (skyrus jam trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, kartu skiriant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, arba skyrus draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trumpesniam terminui) nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Įvertinus šios administracinio nusižengimo bylos medžiagą apygardos teismas taip pat nenustatė nei teisinio, nei faktinio pagrindo A. M. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, todėl apylinkės teismas priėmė visiškai teisingą sprendimą šiuo klausimu.

20. ANK 422 straipsnio 5 dalyje, inter alia, numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 Eur iki 1 100 Eur. ANK 422 straipsnio 6 dalyje, inter alia, įtvirtinta, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų ir 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.

21. Iš bylos duomenų matyti, jog Institucija 2024 m. liepos 22 d. nutarimu A. M. už nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, nustačiusi jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte (kaltininkas prisipažino padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išsiaiškinti), ir nenustačiusi atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgdama į A. M. prašymą dėl administracinio poveikio priemonės sušvelninimo, paskyrė jam minimalią 800 Eur dydžio baudą ir ANK 422 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą alternatyvią švelnesnę administracinio poveikio priemonę (ANK 31¹ straipsnis) – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam 6 mėnesių terminui ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, minimaliam 12 mėnesių terminui. Apygardos teismo vertinimu Institucijos 2024 m. liepos 22 d. nutarimu A. M. paskirtos minimali ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta bauda ir ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta alternatyvi (švelnesnė) administracinio poveikio priemonė minimaliems terminams aptariamu atveju buvo individualizuotos tinkamai, nėra per griežtos ir tinkamai užtikrina administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės paskirtį.

22. Aplinkybė, kad anksčiau A. M. nebuvo baustas administracine tvarka, turi jau 30 metų vairavimo stažą, o 2024 m. liepos 6 d. jo padarytas nusižengimas yra atsitiktinis, nors ir yra reikšminga individualizuojant asmeniui administracinio poveikio priemonę, tačiau Institucijos buvo įvertinta ir turėjo įtakos minimalios baudos ir alternatyvios (švelnesnės) administracinio poveikio priemonės apeliantui skyrimui, tačiau ši aplinkybė pati savaime taip pat nėra išskirtinė ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo požiūriu, nes teisės aktų reikalavimų laikymasis (jų nepažeidinėjimas) yra įprasta asmenų pareiga. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors Institucijos 2024 m. liepos 22 d. nutarimu buvo nustatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į kurią buvo atsižvelgta skiriant jam minimalaus dydžio baudą ir alternatyvią švelnesnę administracinio poveikio priemonę minimaliems terminams, tačiau, kaip jau minėta, iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliaciniame skunde savo kaltės jis jau visiškai nebepripažįsta, ją pripažįsta nebent iš dalies, keldamas abejones, ar jam inkriminuotas nusižengimas apskritai buvo padarytas, o tai leidžia daryti išvadą, kad iš tiesų dėl savo padaryto labai šiurkštaus ir pavojingo nusižengimo, kurio metu jam vairuojant neblaiviam buvo sukeltas pavojus tiek paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, tiek kitų eismo dalyvių saugumui, A. M. nuoširdžiai nesigaili ir tokio neteisėto savo elgesio kritiškai nevertina.

23. Apygardos teismas konstatuoja, jog A. M. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus. Jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu A. M. būtų galima sutrumpinti administracinio poveikio priemonės terminą, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra. Be to, tiek administracine nuobauda, tiek kartu su ja skiriama administracinio poveikio priemone siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Per švelnios nuobaudos asmeniui skyrimas gali jį paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir daryti naujus administracinius nusižengimus. Taigi byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios pagrįstai leistų manyti, kad minimalios trukmės teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 mėnesiams ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių, skyrimas A. M. prieštarautų teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijams.

24. Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl skundžiama Plungės apylinkės teismo 2024 m. spalio 11 d. nutartis paliekama nepakeista, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. apeliacinio skundo netenkinti ir Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Aurelija Sadauskaitė