- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-24
- Bylos Nr.
- e2-297-370/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00605-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė (pirm.)
- Ieškovas
- A. K., NORTH HOUSE
- Trečiasis asmuo
- LDB Aukso upė
- Atsakovas
- LDB KU Amber
- Kategorijos
- 3.1.7.1.4Žyminio mokesčio mokėjimas
- 3.1.7.1.2Žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 14 d. nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas sumokėti žyminio mokesčio dalį, civilinėje byloje Nr. e2-828-562/2022 pagal ieškovų A. K. ir uždarosios akcinės bendrovės „North house“ ieškinį atsakovams bankrutavusiai kredito unijai „Amber“ ir notarui D. B. dėl skolos sumos nustatymo ir vykdomojo įrašo panaikinimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Aukso upė“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai A. K. ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „North House“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti, kad ieškovo A. K. skolos atsakovei bankrutavusiai kredito unijai (toliau – BKU) „Amber“ galutinė suma yra 2 052 107,56 Eur, pripažinti, kad bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Aukso upė“ atsakomybės ribos už ieškovo A. K. prievoles atsakovei BKU „Amber“ yra 183 669,63 Eur, panaikinti 2018 m. kovo 30 d. notaro D. B. vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš ieškovo A. K., priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi nustatė ieškovams terminą iki 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti 11 250 Eur dydžio žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1081-330/2021 Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartį paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
3. Ieškovė UAB „Dagertas“ (buvusi UAB „North House“) pateikė prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nurodžiusi, kad kreditoriai priėmė sprendimą vykdyti ieškovės bankroto procesą ne teismo tvarka, todėl BUAB „Dagertas“ atleistina nuo žyminio mokesčio mokėjimo remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 83 straipsnio 8 dalimi.
4. Ieškovas A. K. pateikė prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo remiantis CPK 83 straipsnio 3 dalimi.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 24 d. nutartimi iš dalies atleido ieškovą A. K. nuo žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo, nustatė ieškovui A. K. 7 (septynių) dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos sumokėti 2 812 Eur žyminio mokesčio dalį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-33-516/2022 Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
6. Ieškovas A. K. 2022 m. vasario 11 d. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo. Nurodė, kad jo turtinė padėtis yra sunki, jis neturi jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio niekur nedirba. Ieškovo draudžiamosios pajamos laikotarpiu nuo 2021 m. sausio iki 2021 m. liepos mėn. buvo 4 550 Eur, jis taip pat turi mokėti išlaikymą dviem savo vaikams, po 275 Eur per mėnesį. Ieškovo atžvilgiu yra pradėti priverstiniai skolos išieškojimai ir vykdomosios bylos, kuriose išieškojimo suma siekia 3 470 352,21 Eur, o sustabdytoje vykdomojoje byloje išieškojimas siekia 4 379 492,75 Eur. Ieškovo vertinimu, nurodytos aplinkybės bei kartu pridedami įrodymai patvirtina, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti 2 812 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą, iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 14 d. nutartimi nustatė ieškovui A. K. terminą iki 2022 m. vasario 23 d. sumokėti 2 812 Eur dydžio žyminio mokesčio dalį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo A. K. pradinis prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio buvo įvertintas Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis (nutarties 2, 5 punktai), t. y. visi ieškovo pradiniame prašyme nurodyti argumentai apie jo turtinę padėtį ir mokėtino žyminio mokesčio dydį buvo išsamiai išanalizuoti bei įvertinti.
9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad teikdamas prašymą dėl žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo, ieškovas jokių naujų įrodymų apie esmingai pasikeitusią jo turtinę padėtį, kuri sudarytų pagrindą iš naujo svarstyti jo prašymo pagrįstumą, nepateikė. Teismo vertinimu, ieškovo elgesys teikiant pakartotinai prašymus dėl žyminio mokesčio mokėjimo, sudaro pagrindą daryti išvadą esant piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis požymių, siekiant vilkinti bylos nagrinėjimą ir sudaryti procesines kliūtis kuo greitesniam civilinės bylos išnagrinėjimui.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Ieškovas A. K. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 14 d. nutartį panaikinti ir prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo tenkinti visiškai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas, objektyviai neįvertinęs byloje esančių įrodymų apie ieškovo turtinę padėtį, skundžiama nutartimi nepagrįstai netenkino ieškovo A. K. prašymo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, tokiu būdu užkirsdamas kelią ieškovui apginti savo pažeistas teises.
10.2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė CPK 84 straipsnio, reglamentuojančio žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimą, nuostatas. Teismas iš esmės netgi atskirai nevertino ieškovo A. K. pateikto prašymo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, tik sutapatino 2022 m. vasario 11 d. pateiktą prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ir anksčiau teiktus prašymus dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.
10.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pateiktą ieškovo prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, kadangi esminiai pirmosios instancijos teismo pasisakymai yra apie atleidimą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nors šis klausimas jau yra išspręstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantui nustatytas terminas sumokėti žyminio mokesčio dalį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo
13. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi, asmuo, siekdamas pasinaudoti teise į teisminę gynybą privalo laikytis įstatymuose įtvirtintų taisyklių ir tvarkos. Viena iš įstatyme nustatytų taisyklių yra žyminio mokesčio sumokėjimas, kurio dydį ir mokėjimo tvarką imperatyviai reglamentuoja CPK normos (CPK 80 straipsnis).
14. Teismų praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad žyminio mokesčio sumokėjimo teisiniu reguliavimu siekiama kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus procesinio rezultato byloje, pateikti piniginį užtikrinimą ir taip apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių, skundų); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).
15. Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis ir būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą įgalino įstatymų leidėją proceso įstatyme nustatyti žyminio mokesčio mokėjimo lengvatas. Todėl asmuo, objektyviai negalėdamas atitinkamo proceso inicijavimo metu sumokėti už pateiktą pareiškimą (ieškinį ar skundą) mokėtino žyminio mokesčio, turi teisę prašyti teismo atleisti nuo šio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnis) arba sumokėjimą atidėti (CPK 84 straipsnis). Teismas, taikydamas abu šiuos institutus bei vertindamas, ar tikrai egzistuoja faktinės prielaidos taikyti vieną iš nurodytų žyminio mokesčio mokėjimo išimčių (lengvatų), turi užtikrinti teisminės gynybos prieinamumo ir nesąžiningų bandymų išvengti žyminio mokesčio mokėjimo pusiausvyrą.
16. Apeliantas (ieškovas A. K.), teikdamas pirmosios instancijos teismui prašymą atidėti dalies žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą, teigia, kad jo finansinė padėtis yra sunki. Pirmosios instancijos teismas tokį prašymą atmetė, nustatęs, kad pradinis prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio buvo įvertintas Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis, t. y. visi ieškovo pradiniame prašyme nurodyti argumentai apie jo turtinę padėtį ir mokėtino žyminio mokesčio dydį buvo išsamiai išanalizuoti bei įvertinti. Taip pat teismas nustatė apeliantui terminą iki 2022 m. vasario 23 d. žyminio mokesčio dalies sumokėjimui. Atskiruoju skundu apeliantas prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą, iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo. Taigi, apeliantas iš esmės skundžia tik nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.
17. CPK 84 straipsnyje nustatyta, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.
18. Svarbu akcentuoti, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog turtinę asmens padėtį apibūdina nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos ir kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1540-302/2017; 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-756-516/2021).
19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas prašymo atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą pridėjo įrodymus – išrašą iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės, valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažymą asmens mokumui vertinti, valstybės įmonės Regitra pažymą, apelianto patvirtinimą dėl piniginių lėšų ir kilnojamųjų daiktų, Antstolių informacinės sistemos išrašus apie vykdomas vykdomąsias bylas, taip pat išrašą apie sustabdytas vykdomąsias bylas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad šiuo metu apelianto turtinė padėtis yra sunki, tačiau vien ši aplinkybė nėra pagrindas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.
20. Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, todėl šio instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą. Šios nuostatos yra laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje numatyta, kad, jeigu asmens turtinė padėtis žyminio mokesčio mokėjimo metu yra komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti, žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-571-178/2016; 2016 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2052-302/2016; 2017 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1286-236/2017).
21. Lietuvos apeliacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 84 straipsnio teisės normos, yra išaiškinęs, kad sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą, turi būti įvertinama ne tik turtinė prašančio asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu, bet ir tai, kiek tokia padėtis tęsis. Kai asmens turtinė padėtis kreipimosi į teismą metu yra komplikuota, tačiau yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė būklė gali iš esmės pagerėti (pavyzdžiui, per tam tikrą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą), žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-143-516/2019). Taigi, prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą pateikusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dieną jis žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas, turės galimybę sumokėti (CPK 84 straipsnis, 178 straipsnis).
22. Apeliantas prašyme atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nurodo argumentus, susijusius su jo sunkia turtine padėtimi, tačiau konkrečių įrodymų, patvirtinančių jo galimybes sumokėti žyminį mokestį, jeigu ieškinys bus atmestas, nepateikė, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti prašymą dėl žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo ir nustatė terminą tokio mokesčio sumokėjimui.
Dėl procesinės bylos baigties
23. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantas nepateikė duomenų, įrodančių žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo būtinumą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas apelianto prašymas dėl žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo atidėjimo ir nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti (žyminiam mokesčiui sumokėti), yra teisėta ir pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl panaikinti ginčijamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
24. Kadangi skundžiama nutartimi nustatytas 7 dienų terminas nuo pirmosios instancijos teismo nutarties įteikimo dienos ieškinio trūkumams ištaisyti jau yra pasibaigęs, tokį terminą iš naujo nustato apeliacinės instancijos teismas (CPK 7 straipsnis), išaiškindamas, kad įrodymai apie žyminio mokesčio sumokėjimą teikiami pirmosios instancijos teismui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovui A. K. terminą iki 2022 m. kovo 31 d. sumokėti 2 812 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus dvylika eurų) žyminį mokestį ir pateikti Vilniaus apygardos teismui tai patvirtinančius įrodymus.