Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2023-10-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-445-729/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-10-17
Bylos Nr.
II-445-729/2023
Teisminio proceso Nr.
4-24-3-00105-2023-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jurgita Grigonienė
Pareiškėjas
R. L.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-445-729/2023Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00105-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.10.4 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. spalio 17 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė,sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei,dalyvaujant pareiškėjui R. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugsėjo 6 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-10423-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. rugsėjo 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. Nr. 30-ANR_N-10423-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) R. L. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur bauda bei jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šešiems mėnesiams, kartu skiriant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių, už tai, kad jis 2023 m. rugpjūčio 13 d., 10.15 val., Magistraliniai keliai Klaipėda – Liepoja, 15 km, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai po paklaidos nustatytas 0,6 promilių neblaivumas. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau – KET) 14 punktą.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas R. L. skundas, kuriuo prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, pakeisti nutarimą ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo arba sutrumpinti jos terminą. Skundą motyvuoja tuo, jog kritiškai vertina padarytą nusižengimą, su juo sutinka ir dėl to labai gailisi. Transporto priemonę 2023 m. liepos 13 d. 10.15 val. vairavo, nes nors 2023 m. liepos 12 d. vakare vartojo alkoholinius gėrimus, prieš sėsdamas vairuoti visiškai nesijautė neblaivus; pripažįsta, kad pakankamai neįvertino alkoholio poveikio organizmui. Prašo pripažinti, kad administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, ne dėl tyčios. Automobilį vairavo trumpą atstumą šviesiu paros metu žinomoje vietovėje, juo važiavo vienas. Vairuojant nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė kitų KET reikalavimų. Nuo pat pradžių prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, atsakomybės nevengė, policijos pareigūnams davė sąžiningus ir nuoseklius parodymus. Sustabdžius jį vairuotojų blaivumo patikrinimo (reido) metu nebuvo nustatyta jokių neblaivumo požymių – nuo jo nesklido alkoholio kvapas, elgėsi adekvačiai, kalbėjo rišliai, jo judesiai buvo koordinuoti; neblaivumas nustatytas tik patikrinus alkoholio matuokliu. Nebuvo jokių išorinių neblaivumo požymių, kuriuos pastebėjęs pats ar aplinkiniai būtų galėję sustabdyti jį nuo galimo vairavimo neblaiviam. Paskirtą baudą sumokėjo. Išgyvena didelė gėdos jausmą ir visuomenės pasmerkimo dėl šio nusižengimo padarymo, iki šio įvykio nėra padaręs analogiško ar panašaus administracinio nusižengimo, nors vairuoja daugiau kaip 21 metų.

Skunde save apibūdina kaip dorą visuomenės narį, kuris veda visuomenėje priimtiną gyvenimo būdą: yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, rūpinasi šeima, savo darbine, namų aplinka, aplinkinių charakterizuojamas teigiamai, alkoholį vartoja ne kasdien. Dirba vadovu UAB „(duomenys neskelbtini)“, Lietuvoje atstovauja tarptautinį prekinį ženklą „(duomenys neskelbtini)“. Darbo funkcijų atlikimui yra būtina turėti galimybę vairuoti transporto priemones, kadangi privalo vizituoti skirtingus „(duomenys neskelbtini)“ restoranus visoje Lietuvoje; tikrina ir konsultuoja „(duomenys neskelbtini)“ restoranus, vyksta į naujas potencialias restoranų lokacijas jų apžiūrai, taip pat atlieka rinkos analizę ir objektų apžiūrą kitose šalyse; dažnai važiuoja padėti Viliaus ir Kauno „(duomenys neskelbtini)“ restoranų komandoms. Darbdavio charakterizuojamas ir Amerikos prekybos rūmų charakterizuojamas išimtinai teigiamai, kaip lektorius dalyvauja jaunimo ugdymo veikloje. Netekęs teisės vairuoti transporto priemones netektų darbo, prarastų pajamų šaltinį, tai sukeltų nepakeliamą finansinę naštą jam ir jo artimiesiems. Augina dvi nepilnametes dukras: I. L., gim. (duomenys neskelbtini)m., ir G. L., gim. (duomenys neskelbtini)m. Dukra I. lanko (duomenys neskelbtini) 7 klasę, plaukimo treniruotes (duomenys neskelbtini) ir aerobikos treniruotes; dukra G. lanko (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos 3 klasę, plaukimo treniruotes (duomenys neskelbtini), muzikos ir teatro pamokas vaikų muzikos ir teatro studijoje „(duomenys neskelbtini)“, todėl teisė vairuoti transporto priemones reikalinga siekiant užtikrinti dukrų saugų patekimą į mokymo įstaigas, treniruotes ir užsiėmimus. Taip pat teisė vairuoti transporto priemones reikalinga pasirūpinti garbaus pensinio amžiaus neįgalia močiute V. A. L., gim. (duomenys neskelbtini)m., ir pensinio amžiaus teta B. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., kurios gyvena (duomenys neskelbtini). Dėl ypatingai suprastėjusio mobilumo močiutei būtina pagalba lankantis pas gydytojus VšĮ (duomenys neskelbtini)ligoninėje, VšĮ (duomenys neskelbtini) ir kitose medicinos įstaigose; taip pat rūpinasi močiutės ir tetos psichologine sveikata, nuveža jas į miesto renginius bei padeda rūpintis jų buitimi ir maistu; močiutė ir teta automobilio neturi. Jo manymu, paskyrus trumpesnę administracinio poveikio priemonę arba jos neskiriant, būtų pakankamai paveiktas, būtų pasiekti administracinės atsakomybės tikslai, nebūtų pažeistas nei viešasis interesas, nei teisingumo principas.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su R. L. skundu dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo nesutinka ir prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad neabejotinai nustatyta, kad R. L. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nusižengimas jo atžvilgiu kvalifikuotas tinkamai. Pagal suformuotą teismų praktiką administracinė nuobauda ir/ar poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, gali būti švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai. Institucijos nuomone, tokių aplinkybių šioje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta. Klaipėdos apskrities VPK pareigūnas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, įvertino visus duomenis bei reikšmingas aplinkybes ir R. L. skyrė minimalaus dydžio nuobaudą už padarytą nusižengimą. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Tad administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo ir prevencinių tikslų. Be to, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, prioritetas teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, siekį užkirsti kelią galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio, todėl pažeidėjo ar jo šeimos interesas, darbo interesai, negali būti dominuojantis prieš viešąjį interesą. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, nes priešingu atveju ji būtų beprasmiška.

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. L. teismo posėdžio metu prašė tenkinti jo skundą jame nurodytais pagrindais ir motyvais, prašo neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo arba sutrumpinti jos terminą. Papildomai parodė, jog dėl šio įvykio pasimokė, daugiau taip nepasikartos, pasidarė reikiamas išvadas, jaučiasi paveiktas psichologiškai. Įvykio dieną gyveno su šeima gyveno (duomenys neskelbtini); apie tai, jog vyksta reidas žinojo, tačiau vairuoti nebijojo, nes tikrai nesijautė neblaivus ir negalvojo, jog organizme dar yra likę alkoholio. Teisė vairuoti transporto priemones reikalinga tiek darbo funkcijų atlikimui – vyksta į įvairius Lietuvos miestus apmokyti kitus asmenis, sprendžia problemas, tiek kasdieniam gyvenimui, kadangi turi vaikų, kuriuos turi nuvežti į mokymo įstaigas ir būrelius; taip pat padeda senyvo amžiaus močiutei ir tetai; yra aktyvus visuomenės narys, dalyvauja įvairiose savanorystėse, lektoriauja, moko vaikus, dalyvauja stovyklose. Tiki, jog šis įvykis yra pavyzdys ne tik jam, bet ir aplinkiniams asmenims, per tuos du mėnesius kai nevairuoja, ir pats patyrė daug suvaržymų ir apsunkinimų, ir kitiems nevengia apie tai papasakoti, todėl mano, kad baudžiamojo poveikio priemonė jau yra su kaupu pasiekusi savo tikslų.

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį Institucijai pranešta. Institucija prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, byla išnagrinėta Institucijos atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Teismas, patikrinęs skundžiamo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugsėjo 6 d. nutarimo pagrįstumą, konstatuoja, jog ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo nėra, pagrįstai pripažinta, kad R. L. yra tinkamas nusižengimo subjektas, o jo padarytoje veikoje yra ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyvieji požymiai. R. L. prašo visai neskirti administracinės poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, arba sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio atėmimo terminą kartu paskiriant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose nėra įrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

R. L. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį dėl to, kad jis 2023 m. rugpjūčio 13 d., 10.15 val., Magistraliniai keliai Klaipėda – Liepoja, 15 km, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai po paklaidos nustatytas 0,6 promilių neblaivumas. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 iki 1 100 eurų. ANK 422 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.

Spręsdama klausimą dėl nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 straipsnyje. Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą teisės pažeidimą, siekiant prevencijos tikslų. Tačiau visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-4-2011).

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės arba jas švelninant.

Teismo vertinimu, R. L. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą teisėtai ir pagrįstai paskirta administracinė nuobauda – minimali sankcijoje numatyta bauda – bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Teismas daro išvadą, jog nėra teisinio pagrindo R. L. visai netaikyti minėtos administracinio poveikio priemonės, nes ji numatyta kaip privaloma ir nenustatyta tokių išimtinių, ypatingų aplinkybių, kurios leistų visai neskirti minėtų administracinio poveikio priemonių. Spręsdamas nutarimu nustatyto šių priemonių taikymo trukmės atitikimą šioje byloje nustatytų aplinkybių ir pažeidėją charakterizuojančių duomenų visumai, teismas atsižvelgia į tai, jog R. L. buvo nustatytas 0,60 promilių neblaivumas, santykinai nedaug viršijantis leistiną (0,4 promilių) normą. Nusižengimas buvo padarytas ne tiesiogine tyčia, kai išgėrus sėdama prie vairo ir važiuojama, o dėl neatsargumo, neįvertinus tai, kad iš vakaro vartotas alkoholis išlaikys neblaivumo būseną. Pažymėtina, kad ir teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiais atvejais, kai alkoholis buvo vartojamas iš vakaro, ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas dėl neatsargumo (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-470-383/2020). Esant šioms aplinkybėmis, R. L. padarytas šiurkštus KET pažeidimas – transporto priemonės vairavimas būnant neblaiviam – vis tik yra mažesnio pavojingumo, nei tais atvejais, kai asmenims transporto priemonių vairavimo metu nustatomas daug didesnis neblaivumo laipsnis, ar sėdama vairuoti iškart pavartojus alkoholio, apsvaigimui dar tik didėjant. Įvertintina ir tai, kad R. L. vairuojant neblaiviam, nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai. Taip pat teismas atsižvelgia į R. L. asmenybę – anksčiau už tokio pobūdžio (šiurkščius) KET pažeidimus baustas nebuvo, už šį nusižengimą paskirtą baudą sumokėjo, byloje nėra kitų neigiamai jį charakterizuojančių duomenų. Tiek bylos nagrinėjimo institucijoje metu, tiek teisme R. L. pripažino savo kaltę, pripažino vartojęs alkoholį administracinio nusižengimo padarymo išvakarėse, dėl tokio savo poelgio gailėjosi, tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe; atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Byloje nustatyta, kad R. L. yra vedęs, turi ir išlaiko šeimą, joje augina dvi nepilnametes dukras, kurių tinkamai priežiūrai ir ugdymui yra reikalinga jo kaip tėvo teisė vairuoti transporto priemones. Taip pat šis asmuo dirba atsakingą darbą, yra puikiai charakterizuojamas darbdavio, savo darbo funkcijų atlikimui turi vykti į įvairius Lietuvos miestus, o tam irgi reikalinga teisė vairuoti. Reikia atsižvelgti ir į socialiai vertingą šio nusižengimą padariusio asmens veiklą – rūpinimąsi kaimo vietovėje gyvenančiomis senyvo amžiaus močiute ir teta, dalyvavimą jaunimo ugdyme ir gyvenamosios vietos bendruomenės veikloje, rodančią iš esmės tinkamas jo vertybines nuostatas ir eliminuojančią būtinybę taikyti visą įstatymo griežtumą administracinės atsakomybės tikslams pasiekti.

Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismo daro išvadą, kad Institucija, skundžiamu nutarimu paskirdama R. L. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams, kartu skiriant draudimą vairuoti transporto priemones 12 mėnesių tinkamai šios administracinio poveikio priemonės neindividualizavo. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, jų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir pažeidėjui nustatyti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas jo minimalus taikymo terminas, kai kartu skiriamas ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugsėjo 6 d. nutarimas keistinas, R. L., pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nustatant trumpesnį administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – taikymo terminą nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas minimalus, kartu skiriant ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 6 dalimi, teismas

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto R. L. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugsėjo 6 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-10423-2023 dalį dėl administracinio poveikio priemonės: pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sutrumpinti R. L. pagal ANK 422 straipsnio 6 dalį paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 3 (trijų) mėnesių, o draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose nėra įrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminą - iki 6 mėnesių. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymo terminą skaičiuoti nuo 2023 m. liepos 13 d.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Jurgita Grigonienė