- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-26
- Bylos Nr.
- e2S-295-854/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05309-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
- Ieškovas
- T. L.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priešieškinį
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) T. L., pagal įstatymą atstovaujamos S. L., atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės T. L., pagal įstatymą atstovaujamos S. L., ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl valstybinės žemės pardavimo ne aukciono tvarka ir Nacionalinės žemės tarnybos rašto panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, notarė Lilija Šilerienė ir J. B., bei atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priešieškinį atsakovams pagal priešieškinį T. L., J. B. ir notarei Lilijai Šilerienei dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė T. L. ieškiniu prašė panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2022 m. vasario 7 d. raštą Nr. 49SD-1831-(14.49.136E.) ir įpareigoti atsakovę parduoti ieškovei 881/1181 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).
2. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos priešieškiniu prašė pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2021 m. rugsėjo 3 d. dovanojimo sutartį, sudarytą tarp J. B. ir T. L., bei patvirtintą Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės Lilijos Šilerienės (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), taikyti restituciją ir grąžinti J. B. pastatą – prekybos paskirties pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – prekybos paskirties pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – prekybos paskirties pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – prekybos paskirties pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitą statinį – ekspozicijų aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino; be kita ko, teismas pripažino negaliojančia 2022 m. liepos 13 d. neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartį, sudarytą tarp J. B. ir T. L. dėl 300/1181 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); priteisė valstybei iš ieškovės T. L. 1 645,60 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė valstybei iš atsakovo J. B. 1 645,60 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
4. Ieškovė T. L. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tuo pačiu apeliaciniame skunde pateikė prašymą atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo.
5. Atsakovė prašymą atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo grindė tuo, kad ji yra nepilnametė (aštuonerių metų amžiaus), neturi lėšų banko sąskaitoje, o turtą jai padovanojo senelis. Atsižvelgiant į ieškovės amžių ir jos galimybių dirbti nebuvimą, ieškovės teigimu, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ji nepatenka į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 3 dalies išimtį ir jai būtų galima suvaržyti galimybę ginti jos teises, ypač byloje, kurioje atsakovė atleista nuo žyminio mokesčio, o teikiamu apeliaciniu skundu siekiama pripažinti nepagrįstais atsakovės teiginius dėl dovanojimo sutarties negaliojimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 9 d. nutartimi ieškovės T. L. prašymo atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo netenkino ir nustatė ieškovei 10 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos apeliacinio skundo trūkumui pašalinti – sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį (3 179 Eur) ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
7. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės apeliacinio skundo reikalavimą – panaikinti teismo 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir ieškinį patenkinti, o priešieškinį atmesti, vadovaudamasis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktais ir 7 dalimi bei 82 straipsniu, sprendė, kad už apeliacinį skundą, pateikiamą elektroninių ryšių priemonėmis, mokėtino žyminio mokesčio dydis sudaro 3 329 Eur (3 224 Eur už turtinį reikalavimą ir 105 Eur už neturtinį reikalavimą). Teismas nustatė, kad ieškovė sumokėjo 150 Eur dydžio žyminį mokestį, o nuo kitos žyminio mokesčio dalies mokėjimo prašė atleisti.
8. Teismas nurodė, kad ieškovė, prašydama atleisti ją nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo, nesiremia tuo, kad jos turtinė padėtis yra sunki. Pažymėjo, kad ieškovė prašymą grindžia aplinkybėmis, kad yra nepilnametė, taigi neturi galimybių dirbti, taip pat nurodo, kad neturi lėšų banko sąskaitoje, tačiau nepridėjo jokių įrodymų.
9. Ieškovei nepateikus įrodymų, kurie patvirtintų, jog ji neturi galimybių sumokėti žyminį mokestį, tarp jų ir įrodymų apie lėšų banko sąskaitoje nebuvimą, teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė yra nepajėgi sumokėti reikiamo dydžio žyminį mokestį.
10. Teismas pažymėjo, kad asmens turtinę padėtį atskleidžia duomenys, visapusiškai atspindintys asmens turimą turtą, gaunamas pajamas, patiriamas išlaidas ir pan., taigi, vien pajamų iš darbinės veiklos neturėjimas, kaip ir aplinkybė, jog asmuo yra nepilnametis, savaime nereiškia sunkios asmens turtinės padėties ir nesudaro pagrindo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Tokį pagrindą gali patvirtinti tik išsamūs duomenys apie asmens turtinę padėtį.
11. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nagrinėjamas ginčas yra susijęs su ieškovei nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu – statiniais, kurių bendra vertė, Nekilnojamojo turto duomenimis, yra beveik 300 000 Eur. Ši aplinkybė teismui neleido daryti išvadą apie sunkią ieškovės turtinę padėtį. Teismo vertinimu, ieškovė, neturėdama galimybės iš karto sumokėti žyminį mokestį, turėjo teisę pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą CPK 84 straipsnio pagrindu, tačiau tokio prašymo nepateikus, teismas neturi pagrindo spręsti dėl žyminio mokesčio atidėjimo.
12. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad ieškovė nepagrindė būtinybės atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, todėl ieškovės prašymo atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo netenkino.
13. Netenkinęs prašymo, teismas ieškovei nustatė 10 dienų terminą apeliacinio skundo trūkumui pašalinti – sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį (3 179 Eur) ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Teismas išaiškino, kad, nustatytu terminu tinkamai nepašalinus apeliacinio skundo trūkumo apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
III. Atskirojo skundo argumentai
14. Ieškovė T. L., pagal įstatymą atstovaujama S. L., atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK 83 straipsnio 3 dalį, apribojo ieškovės teisę į teisminę gynybą.
14.2. Ieškovės amžius, jos galimybės dirbti ir pati ginčo esmė suponuoja ieškovės atleidimą nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo.
14.3. Ieškovė rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2543-794/2022, kurioje buvo analizuojamos nepilnamečio asmens galimybės sumokėti mokestį, ir padarius išvadą, kad būtent nepilnametis vaikas yra civilinio proceso dalyvis, o ne jo tėvai, jis buvo atleistas nuo žyminio mokesčio.
14.4. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) 2020 m. liepos 7 d. paskelbė sprendimą byloje B. prieš Lietuvą (peticijos Nr. 75435/17), kuriuo konstatavo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalies (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) pažeidimą dėl to, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neatleido pareiškėjo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.
14.5. Nagrinėjamu atveju žyminis mokestis sudaro ne ieškinio reikalavimų, o priešieškinio sumą. Nuo žyminio mokesčio mokėjimo už priešieškinį atsakovė buvo atleista, nes gina viešąjį interesą. Nors atsakovė prašė pripažinti negaliojančia dovanojimo sutartį, tačiau ieškovė privalo sumokėti žyminį mokestį už reikalavimą, kurio net nereiškė.
14.6. Siekiant apginti ieškovės teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, yra būtina nustatyti, ar proporcinga nustatyti nepilnamečiam asmeniui sumokėti 3 179 Eur žyminį mokestį už siekį ginti teises dėl dovanojimo sutarties negaliojimo, kuri net ir po bylos išnagrinėjimo galėtų būti sudaryta.
14.7. Atleidus atsakovę nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir apmokestinus ieškovę, yra sukuriama nelygiavertė padėtis, kadangi nepilnamečio asmens interesai taip pat vertintini kaip turintys viešojo intereso požymių. Nėra suprantama, kodėl atsakovės statusas yra pranašesnis ir, kodėl būtent jis turėtų būti labiau ginamas nei ieškovės.
14.8. Šiuo atveju turėjo būti vertinama ieškovės galimybė sumokėti žyminį mokestį, kadangi nustatytas terminas įvykdyti tokią finansinę prievolę yra trumpas. Vienintelis būdas gauti tokias pajamas per trumpą laiką yra iš darbo užmokesčio. Akivaizdu, kad mažametė ieškovė tokių galimybių neturi ir neturės iki darbingo amžiaus. Šiuo atveju ieškovės interesus gina ir atstovauja jos tėvas, kuriam iškelta fizinio asmens bankroto byla, todėl įstatyminis atstovas neturi jokių galimybių sumokėti žyminį mokestį. Kitas suinteresuotas asmuo yra senelis, kuris dėl savo amžiaus negauna darbinių pajamų.
14.9. Prievolę mokėti žyminį mokestį turi ieškovė, o ne kiti asmenys, todėl vertinti galimus giminaičius nėra pagrįsta. Teismas turėjo apsiriboti tik ieškove, nes būtent ji yra proceso dalyvis.
14.10. Žyminio mokesčio atidėjimas ieškovę taip pat pastatytų į analogišką padėtį, kadangi po metų (preliminarus bylos nagrinėjimo terminas) ieškovei būtų devyneri metai, todėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas nebūtų prasmingas. Ir po metų ieškovė neturės galimybės sumokėti žyminį mokestį.
Apeliacinės instancijos teismas
kontatuoja:
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
17. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas ieškovės prašymas atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą ir nustatytas terminas primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl pagrindo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (ne)buvimo
18. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas suponuoja, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama prieinama teisminė gynyba, tačiau teisė į teisminę gynybą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Civiliniame procese teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.
19. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos konkrečios arba proporcinės pinigų sumos, kuri mokama už teismo atliekamus (atliktinus) procesinius veiksmus bylose, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).
20. Nagrinėjamu atveju ieškovė kartu su apeliaciniu skundu, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, o atsakovės priešieškinį atmesti, pateikė teismui prašymą atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymą grindė tuo, kad ji yra nepilnametė (aštuonerių metų amžiaus), todėl neturi galimybės dirbti ir gauti pajamas, taip pat neturi lėšų banko sąskaitoje.
21. Pirmosios instancijos teismas sprendęs, kad ieškovės nurodytos aplinkybės dėl amžiaus savaime nepagrindžia sunkios ieškovės turtinės padėties, jog ji nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos turtinę padėtį, ieškovės prašymo netenkino ir, įvertinęs tai, kad ieškovė sumokėjo 150 Eur žyminį mokestį, nustatė terminą ieškovei primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį už paduodamą apeliacinį skundą (3 179 Eur).
22. Ieškovė atskirajame skunde nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, nurodydama, kad ieškovės nurodomos aplinkybės dėl jos amžiaus, negalėjimo dirbti, pajamų neturėjimo, taip pat to, kad žyminis mokestis iš esmės mokėtinas už priešieškinio reikalavimą, kurio ji nereiškė, ir nuo kurio mokėjimo buvo atleista ir pati atsakovė, yra pakankamos atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo už paduodamą apeliacinį skundą, siekiant užtikrinti jai teisę į teisminę gynybą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais ieškovės teiginiais nesutinka dėl žemiau nurodomų motyvų.
23. Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į skirtingą dalyvaujančių byloje asmenų turtinę padėtį bei būtinybę užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą, numato atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnis) bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 straipsnis) institutus.
24. CPK 83 straipsnio 3 dalis nustato, jog asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas turi būti motyvuotas, prie jo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Esant sunkiai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai procesinio dokumento pateikimo metu, ir konstatavus, jog įstatyme įtvirtinto žyminio mokesčio sumokėjimas jam gali būti per sunki našta, teismas taip pat gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą (CPK 84 straipsnis). Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.
25. Įstatymų leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias turėtų būti atsižvelgiama, vertinant asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį. Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas prašymą iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio ar atidėti jo sumokėjimą, teismas įvertinęs įrodymų visumą (asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan., kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį) sprendžia, ar pareiškėjas galės sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį.
26. Asmuo dėl savo sunkios turtinės padėties prašantis jį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, turi pareigą pateikti teismui sunkią turtinę padėtį patvirtinančius objektyvius rašytinius įrodymus, kurių pagrindu teismas turėtų galimybę neabejotinai įsitikinti prašymo pagrįstumu, t. y. konstatavęs įrodymais pagrįstą sunkią asmens turtinę padėtį, galėtų tenkinti atitinkamą prašymą (CPK 178 straipsnis). Teismas negali tenkinti deklaratyviais teiginiais, bet ne visapusiškais įrodymais pagrįsto prašymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-579-467/2022).
27. Pažymėtina tai, kad galimybė iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra siejama ne vien su asmens turimomis lėšomis, iš jų priteistomis sumomis, amžiumi ar sveikatos būkle, o su realia turtine jų padėtimi. Tai reiškia, kad teismas, vertindamas kiekvieno asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį bei poreikį atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, atsižvelgia į jam priklausančio viso turto kiekį bei jo vertę. Turtinę asmens padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti panašūs įrodymai, o asmens turtinė padėtis vertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, atspindinčias asmens materialinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-232/2010; 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1217-464/2018; 2019 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-85-186/2019; 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-127-464/2022).
28. Taigi asmens turtinė padėtis turi būti vertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, atspindinčias pareiškėjo materialinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1109-330/2020).
29. Nagrinėjamu atveju ieškovė kaip pagrindu atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo už paduodamą apeliacinį skundą iš esmės remiasi savo jaunu amžiumi ir dėl to negalėjimu gauti pajamų iš darbinės veiklos. Visgi, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šiuos ieškovės teiginius, pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad šios aplinkybės pačios savaime nėra pagrindas spręsti apie sunkią ieškovės turtinę padėtį, nepateikus dėl to jokių kitų įrodymų, kurie pagrįstų, kad ieškovė nėra pajėgi sumokėti įstatyme numatyto dydžio žyminį mokestį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien tik pajamų iš darbinės veiklos negavimas neleidžia identifikuoti viso galimai ieškovės turimo turto sudėties, taigi ir spręsti apie realią jos turtinę padėtį ir juolab konstatuoti, kad ji yra sunki.
30. Nors ieškovė remiasi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-2543-794/2022, kurioje nepilnametis asmuo (17 metų moksleivis) buvo atleistas nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minimoje civilinėje byloje nepilnamečio atsakovo amžius ir pajamų iš darbinės veiklos negavimas, nebuvo vienintelė ir esminė aplinkybė, kuria remdamasis teismas sprendė, kad egzistuoja pagrindas atleisti nepilnametį asmenį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą. Minėtoje civilinėje byloje teismas kompleksiškai vertino visumą aplinkybių ir nepilnamečio atsakovo pateiktus įrodymus, pagrindžiančius ne tik jo, bet ir jo įstatyminių atstovų turtinę padėtį, ir sprendimą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo priėmė nustatęs, kad tiek nepilnamečio asmens, tiek jo įstatyminių atstovų finansinės galimybės neleidžia sumokėti viso įstatyme numatyto dydžio žyminį mokestį.
31. Atsižvelgiant į tai, ieškovės teiginiai, kad vien ta aplinkybė, jog ji yra nepilnametė ir neturi galimybių dirbti bei gauti pajamas, yra pagrindas ją atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą, atmestini kaip nepagrįsti.
32. Paminėtina, kad šiuo atveju ieškovė ne tik nepateikė išsamių duomenų apie jos turtinę padėtį (viso turimo turto sudėtį), tačiau nepagrindė netgi prašyme nurodyto teiginio apie tai, kad jos banko sąskaitoje nėra lėšų, nors šia aplinkybe, kaip vienu iš argumentų, atmesdamas ieškovės prašymą atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, ir rėmėsi pirmosios instancijos teismas. Šio įrodymo (ar jokių kitų) kartu su atskiruoju skundu ieškovė taip pat nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 178 straipsnis).
33. Teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad asmens turtinės padėties neatskleidimas ar nepakankamas atskleidimas yra pagrindas prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo netenkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1616-1120/2020; 2021 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-1120/2021).
34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi, prašydama panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2022 m. vasario 7 d. raštą Nr. 49SD-1831-(14.49.136E.) ir įpareigoti atsakovę parduoti ieškovei 881/1181 dalį žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė, grįsdama ieškinio reikalavimą, ieškinyje, be kita ko, nurodė tai, kad neįgijusi žemės sklypo, ji negali tinkamai naudoti pagal paskirtį jai padovanotų statinių, o būtent: „negali aptverti turtinių vienetų, negali įrengti apšvietimo, negali sumontuoti vaizdo įrašymo kamerų bei turi mokėti elektros tiekėjui padidintą tarifą už elektros energijos nenaudojimą“.
35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek ieškovės reiškiamo reikalavimo pobūdis (siekis įsigyti valstybinės žemės sklypo dalį), tiek planuojamų veiksmų žemės sklype atlikimas (teritorijos aptvėrimas, apšvietimo, vaizdo kamerų įrengimas, kt.) savaime suponuoja tai, kad visiems šiems veiksmams atlikti yra būtinas piniginių lėšų turėjimas. Taigi viena vertus, ieškovė teigia, kad dėl savo amžiaus ir pajamų neturėjimo ji nėra pajėgi sumokėti visą žyminį mokestį už paduodamą apeliacinį skundą, tačiau, kita vertus, siekia ne tik įsigyti valstybinės žemės sklypo dalį statiniams naudoti pagal paskirtį, tačiau ir atlikti investicijų reikalaujančius turto pagerinimo veiksmus, kad galėtų jį tinkamai eksploatuoti. Tokiu būdu šios aplinkybės, ieškovei nepateikus jokių duomenų apie realią jos turtinę padėtį, apeliacinės instancijos teismui leidžia spręsti, kad ieškovė galimai neatskleidžia tikrosios savo turtinės padėties (CPK 185 straipsnis).
36. Ieškovės argumentai, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo ji turi būti atleista dėl to, kad pagrindinę mokėtino žyminio mokesčio sumą už apeliacinį skundą sudaro suma už skundžiamo sprendimo dalį dėl atsakovės priešieškinio reikalavimų, kurių ieškovė nereiškė, atmestini kaip nepagrįsti.
37. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu pažymi, kad žyminio mokesčio dydis už apeliacinį skundą priklauso ne nuo to, kas byloje pareiškė reikalavimus, kurie yra ginčijami apeliaciniu skundu, t. y. ar ieškovė ieškiniu, ar atsakovė priešieškiniu, o nuo to, kokius reikalavimus ir kokia apimtimi patenkintus (visiškai ar iš dalies) ar atmestus apeliacinį skundą paduodantis asmuo ginčija. Kadangi šiuo atveju ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, o priešieškinį atmesti, darytina išvada, kad ji ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą visa apimtimi, t. y. tiek dėl ieškiniu, tiek dėl priešieškiniu pareikštų reikalavimų, todėl žyminis mokestis turi būti apskaičiuotas ir sumokėtas priklausomai nuo abiejuose procesiniuose dokumentuose suformuluotų reikalavimų pobūdžio (sumos) pagal CPK 80 ir 85 straipsniuose nustatytas taisykles.
38. Nors ieškovė teigia, kad ji, remiantis šalių lygiateisiškumo principu, turi būti atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą todėl, kad atsakovė įstatymo pagrindu yra nuo jo atleista (už paduotą priešieškinį), tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuos ieškovės teiginius atmeta kaip nepagrįstus.
39. Pažymėtina tai, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovė šioje byloje už paduotą priešieškinį pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, savaime nereiškia to, kad nuo jo turi būti atleista ir ieškovė, nesant tam įstatyme nustatytų pagrindų.
40. Ieškovė šiuo atveju nepagrįstai remiasi šalių procesinio lygiateisiškumo principu (CPK 17 straipsnis), kaip pagrindu, kuriam esant ji turėtų būti atleista nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Kadangi įstatymų leidėjas atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo tvarką ir sąlygas aiškiai įtvirtino CPK 83 straipsnyje, ieškovės siekis, remiantis bendraisiais proceso principais, plečiamai aiškinti civilinio proceso įstatymo nuostatas ar viešojo intereso sampratą, remiantis vien tik tuo, kad ieškinį/apeliacinį skundą tiekia nepilnametis asmuo, ir nemokėti įstatyme numatyto žyminio mokesčio už paduodamą procesinį dokumentą (apeliacinį skundą), yra nepagrįstas.
41. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, į tai, kad ieškovė nepagrindė savo sunkios turtinės padėties, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad įstatyme nustatytas žyminio mokesčio sumokėjimas už apeliacinio skundo padavimą ieškovei yra per didelė našta, dėl kurios būtų pagrindas ją atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokio ieškovės prašymo netenkino ir įpareigojo ieškovę primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį už paduodamą apeliacinį skundą (CPK 83 straipsnio 3 dalis).
42. Paminėtina tai, kad atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio klausimas kiekvienoje byloje sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į toje byloje pateiktą prašymą ir jį pagrindžiančius įrodymus, todėl ta aplinkybė, kad ieškovės nurodomoje byloje EŽTT konstatavo Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) pažeidimą dėl to, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neatleido pareiškėjo nuo žyminio mokesčio mokėjimo, savaime nelemia šio principo pažeidimo ir šioje civilinėje byloje.
43. Tai, kad šiuo atveju ieškovė nebuvo atleista nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo yra nulemta būtent jos pačios veiksmų netinkamai įgyvendinant įrodinėjimo pareigą, t. y. nepagrindžiant savo sunkios turtinės padėties buvimo fakto, todėl su tuo susijusių pasekmių rizika tenka jai pačiai. Taigi ieškovei netinkamai įgyvendinant savo procesines teises ir pareigas ir dėl to pirmosios instancijos teismui netenkinus ieškovės prašymo atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo bei nustačius terminą pašalinti apeliacinio skundo trūkumą – primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, tai negali būti laikoma ieškovės teisės į teisminę gynybą pažeidimu.
44. Nagrinėjamu atveju ieškovė neteikė pirmosios instancijos teismui prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka ir bus priimtas procesinis sprendimas (CPK 84 straipsnis) (ieškovė atskirajame skunde netgi nurodo, kad tokį prašymą reikšti nebūtų tikslinga), todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to šioje nutartyje nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
45. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio mokėjimo tvarką ir sąlygas, ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl ieškovės atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
46. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).
47. Kadangi atskirojo skundo nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas pašalinti apeliacinio skundo trūkumą yra pasibaigęs, remiantis proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principais, ieškovei nustatytinas naujas terminas apeliacinio skundo trūkumui pašalinti (CPK 7 straipsnis, 115 straipsnio 2 dalis, 316 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
ieškovės T. L., pagal įstatymą atstovaujamos S. L., atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovei T. L., pagal įstatymą atstovaujamai S. L., terminą iki 2023 m. vasario 6 d. (įskaitytinai) pašalinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 9 d. nutartyje nustatytą apeliacinio skundo trūkumą.