Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Š., gimęs (duomenys neskelbtini) Tauragėje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis D. Š., vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų

Spręsdamas klausimą dėl D. Š. baudžiamosios atsakomybės, teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsniu, pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas neatsargus nusikaltimas transporto eismo saugumui), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, iš esmės davė teisingus ir išsamius paaiškinimus, atskleidžiančius jo veikos padarymo objektyviąsias faktines aplinkybes, ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atlyginta dalis žalos (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis), kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – anksčiau neteistas, tačiau Tauragės apylinkės teisme nagrinėjama jo baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, daug kartų baustas administracine tvarka, daugiausia už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 152-158). Nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis D. Š. mokėsi, mokyklos administracijos charakterizuojamas teigiamai, dirbo (duomenys neskelbtini), šiuo metu nedirba, rengiasi registruotis Užimtumo tarnyboje (t. 1, b. l. 159).

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tam, kad kaltininkui būtų taikomos aptariamo baudžiamojo įstatymo nuostatos, būtina nustatyti visas minėtas tiek formaliąsias, tiek materialiąsias sąlygas. Bent vienos iš jų nenustačius, asmuo remiantis šiuo straipsniu nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl D. Š. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, konstatuoja, kad nėra visų būtinų sąlygų, suteikiančių pagrindą spręsti dėl galimo D. Š. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismų informacinės sistemos duomenimis „LITEKO“ nustatyta, kad Tauragės apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje D. Š. kaltinamas padaręs apysunkį smurtinį nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalyje 8 punkte, be to, jis daug kartų baustas administracine tvarka, daugiausia už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 1, b. 1. 152-158). Šios aplinkybės neigiamai apibūdina kaltinamojo asmenybę ir neabejotinai leidžia teigti, kad D. Š. linkęs nesilaikyti įstatymų, kad jis nepadarė tinkamų išvadų dėl savo anksčiau padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, o skirtos nuobaudos nebuvo efektyvios bei nepasiekė joms keliamų tikslų. Taigi teismas konstatuoja, kad nors byloje yra BK 38 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nustatytos sąlygos (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, dėl to nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą, susitaikė su nukentėjusiąja, tačiau nėra šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos sąlygos - jog D. Š. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad teisinio pagrindo atleisti D. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu nėra.

Įvertinus byloje pirmiau aptartas aplinkybes, reikšmingas bausmės individualizavimui, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 55 straipsniu, 61 straipsniu, kaltinamajam D. Š. skiriama BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė - bauda, jos dydį nustatant artimą minimaliam baudos, kurią galima skirti už neatsargų nusikaltimą, dydžiui (BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punktas). Kaltinamajam nustatytinas vienerių metų baudos sumokėjimo terminas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis D. Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas, pasisakydamas dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės - draudimo kaltinamajam D. Š. vairuoti kelių transporto priemonę, taikymo, šioje byloje, vadovaujasi teismų praktika, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, be to, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs. Kaltinamasis D. Š. įvykusio eismo įvykio metu buvo blaivus, jo anksčiau padaryti pažeidimai nėra šiurkštūs ar pavojingi (kelio ženklų pažeidimas, automobilio vairavimas be skiriamojo ženklo), nesukėlė itin sunkių pasekmių, bylos duomenys nepatvirtina, jog kaltinamasis šį neatsargų nusikaltimą padarė itin šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles. Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, teismas baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, kaltinamajam netaiko.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji O. K. pareiškė byloje patikslintą civilinį ieškinį ir prašo priteisti jai 2780 Eur (be draudiko išmokėtos 2220 Eur) neturtinės žalos ir 142,85 Eur turtinę žalą (be draudiko išmokėtos 98,80 Eur) iš civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (t. 1., b. l. 68, t. 2, b. l. 2, 28, 46, 18).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę, be kita ko, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnį). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Kai darbuotojas nusikalstama veika padaro žalos eidamas darbines pareigas, žalą nukentėjusiajam atlygina darbdavys (CK 6.264 straipsnio 1 dalis). CK 6.254 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį. CK 6.254 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Nustatyta, kad kaltinamasis D. Š. eismo įvykį sukėlė, vykdydamas darbines pareigas (t. 1, b. l. 129-131), vairuodamas darbdaviui (duomenys neskelbtini) priklausančią transporto priemonę, kuri buvo apdrausta draudimo bendrovėje AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Kai civilinė atsakomybė yra apdrausta, nukentėjusysis įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui (CK 6.254 straipsnis, 6.987 straipsnis). Civilinio atsakovo „BTA Baltic Insurance Company“ pareigos atlyginti nukentėjusiajai O. K. padarytą žalą pagrindas yra draudimo sutarties Nr. E190431013 (t. 2, b. l. 23). Eismo įvykio metu padaroma žala nustatoma ir atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatomis. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalis numato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio (nuo 2012 m. birželio 11 d.), nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (iš jų 5 000 Eur dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Taigi civilinis atsakovas „BTA Baltic Insurance Company“, sudaręs su civiliniu atsakovu (duomenys neskelbtini) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį dėl transporto priemonės „Ford Galaxy“, valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini), įsipareigojo eismo įvykio metu atlyginti nukentėjusiajam trečiajam asmeniui žalą, neviršijančią minėtų sumų.

Draudimo bendrovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialas prisiėmė atsakomybę pagal draudimo sutartį atlyginti nukentėjusiajai O. K. patirtą turtinę ir neturtinę žalą, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialas nukentėjusiajai išmokėjo 2220 Eur neturtinės ir 98,24 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Civilinis atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje (toliau – draudimo bendrovė) atsiliepime į civilinį ieškinį dėl žalos priteisimo prašė nukentėjusiosios O. K. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą. Atsiliepimas motyvuojamas tuo, kad draudikas, pagal šiai dienai pagrįstus reikalavimus, yra visiškai įvykdęs savo prievolę, t. y. nukentėjusiajai O. K. yra atlyginęs 2220 Eur neturtinės žalos, 98,24 Eur už išlaidas, patirtas vaistams ir kitoms gydymo priemonėms, t. y. nukentėjusiajai buvo išmokėta 22,99 Eur gydymo išlaidų, 40,69 Eur kuro išlaidų, papildomai pagal nukentėjusiosios pateiktus mokėjimo kvitus sumokėta 34,56 Eur. Pažymi, kad nukentėjusiosios kreipimasis dėl likusios atlyginti turtinės žalos, t. y. 60,59 Eur draudimo bendrovėje BTA gautas nebuvo, todėl draudimo bendrovė neturėjo galimybės apskaičiuoti draudimo išmokas. Pažymi, kad nukentėjusiosios prašymas priteisti maksimalų neturtinės žalos atlyginimą yra nepagrįstas, nes remiantis Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų 4.2.1 punktu, kai gydymas trunka iki vieno mėnesio esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui išmokama maksimali 2220 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, pažymėtina, kad neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai (pažymėtina, kad sąrašas nėra baigtinis) įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015). Taigi kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių visumą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam. Vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, kas priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Savo ruožtu, nustatant neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, vertintinos ir aplinkybės, susijusios su sveikatos sutrikdymo laipsniu ir pobūdžiu, sužalojimo būdu, bei kitos reikšmingos aplinkybės.

Be to, akcentuotina, kad teismų formuojamoje praktikoje dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo, priteisiamos neturtinės žalos dydis paprastai svyruoja nuo 600 Eur iki 3 500 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-280/2010, 2K-17/2011, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017, Nr. 2K-211-895/2018 ir kt.), ir tik išskirtiniais atvejais (daugybinių lūžių, sunkios būklės, gydymo intensyvios terapijos, reanimacijos skyriuose, gyvybiškai svarbių organų sužalojimo) atitinkamų kategorijų baudžiamųjų bylų praktikoje neturtinė žala gali siekti didesnes sumas. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje Nr. 2K-179/2009 priteista 2814 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kai buvo konstatuoti sužalojimai - poodinės kraujosruvos kaktoje, veide, dešinėje krūtyje, pilvo sienoje, kojose, pakaušio sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, muštinė žaizda apatinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimas krūtinės ląstoje, dešinės pėdos II padikaulio distalinio kaulo lūžis, nustatyta galvos smegenų sukrėtimas, dėl dešinės pėdos padikaulio lūžimo jai buvo uždėta gipso langetė, nukentėjusioji dėl psichinės sveikatos pablogėjusios būklės lankėsi ir pas psichoterapeutą); byloje Nr. 2K-352/2010 - 579 Eur - kairiojo čiurnos sąnario sumušimą ir vidinės kulkšnies lūžis; 2K-200/2010 - 2896 Eur – dešinės kojos blauzdikaulio ir šeivikaulio kulkšnelių lūžis su raiščio plyšimu bei pėdos panirimu, koja buvo du kartus operuota, nukentėjusioji po operacijos turėjo gulėti lovoje pakelta koja, dėl sulaužytos kojos negalėjo atlikti elementarių buitinių reikalų, lankyti paskaitų ir mokytis, gydymas tęsiamas iki šiol, planuojama dar viena operacija, tebejaučia diskomfortą, ypač vasarą, dėl likusių randų; 2K-372-942/2015 - 2027,34 Eur – kairės pėdos III-IV-V padikaulių ir vidinio pleištuko lūžiai; 2K-372-942/2015 - 2 027,34 Eur – kairės pėdos III-IV-V padikaulių ir vidinio pleištuko lūžiai; 2K-252-677/2015 - 3 475 Eur - galvos, abiejų kojų sužalojimus, vienos kojos kelias buvo sutraiškytas, po gydymo ir reabilitacijos kurso išliko liekamieji reiškiniai, iki šiol nukentėjusysis jaučia skausmą, nebegali aktyviai sportuoti; 2K-211-895/2018 - 2896,2 Eur - paviršiniai odos nubrozdinimai veide, krūtinės ląstoje, kairio peties, abiejų riešų, klubo ir abiejų kelių srityse, kairiojo alkūnkaulio kūno lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, kairio vidutinio sėdmens raumens plėšimas, kairio peties ir riešo sąnarių kontraktūros; ir kt.

Nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios prašoma atlyginti neturtinė žala kildinama iš D. Š. padarytos nusikalstamos veikos – neatsargaus nusikaltimo, jau minėtomis aplinkybėmis jam vairuojant kelių transporto priemonę pažeidus Kelių eismo taisyklių reikalavimus, kas lėmė eismo įvykio kilimą, kurio metu nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai 2019 m. rugsėjo 27 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 1548/2019 (03) matyti, kad eismo įvykio metu O. K. nustatytas kairės čiurnos ir pėdos bei kairio riešo suspaudimas, po ko išsivystė kairio čiurnos sąnario kontraktūra (past. trunkamasis raumenų, sausgyslių, raiščių ar odos ir poodinių audinių susitraukimas; Visuotinė lietuvių kalbos enciklopedija). Vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1. punktu, O. K. patirti sužalojimai (kairės čiurnos ir pėdos suspaudimas) vertinami kaip sužalojimai, sukėlę nesunkų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. 1. 6, 31). Nukentėjusioji nurodo, kad dėl eismo įvykio jai buvo sutrikdyta sveikata. Po eismo įvykio dėl patirtų sužalojimų ji buvo pristatyta į VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės priėmimo skyrių, kur jai buvo suteikta pirmoji pagalba, uždėta gipsinė langetė. Po to, jai vietoje langetės buvo uždėtas ant kojos kulkšnies įtvaras. Nuo 2019 m. liepos 14 d. iki 2019 m. rugpjūčio 7 d. jai buvo nustatytas gulimas režimas. Vėliau ji ėjo į magnetinės terapijos procedūras, mankštas. 2019 m. lapkričio 19 d. pablogėjus jos sveikatai, ji kreipėsi į medikus, kurie jai diagnozavo kairės kojos achilobursitą (uždegimą), dėl ko jai vėl buvo paskirtas intensyvus gydymas. 2019 m. gruodžio 4 d. jai buvo diagnozuota: kitos minkštųjų audinių ligos, sukeltos krūvio, perkovos ir spaudimo, kitos kojos (išskyrus pėdą) entezopatija. Nors gydymas tęsiasi iki šiol, jai vis dar skauda kairės kojos čiurną ir pėdos srityje, juos tepa tepalais, jokių vaistų nevartoja. Dėl eismo įvykio ji negalėjo vaikščioti, jautė skausmą kairės kojos čiurnos ir pėdos srityje, kuris dar nėra išnykęs iki šiol.

Šiuo atveju, įvertinus, jog dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiajai buvo sutrikdyta sveikata, teismui nekyla abejonių, jog jai buvo padaryta atitinkama neturtinė žala, susijusi su eismo įvykio metu patirtu stresu, pergyvenimais dėl sužalojimų, jų galimų pasekmių, skausmo ir pan., tad ši žala nukentėjusiajai turi būti atlyginta. Kita vertus, šiuo nagrinėjamu atveju nebuvo pakenkta gyvybiškai svarbiems organams, nebuvo kaulų lūžių, gydymas nebuvo ir nėra sudėtingas, kad nukentėjusioji privalėtų nuolatos vartoti medikamentus, jai nebuvo atliekamos operacijos, medikai nukentėjusiajai rekomendavo gydomąją mankštą, magnetinę terapiją, kompresus, tausojantį režimą, nenustatyta, kad dėl patirtų sužalojimų emociniai išgyvenimai būtų peraugę į mediciniškai patvirtintus emocinius susirgimus, taip pat nenustatyta sunkių liekamųjų reiškinių. Byloje taip pat nėra įrodymų patvirtinančių, kad nukentėjusiajai dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo būtų konstatuota negalia bei nedarbingumo praradimas, kas rodytų sunkias ir ilgalaikes pasekmes, taip pat nebuvo nustatyta, kad sužalojimo mastas būtų artimas sunkiam sveikatos sutrikdymui.

Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus ir šių principų pritaikymą konkrečiose bylose, kuriose eismo įvykio metu nesunkiai sužalojami asmenys, taip pat į CK 6.250 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas ne tik į nusikaltimą padariusio asmens bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, bet ir į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, taip pat įvertindamas tai, kad kaltinamasis D. Š. padarė neatsargų nusikaltimą, kad jis vairavo blaivus, eismo įvykį sukėlė atlikdamas darbines funkcijas, pasekmės kilo dėl neatsargumo, jis sąmoningai nesiekė nukentėjusiajai sukelti fizinių ir dvasinių kančių, po įvykio nukentėjusiosios atsiprašė ir ši jam atleido, atsižvelgiant į saugomų vertybių svarbą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, siekiant užtikrinti protingą balansą tarp realios kompensacijos už patirtą fizinį bei dvasinį skausmą ir žalą padariusio asmens interesų paisymo, išvengiant nepagrįsto nubaudimo vien nukentėjusiosios teigiamų emocijų gavimui, ir neigiamų neutralizavimui, aptartas aplinkybes sugretindamas su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, mano jog nukentėjusiajai draudimo bendrovės išmokėtos neturtinės žalos dydis (2220 Eur) nėra aiškiai per mažas, atitinka tiek teisingumo, tiek protingumo kriterijus ir iš esmės neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose. Nukentėjusiosios O. K. reikalavimas papildomai iš civilinio atsakovo priteisti 2780 Eur neturtinės žalos atlyginimą yra neadekvatus dėl eismo įvykio kilusiems padariniams ir negali būti tenkinamas.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Nukentėjusioji O. K. 2020 m. rugpjūčio 13 d. patikslintame rašytiniame prašyme nurodė, kad šiai dienai, t. y. 2020 m. rugpjūčio 12 d., ji patyrė iš viso 142,85 Eur dydžio turtinę žalą, kurią prašo priteisti iš draudimo bendrovės. Teismo posėdžio metu O. K. patvirtino, kad po eismo įvykio jai iki šiol dar skauda kojos pėdą, ji negali normaliai vaikščioti, todėl jai papildomai reikia pirkti vaistus, taip pat patiria išlaidų kurui, nes ne vieną kartą teko važiuoti į medicinos įstaigas, lankyti fizioterapines procedūras, pirko specialų įdėklą batams, vienkartinius drabužius tyrimui atlikti.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajai O. K. per visą bylos procesą iki 2020 m. kovo 5 d. yra sumokėjusi iš viso 98,24 Eur turtinei žalai atlyginti (t. 2, b. 1. 19-22). Nukentėjusioji nurodo, kad po ieškinio ikiteisminio tyrimo tyrėjai pateikimo ji patyrė papildomas išlaidas, kurios iki 2020 m. birželio 30 d. yra 142,85 Eur, ir kurių draudimo bendrovė nėra atlyginusi. Teismas sprendžia, jog ši suma atitinka protingumo kriterijus, įvertinus eismo įvykio metu kilusius padarinius ir būtinybę nukentėjusiajai daug kartų vykti į gydymo įstaigas, pirkti specialias medicinines priemones (specialų įdėklą batams, vienkartinius drabužius tyrimams atlikti), lankyti fizioterapines procedūras. Šios išlaidos pagrįstos nukentėjusiosios O. K. į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais (t. 1, 53-58, t. 2, b. l. 2-5, 28-29, 46-51). Tokios aplinkybės rodo, kad nukentėjusioji papildomai patyrė išlaidų, kurios iš viso sudaro 142,85 Eur. Ši turtinė žala padaryta dėl kaltinamojo D. Š. nusikalstamų veiksmų, byloje duomenų, kad šią sumą draudimo bendrovė būtų atlyginusi nėra, todėl ji priteistina nukentėjusiajai O. K. iš civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje.

Dėl proceso išlaidų

Nukentėjusioji O. K. prašo priteisti jai papildomai 300 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir 40 Eur kelionės išlaidų.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pagal teismų praktiką pripažįstama, kad sprendžiant nukentėjusiojo turėtų jo atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimą nurodomas išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį (kasacinės nutartys Nr. 2K-306/2010, 2K-605/2011 ir kt.).

Šiame baudžiamajame procese nukentėjusioji, siekdama, kad būtų tinkamai įgyvendintos jos teisės ir užtikrinti teisėti interesai, naudojosi advokato padėjėjo paslaugomis. Tokią nukentėjusiųjų teisę garantuoja BPK 55 straipsnis. Nukentėjusioji advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti viso proceso metu išleido 900 Eur. Kadangi kaltinamasis D. Š. jai sumokėjo 600 Eur (t. b. 1. 59, 60), tai ji prašo priteisti dar iš kaltinamojo papildomai 300 Eur, kuriuos sumokėjo advokato padėjėjui už dalyvavimą teismo posėdyje (t. 2, b. 1. 130-132).

Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. Š. nurodė, kad jis nukentėjusiajai yra sumokėjęs 700 Eur, tačiau tai pagrindžiančių duomenų byloje nėra, tokių duomenų nepateikė ir D. Š.. Priešingai byloje yra rašytiniai įrodymai – 2019 m. spalio 17 d. ir 2019 m. spalio 30 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 2019-10-30 (1), Nr. 2019 m. spalio 17 d. (1), bei pinigų priėmimo kvitai Nr. 1023932 ir Nr. 1023929, patvirtinantys, kad nukentėjusioji O. K. iki teismo posėdžio pradžios advokato padėjėjui L. R. yra sumokėjusi iš viso 600 Eur advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti, ir, kuriuos jai savanoriškai atlygino kaltinamasis D. Š.. Taigi šių duomenų kontekste lieka nepaneigti nukentėjusiosios O. K. teiginiai, kad kaltinamasis jai sumokėjo iš viso 600 Eur.

Teismas pažymi, jog sprendžiant dėl prašomų priteisti sumų išlaidoms advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti pagrįstumo, atsižvelgiama ir įvertinama bylos apimtis ir sudėtingumas, faktiškai advokato sugaištas laikas ir teiktos teisinės pagalbos pobūdis bei apimtis. Nagrinėjamu atveju byloje buvo surašytas civilinis ieškinys, prašymas dėl žalos atlyginimo draudimo bendrovei advokato padėjėjas dalyvavo viename teismo posėdyje, kuris užtruko 1 val. 30 min. (t. 2, b. 1. 58-61), teikė prašymus ir įrodymus, o į bylos nagrinėjimą Palangoje vyko iš Marijampolės miesto.

Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau aptartą atstovo veiksmų, atstovaujant nukentėjusiąją ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme apimtį, taip pat į tai, kad baudžiamoji byla teisės taikymo požiūriu nesudėtinga, nedidelės apimties, ypatingų specialių žinių ar pasiruošimo joje nereikėjo, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, o advokato padėjėjo rengti prašymai dėl žalos atlyginimo, teikti draudimo bendrovei, tiek teisminio nagrinėjimo metu paprasti, į tai, kad didžioji civilinio ieškinio reikalavimų dalis netenkinta, taip pat į tai, kad kaltinamasis nukentėjusiajai jau yra atlyginęs 600 Eur proceso išlaidų teisinei pagalbai apmokėti, daro išvadą, kad advokato padėjėjo laiko ir darbo sąnaudos, atstovaujant nukentėjusiąją teisme, nebuvo didelės, o nukentėjusiosios prašoma priteisti papildoma suma 300 Eur proceso išlaidoms atlyginti yra kiek per didelė, ir šiuo nagrinėjamu atveju neatitinka teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijus. Teismas protinga ir pagrįsta iš kaltinamojo priteistina atstovavimo išlaidų suma pripažįsta 150 Eur.

Nukentėjusioji O. K. prašo 300 Eur atstovavimo išlaidas priteisti solidariai iš kaltinamojo ir jo darbdavio (duomenys neskelbtini) tačiau iš pirmiau aptarto teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad proceso išlaidos, įskaitant išlaidas, turėtas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, gali būti priteistinos iš kaltinamojo (nuteistojo). Proceso išlaidų išieškojimas iš civilinio atsakovo, nesančio kaltinamuoju byloje, BPK normų nenustatytas. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo, kuris teismo pripažintas kaltu padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje, numatytą nusikalstamą veiką, išieškotina 150 Eur išlaidoms už advokato padėjėjo pagalbą padengti.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusioji vykdama iš Marijampolės miesto į Palangos rūmuose paskirtą teisiamąjį posėdį patyrė 40 Eur kelionės išlaidų, kuriuos ji prašo priteisti iš kaltinamojo ir jo darbdavio (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji O. K. pateikė kuro kvitą (t. 2, b. l. 54), automobilio registracijos liudijimą (t. 2, b. l. 56). Iš šių pateiktų duomenų galima daryti išvadą, kad nukentėjusioji, vykdama iš Marijampolės į Palangos rūmus 2020 m. liepos 2 d. vykusį teismo posėdį patyrė 40 Eur kuro išlaidų. Vadovaujantis BPK 103-105 straipsnių nuostatomis, nukentėjusiosios O. K. 40 Eur patirtos kelionės išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamojo D. Š..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297- 298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę - 30 MGL (1500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. Š. sumažintą bausmę – 20 MGL (1000 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda savanoriškai turi būti sumokėta per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir teismo raštinei pateiktas tai patvirtinantis banko kvitas. Kaltinamasis privalo sumokėti baudą iki nustatyto termino pabaigos. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Nukentėjusiosios O. K. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje nukentėjusiajai O. K. 142,85 Eur turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš nuteistojo D. Š. nukentėjusiajai O. K. 190 Eur proceso išlaidoms atlyginti.

Kitą civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nuosprendį per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos, galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.