- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-23
- Bylos Nr.
- 1A-666-954/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49616-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Algirdas Giedraitis, Darius Kantaravičius
- Nukentėjusysis
- E. M.
- Advokatai
- Martynas Vilčinskas, Saulius Juzukonis
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dariaus Kantaravičiaus ir Nerijaus Meilučio,
asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, A. V., jos gynėjui advokatui Sauliui Juzukoniui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusios E. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. V., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant laiduotojos T. V. atsakomybei, nustatant 1 metų laidavimo terminą be užstato ir baudžiamoji byla A. V. atžvilgiu nutraukta.
Nukentėjusiosios E. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, ir iš draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ priteista E. M. naudai 514,91 Eur (penki šimtai keturiolika eurų 91 cnt) turtinės žalos atlyginimo.
Taip pat nuspręsta iš Kauno apylinkės teismo sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervesti nukentėjusiajai E. M. 300 Eur, įmokėtus T. V. 2020 m. rugpjūčio 26 d. kaip dalį nukentėjusiosios patirtų išlaidų, susijusių su jos atstovavimu teisme, taip pat iš A. V. nukentėjusiosios E. M. naudai priteista 365,50 Eur jos atstovavimo teisme patirtų išlaidų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. V. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį pagal laidavimą dėl to, kad 2019 m. rugpjūčio 3 d., apie 22.05 val. (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. 2A, vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį BMW 318, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklų 126 punkto reikalavimus tuo, kad, važiuodamas kryptimi nuo Jonavos g. pirma eismo juosta, nesilaikė saugaus važiavimo atstumo nuo priekyje, ta pačia eismo kryptimi, pirma eismo juosta važiavusio motociklo Ducati Monster 695, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), vairuojamo E. M., į jį atsitrenkė, šio eismo įvykio metu E. M. buvo padarytas kūno sužalojimas, sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas nuosprendyje dėl priteistino civilinio ieškinio nurodė, kad eismo įvykio aplinkybės, padaryti sužalojimai bei pasveikimo tendencija neabejotinai leidžia teigti, kad nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, išgyvenimus, nepatogumus negalint vaikščioti ir pačiai save apsitarnauti. Tačiau teismas atsižvelgė ir į tai, kad nukentėjusiajai padaryti sužalojimai realaus pavojaus jos gyvybei nesukėlė, jos būklė gerėja, todėl įvertinant nukentėjusiosios amžių, jos sveikatos būklę, taip pat atsižvelgiant ir į tai, jog kaltinamasis eismo įvykį sukėlė būdamas blaivus, turėdamas teisę vairuoti, nusikaltimas padarytas neatsargia kaltės forma, sprendė, jog atlygintos neturtinės žalos dydis (2.775,00 eurų) adekvatus patirtai neturtinei žalai, visiškai atitinka galiojančiuose teisės aktuose bei teismų praktikoje suformuotus atlygintinos neturtinės žalos principus ir dydžius. Taip pat nurodė, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu pateikti duomenys patvirtina, kad dėl sužalojimo E. M. turėjo išlaidų, kurios pagrįstos objektyviais duomenimis, todėl papildomai patirtų išlaidų sumą - 514,91 Eur priteisė jos naudai iš draudimo bendrovės. Nukentėjusiąją E. M. teisminio bylos nagrinėjimo metu atstovavo ir jos interesus gynė advokatas Martynas Vilčinskas, todėl teismui buvo pateikta duomenys apie nukentėjusiosios atstovavimo išlaidas: susipažinimas su baudžiamosios bylos medžiaga, civilinio ieškinio parengimas ir pateikimas – 484 Eur ir pasirengimas ir atstovavimas baudžiamojoje byloje – 181,50 Eur, viso 665,50 Eur, kurias teismas priteisė iš kaltinamojo.
Šalies argumentai
3. Nukentėjusioji E. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2020 m. spalio 8 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl jos civilinio ieškinio tenkinimo iš dalies ir civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti jos naudai bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme pagal pateiktus dokumentus.
3.1. Skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 183 straipsnyje ir 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, bei CPK 186 straipsnio šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai), kas sąlygojo neteisingą bylos išsprendimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Be to, pirmos instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio, todėl netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio, reglamentuojančio neturtinės žalos atlyginimo dydžio kriterijus, nuostatas.
3.2. Apeliantė nurodo, kad nagrinėjamu atveju teismas nepagrįstai ir neargumentuotai daugiau nei tris kartus sumažino prašomą priteisti neturtinės žalos sumą nuo 8500 Eur iki 2775 Eur. Pažymėtina, kad remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis akivaizdu, kad ji nepažeidė jokių kelių eismo taisyklių, priešingai, eismo įvykis, kurio metu buvo sužalota, įvyko išimtinai dėl neteisėtų A. V. veiksmų.
3.3. Apeliantė pažymi, kad nusikalstama veika, kuria jai buvo padaryta ženkli turtinė ir neturtinė žala padaryta asmens, kuris, net neturėdamas dviejų metų vairuotojo stažo jau ankščiau yra baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, ženkliai viršijo leistiną greitį bei sąmoningai vairavo techniškai netvarkingą automobilį, pirmos instancijos teismo įvertinta „kaip atsitiktinė, sąlygota nesėkmingai susiklosčiusių aplinkybių“. Šios nesėkmingai susiklosčiusios aplinkybės sąlygojo, kad į jo vairuojamo motociklo galą, A. V. vairuojamas automobilis trenkėsi tokiu greičiu, kad lūžo jo rėmas. Pati atsidūrusi po automobilio priekiu buvo stumiama nemažą atstumą iki šviesoforo, kuriam laikui buvo netekusi sąmonės. Jai buvo konstatuotas nubrozdinimas sėdmens srityje, dešinės pėdos vidinio pleištuko lūžis, kelio sumušimas, kablinio kaulo lūžis, čiurnos ir pėdos raiščių plyšimas, kitų ir nepatikslintų kaklo dalių sąnarių raiščių patempimas, dėl ko šiuo metu ji turi problemų su laikysena, eisena, nuolatos skauda stuburą. Jai Kauno klinikose buvo suteikta priėmimo-skubiosios pagalbos paslauga bei paskirtas ambulatorinis gydymas su šeimos gydytojo priežiūra. Du mėnesius teko praleisti sugipsuota koja, kas sąlygojo papildomus ir didelius nepatogumus.
3.4. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų iki šiol kamuoja dešinės kojos pėdos skausmai, yra suvaržytas jos judėjimas, ilgą laiką kamavo galvos skausmai, buvo paskirti medikamentai bei tausojantis režimas. Iki šios dienos nukentėjusiosios sveikatos būklė nėra visiškai pasitaisiusi ir grįžusi į prieštrauminę būklę - rytais atsikėlus skauda dešinę koją, ją kasryt tenka mankštinti, o dienos bėgyje dešinei kojai gavus didesnį krūvį, ją skauda ir ji tarsi tinsta. Po sunkesnio/aktyvesnio fizinio darbo dėl stipraus dešinės kojos skausmo, nukentėjusioji pradeda šlubuoti, dažnai tenka vartoti nuskausminamuosius vaistus. Dėl pėdos raiščių plyšimo, nukentėjusiajai rekomenduojamas operacinis gydymas, ant nugaros liko nubrozdinimų randai. Iki šio įvykio ji buvo sveika ir darbinga, aktyviai sportavo. Dėl A. V. nusikalstamų veikų, prarado psichologinę pusiausvyrą, patyrė emocinį sukrėtimą, dėl įvykio pergyveno, patyrė stresą ir nerimą, sutriko sveikata, savijautos būklė. Kadangi dirba fizinį darbą, fizinė sveikatos būklė yra itin aktuali, o dėl jos atžvilgiu įvykdytų nusikaltimų, kasdien jaučia skausmą dešinėje kojoje, ir tuo pačiu psichologinį diskomfortą, nerimą bei neviltį.
3.5. Apeliantė nurodo, kad pirmos instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas (CK 6.251 straipsnis), nes nuosprendyje visiškai neargumentavo, kodėl jos patirta turtinė žala už negautas pajamas sumažinta iki 1206,96 Eur, nors ji savo civiliniame ieškinyje nurodė ir pridėtomis 2019 m. gyventojų pajamų ir turto deklaracijomis pagrindė, jog reali patirta žala dėl negautų pajamų sudarė 2487 Eur.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) prašo apeliacinį skundą atmesti.
5. Atsiliepime į nukentėjusiosios E. M. apeliacinį skundą asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, A. V. gynėjas advokatas Saulius Juzukonis prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras, asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, A. V. ir jo gynėjas advokatas Saulius Juzukonis prašė nukentėjusiosios E. M. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiosios E. M. apeliacinis skundas atmestinas.
7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju, nukentėjusioji E. M. nesutinka su pirmosios instancijos nuosprendžio dalimi, kuria jos pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos tenkintas iš dalies, todėl nuosprendis, kaip tą numato BPK 320 straipsnio 3 dalis, peržiūrimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
8. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. M. 2020 m. kovo 16 d. apylinkės teismui pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo, prašė priteisti 2 487 Eur negautų pajamų ir 560 Eur gydymo kineziterapijos klinikoje išlaidas bei 8500 Eur neturtinės žalos. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios prašymo dėl 2 487 Eur negautų pajamų atlyginimo priteisimo netenkino, nustatęs, kad draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai jau yra kompensavęs šią žalą – 1192,18 Eur ir 14,78 Eur, susijusią su tokiomis pajamomis. Nukentėjusioji E. M. apeliaciniame skunde nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, tačiau pažymima, kad nei civiliniame ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nėra nurodyta kokiais kriterijais remiantis buvo paskaičiuotos negautos pajamos. Be to, pastebėtina ir tai, jog pačios nukentėjusiosios E. M. pozicija dėl pretenzijų draudimo bendrovei dėl negautų pajamų viso proceso metu nebuvo nuosekli, nes 2020 m. rugsėjo 25 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pretenzijų dėl negautų pajamų draudikui neturi (2 t., b. l. 11).
9. BPK 109 straipsnyje ir 111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį kaltinamajam bei už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims. BPK 113 straipsnio 2 dalis numato, kad tokiu atveju, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal šią normą taikomos ne tik civilinio proceso, bet ir civilinės teisės nuostatos. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pagal CK 6.251 straipsnį padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Kai reikalavimą atlyginti žalą nukentėjęs asmuo reiškia transporto priemonių savininko civilinės atsakomybės draudikui, jis turi laikytis atitinkamus draudimo teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo, Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, kt.), kuriuose nustatyta speciali reikalavimo atlyginti žalą pateikimo, jo vertinimo ir draudimo išmokos išmokėjimo tvarka.
10. Pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795) (toliau – Taisyklės) 9 punkto nuostatas asmenims, dirbusiems pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojams, valstybės politikams, teisėjams ir valstybės pareigūnams negautos pajamos apskaičiuojamos pagal vidutinį darbo užmokestį, kuris apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, o pagal 10 punkto nuostatas individualios įmonės savininkui, kurio įmonės veikla nutrūko dėl sveikatos sužalojimo, negautos pajamos, kurias jis būtų uždirbęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, apskaičiuojamos pagal jo įmonės praėjusio mokestinio laikotarpio ataskaitinius rodiklius: įmonės veiklos rezultatas, sumažintas pelno mokesčiu, dalijamas iš to mokestinio laikotarpio kalendorinių dienų skaičiaus ir dauginamas iš kalendorinių dienų, kurias asmuo dėl sveikatos sužalojimo negalėjo dirbti, skaičiaus. Jeigu individuali įmonė vykdė veiklą ne visą mokestinį laikotarpį, žalos dydis apskaičiuojamas ta pačia tvarka už visą įmonės veiklos laikotarpį.
11. Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji dėl eismo įvykio metu patirtos žalos atlyginimo kreipėsi į transporto priemonių savininko civilinės atsakomybės draudiką „(duomenys neskelbtini)“. Bylos duomenys patvirtina, kad draudikas, nagrinėdamas nukentėjusiosios reiškiamus prašymus dėl netektų pajamų kompensavimo ir priimdamas sprendimus dėl draudimo išmokų nukentėjusiajai išmokėjimo, vadovavosi šios nutarties 10 punkte nurodytų Taisyklių nuostatomis, įvertino nukentėjusiosios gautas pajamas iš individualios veiklos už 2019 m., patirtus nuostolius, sumokėtą gyventojų pajamų mokestį, gautą darbo užmokestį dirbant pagal darbo sutartį, taip pat atsižvelgė ir į tai, jog nukentėjusiajai buvo išmokėta ligos išmoka ir per du kartus E. M. atlygino iš viso 1206,96 Eur negautų pajamų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad kompensuojant nukentėjusiosios patirtą turtinę žalą dėl negautų pajamų dalies atlyginimo buvo netinkamai pritaikytos Civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą bei minėtų Taisyklių nuostatos, todėl ši apeliacinio skundo dalis netenkinama.
12. Taip pat nukentėjusioji E. M. apeliaciniame skunde nesutinka ir su skundžiamo nuosprendžio išvada, kad draudimo bendrovės atlygintos neturtinės žalos dydis – 2 775 Eur, adekvatus jos patirtai neturtinei žalai. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio neįvertino visų reikšmingų aplinkybių susijusių su jai padarytu sužalojimu ir liekamaisiais reiškiniais.
13. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi.
14. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalą padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, iš asmenų, nuteistų pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiesiems neturtinės žalos dydžiai svyruoja nuo 350 Eur iki 3 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-895/2017, 2K-211/2018 ir kt.). Taigi, neturtinės žalos dydis kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas individualiai, atsižvelgiant tiek į teismų praktiką tokio pobūdžio byloje, tiek į konkrečioje byloje nustatytas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmės turinčias aplinkybes.
15. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytų kriterijų visumą, taip pat į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, išsamiai įvertinęs bylos aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, nukentėjusiajai nustatė teisingą neturtinės žalos atlyginimo dydį. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo įstatymo nuostatų ir teismų praktikos šios kategorijos bylose, todėl pripažinti, jog netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, neteisingai įvertino visus žalos atlyginimo kriterijus, nėra objektyvaus pagrindo.
16. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. rugsėjo 17 d. specialisto išvada patvirtina, kad po eismo įvykio E. M. nustatytas nubrozdinimas sėdmens srityje, dešinės pėdos vidinio pleištuko lūžis. Dėl šių sužalojimų jai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 38–39). Nukentėjusiajai nuo 2019 m. rugpjūčio 4 d. iki 2019 m. spalio 25 d., buvo taikomas ambulatorinis gydymas, koja imobilizuota gipso longete, vėliau nukentėjusioji tęsė medicininę reabilitaciją pas kineziterapeutą. Pateikti medicininiai duomenys taip pat rodo, kad negerėjant nukentėjusiosios savijautai dėl dešinės pėdos skausmingumo bus reikalinga konsultacija dėl operacinio gydymo (2 t., b. l. 5). Teisėjų kolegijos nuomone, nekyla abejonių dėl to, kad tiek dėl paties įvykio, tiek dėl juo sukeltų pasekmių sveikatai nukentėjusioji patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus dėl patirto sužalojimo, jautė nerimą dėl savo sveikatos būklės ir padaryto sužalojimo galimų pasekmių ateityje, jautė nepatogumą dėl suvaržyto judėjimo gipso longete, visa tai jai kėlė psichologinius išgyvenimus, baimę, diskomfortą. Šių aplinkybių visuma yra svarbi sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio ir nuosprendžio turinys, priešingai negu teigia apeliantė, patvirtina, kad paminėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismas analizavo ir jas įvertino tinkamai. Šių duomenų kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neturtinės žalos dydis nėra nustatomas objektyviais ir neginčijamais įrodymais, kaip turtinės žalos atveju. Neturtinės žalos dydį kiekvienu konkrečiu atveju vertina teismas, atsižvelgdamas į visų neturtinės žalos dydžiui reikšmės turinčių aplinkybių visumą. Nagrinėjamu atveju tai ir buvo padaryta.
17. Pirmosios instancijos teismas, be kitų aplinkybių, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgė ir į kaltininko prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, neatsargią kaltės formą, blaivumo faktą eismo įvykio metu ir pagrįstai sprendė, kad 2 775 Eur suma atitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo reikalavimus, neprieštarauja teismų praktikai tokio pobūdžio bylose. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl patirtų sužalojimų ji buvo gydyta tik ambulatoriškai, po to tęstas reabilitacinis gydymas, nors dėl to ji neabejotinai patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, tačiau pateikti medicininiai dokumentai, nesuponuoja išvados, kad būtent eismo įvykio metu nukentėjusiosios patirti sužalojimai sąlygojo reikšmingą jos sveikatos, fizinės būklės pablogėjimą lyginant su buvusia iki eismo įvykio. Nekelia abejonių tai, kad nukentėjusiosios E. M. eismo įvykio metu patirta trauma turėjo neigiamos įtakos jos savijautai, kėlė neigiamus fizinius ir dvasinius išgyvenimus, patirtų sužalojimų pasekmes nukentėjusioji jaučia ir šiuo metu (dešinės pėdos skausmingumas po krūvio ir krūvio metu), tačiau visos šios aplinkybės buvo nurodytos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir teismui vertinat neturtinės žalos dydį buvo įvertintos.
18. Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių ir duomenų, susijusių su nukentėjusiajai padarytais sužalojimais, patirtais neigiamais fiziniais ir dvasiniais išgyvenimais, visumą, į nusikalstamos veikos atsitiktinį pobūdį, neatsargius kaltininko veiksmus, darytina išvada, kad nukentėjusiajai E. M. draudimo bendrovės išmokėta 2 775 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra pakankama, atitinka teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (yra artima maksimaliai priteisinai sumai), todėl nukentėjusiosios prašymas didinti priteistinos neturtinės žalos sumą iki 8 500 Eur atmetamas, kaip nepagrįstas. Jokių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose ir priteisti didesnę sumą neturtinei žalai atlyginti, teisėjų kolegija nenustatė.
19. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, keisti teisėtą ir pagrįstą Kauno apylinkės teismo nuosprendį nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas galioti, o nukentėjusiosios E. M. apeliacinis skundas atmetamas.
20. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji prašo priteisti ir išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme. Pateiktas mokėjimo nurodymas patvirtina, kad Advokatų profesinei bendrijai „B. L.“ nukentėjusioji sumokėjo 363 Eur (2 t. b. l. 41). BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms, apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas. Nagrinėjamu atveju apeliacinį procesą inicijavo nukentėjusioji. Asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Kauno apylinkės teismo nuosprendžio neskundė. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nukentėjusiosios skundas atmetamas, kaip nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiosios E. M. prašymas priteisti turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nukentėjusiosios E. M. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.