Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

procesinio dokumento kategorijos :1.1.6.6; 1.1.9.7; 1.2.25.3.2; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.4.3.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant Loretai Staknevičienei, dalyvaujant pmurorei Vilmai Sakalauskienei, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui N. P., jo atstovui advokatui Renui Bradūnui, kaltinamajam M. K., jo gynėjui advokatui Vaidui Paltanavičiui, viešame teisiamajame posėdyje, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, vykdo individualią veiklą, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau- BK) 281 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamasis, vairuodamas automobilį, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tai yra 2020 m. rugsėjo 11 d. apie 20.19 val. Geležinkelio g. 20, Marijampolėje, neatsargiai vairuodamas automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101 ir 128 punktų reikalavimus - nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, nesulėtino vairuojamos transporto priemonės greičio, kad laiku galėtų pastebėti kliūtį ir sustabdyti vairuojamą transporto priemonę ar kliūtį apvažiuoti nesukeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams, nepastebėjo dešinėje kelkraščio pusėje, ta pačia Geležinkelio gatvės kryptimi, sustojusio automobilio „BMW E5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į šio automobilio galinę dalį, dėl ko, įvykus eismo įvykiui, buvo sužalotas su juo automobilyje "Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiavęs keleivis A. B., kuriam konstatuota abiejų blauzdų sumušimas ir nubrozdinimai, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei sužaloti automobilio "BMW E5" vairuotojas R. M., kuriam klinikiniais duomenimis konstatuota juosmens srities sumušimas, nubrozdinimas dešinėje blauzdoje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir keleivis N. P., kuriam klinikiniais duomenimis, konstatuota kitų sričių celiulitas, galvos plaukuotosios dalies žaizda bei kraujo išlaja į minkštuosius audinius, peties, žasto ir kelio sumušimas, kitas krūtinės ląstos užpakalinės sienos paviršinis sužalojimas, nubrozdinimas dešinio kelio srityje, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu

Kaltinamasis M. K. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino, paaiškino, kad 2020 metų rugsėjo 11 dieną su draugu A. B. važiavo Geležinkelio gatve pirma juosta, vairavo mamai priklausantį automobilį Audi A6 valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Pamatė stovinčius prie kelkraščio automobilius. Jis įjungė kairio posūkio signalą ir pradėjo lenkimo manevrą. Pajuto smūgį, automobilis tapo nevaldomas ir atsimušė į vieną transporto priemonę. Tuomet iššovė oro pagalvės ir pajuto dar vieną smūgį į automobilio priekį. Buvo vakaras, bet dar šviesu. A. B. sėdėjo greta jo, prisisegęs saugos diržus. Jo vairuojamas automobilis buvo aklojoje zonoje prieš jam pradedant lenkimą. Rikiavosi iš pirmos į antrą juostą, pažiūrėjo į veidrodėlį prieš lenkiant ir nieko nematė. Automobilis BMV stovėjo prie kelkraščio. Ten kelkraštyje buvo 3 automobiliai. Nori patikslinti, kad atsitrenkė rikiuodamasis į antrą kelio juostą. Rikiuodamasis gavo smūgį, jį sumėtė ir trenkiėsi į džipą. Tada iššovė oro pagalvės ir jis daugiau nieko nematė, bet pajuto dar vieną smūgį. Jo greitis buvo 70 km/val. ir ten leidžiamas toks greitis toje vietoje. Eismo įvykis įvyko dėl jo neapdairumo. Neįvertino saugumo reikalavimų ir nepastebėjo stovinčio automobilio. Jis važiavo įsijungęs trumpąsias šviesas ir šviesos užteko. Nelijo ir buvo giedra. Po autoįvykio atsidūrė kelio viduryje. Iš viso kliudė 3 automobilius. Po eismo įvykio išlipo iš automobilio ir pamatė automobilio BMV degančią bagažinę. Keleiviai buvo išlipę. Pasiėmė gesintuvą iš savo automobilio ir gesino, bet ugnis vėl įsiplieskė. Prašė kitų žmonių pagalbos, o po to gaisrinė atvažiavo ir viską užgesino galutinai. Ruošėsi keisti važiavimo kryptį ir norėjo aplenkti kitus automobilius. Jam atrodė, kad tai daryti yra saugu ir kad nieko nekliudys. Pripažįsta, kad pažeidė kelių eismo taisyklių punktus, nurodytus kaltinime. Yra prašymas dėl laidavimo ir jis prašymą palaiko. Jis neteistas, kitų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėtų, administracine tvarka baustas prieš tris metus už greitį. Teisę vairuoti transporto priemones turi jau 5 metus. 2018 metais leistiną greitį viršijau 93 km/val. Šiuo metu dirba, vykdo individualią veiklą nuo 2019 metų, užsiimu vidaus apdaila. Prašo, kad laiduotoja būtų jo mama. Su mama kartu gyvena. Jo santykiai su mama geri. Mama visada pataria jam, kai to reikia. 2016-04-19 gavo administarcinių nuobaudų. 2017 metais viršijo greitį ir gavo nuobaudą. Už pažeidimus 4 mėnesiams jam buvo atimtos teises. Darė pažeidimus, nes nebuvo patirties, o šis įvykis įvyko gal dėl išsiblaškymo. Mama apie ankstesnius jo pažeidimus žinojo. Su nukentėjusiuoju nebendravo po įvykio. Kreipėsi į nukentėjusiojo advokatą, bet jis sakė, kad bendrauti nenori. Šiandien bandė pasikalbėti, bet nepavyko. Į ikiteisminio tyrimo pareigūną kreipėsi dėl nukentėjusiojo kontakto, bet nedavė. Jis yra apsidraudęs ir draudimo bendrovė turėtų padengti išlaidas nukentėjusiam. Su draudimo įmone dėl žalos atlyginimo nukentėjusiajam bendravo, bet jie įvertino žalą 1200 eurų sumai. Jis pats asmeniškai tiek negalėtų išmokėti nukentėjusiajam. Jo automobilis kontaktavo su 3 automobiliais. Vienas automobilis buvo važiuojantis antra kelio juosta ir jis jį kliudė ir nuo smūgio į kitus automobilius atsitrenkė. Nukentėjusio vardą žino, bet kur jis gyvena nežinojo. Neišmano tokių dalykų ir gal todėl neieškojo nukentėjusiojo po šio įvykio. Nežinojo, kad reikia tą padaryti. Nežinojo, kad buvo sužaloti žmonės, nes po eismo įvykio atrodė, kad visi sveiki ir sužalojimų nėra. Galvojo, kad tik automobiliai buvo apgadinti. Prašo atleisti jį nuo atsakomybės pagal laidavimą. Mama jam nepatarė susirasti nukentėjusįjį ir su juo pakalbėti. Ankstesnius pažeidimus padarė ir mama tada jam sakė, kad jis atsakingai vertintų savo vairavimą. Iš pokalbių su mama išvadas darė ir stengėsi taip nesielgti, bet atsitinka kartais tokios nelaimės.Iš ketvirto karto teises išsilaikė. Taisyklių nežinojimas tuo metu sutrukdė teises iš karto įsigyti. Kilnojamo turto turi tik automobilį Audi A6, nekilnojamo turto neturi. Jo mėnesinės pajamos apie 800 eurų ir pajamas deklaruoja. Dėl eismo įvykio labai gailisi, šis įvykis padarė įtaką jo vairavimui ir n po šio įvykio nėra daugiau baustas. 2018 metais paskutinį kartą baustas. Draudimas atlygino 1200 eurų nukentėjusiajam. Skirtumą atlygintų, jei draudimas atsisakytų atlyginti.

2020-09-11 G. M. apklausta kaip liudytoja parodė, kad 2020-09-11 apie 20:15 val. važiavo Geležinkelio g., Marijampolė, nuo Stoties gatvės pusės. Vairavo jai priklausantį automobilį "Opel Vectra", valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Važiavo apie 65 k/h greičiu, saugos diržą segėjo, važiavo viena. Važiavo antrąją eismo juosta. Matė, kad pirmojoje eismo juostoje, prie kebabinės stovi automobiliai, todėl važiavo antra eismo juosta. Per dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlį pastebėjo, jog paskui ją atvažiuoja automobilis, tiksliai nematė koks. Šis automobilis, iš pirmos eismo juostos, staigiai spėjo ją aplenkti ir persirikiavo į antrąją eismo juostą, priekyje jos. Tuomet per galinio vaizdo veidrodėlį matė, kaip atvažiuoja dar vienas automobilis, pagal priekinį ženklą ir žibintus matė, kad tai "Audi". Minėtas automobilis, kaip suprato, bandė ją aplenkti, tuomet ir atsitrenkė į jos automobilį dešinįjį šoną. Tuo metu ji vis dar važiavo ir per dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlį matė, kaip minėtas automobilis susidūrė su kitomis stovėjusiais automobiliais. Jai per galinio vaizdo veidrodėlį pasirodė, kad minėti automobiliai juda link jos, todėl pavažiavo į priekį ir sustojo tik tada. Per veidrodėlį matė ugnį. Išlipusi iš automobilio matė ugnį r dūmus. Buvo išsigandusi, todėl prie minėtų automobilių nėjo. Ji paskambino į 112 ir pranešė apie minėtą įvykį. Jai laukiant prie jos priėjo nepažįstamas vaikinas, kuris klausinėjo jos apie įvykį. Šis vaikinas teigė, jog ją apsilenkė ir suprato, jog tai buvo minėtas pirmasis automobilis, kuris ją apsilenkė. Minėtas vaikinas nuėjo ir atsivedė dar vieną vaikiną, kaip suprato "Audi" vairuotoją arba keleivį. Abu jaunuoliai klausinėjo apie baltos spalvos autobusiuką, kuris pagal juos kliudė "Audi" automobilį, dėl ko jie atsitrenkė į jos vairuojamą automobilį. Tačiau jokio autobusiuko priekyje savęs, nei už savęs ji nematė. Mano, kad dėl eismo įvykio kaltas "Audi" vairuotojas, nes ji važiavo antrąją eismo juosta, o jis važiavo dideliu greičiu iš pirmosios eismo juostos staigiai rikiavosi link jos, ko pasekoje atsitrenkė (1 t.,b.l. 81-82).

2020-11-09 R. M. apklausta kaip liudytojas parodė, kad jis su draugu N. P. vyko su jam priklausančiu automobiliu BMW E520 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nusipirkti kebabų, esančioje Geležinkelio gatvėje, Marijampolėje. Nuvykus prie kebabinės automobilį pasistatė šalia kebabinės, ant gatvės, šalia šaligatvio. Automobiliu važiavo dviese. Nuvykus ir pasistačius automobilį nuėjo su Nojumi į kebabinę, joje užsisakė kebabus, o kad nereikėtų laukti kebabų kioskelį, nuėjo į automobilį. Jis sėdėjo vairuotojo pusėje, o draugas Nojus keleivio vietoje. Išgirdo lauke garsą, panašų, kaip slystų automobilio padangos, o po to prarado sąmonę. Atgavęs sąmonę pamatė, kad automobilio viduje rūksta dūmai, nesuprato, kas įvyko. Atsisukęs į draugą Nojų pamatė, kad jis užsimerkęs, jis jam sakė lipam iš automobilio. Nojus, sako kas čia įvyko. Jam išlipus iš automobilio, atsisėdo ant žolės, pasidarė silpna, aptemo akys. Pamatė, kad užsidegė jo automobilis, jį pradėjo gesinti. Jis nežino, kur tuo metu buvo Nojus, kai jis sėdėjo ant žemės. Jam besėdint ant žolės paskambino tėtei ir pranešė, kad įvyko avarija, netrukus atvyko policijos pareigūnai. Jie jo klausė apie įvykio aplinkybes, tačiau jis negalėjo jiems nieko nurodyti, nes pats nebuvo supratęs, kas įvyko. Tik vėliau paaiškėjo, kad įvyko eismo įvykis, kurio metu į jo automobilio galą įvažiavo automobilis. Tik po kelių dienų išaiškino, kad į jo stovimą automobilį BMW įvažiavo Audi automobilis. Audi vairuotoją pažinojo iš matymo, nes yra matęs mieste, kad būtent šitą automobilį jis vairuoja ir dažnai viršija greitį mieste. Apie eismo įvykį smulkesnių detalių nelabai žino, nes kaip minėjo prarado sąmonę, o ją atgavo tuomet, kai automobilio viduje pradėjo rūkti dūmai (1 t., b.l. 84-85).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus vyr. teismo medicinos eksperto V. V. specialisto išvada Nr.G 514/2020 (09) R. M. klinikiniais duomenimis konstatuota juosmens srities sumušimas, nubrozdinimas dešinėje blauzdoje (1 t., b.l. 87).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus vyr. teismo medicinos eksperto V. V. specialisto išvada Nr.G 499/2020 (09) A. B. klinikiniais duomenimis konstatuota abiejų blauzdų sumušimas ir nubrozdinimai (1 t., b.l. 93).

ADB "Gjensidige" pateikė duomenis, kad R. M. paskaičiuota ir jau išmokėta 607,00 Eur draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti ir 9568,00 Eur draudimo išmoka už apgadintą transportą. N. P. paskaičiuota ir jau išmokėta 1200,00 Eur draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti ir 44,19 Eur gydymo išlaidoms atlyginti. Kauno teritorinei ligonių kasai paskaičiuota ir artimiausiu metu bus išmokėta 317,68 Eur gydymo išlaidoms atlyginti (1 t., b.l. 104-105).

2020-11-11 M. K. apklaustas kaip įtariamasis parodė, kad nėra įrašytas į narkologo ir psichiatro įskaitas, su įtarimu susipažino ir kaltę prisipažįsta visiškai. Apie įvykį paaiškina, kad 2020-09-11 d. apie 20.30 val., važiavo jo mamai priklausančiu automobiliu Audi A6, vals. Nr. (duomenys neskelbtini). Su juo kartu važiavo jo draugas A. B., jis sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Jis ir keleivis A. segėjome saugos diržus, važiavo Geležinkelio gatve., Marijampolėje link cukrinio fabriko. Kai važiavo buvo šviesus paros metas, važiavo leistinu greičiu, kadangi žinojo, kad už kelių šimtų metrų yra greičio matuoklis. Važiavo pirma eismo juosta netoli kebabinės ant važiuojamosios dalies matė, kad stovi keli automobiliai. Ruošėsi persirikiuoti į antrą eismo juostą, tačiau nepastebėjo, kad jo aklojoje zonoje buvo automobilis ir jis jį kliudė, tačiau kuria automobilio dalimi jį kliudė negali pasakyti, nes viskas įvyko greitai ir po smūgio jis atsitrenkė į kitą automobilį, kuris stovėjo ant gatvės, šalikelėje, greta kebabinės. Jam atrodo atsitrenkė į kažkokį džipą ir po šio smūgio iššoko oro pagalvės ir pajutau dar vieną smūgį į priekinę automobilio dalį. Išlipęs iš automobilio buvo dideliame šoke, pamatė, kad BMW automobilis užsidegė, paėmė gesintuvą ir nubėgo jį gesinti. Kai gesino automobilį žmonės iš jo jau buvo išlipę. Gesinimo metu atvyko spec. tarnybos, dėl įvykio nuoširdžiai gailisi, bendradarbiaus su draudimo bendrove "Gjensidige", žalos kurios neapims draudiminio įvykio suma įsipareigoja padengti nukentėjusiajam, prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant motinai J. K. ( 2 t., b.l. 17-18).

2021-01-26 M. K. papildomai apklaustas kaip įtariamasis parodė, kad su įtarimu susipažino, jo esmę suprato ir kaltę prisipažįsta visiškai, lieku prie tų pačių parodymų, kuriuos davė ankstesnėje apklausoje. Nukentėjusiojo viešai atsiprašo, norėjo atsiprašyti asmeniškai kreipėsi į jo advokatą, prašydamas kontaktinio telefono, tikslu atsiprašyti, atstovas informavo, kad nukentėjęs nepageidauja bendrauti. Kadangi yra apsidraudęs, yra tikras, kad pagrįstą žalą turėtų atlyginti draudimas. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ( 2 t., b.l. 44).

ADB "Gjensidige" pateikė duomenis, kad N. P. paskaičiuota ir 2020-12-03 sprendimu išmokėta 1200,00 Eur draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti ir 44,19 Eur gydymo išlaidoms atlyginti, ši suma yra teisinga ir pakankama ieškovo patirtai neturtinei žalai atlyginti, todėl prašo ieškinį atmesti (2 t., b.l. 70-71).

Paminėti įrodymai gauti teisėtu būdu, patvirtina aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti ( BPK 20 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose, be jau minėtos pirmosios dalies, yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šios įstatyme numatytos sąlygos yra imperatyvios ir jos turi būti iki galo įvykdytos, tik tokiu atveju teismui atsiranda pagrindas ir diskrecija svarstyti nusikaltimą padariusio asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teismų praktikoje, sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą ir nustatant, ar yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta sąlyga atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, svarbu nustatyti, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas ir padarė vieną nusikalstamą veiką, išskyrus tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealią sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas.

Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis kaltę pripažino, išreiškė nuoširdų gailestį, baigiamųjų kalbų metu atsiprašė nukentėjusiojo. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis paaiškino, kad jis, praėjus pusmečiui po eismo įvykio, nenorėjo bendrauti su kaltinamuoju. Kaltinamasis aiškino, kad jis negavo nukentėjusiojo duomenų, todėl negalėjo atsiprašyti. Teismas sprendžia, kad vien tai, kad iškart po įvykio kaltinamasis nepriėjo prie nukentėjusiojo, nepasidomėjo jo sveikatos būkle, asmeniškai nepaskambino nukentėjusiajam, nereiškia, kad jis dėl padaryto nusikaltimo nesigaili. Iš bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamasis iš karto po eismo įvykio, gesino užsidegusį automobilį, kaltės neginčijo, išreiškė nuoširdų gailestį ir atsiprašė nukentėjusiojo. Be to, nutikus tokiam įvykiui, kurio metu yra sužalojami kiti asmenys, asmuo, ne tik nukentėjęs, gali patirti šoką, neadekvačiai sureaguoti, bet tai savaime nereiškia, jog asmuo dėl savo neteisėtų veiksmų neišgyvena. Todėl teismas skaito, kad yra ir antroji BK 40 straipsnio 2 dalyje numatyta sąlyga.

Draudimo bendrovė nukentėjusiajam atlygino turtinę žalą, prašomos neturtinės žalos dalį-1200 eurų.

Todėl teismas laiko, kad yra ir trečioji sąlyga-iš dalies atlygino žalą, nes pareiga atlyginti žalą tenka draudimo bendrovei (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamasis pirmą kartą padarė vieną neatsargų nusikaltimą, dirba ( 2t., b.l.13,34), charakterizuojamas teigiamai ( 2t., b.l.28, 29). Byloje nėra duomenų, kad kaltinamojo atžvilgiu būtų pradėtų ir atliekamų kitų ikiteisminių tyrimų ( 2t., b.l.10). Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo už 5 paskutinius metus matyti, kad kaltinamasis yra baustas administracine tvarka baustas 4 kartus, tai yra 2016-05-25 nutarimu pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ( toliau- ATPK) 124 ¹ straipsnio 2 dalį ( vairavo automobile ir vežė daugiau keleivių nei nustatyta transporto priemonės techninėje charakteristikoje) 57 eurų bauda, kuri sumokėta 2016-07-20; taip pat baustas 2016-06-02 nutarimu pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį ( vairavo automobile, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, neįsitikino, kad tai daryti saugu, iš anksto nepasitraukė prie atitinkamo važiuojamosios dalies krašto, suko nuo dešinės važiuojamosios dallies krašto, dėl ko nedavė kelio motociklo vairuotojui ir su juo susidūrė, eismo įvykio metu sugadintos abi transporto priemonės) specialiosios teisės atėmimu; taip pat baustas 2017-09-26 administraciniu įrodymu pagal Lietuvos Respublikos administraciniųnusižengimų kodekso ( toliau- ANK) 417 straipsnio 4 dalį ( vairavo automobilį ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio bei nesustojo, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismo juostą įėjusios pėsčiosios) 30 eurų bauda, kuri sumokėta 2017-09-27; 2018-06-24 administraciniu nurodymu pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį ( leistino greičio viršijimas 96 km/val.) 225 eurų bauda, kuri sumokėtta 2018-07-09.

ANK 40 straipsnyje nurodyta, jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Padarius pakartotinį administracinį nusižengimą, šiame straipsnyje numatytas terminas skaičiuojamas iš naujo.

Vadovaujantis ANK 40 straipsnio nuostatomis, spręstina, kad inkriminuojamos veikos padarymo metu negaliojo nė viena nuobauda. Iš analizuojamo išrašo matosi, kad tik viena nuobauda, skirta 2016-06-02 pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį savo pobūdžiu ( eismo įvykis) susijusi su šia jam inkriminuojama veika, tačiau kaip ir minėta, nuobaudos negaliojančios.

ANK 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad administracinių nuobaudų paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Nusikalstama veika padaryta 2020-09-11, byla išnagrinėta 2021-05-12. Taip pat bylos duomenimis kaltinamasis dirba, todėl teismas sprendžia, kad nėra pagrindo daryti kategoriškos išvados, jog kaltinamasis yra linkęs pažeidinėti visuomenėje priimtas elgesio normas ar nusikalsti. Todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamasis šiuo metu pajėgs laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų, ypač esant sąlyginiam atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės ir tinkamai parinktam laiduotojui, nes jam reikalinga jo tolesnio elgesio korekcija bei autoritetą turinčio asmens priežiūra. Todėl konstatuojama, kad egzistuoja ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, numatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte, laikant, kad šiuo metu kaltinamasis pajėgs laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų, ypač esant sąlyginiam atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės ir tinkamai parinktam laiduotojui.

BK 40 straipsnio 3 dalis numato, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2 K-160/2010, 2 K-305/2011, 2 K-71/2011, 2 K-312/2011).

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, J. K. yra kaltinamojo motina ( 2 t., b.l.33), neteista, jos atžvilgiu nėra pradėtų ikiteisminių tyrimų (2t., b.l. 35), nėra bausta už administracinių nusižengimų padarymą ( 2t., b.l. 36), dirba ir darbdavio charakterizuojama teigiamai ( 2t., b.l. 31).

Teismas, vertindamas aukščiau paminėtas aplinkybes, daro išvadą, kad J. K. yra tinkama būti laiduotoja ir yra verta teismo pasitikėjimo, o jos paaiškinimai duoti teisme, nesuteikia jokio pagrindo abejonėms dėl jos galimybių daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Pastebėtina ir tai, kad nuolatinis ryšio palaikymas, tarpusavio pagalba, sprendžiant įvairias gyvenimiškas problemas, moralinis vienas kito palaikymas, pasitikėjimo vienas kitam demonstravimas, pagarbus bendravimas yra veiksniai, kurie paprastai daro teigiamą įtaką santykius palaikantiems asmenims. Būtent tokį teigiamą poveikį kaltinamajam ir darys laiduotoja, jo motina, o toks poveikis nagrinėjamoje situacijoje yra visiškai pakankamas, tuo labiau, kad trys metai kaip kaltinamasis nėra padaręs teisės pažeidimų.

Todėl šių paminėtų įrodymų pagrindu kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dviejų metų laikotarpiui, perduodant jį laiduotojai J. K.. Atsižvelgiant į kaltinamojo ir J. K. turtinę padėtį, nusikalstamos veikos pobūdį, užstatas neskirtinas.

BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, skiriant bausmę svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014).Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taisomai veikti nuteistąjį.

Bylos duomenimis M. K. padarė nusikalstamą veiką, turėdamas jam suteiktą specialią teisę vairuoti kelių transporto priemones. Iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad jis pažeidė tris KET punktus, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, nors praeityje buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau nuobaudos nėra galiojančios, kas leidžia manyti, kad kaltinamasis išvadas padarė ir vertina jam suteiktą teisę vairuoti transporto priemones bei šia teise naudojasi laikydamasis Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Todėl teismas sprendžia, kad M. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - atėmimą teisės vairuoti kelių transporto priemones nėra jokio pagrindo.

Kaltinamojo sukelto eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata ir jam padaryta žala, todėl yra teisinis pagrindas kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę. Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką ir jo asmenybę bei siekiant pataisyti kaltininką ir tuo padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, M. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 15 MGL (750 eurų) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per 10 mėnesių.

N. P. pateikė teismui civilinį ieškinį 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimui (1 tomas, b.l. 67-74), draudimo bendrovė jam sumokėjo 1200 eurų neturtinės žalos. Vadinasi, nukentėjusysis savo neturtinę žalą įvertino 4200 eurų.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2018 m. lapkričio 1 d.yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tokiu būdu, neginčijamai nustatyta, kad N. P. klinikiniais duomenimis, konstatuota kitų sričių celiulitas, galvos plaukuotosios dalies žaizda bei kraujo išlaja į minkštuosius audinius, peties, žasto ir kelio sumušimas, kitas krūtinės ląstos užpakalinės sienos paviršinis sužalojimas, nubrozdinimas dešinio kelio srityje, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t. b.l. 61-62).

Draudimo bendrovė atlygino 44,19 eurus turtinės ir 1200 eurus neturtinės žalos, motyvuodama, kad ieškovui dėl įvykio nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaltinamasis eismo įvykį sukėlė ne tyčia, o dėl neatsargumo. Ieškovo patirti sužalojimai nesukėlė pavojaus jo gyvybei, nebuvo sužaloti gyvybei svarbūs organizmo centrai, kas turi tiesioginės įtakos nustatant patirtos neturtinės žalos dydį, byloje nėra duomenų apie tai, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiojo emociniai išgyvenimai būtų peraugę į mediciniškai patvirtintus emocinius susirgimus. Ieškovui nebuvo nustatytas darbingumo sumažėjimas. Taigi, ieškovas nepatyrė sužalojimų, kurie negrįžtamai visma laikui pakeistų jo gyvenaimą. Draudimo bendrovė nustatydama neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į teismų praktiką, laikė, kad ieškovo reikalavimas neatitinka Eidmo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijose ( patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018-10-30 įsakymu Nr. 1K-367) nurodomų neturtinės žalos dydžių. Rekomandacijose nurodoma, kad esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, jei sveikatos sutrikdymo laikotarpis tęsiasi iki 1 mėnesio, neturtinės žalos dydis siekia iki 4 MMA( įvykio metu (1 MMA buvo 607 eurai, 2t., b.l.70-71).

Pateikti medicinos dokumentų išrašai įrodo, kad 2020-09-11 21.48 val. N. P. atliktas skubus smegenų KT tyrimas ir gauta išvada : aiškių ūmiai traumai būdingų pakitimų galvos smegenyse nematyti ( 1t., b.l.129). Iš ambulatorinio apsilankymo aprašymo matosi, kad 2020-09-11 20.45 val. N. P. suteikta būtinoji pagalba, surinkta anamnezė : 2020-09-11 21.00 val. skundžiasi galvos ir dešinio peties skausmu. Buvo be sąmonės, apie įvykį prisimena miglotai. Buvo objektyviai įvertinta N. P. būklė : sąmoningas, orientuotas, galvos plaukuotoje dalyje labiau viršugalvyje stebima lanko formos 12,0x1,5 cm žaizda nelygais kraštais, palpuojant atžymi skausmingumą dešinio peties užpakaliniame paviršiuje. Nustatytos diagnozės : galvos plaukuotos dalies žaizda, peties ir žasto sumušimas. Taikytas gydymas : vietinėje nejautroje atliktas galvos PCHŽS, atlikta antitetaninė vakcinacija, būklė išrašant patenkinama ( 1t., b.l.130). Iš 2020-09-14 ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodytų gydymo, slaugos, darbo, amulatorinės priežiūros rekomendacijų matosi, kad atsiradus svaigimui, pykinimui, skubi neurologo konsulatacija. Būklės įvertinimas objektyviai : galvos plaukuotoje dalyje žaizda susiūta, palpuojant skausminga galva, kaklas, pečių juosta, nugara, rankos, k. blauzda, d. kelio sąn., nubrozdinimas d. kelio srityje, taikytas gydymas -analgetikai ( 1t., b.l.131). Iš 2020-09-18 ambulatorinio apsilankymo aprašymo matosi, kad įvertinus objektyviai būklę, nustatyta, kad galvos plaukuotoje dalyje žaizda nepilnai sugijusi, po žaizda hematoma, palp. akausminga galva, kaklas, pečių juosta, nugara, rankos, k. blauzda, d. kelio sąn., nubrozdinimas d. kelio srityje, taikytas gydymas Skudex 1x2 a/b, išimta dalis siūlų, gydymas tęsiamas ( b.l.132). Iš 2020-09-21 ambulatorinio apsilankymo aprašymo matosi, kad N. P. nusiųstas chirurgui extra ( 1t., b.l.133, 134-135). Iš 2020-09-21 ambulatorinio apsilankymo aprašymo matosi, kad N. P. konsultuotas neurologo, pašalinta iš žaizdos hematoma, rekomenduoti perrišimai su betadinu, siūlus ištraukti po 5 dienų, tęsti amoksiklavą ( 1t., b.l.136). Iš 2020-09-22 ambulatorinio apsilankymo aprašymo matosi, kad taikytas gydymas skudex 1x2, a/b, perrišimas ( b.l.1t., b.l.137). Iš 2020-09-23 ambulatorinio apsilankymo aprašymo matosi, kad taikytas gydymas skudex p/r, Amoxicilini et ac. Clav 625 mgx2, perrišimas, atv. siūlų pašalinimui 0925, įvertinta objektyviai būklė- galvos plaukuotoje dalyje žaizda gyjanti, palp. mažiau skausmingas kaklas, pečių juosta, nugara, rankos, k. blauzda, d. kelio sąn., nubrozdinimas d. kelio srityje gyjantis ( 1t., b.l.138).

Iš pareikšto civilinio ieškinio bei nukentėjusiojo N. P. paaiškinimų matosi, kad dėl eismo įvykio jis patyrė skausmą, dėl ko vartojo nuskausminamuosius vaistus, sutriko jam miegas, svaigsta galva, negalėjo ir negali sportuoti.

Vertindamas šiuos kriterijus, teismas atsižvelgia ir į neatsargią kaltinamojo kaltę, į jo turtinę padėtį (dirba, turi savo vardu registruotą automobilį Audi A 6, 2006 m. laidos), į sveikatos būklę, į nukentėjusiojo gydymosi laiką ( gydėsi tik ambulatoriškai nuo 2020-09-11 iki 2020-09-23), gydymosi pobūdį (chirurginiu būdu atverta ir pašalinta hematoma) ir užfiksuotus nepatogumus, susijusius su gydymu, ir laiko, kad gydymas, nepatogumai netruko ilgą laiką, į formuojamą teismų praktiką analogiškose bylose, kur nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, buvo priteisiama iki 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys 2K-200/2010, 2K-644/2012. 2K-370/2013 ir kt.), tačiau išimtiniais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi, po ko vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, minėta suma gali būti ir padvigubinama (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nustatyta 2896,20 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma, kai nukentėjusiajai nustatyti paviršiniai odos nubrozdinimai veide, krūtinės ląstoje, kairiojo peties, abiejų riešų, klubų ir abiejų kelių srityse, kairio alkūnkaulio kūno lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, kairio vidurinio sėdmens raumens plyšimas, riešo sąnario kontrakrūra (baudžiamoji byla Nr. 2K-211-895/2018), kitoje teismo nutartyje nustatyta 3 475 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma, kai nukentėjusysis patyrė galvos, abiejų kojų sužalojimus, vienos kojos kelias buvo sutraiškytas, po gydymo ir reabilitacijos kurso išliko liekamieji reiškiniai (baudžiamoji byla Nr. 2K-252-677/2015); priteista 3400 Eur neturtinės žalos, kai nukentėjusiajai nustatytas abiejų dilbių alkūnkaulio ir stipinkaulio atviri lūžiai, ji buvo operuota, po operacijos praėjus dviem mėnesiams vis dar buvo laikinai nedarbinga bei turėjo riboti fizinį krūvį, po atliktos operacijos yra likę randai, kurių savaiminis užgijimas nėra galimas ir reikalingas gydymas lazeriu (Kauno apygardos teismas, baudžiamoji byla Nr. 1A-212-290/2018). Vilniaus apygardos teismas nustatė 1800 eurų neturtinės žalos sumą, kai nukentėjusiajam nustatytas minkštųjų audinių patinimas dešinėje kojoje, odos nubrozdinimai dešinėje čiurnoje, blauzdoje, kelyje, muštinė-plėštinė žaizda dešinėje blauzdoje komplikavosi sužalotų audinių nekroze ( baudžiamoji byla e1A-24-574/2021). Kauno apygardos teismas nustatė 2775 eurų neturtinės žalos sumą, kai nukentėjusiajam nustatytas nubrozdinimas sėdmens srityje, dešinės pėdos vidinio pleištuko lūžis (bylos Nr. 1A-666-954/2020). Klaipėdos apygardos teismas nutartimi nustatė 2220 eurų neturtinės žalos sumą, kai nukentėjusiajam diagnozuotas kairės čiurnos ir pėdos bei kairio riešo suspaudimas, po to išsivystė kairės čiurnos sąnario kontraktūra ( bylos Nr.1A-234-417/2020). Panevėžio apygardos teismas nustatatė 1000 eurų neturtinę žalą, kai nukentėjusiajam konstatuota galvos smegenų sumušimo židinius kairėje kaktinėje skiltyje su kraujo išsiliejimu po voratinkliniu galvos smegenų dangalu virš kaktinių – momentinių skilčių (2018 m. kovo 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-79-350/2018); nukentėjusysis eismo įvykio metu patyrė kairio peties, abiejų čiurnų ir kairio kelio sumušimus, plėštinę dešinės plaštakos žaizdą. Priteista 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. gegužės 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-225-594/2017); nukentėjusiajam nustatyta kaklinės stuburo dalies sąnarių raiščių patempimas, padarytas viršijant fiziologines kaklo lenkimo ribas. Priteista 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. birželio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-418-238/2017).

Šiuo atveju medicininiuose dokumentuose nėra duomenų, kad nukentėjusysis patyrė kokius nors kaulų lūžius ar dėl patirtų sužalojimų liko liekamieji reiškiniai, priešingai pateikti medicinos dokumentų išrašai rodo, kad ligos eiga gerėjanti, žaizdos gyjančios ( 1t., b.l.138).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, nukentėjusiajam nustatytinas 2000 eurų neturtinės žalos dydis, iš kurios draudimo bendrovė jau atlygino 1200 eurus, todėl iš civilinio atsakovo ADB "Gjensidige"papildomai priteisiama nukentėjusiojo N. P. naudai 800 eurų neturtinei žalai atlyginti.

BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Byloje pateikti dokumentai dėl nukentėjusiojo atstovo advokato išlaidų apmokėjimo, kurių bendra suma yra 600 eurų.

Sprendžiant išlaidų, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo turėtų jo pusėje stojusio advokato teisinei pagalbai apmokėti, atlyginimo klausimą, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumą, kaltės laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo elgesį nukentėjusiojo atžvilgiu, nukentėjusiajam padarytos žalos pobūdį ir dydį, nukentėjusiojo turtinę padėtį, o taip pat į advokato suteiktos teisinės pagalbos kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį ir pan., todėl teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes N. P. turėtas išlaidas teisinei pagalbai apmokėti pripažįsta proceso išlaidomis, priteisia iš kaltinamojo M. K. 600 eurų advokato atstovavimo išlaidų N. P. naudai.

Kaltinamajam paskirta ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (2t., b.l. 19, BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-308 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 312 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu, baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos J. K., gimusios (duomenys neskelbtini), atsakomybėn be užstato, nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti M. K., kad laidavimo metu jam padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jam padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai J. K., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl M. K. baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir 71 straipsniu, paskirti M. K. baudžiamojo poveikio priemonę- 15 MGL (750 eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant įmoką per 10 mėnesių.

Nukentėjusiojo N. P. civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti iš civilinio atsakovo ADB "Gjensidige" 800 eurų neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiojo N. P. naudai.

Priteisti iš kaltinamojo M. K. 600 eurų atstovavimo išlaidų nukentėjusiojo N. P. naudai.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.