Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Jakubonienės, Lino Šiukštos,

išteisintosios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,O.“ atstovams nemokumo administratoriui Vytautui Sinkevičiui bei advokatui Giedriui Baziuliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Ovidijaus Vasiliausko apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo:

K. V. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 3 dalį neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas);

T. K. išteisintas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 3 dalį neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas);

UAB „O.“ išteisinta pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. T. K. ir K. V. buvo kaltinami pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 3 dalį tuo, kad laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. bendrininkavo kaip padėjėjai organizuojant apgaulingą UAB „O.“ finansinės apskaitos tvarkymą, pasisavino labai didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

1.1. nuo 2016 m. gegužės 5 d. T. K., būdamas UAB „O.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), projektų vadovu, o K. V. būdamas šios įmonės darbininku, veikdami vieninga tyčia kartu su bendrovės direktoriumi ir vieninteliu akcininku T. B. (mirusiu (duomenys neskelbtini)), pažeisdami Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 14 straipsnio 2 dalį (galiojo iki 2022 m. balandžio 30 d.), Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo (2021 m. lapkričio 23 d. Nr. XIV-680 (nuo 2022 m. gegužės 1 d. nauja Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo redakcija) 13 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, bendrininkavo kaip padėjėjai organizuojant UAB „O.“ finansinės apskaitos tvarkymą taip, kad finansinėje apskaitoje nebūtų apskaitoma laikotarpio nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. dalis pajamų, gautų iš vykdomos ūkinės komercinės veiklos, t. y. laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. T. B. UAB „O.“ vardu atliko naftos produktų pirkimo sandorius – iš UAB „Emsi“, UAB „Cirkle K Lietuva“, UAB „Viada“, UAB „Jozita“ įsigijo 1 610,89 litrų benzino ir 4 672,43 litrų dyzelinio kuro, iš UAB „Tauritus“, UAB „Jozita“, UAB „Naftėnas“ įsigijo 646 536 litrus dyzelino šildymui, iš UAB „BNB Capital“, UAB „Cowas Baltics“ įsigijo 98,48 tonų mazuto (skysto kuro šildymui) ir nurodė bendrai veikusiems T. K. ir K. V. dalį įsigytų naftos produktų, degiklius bei jų montavimo paslaugas parduoti be apskaitos dokumentų, t. y. neįforminti šių prekių pardavimo apskaitos dokumentais ir nepateikti bendrovės buhalteriui, tokiu būdu jų pardavimo neapskaityti UAB „O.“ finansinėje apskaitoje. Vykdydami T. B. nurodymą, T. K. kartu su K. V., tęsdami nusikalstamą veiką, suvokdami savo nusikalstamo veikimo pobūdį, numatantys nusikalstamo veikimo padarinius, žinodami, kad bendrovei priklausantys be apskaitos dokumentų parduoti naftos produktai, degikliai bei jų montavimo paslaugos nebus apskaityti UAB „O.“ finansinėje apskaitoje, laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. 76 800 litrų tiksliai nenustatytų naftos produktų, 6 degiklius su montavimo darbais be jokių apskaitos dokumentų pardavė R. P., A. Ž., R. L., A. B., R. G., D. K., R. M., A. Š., G. K. V., K. B., G. G., V. R., T. B., K. S., V. L., V. P., V. S., E. D., B. N., E. P., A. P., L. M., D. Ž., S. B., S. M., D. S., V. G., A. B., M. N., K. L., R. P., M. D., V. A., A. K., P. V., K. G., D. V., V. V., A. J., A. J., o taip pat 1 000 litrų dyzelino be jokių apskaitos dokumentų pardavė A. D., t. y. neišrašė PVM sąskaitų faktūrų, atsiskaitymo grynaisiais pinigais operacijų neužregistravo UAB „O.“ apskaitos dokumentuose, tokiu būdu neapskaitė 66 145 Eur pardavimo pajamų.

1.2. Tęsdami nusikalstamą veiką, siekdami apgaulingai tvarkyti finansinę apskaitą, suvokdami savo nusikalstamo veikimo pobūdį, numatydami nusikalstamus veikos padarinius, kad bus trukdoma nustatyti UAB „O.” veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, nesudarė ir nepateikė UAB „O.“ finansinę apskaitą tvarkančiam asmeniui, nežinojusiam apie T. B., T. K., K. V. vykdomą nusikalstamą veiką, įtraukti ir neįtraukė į UAB „O.“ finansinę apskaitą laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. UAB „O.“ pardavimo dokumentų 77 800 litrų naftos produktų, 6 degiklių su montavimo darbais už bendrą 66 145 Eur sumą.

1.3. Dėl šių finansinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB ,,O.” veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d.

1.4. Tęsdami nusikalstamą veiką, siekdami pasisavinti jiems (T. K. ir K. V.) patikėtą labai didelės vertės svetimą UAB „O.“ priklausantį turtą, 66 145 Eur gautų pardavimo pajamų į UAB „O.“ kasą neperdavė, o pasidalino ikiteisminio tyrimo nenustatytomis proporcijomis tarpusavyje. Taip T. K. ir K. V. laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d., veikdami kartu bendrininkavo kaip padėjėjai organizuojant apgaulingą UAB „O.“ finansinės apskaitos tvarkymą, bei kartu su T. B. pasisavino jų (T. K. ir K. V.) žinioje buvusį labai didelės vertės svetimą UAB „O.” priklausantį turtą – 66 145 Eur, tuo padarydami UAB ,,O.” 66 145 Eur turtinę žalą.

2. UAB ,,O.“ buvo kaltinama pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį tuo, kad UAB ,,O.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), kurio naudai ir interesais juridinio asmens vardu, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje ir turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikė jos direktorius ir vienintelis akcininkas T. B., kuris, veikdamas UAB ,,O.“ vardu, jos naudai ir interesais, nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. organizavo apgaulingą UAB „O.“ finansinės apskaitos tvarkymą, o būtent:

2.1. nuo 2015 m. rugpjūčio 17 d. T. B. (miręs (duomenys neskelbtini)), būdamas UAB „O.“ direktoriumi ir vieninteliu akcininku, veikdamas vieninga tyčia kartu su bendrovės technologijų vadovu T. K. ir darbininku K. V., pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį (galiojo iki 2022 m. balandžio 30 d.), Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo (2021 m. lapkričio 23 d. Nr. XIV-680 (nuo 2022 m. gegužės 1 d. nauja Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo redakcija) 13 straipsnio 1 dalies 2 punktą, būdamas atsakingas už įmonės finansinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 14 straipsnio 2 dalį (galiojo iki 2022 m. balandžio 30 d.), Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo (2021 m. lapkričio 23 d. Nr. XIV-680 (nuo 2022 m. gegužės 1 d. nauja Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo redakcija) 13 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, organizavo UAB „O.“ finansinės apskaitos tvarkymą taip, kad finansinėje apskaitoje nebūtų apskaitoma laikotarpio nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. dalis pajamų, gautų iš vykdomos ūkinės komercinės veiklos, t. y. laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. UAB „O.“ vardu atliko naftos produktų pirkimo sandorius – iš UAB „Emsi“, UAB „Cirkle K Lietuva“, UAB „Viada“, UAB „Jozita“ įsigijo 1 610,89 litrų benzino ir 4 672,43 litrų dyzelinio kuro, iš UAB „Tauritus“, UAB „Jozita“, UAB „Naftėnas“ įsigijo 646 536 litrus dyzelino šildymui, iš UAB „BNB Capital“, UAB „Cowas Baltics“ įsigijo 98,48 tonų mazuto (skysto kuro šildymui).

2.2. Tęsdamas nusikalstamą veiką, suvokdamas savo nusikalstamo veikimo pobūdį, numatydamas nusikalstamo veikimo padarinius, žinodamas, kad bendrovei priklausantys be apskaitos dokumentų parduoti naftos produktai, degikliai bei jų montavimo paslaugos nebus apskaityti UAB „O.“ finansinėje apskaitoje, nurodė bendrai veikusiems T. K. ir K. V. dalį įsigytų naftos produktų, degiklius bei jų montavimo paslaugas parduoti be apskaitos dokumentų, t. y. neįforminti šių prekių pardavimo apskaitos dokumentais ir nepateikti bendrovės buhalteriui, tokiu būdu jų pardavimo neapskaityti UAB „O.“ finansinėje apskaitoje.

2.3. T. K. ir K. V., vykdydami T. B. nurodymą, tęsdami iš anksto suplanuotą nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. 76 800 litrų tiksliai nenustatytų naftos produktų, 6 degiklius su montavimo darbais be jokių apskaitos dokumentų pardavė R. P., A. Ž., R. L., A. B., R. G., D. K., R. M., A. Š., G. K. V., K. B., G. G., V. R., T. B., K. S., V. L., V. P., V. S., E. D., B. N., E. P., A. P., L. M., D. Ž., S. B., S. M., D. S., V. G., A. B., M. N., K. L., R. P., M. D., V. A., A. K., P. V., K. G., D. V., V. V., A. J., A. J., o taip pat 1 000 litrų dyzelino be jokių apskaitos dokumentų pardavė A. D., t. y. neišrašė PVM sąskaitų faktūrų, atsiskaitymo grynaisiais pinigais operacijų neužregistravo UAB „O.“ apskaitos dokumentuose, tokiu būdu neapskaitė 66 145 Eur pardavimo pajamų.

2.4. Tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas apgaulingai tvarkyti finansinę apskaitą, suvokdamas savo nusikalstamo veikimo pobūdį, numatydamas nusikalstamus veikos padarinius, kad bus trukdoma nustatyti UAB „O.” veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, nesudarė ir nepateikė UAB „O.“ finansinę apskaitą tvarkančiam asmeniui, nežinojusiam apie T. B., T. K., K. V. vykdomą nusikalstamą veiką, įtraukti ir neįtraukė į UAB „O.“ finansinę apskaitą laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. bendrovės „O.“ pardavimo dokumentų 77 800 litrų naftos produktų, 6 degiklių su montavimo darbais už bendrą 66 145 Eur sumą. Dėl šių finansinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „O.” veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą tiek, kiek to prašoma prokuroro apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis), įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą bei argumentus, nurodytus apskųstame nuosprendyje, apeliaciniame skunde ir išsakytus proceso dalyvių teismo posėdžio metu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetą bei pagrįstai nustatė, jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina kaltinime nurodytų aplinkybių ir K. V., T. K. bei UAB „O.“ kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Prokuroro apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai pirmosios instancijos teismo padarytų išteisinamųjų išvadų nepaneigia. Prieš pateikdama paminėtas išvadas pagrindžiančius argumentus, teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu bei esama teismų praktika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-70-895/2018), T. B., mirusio (duomenys neskelbtini), veiksmai šiame procesiniame sprendime bus aptarti tik tiek, kiek tai yra būtina vertinant bylos įrodymus dėl išteisintiesiems T. K. ir K. V. inkriminuojamų faktinių aplinkybių nustatymo bei sprendžiant klausimą dėl šių asmenų kaltės.

16. Byloje duomenų apie tai, kad T. K. ar K. V. kaip atskaitingiems asmenims buvo išduoti kvitų blankai, o UAB „O.“ nustatyta kvitų įsigijimo, išdavimo atskaitingiems asmenims ir jų sunaudojimo bei grąžinimo tvarka, naudojamų kvitų blankų kontrolės priemonės, nėra. Taigi, už šių apskaitos dokumentų sukūrimą atsakingas asmuo buvo tik įmonės direktorius T. B.. Tai rodo ir pirmiau minėtų įrodymų pagrindu nustatyta įmonėje susiklosčiusi darbuotojų veiklos praktika. T. K. ir K. V. asmenis, kurie prašydavo išduoti kvitą ar sąskaitas faktūras, arba leisti atlikti bankinius pavedimus, nukreipdavo pas T. B., kadangi būtent jis buvo atsakingas už šių procedūrų atlikimą. Šios aplinkybės, priešingai nei nurodoma prokuroro apeliaciniame skunde, leidžia spręsti, kad tiek K. V., tiek T. K. už tokio pobūdžio dokumentacijos sutvarkymą laikė atsakingu būtent T. B..

19. Vertinant aptartus įrodymus visumoje darytina išvada, kad T. K. ir K. V., nedisponuodami jokiais įmonės vadovo jiems perduotais grynųjų pinigų priėmimą patvirtinančias dokumentais, įmonėje nesant patvirtintai jokiai šių dokumentų naudojimo tvarkai, taip pat žinodami, kad UAB „O.“ yra vedama buhalterinė apskaita, o T. B. yra atskaitingas asmuo dėl kuro pirkimo, taip pat ir kitų įmonės apmokamų sąskaitų bei mokėjimų grynaisiais pinigais, o T. K. T. B. perduotos sąskaitos yra įtraukiamos į pastarojo avansinę apyskaitą bei apskaitomos įmonės buhalterinėje apskaitoje, neturėjo pagrindo manyti, kad tokioje situacijoje tiesiogiai ar per T. K. vadovui perduoti atsiskaitymai grynaisiais pinigais nebus įtraukiami į įmonės buhalterinę apskaitą.

20. Juolab byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad T. B. ketinimus neapskaityti perduotų grynųjų pinigų galėjo suvokti ir padėti juos realizuoti įmonėje dirbęs išteisintasis K. V.. Be aptartų argumentų paminėtina ir tai, kad K. V. UAB „O.“ ėjo darbininko pareigas, kurios neapėmė jokių su įmonės buhalterine apskaita susijusių veiksmų atlikimo (t. 2, b. l. 134–135). Duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme K. V. nurodė, kad atlikdavo visus darbus, kuriuos nurodydavo T. B. arba T. K. – šildymo sistemų pas klientus montavimą ir paleidimą, aliejaus, mazuto iškrovimą ir pakrovimą, aliejaus šildymą, siurblių ir kitos technikos remontą. Jeigu klientas nurodydavo, jog jam reikia kuro, jis apie tai pranešdavo T. B. arba T. K.. Iš klientų gautus pinigus perduodavo T. K. arba T. B. (t. 10, b. l. 133–144). Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. G. patvirtino, kad su T. K. buvo sutaręs, jog pinigai už paslaugas bus perduodami per vairuotoją (K. V.) (t. 10, b. l. 7–11). Taigi, K. V. veiksmai apėmė tik jam duodamų nurodymų vykdymą, savarankiškų veiksmų ar sprendimų UAB „O.“ jis nepriiminėjo, todėl vien tai, kad vykdydamas savo darbą jis priimdavo grynuosius pinigus ir juos perduodavo T. B. ar T. K., nepagrindžia jo tyčios padėti T. B. vykdyti kaltinime nurodytus veiksmus. Kitų duomenų, įtikinamai patvirtinančių, jog K. V. žinojo ir suprato, kad T. B. neapskaitys jam perduotų grynųjų pinigų, byloje nėra. Pažymėtina, kad tokių duomenų nei apie K. V., nei apie T. K. nebuvo gauta ir ilgą laiką kontroliuojant abiejų išteisintųjų bei T. B. telefoninius pokalbius.

21. Padarytas išvadas papildomai patvirtina ir tai, kad pagal bylos duomenis, nei T. K., nei K. V. nebuvo svarbu, kokiu būdu atsiskaitys klientai. Apklausiami pirmosios instancijos teisme išteisintieji patvirtino, jog klientams, norintiems atsiskaityti bankiniu pavedimu, pateikdavo sąskaitą, taip pat informuodavo T. B. apie tai, jog klientas prašo sąskaitos faktūros. Jie siūlė klientams už prekes atsiskaityti patiems nuvežant pinigus į Vilnių ten esančiam T. B.. T. K. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, kad K. V. klientams turėdavo pasakyti, jog jie turi kreiptis į Vilniuje esantį T. B. ir perduoti pinigus jam arba T. B. jiems turi atsiųsti sąskaitą, kad būtų atliktas pavedimas ar panašiai (t. 10, b. l. 133–144). Liudytojas A. J. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad po to, kai jam namuose, Kauno rajone, buvo sumontuotas šildymo katilas, T. K. jo klausė, ar jis pinigus už paslaugas nuveš į Vilnių. Tuo metu neplanavo vykti į Vilnių ir pinigus perdavė pačiam T. K. (t. 10, b. l. 98–105). Liudytojas K. G. patvirtino gavęs jam išrašytą sąskaitą faktūrą už degiklio įsigijimą, o liudytojas R. G. teigė, jog K. V. yra jam sakęs, kad sąskaita faktūra jam būtų atsiųsta elektroniniu paštu, tačiau jis pats nurodė, kad sąskaitos jam nereikia (t. 10, b. l. 7–11, 117–124). Taigi, išteisintieji neįtikinėjo klientų atsiskaityti grynaisiais pinigais, sąskaitų faktūrų išrašymas, persiuntimas ar bankinio pavedimo atlikimas nebuvo ribojamas. Šios aplinkybės taip pat leidžia spręsti apie išteisintųjų tyčios padėti T. B. apgaulingai tvarkyti UAB „O.“ buhalterinę apskaitą nebuvimą, kadangi išteisintieji neatliko jokių tokią tyčią atitinkančių veiksmų, o atliko jiems vadovo pavestas užduotis.

22. Prokuroro skunde taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadomis nurodant, kad T. B. nebendravo su kuro pirkėjais, jų nežinojo, todėl negalėjo šiems asmenims išrašyti sąskaitų. Pirmosios instancijos teisme apklausiamas T. K. patvirtino, kad dažnai klientai dėl degiklių ar naftos produktų įsigijimo skambindavo tiesiogiai jam, kadangi būtent jo telefono numeris buvo nurodytas internetinėje svetainėje „(duomenys neskelbtini)“, klientams ir pats duodavo savo telefono numerį. K. V. teisme taip pat nurodė, jog važiuodavo pas klientą montuoti, pasiskambindavo pasiklausti, koks būtų adresas, kokiu laiku, todėl asmenys išsisaugodavo jo numerį. Jei asmenys ko nors nesuprasdavo arba reikėdavo paaiškinti, jie išsisaugodavo numerį, kuris ir likdavo jų kontaktuose. Vėliau tais kontaktais jie tarpusavyje dalindavosi. Tačiau dėl naftos produktų iš sandėlio paėmimo, jų pristatymo išteisintieji tardavosi su T. B.. K. V. nurodė, kad jeigu klientas pasako, jog jam reikia kuro, tai jis apie tai pranešdavo T. B. arba T. K.. Pastarasis taip pat nurodydavo, klientas sumokės ar ne, kokią pinigų sumą reikia paimti iš kliento. Savo ruožtu T. K. nurodė, kad klientai atvykdavo pas jį kalbėtis dėl degiklio įsigijimo. Jų paklausdavo, ar reikės kuro. Atsakius teigiamai, pasakydavo T. B., o šis nurodydavo, kuri „bačka“ yra pardavimui, kuri šildymui, o kurioje yra kuras patiems šildytis. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole taip pat užfiksuotas T. B. ir K. V. pokalbis, kurio metu T. B. nurodo, kiek kubų reikėtų pakrauti į transporto priemonę, kaip vyksta krovimas, kaip pildyti dokumentus (t. 5, b. l. 151–153). Taigi, T. B., būdamas įmonės vadovu, pats organizuodamas prekių vežimą, įmonės buhalterinę apskaitą ir kitus su įmonės veikla susijusius darbus, teikdamas T. K. ir K. V. informaciją, kam, kur ir kokios prekės turės būti vežamas, kokia jų kaina, žinojo visus duomenis, būtinus tinkamai užpildyti grynųjų pinigų priėmimą patvirtinančius dokumentus, ką periodiškai ir darydavo. Todėl perduodami grynuosius pinigus T. B., T. K. ir K. V. neturėjo pagrindo manyti, kad jis negalės jų apskaityti įmonės buhalterinėje apskaitoje.

23. Vertinant argumentus dėl T. K. ir T. B. bendradarbiavimo parduodant šildymo katilus ir jų degiklius, pažymėtina, kad 2023 m. kovo 25 d. specialisto išvadoje dėl UAB „O.“ ūkinės finansinės veiklos nustatyta, jog bendrovė laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. 8 asmenims pardavė degiklius ir (ar) šildymo katilus, filtrus, šildymo sistemas bei jų įrengimo darbus (t. 6, b. l. 94–96). Šie pardavimai nebuvo apskaityti UAB „O.“ buhalterinėje apskaitoje. T. K. bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad klientams perkant katilą iš UAB „O.“, jie degiklį pirkdavo iš jo kaip fizinio asmens, o jį sumontuodavo K. V.. Su T. B. buvo sutarę, kad K. V. dės jo degiklius. T. B. žinojo visa tai ir nepykdavo. Bylos nagrinėjimo teisme metu T. K. pateikė ir Valstybinei mokesčių inspekcijai 2016 m. sausio 4 d., sausio 31 d., liepos 6 d., 2017 m. liepos 19 d., 2022 m. spalio 4 d., 2023 m. sausio 6 d. teiktus prašymus išduoti verslo liudijimą prekybai (t. 10, b. l. 125–130). Vis tik šie duomenys nėra pagrindas išvadai, kad nagrinėjamu atveju buvo prekiaujama ne UAB „O.“ degikliais. Iš montavimo darbus atlikusio UAB „O.“ darbuotojo K. V. parodymų matyti, kad jo sumontuoti degikliai nebūdavo kaip nors išskirti ar pažymėti kaip nepriklausantys UAB „O.“. Tokia informacija jam nebuvo žinoma. Byloje esančių liudytojų, įsigijusių aptariamas prekes, parodymuose pirmosios instancijos teisme nurodomos tapačios aplinkybės apie užsakytas paslaugas. Iš šių liudytojų parodymų taip pat matyti, kad už visas suteiktas paslaugas ir prekes buvo atsiskaitoma vienu metu, atskirai neišskiriant degiklio kainos, negaunant jokių atsiskaitymo priėmimą patvirtinančių dokumentų (t. 9, b. l. 177–184; t. 10, b. l. 7–11, 62–68, 98–105). Be to, pats T. K. taip pat nenurodė, kokiu būdu jis ir T. B. atsiskaitydavo už klientui sumontuotą degiklį. Iš jau aptartų UAB „O.“ dokumentų (t. 2, b. l. 134–135) taip pat matyti, kad UAB „O.“, priešingai nei teigia T. K., prekiavo degikliais (degiklių sistemomis). Tai matyti iš byloje pateiktų šios bendrovės sąskaitų faktūrų ir pinigų priėmimo kvitų. Taigi, degiklių pardavimas turėjo būti apskaitomas bendrai kaip UAB „O.“ atliktas pardavimas. Visgi šios aplinkybės pirmiau padarytų išvadų nekeičia, nes jos nei patvirtina, nei paneigia, kad išteisintieji suvokė ir žinojo, kad už šias prekes gauti grynieji pinigai nebuvus apskaityti.

24. Išteisintiesiems pareikštame kaltinime nurodoma, kad dėl jų veiksmų naftos produktus, degiklius ir jų montavimo paslaugas parduodant be apskaitos dokumentų ir jų neperdavus buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui, iš dalies negalima nustatyti UAB „O.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. Byloje esanti 2023 m. kovo 25 d. specialisto išvada dėl UAB „O.“ ūkinės finansinės veiklos patvirtina, kad UAB „O.” neįformino naftos produktų ir kitų prekių pardavimo dokumentų (PVM sąskaitų faktūrų) bei atsiskaitymo dokumentų (pinigų priėmimo kvitų) už ne mažiau kaip 66 145 Eur sumą, buhalterinėje apskaitoje neapskaitė ne mažiau kaip 54 665,29 Eur pardavimo pajamų ir 11 479,71 Eur pardavimo PVM, 66 145 Eur gautų grynųjų pinigų, todėl iš dalies negalima nustatyti UAB „O.” tiriamojo laikotarpio veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 6, b. l. 101–103). Tai leidžia spręsti apie tai, kad veiksmai, dėl kurių atsirado BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti nusikalstamos veikos padariniai, buvo padaryti, tačiau byloje nesant pakankamai duomenų, patvirtinančių T. K. ir K. V. tyčią – sąmoningą suvokimą, jog, priimdami klientų atsiskaitymus grynaisiais pinigais, jie padeda įvykdyti nusikalstamą sumanymą apgaulingai tvarkyti UAB „O.“ buhalterinę apskaitą, nėra ir pagrindo konstatuoti esant visus būtinus šios nusikalstamos veikos sudėties požymius.

25. Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, nurodyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų (dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas) ir subjektyviųjų (bendra tyčia, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu ar kitais asmenimis, ir susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu) požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), nurodyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, Nr. 2K-599-976/2015, Nr. 2K-7-70-895/2018, Nr. 2K-345-511/2018, Nr. 2K-278-303/2020). Norint pripažinti asmenį nusikalstamos veikos bendrininku, pavyzdžiui, padėjėju, būtina nustatyti jo tyčią bendroje veikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202-303/2020).

26. Pirmiau aptarti bylos įrodymai nepagrindžia kaltinimo aplinkybių, kad tiek T. K., tiek K. V. veikė tyčia, tai yra žinojo ir suprato, kad T. B., gavęs iš jų grynuosius pinigus, jų neapskaitys, dėl ko bus apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita. Paminėti įrodymai taip pat neleidžia pripažinti ir to, kad tarp išteisintųjų ir T. B. buvo koks nors susitarimas veikti bendrai, siekiant apgaulingai tvarkyti UAB „O.“ buhalterinę apskaitą, kad byloje nustatytais veiksmais T. K. ir K. V. veikė realizuodami būtent bendrą jų tyčią ir susitarimą, jais sąmoningai siekdami sudaryti sąlygas ar kitaip palengvinti vykdytojui galimybę įvykdyti kaltinime nurodytus veiksmus. Nors prokuroras skunde pripažįsta, kad tyrimo metu nebuvo užfiksuoti susitarimai dėl sąskaitų neišrašymo, jo vertinimu, nustatyti išteisintųjų veiksmai rodo, jog toks susitarimas buvo ir sąskaitos buvo neišrašomos būtent tam, kad nereikėtų ūkinių operacijų fiksuoti įmonės veikloje, taip apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą. Visgi tokia prokuroro pozicija tėra prielaida, ji nėra grindžiama jokiais byloje esančiais ir galinčiais tai patvirtinti įrodymais.

27. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, Nr. 2K-205/2012, Nr. 2K-532/2012, Nr. 2K-619/2012). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65-648/2021, Nr. 2K-48-1073/2023, Nr. 2K-204-719/2023). Sudėtinė nekaltumo prezumpcijos principo dalis yra in dubio pro reo principas – taisyklė, pagal kurią abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-689/2018 ir kt.).

28. Teisėjų kolegija išdėstytų argumentų kontekste sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė T. K. ir K. V. veiksmuose visų būtinųjų BK 24 straipsnio 6 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių ir pagrįstai juos dėl šios nusikalstamos veikos išteisino.

Dėl kaltinimo T. K. ir K. V. pasisavinus UAB „O.“ turtą (BK 183 straipsnio 3 dalis)

29. BK 183 straipsnyje numatytas turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimas savo turtu, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas, t. y. kai imama elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaroma žala turto savininkui. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją turto pasisavinimas galimas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. nustačius, kad kaltininkas supranta, jog jam patikėtą ar žinioje esantį turtą ar turtinę teisę neteisėtai paverčia savo turtu ar turtine teise, numato, kad dėl to savininkas ar teisėtas valdytojas šio turto ar turtinės teisės neteks, ir to nori (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-93/2013, Nr. 2K-106/2013, Nr. 2K-148/2013, Nr. 2K-7-234-942/2015).

30. Išteisintiesiems pateiktame kaltinime nurodyta, kad jie patikėtą labai didelės vertės svetimą UAB „O.“ priklausantį turtą, tai yra 66 145 Eur gautų grynųjų pardavimo pajamų, neperdavė į UAB „O.“ kasą, o pasidalino ikiteisminio tyrimo nenustatytomis proporcijomis tarpusavyje. Taip kartu su T. B. pasisavino UAB „O.“ priklausančias lėšas. Pateiktas kaltinimas iš esmės grindžiamas aplinkybėmis, kad T. K. ir K. V. pardavė prekes ir paslaugas be apskaitos dokumentų ir šios piniginės operacijos nebuvo apskaitytos buhalterinėje apskaitoje. Teisėjų kolegija sutinka, jog šios aplinkybės byloje yra nustatytos, patys išteisintieji pripažįsta priėmę atsiskaitymus grynaisiais pinigais to nefiksuodami apskaitos dokumentuose, o minėta specialisto išvada patvirtina, kad šie atsiskaitymai nebuvo įtraukti į UAB „O.“ buhalterinę apskaitą. Tačiau turto pasisavinimui inkriminuoti nepakanka vien tik pinigų paėmimo fakto (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-330/2011). Išteisintųjų T. K. ir K. V. tvirtinimu, visi jų gauti grynieji pinigai buvo perduoti T. B.. Bendrovėje jokių pretenzijų dėl jiems patikėtų piniginių lėšų grąžinimo reiškiama nebuvo. Šiuos parodymus įtikinamai paneigiančių įrodymų byloje nėra. Surinkti įrodymai taip pat neleidžia pripažinti, kad T. K. ir K. V. veikė bendrininkaudami kartu su T. B., realizuodami jų bendrą tyčią tiek apgaulingai tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą, tiek ir pasisavinti neapskaitytas UAB „O.“ pinigines lėšas.

31. Be pirmiau įrodymais nustatytų aplinkybių nėra jokio pagrindo pripažinti, kad T. K. ir K. V. teko ar buvo pažadėta kuri nors dalis klientų perduotų neapskaitytų grynųjų pinigų. Kaltinime nurodoma, kad šiuos pinigus jie pasidalino ikiteisminio tyrimo nenustatytomis proporcijomis tarpusavyje, išsamiau neatskleidžiant jokių šių veiksmų detalių. Nei byloje apklausti liudytojai, nei byloje fiksuotų kontroliuotų išteisintųjų bei T. B. telefoninių pokalbių turinys, nei kiti bylos įrodymai nepatvirtina, kad T. K. ir K. V., vykdydami įmonės vadovo nurodymus ir atidavę jam neapskaitytus grynuosius pinigus, gavo iš šių veiksmų kokią nors papildomą turtinę naudą. Prokuroro teigimu, minėtas kaltinimo aplinkybes patvirtina specialistės paaiškinimai apie tai, jog be apskaitos dokumentų parduotas kuras buvo fiktyviai nurašinėjamas surašant nepasirašytus fiktyvius kuro nurašymo aktus. Byloje iš tiesų yra T. B. pateikti kuro nurašymo aktai (t. 2, b. l. 134–135), surašyti jo paties vardu, kurių dalis nėra pasirašyta, tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šios galimai fiktyvių kuro nurašymų aplinkybės išteisintiesiems T. K. ir K. V. byloje pateiktame kaltinime nebuvo inkriminuojamos, todėl jos nėra įrodinėtinos. Be to, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, teisme paaiškinimus davusi specialistė A. K., parengusi ir specialisto išvadą, nepatvirtino fakto, jog nurašymo aktai yra fiktyvūs. Ji nurodė, kad nurašymo aktuose trūksta reikiamos informacijos, nėra parašų, tačiau aplinkybių dėl nurašymo aktų tinkamumo, pažeidimų juose ji netyrė, kadangi tokia užduotis jai pateikta nebuvo (t. 10, b. l. 161–168). Paminėtina ir tai, kad tiek išteisintieji, tiek ikiteisminio tyrimo metu T. B. buvo nurodę, kad kuras aliejaus šildymui buvo naudojamas. Taigi, viena vertus, byloje nėra įrodymų, įtikinamai patvirtinančių prokuroro nurodomą pinigų pasisavinimo schemą, kita vertus, nėra ir duomenų, kad apie ją žinojo ir sąmoningai, savo konkrečiais veiksmais realizavo išteisintieji T. K. ir K. V., veikdami kartu su T. B. ir siekdami pasisavinti bendrovės lėšas.

32. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad išteisintasis T. K. bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog dalį pinigų panaudodavo įmonės reikmėms, tai patvirtinančias sąskaitas perduodavo T. B., o šis jas įtraukdavo į savo avansinę apyskaitą. Šios aplinkybės atitinka pirmiau minėtus bylos duomenis ir nėra paneigtos. Taigi, vien tai, kad išteisintųjų priimti grynieji pinigai nebuvo įtraukti į buhalterinę apskaitą, nėra pakankamas pagrindas išvadai, kad šios piniginės lėšos buvo jų pasisavintos.

33. Prokuroro apeliacinio skundo argumentai dėl įrodyto UAB „O.“ turto pasisavinimo yra paremti ne byloje surinktų įrodymų visuma, o prielaidomis, kuriomis, kaip minėta, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas. Byloje nėra pakankamai įtikinamų įrodymų, patvirtinančių būtinuosius BK 183 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, tai yra kad išteisintieji, veikdami tiesiogine tyčia, gautus grynuosius pinigus pavertė savo turtu, nėra ir duomenų, paneigiančių aplinkybes, jog minėtų pinigų dalis buvo panaudota įmonės reikmėms, o likusi dalis perduota T. B., su kuriuo išteisintieji nebendrininkavo, tad jie negali būti pripažinti kaltais padarę aptariamą nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai T. K. bei K. V. atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį.

Dėl kaltinimų UAB „O.“ apgaulingai tvarkius buhalterinę apskaitą (BK 20 straipsnio 2 dalis, 222 straipsnio 1 dalis)

34. Pirmosios instancijos teismas juridinio asmens UAB „O.“ atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį nustatęs, kad BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta ir juridinio asmens vadovo padaryta veika negali būti pripažįstama padaryta juridinio asmens naudai ar interesais, nes ją darant buvo įgyvendintas vieningas sumanymas – turto pasisavinimas. Apeliaciniu skundu prokuroras su šiomis teismo išvadomis nesutinka ir nurodo, kad T. B. veiksmais buvo padarytos dvi skirtingos veikos – apgaulingai tvarkoma buhalterinė apskaita siekiant nesumokėti mokesčių ir tuo pačiu pasisavinami pinigai, todėl apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą ir taip išvengiant mokesčių į valstybės biudžetą mokėjimo bendrovė gavo akivaizdžią naudą. Teisėjų kolegija su nurodytais prokuroro apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

35. BK 20 straipsnyje nustatytos šios juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės už fizinio asmens padarytą veiką sąlygos: 1) juridinis asmuo atsako tik už tas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą BK specialiojoje dalyje nurodyta juridinių asmenų atsakomybė; 2) nusikalstamą veiką padarė fizinis asmuo, kuris atitinka BK 20 straipsnio 2 ar 3 dalyje nurodytus požymius, siejančius jį su juridiniu asmeniu; 3) nusikalstama veika padaryta juridinio asmens naudai arba interesais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-269/2010, Nr. 2K-582/2010, Nr. 2K-345/2011, Nr. 2K-P-95/2012, Nr. 2K-646/2012, Nr. 2K-277/2014, Nr. 2K-7-28-303/2017, Nr. 2K-7-30-788/2017, Nr. 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje dalis paminėtų sąlygų buvo nustatytos – pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako ir juridinis asmuo (BK 222 straipsnio 3 dalis), o T. B. atitinka BK 20 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas, kadangi buvo teisėtas UAB „O.“ vadovas, turintis teisę atstovauti juridinį asmenį, priimti sprendimus jo vardu, kontroliuoti jo veiklą (t. 2, b. l. 129–131). Tačiau įvertinus byloje surinktus įrodymus dėl T. B. veiksmų, taip pat juridiniam asmeniui pareikšto kaltinimo aplinkybes, spręstina, kad veika buvo padaryta veikiant ne juridinio asmens naudai ir interesais.

36. Konstatuojant nusikalstamos veikos padarymą juridinio asmens naudai ar interesais, turi būti nustatyta, kad iš nusikalstamos veikos juridinis asmuo turi (turės) naudos ir tą naudą pripažįsta (pavyzdžiui, neteisėtu būdu išgryninti pinigai naudojami juridinio asmens interesams užtikrinti) arba kad juridinis asmuo suinteresuotas tokia veika ir jos sukuriamais padariniais (pavyzdžiui, juridinio asmens panaudojimas darant nusikalstamą veiką buvo realiai naudingas jo ūkinės veiklos perspektyvai ir konkurencingumui, įvaizdžiui, suteikė juridiniam asmeniui kokių nors pranašumų konkuruojant viešųjų pirkimų konkursuose) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-95/2012, Nr. 2K-277/2014, Nr. 2K-620-677/2015, Nr. 2K-7-28-303/2017, Nr. 2K-7-30-788/2017 ir kt.). Visų pirma sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika buvo daroma ne siekiant išvengti mokėtinų mokesčių, o siekiant pasisavinti juridinio asmens turtą į buhalterinę apskaitą neįtraukiant už parduotas prekes ir paslaugas gautų grynųjų pinigų, bei tokiu būdu trukdant nustatyti juridinio asmens turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Juridiniam asmeniui pareikštame kaltinime nurodyta, kad dėl nusikalstamų T. B. veiksmų buhalterinėje apskaitoje nebuvo apskaitytos atsiskaitymų grynaisiais pinigais operacijos, tačiau nenurodomos aplinkybės dėl šių veiksmų naudos juridiniam asmeniui. Taigi, pateiktame kaltinime iš esmės nėra suformuluotas vienas iš esminių juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės aspektų – dėl nusikalstamų veiksmų gauta nauda, o tai yra savarankiškas pagrindas juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei neatsirasti.

37. Byloje esančioje specialisto išvadoje nustatyta, kad UAB „O.“ neįformino naftos produktų ir kitų prekių pardavimo dokumentų (PVM sąskaitų faktūrų) bei atsiskaitymo dokumentų (pinigų priėmimo kvitų) už ne mažiau kaip 66 145 Eur sumą, buhalterinėje apskaitoje neapskaitė ne mažiau kaip 54 665,29 Eur pardavimo pajamų ir ne mažiau nei 11 480 Eur padidino grąžintiną iš biudžeto PVM (t. 6, b. l. 101–103). Dėl juridinio asmens turto pasisavinimo jam padaryta turtinė žala gali paneigti tą naudą, kurią juridinis asmuo gavo iš fizinio asmens padarytų atskirų nusikalstamų veikų, jungiamų fizinio asmens bendros tyčios pasisavinti juridinio asmens turtą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-95/2012). Taigi, dėl T. B. veiksmų UAB „O.“ galėjo gauti ne mažesnę nei 11 480 Eur naudą, tačiau ši suma nėra reikšminga, palyginus su tuo, kad UAB „O.“ neteko ne mažiau kaip 66 145 Eur dydžio pajamų. Šie akivaizdūs skirtumai kartu patvirtina ir tai, jog T. B. savo veiksmais buvo suinteresuotas veikti išimtinai tik savo paties, o ne juridinio asmens naudai ir interesais.

38. Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė vieno iš juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindų – juridinio asmens vadovo nusikalstamo veikimo juridinio asmens naudai ir interesais, todėl pagrįstai juridinio asmens atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Prokuroro apeliaciniame skunde pateikti argumentai šių pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Ovidijaus Vasiliausko apeliacinį skundą atmesti.