Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. L. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent jis, 2019-09-16 apie 11.00 val. būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, be jokios priežasties kojos keliu sudavė nukentėjusiajam A. K. tris kartus į veido dešiniąją pusę, po ko abiejų rankų kumščiais sudavė du kartus pastarajam į veido kairiąją pusę, taip padarydamas nukentėjusiajam A. K. poodines kraujosruvas veide, tuo sukėlė jam fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą. Šiais veiksmais K. L. padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Be to, K. L. nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą, o būtent jis, 2019-09-16 apie 16.30 val. būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, be jokios priežasties sudavė rankomis ne mažiau kaip tris smūgius nukentėjusiajam V. P. į galvos sritį, vieną kartą koja spyrė į kairę ranką, o nukentėjusiajam išėjus į koridorių, koja spyrė jam į nugarą, dėl ko nukentėjusysis pargriuvo ant laiptų, šiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam V. P. kairės plaštakos pamatinio pirškaulio lūžį, poodines kraujosruvas veide ir kairėje rankoje, odos nubrozdinimą nugaroje, tuo sukėlė jam fizinį skausmą ir nesunkiai sutrikdė sveikatą. Šiais veiksmais K. L. padarė BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Kaltinamasis K. L. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad visų įvykio aplinkybių neprisimena dėl įvykio metu buvusio girtumo, tačiau kaltinime visas įvykio aplinkybes pripažįsta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Iš ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo A. K. parodymų matyti tokios aplinkybės. Nuomojamajame bute adresu (duomenys neskelbtini), jis gyvena kartu V. P., K. L., J. U.. 2019-09-16 apie 11.00 val. jis grįžo namo minėtu ankščiau adresu. Namuose buvo K. L., kuris vienas namuose gėrė degtinę. K. L. davė jam 20 eurų ir paprašė jo nupirkti jam dar degtinės. Jis paėmęs pinigus nuėjo į "IKI" parduotuvę, ten nusipirko jam degtines ir atnešė namo. Jam grįžus namo K. L. nieko jam nesakęs pradėjo jį mušti. K. L. palenkė jį prie savęs ir su keliu spyrė jam tris kartus į veidą, į dešinę pusę, po to su abiejų rankų kumščiais sudavė jam du kartus į veido sritį ir pataikė į kaires pusės skruostą bei į lūpą. Dar tuo metu kai jis pabėgo iš kambario, K. L. koja spyrė vieną kartą į duris ir jas sulaužė. Tuo metu, kai K. L. jį mušė, jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Kai K. L. jį mušė, sulaužė jo akinius, kurie kainavo 8 eurus. Jis patyrė tik 8 eurus turtinės žalos, todėl nori, kad K. L. jam padarytą žalą atlygintų (b. l. 56, 58).

Iš ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo V. P. parodymų matyti tokios aplinkybės. 2019-09-16 apie 16.30 val. jis grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini), ir pamatė ten ant sofos sėdintį K. L.. K,gyvena kartu su juo ir J. U.. Suprato, kad K. L. yra neblaivus, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas. Jis namo taip pat grįžo išgėręs alkoholio, tačiau buvo ramus ir nieko nesakė. Tačiau jam užėjus į namus, K. priėjo prie jo, ne mažiau kaip 3 kartus trenkė rankomis jam į galvos sritį. Tuo metu jis sėdėjo ant sofos ir rankomis gynėsi galvą nuo smūgių. Tokiais veiksmais jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Tuo metu bute nieko daugiau nebuvo. Maždaug po 15 minučių namo grįžo J. U., kuris pamatė namie esančią netvarką, kurią sukėlė K. L., tuomet jis J. U. paprašė iškviesti policiją ir jis taip padarė. Tai yra ne pirmas kartas kuomet jį užpuolė K. L., ankščiau, maždaug prieš 2 metus yra rašęs pareiškimą. Papildomai parodė, kad dėl įvykio nori papildyti, kad 2019-09-16 kai jis grįžo namo, namuose tuo metu buvo vienas K. L.. Jis buvo neblaivus. Užėjus namo jis atsisėdo ant lovos ir tuo metu K. L. jo paklausė: „ar nori į nosį“. Po minėtų žodžių K. L. smogė jam kumščiu į galvos sritį pataikydamas į kairę akį. Po ko pradėjo smūgiuoti kumščiais į galvos sritį, šiuo metu tiksliai negali pasakyti, kiek kartų jam sudavė kumščiu ir į kurią galvos vietą pataikė, nes po pirmo smūgio į galvą jis truputį apsvaigo. Tuo metu jam skaudėjo. Tada jis išėjo į lauką. Jam iš paskos išėjo K. L., kuris eidamas jam iš paskos spyrė jam į nugarą, dėl ko jis nukrito nuo laiptų. Tuo metu jis stovėjo lauke prie įėjimo durų, ant laiptų. Su kuo spyrė nematė, bet tikriausiai su koja, nes ant nugaros buvo mėlynes ir buvo nubrozdinimai. Po to kaip tik atvyko policijos pareigūnai ir K. L. sulaikė. Po minėto įvykio jam sutino kairioji ranka, sutino pirštai ir labai skaudėjo ranką. Dėl minėto įvykio patyrė kaip ir moralinę, taip ir turtinę žalą, kurią vertina 2850 eurų. Taip pat padaryta turtinė žala dėl sudaužyto telefono ekrano stiklo - 20 eurų. Iš viso jam padaryta 2870 eurų žala. K. L. bandė su juo susitarti dėl žalos atlyginimo, tačiau siūloma suma jo netenkina. (b.l. 29-30, 32).

Iš Specialisto išvados G 3334/2019(01) matyti, kad V. P. nustatytos poodinės kraujosruvos veide ir kairėje rankoje, odos nubrozdinimai nugaroje. Sužalojimai padaryti kietu, buku daiktu, 1-3 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai 7 trauminiais poveikiais (b.l. 37).

Iš Specialisto išvados PG 4325/2019(01) matyti, kad V. P. nustatytas kairės plaštakos pamatinio pirštakaulio lūžis, poodinės kraujosruvos veide ir kairėje rankoje, odos nubrozdinimai nugaroje. Sužalojimai padaryti kietu, buku daiktu, 1-3 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai 7 trauminiais poveikiais (b.l. 40-42).

Iš Specialisto išvados G 3336/2019 (01) matyti, kad A. K. nustatytos poodinės kraujosruvos veide, kurios padarytos kietu buku daiktu (daiktais), 1-4 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai, tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 68).

Teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų vertinimas ir teismo išvados

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamasis K. L. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, t.y. nukentėjusiajam A. K. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, o V. P. padarė sužalojimus - kairės plaštakos pamatinio pirškaulio lūžį, poodines kraujosruvas veide ir kairėje rankoje, odos nubrozdinimą nugaroje, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Be kaltinamojo K. L. prisipažinimo, jo kaltę nusikalstamų veikų padarymu įrodo nukentėjusiųjų A. K. ir V. P. duoti parodymai, specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, liudytojo parodymai, apžiūros protokolas.

Įvertinus šiuos įrodymus ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad kaltinamasis K. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis nukentėjusiajam A. K. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą, be to, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis nukentėjusiajam V. P. sukėlė fizinį skausmą ir nesunkiai sutrikdė jo sveikatą.

Dėl K. L. skirtinos bausmės ir kitų klausimų

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam K. L. vadovaujasi BK 54 straipsnio nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padaryti tyčiniai nesunkūs smurtinio pobūdžio nusikaltimai, veika baigta). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino įvykdęs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šių veikų padarymui. Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus duomenis – kaltinamojo asmenybę, tai, kad jis neteistas, dirbantis. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos rūšį ir pobūdį, pavojingumo laipsnį, sukeltas pasekmes, kaltinamojo asmenybę.

Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, K. L. yra skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies ir BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta bausmė – laisvės apribojimas, bausmės dydį nustatant sankcijos ribose. Manytina, jog būtent tokios bausmės paskyrimas gali padėti įgyvendinti (pasiekti) BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis pripažino savo kaltę, K. L. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam K. L. paskirta kardomoji priemonė –– rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

K. L. buvo laikinai sulaikytas 2019-09-16 18.40 val., paleistas 2019-09-17 14.20 val. todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (viena diena) įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Nukentėjusysis V. P. pareiškė 2870 eurų dydžio civilinį ieškinį turtinei bei neturtinei žalai atlyginti, nurodė, kad konflikto metu buvo sugadintas jo mobilusis telefonas, kurio apgadinimą vertina 20 eurų, taip pat dėl patirtų sužalojimų jis daugiau nei tris mėnesius negalėjo dirbti, turėjo nedarbingumą, todėl prarado savo atlyginimą.

Nukentėjusysis A. K. pareiškė 8 eurų dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos yra realūs ir pagrįsti. Dėl V. P. civilinio ieškinio dydžio teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) teismų formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose. Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių. Šiuo atveju teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis V. P. patyrė dvasinį skausmą, nepatogumus, išgyvenimus, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, tačiau, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, jo prašomas žalos atlyginimo dydis mažintinas, o šiuo nuosprendžiu nustatomas 1000 eurų dydžio, taip tenkinant šio nukentėjusiojo civilinį ieškinį iš dalies ir, atsižvelgiant į minėto nukentėjusiojo poziciją dėl žalos, susijusios su telefono apgadinimu, dydžio, priteisiant iš K. L. šiam nukentėjusiajam 20 eurų už turtinę žalą ir 1000 eurų už neturtinę žalą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

K. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, K. L. paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį šios bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti K. L. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-09-16 18.40 val. iki 2019-09-17 14.20 val. (vieną dieną) vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią K. L. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

K. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš K. L. 1000 eurų V. P. naudai už jam padarytą neturtinę žalą.

Priteisti iš K. L. 20 eurų V. P. naudai už jam padarytą turtinę žalą.

Priteisti iš K. L. 8 eurų A. K. naudai už jam padarytą turtinę žalą.

1) asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

2) jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;

3) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.