Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovų I. G. ir O. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutarties, kuria nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apygardos teismas 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi atmetė ieškovų prašymą iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir nustatė ieškovams 7 kalendorinių dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties įteikimo dienos, ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti teismo apskaičiuotą 3 826 Eur trūkstamą žyminio mokesčio dalį (visa žyminio mokesčio suma 4 026 Eur) už ieškinį ir 38 Eur žyminio mokesčio už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

5. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovų nurodyta Kauno apygardos teismo nutartis yra priimta 2016 m. gruodžio 16 d., t. y. vertinant aplinkybes dėl ieškovų turtinės padėties prieš maždaug 2 metus, todėl nutarė, jog nėra pagrindo ja remtis, nes šiuo metu ieškovų turtinė padėtis gali būti pasikeitusi iš esmės.

6. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad teismui nepateikus duomenų apie visą turimą turtą, ieškovai neįrodė savo sunkios turtinės padėties ieškinio pateikimo momentu, todėl nėra pagrindo ieškovus iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Ieškovai I. G. ir O. G. atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atleisti ieškovus nuo 3 826 Eur žyminio mokesčio dalies paduodant ieškinį. Atskirajame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

7.1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovai neįrodė savo sunkios turtinės padėties. Teismas, turėdamas galimybę naudotis viešai prieinamais duomenimis, galėjo įsitikinti, kad tiek 2016 metais, tiek ieškinio pareiškimo metu ieškovų turtas yra apsunkintas hipoteka, antstolių areštais.

7.2. Ieškovai savo sunkiai turtinei padėčiai įrodyti pateikė duomenis apie antstolių pradėtas išieškojimo procedūras iš įkeisto ieškovų nekilnojamojo turto pagal hipotekos sutartis, notaro išduotus vykdomuosius įrašus. Šie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovų turtinė padėtis yra sunki. Antstolė A. Adomaitienė yra pradėjusi išieškojimo procedūras iš ieškovams priklausančio turto, siekdama išieškoti didesnę kaip 2 300 000 Eur sumą.

7.3. Ieškovas I. G. yra sulaukęs pensinio amžiaus, niekur nedirba ir negauna jokių pajamų. Ieškovas kreipėsi į SODRĄ dėl senatvės pensijos paskyrimo.

7.4. Iš ieškovų yra solidariai priteista virš 15 000 000 Eur uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos stiklas“ ir G. K. naudai. Šis Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimas yra įsiteisėjęs. Be to, ieškovas I. G. yra skolingas valstybės biudžetui 916 477,72 Eur. Ieškovai taip pat skolingi įvairiems antstoliams pagal jų vykdomas vykdomąsias bylas.

7.5. Nurodytos aplinkybės patvirtina tai, kad ieškovų turtinė padėtis yra pablogėjusi nuo 2016 m. gruodžio 16 d.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė atleisti ieškovus nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

9. Ieškovai I. G. ir O. G., paduodami teismui ieškinį, kuriuo siekia žalos atlyginimo priteisimo, remdamiesi savo turtine padėtimi, prašo atleisti juos nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.

10. CPK 83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad motyvuotu asmens prašymu ir pateikus tokio prašymo pagrįstumą patvirtinančius įrodymus, teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Atleisti ieškovą nuo beveik visos žyminio mokesčio dalies mokėjimo galima tik išimtiniais atvejais, nes pagal teisinius padarinius toks procesinis veiksmas iš esmės prilygsta visiškam asmens atleidimui nuo žyminio mokesčio, o tai leistina tik konkrečiais įstatymuose (pvz. CPK 83 str. 1 d., Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str.) nustatytais atvejais. Asmuo, prašantis jį atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, savo sunkią turtinę padėtį turi pagrįsti į bylą teismui pateikdamas objektyvius duomenis, kurių pagrindu teismas, spręsdamas klausimą dėl tokio asmens atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, turėtų galimybę neabejotinai įsitikinti prašymo pagrįstumu, t. y. konstatavęs įrodymais pagrįstą sunkią ieškovo turtinę padėtį, teismas galėtų tenkinti ieškovo prašymą atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Priešingu atveju, teismas neturi pagrindo tenkinti ne visapusiškais įrodymais, o deklaratyviais teiginiais grįsto prašymo.

11. Nagrinėjamu atveju ieškovai savo sudėtingą turtinę padėtį, įgalinančią, jų teigimu, atleisti juos nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, iš esmės grindžia gaunamomis pajamomis (nedidele ieškovės pensija), ieškovams priklausančio nekilnojamojo turto areštu, Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimu iš ieškovų priteista suma, pensiniu amžiumi. Teismų praktikoje pripažinta, kad pagrindinė įstatyme įtvirtinta asmens (nagrinėjamu atveju – asmenų), atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo taikymo sąlyga – asmens, turinčio prievolę sumokėti žyminį mokestį, sunki turtinė padėtis, kuri turi būti nuolatinio pobūdžio ir neapima tų atvejų, kai dėl laikinai susidariusių kliūčių asmuo kartu su paduodamu savo procesiniu dokumentu negali sumokėti žyminio mokesčio. Galimybė iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra siejama ne vien su asmens turimomis lėšomis, turto areštu, priteistomis sumomis, pensiniu amžiumi, o su realia turtine padėtimi. Tai reiškia, kad teismas, vertindamas asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį bei poreikį atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, atsižvelgia į jam priklausančio viso turto kiekį bei jo vertę. Teismas atlikdamas tokį vertinimą ir spręsdamas dėl galimybės atleisti asmenį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo turi patikrinti visus įmanomus duomenis apie galimai turimą ieškovo turtą, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog kuo daugiau tokios rašytinės informacijos teismui yra pateikiama, tuo asmens turtinė padėtis įvertinama tiksliau.

12. Teismų praktikoje pripažįstama, kad turtinę asmens padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai, o asmens turtinė padėtis turi būti vertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, atspindinčias pareiškėjo materialinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-232/2010). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog ieškovai nei pirmosios instancijos teismui, nei bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nepateikė nei vienos VĮ „Regitra“ pažymos apie transporto priemones, iš kurių teismas turėtų galimybę įsitikinti aplinkybe, jog nei ieškovas I. G., nei ieškovė O. G. neturi savo vardu registruotų transporto priemonių. Nesant galimybės patvirtinti, jog ieškovai neturi ir transporto priemonių, nėra galimybės įsitikinti, jog iš tiesų visas ieškovams priklausantis turtas yra apsunkintas.

13. Asmens kreipimasis į mokamas paslaugas teikiančius advokatus kelia abejonių dėl pateikiamų duomenų, vertintinų nustatant jo turtinę padėti atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo kontekste, išsamumo. Ieškovai nesikreipė dėl valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos, sudarė atstovavimo sutartis dėl bylos vedimo per advokates, o tai leidžia manyti, kad jų turtinė padėtis nėra itin sunki, jog jie visiškai negalėtų sumokėti žyminio mokesčio ir būtų pagrindas pagal jų prašymą atleisti beveik nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apygardos teismas, nutaręs neatleisti ieškovų nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, teisingai įvertino ieškovų pateiktus duomenis apie jų turtinę padėtį ir tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias atleidimą iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

14. Minėta, kad CPK 83 straipsnio 3 dalis įpareigoja asmenį, pateikiantį prašymą atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, kartu pateikti ir įrodymus, patvirtinančius prašymo pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ieškovai duomenų, išsamiau atskleidžiančių jų turtinę padėtį, nepateikė pirmosios instancijos teismui, taip pat nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui nepaisant to, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje buvo pažymėjęs, jog siekiant tinkamai įvertinti asmens turtinę padėtį, turi būti pateikta kuo daugiau rašytinės informacijos.

15. Apibendrinant daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bendra ieškovų turtinė padėtis nesudaro pagrindo atleisti juos nuo didesniosios dalies žyminio mokesčio už ieškinio pareiškimą. Tačiau, priimdamas skundžiamą nutartį, apygardos teismas nepakankamai įvertino aplinkybę, kad, pagal ieškovų pateiktus duomenis, jų turtas yra apsunkintas, ir tai sudaro kliūtį jiems sumokėti žyminį mokestį ieškinio padavimo metu.

16. Tokią asmens, pageidaujančio pareikšti teisme ieškinį, laikinai apsunkintą turtinę padėtį numatė įstatymų leidėjas ir CPK 84 straipsnyje įtvirtino galimybę atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta, kad žyminio mokesčio atidėjimo klausimas svarstomas pateikus motyvuotą prašymą. Tačiau manytina, kad susiklosčius procesinei situacijai, kuomet su prašymu atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo teismui pateikiami įrodymai apie asmens (asmenų) turtinę padėtį, žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimas gali būti svarstomas ir nesant prašymo. Tokia išvada grindžiama proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principais (CPK 7 str.), suteikiant pareiškėjui (ieškovui) galimybę siekti teisminės gynybos išvengiant proceso užsitęsimo teikiant naują prašymą pirmosios instancijos teismui. Juolab, kad teismo nutartis atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo priėmimo ieškovui nėra privaloma, nes atidėtas žyminis mokestis iš ieškovo gali būti priteistas tik priimant galutinį ir ieškovui nepalankų sprendimą – netenkinant ieškinio. Teismui nutarus atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą ieškovas, apsvarstęs reiškiamo ieškinio perspektyvą ir savo turtinę padėtį ateityje, turi procesinę teisę vadovaujantis CPK 139 straipsnio 1 dalimi, atsiimti pareikštą ieškinį arba, vadovaujantis CPK 140 straipsnio 1 dalimi, ieškinio atsisakyti. Tokiu atveju ieškinys toliau nebus nagrinėjamas ir, atitinkamai, atidėta žyminio mokesčio dalis iš ieškovų negalės būti priteista.

17. Byloje konstatavus, jog ieškovų turtinė padėtis iš esmės nėra sunki ir nesudaro pagrindo atleisti jų nuo didesniosios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, tačiau esant sunkumams šį mokestį sumokėti paduodant ieškinio pareiškimą teismui, sprendžiama, jog pagrindas atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki sprendimo priėmimo pirmosios instancijos teisme.

18. Ieškovai yra sumokėję 200 Eur žyminio mokesčio iš visos 4 064 Eur mokėtinos sumos (4 026 Eur už ieškinį ir 38 Eur už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių), todėl laikytina, jog likusi sumokėti suma yra 3 864 Eur. Atsižvelgdamas į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas nutaria atidėti ieškovams I. G. ir O. G. 3 864 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo priėmimo pirmosios instancijos teisme (CPK 84 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 84 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį dalyje, kuria atmestas ieškovų I. G. ir O. G. prašymas iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, palikti nepakeistą.

Atidėti ieškovams I. G. ir O. G. 3 864 Eur dydžio žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki pirmosios instancijos teismas šioje byloje priims galutinį sprendimą.

Išaiškinti ieškovams, jog ši žyminio mokesčio dalis iš jų į valstybės biudžetą gali būti priteista pirmosios instancijos teismo sprendimu tuo atveju, jei jų pareikštas ieškinys bus atmestas.

Išaiškinti ieškovams, kad jie turi procesinę teisę ieškinį atsiimti arba jo atsisakyti.

Ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti Kauno apygardos teismui.