Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios O. K. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020-08-26 nuosprendžio, kuriuo D. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 30 MGL (1500 Eur) dydžio baudos bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. Š. paskirta sumažinta 20 MGL (1000 Eur) dydžio baudos bausmė.

Nukentėjusiosios O. K. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies. Iš civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje nukentėjusiajai O. K. priteista 142,85 Eur turtinei žalai atlyginti. Iš nuteistojo D. Š. nukentėjusiajai O. K. priteista 190 Eur proceso išlaidoms atlyginti. Kita civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesta.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji O. K. (toliau – ir apeliantė) nesutinka su Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020-08-26 nuosprendžio dalimi, kuria iš dalies netenkintas civilinis ieškinys, prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti ir jos pareikštą civilinį ieškinį patenkinti visiškai, iš civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ priteisti 2 780 Eur neturtinei žalai atlyginti, iš nuteistojo D. Š. priteisti 340 Eur bylinėjimosi išlaidas – už suteiktas teisines paslaugas ir kuro išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

- iki 1 mėnesio – iki 4 MMA;

- nuo 1 iki 3 mėnesių – iki 5 MMA;

- nuo 3 iki 6 mėnesių – iki 6 MMA;

- virš 6 mėnesių – iki 8 MMA.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas

6. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

7. Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu neginčijama nuteistojo kaltė dėl BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo bei nuteistajam skirtos bausmės už minėtą nusikaltimą, yra nesutinkama tik su priteistos neturtinės žalos atlyginimo bei nukentėjusiajai priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiais. Teisėjų kolegija analizuos baudžiamąją bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų ir pasisakys tik dėl nukentėjusiajai priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio bei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio sumažinimo pagrįstumo.

8. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliaciniame skunde dėstomus argumentus, skundžiamą nuosprendį, baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes, nuteistojo D. Š. veiksmus, nukentėjusiajai O. K. padarytą žalą sveikatai, jos patirtus išgyvenimus, nepatogumus, ir, atsižvelgęs į teismų praktikoje suformuluotas neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo taisykles, tinkamai įvertino O. K. patirtą neturtinę žalą bei iš civilinio atsakovo priteisė tinkamą neturtinės žalos atlyginimo dydį.

9. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė TPVCAPDĮ normas ir padarė nepagrįstą išvadą, kad civilinis atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ už eismo įvykį maksimaliai turėjo sumokėti 5000 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2018-11-01 galiojančioje TPVCAPDĮ redakcijoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000,00 Eur dėl žalos asmeniui, pirmosios instancijos teismo išvada, kad civilinis atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ už eismo įvykį maksimaliai turėjo sumokėti 5000 Eur, vertintina kaip neatitinkanti teisės aktų reikalavimų. Tačiau ši išvada nelėmė neteisingo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo.

10. Nagrinėjamu atveju 2020-07-14 įvyko eismo įvykis, kurio metu D. Š. vairuojamu lengvuoju automobiliu buvo sužalota O. K.. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, D. Š. bei nukentėjusiosios atstovo paaiškinimus, atsižvelgęs į tai, kad nukentėjusiajai draudimo bendrovės išmokėtos neturtinės žalos dydis (2220 Eur) nėra aiškiai per mažas, atitinka tiek teisingumo, tiek protingumo kriterijus ir iš esmės neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose, vertino, kad nukentėjusiosios O. K. reikalavimas papildomai iš civilinio atsakovo priteisti 2780 Eur neturtinės žalos atlyginimą yra neadekvatus dėl eismo įvykio kilusiems padariniams, todėl jo netenkino. Teisėjų kolegija sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Kaip teisingai nurodė baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, būtent tokia suma, įvertinus nukentėjusiajai padarytus sužalojimus, vyrauja ir teismų praktikoje, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2220 Eur suma vertinant O. K. eismo įvykio metu padarytus sužalojimus yra pakankama ir adekvati O. K. patirtai neturtinei žalai dėl jos eismo įvykio metu patirtų sužalojimų.

11. Iš baudžiamojoje byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019-09-27 specialisto išvados Nr. G 1548/2019 (03) nustatyta, kad O. K. diagnozuotas kairės čiurnos ir pėdos bei kairio riešo suspaudimas, po to išsivystė kairės čiurnos sąnario kontraktūra. Sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą eismo įvykio laiką ir aplinkybes, kairė koja sužalota automobiliui užvažiavus ant pėdos. O. K. padarytas kairės čiurnos ir pėdos sužalojimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 6, b. l. 31).

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika. Pagal CK 6.250 straipsnį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal byloje nustatytas aplinkybes eismo įvykio metu nukentėjusiajai padaryti sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pažymėtina, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams. Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturi būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų įrodymų. Nagrinėjamu atveju, nors nukentėjusioji ir nurodo, kad jos į bylą pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad jos sveikatos būklė nėra pagerėjusi iki dabar, tačiau teisėjų kolegija tokį apeliantės argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad nukentėjusioji po patirto sužalojimo eismo įvykio metu yra aktyviai gydoma. Sutiktina, kad nukentėjusioji yra pateikusi tam tikrų medicininių duomenų (t. 12, b. l. 95–97, 120–124), kad ji lankosi pas gydytojus, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su nukentėjusiosios nuomone, kad šie duomenys patvirtina, kad nukentėjusiajai po 2019-07-14 eismo įvykio, kurio metu ji buvo sužalota, yra likę kokie nors gydytojų diagnozuoti liekamieji reiškiniai, dėl kurių yra reikalingas tolimesnis gydymas, t. y. nėra pateikti jokie įrodymai (medicininių įstaigų dokumentai ar specialistų išvados), kad nukentėjusiosios O. K. sveikatos sutrikdymas, patirtas 2019-07-14 įvykusio eismo įvykio metu, turėjo ypatingų neigiamų pasekmių. O nukentėjusiosios nurodomas iki šiol dėl 2019-07-14 įvykio patiriamas skausmas vertintinas kaip subjektyvus nukentėjusiosios savo sveikatos būklės vertinimas, nepagrįstas objektyviais medicininiais duomenimis. Nukentėjusioji nurodo, kad skausmas yra buvusios traumos tęsinys, tačiau kiekvienas žmogus skausmą vertina subjektyviai ir gali įvertinti ypač skirtingai priklausomai nuo individualių žmogaus savybių, o nesant byloje įrodymų apie po 2019-07-14 įvykusio eismo įvykio objektyvių liekamųjų reiškinių, nėra pagrindo tokių reiškinių nustatyti ir vertinti nukentėjusiosios dėl patiriamo (kaip minėta, subjektyviai vertinamo) skausmo neturtinės žalos. Nukentėjusioji 2019-07-14 įvykusio eismo įvykio metu nepatyrė kokių nors sunkesnių sužalojimų, pvz., lūžių, po minėto eismo įvykio jai nebuvo atliktos jokios operacijos. Nors nukentėjusioji teigia, kad jai ateityje galbūt reikės atlikti operaciją, tačiau, viena vertus, tokiam teiginiui pagrįsti nepateikia įrodymų, antra vertus, jeigu ji ateityje patirs išlaidų, susijusių su 2019-07-14 įvykusio eismo įvykiu, kurio metu patyrė sužalojimus, jai nėra atimta galimybė kreiptis dėl tokių ateityje patirsiamų išlaidų atlyginimo. Tačiau šiuo metu priteisti galbūt ateityje būsimas išlaidas nėra jokio pagrindo. Be to, pažymėtina, jog baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pati nukentėjusioji nurodė, jog jokių vaistų negeria, tik tepalais tepama pėda. Tai tik patvirtina teisėjų kolegijos išvadą, kad nukentėjusiosios 2019-07-14 įvykusio eismo įvykio metu patirti sužalojimai, nepaneigiant, kad ji įvykio metu galėjo patirti stiprų fizinį skausmą, nėra tokie dideli, kaip juos subjektyviai įvertina nukentėjusioji.

14. Teisėjų kolegija sutinka su civilinio atsakovo argumentu, kad apeliaciniame skunde neteisingai interpretuoja neturtinės žalos apskaičiavimo metodiką. Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, neturtinės žalos dydis turėtų būti 8 MMA (pagal Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų 4.3.4 punktą). Tačiau, kaip minėta, nagrinėjamu atveju nėra pateikta jokių įrodymų, kad nukentėjusioji būtų aktyviai gydoma daugiau nei 6 mėnesius po patirto sužalojimo eismo įvykio metu. Pagal baudžiamojoje byloje esančius dokumentus nukentėjusioji nedarbinga dėl patirtos traumos buvo 1 mėn. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pati nukentėjusioji nurodė, kad, nors šiuo metu nedirba, nes turi neįgalumą, tačiau jis nėra susijęs su pėdos sužalojimu. Taigi, įvertinus išdėstytus motyvus, atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad, vadovaujantis Rekomendacijų 4.2.4 punktu, neturtinės žalos dydis iš civilinio atsakovo turėjo būti priteistas iki 4 856 Eur.

15. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytas faktines aplinkybes, į nukentėjusiosios patirtus stiprius sužalojimus bei gydymosi laiką, į tai, kad D. Š. padarytas nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 1 dalyje, yra neatsargus, daro išvadą, jog nukentėjusiajai atlygintas 2 200 Eur neturtinės žalos dydis baudžiamąją bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo pagrįstai vertintas kaip adekvatus, atitinkantis teisingumo bei protingumo kriterijus bei teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose. Be to, pažymėtina ir ta aplinkybė, kad pati nukentėjusioji iškart po įvykio savo patirtų sužalojimų ir išgyvenimų, be kita ko, ir eismo įvykio metu patirto fizinio skausmo nevertino kaip ypač didelių, nes baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ji nurodė, kad norėjo su vairuotoju susitarti, kad pastarasis atlygintų 50 Eur dėl kojos pervažiavimo. Taigi išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad ir pati nukentėjusioji supranta, kad jos patirti ir galbūt patiriami išgyvenimai nėra tokie sunkūs, kaip ji juos bando pateikti apeliaciniame skunde.

16. Kaip minėta, vienas iš kriterijų neturtinės žalos dydžio nustatymui yra teismų praktikoje priteisiami neturtinės žalos atlyginimo dydžiai. Akcentuotina, kad teismų formuojamoje praktikoje dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo, priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydis paprastai svyruoja nuo 580 Eur iki 3000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017 ir kt.). Tik išskirtiniais atvejais (past. – daugybinių lūžių, sunkios būklės, gydymo Intensyvios terapijos, Reanimacijos skyriuose, gyvybiškai svarbių organų sužalojimo) atitinkamų kategorijų baudžiamųjų bylų praktikoje neturtinė žala gali siekti didesnes sumas. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, kad civilinis atsakovas (draudimo bendrovė) yra išmokėjęs 2 200 Eur išmoką neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ši suma neturtinei žalai atlyginti šioje byloje yra teisinga, adekvati ir proporcinga, o jos didinti ir priteisti nukentėjusiosios prašomus 2 780 Eur nėra pagrindo. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, atsižvelgusi į nurodytą teismų praktiką bei neturtinei žalai atlyginti priteistas sumas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo įstatymo nuostatų ir susiklosčiusios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos priteisiant neturtinės žalos atlyginimo dydį panašaus pobūdžio eismo įvykio bylose esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, įvertino visus žalos atlyginimo kriterijus. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, jog nagrinėjamu atveju nusikaltimas neatsargus, nuteistasis įvykio metu buvo blaivus, turėjo teisę vairuoti transporto priemones, automobilis buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tyčios sužaloti nukentėjusiąją nebuvo.

17. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su civilinio ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad apeliantė nepagrįstai teigia, kad patirta neturtinė žala jai turėtų būti atlyginama atsižvelgiant į tai, kad nuo 2020-01-01 MMA siekia 607 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, draudimo bendrovė išmokėdama draudimo išmoką bei vadovaudamasi Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis pagrįstai išmokos dydį apskaičiavo pagal nedarbingumo laikotarpiu galiojusį MMA dydį, todėl šiuo atveju civilinis atsakovas, nukentėjusiajai draudimo išmoką išmokėdamas dar 2019-11-08 (t. 1, b. l. 49) neturėjo jokio pagrindo vadovautis tik nuo 2020-01-01 įsigaliosiančiu MMA dydžiu.

18. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020-08-26 nuosprendžio dalis, kuria nukentėjusiosios civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesta, yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti šią nuosprendžio dalį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas nuosprendis paliktinas nepakeistas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl pirmosios instancijos teisme patirtų proceso išlaidų dydžio sumažinimo

19. Nukentėjusioji apeliaciniame skunde nurodo, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino jos pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantės nuomone, teismas, sumažindamas jai priteistinų patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, nesivadovavo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytais kriterijais, be to, neatsižvelgė į tai, kad teismo posėdis vyko Palangos mieste, apeliantei į teismo posėdį reikėjo vykti apie 300 km ir vykti apie 3 val. į vieną pusę, taip pat, kad jai judėti dėl skaudančios kojos yra sunku.

20. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Priešingai negu skunde nurodo apeliantė, baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas apeliantės apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios turėjo įtakos priteistinų apeliantės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžiui nustatyti. Pažymėtina, jog baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiosios patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atsižvelgė į nagrinėjamos baudžiamosios bylos apimtį ir sudėtingumą, faktiškai advokato sugaištą laiką ir teiktos teisinės pagalbos pobūdį bei apimtį. Atsižvelgė į tai, kad nagrinėjamu atveju byloje buvo surašytas civilinis ieškinys, prašymas dėl žalos atlyginimo draudimo bendrovei, advokato padėjėjas dalyvavo viename teismo posėdyje, kuris užtruko 1 val. 30 min. (t. 2, b. 1. 58–61), teikė prašymus ir įrodymus, o į bylos nagrinėjimą Palangoje vyko iš Marijampolės miesto. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentacijai, kad, atsižvelgus į apeliantei atstovavusio atstovo veiksmų, atstovaujant jai ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme, apimtį, taip pat į tai, kad baudžiamoji byla teisės taikymo požiūriu nesudėtinga, nedidelės apimties, ypatingų specialių žinių ar pasiruošimo joje nereikėjo, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, o advokato padėjėjo rengti prašymai dėl žalos atlyginimo, teikti draudimo bendrovei, tiek teisminio nagrinėjimo metu paprasti, į tai, kad didžioji civilinio ieškinio reikalavimų dalis netenkinta, taip pat į tai, kad nuteistasis nukentėjusiajai jau buvo atlyginęs 600 Eur proceso išlaidų teisinei pagalbai apmokėti, taip pat padarytai išvadai, kad advokato padėjėjo laiko ir darbo sąnaudos, atstovaujant nukentėjusiajai teisme, nebuvo didelės, todėl konstatuoja, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai protinga ir teisinga iš nuteistojo priteistina atstovavimo išlaidų suma pripažino 150 Eur bei tokio dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, priteisė apeliantei. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti kitokios išvados bei padidinti apeliantei pirmosios instancijos teismo priteisto bylinėjimosi išlaidų dydžio, todėl šis apeliacinio skundo reikalavimas atmestinas.

Dėl papildomos turtinės žalos priteisimo

21. Klaipėdos apygardos teisme 2020-10-28 gautas apeliantės atstovės advokatės S. Staniukynienės prašymas (t. 2, b. l. 118–125), be kita ko, dėl apeliantės po skundžiamo nuosprendžio priėmimo patirtos turtinės žalos, prašoma papildomai priteisti iš civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ nukentėjusiosios patirtos 48,07 Eur turtinės žalos atlyginimą, nurodoma, kad nukentėjusioji pirko vaistus, lankė fizioterapines procedūras, patyrė išlaidas kurui. Prie prašymo pridėti išlaidas pagrindžiantys dokumentai.

22. Baudžiamojoje byloje taip pat yra civilinio atsakovo pateiktas mokėjimo nurodymas, patvirtinantis, kad po skundžiamo nuosprendžio priėmimo civilinis atsakovas apeliantei papildomai išmokėjo 142,80 Eur išmoką.

23. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad apeliantės nurodyta papildomai prašoma priteisti suma – 48,07 Eur – civilinio atsakovo jau yra išmokėta, reikalavimą papildomai priteisti 48,07 Eur turtinės žalos atlyginimą atmeta.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo

24. Klaipėdos apygardos teisme 2020-10-28 gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje O. K. atstovė advokatė Stanislava Staniukynienė nurodo, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą O. K. susidarė 96 Eur valstybei priteistinos išlaidos, kurias sudaro advokato užmokestis. Klaipėdos apygardos teisme 2020-10-29 gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, joje D. Š. gynėja advokatė Asta Mačernytė nurodo, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą D. Š. susidarė 36 Eur valstybei priteistinos išlaidos, kurias sudaro advokato užmokestis.

25. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 106 straipsnio 1 dalis numato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti nuteistajam gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Esant tokioms aplinkybėms šių išlaidų priteisimas nėra galimas. Tokios pozicijos jau kurį laiką nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017-10-02 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-433-1020/2017, 2017-09-27 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-31-843/2017, 2020-10-13 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-473-626/2020, 2020-10-13 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-458-988/2020, 2020-10-15 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-508-468/2020). Taip pat ir Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojamoje praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad apeliacinis procesas nagrinėjamu atveju vyko pagal nukentėjusiosios apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas atmestas. Atsižvelgiant į tai, proceso išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo nuteistajam ir nukentėjusiajai iš nuteistojo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

O. K. apeliacinį skundą atmesti.

Netenkinti O. K. reikalavimo papildomai priteisti 48,07 Eur turtinės žalos atlyginimą iš civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymo atlyginti valstybės patirtas išlaidas dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos O. K. ir D. Š. suteikimo.