Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. B. ieškinį atsakovei J. P., išvadą teikianti institucija Valstybinės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo, motinos neterminuoto valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovo reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.

1.1 Pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-88-237/2016 dalį, kuria šalių sūnaus Ą. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta buvo nustatyta su mama J. P., ir nustatyti Ą. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu – ieškovu T. B.;

1.2. Pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-88-237/2016 dalį, kuria iš ieškovo T. B. priteistas išlaikymas sūnui Ą. P. periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 100 Eur nuo 2015 m. rugpjūčio 14d. iki vaiko pilnametystės, ir priteisti iš atsakovės J. P., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus Ą. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 270,00 eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2023 m. liepos 13 dienos iki sūnaus pilnametystės, šias išmokas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti T. B.;

1.6. Priteisti iš atsakovės ieškovui bylinėjimosi išlaidas pagal byloje pateiktus dokumentus.

II. Atsakovės reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.

III. Išvadą teikiančios institucijos išvados santrauka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

6. Bylos medžiaga nustatyta, kad Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-88-237/2016, nepilnamečio vaiko Ą. P. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina J. P. bei iš ieškovo priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui. Raseinių rajono VTAS ne kartą inicijavo nepilnamečio vaiko paėmimą iš motinos J. P., kadangi buvo nustatyti pažeidimai dėl vaiko nepriežiūros bei alkoholio vartojimo. Dėl motinos dažno alkoholio vartojimo vaikas nelankė mokyklos, praleidinėjo pamokas, netgi vartojo alkoholį. 2023 m. birželio 2 d. nepilnametis vaikas Ą. P. buvo perduotas ieškovui.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo

7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) CK 3.165 str. nuostatas tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai atlikdami šias pareigas turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Tėvai privalo sudaryti sąlygas savo vaikams mokytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas. Pagal CK 3.174 straipsnio 1 – 2, 4 dalis, kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai). Teismas ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

8. Kasacinio teismo pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 25 punktas). Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020, 61 punktas). Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą ir nustatant ją su kitu iš jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi, ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 27 punktas; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-371-701-2021, 25 punktas). Sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-511-378/2016).

9. Vertindamas ieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, teismas reikšmingomis bylai pripažįsta tokias aplinkybes. Visų pirma, byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (toliau - SPIS) duomenimis Ą. P. atžvilgiu: 2021 m. birželio 9 d., 2022 m. balandžio 26 d., 2022 m. rugsėjo 9 d., 2022 m. gruodžio 21 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, dėl to, kad vaiko motinai buvo nustatytas girtumas. 2023 m. gegužės 24 d., 2023 m. gegužės 24 d. 2023 m. gegužės 25 d., 2023 m. birželio 27d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai.

10. Antra, šeimai nuo 2021 m. birželio 14 iki 2023 m. kovo 15 d. ir nuo 2023 m. birželio 7 d. taikomas atvejo vadybos procesas. 2023 m. gegužės 24 d. buvo gautas pranešimas apie galimai girtaujančią J. P., auginančią Ą. P. Moteris nuo 2023 m. gegužės 15 d. nesirodo darbe, vaikas nuo 2023 m. gegužės 17 d. nelanko mokyklos. Nei su vaiku, nei su mama susiekti nepavyksta, namuose nerandami. 2023 m. gegužės 25 d. iš Kauno apskrities VPK gautas pranešimas, kuriame nurodoma, kad į pareigūnus kreipėsi vaiko tėvas prašydamas paskelbti nepilnamečio ir jo motinos paiešką, įtaria, kad motina girtauja. 2023 m. gegužės 25 d. gautas Tarnybos koordinatoriaus pranešimas, kuriame nurodoma, jog namuose rasta neblaivi motina, nėra, kas galėtų pasirūpinti vaiku.

11. Trečia, išvadą teikianti institucija nurodė, kad su nepilnamečiu Ą. P. buvo bendrauta 2023 m. gegužės 30 d. vertinant vaiko situaciją. Nepilnametis pasakojo, kad nuo 2023 m. pradėjo gyventi Kauno mieste. Tėtis išnuomojo namą. Prieš kokias dvi savaites mama pradėjo gerti. Niekam apie tai nepasakojo, nėjo į mokyklą. Jis pamelavo policininkams, kad tėčio nepažįsta, nes buvo pavartojęs alkoholio, gal bijojo tėčio. O dabar vaikas sako, kad nori su tėčiu gyventi. Tėčiui yra tai sakęs. Su vaiku dar kartą buvo bendrauta 2023 m. birželio 28 d. Vaikas pasakojo: „gyvenu su tėčiu, nes mama geria. Kai tik mama prisigeria atvyksta policija ir policijos pareigūnai mane atiduodavo kaimynams. Noriu gyventi su tėčiu, su juo sutariu puikai. Šiuo metu jis dirba, mane prižiūri močiutė. Man gerai pasisvečiuoti ir pas močiutę, čia turiu ką veikti padedu prižiūrėti veislinius šuniukus: japonų činai, čichuachua ir vidurinės Azijos aviganis, jie turi mažų šuniukų. Vakar paskutinį kartą sms parašiau mamai, nes ji man rašo sms ir skaudina mane, rašo, kad nusižudys, aš ją užblokavau ir pasakiau tėčiui, kad rašo negerus, negražius dalykus. Tėtis pyko ant mamos, kad ji skaudina mane ir rašo tokius dalykus. Jeigu mama negertų, gal galėčiau gyventi su ją, tačiau tai ,,Misija neįmanoma'', ji visada gėrė ir gers, neišsiblaivys. Noriu gyventi su tėčiu tėčio namuose. Su tėčiu lankausi pas psichologę, kuri man padeda".

12. Ketvirta, išvadoje taip pat nurodyta, kad siekiant įvertinti nepilnamečio Ą. P. gyvenimo sąlygas, Skyriaus specialistai apsilankė ieškovo T. B. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas su partnere ir sūnumi gyvena partnerei nuosavybės teise priklausančiame name, kurio plotas apie 111 kv. m. Namuose yra 3 kambariai bei bendra svetainės ir virtuvės erdvė. Namuose švaru, tvarkinga. Yra visi reikalingi baldai, namų apyvokos reikmenys. Vaikui skirtas atskiras kambarys. Jame įrengtos vietos poilsiui, pamokų ruošai, daiktams susidėti. Vaikui sudarytos tinkamos sąlygos poreikiams tenkinti.

13. Penkta, išvadą teikianti institucija nurodė, kad su vaiko motina J. P. buvo bendrauta 2023 m. gegužės 31 d. bei 2023 m. birželio 28 d. vaiko situacijos vertinimų metu. Vaiko motina teigė, kad laikinai gyvena pas draugą, nurodė, kad pas jį galės gyventi, kiek reikės. Ji su juo nesprendė, kiek laiko galės gyventi. Vaiko motinos teigimu, kad tikėtina, kad ji vartojo alkoholi nuo 2023 gegužės 19 d. iki kol neatvažiavo policija (2023 m. gegužės 25 d.). Planuoja grįžti į darbus, kai pranyks matoma mėlynė nuo veido. Pas psichologus ir psichiatrus nesilankė nuo to laiko, kai pradėjo dirbti. Kito pokalbio metu 2023 birželio 28 d. teigė, kad „Taip pavartodavau alkoholio, tačiau nesu alkoholikė, negeriu kiekvieną dieną. Aš reguliariai lankausi pas psichologus ir kitus specialistus, kurie gali man padėti. Aš esu dirbantis asmuo. Paskutinį kartą su sūnumi bendravau vakar sms žinutėmis".

14. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad ieškovas įvykdė kasacinio teismo nurodytą pareigą įrodyti, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su motina, taip pat, kad esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą ir nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Tokias išvadas patvirtina byloje esantys įrodymai, kad 2021 m. birželio 9 d., 2022 m. balandžio 26 d., 2022 m. rugsėjo 9 d., 2022 m. gruodžio 21 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, dėl to, kad vaiko motinai buvo nustatytas girtumas, taip pat 2023 m. gegužės 24 d., 2023 m. gegužės 24 d. 2023 m. gegužės 25 d., 2023 m. birželio 27 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Nurodytas aplinkybes patvirtina ir išvadą teikiančios institucijos į bylą pateikti duomenys, t. y. šeimos aplinkos sąlygų nustatymas, vaiko nuomonės išklausymas, bendravimas su vaiko motina J. P., apsilankymas ieškovo T. B. gyvenamojoje vietoje. Todėl teismas konstatuoja, kad byloje yra nustatytos kasacinio teismo nurodytos sąlygos, pagal kurias tinkamam vaiko vystymuisi ir jo geriausiems interesams užtikrinti yra būtinas vaiko gyvenamosios aplinkos keitimas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo prašymas dėl sūnaus Ą. P. gyvenamosios vietos pakeitimo ir jos nustatymo su tėvu T. B., yra tenkinamas, kaip pagrįstas.

Dėl išlaikymo priteisimo

15. Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu.

16. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai). Kasacinis teismas akcentuoja, kad nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, 2021-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-432-421/2021).

17. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo prašymas dėl sūnaus Ą. P. gyvenamosios vietos pakeitimo ir jos nustatymo su tėvu T. B., yra patenkintas, tenkinamas ir išvestinis ieškinio reikalavimas pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-88-237/2016 dalį, kuria iš ieškovo T. B. priteistas išlaikymas sūnui Ą. P. periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 100 Eur (vieną šimtą eurų) nuo 2015 m. rugpjūčio 14d. iki vaiko pilnametystės, ir priteisti iš atsakovės J. P., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus Ą. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 270,00 eur (du šimtus septyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2023 m. liepos 13 dienos iki sūnaus pilnametystės, šias išmokas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti T. B., a. k. (duomenys neskelbtini).

18. Vertindamas prašomo priteisti išlaikymo dydį, teismas remiasi kasacinio teismo praktika, pagal kurią orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimą Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“, 2023 m. patvirtinta 840 Eur minimalioji mėnesinė alga (toliau – ir MMA). Pagal LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informaciją 2023 m. minimalų darbo užmokestį gaunantys darbuotojai, atskaičius mokesčius, gauna 633 Eur. atlyginimą. Teismas taip pat remiasi kasacinio teismo praktika, pagal kurią valstybės skiriama išmoka vaikams mažintina poreikiams skirta bendra nustatyta suma ir tik tuomet paskirstomos kiekvienam iš tėvų tenkančios išlaikymo dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Išmokų vaikams įstatymo 6 str. 1 p. nustatyta, kad kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai, iki šie asmenys baigs bendrojo ugdymo programą, taip pat akademinių atostogų, profesinio mokymo teikėjų suteiktų dėl ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros, laikotarpį), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 23 metai, skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 528 nuo 2023-01-01 nustatytas 49 Eur. bazinės socialinės išmokos dydis. Tai reiškia, kad valstybės išmoka vaikui nuo 2023-01-01 valstybės išmoka vaikui yra 85,75 euro. Todėl darytina išvada, kad iš atsakovės vaikui priteistinos išlaikymo sumos orientacinis dydis būtiniesiems poreikiams patenkinti yra 273,63 Eur. (633 Eur. MMA – 85,75 Eur. išmoka vaikui = 547,25 Eur. / 2). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad ieškinyje prašoma priteisti 270,00 eurų suma iš esmės atitinka kasacinio teismo nurodytą orientacinį dydį būtiniesiems vaiko poreikiams patenkinti, nors ir sutiktina su išvadoje nurodyta aplinkybe, jog išlaikymui prašoma priteisti suma gali būti nepakankama geriausiems vaiko interesams užtikrinti. Vis dėlto teismas atsižvelgia į tai, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios, todėl ateityje galima reikšti pakartotinį ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

19. Vertinant ieškinio reikalavimą priteisti iš J. P. 369,00 eur (tris šimtus šešiasdešimt devynis eurus) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui sūnui Ą. P. nuo 2023 m. birželio 2 d. iki 2023 m. liepos 12 dienos, išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant T. B., teismas pripažįsta, kad byloje esantys duomenys įrodo, jog Ą. P. faktiškai gyvena su ieškovu nuo 2023 m. birželio 02 dienos, ieškovas vienasmeniškai išlaiko vaiką, atsakovė prie vaiko išlaikymo neprisideda. Atsižvelgiant į tai, kad 2023 m. liepos 20 d. nutartimi teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo dienos – nustatė šalių sūnaus laikinąją gyvenamąją vietą su ieškovu ir priteisė iš J. P. nepilnamečio sūnaus Ą. P. išlaikymui po 200,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo prašymo teismui pateikimo dienos (2023 m. liepos 13 d.), išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant T. B., iš atsakovės priteistinas periodinis išlaikymas vaikui nuo 2023 m. liepos 13 d. iki jo pilnametystės ir 369 eurus išlaikymo įsiskolinimas nuo 2023 m. birželio 2 d. iki 2023 m. liepos 12 dienos įskaitytinai (270 eur : 30 dienų * 41 dienos).

20. Vertinant ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovės J. P. ieškovui T. B. 500 eurų sumokėto išlaikymo sūnui Ą. P. už 2023 m. birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesius ir 136,22 eurų atsakovei J. P. išmokėtą išmoką už vaiką Ą. P. už 2023 m. birželio mėnesį, viso – 636,22 eur, teismas pripažįsta, kad byloje esantys duomenys įrodo, jog 2023 m. kovo 29 d. ieškovas sumokėjo atsakovei lėšas vaiko išlaikymui už ateinančius 2023 m. birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesius, viso 500 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas buvo paimtas iš atsakovės į saugią aplinką 2023 m. gegužės 25 d., nuo 2023 m. birželio 2 dienos faktiškai gyvena su ieškovu, o atsakovė permokėto išlaikymo sūnui ieškovui negrąžino, prie vaiko išlaikymo neprisidėjo, iš jos priteistina 500 eurų suma, sumokėta atsakovei, kaip sūnaus Ą. P. išlaikymo lėšų tvarkytojai uzufrukto teise, už 2023 m. birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesius. Taip pat byloje esantys duomenys, t. y. VTAS išvada dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo dienos, įrodo, kad atsakovė 2023 m. birželio mėnesį gavo išmoką už vaiką Ą. P. – 136,22 Eurų, nors 2023 m. birželio mėnesį atsakovė vaiko neaugino, prie jo poreikių tenkinimo neprisidėjo, todėl ieškovui, kaip vaikui skirtų lėšų valdytojui uzufrukto teise, iš atsakovės priteistina 136,22 Eurų atsakovei išmokėta išmoka vaikui.

Dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo

21. Pagal CK 3.180 str. 1 – 3 d., kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

22. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis numato, kad tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, kuris reikalauja sprendžiant šeimos klausimus, susijusius su vaikų teisėmis, pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis.

23. Pagal CK 3.155 str. 2 d. tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Pagal CK 3.159 str. 3 d. tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje nustatyta, jog kiekvienas vaikas turi teisę į tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja teisminę praktiką, kad tėvų valdžios apribojimui pakanka bent vieno fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaiku. Pagal Europos žmogaus teisių teismo praktiką, tėvams negali būti suteikta teisė į priemones, kurios padarytų žalos vaiko sveikatai ir jo raidai (Johansen v. Norway judgement of 7 August 1996, Reports of Judgements and Decisions 1996-III, p. 1008-09).

24. Vadovaudamasis nurodytais teisės aktais, teismų praktika bei atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nepilnamečio vaiko Ą. P. motina savo valdžia naudojasi priešingai vaiko interesams, nes neužtikrina jo tinkamo fizinio, protinio, dvasinio, dorovinio ir socialinio vystymosi. Tokią išvadą teismas daro, nes byloje esantys duomenys įrodo esant motinos (atsakovės) kaltę neįgyvendinant arba įgyvendinant priešingai vaiko interesams motinos valdžią dėl to, kad atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu, nusišalino nuo savo vaiko auklėjimo, išlaikymo, nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaiku, nesudaro sąlygų vaikui grįžti į šeimą. Nurodytas aplinkybes taip pat patvirtina išvadą teikiančios institucijos į bylą pateikti įrodymai apie tai, kad atsakovė gyvena savo interesais, o vaikas auga be motinos globos, savo netinkamu, neatsakingu elgesiu atsakovė neužtikrina ir negali užtikinti vaikui gerų gyvenimo sąlygų, tinkamo auklėjimo ir priežiūros, saugumo, normalaus vystymosi, savo neveikimu bei abejingumu daro žalą vaiko fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei ir socialinei raidai. Teismas taip pat pripažįsta pagrįstomis byloje esančiais įrodymais ieškovo nurodytas aplinkybes, kad atsakovė J. P., būdama priklausoma nuo alkoholio, vengia tinkamai atlikti savo pareigas – girtauja, sūnaus neprižiūri, juo nesirūpina, palieka jį vieną namuose arba tempia su savimi į įvairias girtavimo vietas (landynes), atsakovė atsisako dalyvauti pozityvios tėvystės mokymuose, ne tik nepripažįsta savo priklausomybės nuo alkoholio, nepriima socialinių tarnybų pagalbos, nesiekia gydytis nuo priklausomybės, bet ir pratina (duomenys neskelbtini) vaiką prie alkoholio vartojimo, kas akivaizdžiai daro vaikui žalingą įtaką bei dėl nuolatinio girtavimo neužtikrina savo sūnaus sveikų gyvenimo sąlygų, ugdymo.

25. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės leidžia pripažinti, kad byloje yra nustatyti CK 3.180 str. numatyti pagrindai apriboti motinos (atsakovės) valdžią vaiko atžvilgiu.

26. Pirma, motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką. Tai įrodo byloje esantys duomenys, kad vaikas laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 01 d. iki 2023 m. vasario 17 d. nuolat praleidinėjo pamokas, 2021 m. birželio 09 d. VTAĮT prie SADM Kauno apskrities vaiko teisių skyriaus Raseinių rajone specialistai pildė vaiko situacijos vertinimą Ą. P. ir 2021 m. birželio 14 d. kreipėsi į Raseinių socialinių paslaugų centrą dėl atvejo vadybininko paskyrimo J. P. šeimai, dėl gautos informacijos, kad motina neužtikrina sūnaus sveikatos priežiūros dėl emocinės būsenos gerinimo, bei 2021 m. birželio 09 d. J. P. buvo nustatytas 2,68 prom. girtumas. 2021 m. liepos 02 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu buvo rekomenduota J. P. spręsti problemą dėl žalingo alkoholio vartojimo, kreiptis į specialistus pagalbos, gerinti Ą. emocinę būseną kreipiantis į VŠĮ Raseinių sveikatos ir psichikos centrą, į vaikų psichiatrą ir vykdyti paskirtas gydytojo rekomendacijas, sudaryti sūnui dienotvarkę ir jos laikytis, bei skatinti sūnų bendrauti su biologiniu tėvu.

27. Antra, motina piktnaudžiauja tėvų valdžia, nes pratino (duomenys neskelbtini) sūnų prie alkoholio vartojimo, tai įrodo paties vaiko pripažinimas, kad ragavo motinos jam ne kartą įpilto sidro ir degtinės, be to, jaučiasi atsakingas ir/ar kaltas dėl mamos girtavimo ir jos nesėkmių.

28. Trečia, motina žiauriai elgiasi su vaiku, nes byloje esantis susirašinėjimas sms žinutėmis patvirtina, kad vaikas turi minčių apie savižudybę. Motina rašo vaikui žinutes apie tai, kad gyvenimas be jo jai neva neturi prasmės, kad ji nusižudys, prigers vaistų ir užmigs. Į šias žinutes vaikas atsako, kad jei mama mirs, tai mirs ir jis: „jei tu numirsi supranti kad aš eisiu numirti“, „jei mirsi aš nesuaugsiu ir mirsiu anksti“. Vaikas žinutėse rašo mamai, kad ji turi dėl ko gyventi, o mama vis vien rašo vaikui apie savo neva savižudybę, nors mato, kad vaikas dėl to labai išgyvena ir skiepija jam suicidines mintis. VTAS specialistams Ą. sakė, kad tokios mamos sms žinutės labai jį skaudina, vaikas vertina, kad mama „rašo negerus, negražius dalykus“. Jis dėl to labai išgyvena, sutrinka jo emocinė būsena. Ieškovo į bylą pateiktais duomenimis vaikas nupiešė ant rankos juodą kryžių, bet negalėjo paaiškinti, kodėl, o vaiko sąsiuvinyje ieškovas rado piešinį – žmogus, paleidžiantis kulką į galvą iš pistoleto, o šalia prierašas „AŠ“. Vertindamas nurodytus įrodymus, teismas pripažįsta pagrįstomis ieškovo nurodytas aplinkybes, kad toks atsakovės elgesys vertintinas kaip psichologinis smurtas prieš vaiką.

29. Ketvirta, motina daro žalingą įtaką vaikui savo amoraliu elgesiu. Tai įrodo byloje esantys duomenys, kad 2021 m. birželio 09 d. J. P. buvo nustatytas 2,68 prom. girtumas, 2022 m. gruodžio 21 d. buvo nustatytas 1,53 promilių girtumas, 2022 m. gruodžio 28 d. nustatytas 1,8 promilės girtumas, 2023 m. sausio 06 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu aptarus šeimos situaciją, nuspręsta, kad sūnus Ą. P. lieka gyventi su tėvu T. B., nes pagrindinis socialinės rizikos veiksnys atsakovės šeimoje - tai žalingas alkoholio vartojimas, tačiau atsakovė tai pripažįsta tik iš dalies. Ą. P. atžvilgiu 2023 m. gegužės 24 d., 2023 m. gegužės 24 d., 2023 m. gegužės 25 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. 2023 m. gegužės 25 d. į J. P. namus atvykus VTAS specialistams ir policijos pareigūnams nepavyko nustatyti J.P. girtumo laipsnio, nes dėl savo būklės ji net nepajėgė pūsti į alkotesterį, bet buvo akivaizdžiai girta, pati prisipažino, kad geria jau kelias dienas.

30. Penkta, motina nesirūpina vaiku. Tai įrodo į bylą ieškovo pateikti duomenys, kad atsakovė atsisakė Raseinių socialinių paslaugų centro siūlytos pagalbos, taip neužtikrindama Ą. P. saugios gyvenamosios aplinkos. Atsakovė neužtikrino ir sūnaus sveikatos priežiūros, nors ne viename atvejo vadybos posėdyje tai jai buvo rekomenduota, atsižvelgiant į mokyklos atstovų rekomendacijas. J. P. buvo rekomenduota dalyvauti pozityvios tėvystės mokymuose, bet ji taip pat atsisakė.

31. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad esant visiems CK 3.180 str. numatytiems pagrindams, yra būtina neterminuotai apriboti atsakovės J. P. valdžią jos sūnaus Ą. P. atžvilgiu.

32. Vertindamas ieškinio reikalavimo neterminuotai apriboti atsakovei motinos valdžią į sūnų dalį, kuria ieškovas prašo nepalikti atsakovei teisės matytis su sūnumi, teismas pripažįsta pagrįsta išvadą teikiančios institucijos išvadą, kad maksimalus bendravimas su motina galimai prieštarauja geriausiems vaiko interesams, tačiau uždrausti vaiko motinai J. P. matytis su sūnumi Ą. P. šiuo metu pagrindo nėra. Todėl ieškinio reikalavimas neterminuotai apriboti atsakovei J. P., a. k. (duomenys neskelbtini), motinos valdžią į sūnų Ą. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), nepaliekant teisės matytis su sūnumi Ą. P., yra tenkinamas iš dalies, neterminuotai apribojant atsakovei J. P., a. k. (duomenys neskelbtini), motinos valdžią į sūnų Ą. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33. Ieškinį tenkinus, iš atsakovės ieškovo naudai priteisiamas 132 eur. žyminis mokestis ir 847 eurai bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

34. Ieškinį tenkinus, iš atsakovės valstybės naudai priteisiamas 19,92 eur. procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-88-237/2016 dalį, kuria šalių sūnaus Ą. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta buvo nustatyta su mama J. P., ir nustatyti Ą. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu – ieškovu T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-88-237/2016 dalį, kuria iš ieškovo T. B. priteistas išlaikymas sūnui Ą. P. periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 100 Eur (vieną šimtą eurų) nuo 2015 m. rugpjūčio 14d. iki vaiko pilnametystės, ir priteisti iš atsakovės J. P., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus Ą. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 270,00 eur (du šimtus septyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2023 m. liepos 13 dienos iki sūnaus pilnametystės, šias išmokas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti T. B., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš J. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 369,00 eur. (tris šimtus šešiasdešimt devynis eurus) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui sūnui Ą. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), nuo 2023 m. birželio 2 d. iki 2023 m. liepos 12 dienos, išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant T. B.

Priteisti iš atsakovės J. P. ieškovui T. B. 500 eurų sumokėto išlaikymo sūnui Ą. P. už 2023 m. birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesius ir 136,22 eurų atsakovei J. P. išmokėtą išmoką už vaiką Ą. P. už 2023 m. birželio mėnesį, viso – 636,22 eur. (šešis šimtus trisdešimt šešis eurus 22 centus).

Neterminuotai apriboti atsakovei J. P., a. k. (duomenys neskelbtini), motinos valdžią į sūnų Ą. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės J. P. ieškovo T. B. naudai 132 eur. žyminio mokesčio ir 847 eurus bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovės J. P., valstybės naudai 19,92 eur. procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Ieškiniui įsiteisėjus, panaikinti 2023 m. liepos 20 d. nutartimi šioje byloje Nr. e2-9252-920/2023 taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.