Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7867-1125/2022 pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo V. B.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė atsakovo prašymą atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti reikiamo dydžio žyminį mokestį už pateiktą apeliacinį skundą (likusią 330,00 Eur dalį) ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

11. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

13. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu ir 2022 m. rugsėjo 28 d. pateikė naujus įrodymus – 2022 m. rugsėjo 26 d. Pažymos dėl registracijos Užimtumo tarnyboje kopijas; 2022 m. birželio 13 d. Pranešimo apie išduotą nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo kopiją; 2022 m. rugpjūčio 24 d. Vaiko gimimo pažymėjimo kopiją; 2022 m. rugsėjo 26 d. Prašymo pateikto Mano VMI kopiją; 2022 m. rugsėjo 27 d. Nuolatinio Lietuvos gyventojo gautų pajamų ir nuo jų Lietuvoje sumokėto pajamų mokesčio pažymos kopiją. Atsakovas nurodo, jog jis neturėjo galimybės pateikti minėtus įrodymus anksčiau ir jų pateikimo būtinybė iškilo tik po skundžiamos nutarties priėmimo, todėl teikia juos su atskiruoju skundu ir prašo prijungti prie bylos medžiagos. Atsakovo teigimu, šie įrodymai pagrindžia jo sunkią finansinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, kad nauji įrodymai yra pateikti kartu su atskiruoju skundu, bei papildomu prašymu, su jais turėjo galimybę susipažinti bylos šalys, nenustačius, kad atsakovas savo teise teikti įrodymus piktnaudžiautų, apeliacinės instancijos teismas naujus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

Dėl atskirojo skundo argumentų

14. Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina vieną iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo principą. Teisė kreiptis į teismą, kad būtų apgintos pažeistos teisės, nustatyta ir CPK 5 straipsnyje. Tačiau teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato konkrečią tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019-06-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-537-330/2019 Lietuvos apeliacinio teismo 2016-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-366-236/2016; 2016-02-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-256-236/2016 ir kt.).

15. Vienas iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo elementų yra žyminio mokesčio sumokėjimas, kurio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką imperatyviai reglamentuoja CPK normos (83, 84 straipsniai). Žyminio mokesčio institutu įstatymų leidėjas siekia keleto viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams pateikti, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan., be to, užtikrinti visiems asmenims, neatsižvelgiant į jų turtinę, procesinę ar kitokią padėtį, vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-228-196/2016).

16. Pažymėtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiškėjo prašymo iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvus bei jo pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti visą įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso, tai nuo kokios šio mokesčio dalies asmuo gali būti atleistas. Įstatymas nenurodo, nuo kokios žyminio mokesčio dalies teismas gali atleisti asmenį, tačiau žyminis mokestis turėtų būti mažintinas tiek, kad neribotų, bet suteiktų asmeniui galimybę kreiptis į teismą ir ginti savo interesus, tačiau kartu žyminis mokestis turi būti toks, kad saugotų kitą proceso šalį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis. (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1324-186/2018).

17. Pažymėtina, jog asmuo dėl savo sunkios turtinės padėties, prašantis jį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, turi pareigą pateikti teismui savo sunkią turtinę padėtį patvirtinančius objektyvius rašytinius įrodymus, kurių pagrindu teismas, spręsdamas klausimą dėl tokio asmens atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, turėtų galimybę neabejotinai įsitikinti prašymo pagrįstumu, t. y. konstatavęs įrodymais pagrįstą sunkią asmens turtinę padėtį, galėtų tenkinti atitinkamą prašymą (CPK 178 straipsnis). Teismas negali tenkinti deklaratyviais teiginiais, bet ne visapusiškais įrodymais pagrįsto prašymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-579-467/2022).

18. Pažymėtina ir tai, kad galimybė iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra siejama ne vien su asmens turimomis lėšomis, iš jų priteistomis sumomis, amžiumi ar sveikatos būkle, o su realia turtine jų padėtimi. Tai reiškia, kad teismas, vertindamas kiekvieno asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį bei poreikį atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, atsižvelgia į jam priklausančio viso turto kiekį bei jo vertę. Turtinę asmens padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti panašūs įrodymai, o asmens turtinė padėtis vertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, atspindinčias asmens materialinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-232/2010; 2019 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-85-186/2019; 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-127-464/2022).

19. Nagrinėjamu atveju, atsakovo mokėtinas žyminis mokestis už apeliacinį skundą yra 367,00 Eur, atsakovas sumokėjo 37,00 Eur ir prašo atleisti jį nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo (330,00 Eur), motyvuodamas tuo, kad jo finansinė padėtis yra sunki, jis yra moksleivis, nedirba ir jokio turto neturi.

20. Susipažinus su apelianto į bylą pateiktais įrodymais matyti, kad jo finansinė padėtis iš tiesų yra prasta, t. y. atsakovas yra nepilnametis, moksleivis, Sodros duomenimis niekur nedirba, jo banko sąskaitos likutis yra 4,47 Eur. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovo įstatyminiai atstovai turi teisę sumokėti už atsakovą žyminį mokestį, tačiau sutiktina su apelianto argumentais, jog tai nereiškia, jog šiuo atveju nėra CPK 83 straipsnio 3 dalyje numatyto pagrindo, atleisti atsakovą nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Be to, apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė duomenis, kurie patvirtina, kad atsakovo įstatyminiai atstovai nuo 2020 metų yra bedarbiai, todėl pajamų negauna. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pranešimo apie išduotą nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą ir 2022 m. rugpjūčio 24 d. Vaiko gimimo pažymėjimo matyti, kad atsakovo įstatyminei atstovei A. B. nuo 2022 m. birželio 13 d. iki 2022 m. spalio 16 d. buvo nustatytas nėštumo ir gimdymo laikotarpis, o 2022 m. rugpjūčio 23 d. įstatyminė atstovė susilaukė naujagimio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visa tai patvirtina, kad įstatyminiai atstovai, konkrečiai A. B., gauna tik naujagimio priežiūrai reikalingas išmokas, kurios yra skirtos naujagimio priežiūrai ir poreikiams tenkinti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įstatyminiai atstovai neturi finansinių galimybių, už atsakovą sumokėti likusios 330,00 Eur dydžio sumos žyminį mokestį, nes atsakovo įstatyminių atstovų finansinė padėtis, kaip ir atsakovo, yra labai sunki. Taigi, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, vien tik faktas, jog atsakovas turi įstatyminius atstovus, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovo finansinė padėtis yra gera ir/ar pakankama sumokėti CPK nustatyto dydžio žyminį mokestį.

21. Taip pat apeliantas nurodė, jog tai, kad jis samdosi mokamas paslaugas teikiantį advokatą nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovo finansinė padėtis yra gera ir atsakovas CPK 83 straipsnio 3 dalies pagrindu, negali būti atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog taip kaip už atsakovą teisę sumokėti žyminį mokestį turi įstatyminiai atstovai ar bet kuris kitas trečiasis asmuo, taip ir už atstovo suteiktas mokamas paslaugas, atsiskaityti už atsakovą gali ne vien tik pats atsakovas, bet ir tretieji asmenys. Šiuo atveju, atsakovas nurodė, jog jam teikiamų paslaugų apmokėjimą padengė atsakovo močiutė, kuri atsakovui perdavė grynuosius pinigus, kuriuos atsakovas įsinešė į banko sąskaitą ir apmokėjo sąskaitas už teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo nesutikti su apelianto argumentais, jog tai kad atsakovas samdosi mokamas paslaugas teikiantį advokatą nesudaro pagrindo konstatuoti, jog jo finansinė padėtis yra gera ir atsakovas CPK 83 straipsnio 3 dalies pagrindu, negali būti atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

23. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantas pateikė įrodymus, kurie sudaro pagrindą taikyti atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo institutą ir pagrindžia šio instituto taikymo reikalingumą. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė apeliantui terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti 330,00 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo turtinė padėtis, įvertinus ir tai, jog atsakovas yra nepilnametis moksleivis, neleidžia jam sumokėti visą žyminį mokestį, todėl yra pagrindas jį atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą mokėjimo (CPK 83 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atskirasis skundas tenkintinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstina iš esmės – atsakovas atleistinas nuo likusios (330,00 Eur) žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą mokėjimo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

25. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovą A. B. atleisti nuo likusios 330,00 Eur (trijų šimtų trisdešimties eurų 00 ct) žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą mokėjimo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.