Panevėžio apygardos teismo nutartis

4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2025 m. balandžio 30 d. nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjai R. M. bankroto bylą.

5. Spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, teismas nustatė, kad pareiškėjos bendras pradelstas įsiskolinimas kreditoriams sudaro apie 365 205,07 Eur sumą (valstybės biudžetui ji skolinga 164 494,24 Eur sumą, UAB „Legal balance“ – 186 376,21 Eur sumą, antstolei R. V. – 6805,88 Eur sumą, antstolei B. P. – 7 528,74 Eur sumą).

6. Teismas pažymėjo, kad nurodytos pradelstos skolos šios nutarties priėmimo metu, tikėtina, yra dar didesnės, nes skaičiuojamos palūkanos, netesybos, vykdymo išlaidos ir pan. Bylos duomenimis, pareiškėjai nuosavybės teise priklauso ½ dalis administracinio pastato su ūkiniais ir kiemo statiniais (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), taip pat ½ dalis sandėlio ir svarstyklių (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 49 429 Eur. Pastato, unikaliu numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nėra nustatyta vidutinė rinkos vertė, pareiškėja nurodo, kad kitų dokumentų, pagrindžiančių turto vertę neturi. Pareiškėja neturi transporto priemonių. Iš pareiškėjos pateiktų duomenų teismas nustatė, kad pareiškimo pateikimo dienai pareiškėjos pajamos siekia apie 1 000,20 Eur sumą (759,14 Eur valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija, 198,77 Eur dydžio valstybinė mokslininkų pensija, 42,29 Eur dydžio našlių pensija). Pareiškėja su mirusiu sutuoktiniu A. M. 2016 m. rugsėjo 29 d. sudarė povedybinę sutartį. Pareiškėja 2022 m. balandžio 29 d. atsisakė A. M. palikimo priėmimo. Pareiškėja neteista.

7. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus duomenis apie pareiškėjos nemokumą, nustatė, kad šiuo metu pareiškėjos pradelstų įsiskolinimų kreditoriams bendra suma (kuri turi būti vertinama nustatant fizinio asmens būklę) sudaro daugiau nei 365 205 Eur (375 028,07 Eur – 9 823 Eur), 9 823 Eur sudaro bauda už GPMĮ pažeidimą, kuris pagal FABĮ įstatymo 29 straipsnio 7 dalies nuostatas yra nenurašomas ir gerokai viršija 25 MMA dydį. Pareiškėjos turimo turto vertė daugiau nei 49 429 Eur. Pareiškėjos gaunamos pajamos (apie 1 000,20 Eur) taip pat neleidžia spręsti, jog pareiškėja turi realių galimybių per protingą (net ir maksimalų FABĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatyto plano įgyvendinimo terminą) laikotarpį padengti susidariusius įsiskolinimus. Atsižvelgęs į nurodytą, teismas sprendė, kad pareiškėjos turtinė padėtis pagal jos pradelstos skolos ir turimo turto vertės santykį atitinka formaliuosius nemokumo požymius kaip jie apibrėžti FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje.

8. Spręsdamas dėl pareiškėjos (ne)sąžiningumo, teismas nustatė, kad Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcija (toliau – ir AVMI) 2018 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. (6.5) FR0682-348 nurodė pareiškėjai sumokėti 98 235,90 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), 51 161,55 Eur GPM delspinigių, 9 823 Eur GPM baudą. VMI 2019 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. 68-10 patvirtino Klaipėdos AMVI 2018 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. (6.5) FR0682-348. Nesutikdama su VMI 2019 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. 68-10, pareiškėja 2019 m. gegužės 2 d. skundu kreipėsi į Mokestinių ginčų komisiją prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK), prašydama panaikinti VMI 2019 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. 68-10. MGK 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Nr. S-100 (7-59/2019) pareiškėjos skundą atmetė. Pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama: panaikinti MGK 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. S-100 (7-59/2019); 2) panaikinti Klaipėdos AVMI 2018 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. (6.5)FR0682-348; 3) panaikinti VMI 2019 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. 68-10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-951-281/2020 pareiškėjos skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. Nr. eA-1434-575/2021 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. sprendimą paliko nepakeistą.

9. Teismas, vertindamas visetą faktinių aplinkybių, visų pirma, pažymėjo, kad pareiškėja ne pirmą kartą kreipiasi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos jai iškėlimo. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teismas nustatė, kad pareiškėja pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo 2022 m. spalio 26 d. pateikė Vilniaus regiono apylinkės teismui ir pareiškimo pagrindu 2022 m. spalio 27 d. buvo iškelta civilinė byla Nr. e2FB-545-723/2023. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. sausio 26 d. nutartimi atsisakė pareiškėjai iškelti bankroto bylą, konstatavęs, kad pareiškėja trejus metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo veikė nesąžiningai, t. y. buvo nesąžininga skolų susidarymo pradžioje kreditorių atžvilgiu, po to nesiėmė priemonių sumažinti savo kreditorinius reikalavimus. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-815-854/2023 pareiškėjos skundo netenkino, pritaręs pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad pareiškėja laikytina nesąžininga, todėl bankroto bylos iškėlimas jai prieštarautų FABĮ tikslui – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Teismas, nagrinėjamu atveju vertindamas teismų konstatuotus faktus, laikė juos prejudiciniais šioje byloje.

10. Teismas taip pat pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-815-854/2023, įvertinęs aplinkybes apie tai, dėl ko susidarė pareiškėjos įsiskolinimas VMI, pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad vertinant pareiškėjos elgesį sąžiningumo aspektu taip, kaip jis suprantamas teismų praktikoje, pareiškėja nelaikytina sąžininga jau įsiskolinimo susidarymo pradžioje, neapmokestindama pajamų, tokiu būdu išvengdama mokesčių į valstybės biudžetą mokėjimo. Būtent nuo apmokestinamųjų pajamų paskaičiuotas GPM, taip pat ir GPM bauda bei GPM delspinigiai ir sudaro gana ženklų (173 970,59 Eur) kreditorės VMI reikalavimą pareiškėjai, t. y. reikalavimą, kuris realiai ir lėmė pareiškėjos nemokumą. Taigi, nagrinėjamu atveju teismas konstatavo, kad egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp pareiškėjos nesąžiningo elgesio ir jos nemokumo, kas sudaro pagrindą atsisakyti pareiškėjai iškelti bankroto bylą.

11. Teismas pažymėjo ir tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1270-430/2023 priteisė ieškovei BUAB „Dangė“ iš pareiškėjos (atsakovės) 140 376,46 Eur, 29 970,37 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (140 376,46 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. lapkričio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 200 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 2 252 Eur žyminio mokesčio išlaidų valstybei. Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad ieškovė BUAB „Dangė“ ieškinyje buvo nurodžiusi, jog Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. balandžio 29 d. nutartimi nutarė UAB „Dangė“ iškelti bankroto bylą. Ieškovės bankroto proceso metu ieškovės pareiškimo pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-2-00149-17 dėl UAB „Dangė“ akcininko ir vienasmenio valdymo organo – vadovo A. M. nusikalstamų veikų pasisavinant ir išvaisant UAB „Dangė“ turtą, apgaulingai tvarkant UAB „Dangė“ buhalterinę apskaitą ir kt. Ikiteisminis tyrimas 2022 m. balandžio 19 d. nutrauktas mirus įtariamajam. Pareiškėja buvo A. M. sutuoktinė, todėl ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas jos ūkinės finansinės veiklos tyrimas ir 2020 m. spalio 29 d. surašyta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus (toliau – ir FNTT) specialisto išvada. Sprendime nurodyta, kad tai, jog nebuvo pasirašytos paskolos sutarties ir nebuvo kito teisinio pagrindo dėl piniginių lėšų pervedimo patvirtina 2020 m. spalio 29 d. FNTT specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad pagal ūkinės finansinė veiklos tyrimui pateiktus dokumentus R. M. laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 11 d. iki 2010 m. spalio 4 d. dokumentais nepagrindė 187 500 Eur piniginių lėšų pervedimo gavimą iš UAB „Dangė“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), SOLADEST, Vokietija. Šioje specialisto išvadoje buvo nustatyta, kad UAB „Dangė“ laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 15 d. be dokumentinio pagrindo išmokėjo įvairiems subjektams pinigines lėšas ir patyrė 9 712 262,97 Lt nuostolį. Be kitų asmenų, kuriems taip pat buvo padaryti pavedimai be teisinio pagrindo, R. M. įsiskolinimas 2014 m. balandžio 29 d. buvo 435 150,33 Lt (126 028,25 Eur): (647 000,00 Lt + 50 858,50 Lt – 100 000,00 Lt – 153 000,00 Lt – 9708,17 Lt). Taigi, specialisto išvadoje buvo pripažinta, kad pervesti pinigines lėšas R. M. (ir kitiems asmenims) nebuvo sutartinio ar kito teisėto pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

13. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-509-910/2023 Vilniaus apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą, antstolės B. P. 2024 m. balandžio 16 d. patvarkymu vykdomosios bylos išieškotoją BUAB „Dangė“ pakeitė nauju išieškotoju UAB „Legal Balance“. Apeliacinės instancijos teismas priėjo prie išvados, kad, ieškovei šiuo konkrečiu atveju neįrodžius esminių paskolos sutarties sąlygų (CK 6.870 straipsnis), tačiau nustačius ginčo lėšų pervedimo atsakovei faktą, įvertinus R. M. atsikertant į ieškinį nurodytas ginčo lėšų gavimo aplinkybes, o atsakovei nepateikus įrodymų, patvirtinančių teisinį pagrindą gauti ginčo lėšas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog yra visos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos (CK 6.237 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, neturėjo pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje esantys įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, jog paskolos suteikimas A. M. pagal 2007 m. sausio 10 d. paskolos sutartį nesusijęs su pinigų pervedimais atsakovei 2010 m. ir paneigia atsakovės argumentus, kad 2010 m. rugpjūčio 10 d. UAB „Dangė“ direktoriaus A. M. įsakymo pagrindu paskolos dalis (187 500 Eur) pagal 2007 m. sausio 10 d. paskolos sutartį buvo pervesta į R. M. sąskaitą vykdant 2007 m. sausio 10 d. paskolos sutartį. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad atsakovės apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, jog ji pinigines lėšas (iš viso – 356 307 Lt) pervedė A. M. per kelias dienas nuo įskaitymo į jos sąskaitą dienos, mokėjimo paskirtyje nurodydama „lėšų pervedimas į sąsk. (duomenys neskelbtini) LTL, iš Dangės pinigų gautų iš Vokiškos sąsk.“, taip pat iš gautų lėšų už A. M. pervedė 40 000 Lt M. P. ir 20 000 Lt J. P., nepaneigia pirmiau padarytų išvadų, jog ieškovės piniginės lėšos į atsakovės sąskaitą buvo pervestos ne pagal 2007 m. sausio 10 d. paskolos sutartį, ir niekaip nepagrindžia šių lėšų gavimo teisinio pagrindo. R. M., gavusi ginčo pinigines lėšas iš ieškovės, jomis disponavo savo nuožiūra, taigi galėjo jas tiek perleisti savo sutuoktiniui, tiek įvykdyti sutuoktinio asmenines prievoles tretiesiems asmenims, o toks lėšų perleidimas lemia R. M. ir jos sutuoktinio tarpusavio prievolių atsiradimą, tačiau neturi jokios įtakos R. M. ir ieškovės tarpusavio teisiniams santykiams.

14. Teismas, vertindamas pareiškėjos (ne)sąžiningumą, vertino tai, kad dalis bylos duomenų, reikšmingų nagrinėjant civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Dangė“ atsakovei R. M. buvo surinkti ikiteisminio tyrime kratos pas pareiškėją metu, ir darė išvadą, jog pareiškėjos R. M. įsipareigojimai UAB „Dangė“ buvo slepiami, kad UAB „Dangė“ bankroto proceso metu negalėtų realizuoti savo turtinės teisės ir išsireikalauti skolos iš pareiškėjos.

15. Teismas taip pat pažymėjo, kad VMI nurodė, jog laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 31 d. iki 2025 m. kovo 17 d. iš pareiškėjos VMI naudai buvo išieškota tik 1 944,14 Eur suma. Pati pareiškėja nedėjo jokių pastangų skolos padengimui. Tačiau laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 7 d. iki 2024 m. spalio 30 d. atsiskaitinėjo banko kortele Niujorke, JAV. Visuotinai žinoma ir to nereikia įrodinėti, kad JAV yra viena pažangiausių ir labiausiai ekonomiškai išsivysčiusių šalių, o tuo pačiu – miestas Niujorkas yra ir vienas brangiausių miestų pasaulyje, todėl toks pareiškėjos elgesys taip pat kelia abejones dėl jos sąžiningumo bei noro atsiskaityti su kreditoriais (atsižvelgiant ir į tą aplinkybę, jog pareiškėja svečiavosi pas dukrą).

16. Teismas, įvertinęs pareiškėjos elgesį sąžiningumo aspektu taip, kaip jis suprantamas teismų praktikoje, vertino, jog pareiškėja nelaikytina sąžininga jau įsiskolinimų susidarymo pradžioje kreditorių atžvilgiu, neapmokestindama pajamų, tokiu būdu išvengdama mokesčių į valstybės biudžetą mokėjimo ir iš UAB „Dangė“ gavus lėšas be teisinio pagrindo. Nuo apmokestinamųjų pajamų paskaičiuotas GPM, GPM delspinigiai, taip pat skola UAB „Legal Balance“ sudaro ženklius kreditorių VMI (164 494,24 Eur) ir UAB „Legal balance“ (186 376,21 Eur) reikalavimus pareiškėjai, t. y. reikalavimai, kurie realiai ir lėmė pareiškėjos nemokumą. Teismas konstatavo, kad egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp pareiškėjos nesąžiningo elgesio ir jos nemokumo, kas sudaro pagrindą atsisakyti pareiškėjai iškelti bankroto bylą. Teismas darė išvadą, kad egzistuoja ir FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinta sąlyga (pareiškėjo nesąžiningas elgesys), draudžianti iškelti pareiškėjai bankroto bylą.

Žemesnės instancijos teismas

33. Asmens pasyvumas, nesiekimas vykdyti skolinių įsipareigojimų, sudarymas sąlygų jiems didėti gali būti laikomi nesuderinamais su sąžiningumo reikalavimu ir yra laikytini atskiru (savarankišku) FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021).