Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Pauliaus Veršekio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3–iojo skyriaus prokuroro Benedikto Leišio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžio, kuriuo

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme;

- pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu K. L. paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams įpareigojant jį šios bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. K. L. nuteistas už tai, kad jis sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: jis 2019 m. rugsėjo 16 d., apie 11.00 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, be jokios priežasties kojos keliu sudavė nukentėjusiajam A. K. tris kartus į veido dešiniąją pusę, po ko abiejų rankų kumščiais sudavė du kartus pastarajam į veido kairiąją pusę taip padarydamas nukentėjusiajam A. K. poodines kraujosruvas veide, tuo sukėlė jam fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą.

Šiais veiksmais K. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

2. Be to, K. L. nuteistas už tai, kad nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą, o būtent: jis 2019 m. rugsėjo 16 d. apie 16.30 val. būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus be jokios priežasties sudavė rankomis ne mažiau kaip tris smūgius nukentėjusiajam V. P. į galvos sritį, vieną kartą koja spyrė į kairę ranką, o, nukentėjusiajam išėjus į koridorių, koja spyrė jam į nugarą, dėl ko nukentėjusysis pargriuvo ant laiptų šiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam V. P. kairės plaštakos pamatinio pirškaulio lūžį, poodines kraujosruvas veide ir kairėje rankoje, odos nubrozdinimą nugaroje, tuo sukėlė jam fizinį skausmą ir nesunkiai sutrikdė sveikatą.

Šiais savo veiksmais K. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

3. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3–iojo skyriaus prokuroras Benediktas Leišys apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendį – pritaikyti K. L. atžvilgiu BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažinti K. L. paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir galutinę subendrintą bausmę jam skirti 8 mėnesius laisvės apribojimo įpareigojant jį šios bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje išdėstyta, kad vadovaujantis BK 64¹ straipsniu baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis pripažino savo kaltę, K. L. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu. Nors ir egzistavo visos reikalingos sąlygos, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje šios baudžiamojo įstatymo nuostatos nebuvo pritaikytos ir K. L. paskirta bausmė nebuvo sumažinta vienu trečdaliu. Visa tai rodo, kad galutinė K. L. paskirta bausmė yra neteisinga ir per griežta, jam nepagrįstai nebuvo pritaikytos baudžiamojo įstatymo nuostatos, lemiančios trumpesnę laisvės apribojimo bausmės trukmę.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas, prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Šioje byloje apeliaciniu skundu ginčijamas K. L. paskirtos subendrintos bausmės dydis siūlant jį sumažinti vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis. Nagrinėjamu atveju neginčijama, kad apylinkės teismo parinktų bausmių už K. L. padarytas atskiras nusikalstamas veikas ir paskirtos subendrintos bausmės dydžiai yra proporcingi ir teisingi. Atsižvelgiant į tai, ir nenustačius byloje padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, teisėjų kolegija pasisako tik apeliacinio skundo ribose, tai yra dėl BK 64¹ straipsnio (ne)taikymo šioje byloje.

6. BK 64¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

7. Pagal BPK 273 straipsnio 1 dalį jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs šio Kodekso 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius šio Kodekso 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. BPK 273 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad kai keli kaltinamieji kaltinami padarę vieną ar kelias nusikalstamas veikas, sutrumpintą įrodymų tyrimą galima atlikti tik tuo atveju, jeigu šio straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos gali būti pritaikytos visiems kaltinamiesiems.

8. Skundžiamame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendyje nurodoma, be kita ko, kad: „Kaltinamasis K. L. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai <...>“; „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.“; „<...> padaryti tyčiniai nesunkūs smurtinio pobūdžio nusikaltimai <...>“; „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis pripažino savo kaltę, K. L. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.“. Vis dėlto, kaip ir teisingai pastebėjo prokuroras apeliaciniame skunde, apylinkės teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje paskirtos subendrintos bausmės nesumažino vienu trečdaliu vadovaujantis BK 64¹ straipsniu.

9. Atsižvelgiant į tai, kad K. L. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, o baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, nuteistajam paskirta subendrinta bausmė sumažinama vienu trečdaliu. Galutinė bausmė jam skiriama laisvės apribojimas 8 mėnesiams įpareigojant jį šios bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

10. Įvertinus nurodytas aplinkybes, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendis šioje dalyje keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

11. Vilniaus apygardos teisme 2020 m. spalio 8 d. buvo gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. spalio 7 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymoje nurodoma, kad iš viso valstybės naudai priteistina suma sudaro 56,00 Eur.

12. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje. Šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas.

13. Teisėjų kolegija pažymi, jog šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti K. L. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Esant tokioms aplinkybėms šių išlaidų priteisimas nėra galimas. Tokios pozicijos jau kurį laiką nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. spalio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-433-1020/2017, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-31-843/2017). Atsižvelgiant į tai, proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimą iš nuteistojo nepriteisiamos.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apylinkės prokuratūros 3–iojo skyriaus prokuroro Benedikto Leišio apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendį.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi K. L. paskirtą subendrintą 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. L. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams įpareigojant jį šios bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl patirtų išlaidų teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, netenkinti.

Šis nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.