- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-03
- Bylos Nr.
- e2-33-516/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00605-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė (pirm.)
- Ieškovas
- A. K., NORTH HOUSE
- Trečiasis asmuo
- LDB Aukso upė
- Atsakovas
- LDB KU Amber
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria ieškovas iš dalies atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, civilinėje byloje Nr. e2-2345-562/2021 pagal ieškovų A. K. ir uždarosios akcinės bendrovės „North house“ ieškinį atsakovams bankrutavusiai kredito unijai „Amber“ ir notarui D. B. dėl skolos sumos nustatymo ir vykdomojo įrašo panaikinimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Aukso upė“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai A. K. ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „North House“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti, kad ieškovo A. K. skolos atsakovei bankrutavusiai kredito unijai (toliau – BKU) „Amber“ galutinė suma yra 2 052 107,56 Eur, pripažinti, kad bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Aukso upė“ atsakomybės ribos už ieškovo A. K. prievoles atsakovei BKU „Amber“ yra 183 669,63 Eur, panaikinti 2018 m. kovo 30 d. notaro D. B. vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš ieškovo A. K., priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi nustatė ieškovams terminą iki 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti 11 250 Eur dydžio žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. spalio 21 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartį paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
3. Ieškovė UAB „Dagertas“ (buvusi UAB „North House“) pateikė prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nurodžiusi, kad kreditoriai priėmė sprendimą vykdyti ieškovės bankroto procesą ne teismo tvarka, todėl BUAB „Dagertas“ atleistina nuo žyminio mokesčio mokėjimo remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 83 straipsnio 8 dalimi.
4. Ieškovas A. K. pateikė prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo remiantis CPK 83 straipsnio 3 dalimi.
5. Nurodė, kad sunkią turtinę padėti patvirtina tai, jog nuo 2021 m. sausio mėn. iki 2021 m. liepos mėn. ieškovas gavo 4 550 Eur draudžiamųjų pajamų, t. y. po 650 Eur per mėnesį, o nuo 2021 m. rugsėjo mėn. neteko darbo ir šiuo metu pajamų negauna. Ieškovo turimas turtas ir pajamos šiuo metu nėra pakankamos jau turimiems įsipareigojimams vykdyti, dėl ko yra pradėti priverstiniai skolos išieškojimai. Ieškovo atžvilgiu šiuo metu yra pradėtos vykdomosios bylos, kuriose išieškojimo suma siekia 3 470 352,21 Eur, o sustabdytoje vykdomojoje byloje išieškojimas siekia 4 379 492,75 Eur. Jis neeturi jokio kito nekilnojamojo turto, kurį realizavęs galėtų sumokėti žyminį mokestį. Ieškovas turi mokėti išlaikymą dviem savo mažamečiams vaikams (9 m. ir 11 m. amžiaus), po 275 Eur per mėnesį.
Žemesnės instancijos teismas
6. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi nustatė ieškovui A. K. 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos sumokėti 11 250 Eur žyminį mokestį ir pridėti mokėjimą patvirtinantį dokumentą arba pateikti duomenis apie ieškovo turimas lėšas grynaisiais pinigais arba banko ar kitos kredito įstaigos sąskaitoje, kartu pateikiant ir paskutinių šešių mėnesių sąskaitų išrašus, iš kurių būtų galima matyti įeinančių ir išeinančių piniginių lėšų srautus, duomenis apie kilnojamuosius daiktus, transporto priemones.
Šalies argumentai
7. Ieškovas A. K. 2021 m. lapkričio 18 d. pateikė prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir, vykdydamas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartyje nustatytą įpareigojimą, pateikė teismui valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ pažymą, banko sąskaitų išrašus ir patvirtinimą dėl grynųjų pinigų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 24 d. nutartimi iš dalies atleido ieškovą A. K. nuo žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo, nustatė ieškovui A. K. 7 (septynių) dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos sumokėti 2 812 Eur žyminio mokesčio dalį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
9. Teismas, įvertinęs ieškovo prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, pažymėjo, kad visiškai atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo gali būti tik tie asmenys, kurie turi teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, kuri teikiama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo numatytais atvejais.
10. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas A. K. nėra atstovaujamas advokato, teikiančio valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad ieškovą A. K. atstovauja privačias teisines paslaugas teikiantis advokatas G. G., kurio teisinės paslaugos yra mokamos. Kadangi ieškovą atstovauja privačias teisines paslaugas teikiantis advokatas, teismo vertinimu, nėra pagrindo net spręsti dėl ieškovo visiško atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.
11. Teismas atkreipė dėmesį, kad mokėtinas žyminis mokestis, atsižvelgus į ieškovo tikėtiną finansinę padėtį, yra nemažas – 11 250 Eur. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad yra pagrindas atleisti ieškovą nuo dalies mokėtino žyminio mokesčio, įpareigojant ieškovą sumokėti ketvirtadalį mokėtinos sumos – 2 812 Eur.
III. Atskirojo skundo argumentai
12. Ieškovas A. K. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį panaikinti ir prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo tenkinti visiškai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Ieškovas pateikė teismui įrodymus, pagrindžiančius sunkią jo turtinę padėtį, t. y. kad nekilnojamojo turto neturi, nuo 2021 m. rugsėjo mėn. neteko darbo, pajamos laikotarpiu nuo 2021 m. sausio mėn. iki 2021 m. liepos mėn. sudarė vos 4 550 Eur, transporto priemonių neturi, turi mokėti išlaikymą dviem mažamečiam vaikam po 275 Eur per mėnesį, grynųjų pinigų ir kilnojamojo turto, kurį galėtų realizuoti, neturi, iš ieškovo pradėti priverstiniai skolos išieškojimai, kurių suma vykdomosiose bylose sudaro 3 470 352,21 Eur, o sustabdytoje vykdomojoje byloje – 4 379 492,75 Eur. Faktiškai ieškovas atitinka fizinio asmens nemokumo sąvoką. Nesuprantama, kokiomis prielaidomis remdamasis pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas, faktiškai būdamas nemokus, privalo ir gali sumokėti 2 812 Eur žyminį mokestį.
12.2. Akivaizdu, kad nėra duomenų, jog ieškovo turtinė padėtis ateityje galėtų pagerėti, todėl ieškovas A. K. turėjo būti visiškai atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Ieškovui vėl susiradus darbą, iš esmės visas darbo užmokestis būtų paskirstomas vaikų išlaikymui ir susidariusiems įsiskolinimams dengti. Neegzistuoja net teorinė galimybė, kad ieškovas ateityje bus pajėgus sumokėti net ir 2 812 Eur žyminį mokestį.
12.3. Ieškovas dėl akivaizdžiai prastos finansinės padėties nėra atsiskaitęs su teisines paslaugas teikiančiu advokatu. Pagal susitarimą mokėjimai už teisines paslaugas buvo atidėti. Ieškovas kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą su prašymu suteikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Prašymas atskirojo skundo teikimo dieną dar nėra išnagrinėtas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovas iš dalies atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra išaiškinęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su pareiga ją įgyvendinti įstatymo nustatyta tvarka. Šios tvarkos nesilaikymas gali lemti besikreipiančiam asmeniui nepalankius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-248/2020, 14 punktas; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021, 18 punktas)
16. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų – žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos konkrečios arba proporcinės pinigų sumos, kuri mokama už teismo atliekamus (atliktinus) procesinius veiksmus bylose, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas žyminis mokestis, kurio dydis apskaičiuojamas šioje teisės normoje nustatyta tvarka. Pagal CPK 135 straipsnio 2 dalį, asmuo, teikiantis ieškinį, kartu turi pateikti teismui duomenis, kad žyminis mokestis sumokėtas, o CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu asmuo, pateikęs ieškinį, nesumokėjo žyminio mokesčio, yra laikoma, kad procesinis dokumentas yra paduotas su trūkumais, todėl teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti.
17. Pažymėtina, kad reikalavimas sumokėti atitinkamo dydžio mokestį negali būti aiškinamas kaip asmens, paduodančio atitinkamą procesinį dokumentą, procesinių teisių suvaržymas. Kita vertus, asmens turtinė padėtis, tiesiogiai lemianti šio asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį, negali būti jo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą varžančiu veiksniu. Dėl to įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į skirtingą dalyvaujančių byloje asmenų turtinę padėtį bei būtinybę užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą, numato atleidimo nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnis) bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 straipsnis) institutus.
18. Nagrinėjamu atveju ieškovas A. K. prašė visiškai atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, tokį prašymą grįsdamas sunkia savo turtine padėtimi.
19. CPK 83 straipsnio 3 dalis nustato, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Šis institutas paprastai yra taikomas tuo atveju, kai nustatoma, kad asmens finansiniai sunkumai yra nuolatinio pobūdžio, t. y. kai iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog asmuo dėl savo sunkios turtinės padėties negali sumokėti žyminio mokesčio ir nėra duomenų, kad artimiausiu metu jo turtinė situacija gali pagerėti.
20. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias, vertinant asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį, turėtų būti atsižvelgiama, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtent pats teismas sprendžia, ar pateikti argumentai bei juos pagrindžiantys įrodymai yra pakankami tokiam prašymui patenkinti, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad turtinę asmens padėtį apibūdina nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1540-302/2017; 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-756-516/2021).
21. Byloje esantys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Nekilnojamojo turto registro, VĮ „Regitra“ duomenys, banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad ieškovas A. K. nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi, šiuo metu nedirba, draudžiamosios pajamos laikotarpiu nuo 2021 m. sausio mėn. iki 2021 m. liepos mėn. sudarė 4 550 Eur, „Swedbank“ AB sąskaitoję laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. lapkričio 17 d. piniginių lėšų nebuvo, UAB „Paysera LT“ sąskaitoje lėšų likutis – 24,87 Eur. Ieškovas nurodė, kad vertingo kilnojamojo turto, kurį realizavęs galėtų sumokėti žyminį mokestį, neturi, teikia išlaikymą dviem mažamečiam vaikam po 275 Eur per mėnesį. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad ieškovo atžvilgiu yra pradėti priverstiniai skolos išieškojimai ir vykdomosios bylos, kuriose išieškoma suma siekia 3 470 352,21 Eur, o sustabdytoje vykdomojoje byloje – 4 379 492,75 Eur.
22. Įvertinęs visus šiuos duomenis apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo A. K. turtinė (finansinė) padėtis šiuo metu iš tiesų yra sunki, todėl, atsižvelgiant į mokėtiną žyminio mokesčio sumą – 11 250 Eur, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė iš dalies atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.
23. Apeliantas A. K., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi bei joje nustatyta mokėtina žyminio mokesčio suma – 2 812 Eur, prašo jį visiškai atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Atskirajame skunde, be jau paminėtų jo sunkią turtinę padėtį pagrindžiančių duomenų, papildomai nurodė, kad 2021 m. lapkričio 30 d. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą su prašymu suteikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą bei įvykdyti teisingumą, 2022 m. sausio 20 d. nutartimi įpareigojo ieškovą pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos priimą sprendimą dėl A. K. prašymo suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, taip pat paaiškinimus, ar jis nėra inicijavęs fizinio asmens bankroto proceso. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų papildomų duomenų matyti, kad fizinio asmens bankroto procesas A. K. atžvilgiu nėra inicijuotas, o Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimu buvo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui A. K., tokį sprendimą iš esmės motyvuojant tuo, kad A. K. šioje civilinėje byloje siekia apginti turtinius interesus, tiesiogiai atsiradusius dėl jo vykdytos ūkinės komercinės veiklos, už kurią buvo nuteistas baudžiamojoje byloje, be to, ieškovas yra sudaręs atstovavimo sutartį su advokatu G. G..
24. Apeliacinis teismas, įvertinęs tiek pirmosios instancijos teismui pateiktus duomenis apie ieškovo A. K. turtinę (finansinę) padėtį, tiek ir apeliacinės instancijos teismui pateiktus papildomus paaiškinimus ir duomenis, atsižvelgęs į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą ir jame nurodytus motyvus, taip pat į tai, kad nors apeliantas teigia formaliai atitinkantis nemokaus fizinio asmens statusą, tačiau šio statuso įstatymų nustatyta tvarka nėra įgijęs, sprendžia, jog tenkinti apelianto atskirąjį skundą ir dar labiau mažinti pirmosios instancijos teismo ir taip žymiai sumažintą (net 75 proc.) žyminį mokestį, nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad įstatymo leidėjo valia nuo žyminio mokesčio mokėjimo visiškai atleidžiami tik tie asmenys, kurie expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nurodyti įstatyme (CPK 83 straipsnio 1, 2 dalys), tuo tarpu dėl sunkios turtinės padėties teismas turi teisę asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleisti tik iš dalies (CPK 83 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, apelianto prašymas visiškai atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo prieštarauja paminėtai CPK 83 straipsnio 3 dalies nuostatai ir negali būti tenkinamas.
25. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies atleidęs ieškovą A. K. nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir įpareigojęs sumokėti tik ketvirtadalį sumos – 2 812 Eur, įvertino dėmesio vertus ieškovo interesus, esmingai sumažino mokėtino žyminio mokesčio sumą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad buvo apribota ieškovo teisė į teisminę gynybą bei teismo proceso prieinamumą, atitinkamai, nėra teisinio pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį remiantis atskirojo skundo argumentais.
26. Kadangi skundžiama nutartimi nustatytas 7 dienų terminas nuo pirmosios instancijos teismo nutarties įteikimo dienos ieškinio trūkumams ištaisyti jau yra pasibaigęs, tokį terminą iš naujo nustato apeliacinės instancijos teismas (CPK 7 straipsnis), išaiškindamas, kad įrodymai apie žyminio mokesčio sumokėjimą teikiami pirmosios instancijos teismui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovui A. K terminą iki 2022 m. vasario 11 d. sumokėti 2 812 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus dvylika eurų) žyminį mokestį ir pateikti Vilniaus apygardos teismui tai patvirtinančius įrodymus.