Vilniaus apygardos teismo sprendimas

sekretoriaujant Justei Gibavičiūtei, dalyvaujant ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros, ginančios viešąjį interesą, prokurorei Dianai Kasparavičienei, atsakovių atstovui advokatui Viktorui Dovidaičiui, tretiesiems asmenims L. L. ir I. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Laržena“ ir UAB ,,Baltas dūmas“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys notarė L. Š., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyrius, L. L. ir I. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2018 m. birželio 7 d. teisme priimtas ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinys, kuriuo prašoma pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2015 m. rugsėjo 30 d. negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio reg. Nr. 1-9486), sudarytą tarp atsakovių UAB ,,Laržena“ ir UAB ,,Baltas dūmas“, bei taikyti restituciją.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

13. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos prokuratūros organizuojamame atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 38-1-00010-13 pagal BK 182 straipsnio (sukčiavimas) 2 dalyje, 5 dalyje, 189-1 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas praturtėjimas), 220 straipsnio (neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas) 1 dalyje, 222 (apgaulingas apskaitos tvarkymas) straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 300 (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu) straipsnio 1 dalyje, padarymo, apie įtarimą pranešta juridiniam asmeniui UAB „Laržena“ ir „UAB „Laržena“ direktorei L. L., taip pat „UAB „Laržena“ apskaitininkei I. S. (K.), taip pat kitiems bendrovės darbuotojams. Siekiant užtikrinti galimus civilinius ieškinius, galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą ikiteisminio tyrimo metu prokuroro 2013-12-04 nutarimu buvo apribotos juridinio asmens UAB „Laržena“ nuosavybės teisės į nuosavybės teise priklausantį turtą, tame tarpe negyvenamąsias patalpas, esančias Kirtimų g. 49, Vilniuje. Prokuroro nutarimu buvo nustatytas dalinis nuosavybės teisių apribojimas, uždraudžiant nurodytą turtą parduoti, dovanoti, įkeisti, mainyti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims. 2013-12-05 surašytas laikino nuosavybės teisės apribojimo protokolas, sudarytas turto apyrašas ir UAB „Laržena“ direktorė L. L. pasirašytinai supažindinta su prokuroro nutarimu. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2014-06-03 nutartimi laikinas nuosavybės teisių apribojimo terminas pratęstas 3 mėnesiams nuo 2014-06-04, kuris vėliau įstatymo nustatyta tvarka pratęstas nebuvo. Prokuroro 2014-09-11 nutarimu UAB „Laržena“ nuosavybės teisės į nuosavybės teise priklausantį turtą buvo laikinai apribotos iš naujo. Ir Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartimis buvo tęsiamas iki 2018-03-11. 2015-06-16 šis laikinas nuosavybės teisų apribojimas buvo išregistruotas ir turto areštų registro dėl jo termino pasibaigimo. UAB „Laržena“, atstovaujama direktorės L. L., ir UAB „Baltas dūmas“, atstovaujama vadovės I. S., 2015-09-30 sudarė negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, kurią patvirtino Vilniaus rajono 1-jo notarų biuro notarė (notarinio reg. Nr. 1-9486) (toliau - Sutartis Nr. 1-9486). Šia sutartimi UAB „Baltas dūmas“ nusipirko negyvenamąsias patalpas: 977.99 kv. m bendro ploto prekybos patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kv. m bendro ploto sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Patalpos parduotos už 270.000,00 EUR ir sutartyje nurodyta tokia atsiskaitymo tvarka: 10.000,00 EUR pardavėjas gavo iš pirkėjo prieš pasirašant šią sutartį; 260.000,00 EUR UAB „Baltas dūmas“ įsipareigojo sumokėti UAB „Laržena“ iki 2025-08-10, mokėdamas ne mažiau kaip po 2.000,00 EUR iki kiekvieno einamojo mėnesio dešimtos dienos pinigus pervedant į pardavėjo sąskaitą.

Dėl ginčijamo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu

14. Pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Įstatymas nėra nustatęs kriterijų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadas, ar sandoris prieštarauja viešajai tvarkai bei gerai moralei, todėl sprendžiant, ar sudarytos sutartys prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, turi būti vertinama ne tik sudarytų sandorių formalioji pusė, tačiau ir tai, ar jų sudarymas atitinka valstybėje pripažįstamus teisingumo, protingumo standartus, visuomenės narių interesų derinimą, pareigos, padorumo suvokimą ir ar toks sandorių sudarymas nėra piktnaudžiavimas teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2014).

15. Kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

16. Teismas pažymi, kad sandorio prieštaravimas viešajai tvarkai ar gerai moralei, kaip sąžiningumo principo pažeidimo pasekmė, gali būti konstatuojamas, jeigu pakanka įrodymų nustatyti sąmoningą asmenų siekį pažeisti fundamentalias vertybes, t. y. atlikti veiksmus, akivaizdžiai neteisėtus civilinės teisės požiūriu.

17. Sprendžiant, ar yra pagrindas sutartį pripažinti negaliojančia CK 1.81 straipsnio 1 dalies nurodytu pagrindu, teismas konstatuoja, jog esminę reikšmę turi šalių veiksmų vertinimas sąžiningumo aspektu. Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumą nusako asmens psichikos būklė konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Teismo įsitikinimu, turto pardavimo aplinkybės neabejotinai įrodo abiejų sandorio šalių nesąžiningus veiksmus sudarant ginčo sutartį. Tiek UAB „Laržena“, atstovaujamos direktorės L. L., tiek UAB „Baltas dūmas“, atstovaujamos direktorės I. S., nesąžiningumą patvirtina tai, kad abiejų įmonių vadovėms, kurioms, kaip asmenims, ilgą laiką užimančioms aukštas pareigas, taikomi didesni protingumo ir apdairumo standartai. Abiejų sandorio šalių atstovai (motina ir dukra), neatsižvelgė į tai, jog dėl UAB „Laržena“ galimai padarytų nusikalstamų veikų yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, dėl kurio pareikšti įtarimai tiek juridiniam asmeniui UAB „Laržena“, tiek fiziniams asmenims - UAB „Laržena“ vadovei L. L. bei I. S., kuri kartu yra ne tik UAB „Baltas dūmas“ vadovė, bet ir UAB „Laržena“ apskaitininkė. Akivaizdu, jo asmenims kuriems pareikšti įtarimai, neabejotinai yra žinomos ikiteisminio tyrimo aplinkybės ir tai, jog UAB „Laržena“ apribotos nuosavybės teisės į ginčijama sutartimi perleistą turtą. Tiek L. L., tiek I. S. nekilo jokių abejonių dėl sandorio sudarymo teisėtumo. Teismo posėdžio metu abi patvirtino, jog nei į ikiteisminio tyrimo tyrėją, nei į ikiteisminiam tyrimui vadovaujantį prokurorą dėl to nesikreipė, nors UAB „Laržena“ direktorė L. L. pasirašytinai buvo supažindinta su prokuroro nutarimu laikinai apriboti bendrovės turtą. Teismo vertinimu, šios aplinkybės iš esmės patvirtina, kad sandorio šalys žinojo apie sudaromos sutarties neteisėtumą, o nurodytą neveikimą yra pakankamai pagrindo pripažinti kaip jų nesąžiningumą.

18. Atsakovės UAB „Laržena“ ir UAB „Baltas dūmas“ bei tretieji asmenys L. L. ir I. S., siekdami paneigti prokuroro išvadą dėl jų nesąžiningumo, įrodinėja tuo, jog sudarant ginčijamą sandorį laikinas nuosavybės teises apribojimas buvo išregistruotas iš turto arešto registro. UAB „Laržena“ direktorė L. L. suprato, jog daugiau šios priemonės terminas nėra pratęstas ir įmonė savo nuožiūra gali valdyti, naudotis ir disponuoti visu savo turtu.

19. Teismas sutinka su tuo, jog ginčijamo sandorio sudarymo dieną, t. y. 2015-09-30 turto arešto aktų registre, anksčiau taikytas laikinas nuosavybės teisių apibijomas buvo išregistruotas. Tačiau nagrinėjamu atveju svarbu tai, jog toks laikinas nuosavybės teisių apibijomas, apie kurio egzistavimą buvo pasirašytinai supažindinta UAB „Laržena“ direktorė L. L., nebuvo panaikintas, taigi buvo galiojantis. 2013-12-05 Laikino nuosavybės teisių apribojimo protokole, be kita ko, L. L. savo parašu patvirtino pasižadėjimą saugoti visą turtą, tame tarpe ir ginčijamo sandorio metu perleistą turtą t. y. negyvenamąsias patalpas, esančias Kirtimų g. 49, Vilniuje, taip pat buvo įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už šio turto išvaistymą ar paslėpimą. Pažymėtina, kad pagal BPK 116 straipsnį procesinių prievartos priemonių riboti kaltų ar atsakingų asmenų nuosavybės teisę į turtą įgyvendinimas yra imperatyvaus, o ne fakultatyvaus pobūdžio. Dėl to tik tai, kad prokuroras nesiėmė procesinių veiksmų baudžiamajame procese, disponavimas ginčo turtu netampa visiškai laisvas. Jei šios pareigos būtų tinkamai vykdomos, apskritai nereikėtų svarstyti, kokiu pagrindu ginčo sandoris pripažintinas niekiniu, nes tokio sandorio ir nebūtų sudaryta. Todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės, teismo vertinimu byloje esančių įrodymų visuma sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti šalių nesąžiningumą sudarant sutartį ir pripažinti neatsitiktinį jų dalyvavimą neteisėtoje turto pardavimo schemoje, kurios tikslas – išvengti atsiskaitymo su galimais bendrovės kreditoriais, t. y. Valstybine mokesčių inspekcija ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriumi, kurių baudžiamojoje byloje pareikštų civilinių ieškinių bendra suma siekia 1 018 998,62 EUR.

20. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, aukščiau nurodytus argumentus dėl šalių nesąžiningumo, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju sudarant ginčijamą sutartį siekta ne sąžiningo nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo, bet, imituojant teisėtus civilinės apyvartos reikalavimus atitinkančio sandorio sudarymą ir vykdymą, sumažinti UAB „Laržena“ turimo turto masę ir taip išvengti įsipareigojimų įmonės kreditoriams (pagal baudžiamojoje byloje civilinius ieškinius, pareikštus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus dėl 117 470,62 EUR žalos atlyginimo; Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl 901 528 EUR turtinės žalos atlyginimo) įvykdymo. Ginčo sutartimi buvo pažeisti ne tik UAB „Laržena“, bet ir jos galimų kreditorių teisės bei teisėti interesai. Tokio pobūdžio veiksmų atlikimas ir jais sukurtos civilinės teisinės pasekmės neatitinka viešosios tvarkos ir geros moralės reikalavimų, todėl konstatuotinas ginčijamos sutarties niekinis pobūdis pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį.

Dėl sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.86 straipsnio 1 dalies pagrindu

21. Esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.63 straipsnio 1 dalis). Situacijoms, kai siekdami vienokių ar kitokių tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymą, t. y. atlieka veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formą, realiai nesiekdami sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo, reguliuoti skirtas tariamojo sandorio institutas. Pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja.

22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tariamasis sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2003; 2005 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2005; 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-619/2005). Tariamojo sandorio (simuliacijos) šalių valia neturi defektų, nes sandorio šalys, sudarydamos sandorį, nesiekia sukurti jokių teisinių padarinių ir tą gerai žino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-974/2000).

23. Ginčuose dėl tariamojo sandorio teisinių pasekmių taikymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės – pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje. Ieškovui prašant pripažinti sutartį negaliojančia kaip sudarytą tariamai, pareiga įrodyti, jog sutartis buvo vykdoma, tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-248/2017).

24. Kaip minėta, sudarydamos ginčijamą sutartį šalys buvo nesąžiningos, jų tikslas buvo prieštaraujantis viešajai tvarkai ir gerai moralei. Todėl net nepaisant nustatytų aplinkybių, jog šalims 2015-09-30 sudarius pirkimo-pardavimo sutartį, kuria tuo pačiu sudaryta ir sutartis dėl nekilnojamojo turto priėmimo-perdavimo nuosavybėn, kuria UAB ‚Laržena“ perdavė turtą UAB „Balstas dūmas“ nuosavybėn, nuosavybės teisė į turtą buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre, nepaneigia šio sandorio tariamumo. Pažymėtina, jog sutarties įregistravimas Nekilnojamojo turto registre patvirtina sutartyje išreikštą šalių valią, tačiau nepaneigia prielaidas dėl sutarties šalių valios pašalinti formalų savininką, kad naudojamas turtas būtų tik formaliai kontroliuojamas naujojo įgijėjo. Byloje nustatyta, kad ginčo sandoris sudarytas po to, kai dėl UAB „Laržena“ ir jos darbuotojų galimų nusikalstamų veiksmų pradėtas ikiteisminis tyrimas ir laikinai apribojus nuosavybės teisę dėl galimo civilinių ieškinių užtikrinimo, prokurorui laiku nesiėmus BPK 116 straipsnyje nustatytų privalomų procesinio pobūdžio veiksmų (nuo 2015-06-16 iki 2015-09-30 nebuvo laiku pratęstas laikinas nuosavybės teisų apribojimas); sandoris sudarytas dviejų juridinių asmenų, kurių savininkai ir vadovai yra artimieji giminaičiai (dukra ir motina), siekiant, kad į turtą nebūtų nukreiptas galimas išieškojimas pagal civilinius ieškinius dėl žalos atlyginimo; ir, kad turtas liktų tos pačios šeimos žinioje tik su pasikeitusiais jos savininkais, įvertinant ir tai, kad sutartis nėra iki galo visiškai įvykdyta, nes sandorio vertė 270.000,00 EUR, o iki bylos nagrinėjimo pabaigos šalių pateiktais duomenimis už turtą iki šiol sumokėta tik 71.644,21 EUR, t. y. kiek daugiau nei 26 procentai nuo sandorio vertės per kiek ilgesnį nei 3 metų laikotarpį, be to, šios pinigų sumos pervedamos kaip pajamos gautos už turto nuomą, kurias bet kokiu atveju galėjo gauti ir pati UAB „Laržena“ kaip buvusi turto savininkė ir jai nebuvo jokio būtinumo gauti šias pinigų sumas per tarpininką. Atmestini, kaip nepagrįsti ir L. L. bei I. S. argumentai, jog ginčijamą sutartį buvo neva būtina sudaryti dėl pasikėtusių esminių šeimyninių aplinkybių, nes mirė L. L. sutuoktinis ir sūnus ir jai tapo sunku vienai rūpintis nekilnojamuoju turtu. Pirma, posėdžio metu L. L. pati patvirtino, kad tiek sutuoktinis, tiek sūnus mirė prieš keletą metų iki ginčijamo sandorio sudarymo. Antra, nepateikta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių pasikeitimus valdant šį turtą. Trečia, be šios ginčijamos sutarties, 2015-09-22 šalys sudarė ir kitą nekilnojamojo turto, esančio Tarandės g. 9, Vilniuje, pirkimo pardavimo sutartį, dėl kurio taip yra pareikštas prokuroro ieškinys ir byla nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme (civilinė byla Nr. e2-781-987/2019). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ginčijama pirkimo-pardavimo sutartis kvalifikuotina kaip tariamas sandoris (CK 1.86 straipsnis), todėl yra niekinis ir negaliojantis nuo jo sudarymo dienos.

Dėl restitucijos taikymo

26. Restitucija yra sandorio negaliojimo padarinys, kurios pagrindinis tikslas – šalių grąžinimas į pirminę padėtį. CK 6.146 straipsnyje nustatyta, kad restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Pagal CK 1.81 straipsnio 3 dalį, vienašalė ar dvišalė restitucija galima, jeigu jos taikymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar gerai moralei, t. y. kai nebuvo pasiektas viešajai tvarkai ar geros moralės normoms prieštaraujančio sandorio tikslas, o viešosios teisės normos nenustato tokio sandorio šalims turtinių sankcijų. CK 6.145, 6.147 straipsniuose taip pat nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos. Jų esmė ta, kad negalimas dėl restitucijos taikymo vienos iš šalių padėties nepagrįstas ir nesąžiningas pablogėjimas, o kitos – atitinkamas pagerėjimas.

27. Teismas nagrinėjamu atveju įvertinęs tai, kad abi sandorio šalys pripažintos nesąžiningomis, į kasacinio teismo išaiškinimą iš esmės analogiškose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-915/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2012), į ieškovo reikalavimą, sprendžia, kad taikytina dvišalė restitucija – atsakovei UAB „Laržena“ nuosavybėn grąžintinos negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), o atsakovei UAB „Baltas dūmas“ iš UAB „Laržena“ priteistina jos sumokėta suma – 71.644,21 EUR.

28. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylos sustabdymo

29. Atsakovių atstovas pareiškė prašymą sustabdyti šią civilinę byla iki bus išspręsta Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-3263-1078/2018 (teisminio proceso Nr. 1-38-1-00010-2013-0), kadangi teismui baudžiamojoje byloje atmetus kaltinimus atsakovei UAB „Laržena“, ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras nebeturėtų teisės ginti viešąjį interesą, taip pat nenustačius galimai padarytos žalos tikslaus dydžio nėra galimybės išnagrinėti šios civilinės bylos.

30. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 163 įtvirtinta teismo pareiga stabdyti bylą tais atvejais, kai negalima nagrinėti bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka (CPK 163 straipsnio 3 punktas).

31. Vadovaujantis CPK 163 straipsnio 3 punktu, civilinė byla privalo būti sustabdyta tuo atveju, jeigu paraleliai vyksta kitas teismo procesas, kurio teisinis rezultatas nagrinėjamai civilinei bylai turės prejudicinę galią ar kitokį tiesioginį teisinį ryšį, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2010).

32. Teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-3263-1078/2018 (teisminio proceso Nr. 1-38-1-00010-2013-0), kurioje UAB „Laržena“ kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (CPK 179 str. 3 d.).

33. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, visiškai nėra svarbu koks bus teisinis rezultatas minėtoje baudžiamojoje byloje (priimtas apkaltinamasis ar išteisinamasis nuosprendis, patenkinti ar atmesti ieškiniai) ir tai neturės jokios esminės įtakos šiai nagrinėjamai civilinei bylai, nes šiuo atveju ieškinio faktinis pagrindas – sandorio negaliojimas dėl to, kad jis buvo sudarytas pažeidžiant teismo nutartį baudžiamajame procese, kuria atsakovei UAB „Laržena“ buvo nustatytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas. Taigi, esminę įtaką turi tik tai, kad sandoris sudarytas galiojant laikinam nuosavybės teisės apribojimui ir visiškai nesvarbu kokia baigtis bus baudžiamojoje byloje, nes tai jau nebepakeis aplinkybių kurios buvo sudarant ginčijamą sandorį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo posėdžio metu buvo priimta teismo žodinė nutartis netenkinti prašymo sustabdyti šią nagrinėjamą civilinę bylą (CPK 165, 290 str. 2 d., 334 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

34. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

35. Iš atsakovių lygiomis dalimis į valstybės biudžetą išieškomas 3.161,00 EUR žyminis mokestis, iš kiekvienos atsakovės po 1.580,50 EUR, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas (CPK 93 str.).

36. Valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, nes neviršija 3,00 EUR (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., 2011 m. lapkričio 7 d. LR finansų ir teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos“).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

37. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - ieškovo reikalavimams užtikrinti taikytos laikinosios apsaugos priemones – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisių į negyvenamąsias patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

38. Teismas išaiškina, kad pagal CPK 87 str. 2 d, 140 str. 4 d. per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 % sumokėto žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (CK 1.5 str., 1.137 str., 6.145 str. - 6.153 str., CPK 7 str., 8 str., 79 str., 80 str., 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 150 str. 2 d., 177 str. - 179 str., 182 str. 1 p., 185 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150, 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2, 1.5 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento tarp UAB „Laržena“ ir UAB „Baltas dūmas“ 2015-09-30 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-9486 dėl negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini)mieste.

Taikyti dvišalę restituciją – grąžinti UAB „Laržena“ nuosavybėn negyvenamąsias patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), o iš atsakovės UAB „Baltas dūmas“ priteisti atsakovei UAB „Laržena“ 71.644,21 EUR (septyniasdešimt vienas tūkstantis šeši šimtai keturiasdešimt keturi eurai 21 ct), sumokėtų pagal 2015-09-30 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-9486.

Priteisti valstybei iš atsakovių UAB „Laržena“ ir UAB „Baltas dūmas“ 3.161,00 EUR (trys tūkstančiai vienas šimtas šešiasdešimt vienas euras 00 ct) žyminį mokestį, iš kiekvienos atsakovės po 1.580,50 EUR (vienas tūkstantis penki šimtai aštuoniasdešimtį eurų 50 ct).

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones - įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisių į negyvenamąsias patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Teismas išaiškina, kad pagal CPK 87 str. 2 d, 140 str. 4 d. per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 % žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (CK 1.5 str., 1.137 str., 6.145 str. - 6.153 str., CPK 7 str., 8 str., 79 str., 80 str., 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 150 str. 2 d., 177 str. - 179 str., 182 str. 1 p., 185 str.).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.