Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-01-31 · Civilinė byla Nr. e2-143-516/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-31
Bylos Nr.
e2-143-516/2019
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00919-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Gudžiūnienė
Ieškovas
RAKHIN CONSULTING
Atsakovas
AS „Reverta“, uždarajai akcinei bendrovei „Impuls LT“, uždarajai akcinei bendrovei „Aludarių Development“, uždarajai akcinei bendrovei „Cibita“
Civilinė byla Nr. e2-143-516/2019Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00919-2018-6Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.1.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 31 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo RAKHIN CONSULTING & ENGINERING LTD atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria buvo atmestas prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo, civilinėje byloje Nr. e2-2451-254/2018 pagal ieškovo RAKHIN CONSULTING & ENGINERING LTD ieškinį atsakovams AS „Reverta“, uždarajai akcinei bendrovei „Impuls LT“, uždarajai akcinei bendrovei „Aludarių Development“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Cibita“, (tretieji asmenys – antstolis R. V. ir uždaroji akcinė bendrovė „Nekilnojamojo turto valdymas“) dėl turto perdavimo išieškotojui akto ir sandorių pripažinimo negaliojančiais, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

1. Ginčas byloje kilo dėl atsisakymo atidėti žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą pagrįstumo ir teisėtumo.

2. Ieškovas RAKHIN CONSULTING & ENGINERING LTD kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti 2017 m. lapkričio 20 d. turto perdavimo išieškotojui AS „Reverta“ aktą Nr. S 17 128 17042; 2) pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis atsakovų AS „Reverta“ ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Impuls LT“ 2017 m. lapkričio 23 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. VB7 9114, atsakovių UAB „Impuls LT“ ir UAB „Aludarių Development“ 2017 m. gruodžio 13 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. VB7-9727 ir atsakovių UAB „Aludarių Development“ bei UAB „Cibita“ 2018 m. sausio 16 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. VB7-274; 3) grąžinti nuosavybės teises į negyvenamąją patalpą – prekybos centrą su vaistinės, kavinės ir kirpyklos patalpomis, patalpos 1-1 iki 1-38; 1-40 iki 1-44, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); negyvenamąją patalpą – lošimo automatų saloną, patalpos 1-45 iki 1-48; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,4800 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais – kitais statiniais (inžineriniais) – kiemo statiniais (kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); esančius (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, tuo pačiu panaikinant UAB „Cibita“ nuosavybės teises į šį turtą.

3. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad jis yra vienas iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ akcininkų. Iš įmonės vadovo pateikto ieškovui 2017 metų bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio jam tapo žinoma, kad bendra bendrovės ilgalaikio nekilnojamojo turto vertė, lyginant su praėjusiais finansiniais metais, sumažėjo. Paaiškėjo, kad ginčo turtas buvo įkeistas ir ieškovo ginčijamu turto perdavimo išieškotojui aktu perduotas išieškotojui AS „Reverta“. Ieškovo nuomone, turto perdavimo išieškotojui aktą teismas turi pripažinti negaliojančiu, nes toks aktas pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises. Visos vėlesnės turto perleidimo sutartys yra laikytinos pažeidžiančiomis viešąją tvarką, nes jos buvo sudarytos asmenų, kurie nuosavybės teisę į ginčo turtą buvo įgiję neteisėtu pagrindu, t. y. visos sutartys buvo išvestiniai neteisėto akto pagrindu sudaryti sandoriai.

4. Ieškovas ieškinyje pažymėjo, kad šiuo metu neturi lėšų sumokėti reikiamą žyminį mokestį, tačiau tikisi, jog iki bylos išnagrinėjimo pabaigos jis sugebės jį sumokėti, todėl prašė ne atleisti, o tik atidėti jam 10 967 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki bylos išnagrinėjimo pabaigos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apygardos teismas 2018 m. lapkričio 26 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą ir nustatė septynių dienų terminą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos sumokėti 8 225 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

6. Teismas pažymėjo, kad ginčijamame 2017 m. lapkričio 20 d. turto perdavimo išieškotojui akte AS „Reverta“ perduotas turtas įvertintas 966 667 Eur, taigi, už ieškinį mokėtinas 10 967 Eur žyminis mokestis, tačiau ieškovui ieškinį pateikus elektroninių ryšių priemonėmis, ieškovas ieškinį turėjo apmokėti tik 8 225 Eur žyminiu mokesčiu.

7. Teismas nurodė, kad ieškovas prie ieškinio nepridėjo jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog ieškinio pateikimo teismui metu jis negali sumokėti 8 225 Eur žyminio mokesčio, taip pat įrodymų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kad ieškovo turtinė padėtis ateityje gali pasikeisti ir, ieškinio atmetimo atveju, jis bus pajėgus sumokėti šį žyminį mokestį. Vien ieškinyje nurodyta aplinkybė, kad šiuo metu ieškovas neturi lėšų sumokėti reikiamą žyminį mokestį, tačiau tikisi, jog iki bylos išnagrinėjimo pabaigos jis sugebės jį sumokėti, teismo vertinimu, nesuteikia pagrindo tenkinti nemotyvuotą ir neįrodytą prašymą atidėti žyminį mokestį iki teismo sprendimo priėmimo.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Ieškovas RAKHIN CONSULTING & ENGINERING LTD atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, atidedant ieškovui 8 225 Eur žyminio mokesčio mokėjimą iki bylos išnagrinėjimo pabaigos. Atskirajame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

8.1. Atsisakydamas atidėti ieškovui žyminio mokesčio mokėjimą teismas nepagrįstai apribojo ieškovo teisę į teisminę gynybą.

8.2. Ieškovas ieškinyje buvo nurodęs, kad jis šiuo metu neturi žyminiam mokesčiui reikalingų 8 225 Eur. Ieškovo finansinė padėtis šiuo metu iš tiesų yra sunki. Ieškovas yra inicijavęs net keletą naujų civilinių ginčų, kuriuose teikdamas savo ieškinius jau mokėjo žymaus dydžio žyminius mokesčius – ieškovas jau sumokėjo net 11 289,10 Eur. Dėl šios priežasties ieškovas tiesiog neturi apyvartinių lėšų, kurias galėtų panaudoti reikiamam žyminiam mokesčiui šioje byloje sumokėti. Be to, aplinkybė, kad ieškovas prieš mažiau nei vieną mėnesį sumokėjo 11 289,10 Eur žyminį mokestį tik patvirtina, kad jis yra pajėgus sumokėti 8 225 Eur žyminį mokestį šioje byloje. Taigi, nagrinėjamu atveju egzistavo abi sąlygos ieškovui atidėti mokėtiną žyminį mokestį.

8.3. Ieškovas yra užsienio subjektas, buveinę turintis Kanadoje. Norėdamas pateikti savo finansinius duomenis ieškovas juos privalėtų išversti į lietuvių kalbą, o tai tik dar labiau padidintų finansinius kaštus šioje byloje. Negana to, Kanadoje juridiniams asmenims taikoma apskaita yra skirtinga nuo Lietuvoje priimtinos, todėl ieškovas netgi negalėtų pateikti Lietuvos teismų praktikoje įprastų dokumentų.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

10. Apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo atmestas jo prašymas atidėti žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą iki bylos išnagrinėjimo pabaigos, teigdamas, jog šia nutartimi teismas nepagrįstai apribojo ieškovo teisę į teisminę gynybą.

11. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą ir nesutikdamas su ieškovo pozicija, visų pirma pažymi, kad teismų praktikoje ne kartą jau buvo išaiškinta, jog Lietuvos Respublik?s Konstitucijoje, o taip pat ir CPK 5 straipsnyje įtvirtinta teisė į teisminę gynybą negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato konkrečią tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-366-236/2016; 2016 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-256-236/2016 ir kt.), o vienas iš tokių teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo elementų yra žyminio mokesčio sumokėjimas, kurio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką imperatyviai reglamentuoja CPK normos (CPK 83, 84 straipsniai).

12. Šiai bylai aktualiame CPK 84 straipsnyje nustatyta, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.

13. Lietuvos apeliacinis teismas, pasisakydamas dėl pirmiau nurodytos teisės normos, yra išaiškinęs, kad sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įvertinama ne tik turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu, bet ir tai, kiek tokia padėtis tęsis. Kai asmens turtinė padėtis kreipimosi į teismą metu yra komplikuota, tačiau yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė būklė gali iš esmės pagerėti (pavyzdžiui, per tam tikrą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą), žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-425/2011, 2015 m. gruodžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1670-943/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).

14. Tačiau būtent prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, jog sprendimo priėmimo dieną jis žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas, turės galimybę sumokėti (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).

15. Pažymėtina, kad nei CPK normose, nei teismų praktikoje nėra įtvirtinta kokia nors išimtis kitoje valstybėje (ne Lietuvos Respublikoje) registruotam juridiniam asmeniui, atleidžianti pastarąjį nuo pareigos pateikti motyvuotą ir konkrečiais įrodymais pagrįstą prašymą tuo atveju, jei kitoje valstybėje registruotas asmuo, kreipdamasis į Lietuvos Respublikos teismą su ieškiniu, siekia pasinaudoti CPK 84 straipsnyje įtvirtintu žyminio mokesčio atidėjimo institutu.

16. Savo ruožtu ieškovas, kaip matyti iš bylos medžiagos, kreipdamasis į teismą ir prašydamas atidėti jam žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą, nurodė tik tai, jog šiuo metu neturi apyvartinių lėšų žyminiam mokesčiui sumokėti, tačiau, ieškovo tvirtinimu, tikisi turėti reikiamą sumą bylą išnagrinėjus iš esmės, bet jokių jo teiginius pagrindžiančių duomenų nepateikė. Toks prašymas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, akivaizdžiai neatitinka CPK 84 straipsnyje nurodytų reikalavimų ir pirmiau išdėstytos teismų praktikos dėl pareigos pateikti kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ieškovo prašymą, kaip nemotyvuotą ir nepagrįstą įrodymais, atmetė.

17. Pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia ir ieškovo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kad ieškovas kitose bylose jau sumokėjo 11 289,10 Eur žyminio mokesčio. Priešingai nei traktuoja apeliantas, aplinkybė, kad jis sumokėjo kitose bylose minėtą sumą, nei savaime leidžia įvertinti jo finansinę padėtį šiuo metu (nes nėra aišku, iš kur šios sumokėtos lėšos gautos, pavyzdžiui, ar nėra pasiskolintos tam tikslui, taip pat nėra aišku, ar ieškovas tikrai nebeturi daugiau lėšų banko sąskaitose ir (ar) kitur, kurių užtektų žyminiam mokesčiui sumokėti), nei tuo labiau pagrįstai įsitikinti, jog bylą išnagrinėjus iš esmės ir galimai priėmus jam nepalankų sprendimą, ieškovas bus pajėgus sumokėti atidėtą sumą. Jokių kitų duomenų, leidžiančių teismui įsitikinti, kad ieškovas atitinka abi žyminio mokesčio atidėjimo institutui taikyti būtinas sąlygas – t. y. jog jo turtinė padėtis šiuo momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už ieškinį, bet ateityje pagerės, ieškovas su atskiruoju skundu nepateikė.

18. Priešingai nei interpretuoja ieškovas, teismo reikalavimas vykdyti įstatyme konkrečiai nurodytas pareigas – pareigą motyvuoti savo prašymą ir pateikti argumentus pagrindžiančius įrodymus, nelaikytinas nepagrįstu ir neteisėtu ieškovo teisės į teisminę gynybą apribojimu, o ieškovo argumentai, kad jis yra užsienio juridinis asmuo ir todėl įrodymų apie jo turtinę padėtį pateikimas, dėl jų vertimo į lietuvių kalbą, tik padidintų jo kaštus, šiuo atveju teisiškai nereikšmingi, nes, kaip minėta, jokia įrodinėjimo pareigos išimtis kitoje valstybėje registruotiems juridiniams asmenims nenustatyta ir tokių subjektų prašymai negali būti tenkinami vien tik jų deklaratyvių pareiškimų pagrindu.

19. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas priėjo išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisingą bei teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.

20. Kadangi skundžiama nutartimi ieškovui nustatytas terminas žyminiam mokesčiui sumokėti pasibaigė iki bylos pagal jo atskirąjį skundą išnagrinėjimo datos, ieškovui nustatytinas naujas terminas – iki 2019 m. vasario 11 d. įskaitytinai 8 225 Eur žyminiam mokesčiui už ieškinį sumokėti ir pateikti pirmosios instancijos teismui sumokėjimo faktą patvirtinančius dokumentus.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovui RAKHIN CONSULTING & ENGINERING LTD terminą iki 2019 m. vasario 11 d. įskaitytinai 8 225 Eur (aštuonių tūkstančių dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų) žyminiam mokesčiui už ieškinį sumokėti ir pateikti Kauno apygardos teismui sumokėjimo faktą patvirtinančius įrodymus.

Teisėja Rasa Gudžiūnienė