- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-17
- Bylos Nr.
- e2-127-464/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01137-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė (pirm.)
- Ieškovas
- O. G., I. G.
- Atsakovas
- "Boslita investment", "Boslita ir Ko", "Baltijos stiklas", Alumina D.o.o. Zvornik, Anstolių V. Milevičiaus ir D. Milevičienės kontora
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų O. G. ir I. G. (I. G.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria ieškovams nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai O. G. ir I. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti antstolio V. M. 2020 m. gruodžio 21 d. priimtus ieškovų turto pardavimo iš varžytynių? aktus negaliojančiais nuo jų? surašymo momento; 2) taikyti restitucija? ir gražinti ieškovams: žemės sklypą?, bendro 0,1287 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį? namą?, bendro 448,24 kv. m ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį?, bendro 16 kv. m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); butą?, bendro 66,14 kv. m ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą?, bendro 19,45 kv. m ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); 3) iš ieškovų? priteisti trečiajam asmeniui UAB ,,Boslita investment“ 1 060 000 Eur suma?, sumokėtą? už varžytynėse įsigytą? ieškovų turtą?; 4) trečiajam asmeniui UAB ,,Boslita investment“ iš antstolio V. M. priteisti likusia? pinigu? dali?, kuri antstolio buvo gauta vykdymo išlaidoms atlyginti; 5) atleisti ieškovus nuo 8 775 Eur dalies žyminio mokesčio už ši? ieškinį? sumokėjimo; 6) taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti trečiajam asmeniui UAB ,,Boslita investment“ perleisti, parduoti arba kitu būdu disponuoti nurodytu ginčo turtu.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 13 d. nutartimi nustatė 14 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti, pripažinęs, kad: 1) nenurodytas ieškinio pagrindas – konkretūs faktiniai duomenys, kuriais ieškovai grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą; 2) nepateiktas ieškinio ir jo priedų, įteiktinų trečiajam asmeniui Bosnijoje ir Hercogovinoje registruotai bendrovei Alumina D.O.O. Zvornik, vertimas į vieną iš pasirinktų Bosnijos ir Hercogovinos valstybinių kalbų. Teismas ta pačia nutartimi atleido ieškovus nuo dalies, t. y. 3 775 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo, įpareigojęs juos sumokėti 5 000 Eur žyminio mokesčio dalį.
3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 3 d. nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovams, konstatavęs, kad ieškinio trūkumai nebuvo pašalinti.
4. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nutartį panaikino ir perdavė ieškovų ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi netenkino ieškovų pakartotinio prašymo dėl jų atleidimo nuo nesumokėtos žyminio mokesčio dalies ir nustatė ieškovams 14 dienų terminą pašalinti šiuos ieškinio trūkumus: pateikti ieškinio ir jo priedų vertimus į serbų, bosnių arba kroatų kalbą; sumokėti trūkstamą 4 500 Eur žyminio mokesčio dalį; patikslinti ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal aktualius duomenis apie ginčo turto savininkus.
6. Teismas pažymėjo, kad ieškovams Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartimi jau buvo išaiškintina, jog procesiniai dokumentai trečiajam asmeniui Bosnijoje ir Hercogovinoje registruotai bendrovei Alumina D.O.O. Zvornik turi būti įteikiami pagal 1965 m. konvencijos „Dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo užsienyje“ nuostatas. Šios konvencijos 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės, į kurią kreipiamasi, centrinė įstaiga dokumentą įteikia pati arba pasirūpina, kad jį įteiktų atitinkama institucija. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jei dokumentas turi būti įteiktas pagal 5 straipsnio 1 dalį, centrinė įstaiga gali reikalauti, kad dokumentas būtų parengtas valstybės, į kurią kreipiamasi, valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų arba būtų pateiktas atitinkamas jo vertimas. Todėl, siekiant operatyvaus bylos išnagrinėjimo, ieškovai įpareigotini pateikti ieškinio ir jo priedų vertimus į vieną iš Bosnijos ir Hercogovinos valstybinių kalbų – serbų, bosnių, kroatų.
7. Teismas taip pat nurodė, kad varžytynėse įsigyto turto pirkėją su ginčo dalyku sieja materialusis teisinis ryšys ir ieškinio reikalavimų patenkinimas ginčo turto pirkėjui sukeltų materialinių teisinių padarinių, todėl jo procesinė padėtis turėtų būti atsakovas. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovams pasiūlė patikslinti ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal aktualius registro duomenis apie esamus ginčo turto savininkus, atkreipdamas dėmesį į tai, kad ieškovams nesutinkant ginčo turto pirkėjo įtraukti į bylą atsakovu, teismas, be kita ko, neturės teisinio pagrindo tokio trečiojo asmens atžvilgiu taikyti prašomų laikinųjų apsaugos priemonių.
8. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartimi ieškovai jau buvo įpareigoti sumokėti trūkstamą 5 000 Eur žyminio mokesčio dalį, tačiau sumokėjo tik 500 Eur, dar kartą prašydami atleisti juos nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo. Nors savo pakartotiniam prašymui pagrįsti ieškovai pateikė papildomus įrodymus, jų nuomone, įrodančius, kad jie neturi finansinių galimybių sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį, teismas pripažino ir šių duomenų nepakankamumą padaryti išvadą, kad ieškovai gali būti atleisti nuo likusios nesumokėtos žyminio mokesčio dalies.
9. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad nepateikti duomenys apie I. G. turimas banko sąskaitas ir jose laikomas lėšas, taip pat nėra aišku, ar ieškovė O. G. neturi kitų banko sąskaitų, išskyrus tą, kurios išrašus pateikė teismui. Nebuvo pateikti ir duomenų apie ieškovų buvimą juridinių asmenų dalyviais. Be to, ieškovai kelia ginčą dėl labai didelės vertės turto, kuris buvo išieškotas iš jų vykdymo procese, todėl labiau tikėtina, kad ieškovų tikroji turtinė padėtis aiškiai neatitinka ieškovų teiginių apie jų turtinę padėtį.
10. Teismas sprendė, kad atleidus ieškovus nuo dar didesnės dalies žyminio mokesčio mokėjimo būtų paneigti tikslai, kurių siekia įstatymų leidėjas, numatydamas pareigą sumokėti žyminį mokestį, ir būtų paneigta atsakovų apsauga nuo nepagrįsto bylinėjimosi.
III. Atskirojo skundo argumentai
11. Ieškovai O. G. ir I. G. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį panaikinti ir jų ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; atleisti ieškovus nuo nesumokėtos 4 500 Eur dalies žyminio mokesčio už ieškinį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartyje yra pažymėta, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 3 d. nutartimi, atsisakydamas priimti ieškinį po to, kai buvo ištaisyti trūkumai, nelaikė, jog dokumentų, kurie bus įteikiami trečiajam asmeniui Alumina D.O.O. Zvornik, išvertimas ne į serbų, bosnių ar kroatų, o į anglų kalba yra nepašalintas trūkumas. Kadangi pats teismas dokumentų vertimo į užsienio kalbą įpareigojimo nebelaikė trūkumu, pakartotinai konstatuoti tuos pačius trūkumus negalima.
11.2. Trečiasis asmuo Alumina D.O.O. Zvornik yra itin didelė metalurgijos kompanija, kuri užsiima produkcijos eksportu į užsienio valstybes. Todėl tarptautinė kalba, kuri naudojama verslo santykiams užmegzti ir palaikyti tokio masto bendrovėse, yra anglų kalba. Be to, ši bendrovė savo oficialiame internetiniame puslapyje bei socialiniuose tinkluose visą informaciją bei pranešimus talpina ir anglų kalba. Akivaizdu, kad anglų kalba ir yra ta kalba, kuri suprantama šiam trečiajam asmeniui. Ieškovams pateikus ieškinio ir jo priedų vertimą į anglų kalbą, laikytina, kad ieškinio trūkumai, susiję su procesinių dokumentų vertimu į byloje dalyvaujantiems asmenims suprantamą kalbą, yra ištaisyti.
11.3. Per pirmą kartą teismo nustatytą 14 dienų terminą buvo surinkti visi teismo nurodyti įrodymai, kurių trūko įvertinti ieškovų prastą finansinę padėtį, todėl skundžiamoje teismo nutartyje nepagrįstai dar kartą konstatuota, kad ieškovų pateiktų dokumentų tam nepakanka, juolab kad šiuo momentu visas ieškovų turtas, įskaitant ir turtines teises, yra areštuotas antstolių. Skundžiamoje nutartyje yra daromos tik prielaidos apie ieškovų finansinę padėtį. Ieškovų įsitikinimu, jie yra pateikę visus įrodymus, kurie pagrindžia jų prastą finansinę padėtį, todėl jie turi būti atleisti nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo.
11.4. Ieškovai pripažįsta, kad varžytynėse įsigyto turto pirkėją su ginčo dalyku sieja materialusis teisinis ryšys, todėl ieškinio reikalavimų patenkinimas ginčo turto pirkėjui sukels materialių teisinių padarinių, dėl to byloje turto pirkėjos UAB ,,Boslita Investment“ procesinė padėtis turėtų būti atsakovė. Atsižvelgdami į tai, ieškovai sutinka patikslinti ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal aktualius registro duomenis apie ginčo turto savininkus, UAB ,,Boslita Investment“ nurodant atsakove.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo
12. Kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra išaiškinęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su pareiga ją įgyvendinti įstatymo nustatyta tvarka. Šios tvarkos nesilaikymas gali lemti besikreipiančiam asmeniui nepalankius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-248/2020; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021).
13. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų – žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos konkrečios arba proporcinės pinigų sumos, kuri mokama už teismo atliekamus (atliktinus) procesinius veiksmus bylose, sumokėjimas. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas žyminis mokestis, kurio dydis apskaičiuojamas šioje teisės normoje nustatyta tvarka. CPK 135 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo, teikiantis ieškinį, turi pateikti teismui duomenis, jog žyminis mokestis sumokėtas, o CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu asmuo, pateikęs ieškinį, nesumokėjo žyminio mokesčio, yra laikoma, kad procesinis dokumentas yra paduotas su trūkumais, todėl teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą, ne trumpesnį kaip septynios dienos, terminą trūkumams pašalinti.
14. Pažymėtina, kad reikalavimas sumokėti atitinkamo dydžio mokestį pats savaime negali būti aiškinamas kaip asmens, paduodančio atitinkamą procesinį dokumentą, procesinių teisių suvaržymas, juolab kad įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į skirtingą dalyvaujančių byloje asmenų turtinę padėtį bei būtinybę užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą, numato atleidimo nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnis) bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 straipsnis) institutus.
15. CPK 83 straipsnio 3 dalis nustato, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Šis institutas paprastai yra taikomas tuo atveju, kai nustatoma, kad asmens finansiniai sunkumai yra nuolatinio pobūdžio, t. y. kai iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog asmuo dėl savo sunkios turtinės padėties negali sumokėti žyminio mokesčio ir nėra duomenų, kad artimiausiu metu jo turtinė situacija gali pagerėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-33-516/2022).
16. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantų, siekusių pasinaudoti atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo institutu, atitinkamas prašymas buvo išspręstas jau įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartimi, kuria jiems buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams ištaisyti, be kita ko, ir sumokėti tą žyminio mokesčio dalį, nuo kurios mokėjimo apeliantai nebuvo atleisti. Minėta nutartimi apeliantų kartu su ieškiniu pateiktas prašymas dėl jų atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo buvo patenkintas tik iš dalies, t. y. pirmosios instancijos teismas juos atleido nuo 3 775 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, o 5 000 Eur žyminio mokesčio dalį įpareigojo sumokėti.
17. Kaip matyti iš procesinės bylos eigos, apeliantai Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 13 d. nutarties apeliacine tvarka neskundė, o vietoje to savo nuožiūra sumokėjo 10 kartų mažesnę sumą (500 Eur), nei buvo įpareigoti teismo sumokėti, pakartotinai prašydami atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Tačiau toks apeliantų elgesys neatitinka procesinių taisyklių – jie arba turėjo pasinaudoti apeliacijos teise ir instancine tvarka nuginčyti jiems nustatytą įpareigojimą (CPK 100 straipsnis, 115 straipsnio 5 dalis), arba šį įpareigojimą vykdyti (CPK 18 straipsnis).
18. Kitokio vertinimo nesuponuoja ir ta aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju ieškinio priėmimo klausimas Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi buvo perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantai, apskųsdami Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nutartį, kuria jų ieškinys buvo pripažintas nepaduotu nepašalinus esminio jo trūkumo, t. y. netinkamai nurodžius ieškinio pagrindą, atskirajame skunde nenurodė jokių argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo priimtu procesiniu sprendimu juos atleisti nuo mažesnės, nei jie prašė, žyminio mokesčio dalies mokėjimo. Vadinasi, ir tokio pobūdžio procesinio sprendimo (kokio dydžio žyminį mokestį apeliantai turi sumokėti) pagrįstumo įvertinimas nesudarė apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalyko. Todėl pirmiau paduotą apeliantų atskirąjį skundą nagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gruodžio 16 d. priimta nutartimi nepanaikino ir objektyviai negalėjo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartimi nustatyto apeliantams įpareigojimo sumokėti trūkstamą 5 000 Eur žyminio mokesčio dalį už paduodamą ieškinį. Atsižvelgdamas į tai, kad nebuvo įvykdytas apeliantams privalomas įpareigojimas dėl atitinkamo dydžio žyminio mokesčio sumokėjimo, pirmosios instancijos teismas, iš naujo spręsdamas jų ieškinio priėmimo klausimą, skundžiama nutartimi pagrįstai apeliantams nurodė pašalinti dar ir šį trūkumą, sudarantį procesines kliūtis priimti ieškinį.
19. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su apeliantų pozicija, kad jie turėtų būti atleisti nuo dar didesnės žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, nei faktiškai buvo atleisti. Visų pirma pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkindamas tokį apeliantų prašymą, įpareigojo juos sumokėti tik kiek daugiau nei pusę (t. y. 5 000 Eur) mokėtinos visos žyminio mokesčio sumos, o apeliantų pateikti į bylą duomenys, kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje nutartyje, objektyviai neleidžia įsitikinti, kad jie yra nepajėgūs sumokėti nurodytą sumą.
20. Teismų praktikoje išaiškinta, kad galimybė iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra siejama ne vien su asmens turimomis lėšomis, iš jų priteistomis sumomis, amžiumi, o su realia turtine jų padėtimi. Tai reiškia, kad teismas, vertindamas kiekvieno asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį bei poreikį atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, atsižvelgia į jam priklausančio viso turto kiekį bei jo vertę. Turtinę asmens padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti panašūs įrodymai, o asmens turtinė padėtis vertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, atspindinčias asmens materialinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-232/2010; 2019 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-85-186/2019).
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ypač reikšmingos šios bylos faktinės aplinkybės, kurios leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad apeliantų tikroji turtinė padėtis, labiau tikėtina, neatitinka šiuo metu jų deklaruojamos blogos turtinės padėties, o apeliantai tokių abejonių pateiktais į bylą fragmentiniais duomenimis nėra pašalinę. Kaip matyti, apeliantų prievolės, kurių išieškojimo tvarką nagrinėjamu atveju jie ginčija, yra atsiradusios iš garantinių įsipareigojimų, kuriais jie užtikrino beveik 16 000 000 Eur siekiančios paskolos, suteiktos trečiajam asmeniui Alumina D.O.O. Zvornik, grąžinimą. Gebėjimas prisiimti tokio dydžio įsipareigojimus neabejotinai patvirtina, kad apeliantų turimo (turėto) turto vertė atitiko nurodytą sumą. Apeliantai, pateikdami į bylą duomenis, kad šiuo metu nuosavybės teise nebevaldo jokio registruojamo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, o jų turtą sudaro tik gaunama senatvės pensija, nepateikė duomenų, kad visas anksčiau jų valdytas turtas, kuris jiems leido prisiimti tokio dydžio įsipareigojimus, buvo realizuotas priverstine tvarka, juo labiau kad nekilnojamojo turto, dėl kurio realizavimo šioje byloje yra kilęs ginčas, vertė atitinka tik nedidelę dalį apeliantų prisiimtų įsipareigojimų.
22. Kitaip tariant, apeliantai nepateikė jokių duomenų (turto registrų išrašų su istorija, sąskaitų iš bankų bei kitų kredito įstaigų išrašų su istorija), kurie leistų identifikuoti faktines aplinkybes, lėmusias tokį esminį jų finansinės padėties pasikeitimą už laikotarpį nuo minėtų įsipareigojimų prisiėmimo momento iki ieškinio pateikimo teismui. Todėl nėra galimybės patikrinti, nei kiek, kokį ir kokios vertės turtą jie turėjo (arba, priešingai, neturėjo), nei kokiomis aplinkybėmis ir už kokią kainą jis buvo perleistas, kokiomis piniginėmis lėšomis disponavo apeliantai, kur buvo šios piniginės lėšos, ar apeliantai turi arba turėjo (neturėjo) finansinį turtą (vertybinius popierius), turtinių teisių, ar gavo dividendus ir pan. Be to, apeliantų procesiniuose dokumentuose deklaruojama bloga turtine padėtimi pagrįstai leidžia abejoti ir pats ieškinys – jame yra prašoma iš apeliantų priteisti trečiajam asmeniui UAB ,,Boslita investment“ 1 060 000 Eur suma?, sumokėtą? už varžytynėse įsigytą? apeliantų turtą. Vadinasi, keldami tokius reikalavimus apeliantai tokio dydžio suma disponuoja (galės disponuoti). Todėl akivaizdu, kad šiuo atveju nebuvo jokio pagrindo atleisti apeliantus beveik nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo, ko faktiškai ir siekė apeliantai. Atitinkamai, atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo klausimas negalėjo būti išspręstas kitaip, nei išsprendė pirmosios instancijos teismas.
Dėl kitų skundžiamoje nutartyje nustatytų ieškinio trūkumų
23. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su tokiais atskirojo skundo argumentais, kad Vilniaus apygardos teismas, 2021 m. lapkričio 3 d. nutartimi pirmą kartą atsisakydamas priimti jų ieškinį, nepripažino dokumentų, kurie bus įteikiami trečiajam asmeniui Alumina D.O.O. Zvornik, vertimo į anglų, o ne į serbų, bosnių arba kroatų kalbą netinkamu nutarties dėl trūkumų šalinimo įvykdymu. Tokią išvadą patvirtina ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria buvo vertinimas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, turinys. Todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo apeliantų pakartotinai įpareigoti pašalinti tuos trūkumus, kurie anksčiau priimtu teismo procesiniu sprendimu buvo laikyti kaip ištaisyti tinkamai.
24. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal 1965 m. konvencijos „Dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo užsienyje“ 5 straipsnio 3 dalį centrinė įstaiga tik gali, bet neprivalo reikalauti, jog dokumentas būtų parengtas valstybės, į kurią kreipiamasi, valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų arba būtų pateiktas atitinkamas jo vertimas. Vertinant šios normos turinį ir apeliantų įrodinėjamas aplinkybes, kad trečiajam asmeniui Alumina D.O.O. Zvornik galimai yra suprantam anglų kalba, ieškinio priėmimo stadijoje nėra pagrindo konstatuoti, kad dokumentų išvertimas ne į vieną iš valstybinių Bosnijos ir Hercogovinos valstybinių kalbų – serbų, bosnių ar kroatų (kurios Lietuvoje retai vartojamos ir dėl šios priežasties būtų sunku surasti vertėjus), o į anglų kalba galėtų būti kliūtimi priimti ieškinį. Procesinius dokumentus įteikiančiai centrinei įstaigai atsisakius tokius dokumentus įteikti (jų adresatui atsisakius priimti dokumentus), galėtų būti sprendžiama dėl jų vertinimo į nurodytas trečiojo asmens valstybės oficialias kalbas.
25. Pasisakant dėl teismo įpareigojimo (pasiūlymo) patikslinti ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal aktualius duomenis apie ginčo turto savininką, pakeičiant tokio asmens procesinę padėtį į atsakovo, pažymėtina, kad apeliantai, viena vertus, su šiuo teismo identifikuotu trūkumu sutinka, todėl patys ir turi pateikti atitinkamai patikslintą ieškinį. Kita vertus, tokia aplinkybė, kaip netinkamo atsakovo pasirinkimas ir (ar) visų atsakovų nenurodymas ieškinyje, pati savaime negalėtų lemti ieškinio nepriėmimo, nes ieškinio pareiškimas netinkamai asmeniui sudaro pagrindą jį atmesti, bet ne atsisakyti jį priimti. Visgi procesinė situacija, kai minėtas trūkumas teismo buvo identifikuotas dar ieškinio priėmimo stadijoje, suponavo teismo pareigą apie tai informuoti apeliantus, taigi vertinant šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas bendradarbiavimo su šalimis pareigą (CPK 8 straipsnis) įgyvendino tinkamai.
26. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai buvo nustatęs apeliantams terminą sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį (4 500 Eur), nuo kurios jie nebuvo atleisti, tačiau neturėjo nustatyti įpareigojimo pateikti procesinių dokumentų vertimus į serbų, bosnių ar kroatų kalbas.
27. Kadangi procesinis terminas apeliantams pašalinti ieškinio trūkumą (sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį) jau yra pasibaigęs, šiam Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarties reikalavimui įvykdyti nustatytinas naujas terminas (CPK 7 straipsnis), išaiškinant, kad duomenys apie sumokėtą žyminį mokestį teikiami pirmosios instancijos teismui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.
Nustatyti ieškovams O. G. ir I. G. terminą iki 2022 m. kovo 7 d. įskaitytinai pašalinti ieškinio trūkumą – sumokėti trūkstamą 4 500 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų eurų) žyminio mokesčio dalį.