Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo United Engineering & Consulting Capital AG atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 9 d. nutarties, kuria atmestas prašymas atidėti dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą civilinėje byloje Nr. e2-4347-912/2018 pagal ieškovo United Engineering & Consulting Capital AG ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos kredito sprendimai“, uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“, valstybės įmonei Registrų centrui dėl hipotekos lakšto pakeitimo dalies pripažinimo negaliojančia ir hipotekos pakeitimo išregistravimo, tretieji asmenys notarė A. P., bankrutavusi akcinė bendrovė bankas Snoras, Rakhin Consulting & Engineering Ltd.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėja konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų

2. Apeliantas United Engineering & Consulting Capital AG kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – finansinių ataskaitų už 2017 m. rinkinį ir jo vertimą į lietuvių kalbą. Apeliantas šiais įrodymais siekia pagrįsti savo sunkią finansinę būklę kaip vieną iš įstatyme numatytų pagrindų žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimui atidėti.

3. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

4. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje numatytas išimtis šiuo atveju nėra. Visų pirma pažymėtina tai, kad apeliantas, teikdamas prašymą pirmosios instancijos teismui nurodė, kad negali pateikti aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų dėl objektyvių aplinkybių – atitinkami dokumentai dar nebuvo parengti. Tačiau kartu su atskiruoju skundu pateikė ataskaitą už praėjusį ir nagrinėjamam klausimui išspręsti neaktualų laikotarpį, t. y. už 2017 metus. Aplinkybių, kodėl šis dokumentas, kuriuo apeliantas neabejotinai turėjo disponuoti jau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nebuvo pateiktas kartu su jo apeliaciniu skundu, nors prašymas dėl žyminio mokesčio atidėjimo buvo pateiktas, apeliantas nenurodo. Konstatuotina, kad konkrečiai šie duomenys galėjo ir turėjo būti pateikti būtent pirmosios instancijos teismui, todėl vien dėl šios priežasties jie nepriimami.

5. Kita vertus, pateikta ir prašoma priimti prie bylos medžiagos ataskaita už 2017 m. nėra pasirašyta nei apeliantės vadovo, nei finansininko, nors tai yra būtini rekvizitai tokio turinio dokumentui, vadinasi, neįmanoma nustatyti nei jo rengėjo, nei fakto, ar toks dokumentas buvo pateiktas kuriai nors institucijai, kuriai tokio turinio dokumentai pateikiami. Atitinkamai darytina išvada, kad šis įrodymas neatitinka ne tik jam keliamo sąsajumo, bet ir leistinumo reikalavimo (CPK 177 str. 3 d., 180 str.), todėl apeliacinės instancijos teismas tokį įrodymą atsisako priimti dar ir dėl šios priežasties.

Dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo

6. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau, pažymėtina, ši teisė negali būti aiškinama ir suprantama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu jo pageidaujamu būdu. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama specialia CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.

7. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.).

8. CPK 80 straipsnio 4 dalyje aiškiai nurodyta, kad už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose).

9. Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Žyminio mokesčio institutu siekiama, kad teise kreiptis į teismą būtų naudojamasi atsakingai ir ja nepiktnaudžiaujant, o teisminis procesas būtų paskutinė priemonė (lot. ultima ratio).

10. Iš esmės sutiktina su apeliantu, kad fizinio asmens turtinė, o juridinio asmens – finansinė padėtis, tiesiogiai lemianti asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, negali būti jo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą varžančiu veiksniu. Dėl to proceso įstatyme yra nustatyti teisiniai instrumentai, skirti padėti asmenims, negalintiems dėl savo turtinės padėties sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio, faktiškai ir efektyviai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Negalėdamas proceso inicijavimo metu sumokėti viso už reiškiamą procesinį prašymą mokėtino žyminio mokesčio, asmuo turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba jį atidėti.

11. Nagrinėjamu atveju keliamas CPK 84 straipsnio taikymo klausimas. Pagal CPK 84 straipsnį teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Tačiau toks prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas, o prie jo pridedami įrodymai, patvirtinantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.

12. Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, todėl šio instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą. Šios nuostatos yra laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje numatyta, kad jeigu asmens turtinė padėtis žyminio mokesčio mokėjimo metu yra komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti, žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017, 2018-10-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1445-236/2018).

13. Taigi, kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamoje teismo nutartyje, prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dienai jis žyminį mokestį, jei ieškinys / apeliacinis skundas bus atmestas, sumokėti galimybę turės (CPK 84 str., 178 str.).

14. Nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas apelianto dėmesys ir į tai, kad, sprendžiant klausimą dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo, visada yra vertinama aktuali asmens turtinė padėtis, kuri yra susiklosčiusi sprendžiamo klausimo metu. Juridinio asmens turtinę padėtį apibūdina finansinės atskaitomybės dokumentai, sudaryti aktualiu nagrinėjamam klausimui išspręsti laikotarpiu, taip pat kiti galimi duomenys: informacija iš bankų, turtą registruojančių registrų. Realią turtinę padėtį leistų įvertinti ir tokie duomenys, kaip gaunamos iš ūkinės komercinės veiklos pajamos bei tokios veiklos sąnaudos (išlaidos), apibendrinti kasos duomenys, patvirtinantys piniginius srautus, mokesčių mokėtojo deklaracijos (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-03-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-347-178/2018).

15. Atitinkama įrodinėjimo pareiga buvo pažymėta ir skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, kurioje taip pat konstatuota, kad apeliantas visiškai jokių jo teiginius apie laikinai sunkią turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Kartu su atskiruoju skundu įstatymo reikalavimus atitinkantys įrodymai taip pat nebuvo pateikti. Apeliantui neįvykdžius įstatyme numatytos ir jam jau kartą išaiškintos pareigos (kartu su prašymu atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą pateikti sunkią finansinę padėti patvirtinančius ir leistinumo reikalavimus atitinkančius rašytinius įrodymus), nėra pagrindo išvadai, kad jo padėtis yra sunki ir lemianti būtinybę žyminio mokesčio mokėjimą atidėti iki teismo procesinio sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo.

16. Pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia ir apelianto atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kad atitinkamo dydžio žyminis mokestis už ieškinį buvo sumokėtas ir sumokėta dalis šio mokesčio už apeliacinį skundą. Priešingai nei interpretuoja apeliantas, aplinkybė, kad jis sumokėjo atitinkamas sumas, nei savaime leidžia įvertinti jo finansinę padėtį šiuo metu (nes nėra aišku, iš kur šios sumokėtos lėšos gautos, pavyzdžiui, ar nėra pasiskolintos tam tikslui, taip pat nėra aišku, ar apeliantas tikrai nebeturi daugiau lėšų banko sąskaitose ir (ar) kitur, kurių užtektų žyminiam mokesčiui sumokėti), nei tuo labiau pagrįstai įsitikinti, jog skundą išnagrinėjus iš esmės ir galimai priėmus jam nepalankų sprendimą apeliantas bus pajėgus sumokėti atidėtą sumą. Jokių kitų duomenų, leidžiančių įsitikinti, kad apeliantas atitinka abi žyminio mokesčio atidėjimo institutui taikyti būtinas sąlygas, t. y. jog jo turtinė padėtis šiuo momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už ieškinį, bet ateityje pagerės, apeliantas su atskiruoju skundu nepateikė.

17. Taip pat, priešingai nei tvirtina apeliantas, teismo reikalavimas vykdyti įstatyme konkrečiai nurodytas pareigas – pareigą motyvuoti savo prašymą ir pateikti argumentus pagrindžiančius įrodymus, nelaikytinas nepagrįstu ir neteisėtu jo teisės į teisminę gynybą apribojimu. Todėl tokie atskirojo skundo argumentai, kad prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą atmetimas nepagrįstai apriboja apelianto teisę į teisminę gynybą, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.

18. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinio dokumento trūkumų šalinimą, todėl apelianto atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

19. Kadangi skundžiama nutartimi nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams ištaisyti jau yra pasibaigęs, tokį terminą iš naujo nustato apeliacinės instancijos teismas (CPK 7 str.), išaiškindamas, kad įrodymai apie žyminio mokesčio sumokėjimą teikiami pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovui United Engineering & Consulting Capital AG terminą iki 2019 m. balandžio 5 d. įskaitytinai sumokėti 10 250 Eur (dešimties tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) žyminį mokestį ir pateikti Vilniaus apygardos teismu sumokėjimo faktą patvirtinančius įrodymus.

Priešingu atveju apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir gražintas jį padavusiam asmeniui.