Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2744-965/2018 pagal ieškovės M. M. patikslintą ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, notarei Daliai Rogovaitei, trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Prašymą atnaujinti procesą pareiškėja grindžia tuo, jog 2019 m. sausio 11 d. Konstituciniam Teismui naujai išaiškinus šeimos sampratą, kad santuoka nėra grindžiama vien tik santuokos institutu, o Konstitucija taip pat gina ir kitokias šeimas nei tas, kurios buvo sukurtos santuokos pagrindu, įskaitant vyrus ir moteris, gyvenančius kartu, nesudarius santuokos, todėl pareiškėja M. M. mano, jog turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti panaikinti išduotus paveldėjimo teisės liudijimus, kuriuos panaikinus pareiškėjai atsirastų paveldėjimo teisė į pergyvenusio sutuoktinio J. B. palikimą. Mano, kad yra pagrindas atnaujinti bylos nagrinėjimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

6. Pareiškimas nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus byloje dalyvaujantiems byloje asmenims rašytinio proceso tvarka (CPK 234 straipsnis, 370 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

7. Proceso atnaujinimas yra išimtinė įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Šiuo institutu siekiama, kad visi teismų priimti sprendimai būtų teisėti, tačiau teismų sprendimai tikrinami tik konkrečiais įstatymo numatytais atvejais, t.y. pagrindais, numatytais CPK 366 straipsnio 1 dalyje ir nepraleidus CPK 368 straipsnyje numatytų padavimo terminų.

8. Teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016; 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).

9. Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Dėl šios priežasties asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminę reikšmę bylai ir būtų neatskiriamai susijusi su išnagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku, nes tik taip būtų užtikrintas šio proceso instituto tikslas ir reikšmė. Tokiam asmeniui tenka pareiga tinkamai apibūdinti ir įrodyti proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimą, o teisiškai šias aplinkybes kvalifikuoja teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013).

10. Kasacinio teismo praktika dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių kaip proceso atnaujinimo pagrindo (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra suformuota. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).

11. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015).

12. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. kovo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2744-965/2018 (Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04326-2017-6) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. M. patikslintą ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, notarei Daliai Rogovaitei, trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, kadangi ieškovė nėra įpėdinė į palikimą nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, sprendė, kad nėra teisinio pagrindo naikinti Klaipėdos miesto 13-ojo notaro biuro notarės Dalios Rogovaitės (duomenys neskelbtini) išduoto palikimo perėjimo valstybei liudijimo, notarės atlikti veiksmai yra pagrįsti ir teisėti, todėl ieškovės ieškinį atmetė.

13. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2A-995-513/2018) išnagrinėjusi ieškovės M. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. M. patikslintą ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, notarei Daliai Rogovaitei, trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu, Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. sprendimą paliko nepakeistą.

14. Iš nurodytų teismų sprendimų nustatyta, kad ieškinys buvo grindžiamas argumentu, kad ieškovę ir mirusįjį siejo partnerystės santykiai, todėl tarp jos ir mirusio asmens susiklosčiusių šeiminių santykių pagrindu po palikėjo mirties ji turi paveldėjimo teisę.

15. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, jog civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus (CPK 3 straipsnio 8 dalis). Bendro gyvenimo nesudarius santuokos (partnerystės) teisinius santykius ir jų pasekmes bendrai įgytam turtui reglamentuoja CK trečiosios knygos XV skyriaus normos. Tačiau CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnyje nustatyta, kad CK trečiosios knygos XV skyriaus normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką, įsigaliojimo momento. Šio įstatymo nėra, todėl partnerystės faktas, kol jis neįregistruotas, neturi teisinės reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2004).

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nekyla ginčo dėl aplinkybės, kad ieškovė faktiškai gyveno su mirusiuoju, juos siejo partnerystės santykiai, tačiau nurodė, jog partnerystė savaime nesukuria paveldėjimo teisinių santykių.

17. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2018 m. gruodžio 11 d. priimta nutartimi atsisakė priimti ieškovės M. M. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutarties.

18. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2-3725-232/2020) žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. M. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir išlaikymo iki gyvos galvos faktinio susitarimo pripažinimo galiojančiu, trečiasis asmuo Klaipėdos miesto 13-ojo notarų biuro notarė Dalia Rogovaitė. Iš teismo sprendimo nustatyta, kad ieškovė nauju ieškiniu prašė pripažinti paveldėjimo teisės liudijimą negaliojančiu kaip prieštaraujančiu viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.80, 1.81 straipsniai) ir taikyti restitucijos institutą. Teismas ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. spalio 26 d. nutartimi (civilinė byla Nr.e2A-512-516/2021) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3725-232/2020 ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą paliko nepakeistą. Iš Apeliacinio teismo sprendimo nustatyta, kad ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-995-513/2018 yra padavusi peticiją EŽTT, o nagrinėjamoje byloje esminiai sandorio negaliojimo motyvai būtent ir sietini su EŽTT byla Nr. 31838/19 M. prieš Lietuvą, kurios išnagrinėjimo baigtis gali turėti įtakos bylos išnagrinėjimui, todėl yra pagrindas apeliaciniame procese civilinę bylą sustabdyti iki EŽTT išnagrinės bylą Nr. 31838/19 M. prieš Lietuvą. Tokį apeliantės skundo prašymą teisėjų kolegija atmetė kaip teisiškai nepagrįstą. Apeliacinės instancijos teismas akcentavo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartis yra įsiteisėjusi, todėl pagal CPK 18 straipsnį yra privaloma ir turi būti vykdoma. Pažymėjo, kad įsiteisėjusios nacionalinio teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas nėra nagrinėjimo dalykas EŽTT byloje. Net jeigu EŽTT konstatuotų Konvencijos pažeidimą, tai nelemtų vienareikšmiškos išvados dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutarties neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo, jos nepanaikintų ir, savo ruožtu, negalėtų lemti teisinio rezultato šioje nagrinėjamoje byloje. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat nurodė, kad byloje nustatyta, kad J. B. testamento nebuvo palikęs, ieškovė nelaikytina ir jo įpėdine pagal įstatymą (CK 5.5 straipsnis), apeliantė ir J. B. nėra partneriai, nes partnerystės santykių teisinis reglamentavimas nėra įteisintas, todėl šio instituto pagrindu teisės ir pareigos asmenims neatsirado, ieškovė rentos sutarties sudarymo fakto taip pat neįrodė, taigi, apeliantė nuosavybės teisės į ginčo turtą neturi. Esant CK 5.62 straipsnyje įtvirtintiems pagrindams (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto 13-ojo notaro biuro notarė D. Rogovaitė pagrįstai ir teisėtai išdavė ginčijamus palikimo perėjimo valstybei liudijimus: notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos naikinti ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais nėra pagrindo. Notarė išdavė ginčijamus palikimo perėjimo valstybei liudijimus pagal nustatytą tvarką ir esant teisėtam pagrindui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo juos pripažinti kaip prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.80, 1.81 straipsniai), pripažįstant apeliantės teiginius dėl ginčijamų palikimo perėjimo valstybei liudijimų prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei deklaratyviais, negrindžiamais jokiais faktiniais tokio prieštaravimo pagrindais.

19. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad M. M. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. M. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir išlaikymo iki gyvos galvos faktinio susitarimo pripažinimo galiojančiu; trečiasis asmuo – Klaipėdos miesto 13-ojo notarų biuro notarė Dalia Rogovaitė, nurodant jog kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais. Pateiktame kasaciniame skunde nurodoma, kad teismams nustačius, kad tarp J. B. ir ieškovės buvo susiklostę ilgalaikiai partnerystės santykiai (bendro ūkio vedimas, rūpinimasis vienas kitu), vien dėl to, kad valstybė iki šiol nėra priėmusi partnerystės įstatymo, ieškovei netenkant paveldėjimo teisės į mirusio partnerio palikimą, tokia situacija prieštarautų teisingumo principui, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 ir 14 straipsnių nuostatoms. Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, 2022 m. vasario 18 d. nutartimi sprendė, kad argumentai, kuriais pasisakoma dėl netinkamo teisės normų taikymo, nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, be to, kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Kasacinį skundą atsisakyta priimti.

20. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2022 m. gruodžio 1 d. nutartimi susipažinęs su 2022 m. lapkričio 22 d. paduotu ieškovės M. M. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 13 d. nutarties peržiūrėjimo kasacinį skundą atsisakė priimti. Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 13 d. nutarties, kuria palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartis atsisakyti priimti ieškovės ieškinį. Teismai konstatavo, kad pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, o reikalavimas dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo yra tapatus įsiteisėjusiais teismų sprendimais išnagrinėtose civilinėse bylose reikštam reikalavimui. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde M. M. nurodė, kad ieškovė reikšdama naują ieškinį siekė įrodyti, kad remiantis 2019 m. sausio 11 d. Konstitucinio Teismo nutarime išaiškinta nauja šeimos samprata, kuri nėra grindžiama vien santuokos institutu, teismų nustatytas jos sugyventinės statusas yra prilyginamas šeimos statusui ir tuo pagrindu ji turi teisę nusistatyti juridinę reikšmę turintį faktą ir ginčyti valstybei išduotus pavedėjimo teisės liudijimus.

21. Pareiškėja prašo procesą atnaujinti vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, t.y. dėl naujai paaiškėjusių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėja nurodė, kad naujos aplinkybės paaiškėjo 2019 m. sausio 11 d. Konstituciniam Teismui naujai išaiškinus šeimos sampratą. Prašymą atnaujinti procesą sieja su 2022 m. spalio 13 d. Lietuvos Apeliacinio Teismo nutartimi. Iš šio argumento darytina išvada, kad pareiškėja teikia prašymą dėl proceso atnaujinimo Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2744-965/2018, nes Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 13 d. nutartimi atsisakė priimti jos pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, padaręs išvadą, kad reikalavimas dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo yra tapatus įsiteisėjusiais teismų sprendimais išnagrinėtose civilinėse bylose reikštam reikalavimui. Pareiškėja prašo atnaujinti CPK 368 straipsnyje nurodytą trijų mėnesių terminą.

22. Visų pirma spręstina ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus įstatyme (CPK 368 straipsnis) nustatyto termino. Pareiškėjos argumentas, kad ji sieja trijų mėnesių terminą, numatytą CPK 368 straipsnio 1 dalyje, su 2022 m. spalio 13 d. Lietuvos Apeliacinio Teismo nutartimi, laikytinas visiškai nepagrįstu. Kaip teisingai nurodo suinteresuotas asmuo VMI, pareiškėja neteigia, kad jai nebuvo žinoma apie 2019 m. sausio 11 d. Konstitucinio Teismo nutarimą. Tai patvirtina pareiškėjos veiksmai remiantis šia aplinkybe pradedant naujus teisminius procesus, t.y. pareiškėja pati pasirinko kokiais įstatyme numatytais būdais bandys įrodyti jos nurodomą aplinkybę apie Konstitucinio teismo išaiškintą šeimos sampratą, partnerystės įstatymo nebuvimą ir pan. Aukščiau nurodytais teismų sprendimais pareiškėjos keliamais prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytais klausimais jau yra pasisakyta.

23. CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytas maksimalus penkerių metų terminas. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. sprendimas įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 15 d. (Klaipėdos apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-995-513/2018). Konstatuotina, kad bendrasis penkerių metų terminas pateikti prašymui dėl proceso atnaujinimo nėra praleistas.

24. Kaip nurodyta šios teismo nutarties 10 punkte, Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas.

25. Pažymėtina, kad pareiškėja apeliaciniame skunde dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. sprendimo argumentavo, jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje vartojama šeimos sąvoka nėra siejama vien tik su vedybų esmę atitinkančiais santykiais, bet gali apimti ir kitus de facto šeiminius ryšius, kai asmenys kartu gyvena nesudarę santuokos.

26. M. M. dėl 2018 m. lapkričio 15 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-995-513/2018 padavė peticiją Europos Žmogaus Teisių Teismui (toliau – EŽTT). Peticijoje buvo keliamas Žmogaus teisių pažeidimas EŽTT konvencijos 8 straipsnio kontekste.

27. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad 2018 m. birželio 28 d. iš esmės remdamasis tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis M. M. pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniame teisme Lietuvos valstybei atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Seimo dėl turtinės žalos atlyginimo. Skunde pareiškėja nurodė, kad savo teises gina remdamasi jungtinės veiklos (partnerystės) institutu. Rėmėsi CK 28 straipsnio nuostata, kuri numato, kad CK trečiosios knygos XV skyriaus normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką, įsigaliojimo momento. Pareiškėja teigė, kad iki bus priimtas ir įsigalios specialus partnerystės įstatymas, Lietuva ratifikavusi Europos Žmogaus teisių konvenciją (toliau – ir Konvencija), turi perimti Europos žmogaus teisių teismo suformuotą praktiką dėl šeimos sampratos aiškinimo ir atsisakyti formuoti tikslų šeimos sąvokos apibrėžimą. Konvencijos 8 straipsnis yra taikomas visiems asmenims vienodai, šeimos samprata apima ne tik santuokos pagrindu sukurtus santykius, bet ir kitus šeimos ryšius, asmenims gyvenant ne santuokoje.

28. Taigi, darytina išvada, kad teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr.2-2744-965/2018 ir iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, pareiškėjai buvo žinoma apie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje vartojamą šeimos sąvoką.

29. Pažymėtina, kad teikdama prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėja pateikė Europos Žmogaus Teisių Teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimą (2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimas, prašymo Nr. 31838/19), kuriame konstatuota jog negalima ginčyti, kad pareiškėjos ir J.B. santykiais buvo „šeimos gyvenimas“ pagal Konvencijos 8 straipsnyje nurodytą prasmę, nepaisant to, kad jie nebuvo susituokę.

30. Pažymėtina, kad šią aplinkybę nustatė ir nacionaliniai teismai, įskaitant Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. teismo sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. teismo sprendimą.

31. EŽTT pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos teisę nesusituokęs partneris gali paveldėti savo partnerio turtą pagal pastarojo sudarytą testamentą ir teismo požiūriu, testamento sudarymo procedūra negali būti laikoma pernelyg apsunkinančia ar pernelyg formalia. Teismas nurodė, kad pareiškėja ir jos miręs partneris turėjo pakankamai galimybių užtikrinti savo partnerystę ir tokiu būdu užsitikrinti pareiškėjos paveldėjimo teises. EŽTT nenustatė jokių požymių, kad pareiškėja šiuo atžvilgiu buvo suklaidinta valdžios institucijų.

32. Pažymėtina, kad pati pareiškėja nurodo aplinkybę, kad su J. B. gyveno kaip šeima nuo 1993 metų, t.y. jos nurodomi bendro gyvenimo santykiai prasidėjo žymiai anksčiau, negu buvo priimtas 2000 m. liepos 18 d. įstatymas VIII-1864, kuriuo patvirtintas Lietuvos Respublikos Civilinis Kodeksas.

33. Taip pat pažymėtina, kad iš teismų informacinės sistemos Liteko nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2021 m. sausio 20 d. nutartimi (administracinė byla Nr. eA-197-492/2021) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl turtinės žalos atlyginimo. LVAT konstatavo, kad tam, kad priėmus partnerystės įregistravimo tvarką reglamentuojantį įstatymą ir įsigaliojus trečios knygos XV skyriaus nuostatoms, jos būtų taikomos, būtina sąlyga, kad asmenys būtų įregistravę savo partnerystę. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pareiškėja ir jos sugyventinis siekė įregistruoti partnerystę. Teismas taip pat pažymėjo, kad tokiam veiksmui būtina abiejų partnerių valia. Jos nepatvirtina vien pareiškėjos skundo teiginys, kad ji ir J. B. būtų neabejotinai įregistravę partnerystę, nes jis nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Teismas taip pat pažymėjo, kad vien faktinis gyvenimas kartu ir bendro ūkio vedimas savaime nereiškia siekio juridiškai įregistruoti partnerystę. Nesant duomenų, patvirtinančių pareiškėjos ir J. B., t. y. abiejų sugyventinių, siekį įregistruoti partnerystę, pareiškėjos teigimu pažeista jos teisė pasinaudoti CK trečiosios knygos XV skyriaus normomis laikytina hipotetine, o ne subjektine. Be to teismas į pareiškėjos argumentą, jog ji valstybei nepriimant partnerystės įregistravimo tvarką reglamentuojančio įstatymo, atėmė iš pareiškėjos teisę pasinaudoti CK trečiosios knygos XV skyriaus normomis ir paveldėti sugyventinio turtą, pažymėjo, kad CK trečiosios knygos XV skyriaus nuostatos nereglamentuoja sugyventinio turto paveldėjimo, t. y. neįtvirtinta sugyventinio turto paveldėjimo pagal įstatymą. Šio skyriaus normose taip pat nėra numatyta, kad teisės paveldėjimui pagal įstatymą turėtų teisinę reikšmę partnerystės įregistravimo faktas.

34. Tiek vadovaujantis nurodyta Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartimi, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimu, kuriuo konstatuota, kad EŽTT niekada nėra nusprendęs, kad Konvencijos 8 straipsnis įpareigoja Susitariančias šalis nustatyti kokio nors konkretaus pobūdžio teisinį režimą paveldėjimo teisėms užtikrinti, o palieka pačioms Susitariančioms šalims teisę pasirinkti priemones šioje srityje, bei teismui įsitikinus, kad vidaus teisė suteikė pareiškėjai tinkamas galimybes paveldėti jos mirusio partnerio turtą, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo kreiptis į Konstitucinį teismą su prašymu ištirti Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. liepos 18 d. įstatymo VIII-1864 patvirtinto Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 3.7 straipsnio 1 ir 2 dalis, 3.12 straipsnis, 3.28 straipsnis prieštarauja Lietuvos Respublikos konstitucijos 38 straipsnio 1 – 4 dalims ta apimtimi, kad asmenų nesusituokusių (partnerių) bendras gyvenimas konstitucijos prasme nėra laikoma šeima ir jų turtinės ir neturtinės teisės neginamos valstybės, dėl ko yra pažeidžiamas pareiškėjos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visų asmenų pagal įstatymą lygybės principas.

35. Vadovaujantis nurodytais Teismų sprendimais, nustatytomis aplinkybėmis konstatuotina, kad su prašymu atnaujinti procesą teismo sprendimais nustatytų aplinkybių paneigiančių įrodymų nepateikta. Pareiškėjai neįrodžius ir teismui nenustačius nei vieno CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 366 straipsniu, 370 straipsnio 3 dalimi,

Teismas nutaria:

netenkinti pareiškėjos prašymo dėl Civilinio proceso kodekso 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino atnaujinimo.

Netenkinti pareiškėjos prašymo kreiptis į Konstitucinį teismą.

Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2744-965/2018 pagal ieškovės M. M. patikslintą ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, notarei Daliai Rogovaitei, trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.