Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimanto Baumilo, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo juridinio asmens UAB „T.“ atstovo advokato Igno Dargužo kasacinį skundą dėl Vilniaus 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio, kuriuo juridinis asmuo UAB „T.“ nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį 70 MGL (9100 Lt) dydžio bauda, 300 straipsnio 1 dalį (suklastotų PVM sąskaitų-faktūrų, serija LNP Nr. 100002, 100003 pagaminimas ir panaudojimas) 70 MGL (9100 Lt) dydžio bauda, BK 300 straipsnio 1 dalį (PVM deklaracijų už 2006 m. spalio ir gruodžio mėn. suklastojimas ir panaudojimas) 70 MGL (9100 Lt) dydžio bauda, BK 222 straipsnio 1 dalį 80 MGL (10400 Lt ) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos, taikant apėmimo būdą, ir galutinė subendrinta bausmė UAB „T.“ paskirta 80 MGL (10400 Lt) dydžio bauda.

Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir V. R. bei P. J., tačiau dėl jų kasacinių skundų negauta.

Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 24 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo juridinio asmens UAB „T.“ atstovo apeliacinis skundas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

UAB „T.“ nuteista už tai, kad atstovaujama direktoriaus V. R., turėjusio teisę atstovauti jos naudai ir interesams, laikotarpiu nuo 2006 m. spalio iki 2007 m. sausio mėn., tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, veikusio bendrininkų grupe su UAB „T.“ regiono vadovu ir kitais asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas tęsiamas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00100-08, turėjusio vieningą nusikalstamą tikslą apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, juridinio asmens UAB „T.“ naudai panaikinti turtinę prievolę – į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtino PVM sumokėjimą, apgaule UAB „T.“ naudai panaikino turtinę prievolę į valstybės biudžetą sumokėti 10 800 Lt, t. y.:

2006 m. spalio mėn. kitam asmeniui pasiūlius V. R. ir P. J. už tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateikti V. R. vadovaujamai UAB „T.“ PVM sąskaitų-faktūrų su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai UAB „T.“ suteiktas paslaugas, šias netikras PVM sąskaitas-faktūras įtraukti į UAB „T.“ buhalterinę apskaitą ir tokiu būdu apgaule sumažinti bei įgyti UAB „T.“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM, V. R. ir P. J. sutiko tokias žinomai netikras PVM sąskaitas-faktūras iš šio asmens įsigyti bei įtraukti jas į UAB „T.“ buhalterinę apskaitą ir laikotarpiu nuo 2006 m. spalio iki 2006 m. gruodžio mėn. pateikė šiam asmeniui UAB „T.“ rekvizitus ir nurodė, kokios paslaugos turi būti nurodytos minėtose PVM sąskaitose-faktūrose kaip tariamai parduodamos UAB „T.“.

Minėtas asmuo, tęsdamas nusikalstamą veiką, iš V. R. ir P. J. gautus duomenis pateikė kitam asmeniui, kuris dar kitam asmeniui nurodė į UAB „L.“ PVM sąskaitas-faktūras įrašyti V. R. ir P. J. pateiktus duomenis, neva UAB „L.“ pardavė UAB „T.“ paslaugų už 70 800 Lt. Minėtas asmuo, tęsdamas nusikalstamą veiką, į UAB „L.“ PVM sąskaitas-faktūras: 2006 m. spalio 31 d., serija LNP Nr. 100002, 2006 m. gruodžio 29 d., serija LNP Nr. 100003, naudodamasis kompiuteriu įrašė V. R. ir P. J. pateiktus žinomai melagingus duomenis, neva UAB „L.“ pardavė UAB „T.“ paslaugų už 70 800 Lt, pateikė šiuos dokumentus pasirašyti UAB „L.“ direktoriui R. L.. R. L. minėtose UAB „L.“ PVM sąskaitose- faktūrose pasirašė kaip UAB „L.“ direktorius ir šiuos dokumentus perdavė kitam asmeniui, kuris, tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtus netikrus dokumentus per kitus asmenis perdavė V. R. ir P. J..

V. R., tęsdamas nusikalstamą veiklą ir žinodamas, kad pagal kito asmens jam pateiktas minėtas UAB „L.“ PVM sąskaitas-faktūras sandoriai nėra įvykę, pateikė jas UAB „T.“ buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui, nieko nežinančiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, nurodydamas šiuos netikrus dokumentus įtraukti į UAB „T.“ buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas, o pats, imituodamas UAB „T.“ atsiskaitymus su UAB „L.“ už tariamai šios įmonės parduotas paslaugas, laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 14 d. iki 2007 m. sausio 17 d. mokėjimo pavedimais iš UAB „T.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Hansabanke“, į UAB „L.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Hansabanke“ banke, pervedė 70 800 Lt; po to kitas asmuo, tęsdamas nusikalstamą veiką, Vilniaus mieste išgrynino UAB „T.“ pervestus pinigus, kurių dalį pagal iš anksto su V. R. ir P. J. sutartas apgaulės būdu įgyto svetimo turto – į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtino PVM – tiksliai nenustatytas pasidalijimo proporcijas Vilniuje pasidalijo su kitais asmenimis, o likusius išgrynintus pinigus, tarp jų dalį apgaulės būdu įgyto PVM, per kitus asmenis perdavė V. R. ir P. J..

UAB „T.“ buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo, nežinodamas, kad V. R. pateiktose minėtose UAB „L.“ PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos paslaugos realiai UAB „T.“ parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos-faktūros yra netikros, įtraukė jas į UAB „T.“ buhalterinę apskaitą, po to, remdamasis į UAB „T.“ buhalterinę apskaitą įtrauktais minėtais UAB „L.“ netikrais dokumentais, į UAB „T.“ 2006 m. spalio, gruodžio mėn. PVM deklaracijas įrašė neteisingus duomenis apie šios įmonės pirkimo ir mokėtiną PVM, taip 10 800 Lt nepagrįstai sumažindamas UAB „T.“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM, ir elektroniniu būdu tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku pateikė minėtas suklastotas PVM deklaracijas Vilniaus apskrities VMI, esančios Šermukšnių g. 4, darbuotojams.

Be to, UAB „T.“ nuteista už tai, kad atstovaujama direktoriaus V. R., turėjusio teisę atstovauti jos naudai ir interesams, laikotarpiu nuo 2006 m. spalio iki 2007 m. sausio mėn. suklastojo tikrus dokumentus – PVM deklaracijas – ir juos panaudojo, t. y.:

V. R., vykdydamas nusikalstamą susitarimą su P. J. ir kitais asmenimis, apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, juridinio asmens UAB „T.“ naudai panaikinti turtinę prievolę – į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtino PVM sumokėjimą, žinodamas, kad pagal kito asmens jam pateiktas UAB „L.“ PVM sąskaitas-faktūras: 2006 m. spalio 31 d., serija LNP Nr. 100002, 2006 m. gruodžio 29 d., serija LNP Nr. 100003 sandoriai nėra įvykę, pateikė jas UAB „T.“ buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui, nieko nežinančiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, nurodydamas šiuos netikrus dokumentus įtraukti į UAB „T.“ buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas.

UAB „T.“ buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo, nežinodamas, kad V. R. pateiktose minėtose UAB „L.“ PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos paslaugos realiai UAB „T.“ parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos-faktūros yra netikros, įtraukė jas į UAB „T.“ buhalterinę apskaitą, po to, remdamasis į UAB „T.“ buhalterinę apskaitą įtrauktais minėtais UAB „L.“ netikrais dokumentais, į UAB „T.“ 2006 m. spalio, gruodžio mėn. PVM deklaracijas įrašė neteisingus duomenis apie šios įmonės pirkimo ir mokėtiną PVM, taip 10 800 Lt nepagrįstai sumažindamas UAB „T.“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM, elektroniniu būdu, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku pateikė minėtas suklastotas PVM deklaracijas Vilniaus apskrities VMI darbuotojams.

UAB „T.“ nuteista už tai, kad atstovaujama direktoriaus V. R., turėjusio teisę atstovauti jos naudai ir interesams, laikotarpiu nuo 2006 m. spalio iki 2006 m. gruodžio mėn. pagamino netikrus dokumentus – PVM sąskaitas-faktūras ir juos panaudojo, t. y.:

kitam asmeniui pasiūlius V. R. ir P. J. už tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateikti V. R. vadovaujamai UAB „T.“ PVM sąskaitų-faktūrų su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai UAB „T.“ suteiktas paslaugas, šias netikras PVM sąskaitas-faktūras įtraukti į UAB „T.“ buhalterinę apskaitą ir taip apgaule sumažinti bei įgyti UAB „T.“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM, V. R. ir P. J. sutiko tokias žinomai netikras PVM sąskaitas-faktūras iš šio asmens įsigyti ir įtraukti jas į UAB „T.“ buhalterinę apskaitą bei laikotarpiu nuo 2006 m. spalio iki 2006 m. gruodžio mėn. pateikė šiam asmeniui UAB „T.“ rekvizitus ir nurodė, kokios paslaugos turi būti nurodytos minėtose PVM sąskaitose-faktūrose kaip tariamai parduodamos UAB „T.“.

Minėtas asmuo, tęsdamas nusikalstamą veiką, iš V. R. ir P. J. gautus duomenis pateikė kitam asmeniui, kuris dar kitam asmeniui nurodė į UAB „L.“ PVM sąskaitas-faktūras įrašyti V. R. ir P. J. pateiktus duomenis, neva UAB „L.“ pardavė UAB „T.“ paslaugų už 70 800 Lt. Šis asmuo, tęsdamas nusikalstamą veiką, į UAB „L.“ PVM sąskaitas-faktūras: 2006 m. spalio 31 d., serija LNP Nr. 100002, 2006 m. gruodžio 29 d., serija LNP Nr. 100003, naudodamasis kompiuteriu įrašė V. R. ir P. J. pateiktus žinomai melagingus duomenis, neva UAB „L.“ pardavė UAB „T.“ paslaugų už 70 800 Lt, pateikė šiuos dokumentus pasirašyti UAB „L.“ direktoriui R. L.. R. L. minėtose UAB „L.“ PVM sąskaitose-faktūrose pasirašė kaip UAB „L.“ direktorius ir šiuos dokumentus perdavė kitam asmeniui, kuris, tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtus netikrus dokumentus per kitus asmenis perdavė V. R. ir P. J..

V. R., tęsdamas nusikalstamą veiklą ir žinodamas, kad pagal kito asmens jam pateiktas minėtas UAB „L.“ PVM sąskaitas-faktūras sandoriai nėra įvykę, pateikė jas UAB „T.“ buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui, nieko nežinančiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, nurodydamas šiuos netikrus dokumentus įtraukti į UAB „T.“ buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas.

UAB „T.“ buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo, nežinodamas, kad V. R. pateiktose minėtose UAB „L.“ PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos paslaugos realiai UAB „T.“ parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos-faktūros yra netikros, įtraukė jas į UAB „T.“ buhalterinę apskaitą.

Be to, UAB „T.“ nuteista už tai, kad atstovaujama direktoriaus V. R., turėjusio teisę atstovauti jos naudai ir interesams, laikotarpiu nuo 2006 m. spalio iki 2007 m. sausio mėn. Vilniuje organizavo apgaulingą UAB „T.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „T.“ 2006 m. ūkinių finansinių metų turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros:

V. R. pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį nuostatas būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal to paties įstatymo 4 straipsnio nuostatą privalėdamas tvarkyti įmonės apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pažeidė to paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 14 straipsnio reikalavimą, kad „ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į apskaitą traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne pagal jų juridinę formą“: žinodamas, kad pagal A. S. jam pateiktas UAB „L.“ PVM sąskaitas-faktūras: 2006 m. spalio 31 d., serija LNP Nr. 100002, 2006 m. gruodžio 29 d., serija LNP Nr. 100003 sandoriai nėra įvykę, šiuos žinomai netikrus dokumentus pateikė UAB „T.“ buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui, nieko nežinančiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, nurodydamas juos įtraukti į UAB „T.“ buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas. UAB „T.“ buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo, nežinodamas, kad V. R. pateiktose minėtose UAB „L.“ PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos paslaugos realiai parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos-faktūros yra netikros, įtraukė jas į UAB „T.“ buhalterinę apskaitą.

Kasatorius taip pat nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų – nuosprendį ir nutartį grindė prielaidomis, o išvadas, kuriomis patvirtinta UAB „T." kaltė, padarė vadovaudamiesi nuteistųjų V. R. ir P. J. parodymais, neatsižvelgdami į tai, kad jie duoti ginantis, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už didelės vertės įmonės turto pasisavinimą. Kasatorius pažymi, kad jokių įrodymų, patvirtinančių iš UAB „L." išgrynintų pinigų panaudojimo UAB „T." reikmėms faktą, byloje nesurinkta. Nuteistųjų V. R. ir P. J. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai, kuriuose jie prisipažino padarę inkriminuotas nusikalstamas veikas įmonės naudai ir interesais ir kurie yra iš esmės vienintelis UAB „T." kaltinantis įrodymas, nepatvirtinti jokia kita bylos medžiaga. Ikiteisminio tyrimo metu atliekant kratą pas V. R., P. J. ir kitus trečiuosius asmenis nebuvo rasta jokių įmonės neoficialios buhalterijos vedimą patvirtinančių dokumentų. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad bendrovės vardu be apskaitos dokumentų buvo įsigyjamos prekės ir paslaugos, šias aplinkybes nuteistieji nurodė tik teisme.

Byloje yra visos BK 20 straipsnyje nurodytos sąlygos, kurioms esant fizinio asmens padaryta nusikalstama veika vertintina ir kaip juridinio asmens nusikalstama veika. Teismų išvada, kad UAB „T." direktorius V. R. nusikalstamas veikas padarė juridinio asmens naudai, yra teisinga ir juridinis asmuo UAB „T." pagrįstai pripažintas kaltu padarius jam inkriminuotus nusikaltimus. Kasatoriaus teiginius, kad nusikalstamas veikas V. R. padarė ne įmonės naudai ar interesais, paneigia teismų nustatytos aplinkybės, kuriomis abejoti nėra pagrindo, nes šias aplinkybes patvirtina teismų sprendimuose aptarti įrodymai, iš kurių matyti, kad UAB „T." vadovas V. R., turėdamas teisę jai atstovauti ir kontroliuoti jos veiklą, savo nusikalstama veika siekė naudos bendrovei: V. R. tyčia buvo nukreipta į siekį UAB „T." naudai gauti grynųjų pinigų, kuriais atsiskaitydavo už atliekamus darbus, ir pan. Būtent tuo tikslu buvo naudojama bendrovės naudai apgaule panaikinta turtinė prievolė sumokėti įstatymo nustatyto dydžio mokesčius į valstybės biudžetą. Tam buvo suklastoti tikri dokumentai, pagaminti netikri dokumentai ir panaudoti, apgaulingai tvarkant UAB „T." buhalterinę apskaitą. Iš bendrovės „L." gautą dalį pinigų – nesumokėtą valstybei pridėtinės vertės mokesčio dalį – V. R. panaudojo UAB „T." veiklai. Nėra pagrindo abejoti nuteistojo V. R. parodymais, kurie patvirtinti specialisto išvada, nuteistojo P. J. parodymais, kad bendrovės direktorius savo nusikalstama veika siekė naudos bendrovei – mokant už atliktus darbus to neįforminus įstatymų nustatyta tvarka, darbų savikaina mažėjo, o tai buvo naudinga bendrovei, nes likdavo daugiau lėšų verslui vystyti. Išgrynintų pinigų nepatekimas į bendrovės kasą nereiškia, jog pinigai neatiteko bendrovei ir ši iš to neturėjo naudos.

Byloje skundžiamus sprendimus priėmę teismai, įgyvendindami BPK 20 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias įrodinėjimą, savo išvadas padarė išnagrinėję ne dalį, bet visas bylos aplinkybes. Teismų sprendimuose konstatuota, kad V. R. kaltė įrodyta jo paties, nuteistojo P. J. parodymais, specialisto išvadomis, iš dalies kitų liudytojų paaiškinimais. Šių nuteistųjų parodymus teismai vertino visame byloje surinktų įrodymų kontekste. Kasatoriaus iškeltos abejonės dėl V. R. ir P. J. parodymų įrodomosios vertės paremtos tik prielaidomis, nutylint kitus byloje surinktus įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo juridinio asmens UAB „T.“ atstovo kasacinis skundas atmestinas.

Dėl juridinio asmens UAB „T.“ baudžiamosios atsakomybės

Juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygos yra nustatytos BK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė juridiniam asmeniui kyla tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką, veikdamas individualiai arba juridinio asmens vardu, padarė fizinis asmuo, kuris eina vadovaujančias pareigas ir turi teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus jo vardu, arba gali kontroliuoti jo veiklą, ir fizinis asmuo nusikalstamą veiką padaro juridinio asmens naudai arba interesais. Taigi baudžiamojo proceso įstatyme nustatytos dvi esminės juridinio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn sąlygų grupės: viena susijusi su subjekto, kuriam padarius nusikalstamą veiką baudžiamojon atsakomybėn galima traukti ir juridinį asmenį, specifiniais požymiais, o kita apibūdina pačią veiką, jos padarymo tikslą bei motyvą (ji padaryta individualiai ar juridinio asmens vardu ir siekiant įgyvendinti juridinio asmens interesus ar naudos jam). Kasatorius, skųsdamas teismų sprendimus dėl UAB „T.“ nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, ginčija antrosios baudžiamosios atsakomybės sąlygos buvimą – bendrovės vadovo nusikalstamų veikų padarymą jos naudai ir interesais. Kasatorius teigia, kad UAB „T.“ vadovas V. R., klastodamas buhalterinės apskaitos dokumentus ir juos įtraukdamas į bendrovės buhalterinę apskaitą, siekė pasisavinti įmonės turtą bei jį naudoti savo nuožiūra, o ne sumažinti bendrovės mokėtinus mokesčius. V. R. su bendrininkais pasisavinus iš UAB „L.“ grąžintus bendrovei pinigus ir mokėtiną PVM sumą, UAB „T.“ patyrė ne naudos, o didelės turtinės žalos. Tokie kasatoriaus argumentai nepagrįsti.

Naudos požymis BK 20 straipsnio prasme teismų praktikoje siejamas su materialinės naudos suteikimu, o interesų užtikrinimas – kaip reiškiantis kitų (ne materialinių) juridinio asmens siekių įgyvendinimą (kasacinė nutartis Nr.2K-269/2010). Teismas nustatė, kad dėl V. R. neteisėtos veikos UAB „T.“ gavo tiesioginės materialinės naudos panaikinant turtinę prievolę mokėti PVM valstybei ir panaudojant neteisėtai gautus pinigus bendrovės veikloje. Tokia išvada pagrįsta nuteistųjų V. R. ir P. J. parodymais apie neteisėtos veikos motyvus ir jos rezultatą – gautų piniginių lėšų panaudojimą. Šie asmenys paaiškino, kad, 2006 m. V. R. vadovaujamai bendrovei pritrūkus apyvartinių lėšų, buvo nuspręsta grynų pinigų gauti išrašant netikras sąskaitas-faktūras už realiai nesuteiktas kitos įmonės paslaugas, o šiai sumokėtus pinigus vėliau susigrąžinti. Tokiu būdu veikiant atgavus UAB „L.“ sumokėtus pinigus ir gavus papildomą pinigų sumą už nesumokėtą valstybei PVM, šie pinigai buvo panaudoti UAB „T.“ reikmėms jos veikloje: iš konkurentų perpus pigiau perkamos medžiagos (priešgaisriniai dažai, gruntas metalui padengti, paviršiniai antikoroziniai dažai) bei įrankiai (perforatoriai, dažų maišyklės), kurie buvo naudojami kasdieninėje įmonės veikloje, keliskart pigiau išnuomoti keltuvai, atliekami darbai, kurių nebuvo galima pagrįsti sąskaitomis (grunto lyginimas, žvyro užpylimas), sumokėta bendrovės darbininkams už atliktus darbus (metalinių konstrukcijų dažymą, darbą buldozeriu), neįforminant to dokumentuose, ir pan. Aplinkybė, kad sprendimą neteisėtu būdu išgrynintus pinigus panaudoti minėtomis kryptimis įmonės vadovas priėmė individualiai, nepaneigia fakto, kad lėšos buvo panaudotos įmonės naudai. V. R. teisme patvirtino, kad jis veikė UAB „T.“ interesais, siekdamas jai gerovės, nes 2006 m. jo vadovaujamoje bendrovėje buvo darbų pikas ir atsirado poreikis sumokėti už keltuvą, o tuo metu didelės įmonės nuomojosi daug keltuvų ir joms buvo prastovos. Bendrovei turint finansinių sunkumų, buvo susitarta su darbininkais už daug mažesnį atlyginimą išsinuomoti keltuvus ir kitą techniką bei įvykdyti jau minėti neteisėti veiksmai, turint tikslą skubiai gauti grynų pinigų. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ūkinės finansinės veiklos tyrimo Vilniaus apskrities skyriaus specialisto 2009 m. balandžio 16 d. išvada Nr. 5-1/78 dėl UAB „T.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo, kuria rėmėsi teismai, nustatyta, kad į UAB „T.“ buhalterinę apskaitą įtrauktos suklastotos sąskaitos-faktūros buvo panaudotos paruošiant PVM deklaraciją ir dėl to 10 800 Lt buvo sumažinta UAB „T.“ privaloma mokėti PVM mokesčio suma už 2006 metus. Mokesčių mokėjimo išvengimas arba jų sumažinimas pripažintinas materialine nauda. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad juridinis asmuo, išvengdamas sumokėti apibrėžtą sumą mokesčių į valstybės biudžetą, įgavo pranašumą prieš kitas, sąžiningai mokesčius mokančias įmones, ir taip gavo nematerialinės naudos. Vertinant visus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad UAB „Tefirė“ dėl jos vadovo atliktų neteisėtų veiksmų gavo tiek realios materialinės, tiek nematerialinės naudos, o nuteistasis V. R. veikė bendrovės naudai ir interesais.

Kasatorius teigia, kad teismai nepagrįstai sutapatino V. R. kaltę su UAB „T.“ kalte, kuri turėjo būti nustatinėjama atskirai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. birželio 8 d. nutarime „Dėl kai kurių Baudžiamojo kodekso nuostatų, reglamentuojančių juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę“, pažymėjo, kad juridinio asmens, kaip nusikalstamos veikos subjekto, specifika yra ta, kad jis yra teisinių santykių dalyvis per jo vardu veikiančius fizinius asmenis. Juridinio asmens veikla neatsiejama nuo atitinkamų fizinių asmenų – vadovo, įgalioto atstovo ir pan.,– per kuriuos jis veikia, veiklos ir be jų veiklos apskritai būtų neįmanoma. Tai lemia ir juridinio asmens kaltės specifiką – ji siejama su fizinio asmens, veikiančio juridinio asmens naudai ar jo interesais, kalte. Toks teisinis reguliavimas, pagal kurį juridinio asmens atsakomybė siejama su fizinio asmens padaryta nusikalstama veika, nereiškia, kad juridinio asmens kaltumas (nekaltumas) neturi būti įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, t. y. BK 20 straipsnyje nustatytu teisiniu reguliavimu nėra sudaroma prielaidų juridinio asmens atsakomybei be kaltės. Tai reiškia, kad teismas savo sprendimą pripažinti juridinį asmenį kaltu turi pagrįsti išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teisingu įrodymų įvertinimu, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio nuostatomis. Priešingai nei teigia kasatorius, teismai savo išvadas dėl UAB „T.“ kaltės grindė ne prielaidomis, o išsamia bylos duomenų analize. Teismai pagrįstai vadovavosi nuosekliais nuteistųjų V. R. ir P. J. parodymais, kuriais teismas neturėjo pagrindo netikėti. Tai, kad minėtų asmenų paaiškinimų apie išgrynintų pinigų panaudojimą įmonės naudai nelegaliai įsigijus prekes, neoficialiai sumokėjus už atliktus darbus nepatvirtina apskaitos dokumentai, nėra pagrindas jų nepripažinti įrodymais. Logiška, kad pinigų, kurie buvo išgryninti neteisėtais būdais, panaudojimas nebuvo fiksuojamas jokiuose oficialiuose dokumentuose ir dėl to kratos metu nebuvo galima jų rasti. Tačiau nuteistųjų V. R. ir P. J. parodymus patvirtina kiti bylos duomenys – specialisto išvada ir iš dalies kitų liudytojų parodymai.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad teismų išvada, jog UAB „T.“ vadovas V. R. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė šio juridinio asmens naudai, yra teisinga. Šioje byloje yra visos BK 20 straipsnyje nurodytos sąlygos, kurioms esant fizinio asmens padaryta nusikalstama veika vertintina ir kaip juridinio asmens nusikalstama veika, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti kasatoriaus prašymą panaikinti nuosprendžio ir nutarties dalis dėl juridinio asmens UAB „T.“ nuteisimo ir jį išteisinti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo juridinio asmens UAB „T.“ atstovo advokato Igno Dargužo kasacinį skundą atmesti.