Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio ir Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-08-13 nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė 20 parų arešto bausmė.

Iš A. S. UAB „L“ naudai priteista 158 Eur turtinės žalos.

Iš A. S. valstybės naudai priteista 48 Eur už patirtas išlaidas teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. A. S. pripažintas kaltu dėl to, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą: 2020-07-17, apie 21.40 val., prekybos centre „L“, (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, pagrobė UAB „L“ priklausančias prekes: smūginį suktuvą (2 vnt.), kurių vertė – 158 Eur, tuo padarydamas UAB „L“ 158 Eur turtinę žalą. Šiais veiksmais A. S. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Nuteistasis A. S. apeliaciniu skundu prašo paskirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės ribojimu. Nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, pažymi, kad nukentėjusiojo atstovo teisme nebuvo, todėl jis neturėjo galimybės atsiprašyti. Nurodo, kad nusikalstama veika buvo padarytas nedidelis nuostolis, smūginis grąžtas kainavo ne 79 Eur, kaip nurodyta teismo nuosprendyje, o apie 69 Eur, tačiau to negali įrodyti. Prisipažįsta dėl nusikalstamos veikos padarymo, nuoširdžiai gailisi, nurodo, kad nusikalstamai veikė siekdamas pragyventi.

3. Teismo posėdžio metu nuteistojo A. S. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

4. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus ir įvertintus įrodymus bei patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad, priešingai nei skunde nurodo nuteistasis, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis), kuriuos išsamiai išanalizavęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir paskyrė teisingą bausmę. Tai, kad nuteistasis nesutinka su tokiu teismo sprendimu, nedaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-08-13 nuosprendžio neteisėtu ar nepagrįstu.

Dėl A. S. veiksmų kvalifikavimo

5. Pagal 178 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. BK 190 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas yra nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.

6. Skunde nuteistasis nurodo, kad smūginiai suktuvai, kuriuos jis pasisavino, kainavo ne 79 Eur/vnt., kaip nurodoma skundžiamame nuosprendyje, o apie 69 Eur/vnt. Taigi, apelianto teigimu, jo pasisavinti daiktai, nesiekia BK 178 straipsnio 4 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo dalykui keliamo reikalavimo – vertės, viršijančios 3 MGL (150 Eur). Tokias nuteistojo išvadas paneigia objektyvūs bylos duomenys.

7. Iš byloje esančio UAB „L“ pareiškimo matyti, kad 2020-07-17, apie 21.04 val. buvo pastebėtas vyras, pasisavinęs 2 vnt. smūginių suktuvų (Nr. 0310452), kurių mažmeninė kaina 79 Eur/vnt., bendra vertė 158 Eur (b. l. 9), civiliniame ieškinyje, pareikštame nuteistajam dėl įmonei padarytos turtinės žalos, taip pat nurodoma, kad prekių vertė 79 Eur/vnt. (b. l. 19). Liudytojas A. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pažymėjo, jog parduotuvėje prekės kas savaitę keičiasi, todėl nufotografavo smūginio suktuvo kainą – 79 Eur/vnt., taip pat pridėjo tai patvirtinančias fotonuotraukas (b. l. 22, 25). Išskyrus nuteistojo keliamas prielaidas, byloje kitų duomenų, galinčių patvirtinti kitokią, mažesnę nurodyto pasisavinto turto vertę, nėra. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pasisavintų smūginių suktuvų vertė yra 158 Eur, tokia suma viršija 3 MGL ir A. S. pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 178 straipsnio 4 dalį.

Dėl bausmės

8. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Be kita ko, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

9. Pagal 178 straipsnio 4 dalį asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-08-13 nuosprendžiu A. S. buvo paskirta galutinė 20 parų arešto bausmė.

10. Pirmosios instancijos teismas individualizuodamas A. S. atžvilgiu skirtiną bausmę atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį ir pasekmes (padaryta viena tyčinė nusikalstama veika nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams), kaltės formą ir rūšį (nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia), į nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika yra baigta), į nuteistojo atsakomybę (asmuo keliolika kartų teistas už analogiškas arba pavojingesnes nusikalstamas veikas nuosavybei, teistumas neišnykęs, keliasdešimt kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už smulkias vagystes (b. l. 52-72), veika padaryta nepraėjus nė metams po nuteistojo paleidimo iš pataisos namų, lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę – asmuo nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (neišnykus teistumui) (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), tai, kad pagrobto turto vertė nežymiai viršija 3 MGL vertę, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė ir šių aplinkybių pagrindu nustatė, kad bausmės paskirtis A. S. atžvilgiu bus pasiekta paskyrus sankcijoje numatytą griežčiausią arešto bausmę.

11. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad byloje nėra nustatyta A. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Skundžiamame teismo nuosprendyje pagrįstai pripažinta tai, jog kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu pripažino kaltę. Kita vertus, pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą, padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad A. S. nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas keliolika kartų (16 iš 17 teistumų) už analogiškas arba pavojingesnes nusikalstamas veikas nuosavybei, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad norėjo pavogti už tiek, kad nekiltų baudžiamoji atsakomybė, o teismo posėdžio metu teigė, kad jo nepakeis izoliacija nuo visuomenės. Todėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad kaltinamasis nepadarė jokių teigiamų išvadų, toliau ignoravo visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, jo nusikalstamas elgesys nebuvo atsitiktinis ir tai eliminuoja nuoširdaus gailesčio pripažinimo galimybę, kad vien A. S. teisiamojo posėdžio metu išreikšto apgailestavimo dėl savo veiksmų nepakanka pripažinti nuoširdžiu gailesčiu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, yra pagrįstos ir teisingos.

12. Nuteistasis skunde nurodo, kad gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, neturėjo galimybės atsiprašyti UAB „L.“ atstovo, nes jis nedalyvavo posėdyje, tačiau, kaip pagrįstai ir nurodė apylinkės teismas, tokie nuteistojo teiginiai vertintini tik kaip siekis sušvelninti gresiančią teisinę atsakomybę. Iš asmens charakteristikos matyti, kad nuteistasis ne pirmą kartą teisiamas už nusikalstamas veikas nuosavybei, asmuo dėl jam skiriamų bausmių už ankstesnes nusikalstamas veikas išvadų nedaro, yra teisiamas net 18 kartą, savo gyvenimo būdo nekeičia, toliau ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, nusikalstamas elgesys nebuvo atsitiktinis. Teismo vertinimu, šios aptartos aplinkybės A. S. charakterizuoja kaip socialiai nemotyvuotą asmenį, kuris nesugeba pakeisti savo elgesio ir laikytis visuotinai priimtinų taisyklių, esant prastai finansinei situacijai elgiasi nusikalstamai, todėl tokio asmens gailestis dėl padarytų veiksmų yra tik formalus ir negali būti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

13. Nuteistasis prašo skirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės ribojimu, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, visuma aukščiau aptartų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad A. S. atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus sankcijoje nustatytą griežčiausią bausmės rūšį – areštą, o skirti švelnesnę bausmės rūšį nėra tikslinga. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistajam paskirta 20 parų arešto bausmė, t. y. trumpesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, tokios trukmės bausmė, teismo vertinimu, nėra laikytina per griežta ir ribojančia asmenį labiau nei tai yra būtina, jos trukmė yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai. Atsižvelgiat į tai, mažinti pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirtą bausmę dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

14. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-08-13 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį dėl apeliaciniame skunde nurodomų motyvų nėra jokio pagrindo.

15. BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, teismas priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 str. 1 d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šioje byloje gynėjas buvo paskirtas 322 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.