- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-03
- Bylos Nr.
- e2S-876-513/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06809-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vandentvarkos sprendimai“
- Atsakovas
- L. K.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis), Irma Čuchraj
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vandentvarkos sprendimai“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vandentvarkos sprendimai“ ieškinį atsakovei L. K. dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Vandentvarkos sprendimai“ ieškiniu prašo nutraukti tarp ieškovės ir atsakovės 2024 m. kovo 23 d. sudarytą automobilio Mercedes EQC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, grąžinti atsakovei automobilį, o ieškovei – 48 400 Eur, priteisti 1 167,65 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės 48 400 Eur vertės turtą. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė grindė aplinkybe, kad reikalaujama suma yra didelė. Tikėtina, kad atsakovė bandys nuslėpti asmenines lėšas bei turtą ir dės pastangas, kad jos turtas nebūtų panaudotas ieškinio reikalavimui patenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. nutartimi laikinąsias apsaugos priemones atsisakyta taikyti.
4. Teismas nurodė, jog atlikus preliminarų ieškinio ir jo priedų vertinimą, nenustatyta, kad ieškinio reikalavimas būtų akivaizdžiai nepagrįstas. Tai reiškia, kad egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.
5. Dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, teismas nurodė, jog nors reikalavimo suma yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismas pažymėjo, kad grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui yra siejama su atsakovo elgesiu – siekiu sumažinti turimo turto vertę, turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktai nepreziumuoja, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie priešingos šalies jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.).
6. Teismas vertino, kad ieškinyje nėra duomenų apie bent objektyviai tikėtiną atsakovės nesąžiningumą ir siekį išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Be to, atsakovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, kurio vertė viršija reikalavimo sumą. Taip pat ieškovei nuosavybės teise priklauso ginčo transporto priemonė, kurią ieškovė ieškiniu prašo grąžinti atsakovei, todėl negalima teigti, jog ieškovės reikalavimas neužtikrintas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai
7. Ieškovė UAB „Vandentvarkos sprendimai“ (apeliantė) atskiruoju skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovei priklausantį 48 400 Eur vertės turtą, įskaitant kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančius pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant atsakovei priklausančiu turtu disponuoti ar bet kokiu būdu apsunkinti.
8. Nurodo, jog CPK neįtvirtina pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus konkrečios situacijos faktines aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Pažymi, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones iki byla bus išspręsta iš esmės vertinama grėsmė, jog galimas palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas, ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Teismų praktikoje ši aplinkybė preziumuojama tuomet, kai pareikštas didelės sumos turtinis ginčas, kadangi didelė ieškinio kaina gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
9. Teigia, kad nors pirmosios instancijos teismas pabrėžė atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, tačiau neatkreipė dėmesio į tai, kad dalis nekilnojamojo turto yra apsunkintas hipoteka, dalis nekilnojamojo turto atsakovei priklauso su kitais savininkais. Abejonių atsakovės darbu kelia tai, kad valstybinio socialinio draudimo išmokos skaičiuojamos nuo 0 Eur. Šios faktinės aplinkybės patvirtina tai, kad netaikius byloje laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įgyvendinimas gali tapti nebeįmanomas. Įvertinusi didelę ieškinio sumą, aplinkybę, kad atsakovė su ieškove nebendradarbiauja, piktybiškai ilgą laiką teikia nepagrįstus atsakymus, ieškovė mano, jog gali būti bandoma atsakovės turtą paslėpti, dėl to tikėtina, kad galbūt palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas.
Atsiliepimas
10. Atsakovė L. K. atsiliepimu atskirojo skundo prašo netenkinti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad būtinosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui šiuo atveju neegzistuoja ir ieškovė jų neįrodė, šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad kyla reali grėsmė būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
11. Teigia, kad ieškovės argumentai apie atsakovės nesąžiningumą visiškai nepagrįsti. Tai, kad ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje atsakovė nepripažino ieškovės reikalavimų ir / ar kad nemano atlikusi neteisėtus veiksmus bei nelaiko ieškovės reikalavimų pagrįstais, jokiu būdu nereiškia, kad ji yra nesąžininga. Priešingai, jai reiškiamų reikalavimų pagrįstumas yra bylos nagrinėjimo iš esmės objektas. Dėl to pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė egzistuojant atsakovės nesąžiningumo ir / arba ketinimo išvengti teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovė nenurodė jokių objektyvių duomenų ar aplinkybių, liudijančių jos galimą nesąžiningumą, t. y. apie jos ketinimą paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar pinigines lėšas. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo prieš kitą šalį ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nepagrįsti leistinais įrodymais, nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises.
12. Pažymi, kad tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemia objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas. Taigi, ir dėl šios priežasties ieškovės atskirojo skundo argumentai dėl atsakovės nekilnojamojo turto hipotekos kaip pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atmestini. Ji yra pasirengusi vykdyti teismo sprendimą, jeigu jis bus palankus ieškovei, o priešingos ieškovės interpretacijos yra visiškai nepagrįstos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
14. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
15. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.
16. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, kai įrodoma, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.
17. Teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018 ir kt.). Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog duomenų, kad ieškovė reikštų aiškiai nepagrįstą reikalavimą ar savo teises gintų netinkamu būdu, šioje proceso stadijoje byloje nėra.
18. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuota, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovės) turtą, kai esama duomenų apie galbūt nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017), todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-22-516/2019, 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1337-790/2019; 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-217-943/2020; 2022 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-444-467/2022ir kt.).
19. Asmens nesąžiningumo, taikant laikinąsias apsaugos priemones, teisės aktai nepreziumuoja, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiančiam subjektui kyla pareiga jį įrodyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-204-196/2018, 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1337-790/2019 ir kt.). Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė jokių argumentų ar įrodymų, leidžiančių daryti bent tikėtiną išvadą apie atsakovės siekį išvengti ieškovei galbūt palankaus sprendimo vykdymo, nepateikė, nors būtent jai, prašančiai taikyti šį išimtinį ir itin kitos ginčo šalies interesus varžantį procesinį institutą, tenka pareiga pateikti konkrečius duomenis apie atsakovės nesąžiningą elgesį – atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais būtų išvengiamas ar apsunkinamas ieškovei galbūt palankaus sprendimo vykdymas (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma).
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodinėjo atsakovės nesąžiningumo – nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog atsakovė ketina imtis kokių nors nesąžiningų priemonių, siekdami pabloginti savo turtinę padėtį. Priešingai, ieškovė prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones visiškai nepagrįstai nurodė, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimas preziumuojamas, kai ieškinio suma yra didelė, t. y. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia iš esmės tik ieškinio suma. Pagal naujausią ir aktualiausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, didelė ieškinio suma, priešingai ieškovės teiginiams, nepagrindžia poreikio taikyti skolininko turto areštą. Teismų praktikoje yra laikomasi nuoseklios pozicijos, kad ši aplinkybė pati savaime nei palengvina, nei apsunkina ar padaro nebeįmanomą galimybę įvykdyti būsimą teismo sprendimą. Ieškinio sumos dydis – tai tik vienas iš daugelio kriterijų, kuriais remiamasi sprendžiant klausimą dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien tik šis kriterijus negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas nuspręsti dėl tokios grėsmės buvimo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018, 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1122-1120/2019, 2020 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1199-553/2020, 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1082-1120/2021, 2022 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-910/2022; 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-410-646/2024; 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-912/2024 ir kt.). Konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie atliktus ir (ar) atliekamus neteisėtus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma siekiant išvengti sprendimo įvykdymo), privalo pateikti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareiškęs asmuo. Taigi, ieškovė turėtų pateikti bent minimalius įrodymus, patvirtinančius, kad priešinga šalis (atsakovė) bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų turimo turto masei sumažinti, jam nuslėpti, apsunkinti ar pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-368-330/2024). Kaip matyti iš bylos medžiagos, bent tikėtiną atsakovės nesąžiningumą, pasireiškusį turto perleidimo, įkeitimo ar kitokio apsunkinimo veiksmų, nukreiptų siekiant išvengti jai nepalankaus sprendimo įvykdymo, atlikimu, patvirtinančių aplinkybių ieškovė neįrodė. Konstatuotina, kad ieškinio reikalavimų suma pati savaime nesuponuoja grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Juo labiau, kad su atskiruoju skundu pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad atsakovė turi nekilnojamojo turto, kurio vertė viršija ieškovės reiškiamo reikalavimo dydį (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Šiuos viešojo registro duomenis pagrįstai vertino pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas yra apsunkintas hipoteka, kuri įregistruota dar gerokai iki ieškinio pareiškimo, ar priklauso kartu su kitais asmenimis, pati savaime taip pat nereiškia atsakovės nesąžiningumo. Nesant duomenų apie pačios skolininkės atliktus neteisėtus veiksmus, teismas neturi pagrindo spręsti, jog jos elgesys laikinųjų apsaugos priemonių taikymo požiūriu yra nesąžiningas.
21. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1593-464/2017). Finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Jeigu būtų vertinama kitaip, teismai galėtų taikyti tokio pobūdžio ribojimus iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje yra pareikštas reikalavimas dėl didelės sumos priteisimo, o tai akivaizdžiai neatitiktų šio procesinio instituto paskirties bei jo taikymo išimtinumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-748-553/2018; 2019 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019).
22. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie atsakovės veiksmus, liudijančius jų ketinimus turtą paslėpti ar perleisti. Nesant jokių duomenų apie atsakovės atliktus neteisėtus veiksmus, teismas neturi teisinio pagrindo spręsti, jog jos elgesys laikinųjų apsaugos priemonių taikymo požiūriu yra nesąžiningas. Ieškovei dėstant teiginius apie atsakovės nesąžiningumą ginčo teisiniuose santykiuose, pažymėtina, jog ieškovės teiginiai susiję su kilusio ginčo esme, todėl teismas šioje procesinėje stadijoje negali konstatuoti aplinkybių, kurios dar nėra ištirtos ir įvertintos ir atitinkamai negali jomis vadovaujantis spręsti dėl atsakovės nesąžiningumo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir aplinkybę, jog ginčas Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartimi yra perduotas spręsti teisminės mediacijos būdu, taigi, tikėtina, kad šalys gali taikiai išspręsti kilusį ginčą.
23. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kaip ir bet kuris asmens teikiamas procesinis prašymas ar dokumentas, turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 178 straipsnis). Pagrįsti prašymą yra pareiškėjo pareiga. Asmuo, pagrįsdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo nurodyti teismui ne tik prielaidas, bet konkrečias aplinkybes ir įrodymus, patvirtindamas, jog laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmimas sukels CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes. Nagrinėjamu atveju ieškovė tokių aplinkybių nenurodė, įrodymų nepateikė. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo.
24. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
25. Pažymėtina, jog reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galima bet kurioje proceso stadijoje, todėl pasikeitus aplinkybėms ieškovė turi teisę pakartotinai prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
26. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
27. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis netenkinti ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.