Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės M. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės M. M. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo notarė Dalia Rogovaitė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Ieškinyje nurodyta, kad tarp ieškovės ir J. B. buvo susiklostę faktiniai šeiminiai (partnerystės) teisiniai santykiai, o atsakovė daug metų nevykdo įsipareigojimų parengti partnerystės įregistravimo tvarką reglamentuojantį įstatymą. Atsakovė, pasinaudodama įstatymo spraga, paveldi pergyvenusio sugyventinio palikimą, o tai sudaro pagrindą palikimo perėjimo valstybei liudijimą pripažinti negaliojančiu pagal CK 1.81 straipsnį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

9. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų.

Dėl atsisakymo priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu

10. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį dviem pagrindais – CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto (kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka) ir 4 punkto (yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu).

11. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme, kadangi nustatė, jog Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. kovo 9 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-2744-965/2018 ir Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-995-513/2018 konstatavo, kad ieškovė neturi teisės pretenduoti į palikimą ir nėra tinkamas subjektas bei neturi teisės reikšti reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2014 m. rugsėjo 22 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą.

12. Ieškovė atskirajame skunde nenurodė aiškių argumentų, kuriais nesutiktų su skundžiamos nutarties dalimi, kuria atsisakyta priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto (kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka) pagrindu. Tačiau iš ieškovės atskirojo skundo turinio galima suprasti, kad ieškovė siekia akcentuoti, jog, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, atsisakyta priimti ieškovės procesinį dokumentą, kuriuo ieškovė prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą (kad, tarp J. B. ir ieškovės buvo susiklostę faktiniai šeiminiai teisiniai santykiai), o ne reikalavimą pripažinti negaliojančiu palikimo perėjimo valstybei liudijimą, taigi ieškovė tokį reikalavimą gali reikšti.

13. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad ieškovė 2017 m. kovo 20 d. Klaipėdos apylinkės teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė, siekiant paveldėti J. B. turtą, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad tarp J. B. ir ieškovės buvo susiklostę faktiniai šeiminiai teisiniai santykiai, taip pat prašė pripažinti negaliojančiu notarės D. Rogovaitės 2014 m. rugsėjo 22 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Klaipėdos apylinkės teismas 2017 m. kovo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6631-965/2017 ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. birželio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-871-730/2017 panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinio reikalavimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir šio reikalavimo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Nutartyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovės prašomas nustatyti faktas jai nesukels nurodomų teisinių padarinių, todėl neturi juridinės reikšmės, taigi ieškovės reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme. Tačiau teismas nurodė, kad nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad reikalavimas, reiškiamas CK 5.8 straipsnio pagrindu (pripažinti negaliojančiu palikimo perėjimo valstybei liudijimą), apskritai nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, kadangi išvadą, ar ieškovė yra subjektas, turintis teisę ginčyti palikimo perėjimo valstybei liudijimą CK 5.8 straipsnio pagrindu, teismas gali padaryti tik priimdamas teismo sprendimą, todėl aplinkybė, jog ieškovė neturi teisės reikšti reikalavimą pripažinti palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu, gali būti pagrindas atmesti ieškinį, bet nėra pagrindas atsisakyti priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

14. Grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui, Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. kovo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2744-965/2018 atmetė ieškovės reikalavimą pripažinti negaliojančiu palikimo perėjimo valstybei liudijimą, nustatęs, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti ieškovę palikėjo įpėdine nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, todėl teismas nusprendė, jog ieškovė neturi teisės reikšti reikalavimą pripažinti negaliojančiu palikimo perėjimo valstybei liudijimą CK 5.8 straipsnio pagrindu. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-995-513/2018 Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą, be kita ko, nurodė, kad ieškovė neturi teisės pretenduoti į palikimą, nėra tinkamas subjektas ir neturi teisės reikšti reikalavimą pripažinti negaliojančiu palikimo perėjimo valstybei liudijimą CK 5.8 straipsnio pagrindu. Dėl minėtos Klaipėdos apygardos teismo nutarties ieškovė buvo pateikusi kasacinį skundą, kurį 2018 m. gruodžio 11 d. atsisakyta priimti. Tai pat nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-1138-637/2023 atmestas ieškovės prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2744-965/2018.

15. Taigi įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuota, kad ieškovė neturi teisės reikšti reikalavimą pripažinti negaliojančiu palikimo perėjimo valstybei liudijimą CK 5.8 straipsnio pagrindu, yra netinkamas subjektas reikšti tokį reikalavimą. Jeigu asmeniui įstatymas nesuteikia teisės reikšti konkretų reikalavimą teisme, toks reikalavimas laikytinas teisme nenagrinėtinu. Kadangi teismai pripažino, jog ieškovė neturi teisės ginčyti palikimo perėjimo valstybei liudijimą, nes ieškovė nėra asmuo, pretenduojantis į palikimą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Šiai aplinkybei konstatuoti bylos nagrinėjimas iš esmės šiuo atveju nereikalingas, kadangi ši aplinkybė jau konstatuota įsiteisėjusiais teismų sprendimais.

16. Be to, nors teismai nurodė, kad ieškovė yra netinkamas subjektas reikšti ieškinį pagal CK 5.8 straipsnį, tai nereiškia, jog ieškovė, pasirinkusi kitą teisinį pagrindą savo reikalavimui pripažinti negaliojančiu palikimo perėjimo valstybei liudijimą pareikšti, gali su analogišku reikalavimu pakartotinai kreiptis iš naujo. CK 5.8 straipsnis suteikia teisę asmeniui, pretenduojančiam į palikimą, ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės (palikimo perėjimo valstybei) liudijimą. Taigi šis straipsnis tik nurodo subjektą, kuris apskritai gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą, o ne kokiu teisiniu pagrindu palikimo priėmimo teisėtumą galima ginčyti apskritai. Šis straipsnis eliminuoja ieškovę iš tokį ieškinį galinčių pareikšti subjektų rato nepriklausomai nuo ieškovės pasirinkto teisinio pagrindo, kadangi esminė aplinkybė, leidžianti bet kokiu teisiniu pagrindu ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą, yra teisė į palikimą, kurios ieškovė, kaip nustatė teismai, neturi.

Dėl atsisakymo priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu

17. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad dėl pareikšto ieškinio tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu yra priimtas įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3725-232/2020.

18. Ieškovė atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį CPK 137 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Ieškovė teigia, kad ieškovės naujai nurodytas teisinis reikalavimo pagrindas – CK 5.62 straipsnis, reglamentuoja palikimo perėjimo valstybei sąlygas, tačiau nereguliuoja paveldėjimo teisės ginčijimo sąlygų, o naujame ieškinyje keliami du teisės klausimai, kurie sudaro ieškinio dalyką bei naują ieškinio pagrindą bei nebuvo nagrinėjami teismuose.

19. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytas tapataus ieškinio atsisakymo priimti vienas iš atvejų, kai teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį.

20. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinančioje tapataus ieškinio (tapačios bylos) sampratą, ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje išsamiai pasisakyta dėl tapataus ieškinio konstatavimo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2010; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019; kt.).

21. Nagrinėjamu atveju ieškovė neginčija, kad civilinėje byloje Nr. e2-3725-232/2020 dalyvavo tos pačios šalys (ieškovė, atsakovė ir notarė). Taigi konstatuotinas šalių tapatumas. Taip pat ieškovė neginčija, kad civilinėje byloje Nr. e2-3725-232/2020 ieškovė reiškė tokį patį materialinį reikalavimą (pripažinti negaliojančiu palikimo perėjimo valstybei liudijimą), todėl konstatuotinas ir ieškinių dalykų tapatumas. Tačiau ieškovė teigia, kad reiškia ieškinį kitokiu pagrindu.

22. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visumą. Taigi ir priešingai, skirtingos lingvistinės ginčo dalyko ar pagrindo elementų formuluotės ne visada reiškia ieškinių netapatumą, nes šis klausimas turi būti sprendžiamas vertinant pareikšto ieškinio esmę, turinį bei tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2011). Naujas ieškinys yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020).

23. LITEKO duomenys patvirtina, kad ieškovė 2020 m. rugpjūčio 7 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu 2014 m. rugsėjo 22 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą, taikyti restituciją ir šalis grąžinti į ankstesnę padėtį bei pripažinti galiojančiu ieškovės ir J. B. susitarimą dėl J. B. išlaikymo iki gyvos galvos, kad rentos gavėjas J. B. perdavė jam priklausantį turtą ieškovei nuosavybės teise, o rentos mokėtoja ieškovė įsipareigojo išlaikyti rentos gavėją J. B. iki gyvos galvos. Ieškinyje ieškovė, be kita ko, nurodė, kad prašo pripažinti palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu, kaip prieštaraujantį viešajai tvarkai ir gerai moralei, ir taikyti restituciją. Šią ieškinio dalį ieškovė iš esmės grindė tuo, kad tarp ieškovės ir J. B. buvo susiklostę faktiniai šeiminiai (partnerystės) teisiniai santykiai, kurie tęsėsi nuo 1993 m. liepos 13 d. iki (duomenys neskelbtini), t. y. J. B. mirties, o atsakovė nevykdo įsipareigojimų iki 2002 m. liepos 1 d. parengti ir priimti partnerystės įstatymą, kad jeigu gyvenusių kartu ir bendrai tvarkiusių namų ūkį asmenų turtinės teisės liktų neapgintos vien dėl to, jog nėra priimtas specialus partnerystės įstatymas, o tai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei prieštarautų geros moralės principams. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3725-232/2020 ieškovės ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-512-516/2021 Vilniaus apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

24. Ieškinį, kurį ieškovės skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi atsisakyta priimti, ieškovė grindžia iš esmės tokiomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kaip ir Vilniaus apygardos teismui pateiktą ieškinį, kurio reikalavimai buvo atmesti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Pažymėtina, kad ieškovės atskirajame skunde nurodomo reikalavimo teisinio pagrindo – CK 5.62 straipsnio – ieškinyje nėra nurodyta. Nepaisant to, ieškovės nurodytas ieškinio dalyko teisinis pagrindas bylą nagrinėjančiam teismui nėra privalomas, o papildomo teisinio pagrindo ar detalesnių faktinių aplinkybių nurodymas nesudaro pagrindo teigti, kad reiškiamas naujas (netapatus anksčiau išnagrinėtam) ieškinys. Ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Įstatymą, taikomą byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016). Taigi ieškovei ieškinyje net ir nurodžius papildomą teisinį pagrindą patenkinti jos ieškinio reikalavimą, toks teisinio pagrindo nurodymas nereiškia, kad ieškinys grindžiamas kitu faktiniu pagrindu ir tampa netapatus anksčiau pateiktam ieškiniui, kuriuo buvo siekiama to paties teisinio rezultato. Įvertinus Vilniaus apygardos teismo atmesto ieškinio turinį bei šį palyginus su ieškovės nagrinėjamoje byloje pateiktu ieškiniu, matyti, kad esminės ieškovės nurodytos aplinkybės sutampa. Ieškovė įrodinėja faktinį šeiminių (partnerystės) santykių egzistavimą tarp jos ir J. B., teigia, kad atsakovei nepatvirtinant partnerystės įstatymo apribotos jos teisės į gyvenimo su J. B. metu sukurtą turtą, kurį dėl neveikimo priimant partnerystės įstatymą paveldėjo atsakovė. Esminis ieškovės siekiamas sukurti teisinis rezultatas tiek atmestu, tiek ir naujai pateiktu ieškiniu yra tas pats – ieškovė siekia, kad būtų panaikintas palikimo perėjimo valstybei liudijimas.

25. Ieškovė teigia, kad nutartyje minimuose teismų sprendimuose nebuvo keliamas teisės taikymo ir aiškinimo klausimas pagal Konstitucinio Teismo 2019 m. sausio 11 d. nutarimo nuostatas, apibrėžiančias šeimos sampratos aiškinimą, todėl naujai pareikštas ieškinys ieškinio dalyku ir pagrindu nėra tapatus ankstesniems.

26. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad minėto Konstitucinio Teismo nutarimo nurodymas ieškinyje sudaro pagrindą konstatuoti, jog ieškovė remiasi naujomis aplinkybėmis ir reiškia ieškinį kitu faktiniu pagrindu. Ieškovė jau anksčiau teismams pateiktuose procesiniuose dokumentuose rėmėsi aplinkybėmis, kad atsakovė delsia priimti partnerystės įstatymą ir nenustato galimybės partneriams paveldėti mirusio partnerio palikimą. Ieškovė Konstitucinio Teismo nutarimu remiasi siekdama plačiau aiškinti šeimos sąvoką ir partnerių turtines teises, taip pagrįsdama atsakovės neveikimo nepagrįstumą, tačiau dabartiniu partnerių turtinių teisių (įskaitant ir paveldėjimo teisinius santykius) reglamentavimo nevisapusiškumu ieškovė rėmėsi ir anksčiau teismams pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Taigi Konstitucinio Teismo nutarimo nurodymas ir rėmimasis juo ieškinyje nereiškia, kad ieškovė pateikė naują (ankstesniems jos ieškiniams netapatų) ieškinį.

27. Dėl nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovė pareiškė tapatų ieškinį, kurį pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

Dėl kreipimosi į Konstitucini Teismą

28. Ieškovė atskirajame skunde teigia, kad po Konstitucinio Teismo nutarimo pasikeitus šeimos sampratai, CK 3.7 straipsnio l ir 2 dalys, 3.12 ir 3.28 straipsniai prieštarauja Konstitucijos 38 straipsnio l–4 dalims dėl to, kad nesusituokusių asmenų (partnerių) bendras gyvenimas Konstitucijos prasme nėra laikoma šeima ir jų turtinės ir neturtinės teisės neginamos valstybės, taip pažeidžiamas Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visų asmenų pagal įstatymą lygybės principas. Ieškovė nurodo, kad teismas rėmėsi CK 5.8 straipsnio nuostata, kuri prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 38 straipsnio 1-4 dalims, todėl vien šiuo pagrindu laikyti teismo nutartį teisėta ir pagrįsta nėra pagrindo.

29. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės vertinimu, kad ieškovės nurodomos CK nuostatos (dėl santuokos sampratos, draudimo tuoktis tos pačios lyties asmenims, šeimos santykių sukūrimo) gali sudaryti pagrindą kreiptis į Konstitucinį Teismą.

30. CPK 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus.

31. Pirmiausia pažymėtina, kad CPK nustato pareigą teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą tik dėl įstatymo arba kito teisė akto ar jo dalies, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, prieštaravimo Konstitucijai ar įstatymams. Ieškovė neįrodinėja, kad jos nurodomos CK nuostatos (3.7 straipsnio l ir 2 dalys, 3.12 ir 3.28 straipsniai) taikytinos šioje byloje. Ieškovė įrodinėja minėtų nuostatų prieštaravimą Konstitucijai, bet ne jų taikymą nagrinėjant ieškovės ieškinį ar sprendžiant jo priėmimo klausimą.

32. Be to, Konstitucinis Teismas 2022 m. liepos 7 d. sprendimu atsisakė priimti ieškovės prašymą ištirti CK 3.7, 3.12, 3.28 straipsnių tiek, kiek jos nurodyta, atitikti Konstitucijai. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimas, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 26 d. nutartis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 18 d. nutartis, su kuriais ieškovė sieja savo konstitucinių teisių pažeidimą, buvo priimti ne pareiškėjos nurodytų CK nuostatų pagrindu.

33. Pažymėtina ir tai, kad ieškovės akcentuojamo CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 50 straipsnio 1 punkto f) papunkčiu pasiūlyta Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2002 m. sausio 1 d. parengti partnerystės įregistravimo tvarką reglamentuojančio įstatymo projektą. Taigi minėta nuostata Vyriausybei pasiūlyta ne parengti įstatymo, kuriuo būtų reglamentuojamos partnerių tarpusavio turtinės teisės (įskaitant ir teisę į palikimą), projektą, o tik partnerystės įregistravimo tvarką reglamentuojančio įstatymo projektą.

34. Nėra pagrindo sutikti su ieškove, kad net ir priėmus ieškovės akcentuojamą partnerystės įstatymą, ieškovė būtų neabejotinai tapusi mirusio sugyventinio įpėdine ir galėjusi paveldėti jo palikimą pagal šį įstatymą. Ieškovė preziumuoja, kad, atsakovei priėmus partnerystės įstatymą, būtų nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris sukurtų ieškovei teisę į mirusio partnerio palikimą pagal įstatymą (nesant testamento). Tačiau nėra pagrindo pritarti tokiai ieškovės pozicijai, kadangi nėra aišku, kaip būtų sureguliuoti partnerių turto paveldėjimo santykiai, todėl negalima kategoriškai teigti, jog, atsakovei priėmus partnerystės įstatymą, vien tokio įstatymo priėmimas ir galiojimas būtų pakankamas ieškovei priimti mirusio partnerio palikimą. Taigi ieškovė iš esmės remiasi jos spėjamu nustatytinu teisiniu reglamentavimu.

35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad partneriams nėra nustatytų ribojimų pasinaudoti kitomis teisinėmis priemonėmis, siekiant sukurti tokius teisinius santykius, kurie sukurtų pagrindą pergyvenusiam partneriui paveldėti mirusio partnerio palikimą – bet kuris iš partnerių, norėdamas išreikšti savo valią dėl palikimo, gali sudaryti testamentą, palikdamas savo palikimą kitam partneriui (CK 5 knygos IV skyrius), taip pat partneriai gali sudaryti susitarimą dėl jungtinės veiklos (CK 6.969 straipsnis) sukuriant bendrąją nuosavybę, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė, nepriimdama partnerystės įstatymo, naudojasi teisine spraga paveldėdama mirusio vieno iš partnerių (sugyventinių) turtą. Valstybė paveldi vieno iš partnerių turtą tik turtui testamentu esant paliktam valstybei, palikėjui neturint įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienam įpėdiniui nepriėmus palikimo ar iš visų įpėdinių esant atimtai paveldėjimo teisei (CK 5.62 straipsnio 1 dalis). Taigi valstybė palikimą gali paveldėti tik esant įstatyme nustatytoms aplinkybėms ir partneriams nesiėmus priemonių užtikrinti turto paveldėjimą, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad ieškovės akcentuojamos CK nuostatos galėtų prieštarauti Konstitucijai ieškovės nurodomais aspektais ir sudarytų pagrindą kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Dėl bylos procesinės baigties

36. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas ir pagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktų pagrindais, o ieškovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamos nutarties pakeisti ar panaikinti, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.