- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-20
- Bylos Nr.
- e2-537-330/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01033-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Atsakovas
- uždarųjų akcinių bendrovių „LARŽENA“, „Baltas dūmas“
- Ieškovas
- Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo
- Trečiasis asmuo
- notarė L
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių uždarųjų akcinių bendrovių „LARŽENA“ ir „Baltas dūmas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1905-794/2019 pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovėms UAB „LARŽENA“ ir UAB ,,Baltas dūmas“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys notarė L. Š., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyrius, L. L. ir I. S..
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovių UAB ,,LARŽENA“ ir UAB ,,Baltas dūmas“ 2015 m. rugsėjo 30 d. negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį bei taikyti restituciją.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino; priteisė valstybei iš atsakovių UAB „LARŽENA“ ir UAB „Baltas dūmas“ 3 161,00 Eur žyminį mokestį (iš kiekvienos atsakovės po 1 580,50 EUR).
Šalies argumentai
3. Atsakovės UAB „LARŽENA“ ir UAB ‚Baltas dūmas“ pateikė bendrą apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 2 d. sprendimo, kuriame prašė Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Baltas dūmas“ taip pat prašė jai atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimą iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 4 d. nutartimi netenkino atsakovių UAB „LARŽENA“ ir UAB „Baltas dūmas“ prašymo atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimą, nustatė atsakovėms UAB „LARŽENA“ ir UAB „Baltas dūmas“ terminą iki 2019 m. vasario 12 d. nutartyje nurodytiems apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti 3 161,00 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius įrodymus.
Šalies argumentai
5. Atsakovės UAB „LARŽENA“ ir UAB „Baltas dūmas“ 2019 m. vasario 11 d. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atidėti atsakovei UAB „Baltas dūmas“ žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) dėl apeliacinio skundo priėmimo. Nurodė, jog teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai neįvertino aplinkybės, jog viena iš atsakovių, t. y. UAB „LARŽENA“ sumokėjo jai tenkančią žyminio mokesčio dalį. Be to, atsakovių teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovės UAB „Baltas dūmas“ prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą yra nepagrįstas ir neįrodytas, kadangi apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, kuo pasireiškė jos turtinės padėties pablogėjimas ir kodėl būtent apeliacinio skundo pateikimo metu ji negali sumokėti reikiamo dydžio žyminio mokesčio.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 15 d. nutartimi sutiko su atsakovių UAB „LARŽENA“ ir UAB „Baltas dūmas“ atskiruoju skundu; panaikino Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartį, kuria nustatytas terminas nutartyje nurodytiems apeliacinio skundo pašalinti; atsakovių UAB „LARŽENA“ ir UAB „Baltas dūmas“ prašymo atidėti dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą netenkino; nustatė apeliantėms UAB „LARŽENA“ ir UAB „Baltas dūmas“ terminą iki 2019 m. vasario 25 d. nutartyje nurodytiems apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.
7. Teismas nurodė, kad apskųstąja 2019 m. vasario 4 d. nutartimi apeliantėms UAB „LARŽENA“ ir UAB „Baltas dūmas“ buvo nustatytas terminas iki 2019 m. vasario 12 d. sumokėti 3 161,00 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, tačiau neįvertinta aplinkybė, jog kartu su apeliaciniu skundu taip pat buvo pateiktas 2019 m. vasario 1 d. mokėjimo nurodymas, iš kurio matyti, kad viena iš apeliančių UAB „LARŽENA“ sumokėjo dalį (t. y. 1 580,50 Eur) žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą. Teismas pažymėjo, kad prašyme atidėti žyminio mokesčio mokėjimą apeliantės nenurodė, jog dalį žyminio mokesčio atsakovė UAB „LARŽENA“ yra sumokėjusi. Teismas padarė išvadą, kad apeliantės pateikė teismui netinkamai suformuluotą prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.
8. Konstatavęs, kad viena iš apeliančių UAB „LARŽENA“ sumokėjo dalį (t. y. 1 580,50 Eur) žyminio mokesčio, teismas padarė išvadą, jog nebuvo teisinio pagrindo nustatyti apeliantėms terminą sumokėti visą žyminį mokestį (t. y. 3 161,00 Eur) už paduotą jų apeliacinį skundą. Teismas sutiko su apeliančių pateiktu atskiruoju skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 4 d. nutarties ir ją panaikino (CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
9. Teismas pažymėjo, jog atsakovių prašymas yra susijęs su dalies žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimu CPK 84 straipsnio nustatyta tvarka.
10. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog vieną apeliacinį skundą yra pateikusios dvi atsakovės, t. y. UAB „LARŽENA“ ir UAB „Baltas dūmas“. Teismas konstatavo, kad pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius būtinumą atidėti dalies žyminio mokesčio už pateiktą apeliacinį skundą (1 580,50 Eur) mokėjimą, tenka šį apeliacinį skundą pateikusioms abiem atsakovėms, t. y. tiek UAB „LARŽENA“, tiek ir UAB „Baltas dūmas“.
11. Spręsdamas dėl egzistuojančios apeliančių turtinės padėties, teismas pažymėjo, jog vien tik aplinkybė, kad viena iš apeliacinį skundą pateikusių atsakovių (UAB „Baltas dūmas) turi tam tikrų finansinių sunkumų, savaime nereiškia, jog apeliantėms turėtų būti atidėtas dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimas.
12. Teismo vertinimu, apeliančių nurodyta aplinkybė, kad trūksta apyvartinių lėšų, nėra pakankama taikyti CPK 84 straipsnį. Teismas akcentavo, kad apeliantės, siekdamos pasinaudoti CPK 84 straipsnyje įtvirtintu institutu, turi pateikti patikimus įrodymus, patvirtinančius, jog jų patiriami finansiniai sunkumai yra tokio lygio, jog atsakovės objektyviai šiuo metu apskritai negali sumokėti žyminio mokesčio sumos, bet galės ją sumokėti išnagrinėjus bylą iš esmės. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog dalis žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą yra sumokėta, todėl suabejojo, ar atsakovės apskritai šiuo metu negali sumokėti likusio žyminio mokesčio (t. y. 1 580,50 Eur). Teismas pažymėjo, jog juridinio asmens turtinę padėtį apibūdina finansinės atskaitomybės dokumentai, sudaryti aktualiu nagrinėjamam klausimui išspręsti laikotarpiu, kiti galimi duomenys – informacija iš bankų, turtą registruojančių registrų, informacija apie pajamas, gaunamas iš ūkinės komercinės veiklos bei tokios veiklos sąnaudas (išlaidas), apibendrinti kasos duomenys, patvirtinantys piniginius srautus, mokesčių mokėtojo deklaracijos. Teismas pažymėjo, kad tokių duomenų nei atsakovė UAB „Baltas dūmas“, nei atsakovė UAB „LARŽENA“ nepateikė, o byloje esantys anksčiau pateikti buhalteriniai apskaitos dokumentai, teismo vertinimu, neatspindi šiuo metu egzistuojančios realios atsakovių turtinės padėties.
13. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės nepateikė jokių išsamių duomenų, leidžiančių spręsti apie jų sunkią turtinę padėti. Be to, teismo vertinimu, jos neįrodė ir aplinkybės, kad ši turtinė padėtis (net jei ir laikyti ją sunkia) ateityje pasikeis.
14. Nesant duomenų, patvirtinančių, jog atsakovės dėl sunkios finansinės padėties neturi galimybės sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą, teismas atsakovių prašymą atidėti dalies žyminio mokesčio mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
15. Teismas atsakovėms nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti 1 580,50 Eur dydžio žyminį mokestį už pateiktą apeliacinį skundą bei pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
III. Atskirojo skundo argumentai
16. Atskiruoju skundu atsakovės UAB „LARŽENA“ ir UAB „Baltas dūmas“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atidėti atsakovei UAB „Baltas dūmas“ žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) dėl apeliacinio skundo priėmimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Teismas teisingai nurodė, kad viena iš atsakovių UAB „LARŽENA“ sumokėjo savo žyminio mokesčio dalį. Tačiau nepaisant to, kad apeliaciniame skunde prašoma tik atsakovei UAB „Baltas dūmas“ atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą, teismo nuomone, teikiant tokį prašymą turi būti pateikti duomenys, patvirtinantys abiejų atsakovių turtinę padėtį. Toks teismo reikalavimas yra visiškai nepagrįstas, nes atsakovė UAB „LARŽENA“ sumokėjo savo žyminio mokesčio dalį, o tik UAB „Baltas dūmas“ dėl sunkios turtinės padėties negali sumokėti savo žyminio mokesčio dalies. Be to, pats teismas sprendimo, kuriuo byla išspręsta iš esmės, rezoliucinėje dalyje nurodė, kad turi būti valstybei priteista iš atsakovių UAB „LARŽENA“ ir UAB „Baltas dūmas“ 3 161,00 Eur žyminis mokestis, iš kiekvienos atsakovės priteisiant po 1 580,50 Eur. Tad teismas atskyrė atsakovių dalyvavimą žyminio mokesčio sumokėjime.
16.2. Prašymas atidėti UAB „Baltas dūmas“ žyminio mokesčio dalies mokėjimą grindžiamas tuo, kad šiuo metu UAB „Baltas dūmas“ finansinė padėtis yra sunki. Kuo pasireiškė turtinės padėties pablogėjimas ir kodėl būtent apeliacinio skundo pateikimo metu UAB „Baltas dūmas“ negali sumokėti reikiamo dydžio žyminio mokesčio, nurodyta apeliaciniame skunde. Finansinių metų pradžioje UAB „Baltas dūmas“ išnuomotų patalpų nuomininkai aiškina, jog pasibaigus ilgam šventiniam periodui, sumažėja pirkėjų srautai ir dėl to patalpų nuomininkai nesugeba laiku surinkti lėšų atsiskaityti už patalpų nuomą, todėl atitinkamai pablogėja ir UAB „Baltas dūmas“ finansinė situacija. Šias aplinkybes patvirtina byloje jau esantys buhalterinės apskaitos dokumentai. Taip pat civilinėje byloje yra duomenys apie abiejų atsakovių turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Dėl šių priežasčių teismas nepagrįstai nutartyje nurodė, kad atsakovių prašymas yra nepagrįstas ir neįrodytas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
18. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsakovėms UAB „LARŽENA“ ir UAB „Baltas dūmas“ nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti trūkstamą dalį – 1 580,50 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
Dėl žyminio mokesčio dalies mokėjimo atidėjimo
19. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Visgi pažymėtina, kad ši teisė negali būti aiškinama ir suprantama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu jo pageidaujamu būdu. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama specialia CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.
20. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).
21. CPK 80 straipsnio 4 dalyje aiškiai nurodyta, kad už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose).
22. Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Žyminio mokesčio institutu siekiama, kad teise kreiptis į teismą būtų naudojamasi atsakingai ir ja nepiktnaudžiaujant, o teisminis procesas būtų paskutinė priemonė (lot. ultima ratio) (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-365-464/2019).
23. Pagal galiojantį žyminio mokesčio mokėjimo reglamentavimą už ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundus ir prašymą dėl proceso atnaujinimo), nepriklausomai nuo to, keli asmenys jį pareiškia, mokamas vienas žyminis mokestis. Taigi esant pareiškėjų daugetui, jie tarpusavyje apsprendžia žyminio mokesčio mokėjimo klausimą (kas sumoka žyminį mokestį, kieno lėšomis ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-39/2014). Vadinasi, dviem atsakovams pateikus vieną apeliacinį skundą, tenka pareiga už skundą sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminį mokestį, paliekant galimybę patiems nuspręsti, kas sumokės žyminį mokestį ir kieno lėšomis.
24. Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui. Šio instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą. Šios nuostatos yra laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje nustatyta, kad jeigu asmens turtinė padėtis žyminio mokesčio mokėjimo metu yra komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti, žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1670-943/2015; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).
25. CPK 84 straipsnyje nurodyta, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas, o prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.
26. Prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad galutinio sprendimo toje byloje priėmimo dieną jis žyminį mokestį, net jei jo reikalavimai bus nepatenkinti, turės galimybę sumokėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).
27. Apeliantės, prašydamos atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą, nurodė, kad tik vienos iš jų turtinė padėtis yra sunki, kuri artimiausiu metu pagerės. Taigi nagrinėjamu atveju apeliantės nenurodė, jog jų abiejų padėtis yra sunki ir jos negali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
28. Nenurodant ir nepagrindžiant, kad žyminio mokesčio mokėjimo dieną abiejų apeliančių turtinė padėtis yra komplikuota, nėra pagrindo tenkinti apeliančių prašymą atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki galutinės nutarties (sprendimo) apeliacinėje byloje priėmimo. Šios išvados nepaneigia ir apeliančių nurodyta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės ir išsprendęs bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, galutiniu sprendimu bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį) iš atsakovių ieškovės naudai priteisė lygiomis dalimis. Civilinio proceso teisės normose nenustatyta, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas turi įtakos žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dydžiui ar apeliantų teisei spręsti, kad kiekvienas apeliantas savo lėšomis turi mokėti tik tam tikrą dalį mokesčio už paduotą skundą.
29. Teismas tik esant įstatyme nustatytiems pagrindams, t. y. esant sunkiai besikreipiančio į teismą asmens (nagrinėjamu atveju – juridinių asmenų) turtinei padėčiai procesinio dokumento pateikimo metu, ir konstatavęs, jog įstatyme įtvirtinto žyminio mokesčio sumokėjimas jam (jiems) gali būti per sunki našta, tačiau žiūrint į ateities perspektyvas, tokią galimybę jis (jie) turės, gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.
30. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, apeliančių pateikti įrodymai ir byloje esantys duomenys nepatvirtina, jo apeliacinio skundo pateikimo metu abiejų apeliančių finansinė padėtis neleistų sumokėti trūkstamos 1 580,50 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalies. Be to, pirmosios instancijos teismo vertinimu, apeliantės neįrodė ir aplinkybės, kad ši turtinė padėtis (net jei ir laikyti ją sunkia) ateityje pasikeis. Apeliacinis teismas sutinka su nurodytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.
31. Kaip minėta, apeliantės neteikė įrodymų, pagrindžiančių, jog UAB „LARŽENA“ turtinė padėtis yra sunki, todėl, nepaisant to, jog ji sumokėjo žyminio mokesčio dalį (1 580,50 Eur), apeliantėms išlieka teisė susitarti, kuri apeliantė (abi ar viena) apmokės tokio paties dydžio likusią žyminio mokesčio dalį. Apeliacinis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog vien aplinkybė, kad vienai iš apeliacinį skundą padavusių atsakovių (UAB „Baltas dūmas) trūksta apyvartinių lėšų, nesudaro pakankamo pagrindo atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą.
32. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, juridinio asmens turtinę padėtį apibūdina finansinės atskaitomybės dokumentai, sudaryti aktualiu nagrinėjamam klausimui išspręsti laikotarpiu, kiti galimi duomenys: informacija iš bankų, turtą registruojančių registrų. Realią turtinę padėtį leistų įvertinti ir tokie duomenys, kaip gaunamos iš ūkinės komercinės veiklos pajamos bei tokios veiklos sąnaudos (išlaidos), apibendrinti kasos duomenys, patvirtinantys piniginius srautus, mokesčių mokėtojo deklaracijos. Tokių duomenų nei atsakovė UAB „Baltas dūmas, nei UAB „LARŽENA“ teismui nepateikė, o byloje esantys anksčiau pateikti buhalteriniai apskaitos dokumentai neatspindi šiuo metu realios atsakovių finansinės padėties. Vien aplinkybė, kad su viena iš apeliančių vėluoja (vėlavo) atsiskaityti jos klientai, savaime neįrodo, jog abi apeliantės objektyviai negali sumokėti viso žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (CPK 185 straipsnis).
33. Be to, kaip minėta, prašydamos atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą, apeliantės turi pareigą pateikti įrodymus, kad galutinio sprendimo byloje priėmimo dieną jos turės galimybę sumokėti nesumokėtą žyminio mokesčio dalį (jei byla bus išspręsta joms nepalankiai). Nagrinėjamu atveju apeliantė UAB „Baltas dūmas“ nurodė, kad finansinių metų pradžioje ji susiduria su finansiniais sunkumais. Kitų argumentų apie galimybes ateityje sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį apeliantės nenurodė. Vadinasi, įpusėjus finansiniams metams ir priimant šią apeliacinės instancijos teismo nutartį, UAB „Baltas dūmas“ finansinė padėtis turėtų būti pagerėjusi.
34. Apeliantėms neįrodžius, jog jų turtinė padėtis sunki ir jos negali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminio mokesčio (3 161 Eur), pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino apeliančių prašymo atidėti žyminio mokesčio dalies (1 580,50 Eur) sumokėjimą bei nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalį bei pateikti teismui apmokėjimą patvirtinančius duomenis.
35. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei argumentus, apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
36. Kadangi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 15 d. nutartimi nustatytas terminas apeliacinio trūkumams pašalinti pasibaigė, kol šis klausimas buvo nagrinėjamas apeliacine tvarka, tai apeliacinės instancijos teismas nustato naują terminą iki 2019 m. liepos 1 d. apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti apeliantėms uždarosioms akcinėms bendrovėms „LARŽENA“ ir „Baltas dūmas“ naują terminą iki 2019 m. liepos 1 d. sumokėti trūkstamą 1 580,50 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalį bei pateikti pirmosios instancijos teismui apmokėjimą patvirtinančius duomenis.