Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. G., D. K., D. K., M. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 9 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų M. G., D. K., D. K., M. Š. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Mano Būstas Vilnius dėl nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Dėl šios priežasties atsakovė teikė ieškinius Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškovams dėl skolos priteisimo. Teismams atsakovės ieškinius tenkinus iš dalies, teismo nurodytu principu apskaičiuotas savo skolas sumokėjo visi ieškovai. Mokant skolas jos buvo sumažinamos tik netinkamai nuo 2018 m. gegužės mėn. skaičiuotomis sumomis už bendro naudojimo objektų priežiūrą. Atsakovės paprašyta perskaičiuoti ir pataisyti visas nuo 2018 m. gegužės mėn. išrašytas sąskaitas.

8. Ieškovų įsitikinimu, jų nuostoliai yra atsakovės sutarties pažeidimo rezultatas, kurie paskaičiuoti pagal pačios atsakovės nurodytus neteikiamų paslaugų įkainius ir jų teikimo kaštus, todėl šiuo atveju egzistuoja priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlyga. Vertino, kad atsakovė nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek buvo būtina, sutarties tinkamai nevykdė sąmoningai ir tyčia (neteikė sutartyje numatytų paslaugų).

9. Atsakovei ieškinys su priedais išsiųsti 2021 m. birželio 7 d. per EPP sistemą, laikyta, jog procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo esmė

26. Ieškovai vertina, kad nors atsakovė kas mėnesį dėl nesuteiktų valymo paslaugų iš ieškovų sąskaitų atimdavo sutartą šių neteikiamų paslaugų kainą ir jos iš ieškovų nereikalavo, teisingam atsakovės neteisėtai gautos naudos/ieškovų nuostolių apskaičiavimui reikia atimti ne sutartyje sutartą už šias paslaugas mokėti kainą, bet nesuteiktų paslaugų vertę, t. y. prie atsakovei mokėtinų sumų reikia pridėti sutartą valymo paslaugų kainą ir atimti nesuteiktų valymo paslaugų vertę – nes atsakovė sutaupė būtent realią nesuteiktų paslaugų vertę, o ne būtent konkrečioje sutartyje numatytą tokių paslaugų kainą. Šalys buvo sutarusios dėl bendro teiktinų paslaugų paketo, o atsakovei vienašališkai nusprendus teikti tik jai finansiškai parankias paslaugas ir neteikti jai finansiškai neparankių paslaugų, atsakovė elgėsi nesąžiningai ir neteisėtai ir taupė ieškovų sąskaita.

27. Nurodo, jog ieškovai žalą skaičiavo iš karto taikydami 36 mėnesių senaties terminą, atsižvelgdami į kiekvienam iš ieškovų priklausančių butų plotą, sutartyje numatytą mėnesinę valymo paslaugų kainą, kurios atsakovė ieškovams neskaičiavo ir iš ieškovų nereikalavo, nuostolius ieškovai skaičiavo sekančiai: valymo paslaugų kaina (28 Eur) / viso ginčo namo plotas x kiekvienam iš ieškovų priklausančių butų plotas ? valymo paslaugų kaštai per mėnesį; 0,01331 Eur/kv. m. x kiekvienam iš ieškovų priklausančių butų plotas ? valymo paslaugų kaina, kurios atsakovė neskaičiavo per mėnesį; valymo paslaugų kaštai per mėnesį – valymo paslaugų kaina, kurios atsakovė neskaičiavo per mėnesį ? atsakovės sutaupyta suma, kuri pripažintina ieškovų nuostoliais. Teigia, jog bendra atsakovės neteisėto sutaupymo ir atitinkamai ieškovų nuostolių suma per visą ieškinio senaties terminą yra 885,24 Eur.

28. Pažymi, jog priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovų žalos yra akivaizdus –ieškovų nuostoliai yra atsakovės sutarties pažeidimo rezultatas. Be kita ko, teigia, jog atsakovės kaltė preziumuojama. Papildomai pažymi, jog akivaizdu, kad vykdydama sutartį atsakovė nebuvo ne tik rūpestinga ir apdairi tiek, kiek buvo būtina, bet sutarties tinkamai nevykdė sąmoningai ir tyčia (kaip pati pripažino, dėl jai finansiškai neapsimokančių per didelių kaštų) ir neteikė aiškiai sutartyje numatytų paslaugų.

29. Papildomai teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė sprendimo už akių institutą, nes CPK 285 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyta, jog teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių.

30. Nagrinėjamu atveju, ieškovai vertindami skundžiamo teismo sprendimo turinį mano, jog teismui ieškovų nurodytos aplinkybės kėlė rimtų abejonių, tačiau tokiu atveju, teismas turėjo netekinti ieškovų prašymo priimti sprendimą už akių ir bylą nagrinėti įprasta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pvz., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 straipsnio 2 dalis, 312 ir 314 straipsniai), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

32. Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės peržengti šių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, nebent egzistuoja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, apeliacinio nagrinėjimo pagrindas yra apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).

33. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

34. Šios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių, kuriuo teismas nusprendė netenkinti ieškovų ieškinio dėl nuostolių priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

35. Bylos duomenimis nustatyta, jog daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – daugiabutis namas), kurio naudingasis plotas 238,82 m2, o butų skaičius – 4, butų savininkai yra: ieškovas M. G. yra butų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), savininkas, ieškovai D. K. ir D. K. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkai, ieškovas M. Š. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkas.

36. Pagal 2021 m. kovo 19 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, registro Nr.: 44/461150, ieškovai (savininkai) 2015 m. gruodžio 17 d. nustatė daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymą, sudarydami jungtinės veiklos sutartį, įgaliotiniu paskirtas ieškovas M. G.

37. Nustatyta, jog ieškovas M. G. ir UAB Mano Būstas Vilnius (ankstesnis pavadinimas „Naujamiesčio būstas“) sudarė administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų teikimo sutartį, kuri galiojo nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 1 d. (iki tol ir toliau vadinama – sutartimi). Minėta sutartimi šalys, be kita ko, susitarė, jog teritorijos ir kiemo šlavimo, šiukšlių surinkimo, sniego kasimo (1 k. per mėnesį) ir laiptinės valymo (1 k. per savaitę) kaina yra 0,011 Eur už 1 kvadratinį metrą naudingojo ploto be PVM.

38. Bylos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 7 d. iki 2017 m. gruodžio 8 d. tarp atsakovės (ankstesnis pavadinimas UAB „Naujamiesčio būstas“) ir ieškovo M. G. vyko susirašinėjimas el. laiškais, kuriuose ieškovas pateikė pretenzijas atsakovei dėl valymo paslaugų neteikimo, ieškovų vardu pranešė apie visų prievolių vykdymo sustabdymą pagal sutartį dėl netinkamo jos vykdymo. Iš atsakovės ieškovui teiktų atsakymų į el. laiškus turinio matyti, jog iš esmės atsakovė neginčijo, jog dalies sutartų paslaugų pagal sutartį nesuteikė, tokį sutarties nevisišką vykdymą motyvavo tuo, jog rangovas atsisakė šias paslaugas teikti, pažymėjo, jog nesuteiktų paslaugų kainos neįskaičiavo į mokėtinas sumas pagal sutartį.

39. Nustatyta, jog 2017 m. gruodžio 8 d. atsakovė (ankstesnis pavadinimas UAB „Naujamiesčio būstas) el. paštu ieškovui siuntė laiptinės valymo komercinį pasiūlymą, kuriame pažymima, jog UAB „Mano aplinka“ teiktų valymo paslaugas (laiptinių, aikštelių, maršų grindų plovimas, rankiniu būdu naudojant specialias valymo priemones (1 k./sav.); palangių, turėklų, radiatorių, pašto dėžučių drėgnas valymas (1 k./sav.); voratinklių šalinimas nuo sienų, durų ir durų staktų (1 k./mėn.); langų valymas iš vidinės pusės ir išorinės (jei langai nauji, atveriami), nenaudojant papildomos keliamos įrangos (1 k. per metus)), be kita ko, viso visam objektui už 28 Eur per mėnesį su PVM.

40. Nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. e2A-714-933/2021, teismas, be kita ko, konstatavo, kad: „ieškovė (UAB Mano Būstas Vilnius) byloje neįrodinėjo aplinkybės, jog valymo paslaugų pagal 2016-09-09 sutartį neteikė dėl svarbių priežasčių. Tokia aplinkybė reiškia, jog ieškovė laikytina pažeidusi 2016-09-09 sutartį (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas). <...>“.

Dėl apeliacinio skundo esmės

41. Civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovų neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė – preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Taigi sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017).

42. Kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Taigi sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1, 2 dalys).

43. Nagrinėjamu atveju, kitoje civilinėje byloje buvo konstatuotas atsakovės neteisėtų veiksmų – netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo faktas (šios nutarties 40 punktas), be kita ko, tarp šalių nėra ginčo, jog atsakovė savo sutartinę prievolę pagal sutartį vykdė tik iš dalies.

44. CK 6.249 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais.

45. Tiesioginė žala paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą. Tokiais atvejais nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, buvusią iki žalos padarymo. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuotolių atlyginimo principo (CPK 6.251 straipsnis). Šio principo esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; kt.).

46. Sutartį pažeidusi ir nuostolių kitai šaliai padariusi šalis, be tiesioginių nuostolių, turi atlyginti ir netiesioginius nuostolius (negautas pajamas). Negautos pajamos atlyginamos atsižvelgiant į jų buvimo realumą; turto sumažėjimas ar negautos pajamos yra kreditoriaus numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų skolininko veiksmų, arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda; ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544-684/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017).

47. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, CPK 178 straipsnį šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi žala nepreziumuojama. CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017).

48. Ieškovai savo apeliaciniame skunde iš esmės apeliuoja į tai, jog tinkamai įrodė atsakovės civilinės sutartinės atsakomybės taikymo sąlygas, be kita ko, ir nuostolių dydį, įrodinėdami aplinkybę, jog atsakovei neteisėtai ir vienašališkai atsisakius vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus ir teikti dalį sutartų paslaugų, ieškovai gavo mažesnės vertės paslaugas, nei pagrįstai tikėjosi gauti pagal sutartį, o atsakovė ieškovų sąskaita neteisėtai sutaupė.

49. Tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde ieškovai (apeliantai) pateikia savo nuostolių skaičiavimo pagrindą, iš esmės, iš valymo paslaugų kainos (pateiktos komerciniame pasiūlyme, šios nutarties 39 punktas) atimdami atsakovės nesuteiktų paslaugų kainą ir gaudami atsakovės sutaupytą sumą, kuri, anot ieškovų, pripažintina ieškovų nuostoliais.

50. Teismas pažymi, jog šis skaičiavimas laikytinas hipotetiniu ir neįrodo realaus ieškovų patirtų nuostolių dydžio. Vertindamas tarp ieškovų ir atsakovės susiklosčiusių teisinių santykių eigą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovas M. G., daugiabučio namo butų savininkų įgaliotinis, pastebėjęs atsakovės netinkamą sutartinių prievolių vykdymą (valymo paslaugų nesuteikimą), atsakovę informavo apie šias aplinkybes. Ieškovo ir atsakovės komunikavimas minėtu klausimu truko apie metus laiko.

51. Nors sutiktina, jog ieškovai atsakovei iškomunikavo jiems nepriimtiną minėtos situacijos sprendimo būdą, kai atsakovė už neteikiamų paslaugų pagal sutartį dalį neskaičiavo paslaugų kainos, tačiau nesiėmė teisinių gynybos būdų, pavyzdžiui, sutarties nutraukimo dėl esminio sutarties pažeidimo inicijavimo, todėl konkliudentiniais veiksmais iš esmės sutiko su tokiu sutarties vykdymo būdu. Sutiktina, jog atsakovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, tačiau teisinių santykių eigoje ieškovai nepagrįstai sustabdė savo prievolės vykdymą pagal sutartį, ką vėliau pripažino kiti teismai, pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 30 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. e2A-714-933/2021, priteisdamas atsakovei iš ieškovo M. G. įsiskolinimą pagal minėtą sutartį.

52. Pagal kasacinio teismo praktiką, vienas iš nuostolių apskaičiavimo būdų – kainų skirtumo metodas, kai nukentėjusi šalis sudaro pakeičiančiąją sutartį su trečiuoju asmeniu. CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo. Tais atvejais, kai pakeičiančiosios sutarties įvykdymas tampa brangesnis, sutarties šalis, dėl kurios kaltės sutartis buvo nutraukta, turi atlyginti sutartį pakeitusios šalies nuostolius. Aptariamoji teisės norma nustato skirtingus nuostolius, t. y. sutarčių objekto (prekių, paslaugų) kainų skirtumą, kuris paprastai pripažįstamas minimaliais nuostoliais, kurių kreditoriui nereikia įrodinėti, ir kitus nuostolius, atsiradusius vėliau, bet susijusius su nutrauktos ar pakeičiamosios sutarties sudarymu ir vykdymu, kuriuos reikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2013. Teismų praktika. 2013, 40, p. 76-95).

53. Nagrinėjamu atveju, ieškovai nepasinaudojo pakeičiančiosios sutarties sudarymo institutu, taip pat neprašo atsakovės prievolių pagal sutartį įvykdymo natūra, be kita ko, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog už suteiktas paslaugas pagal sutartį už komerciniame pasiūlyme nurodytą kainą, būtų turėję mokėti patys ieškovai, o ne atsakovė, todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovė tam tikrą paslaugų kainos sumą sutaupė ieškovų sąskaita.

54. Vertinant nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, aktualų teisinį reguliavimą, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, priteistina prie pagrįstos išvados, jog apeliantai neįrodo kilusių nuostolių (žalos), kaip vienos iš civilinės sutartinės atsakomybės sąlygų. Nenustačius žalos kilimo fakto, dėl priežastinio ryšio (ne)buvimo apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

55. CPK 285 straipsnio 3 dalies 4 dalyje įtvirtinta, jog teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių.

56. Apeliantai apeliaciniame skunde teigia, jog teismas netinkamai taikė sprendimo už akių institutą, nes pagal CPK 285 straipsnio 3 dalies 4 punktą, esant rimtų abejonių dėl ieškovų nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų, turėjo atsisakyti priimti teismo sprendimą už akių.

57. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškovų pateiktas faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus įsitikino, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas netenkinti ieškovų ieškinio. Su šia teismo išvada apeliacinės instancijos teismas sutinka, todėl nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė sprendimo už akių institutą.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo

58. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, taip pat iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, todėl pagrįstai ieškovų ieškinio netenkino.

59. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

60. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (93 straipsnio 1 dalis). Netenkinus ieškovų apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovų atsakovės naudai. Nesant duomenų apie atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidos, šios nepaskirstytinos.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliantų (ieškovų) M. G., D. K., D. K., M. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 9 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.