Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

teismo posėdžių sekretorėms Rasai Glovickytei –Liobienei, Eglei Gurskajai, Saulei Gaidelytei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. I. , gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenęs (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nesusituokęs, teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje;

R. Č. , gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, susituokęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 258 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Kaltinime nurodytos aplinkybės

3. Ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis bei laiku, bet ne vėliau kaip 2022 m. birželio 5 d. 4.06 val. R. Č. iš nenustatyto asmens įgijo pramoninės gamybos kieto metalo teleskopinę lazdą, kuri pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą bei Ekspertų komisijos daiktų ir įrenginių modelių ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai priskirti 2020 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 5-IN-1 yra D kategorijos šaltasis nešaunamasis ginklas ir ją neteisėtai nešiojo su savimi, kol 2022 m. birželio 5 d. apie 4.06 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme šią teleskopinę lazdą surado ir paėmė T. A..

II. Teismo nustatytos aplinkybės

4. 2022 m. birželio 5 d. apie 4.00 val. R. Č. viešoje vietoje - daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme kitų žmonių akivaizdoje sukėlė konfliktą bei tyčia sudavė teleskopine lazda, kurią neteisėtai nešiojo su savimi, G. A. į dešinį šoną, po ko paėmęs nuo gyvenamojo namo bendro naudojimo balkono gėlių vazoną pastarąjį tyčia metė į G. A., pataikydamas šiam į ranką, tyčia sudavė nenustatytą kiekį smūgių į T. A. kūną ir veidą, tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą G. A. ir T. A. bei demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

III. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

5. Teisiamojo posėdžio metu R. Č. parodė, kad kaltinimas jam aiškus, kaltę pripažįsta iš dalies, t. y. jis prisipažįsta turėjęs teleskopinę lazdą ir metęs vazoną. Nagrinėjamo įvykio vakarą jis kartu su R. I. vaikščiojo (duomenys neskelbtini) mikrorajone, Vilniuje. Su savimi jis turėjo teleskopinę lazdą, kurią rado nagrinėjamo įvykio vakarą (lazda tilpo į jo kišenę). Po to jis paskambino T. A. dėl skolos (jis su T. A. yra pažįstami, jis šiam paskolino pinigų). Susitikęs su T. A. jis su šiuo kalbėjosi, pastarasis išprovokavo konfliktą (nenorėdamas grąžinti skolos daug ką jam pasakė), po ko pasikvietė savo brolį G. A.. Atėjęs G. A. iš karto trenkė jam kumščiu į jo nosį, po ko pradėjo bėgti, o jis pradėjo pastarąjį vytis. Vydamasis G. A. jis galėjo būti išsitraukęs teleskopinę lazdą, kurią vėliau pametė (jis bandė naudotis teleskopine lazda - suduoti G. A., tačiau niekam nesudavė). G. A. sustojus prie balkono jis paėmė vazoną ir šį metė į G. A. (jis nematė, ar pataikė). Konfliktui pasibaigus jie išsiskirstė. Konfliktuodami jie triukšmavo, žmonės buvo balkonuose. Kur konflikto metu buvo T. A., jis nematė. Konflikto metu jis su G. A. susistumdė, tačiau jis negali nurodyti, kuriuo metu jie susistumdė - ar tik atėjus G. A., ar vėliau jiems būnant prie balkono. Jis matė ant G. A. peties kraują, tačiau jis nežino, iš kur kraujas atsirado – jis mano, kad jis galėjo sužaloti G. A. mesdamas vazoną. Jis nematė, kaip R. I. metė butelį. Dėl savo patirtų sužalojimų jis niekur nesikreipė. Skolos iš T. A. jis neatgavo. Įvykio metu jis buvo neblaivus (vartojo alkoholį prieš susitikimą, išgėrė mažiau nei pusę butelio); jeigu jis būtų buvęs blaivus, jis nebūtų taip pasielgęs.

6. Ikiteisminio tyrimo metu R. Č. parodė, kad 2022 m. birželio 5 d. T. A. buvo jam skolingas 100 eurų. Jis skambino T. A., nes norėjo su šiuo pakalbėti. Jis žinojo, kad T. A. buvo (duomenys neskelbtini) mikrorajone, tačiau tikslaus adreso jis nežinojo. Jie susitarė susitikti prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (jis neatsimena, kuris iš jų pasiūlė susitikimo vietą), muštis jis neplanavo. Į sutartą vietą jis atvyko kartu su R. I., po to atėjo T. A.. Jie kalbėjosi, jokių smurtinių veiksmų neatliko. R. I. nesmurtavo prieš T. A.. Visų įvykio aplinkybių jis tiksliai neprisimena, nes buvo neblaivus. Po to T. A. paskambino savo broliui G. A., kuriam atvykus jis pastarajam pasakė, kad šio brolis skolingas jam pinigų; tuomet G. A. pirmas trenkė ranka jam į veido sritį, po ko prasidėjo muštynės. Prieš tai G. A. ir T. A. pradėjo grasinti, sakė žiną, kur jie gyvena, kas yra jų šeimos nariai. Muštynių metu jis trenkė teleskopine lazda G. A. (kur pataikė, jis neprisimena), po ko G. A. pradėjus bėgti jis iš kažkur pasiėmė gelių vazoną ir pastarąjį metė į G. A. (kur pataikė, jis neatsimena, taip pat jis nežino, ar jis išvis pataikė). Jis mano, kad G. A. fizinio skausmo sukelti jis negalėjo. Taip pat jis mušėsi su T. A. (į kurias kūno vietas bei kiek smūgių sudavė, jis neprisimena). T. A. taip pat sudavė jam smūgius (galbūt smūgiavo daugiau kartų, nei jis). Jie visi mušėsi. Daugiau jokių veiksmų T. A. ir G. A. jis neatliko. Jis nežino, kokius veiksmus T. A. ir G. A. atliko R. I.. Šio įvykio metu jis turėjo teleskopinę lazdą striukės kišenėje. Iš kur jis gavo teleskopinę lazdą, jis neprisimena, lazdą jis turėjo ilgą laiką – apie du mėnesius, visą laiką ši lazda buvo pas jį kišenėje. Jis neketino panaudoti teleskopinę lazdą (bylos tomas 2, lapai 131-134, 140-142,147-148).

7. Teisiamojo posėdžio metu R. I. parodė, kad kaltinamas jam aiškus, kaltę jis pripažįsta iš dalies. 2022 m. birželio 5 d. apie 3.00 val. jis kartu su R. Č. vaikščiojo, buvo neblaivūs (vartojo alkoholį). R. Č. turėjo susitikti su skolininku T. A. (jie neturėjo tikslo muštis). Jie su T. A. susitiko apie 3.00 val. (duomenys neskelbtini), T. A. atėjo vienas. R. Č. kalbėjosi su T. A. dėl skolos, jis į pokalbį nesikišo, nelabai girdėjo, ką sakė T. A., tik girdėjo, kad šis negražiai kalbėjo. R. Č. ir T. A. kalbėjo iki 10 min., jis visą laiką stovėjo šalia (muštynių nebuvo). Jis gyvenime nėra girdėjęs, kad žmogus taip gali kalbėti (jiems buvo grasinama, jie buvo įžeidinėjami bei jiems buvo nurodoma, kad jie nepamirštų turį vaikų), todėl jis paprašė T. A. atsiprašyti. Pastarasis pažadėjo atsiprašyti, tačiau neatsiprašinėjo, provokavo. Jis T. A. sakė, kad šis tik kalba, bet nieko nedaro, tuo metu jo veidas buvo šalia T. A. veido, jis savo galva netyčia palietė T. A. galvą. Jo paliestas T. A. nenugriuvo. Jiems neradus bendros kalbos T. A. išsikvietė savo brolį G. A. (jis nematė, kaip T. A. kvietė brolį). Iki tol jie nesimušė. Praėjus 20 min. nuo jų ir T. A. susitikimo atbėgo G. A., kuris nesuprasdamas situacijos ir juos pamatęs nieko neklausęs sudavė smūgį R. Č. į nosį (jokio pokalbio tarp jų ir G. A. nebuvo). Po to R. Č. pradėjo stumdytis su G. A.. T. A. norėjo prisijungti prie muštynių, tačiau jis šiam to daryti neleido ir pagrasino, kad šis neitų prie jų. T. A. pradėjus bėgti link R. Č. ir G. A. jis pagrasino T. A., su savimi turėtą viskio butelį mesdamas į asfaltą – jis norėjo, kad trečias nesikištų į muštynes, todėl butelį metė norėdamas atbaidyti. T. A. nesudavė R. Č., kadangi nebuvo priėjęs; jam taip pat nesudavė. G. A. ir R. Č. prie daugiabučio namo pirmo aukšto balkono (balkonas buvo žmogaus aukščio) buvo susikabinę, stumdėsi, o ant balkono buvo pakabinti vazonai. G. A. ir R. Č. stumdantis vazonai nebuvo nukritę – jis mano, kad G. A. užsikabino už šių vazonų ir susibraižė, dėl ko atsirado sužalojimai. Jis matė G. A. žaizdą (iš G. A. žando bėgo kraujas, matėsi, kad oda buvo perplėšta), G. A. buvo be marškinėlių, R. Č. nosis buvo kruvina Norėdamas išskirti susikabinusius G. A. ir R. Č. jis metė vieną vazoną šiems į kojas (jis norėjo, kad viskas baigtųsi). Buvo chaosas, išėjo žmonės į balkoną (jis mano, kad žmonės išėjo dėl triukšmo), kurie pasakė iškviesią policiją, ir tuo konfliktas baigėsi. Po konflikto jis nufotografavo R. Č., nes šis norėjo pamatyti, kaip atrodo. Jis jokio peilio neturėjo, niekam nepjovė, kumščiu netrenkė, tik galva palietė T. A.. Jis nežino, ar dėl galvos prilietimo T. A. galėjo skaudėti, bet mano, kad pastarajam neskaudėjo ir fizinio skausmo jis nesukėlė. Jis pripažįsta sutrikdęs viešąją tvarką, dėl jų keturių vyko betvarkė. Jis nori susitaikyti. Jis neatsimena, kokius drabužius jis vilkėjo įvykio metu, tačiau įvykio metu jis turėjo pirštines nuo motociklo. Įvykio metu jie buvo išgėrę pusę litro alkoholio - jis nesijautė apsvaigęs, tačiau jeigu jis būtų buvęs blaivus, būtų atlikęs mažiau veiksmų. Jis su R. Č. atėjo neketindami muštis, tačiau jie buvo išprovokuoti.

8. Ikiteisminio tyrimo metu R. I. parodė, kad 2022 m. birželio 5 d. jis leido laiką kartu su R. Č.. Apie 2.00 val. jam paskambino (ar jis paskambino) T. A.. Su pastaruoju kalbėjo R. Č. - kodėl šie bendravo, jis tiksliai nežino, bet jis girdėjo, kaip šie bendraudami keikėsi (kiek jam žinoma, R. Č. ir T. A. bendravo dėl skolos, kadangi T. A. R. Č. buvo skolingas pinigų). Bekalbėdami R. Č. ir T. A. susitarė susitikti dėl skolos. Kadangi jis su R. Č. kartu leido laiką, jis kartu su šiuo ir ėjo susitikti. T. A. buvo vienas. R. Č. pradėjo kažką aiškintis dėl skolos, jie kalbėjosi (jis nelabai prisimena smulkmenų). T. A. pradėjo vadinti necenzūriniais žodžiais, jie su šiuo pradėjo taip pat kalbėtis, aiškino šiam, kad taip negalima kalbėti su žmonėmis. Stovėdamas arti T. A. jis apimtas emocijų savo galva palietė T. A. galvą - smūgio nebuvo, tiesiog prisilietimas, šiuo veiksmu jis negalėjo T. A. sukelti fizinio skausmo. Po to jie kalbėjosi. Paprašytas atsiprašyti dėl necenzūrinių žodžių T. A. atsiprašė, bet pakvietė savo vyresnį brolį. Jis nematė, ar T. A. brolis atvažiavo automobiliu, ar atėjo. T. A. brolis nekalbėdamas atėjo ir trenkė R. Č. į veidą (kuo trenkė, jis neprisimena), po suduoto smūgio R. Č. nosis buvo kruvina. Tokiu būdu T. A. brolis sukėlė muštynes. R. Č. susikabino su T. A. broliu - kaip šie mušėsi, jis nežino, nes nestebėjo, bet pamatė, kad prie šių nori prisijungti ir T. A., todėl jis trumpais žingsniais pagąsdino, suvaidino, kad bėga paskui T. A. ir pastarasis pabėgo toliau nuo jų. Po to jis paėmė ant žemės buvusį butelį ir pastarąjį metė į asfaltą, kad dar labiau pagąsdintų. Butelis sudužo ant asfalto. Atsisukęs jis pamatė žmones, išėjusius į balkoną ir šaukusius „Ką čia darote?“. Po to jie išsiskirstė. Jis su T. A. broliu nekontaktavo, dėl to jis negalėjo šiam sukelti fizinio skausmo. R. Č. mušantis su T. A. broliu jis metė balkone pakabintą plastikinį vazoną į R. Č. ir T. A. brolio kojas, norėdamas šiuos išskirti. Teleskopinės lazdos jis neturėjo; ar kažkas kitas turėjo lazdą, jis negali pasakyti. Butelio šukėmis G. A. jis nedūrė, jis nežino, kaip šis susižalojo. Jis gailisi įsivėlęs į šį konfliktą ir pažeidęs viešąją tvarką. Jis susitaikė su T. A. ir G. A.. Jo įsitikinimu, T. A. ir G. A. iš dalies klysta dėl konflikto eigos. Konfliktas buvo abipusis, jis gynė R. Č. ir neatsimena, kad būtų sužalojęs G. A. (bylos tomas 2, lapai 90-92, 106-109).

9. Teisiamojo posėdžio metu T. A. parodė, kad R. Č. jis pažįsta nuo vaikystės (jie gyveno viename rajone), o R. I. jis nepažinojo. Nagrinėjamo įvykio vakare jam skambino R. Č., tačiau jis negirdėjo skambučio. Prieš tai jam taip pat skambinėjo R. Č. ir prašė grąžinti skolą, bet jis sakė neturįs pinigų. Nagrinėjamo įvykio vakare į skambutį atsiliepė jo brolis M., kuris šnekėjosi su R. Č.. Jo brolis buvo neblaivus, galėjo kažką prišnekėti ar net įžeisti. Jis su R. Č. telefonu nekalbėjo, sakė savo broliui, kad nereikėjo atsiliepti. Po to pro langą pamatęs lauke stovintį ir alkoholinį gėrimą geriantį R. Č. jis išėjo į lauką. Jis nėjo labai arti R. Č. ir R. I.. R. I. pirmas priėjo ir liepė jam ateiti, patikinęs, kad nieko nebus, viskas bus gerai. Jam priėjus ir pasisveikinus R. I. tyčia savo galva trenkė jam į nosies sritį (įvykio metu jam neskaudėjo, bet kitą dieną skaudėjo; kraujo nebuvo, bet smūgis buvo stiprus). Nenorėdamas muštis jis pradėjo bėgti nuo R. I.. Jis bėgiojo pusvalandį, jį vis kvietė, ėjo paskui jį. Jo draugai jo neapgynė, galbūt nenorėjo į konfliktą kištis (jo kompanijoje buvo 5-6 žmonės, tačiau ne visi buvo lauke). Vėliau atvažiavo jo brolis G. A. – pastarojo jis nekvietė, šį galėjo iškviesti jo draugė arba draugas, paskambinę ir pasakę, kad lauke muštynės (tuo metu jo brolis dirbo). Atvažiavusio G. A. paklaustas, ką jam padarė, jis pasakė, kad jam trenkė; tuomet jo brolis priėjo prie R. Č. ir sudavė pastarajam kumščiu į nosį. Nuo smūgio R. Č. nugriuvo ant žemės, o atsikėlęs pasitraukė nuo balkono ir metė butelį. Jam pradėjus bėgti R. I. pradėjo eiti link jo, rankoje laikydamas butelį, todėl jis pradėjo bėgti per gatvę; jam bėgant į jį buvo mestas butelis (beveik tuščias), bet į jį nepataikė. Jis nugriuvo, atsikėlė ir nubėgo atgal prie G. A. ir R. Č., tuo metu stovėjusių prie balkono. G. A. su R. I. voliojosi ant žolės, mušėsi, buvo susikabinę, jis norėjo padėti broliui. Jam būnant šalia R. Č. norėjo jam trenkti, tačiau jis pasilenkė ir R. Č. nepataikė. Jis su R. Č. grūmėsi, voliojosi ant žolės, t. y. nesimušė, smūgių nesudavė, tik ėmėsi. Jis sudavė smūgius ir jam buvo suduoti smūgiai į kūną. Vyko bendros muštynės, kurių metu jam buvo suduota iki dešimties smūgių, iš kurių vienas smūgis į veido sritį tikrai buvo suduotas. Jam smūgiavo R. I. ir R. Č.. Galėjo būti, kad jam buvo suduotas smūgis teleskopine lazda, tačiau jis įvykio metu buvo neblaivus ir tiksliai neprisimena. Taip pat galėjo būti, kad R. Č. traukdamas teleskopinę lazdą jam pataikė ir lazdą numetė. Po to G. A. mušėsi su R. Č. ir R. I. - galbūt pastarasis norėjo G. A. ir R. Č. nuraminti. Po to kažkas iš R. metė vazoną, nors jis nematė, kaip buvo mestas vazonas. Vazonas į jį nepataikė, vazono šukių jis nematė, tačiau matė butelio šukes. Jis nematė, ar kas nors būtų priėjęs prie butelio šukių (butelį jis matė iki butelio metimo). Muštynės truko iki 10 min. Jis matė G. A. sužalojimus, suplėšytus marškinėlius, tačiau kaip buvo sužalotas pastarasis, jis nematė (konflikto pabaigoje G. A. buvo įdurta). G. A. jam nesakė užkliuvęs už vazono - sakė, kad jam įdūrė. Taip pat jis matė daug žmonių, išėjusių į lauką, į balkonus dėl triukšmo, kurie klausė, kas vyksta. Po to R. I. ir R. Č. išėjo, atvažiavo policijos pareigūnai, medikai. Policijos pareigūnus galėjo iškviesti kaimynai dėl triukšmo, vazonų. Jis žino, kad nakties metu viešoje vietoje negalima triukšmauti, vartoti alkoholio. Konflikto metu R. I. buvo su specialiomis pirštinėmis su guzais. Konflikto metu jis nematė, kad skraidytų vazonai, taip pat jam nebuvo suduota teleskopine lazda. Prieš konfliktą jis žinojo, kad R. Č. turi teleskopinę lazdą, matė šią R. Č. kišenėje, taip pat jam laukiant G. A. R. Č. demonstravo lazdą. Jis manė, kad jam gali trenkti lazda. Jis G. A. pasakė, kad R. Č. turi teleskopinę lazdą. Jis matė, kaip R. Č. mojavo teleskopine lazda ir gulinčiam G. A. trenkė per nugarą, po ko G. A. atsistojęs atėmė iš R. Č. lazdą. G. A. teleskopine lazda nesinaudojo. Konfliktą matė jų draugas G. Š., kuris įvykio vietoje nuomojosi butą ir viskas įvyko prie šio buto balkono. G. Š. po 5 minučių nuo jo išėjimo bandydamas padėti ramiai išsiaiškinti buvo išėjęs į lauką ir siūlė grąžinti 50 eurų už jį bei duoti gero viskio butelį, tačiau R. I. ir R. Č. pasakė, kad taip viskas neišsispręs ir skoloje bus daugiau. Jo draugė viso konflikto galėjo nepamatyti, kadangi konflikto pabaigoje buvo išėjusi į lauką. Po konflikto su juo buvo bandoma susitikti ir susitaikyti, tačiau jis nesusitikinėjo. Jis R. Č. ir R. I. pretenzijų neturi, sutiktų susitaikyti.

10. Ikiteisminio tyrimo metu T. A. parodė, kad 2022 m. birželio 5 d. apie 4.00 val. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), jis išėjo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmos laiptinės jis pastebėjo du nepažįstamus vaikinus - vienas iš vaikinų buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie 185-190 cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo, tamsių vidutinio ilgumo plaukų, buvo apsirengęs tamsius drabužius (galbūt dėvėjo sportines kelnes ar sportinį kostiumą), ant rankų buvo užsidėjęs motociklo pirštines, ant kurių buvo krumplių apsaugos; kitas vaikinas buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie 190 cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo, šviesių trumpai kirptų plaukų (galbūt blondinas), buvo apsirengęs tamsius drabužius (galbūt vilkėjo sportinę aprangą). Minėti vaikinai jį pakvietė, pasiūlė išgerti. Vaikinas, buvęs su pirštinėmis, rankose laikė du butelius viskio „Bushmills“. Jis priėjo prie šių vaikinų, tačiau vartoti alkoholį atsisakė, nes buvo išgėręs. Jis su vaikinais apie kažką kalbėjo (apie ką, jis neprisimena). Pokalbio metu vaikinas, buvęs su pirštinėmis, stovėdamas arti jo be jokios priežasties sudavė savo galva vieną smūgį jam į nosį, dėl ko jis pajuto fizinį skausmą. Jis iš karto pradėjo trauktis nuo minėto vaikino, klausdamas, dėl ko jį sumušė, visais būdais bandė vengti muštynių, nes laukė savo brolio G. A.. Vaikinas nieko neatsakė, bandė kažką sakyti, kad viskas gerai, raminamės. Kadangi jis matė, kad abu vaikinai yra agresyviai nusiteikę prieš jį, o kito vaikino, kuris jo nemušė, rankose buvo teleskopinė lazda, jis nuo šių pasitraukė. Pasitraukus nuo vaikinų prie jo priėjo jo brolis G. A., kuris armėnų kalba jo paklausė, kuris iš vaikinų turi teleskopinę lazdą (jis suprato, kad jo broliui kažkas paskambino ir pasakė matęs, kaip jam vienas iš vaikinų sudavė smūgį į nosį). Jis G. A. nurodė vaikinus ir G. A. nuėjo pas minėtus vaikinus aiškintis, o jis liko prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmosios laiptinės, nes nenorėjo veltis į konfliktus. G. A. kalbant su minėtais vaikinais tarp pastarųjų ir jo brolio kilo muštynės. G. A. pirmas sudavė smūgį vaikinui, rankose laikančiam teleskopinę lazdą, po ko minėti vaikinai užpuolė G. A.. Vaikinas, kuris sumušė jį, sudaužė vieną iš rankose laikomų butelių ir puolė link G. A.. Grumtynių metu jis pats puolė link šių ir bandė apginti savo brolį G. A.. Vaikinai vaikė jį po daugiabučio gyvenamojo namo kiemą, pradėjo mušti jo brolį; kiek jis matė, vienas iš vaikinų (kuris, jis tiksliai nematė) paėmė nuo vieno iš balkonų vazoninę gėlę ir metė šią į jo brolį. Grumtynių metu iš balkono, nuo kurio buvo paimta vazoninė gėlė, pradėjo šaukti nepažįstama moteris ir vyras. Iš daugiabučio gyvenamojo namo balkonų pasirodžius kitiems žmonėms vaikinai, užpuolę jį ir jo brolį, pradėjo šalintis link (duomenys neskelbtini) gatvės. Po grumtynių jis matė, kad jo brolis sužalotas, šiam kraujavo iš krūtinės srities. Kokiu būdu jo brolis buvo sužalotas, jis nematė, tačiau mano, kad sudaužytu buteliu. Policijos pareigūnus ir medikus iškvietė namo gyventojai. Grumtynių metu jam buvo sužalotos kojos, liko nubrozdinti abiejų kojų keliai, tačiau dėl patirtų sužalojimų rašyti pareiškimą jis nenori. Atvykę medikai apžiūrėjo G. A. ir išvežė šį į ligoninę (bylos tomas 1, lapai 39-40).

11. Ikiteisminio tyrimo metu T. A. papildomai parodė, kad 2022 m. birželio 5 d. jis buvo pas savo draugą G. Š. pastarojo nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur gėrė alkoholinius gėrimus. Vakare (tikslaus laiko jis negali nurodyti) jam į mobilųjį telefoną pradėjo skambinti R. (pastarąjį jis pažįsta, nes iki (duomenys neskelbtini) metų jie gyveno tame pačiame (duomenys neskelbtini) mikrorajone; šiuo metu jis su R. jokių ryšių nepalaiko), kadangi jis R. buvo skolingas 100 eurų. R. jam sakė, kad jis išeitų į lauką pasikalbėti (iš kur R. sužinojo tikslią jo buvimo vietą, jis nežino). Išėjęs į lauką jis pamatė du asmenis, kurių vardai yra tokie patys – R.. Jaunesnysis R. jam skambino, o vyresniojo R. jis nepažinojo. R. jam sakė, kad jis prieitų, kad nieko nebus, jie tik ramiai pasikalbės. Jam priėjus prie R. vyresnysis R. ištiesė jam ranką ir patempė už jo rankos link savęs, po to iš karto trenkė savo galva jam į nosį. Jis atsitraukė nuo R., bėgdavo toliau nuo šių. Jam išėjus į lauką pasikalbėti su R. kažkas iš jo draugų paskambino jo broliui G. A., kuriam neužilgo atvažiavus prasidėjo konfliktas. G. A. trenkė vieną smūgį ranka jaunesniajam R. į galvos sritį, dėl ko R. nugriuvo ant žemės. Po to vyresnysis R. pradėjo konfliktuoti su G. A.. Įvykio metu jis buvo stipriai neblaivus, dėl ko ne viską prisimena. Įvykio metu jis nukentėjo, kai jie visi mušėsi, jam buvo sukeltas fizinis skausmas (buvo suduoti smūgiai į veidą, kūną, nugarą, pilvą, rankas, nors jis nelabai prisimena, į kurias tiksliai kūno vietas jam buvo suduoti smūgiai, nes viskas vyko greitai; jis negali nurodyti, kuris R. jam sukėlė fizinį skausmą, nes mušėsi jie visi, todėl abu R. jam sukėlė fizinį skausmą). G. A. nukentėjo labiau, nes pastarajam stiklo šukėmis buvo perpjauta krūtinė, taip pat buvo suduotas smūgis teleskopine lazda (į kurią kūno vietą, jis nežino), buvo sumuštas. Jis nematė, kuris iš R. turėjo teleskopinę lazdą, G. A. buvo atėmęs teleskopinę lazdą iš R., kuris pastarąją turėjo. G. A. į dešinę krūtinės pusę stiklo šukėmis įdūrė vyresnysis R.. Jis žino, kad tai padarė vyresnysis R., nes tuo metu jis mušėsi su jaunesniuoju R. ir daugiau niekas kitas negalėjo sužaloti jo brolio. Konflikto metu buvo mestas gėlių vazonas, padėtas prie gyvenamojo namo balkono, šalia kurio jie konfliktavo (jis mano, kad vazoną metė vyresnysis R.), tačiau vazonas į jį nepataikė. Ar G. A. buvo pataikyta iš vazono, jis nežino. Be to, muštynių metu jam bėgant nuo vyresniojo R. pastarasis į jį metė stiklinį butelį, tačiau nepataikė (butelis sudužo ant kelio dangos). Jis nematė, ar abu R. turėjo du stiklinius butelius, ar vieną. Gali būti, kad vyresniajam R. metus butelį ir šiam sudužus, vėliau tomis pačiomis šukėmis G. A. buvo perpjauta krūtinė. Jis daugiausiai konfliktavo su jaunesniuoju R., su šiuo mušėsi (jis negali nurodyti, kokius veiksmus pastarasis prieš jį atliko, nes neprisimena; jis prisimena, kad jie abu grūmėsi ant žemės), jaunesnysis R. neturėjo rankose butelio, nieko nemėtė, gali būti, kad pas šį buvo teleskopinė lazda (jis tiksliai neįsitikinęs). Vyresnysis R. daugiau konfliktavo G. A.. Dėl įvykio jis jaučiasi nukentėjęs, nes buvo sumuštas nepažįstamų asmenų ir buvo sužalotas jo brolis. Šis įvykis sukėlė jam stiprių išgyvenimų, sukėlė neigiamų emocijų, nes jis labai pergyveno dėl brolio, kad šiam būtų viskas gerai. Abu R. viešoje vietoje įžūliu elgesiu prie jo prisikabino ir piktybiškai demonstravo nepagarbą jam bei aplinkiniams asmenims, kurie dėl triukšmo buvo išėję į namo balkoną jų raminti, todėl jis mano, jog tie asmenys sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką sukeldami muštynes viešoje vietoje. Po įvykio iš aplinkinių jis negirdėjo, jog kažką iš pašalinių tai būtų neigiamai paveikę ar būtų kalbėję apie tą incidentą. Jaunesnysis R. jam neskambina, nerašo, ryšių neieško. Su juo nei vienas R. nebandė susisiekti; kiek jis žino, vienas iš R. bendravo su jo tėvu A. A. - jam tėvas užsiminė, kad kažkuris iš įtariamųjų susisiekė ir nori susitaikyti, jis pasakė, kad galima taikytis, po ko jo tėvo namuose buvo palikta susitaikymo sutartis, kurios jis neskaitė, tik pasirašė (iš kur jo tėvas gavo sutartį, jis nežino). Jam įtariamieji nesiūlė pinigų, jis nežino, ar G. A. siūlė pinigus. Jis sutiktų susitaikyti, jeigu taikytis sutiktu G. A., nes šiam buvo padaryta didesnė žala, o jam buvo tik sukeltas fizinis skausmas. Civilinio ieškinio jis nereikš. Iš įvykio vietos jis į namus buvo parsinešęs teleskopinę lazdą, kurią buvo atėmęs jo brolis (bylos tomas 1, lapai 58-60, 62-64, 74-76).

12. Siekiant pašalinti prieštaravimus, esančius T. A. ir R. Č. parodymuose, tarp jų buvo atlikta akistata.

12.1 T. A. paaiškino, kad 2022 m. birželio 5 d. jam paskambino R. Č. ir paprašė išeiti į lauką pasikalbėti. Jam išėjus į lauką R. Č. buvo su kitu asmeniu (pastarojo jis nepažįsta, bet yra matęs; kiek jis žino, šio vardas yra R.). Jam tik išėjus į lauką R. savo galva trenkė jam į nosį. Tuomet jis pradėjo bėgti, laukė, kol atvažiuos jo brolis G. A.. Atvažiavęs G. A. iš pradžių su minėtais R. pradėjo kažką kalbėti, o po to trenkė R. Č. kumščiu į veidą. Kitas R. pradėjo muštis su G. A.. Jis nelabai tiksliai viską prisimena, nes įvykio metu buvo neblaivus; visų muštynių jis tiksliai neprisimena. Jis prisimena, kad kitas R. į jį metė butelį, bet nepataikė. R. Č. turėjo teleskopinę lazdą, o kitas R. buvo užsidėjęs pirštines, panašias į motociklininko. Jis neprisimena, kuris iš R. metė vazoną į G. A.. Jis nematė, kuris iš R. dūrė G. A. į krūtinę ir šį sužalojo. Konflikto pabaigoje kaimynai išėjo į lauką, iškvietė policiją ir R. pasišalino.

12.2 R. Č. paaiškino, kas jis girdėjo T. A. parodymus, iš dalies su šiais sutinka. Jis nematė, jog R. I. savo galva būtų trenkęs T. A. į nosį. Jie atvažiavo pakalbėti dėl skolos, o ne muštis. Pirmas muštynes pradėjo G. A., taip pat šie grasino jų šeimoms. Jis nematė, kad R. I. būtų metęs butelį į T. A.. Jis nematė, kaip kažkas dūrė G. A. į krūtinę. T. A. išėjo pakalbėti, buvo neadekvatus. Jis neatsimena, ką T. A. sakė, tačiau atsimena, kad jokių veiksmų nebuvo nei iš T. A. pusės, nei iš jų pusės. Po to atvažiavo G. A., kuris trenkė jam į veidą, po to jis nebeprisimena, kaip tiksliai viskas vyko. Jis prisimena, kad jis metė vazoną į G. A., tačiau neatsimena, ar pataikė. Taip pat jis G. A. sudavė turėta teleskopine lazda bei mušėsi su T. A.. Jis nematė, kokius veiksmus ir daiktus įvykio metu turėjo R. I..

12.3 T. A. parodė, kad R. Č. parodymus girdėjo, su jais nesutinka. Jis sutinka tik su tuo, jog R. Č. metė vazoną. R. Č. turėjo su savimi juodą metalinę teleskopinę lazdą. Į įvykio vietą jo brolį pakvietė jo draugė K., tuo metu buvusi pas draugą G. namuose, o G. A. dirbo ir važiavo į (duomenys neskelbtini), kur viskas vyko. Dėl susitikimo vietos jis su R. Č. nesitarė, jie daug ką žinojo. Jis į lauką išėjo, nes jį kvietė, kadangi jis buvo skolingas 100 eurų. Jis sutiko atiduoti pinigus, tik tuo metu pinigų neturėjo, o R. sakė, kad jis turės trigubai atidavinėti. Nuo jo išėjimo į lauką iki jo brolio atvažiavimo praėjo pusvalandis (iki tol jam buvo suduotas tik vienas smūgis). Jis bėgiojo nuo R., nes šie buvo agresyvūs. Atvažiavęs jo brolis pirmas sudavė smūgį R. Č. (prieš tai jo paklausė, kas buvo, jis pasakė, kad jam trenkė į veidą, tuo metu R. priėjo prie jo brolio), nuo smūgio R. Č. atsirėmė į balkoną. Jo brolis sudavė smūgį, nes jį gynė. Muštynių metu jis buvo spyręs R. Č. į nugarą, nes šis su kitu R. puolė jo brolį. Po muštynių R. pabėgo, nes kaimynai iškvietė policijos pareigūnus (bylos tomas 2, lapai 59-65).

13. Teisiamojo posėdžio metu G. A. parodė, kad nagrinėjamo įvykio naktį iš šeštadienio į sekmadienį apie 3.00 val. jam paskambino jo pažįstamas G. Š. ir pranešęs, kad muša T. A., prašė atvažiuoti. Paklaustas, ką daro T. A., kokia situacija, G. Š. pasakė, kad R. I. ir R. Č. atėjo aiškintis su peiliais. Jį apie valandą laiko įkalbinėjo atvažiuoti, t. y. kas 10-15 min. skambino ir kvietė atvažiuoti, sakė jam, kad čia klausimas ne dėl pinigų; pokalbio metu jis suprato, kad jį kviečia muštis, tačiau iš pokalbio jis nelabai suprato, ką R. tiksliai norėjo padaryti T. A.. Po kažkiek laiko T. A. vos ne verkiančiu balsu prašė jo atvažiuoti. Be to, G. Š. jam sakė, kad T. A. veidas buvo sudaužytas. Jis atvažiavo apie 4.00 val., automobilį paliko stovėti prie parduotuvės „Maxima“ (jis nenorėjo, kad konflikto metu būtų apgadintas jo automobilis, nes jis girdėjo įvairias kalbas apie R., kad šie aplink namus laksto, gadina turtą). Jis pagalbos niekur nesikreipė, nors žinojo apie R. agresiją. Iki įvykio vietos jis nuėjo pėsčias. Atėjęs jis pamatė stovinčius R. I., R. Č. ir ant suoliuko sėdintį T. A.. Visi buvo neblaivūs, R. I. rankose laikė didelį tuščią stiklinį viskio butelį. Taip pat jis matė daugiabučio namo balkone stovinčius žmones, o šalia jo brolio ir R. stovėjo G. Š.. Jam pasisveikinus su R. T. A. pakėlęs galvą pasakė „Su juo sveikinatės, o man į galvą mušat“. Tuomet jis paklausė R. Č., ko šis nori, ir trenkė šiam kumščiu į veido sritį (jis sudavė, nes pamačius R. I. aprangą - odines pirštines ir tuščią butelį rankose jam kilo abejonės, kad R. nori šnekėtis). R. Č. nukrito, iš karto atsistojo ir išsitraukė juodą teleskopinę lazdą (tuo metu R. I. bandė jam kažką padaryti). Tada jis atsitraukė, tačiau R. Č. trenkė jam teleskopine lazda (vieną smūgį tikrai sudavė, tačiau galėjo suduoti ir du smūgius), pataikė jam į ranką, tačiau jis apsigynė ir paėmęs už lazdos galo patraukė šią į savo pusę ir tokiu būdu atėmė iš R. Č. teleskopinę lazdą. Tuo metu T. A. užšoko ant R. I.. Jis teleskopine lazda trenkė atgal R. Č., pataikė šiam į smakro sritį, dėl ko šis vėl nugriuvo, o vėliau atsistojo. Po to jis pradėjo muštis su R. I., o T. A. pradėjo muštis su R. Č.. Kiek vėliau R. I. sudaužė turėtą stiklinį viskio butelį (jis nematė, kaip butelis sudužo, nes tuo metu žiūrėjo, kaip R. Č. ir T. A. vienas su kitu stumdosi). Jam atsistojus priešais R. I. pastarasis pradėjo bėgti į jį, laikydamas stiklinio butelio šukes, o jis pradėjo bėgti į R. I. su teleskopine lazda. Jie vienas kitam trenkė - jis užsimojo teleskopine lazda, R. I. dešinėje rankoje laikydamas šukę užsimojo ir trenkė šia jam į krūtinę (tuo metu jis užsimerkė ir galvojo „Kas bus, tas“). Jis mano, kad R. I. stiklo šukėmis jam sudavė tyčia, o ne gindamasis (savigynos nebuvo, nes R. jau buvo atėję pasiruošę su lazdomis, o jis nieko neturėjo). Jis tiksliai nežino, ar užsimojęs teleskopine lazda jis pataikė R. I.. Iš pradžių jis nepajuto smūgio į krūtinę, o vėliau traukdamasis nuo R. I., bandžiusio jam trenkti kumščiu (R. I. galėjo kumščiu jam pataikyti į galvos sritį, tačiau jis tiksliai to neatsimena), jis teleskopine lazda atmušinėjo R. I. rankas (trenkė lazda vieną ar du kartus) ir pagalvojo, kodėl jam taip skauda, po to jis pajautė šiltą kraują. Pasukęs galvą jis pamatė, kad jo šonas visas kruvinas, net nesuprato, kad yra skylė. Jis pasitraukė nuo R. I. ir nuėjo iki balkono, esančio jo kairėje pusėje. Pamatęs, kad jis kraujuoja, R. I. apsiramino. Tuo metu T. A. nutolęs nuo 7-8 metrus gulėjo ant žemės, o R. Č. gulėjo ant žemės kartu su T. A.. Visą laiką, kol konfliktavo su R. I., jis bandė prieiti prie T. A., tačiau R. I. savo kūnu neleido jam to padaryti, neleido patraukti R. Č. nuo T. A. (R. Č. yra sunkus, todėl T. A. negalėjo šio pakelti). Jis nematė, ar gulėdami R. Č. ir T. A. mušėsi. Vėliau krito vazonai, iš namo pirmo aukšto išėjusi kaimynė pasakė iškviesianti policiją. Pamatęs, kad jis kraujuoja, T. A. rėkdamas atsikėlė. R. I. laikėsi atstumo, neprieidavo. Jis nebeturėjo jėgų muštis. T. A. atsikėlus į lauką buvo išėjusios kaimynės ir kaimynės vyras (jis tiksliai neprisimena). Vazonai nukrito, o vieną vazoną, buvusį netoli įvykio vietos, R. Č. metė į jį ir pataikė į jo pakeltą dešinę ranką, dėl ko vazonas skilo ir ant jo išbyrėjo vazone buvusios žemės. Jis buvo visas žemėtas, nuo to ir kraujas sustojo bėgti. Abu R. pasišalino, kai žmonės pradėjo kviesti policiją (jis mano, kad policiją iškvietė kaimynė, gyvenanti pirmame aukšte). G. Š. viską matė, bet nuėjo į namus, po to dar stovėjo penktame aukšte, o jis šiam šaukė „Tau patiko, kas nutiko?“. Vyras, vardu D., gyvenantis pirmajame aukšte, padavė jam rankšluostį. Konflikto metu jis nebuvo nugriuvęs ant žemės. Konfliktas nuo pirmo suduoto smūgių truko apie 10-15 min. Nei jis, nei T. A. policijos pareigūnų nekvietė. R. sukėlė grėsmę jo broliui ir jam - buvo reali grėsmė, nes telefonu jam sakė, kad R. turi peilius, tačiau atėjęs jis peilių nematė; taip pat jam sakė, kad į T. A. metė butelį, bet jis nematė. T. A. draugų, buvusių pas G. Š., jis klausė, kodėl šie nepadėjo jo broliui; pastarieji atsakė, kad laukė jo. Susitaikymo dokumentą jam atvežė tėvas, perskaitęs dokumentą jis šį pasirašė; po to atidžiau perskaitęs dokumentą jis suprato, kad viskas surašyta neteisingai - susitaikymo susitarime buvo parašyta, kad R. Č. pripažįsta kaltę pilnai, o R. I. pripažįsta faktines aplinkybes; taip pat buvo nurodyta, kad jeigu jis pasirašo, tuomet turi pakeisti parodymus, kad ne R. I. jam sudavė. Jeigu R. I. pripažintų kaltę, jis galbūt susitaikytų. Jis nesutiko susitaikyti, apie tai pasakė savo tėvui ir liepė suplėšyti dokumentą.

14. Ikiteisminio tyrimo metu G. A. parodė, kad jis turi brolį T. A., kuriam yra (duomenys neskelbtini) metai. 2022 m. birželio 5 d. apie 3.30 val. jam paskambino brolis ir pasakė, kad šį ką tik sumušė jam nepažįstami asmenys (pasakė adresą). Norėdamas broliui padėti jis atėjo į vietą, kurioje buvo jo brolis, ir pastebėjo du nepažįstamus asmenis, stovėjusius šalia namo balkono, o jo brolis sėdėjo ant suoliuko (sužalojimų ant brolio jis nepastebėjo). Pas vieną iš vyriškių, kuris buvo užsidėjęs motociklininko pirštines, rankose buvo stiklinis butelis alkoholinio gėrimo bei plastmasinis kolos butelis. Pradėjęs aiškintis įvykio aplinkybes, dėl ko buvo sumuštas jo brolis, jis ranka sudavė vienam iš asmenų, stovėjusių šalia namo (asmuo ant galvos buvo užsidėjęs kepurę). Po smūgio minėtas asmuo nugriuvo ant žemės, o kitą asmenį rankomis pastūmė T. A.. Vėliau minėtas asmuo atsistojo ir išsitraukęs teleskopinę lazdą pradėjo ja mojuoti, norėdamas jį lazda sužaloti. Mojuodamas lazda minėtas asmuo sudavė jam vieną smūgį į dešinį šoną, po ko jis iš minėto asmens lazdą atėmė ir sudavė lazda asmeniui į ranką ar petį (jis tiksliai negali nurodyti), po ko asmuo nugriuvo ant žemės. Tuomet jis priėjo prie asmens, su kuriuo santykius aiškinosi T. A., ir stengėsi teleskopine lazda suduoti smūgį. Po to T. A. pradėjo muštis su asmeniu, su kuriuo jis prieš tai mušėsi, o jis mušėsi su asmeniu, su kuriuo T. A. prieš tai mušėsi. Jis matė, kad jo broliui sunkiai sekasi gintis, todėl jis pradėjo atmušinėti asmenį nuo brolio. Gindamasis nuo smūgių jis norėjo asmeniui trenkti lazda, tačiau netrenkė, nes pastebėjo, kad jam iš krūtinės bėga kraujas. Tuo metu jam neskaudėjo (jis mano, kad dėl adrenalino). Jis nesuprato ir negali pasakyti, kada asmuo, su kuriuo jis aiškinosi santykius, stiklinio butelio šukėmis įdūrė jam į krūtinę. Jis tiksliai prisimena, kad jam įdūrė asmuo, kuris buvo užsidėjęs ant rankų pirštines, kadangi kitas asmuo buvo užgulęs jo brolį. Jam buvo įdurta tuo momentu, kai jis trenkė teleskopine lazda. Kad butelis buvo nuskeltas, jis nematė. Po to jis pamatė, kaip jo brolis nustūmė asmenį ir atsistojo. Jam bėgant link brolio asmuo, kuris jam įdūrė butelio šukėmis, jį vijosi iš paskos, norėdamas sužaloti. Asmuo, kurį T. A. nusistūmė nuo savęs, nuo namo balkono pasiėmė gėlių vazoną ir priėjo prie asmens, su kuriuo jis aiškinosi santykius, po ko be jokios aiškios priežasties metė į jį gėlių vazoną, kuris pataikė jam į ranką, o vazone buvusios žemės užkrito jam ant krūtinės. Vėliau iš namo išėjo nepažįstama moteris, kuri pasakė kviečianti policiją. Tuomet asmenys, su kuriais jie konfliktavo, pasišalino link (duomenys neskelbtini) pusės. Asmenims pasišalinus jis pamatė, kad jam stipriai kraujuoja iš krūtinės. Vėliau į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai ir medikai, kurie jį pristatė į ligoninę ir operavo (siuvo žaizdą, raumenį). Asmuo, kuris jam įdūrė stiklo butelio šukėmis, buvo apie 1,80 cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, trumpai kirptų plaukų, vilkėjo tamsią striukę, avėjo sportinius batelius, ant rankų buvo užsimovęs motociklininko pirštines su krumplio apsaugomis. Kitas asmuo buvo apie 1,85-1,90 cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo, su kepure, vilkėjo tamsius drabužius. Minėtus asmenis jis matė pirmą kartą. Po šio įvykio R. I. ir R. Č. kontaktavo su jo tėvu A. A.. Tėvas pranešė, jog R. I. ir R. Č. siūlo susitaikyti, kadangi jie gyvena tame pačiame rajone, dažnai matysis, todėl nori gyventi taikiai ir visą situaciją pamiršti. R. I. ir R. Č. per tėvą siūlė jam 2 000 eurų, kad jis pasirašytų susitaikymo protokolą; jam pasakius, jog per mažai, po kelių dienų jie susitiko ir R. I. bei R. Č. pasiūlė 3 000 eurų su sąlyga, kad šie sumokės 1 000 eurų, kai jis pasirašys susitaikymo protokolą, o likusius 2 000 eurų sumokės dalimis po teismo sprendimo. Jis su šiais sutiko susitaikyti, kadangi jam pačiam būtų ramiau. Jam tėvas atvežė susitaikymo sutartį, jis iš sutarties turinio suprato, kad R. I. ir R. Č. nori, jog jis pakeistų parodymus, tačiau jis nieko keisti neketino. Jis su R. I. ir R. Č. sutiktų susitaikyti, jeigu šie pripažintų kaltę (bylos tomas 1, lapai 80-83, 104-107, 112-115).

15. Teisiamojo posėdžio metu I. B. parodė, kad ji yra medikė. Jos darbo metu buvo gautas iškvietimas, kad vyksta muštynės. Į įvykio vietą - prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), ji atvyko apie 3.30 val. (lauke buvo šviesu). Jau buvo atvykę policijos pareigūnai, šalia kurių stovėjo du vyrai. Daugiau žmonių, kaimynų ji nematė. Vienas žmogus buvo iki pusės nuogas, rankose laikė kažkokius drabužius (gal baltus kruvinus marškinėlius ar kažkoks juodas daiktas). Šalia minėto asmens buvo šio brolis, kuris norėjo vykti kartu, tačiau policijos pareigūnai neleido šiam vykti kartu. Asmenys tarpusavyje kalbėjosi, iš karto neprašė pagalbos, ji pati turėjo pasikviesti asmenį, kad šiam suteiktų pagalbą. Ji matė asmens sužalojimus – didelę žaizdą po dešine pažastimi bei kruvinas rankas (kitų sužalojimų ji nematė, nors galėjo būti smulkūs sužalojimai ant asmens veido). Žaizda galėjo būti pjautinė, jai buvo panašu, kad asmuo buvo sužalotas peiliu, tačiau asmuo galėjo būti sužalotas ir kitu daiktu. Žaizda buvo gili, oda aplink žaizdą neplėšyta, oda buvo išvirtusi. Buvo sužalota krūtinės ląsta, galėjo išsivystyti ir pneumotoraksas, asmuo galėjo labai greitai prarasti sąmonę. Ji suteikė pagalbą sužalotam asmeniui, t. y. tvarstė asmens žaizdą, tvarstydama žaizdą ji paprašė, kad asmuo numestų į šalį rankoje laikytą kruviną drabužį, nes šis trukdė jai tvarstyti žaizdą (ji neprisimena, ar asmuo laikė kažkokį juodą daiktą). Asmuo nebuvo agresyviai nusiteikęs prieš ją. Sužeistas asmuo įsėdo į medikų automobilį. Jiems važiuojant link ligoninės asmuo paprašė sustoti, nurodęs esąs visiškai nuogas ir jam reikia pasiimti drabužius iš automobilio ar telefoną. Jie sustojo, asmuo pasiėmė daiktus ir jie nuvežė asmenį į ligoninę. Kelionės į ligoninę metu asmuo nieko nepasakojo, nors įprastai asmenys tokiomis aplinkybėmis pasakoja įvykio aplinkybes. Paklaustas, kaip buvo sužalotas, asmuo jai nieko nepaaiškino. Įvykio vietoje kitų sužalotų asmenų nebuvo, ji nematė aplinkui lakstančio galbūt sužalotojo asmens brolio veido (ar šis buvo sužalotas, ji nežino). Sužaloto asmens brolis pagalbos jos neprašė. Jeigu asmuo būna sužeistas, pareigūnai kartais atveda asmenį apžiūrai, tačiau šį kartą joks kitas asmuo nebuvo atvestas.

16. Ikiteisminio tyrimo metu I. B. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). 2022 m. birželio 5 d. apie 4.00 val. gavusi pranešimą vykti prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), kur mušasi 5-6 asmenys, o vienas iš asmenų yra kruvinas, ji nuvyko į įvykio vietą, kur pastebėjo policijos automobilį ir prie pastarojo stovintį pusnuogį kruviną vyrą. Rankoje minėtas asmuo laikė suplėšytus juodus marškinėlius. Priėjusi prie minėto asmens ji paklausė, kas atsitiko ir kas jį sužalojo, tačiau asmuo traumos aplinkybių pasakoti nenorėjo, rodė į rankose laikytą juodą daiktą ir aiškino kad, jis buvo sužalotas galbūt šiuo daiktu. Kas minėtą asmenį sužalojo, asmuo taip pat nieko neaiškino. Ji apžiūrėjo sužalojimą, pastarasis buvo padarytas prie dešinės pažasties, buvo didelė (apie 15 cm dydžio) pjautinė žaizda, kuri kraujavo. Asmenį sutvarsčius buvo nutarta šį pristatyti į ligoninę. Pradedant važiuoti link ligoninės asmuo paprašė nuvažiuoti į aikštelę, esančią šalia parduotuvės „Maxima“, kadangi jis aikštelėje paliko automobilį, iš kurio norėjo pasiimti asmeninius daiktus ir mobilųjį telefoną. Nuvežus asmenį į minėtą aikštelę šis iš šalia parduotuvės stovėjusio juodo automobilio „BMW“ paėmė drabužius ir mobiliojo ryšio telefoną. Paėmęs minėtus daiktus asmuo įsėdo atgal į medikų automobilį. Važiuojant į ligoninę asmuo su niekuo nebendravo, neprisistatė, tik pasakė asmens kodą, kurį suvedus į sistemą paaiškėjo, kad sužalotas asmuo yra G. A. (bylos tomas 1, lapai 137-140).

17. Teisiamojo posėdžio metu H. N. N. parodė, kad įvykio datos jis neatsimena - nagrinėjamas įvykis įvyko sausio, vasario mėn. (žiemą, tikrai ne vasarą). Įvykio metu jis buvo svečiuose pas draugą G. Š., gyvenantį (duomenys neskelbtini) mikrorajone, Vilniuje, kur jį pakvietė T. A.. G. Š. bute buvo T. A., K. ir T. A. brolis M. Jiems penkiese būnant bute jis matė, kaip T. A. naudojosi telefonu – su kažkuo susirašinėjo, galėjo skaityti ir internetinius portalus. Po to T. A. pradėjo kalbėti telefonu (su kuo šis kalbėjosi, jis nežino), jis girdėjo kaip asmenys telefoninio pokalbio metu vienas kitą keikia. Po pokalbio telefonu T. A. pasakė turįs išeiti į lauką pasikalbėti su asmenimis, su kuriais kalbėjosi telefonu, ir išėjo į lauką, o jie liko bute. Buto balkonas buvo pradarytas, todėl jis girdėjo keiksmažodžius ir triukšmą, sklindantį iš lauko (balkonas buvo 5 arba 6 namo aukšte), taip pat girdėjo kažką šaukiant rusų kalba. Tuomet jie išėjo į balkoną ir pamatė, kad konfliktas vyksta prie balkono (jis konflikto gerai nematė, nes jo regėjimas prastas, jis buvo be akinių, todėl sunkiai viską matė). Būdamas balkone jis matė du jam nepažįstamus asmenis (tikriausiai vienas iš asmenų ir pakvietė T. A. pasikalbėti; jis nematė, ar T. A. priėjo prie asmens, kuris šį kvietė, nes jis konflikto nestebėjo labai ilgai). Kilo žodinis konfliktas, po to prasidėjo apsikabinėjimai, t. y. jis matė, kaip asmenys apsikabino (smūgių jis nematė). Jis matė, kaip T. A. atsitraukė nuo šiam smogusio asmens, nes tarp šių atsirado didelis atstumas, T. A. vengė konflikto (jis nematė, kaip asmuo trenkė T. A. iš galvos į galvą, jam tai pasakojo T. A.). T. A. buvo nuėjęs toliau nuo atėjusių asmenų, į butą nebuvo sugrįžęs. Po kiek laiko jis matė atvykusį G. A. (kaip šis atvyko, jis nematė – jis matė tik, kad G. A. yra įvykio vietoje; jis G. A. atpažino, nes šį matė ne vieną kartą). Atvykęs G. A. pradėjo konfliktuoti su nepažįstamais asmenimis, vyko žodinis konfliktas, peraugęs į muštynes. Muštynės prasidėjo tarp keturių asmenų. T. A. susimušė su vienu iš nepažįstamų žmonių, atėjusių prie namo, tačiau jis nematė, su kuriuo bei nematė tikslių muštynių veiksmų. Jis matė, kad G. A. mušasi su kitu asmeniu (jis nežinojo, kad G. A. mušėsi su asmeniu, kuris galva sudavė smūgį T. A.) bei matė, kad nepažįstamas asmuo laikė butelį, kuriuo užsimojo. Jis nežino, kaip G. A. prakirto krūtinę (jis nematė, kaip asmuo dūrė G. A. – jis tik matė, kaip asmuo užsimojo ir G. A. atmušė kumščiu, tuo metu butelis nukrito ant žemės ir sudužo). Pačių muštynių jis nematė; jis tik matė, kaip asmuo užsimojo buteliu ir po to matė, kaip G. A. pradėjo kraujuoti. Jis manė, kad G. A. padūrė kažkokiu aštriu, nes kumščiu negalėjo pradurti. Po smūgio G. A. bėgo prie brolio, buvusio prie balkono, todėl jis mano, kad G. A. pribėgo padėti broliui. Viskas vyko labai greitai, galbūt dėl adrenalino G. A. nepradėjo kraujuoti, o konfliktui pasibaigus G. A. ir T. A. buvo prie balkono ir G. A. pradėjo kraujuoti, t. y. šiam iš krūtinės pradėjo stipriai bėgti kraujas. Po to jis pamatė, kaip išėjo žmogus su apatiniais, tačiau jis negirdėjo, ką šis sakė. Jis mano, kad tam žmogui buvo šokas, nes buvo 5.00 val. Pamatęs išėjusį žmogų jis sugrįžo į kambarį. Jis pats nebuvo išėjęs į lauką, tačiau į lauką buvo išėjęs G. Š.. Jis neatsimena, ar po įvykio jis buvo išėjęs į lauką, tačiau jei ikiteisminio tyrimo metu jis teigė buvęs išėjęs į lauką, galbūt jis išėjo pasikalbėti su T. A.. Jam išėjus į lauką nepažįstamų asmenų įvykio vietoje nebebuvo. Jis nematė, ar T. A. buvo kruvinas. Būdamas lauke jis matė G. A., kuris buvo be marškinėlių (ant šio marškinėlių jis buvo matęs kraują) ir kraujavo (daugiausiai kraujo jis pastebėjo krūtinės srityje), tačiau žaizdos jis nematė. G. A. kalbėjo su juo telefonu prieš atvažiuodamas į įvykio vietą. Galbūt G. A. jam skambino ir po įvykio, klausdamas, kodėl jis neišėjo į lauką, nors yra šio brolio draugas; jis G. A. atsakė nenorėjęs kištis į konfliktą. Jis mano, kad konfliktas kilo dėl pinigų. Jis pažįsta teismo salėje sėdintį R. Č., kuris yra jo kaimynas - jie gyveno tame pačiame name ir toje pačioje laiptinėje, tačiau jie nebendrauja, tik pasisveikina. Su R. Č. konflikto aplinkybių jis neaptarinėjo. Įvykio metu R. Č. jis neatpažino, nes buvo tamsu. G. A. jis atpažino, nes šį pažįsta (duomenys neskelbtini) metų. Jis nematė, ką jam nepažįstamas asmuo turėjo rankose ir kokiu daiktu užsimojo prieš G. A., tačiau iš dūžio garso jis suprato, kad buteliu. Jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra melagingi. Jis sakė, kas tą dieną įvyko, bet jis pats nematė, o atpasakojo, ką po įvykio jam pasakojo T. A..

18. Ikiteisminio tyrimo metu H. N. N. parodė, kad 2022 m. birželio mėn. (tikslaus laiko jis negali nurodyti) kartu su savo draugais E., K. G. ir T. A. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jis linksminosi, gėrė alkoholinius gėrimus. Jis matė, kaip T. A. mobiliojo ryšio telefonu su kažkuo susirašinėjo, tačiau su kuo šis susirašinėjo, jis pastarojo neklausė; taip pat T. A. telefonu su kažkuo kalbėjo dėl šimto eurų. Po poros valandų T. A. pasakė, kad kažkokie asmenys atėjo prie namo, su kuriais šis eis pasikalbėti. T. A. išėjus iš buto jie išgirdo, kaip kieme kažkas pradėjo šaukti rusų kalba. Išgirdę šauksmus jis kartu su K. G. ir E. išėjo į balkoną. Būdamas balkone jis pastebėjo du jam nepažįstamus asmenis, vienas iš kurių pakvietė T. A. prieiti ir pasikalbėti. T. A. priėjus asmuo nieko neaiškindamas savo galva sudavė T. A. į veidą. Po smūgio T. A. nubėgo į šalį ir bandė laikytis atokiau nuo minėto asmens. Po kažkiek laiko į vietą, kur vyko muštynės, atvyko T. A. brolis G. A. ir tarp pastarojo ir vieno iš asmenų, kurie buvo atėję prie namo, prasidėjo muštynės: G. A. pradėjo muštis su asmeniu, kuris savo galva sudavė smūgį T. A. į veidą. Vykstant muštynėms jis pastebėjo, kaip asmuo, su kuriuo G. A. mušėsi, aštriu daiktu dūrė G. A. į krūtinės sritį (kokiu daiktu minėtas asmuo dūrė, jis nematė). Po smūgio G. A. bėgo prie savo brolio. Vėliau G. A. būnant prie namo balkono jis pastebėjo, kad šiam iš krūtinės stipriai pradėjo bėgti kraujas. Vėliau išgirdęs muštynių garsus į kitą namo balkoną išėjo žmogus su apatiniais. Tada jis įėjo atgal į butą ir nepastebėjo, kas vyko vėliau. Po kurio laiko išėjęs į kiemą jis pastebėjo T. A., kuris išlipo iš policijos automobilio. Po įvykio T. A. jam pasakė, kad šio brolį papjovė asmuo, vardu R., kurio šis asmeniškai nepažįsta. Asmens, dūrusio G. A. į krūtinę, bruožų jis tiksliai nematė, kadangi įvykio metu jis buvo penkto aukšto buto balkone, buvo tamsu (bylos tomas 1, lapai 143-146, 149-151).

19. Teisiamojo posėdžio metu G. Š. parodė, kad kaltinamuosius jis pažįsta apie penkerius metus. Jis nuomojasi butą name, esančiame (duomenys neskelbtini), penktame aukšte. Nagrinėjamas įvykis įvyko vasaros pradžioje apie 5.00-6.00 val. Pas jį svečiuose buvo T. A. (pastarąjį jis pažįsta apie (duomenys neskelbtini) metų, jie kartu mokėsi) ir visi kiti liudytojai (mergina, jo draugai), jie gėrė alkoholinius gėrimus. Jam paskambino R. Č., kurio paklaustas, ar su juo nėra T. A., jis atsakė teigiamai. Telefoninio pokalbio metu R. Č. pasakė, kad T. A. šiam yra skolingas 100 eurų už elektronines cigaretes (jis matė, kaip R. Č. pardavė T. A. elektronines cigaretes). T. A. paėmė iš jo telefoną ir pradėjo su R. Č. kalbėtis; kadangi šie negalėjo susitarti tarpusavyje, R. Č. pasakė neužilgo atvažiuosiąs. Po kurio laiko R. Č. paskambino ir pasakė, kad jau atvažiavo (jis nematė, kaip šis atvažiavo). R. Č. atvažiavo kartu su R. I.; kaip jis suprato, R. Č. norėjo susigrąžinti 100 eurų. Jis nežinojo, kad R. Č. ir R. I. yra agresyviai nusiteikę ar buvo neblaivūs. Pas R. Č. ir R. I. pašalinių daiktų jis nepastebėjo. Jam su T. A. išėjus į lauką R. Č. ir R. I. jų laukė netoli D. Č. (D. Č.) namo. Konfliktas prasidėjo dėl to, kad T. A. negrąžino 100 eurų. Iš pradžių jis bandė su R. Č. ir R. I. susitarti, siūlė duoti 50 eurų ar butelį, kad nebūtų konflikto (buvo rytas, jis nenorėjo, kad kas nors pamatytų ar išgirstų juos), tačiau R. Č. ir R. I. su jo pasiūlymu nesutiko ir prasidėjo konfliktas. T. A. bandė su R. Č. ir R. I. kalbėti, bet negalėjo susikalbėti. R. Č. pradėjo eiti paskui T. A., tikriausiai norėjo pastarąjį sumušti, tačiau T. A. pradėjo bėgti. Jis neatsimena, ar vydamasis R. Č. ką nors sakė T. A.. Po ko jis būdamas prie D. Č. balkono paskambino G. A. (tuo metu pastarasis dirbo, buvo blaivus) ir prašė atvažiuoti ir išsiaiškinti. Po 15-20 min. atvažiavus G. A. jis nieko nematė, nes jis lauke kalbėjosi su D. Č., gyvenusiu pirmajame namo aukšte. D. Č. buvo balkone, išėjęs į lauką nebuvo. Muštynės prasidėjo greitai, jis matė, kaip G. A. trenkė, taip pat matė, kad ir G. A. kažkam trenkė. R. I. taip pat dalyvavo muštynėse. Konfliktas vyko prie balkono. Po to jis nuėjo į namus, nes nenorėjo, kad jį pamatytų kaimynai. Jis nematė, kas pirmas sudavė smūgius. Policijos pareigūnų jis nekvietė. Sugrįžęs į butą jis pradėjo kalbėtis su svečiais, kad vyksta muštynės. Paskui jis išėjo į balkoną ir pamatė atvažiavusius policijos pareigūnus bei medikus. Po įvykio jis iš kaimynų nieko nesužinojo, po to sužinojo, kad G. A. ligoninėje. Muštynių metu į lauką buvo išėjęs vienas kaimynas. Po įvykio jis su A. bendravo.

20. Teisiamojo posėdžio metu D. Č. parodė, kad nagrinėjamo įvykio metu jis miegojo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), o išgirdęs balsus prabudo ir išėjo parūkyti. Jis matė lauke abi konflikto puses. R. Č. ir R. I. jis pažįsta, bet jie nebendrauja, taip pat jis pažįsta T. A. bei šio brolį G. A. (su šiuo jis nebendrauja). Išėjęs į balkoną jis pastebėjo, kad R. Č., R. I. ir T. A. gražiai bendrauja, spaudė rankas, sveikinosi, rankose nieko neturėjo (asmenis jis pažino iš karto, nors apšvietimas nebuvo geras), jis pasisveikino ir parūkęs išėjo. Po 15-20 min. prasidėjo triukšmas, jo sutuoktinė pradėjo panikuoti, klausė, kas vyksta, pergyveno dėl namuose esančių vaikų. Jis sutuoktinei paaiškino, nurimo ir nuėjo miegoti, tačiau negalėjo užmigti. Šaukiamas G. A. jis išėjo į balkoną ir pamatė sužalotą G. A. (jis matė skylę G. A. krūtinės srityje, galbūt G. A. vilkėjo drabužius, betvarkės aplinkui jis nematė). G. A. jam pasakė, kad šį sumušė (necituotinas turinys) (vardais žmonių G. A. neįvardino). T. A. jis nebematė. Po to jo paprašyta jo sutuoktinė atnešė rankšluostį. G. A. juokėsi, sakė, kad jam nereikia rankšluosčio, medikai jau važiuoja. Jis nuėjo miegoti. Po to atvyko medikai ir policijos pareigūnai, todėl jis išėjo į lauką. Ikiteisminio tyrimo metu jis buvo apklaustas įvykio vietoje. Po įvykio į jį R. I. nesikreipė, tačiau jis susirašė su G. A., paklausė, kaip šio sveikata. Daugiau jis su šiais asmenimis nebendravo. Taip pat jis bendravo su kaimynu, kuris sakė, kad buvo mėtomi vazonai (įvykio metu jis negirdėjo, kad kažkas dūžtų). Vėliau kažkuris iš R. jam paskambino ir klausė, ar jis neturi nukentėjusiųjų kontaktų, kadangi nori pasirašyti taikos sutartį. Jis šią informaciją perdavė G. A..

21. Teisiamojo posėdžio metu A. A. (A. A.) parodė, kad nagrinėjamo įvykio metu jis buvo namuose, tikriausiai miegojo. Apie įvykį jis nieko nežinojo. Pas jį buvo atėję abu kaltinamieji, kurie norėjo susitaikyti su jo sūnumis, jo kaip tėvo prašė, kad jis paklaustų, ar jo sūnus sutinka taikytis, nes sūnaus nebuvo namuose. Jam R. padavė popierių, kad jis perduotų sūnums dėl pinigų. Dokumente buvo prarašyta, kad nori susitaikyti (jis nemoka lietuviškai skaityti). Jis aptarė su sūnumis situaciją dėl susitaikymo, klausė, ar šie sutinka taikytis. Jo sūnūs T. A. pasirašė susitaikymo dokumentą. Pasirašius dokumentą ir negavus pinigų jis dokumentą suplėšė.

22. Ikiteisminio tyrimo metu A. A. parodė, kad jam paskambino R., gyvenantis (duomenys neskelbtini) mikrorajone, Vilniuje, ir pasakė norįs susitaikyti su jo sūnumis, kad visas tyrimas nenueitų iki teismo; R. pasakė sumokėsiąs 2 000 eurų kaip kompensaciją už susitaikymą; jis atsakė R., kad šio siūloma suma yra per maža. Po 2-3 dienų R. jam perskambino ir pasiūlė jo sūnums sumokėti 3 000 eurų už padarytą žalą. Tada jis paskambino G. A. į įkalinimo įstaigą, kurioje šis atliko laisvės atėmimo bausmę, ir pasakė apie pasiūlymą. G. A. sakė sutinkąs su pasiūlymu, kadangi gyvenąs viename mieste, viename rajone, kad nebūtų jokių nemalonumų. Tuomet jis paklausė R., kaip viskas vyks; R. paaiškino, kaip viskas bus daroma, pasakė, kad viską padarys šių advokatas, t. y. viskas bus oficialu. R. sakė pinigus sumokėsiąs dalimis, t. y sumokėsiąs 1 000 eurų, kai sūnūs pasirašys susitaikymo protokolą ir tą protokolą perduos R., o po to du mėnesius mokėsiąs po 1 000 eurų. Susitaikymo dokumentus jam į namus atvežė R.. Jis dokumentus nuvežė G. A. į įkalinimo įstaigą. G. A. paskaitė dokumentus ir pasakė, kad kažkas blogai parašyta, tačiau dokumentus pasirašė (kas buvo parašyta blogai, jis neprisimena, jis neskaito lietuvių kalba surašyto teksto). Pasirašius G. A. jis dokumentus davė pasirašyti T. A., kuris taip pat pasirašė. Kitą dieną jis paskambino R. ir pasakė, kad dokumentai yra pasirašyti. R. atvyko prie jo namų, tačiau jam išėjus į lauką pasakė neturįs pinigų, pinigus perduos vėliau. Jis suprato, kad R. nori juos apgauti, todėl jis su šiuo atsisveikino ir nuėjo į namus. Kitą dieną jis suplėšė susitaikymo protokolą. Po kelių dienų jam skambino kitas R. - ką šis kalbėjo, jis neatsimena, tačiau jis šiam papasakojo apie situaciją su R., taip pat pasakė, kad susitaikymo protokole buvo blogai įrašytas paskutinis punktas (kas jame buvo paminėta, jis neprisimena), bei nurodė, kad dokumentų jis nebeturi. Po to jis daugiau su R.s nebekalbėjo ir su šiais nebuvo susitikęs (bylos tomas 1, bylos lapai 122-124).

23. Teisiamojo posėdžio metu V. I. parodė, kad vasarą (tikslios datos ji neprisimena) po jos buto, esančio (duomenys neskelbtini), langais vyko muštynės. Anksti ryte (apie 4.00 -5.00 val., lauke buvo šviesu) išgirdusi triukšmą už lango ji pabudo, pažiūrėjo pro langą ir pamatė besimušančius tris vyrus (vyrai buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, šių veidų ji neįsiminė). Ji negali nurodyti, kiek laiko vyrai triukšmavo iki jos prabudimo. Atstumas iki vyrų buvo ištiestos rankos atstumu. Muštynių metu nuo jų palangės vyrai paėmė vazonus su gėlėmis ir pastaruosius mėtė vienas į kitą, dėl to ji pažadino savo vyrą. Buvo mesti du vazonai. Ji nematė, ar mestas vazonas pataikė į žmogų. Vyras išėjęs į balkoną pasakė „Vaikinai, ką darote, liaukitės“ (ji vyrams nieko nesakė). Nuo prabudimo iki situacijos pamatymo ir iki kol jos vyras liepė vaikinams liautis praėjo pora minučių. Du vyrai pabėgo, vienas liko stovėti po jų langais. Šio vyro marškinėliai buvo suplėšyti, ji matė kraują, nors pirmą kartą pamačiusi vyrus kraujo ji nepastebėjo. Šiam vyrui jie nunešė vandens, šio krūtinė buvo sužalota, bėgo kraujas. Ji neatsimena, ar sužalotas žmogus buvo išsipurvinęs žemėmis. Jos vyras iškvietė medikus ir policijos pareigūnus. Įvykį geriau ji prisiminė 2022 m. birželio 5 d. apklausos metu - tuo metu ji galėjo prisiminti aplinkybes, kad buvo vejamasi, tačiau dabar ji neprisimena. Iš viso buvo trys asmenys (ikiteisminio tyrimo metu neteisingai užrašyta, kad buvo daugiau asmenų). Ji neprisimena, kad ilgai buvo triukšmaujama. Vėliau vyras jai papasakojo tai, ką šiam sakė minėti asmenys.

24. Ikiteisminio tyrimo metu V. I. parodė, kad ji gyvena kartu su savo sutuoktiniu J. T. (J. T.). Būdama namuose ji išgirdo iš lauko sklindantį triukšmą, trukusį gal valandą, gal pusė valandos, todėl ji nusprendė pasižiūrėti, kas vyksta. Priėjusi prie lango ji pastebėjo link jų laiptinės bėgantį vyriškį, kuris bėgdamas nugriuvo ant žemės. Paskui šį vyriškį atbėgo dar vienas vyriškis, apsirengęs mėlynus drabužius, bei pradėjo muštis su nukritusiu ant žemės vyriškiu. Praėjus kažkiek laikui atbėgo dar du vyriškiai ir pradėjo visi kartu muštis. Stebėdama muštynes ji pamatė, kad vyriškiai mušdamiesi atsitrenkė į jos buto balkoną. Vyriškiai nuo balkono pasiėmė plastikinius gėlių vazonus ir pradėjo šiuos mėtytis. Ji nuėjo pažadinti savo vyro ir grįžo prie lango. Pamačiusi sulaužytus vazonus bei kraujuojantį vyriškį ji pamanė, kad pastarasis galėjo susižaloti į sulaužytus vazonus. Atsikėlęs jos vyras išėjo į balkoną ir pasakė „Chebra. baigiam, kviečiu policiją“. Tuo metu du vyriškiai pradėjo bėgti (duomenys neskelbtini) gatve link stotelės, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje. Kraujuotas vyriškis paprašė jų iškviesti medikus, ką jie ir padarė. Kartu su kruvinu vyriškiu liko dar kitas vyriškis. Viskas vyko labai greitai, dėl to ji neįsidėmėjo, kaip buvo apsirengę pasišalinę asmenys. Jos vyras bendravo su vyriškiais, kurių paklausė, ar šie pažįsta, kas tokie buvo pabėgę asmenys. Vyriškiai atsakė, kad jie gyvena (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Vienam iš vyriškių paprašius vandens ji tai padarė ir daugiau nekalbėjo. Netrukus atvyko medikai, kurie išvežė kruviną vyriškį. Vyriškis, buvęs kruvinas, minėjo čia atvykęs pas draugą po darbo ir rodė į šalia stovinčius daugiabučius namus. Ji negali pasakyti, kaip atrodė pabėgę vyriškiai, nes neįsidėmėjo, visus vyriškius matė pirmą kartą (bylos tomas 1, lapai 129-130).

25. Teisiamojo posėdžio metu J. T. parodė, kad jis gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Butas yra pirmame aukšte, iš buto virtuvės galima išeiti į lauką. Nagrinėjamas įvykis įvyko pavasarį ar vasaros pradžioje apie 4.00 -5.00 val. Lauke buvo šviesu. Jį pažadino jo sutuoktinė, sakydama, kad vyksta muštynės. Jis iš karto išbėgo pro langą (pasiėmė kelnes ir striukę). Bėgdamas jis pro langą pradėjo rėkti „Ką darote?“. Kol jis išbėgo į lauką, muštynės baigėsi (jam išbėgti į lauką užtruko 15-20 sekundžių). Jis neatsimena, ar jis matė, kaip asmenys mušasi (ikiteisminio tyrimo metu jis geriau prisiminė šio įvykio aplinkybes). Du vyrukai pabėgo, kiti du liko vietoje (iš viso buvo keturi vyrai, nors galėjo būti ir trys). Vienas iš likusių vyrukų buvo sužalotas – apdraskytas, krūtinė buvo kraujuota. Jis iš karto iškvietė policijos pareigūnus ir medikus (jo telefono numerio paskutiniai skaičiai 340). Jis bendravo su likusiais dviem vyrais, klausė, kas įvyko; jam aiškino, bet jis nesuprato. Su vyrais jis galėjo kalbėtis rusų kalba. Ant jo buto balkono turėklų kabėjo vazonai su gėlėmis (vazonas buvo plastikinis apie 40 cm skersmens, galėjo sverti apie 5 kg), kurie kabinosi ant 2 mm storio vielos, kuri nebuvo apdorota, buvo aštri; norint nukabinti vazoną, reikėjo šį pakelti į viršų. Jis matė sudaužytą vazoną, kitas vazonas buvo numestas toliau nuo balkono (vazonas nebuvo sudaužytas). Jis mano, kad vaikinui krūtinėje padarytas sužalojimas galėjo būti padarytas metaline viela, kuria buvo pritvirtintas vazonas (žaizda buvo gili, jis mano, kad buvo įmanoma susižaloti viela). Sužaloto vaikino marškinėliai buvo suplėšyti, ant šio kūno buvo matomas juodžemis iš vazono. Jis nematė, ar vaikinui buvo pataikyta iš vazono. Vaikinas valėsi krūtinę, kai jo sutuoktinė atnešė vandens. Jis neatsimena, ar įvykio vietoje buvo šukių. Sužalotas vaikinas kažkam šaukė į šoninio namo penktą aukštą (ką šaukė, jis neatsimena; jis nematė, kas buvo penktame aukšte, ar kas nors išėjo į balkoną). Atvažiavę medikai sužeistą vyrą išvežė. Policijos pareigūnams parodymus jis davė tą pačią dieną praėjus valandai nuo įvykio.

26. Ikiteisminio tyrimo metu J. T. parodė, kad jis gyvena kartu su savo sutuoktine V. I.. Apie 00.00 val. jie susiruošė eiti miegoti. Apie 4.00 val. jo sutuoktinė jį prikėlė ir pasakė, kad šalia buto, lauke vyksta muštynės. Atsikėlęs jis priėjo prie lango ir pastebėjo, kad lauke mušasi keturi žmonės, iš kurių vienas buvo kruvinas, todėl jis iš karto nusprendė iškviesti medikus ir policiją. Būdamas balkone jis pasakė „Chebra, baigiam, kviečiu policiją“. Tuo metu du asmenys pradėjo bėgti link (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, jam išėjus į lauką asmenys jau buvo pasišalinę. Kaip pastarieji buvo apsirengę, jis neprisimena, viskas vyko labai greitai. Atvykę medikai išvežė sužalotą vyriškį. Bendraudamas su sužalotu vyriškiu jis pastarojo paklausė, ar šis pažįsta pabėgusius asmenis, vyriškis atsakė žinantis, kad vienas iš šių gyvena (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Daugiau su vyriškiais jis nieko nekalbėjo, nes atvyko medikai ir policijos pareigūnai. Jis nematė, kaip konfliktas prasidėjo, dėl to negali nieko pasakyti plačiau (bylos tomas 1, lapai 133-134).

27. Teisiamojo posėdžio metu A. Z. parodė, kad nagrinėjamas įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) mikrorajone vasaros laikotarpiu – galbūt liepos arba rugpjūčio mėn., apie 1.00 val. nakties ir truko iki 3.00 val.–4.00 val. ryto. Ji prie lango stovėjo apie 2 val. ir viską stebėjo, ją kankino nemiga (tuo metu ji gyveno antrame aukšte, jos buto langas buvo praviras ir pro langą ji stebėjo įvykį). Prie gretimos laiptinės stovėjo 4–5 žmonių kompanija (veidų ji nematė, buvo minimalus apšvietimas). Žmonės stovėjo, kalbėjosi, rūkė (buvo triukšmas); ji nematė, kad žmonės kažką gertų. Po to pasirodė jaunas vaikinas (teismo salėje šio jauno vaikino nėra), kuris pradėjo lakstyti pirmyn ir atgal, provokavo kitus vaikinus (ką vaikinas lakstydamas kalbėjo, ji negirdėjo; ji girdėjo keiksmus, rėkimą). Ji matė, kad vaikinas yra neblaivus, jis kažko ieškojo krūmuose, nerado ir po to nuėjo. Kiti vaikinai ramiai stovėjo, rūkė, minėto jaunuolio nelietė, kol šis nepradėjo lįsti; šį jaunuolį kiti vaikinai atstumdavo, tačiau fizinės jėgos nenaudojo, jokio konflikto nebuvo. Vėliau pasirodė dar vienas vyras – kaip vėliau ji sužinojo iš tyrėjo, tai buvo jaunuolio, bėgiojusio pirmyn ir atgal, brolis (stambaus kūno sudėjimo, vilkėjo baltus marškinėlius). Vyras atėjo palei teritoriją juosiančią tvorą ir priėjęs prie stovinčių asmenų pradėjo su šiais sveikintis, tačiau su visais nepasisveikino - vienas iš kompanijoje buvusių asmenų nepadavė rankos (nepasisveikino), šiam iš karto buvo trenkta kumščiu į veido sritį ir nuo to prasidėjo muštynės. Mušantis vyko judėjimas, vieni kitus gaudė, vienoje vietoje nestovėjo. Jaunuolis pradėjo bėgti, šalintis, šį buvo pradėję gaudyti, o tuo metu šio brolis mušėsi su kitais. Ji matė muštynes, taip pat matė dūrius. Ji neprisimena, į kurią kūno vietą buvo suduota buteliu, bet ji matė, kad žaizda atsirado nuo sudaužyto butelio, t. y. kažkas rankose laikė sudaužytą butelį ir šiuo smūgiavo. Ji nematė, kas buteliu sužalojo jaunuolio brolį. Ji matė, kaip kažkas trenkė į žemę butelį ir šį sudaužė (viskas vyko staiga). Buvo daugiau butelių, tačiau kitų daiktų nebuvo. Ji nežino, iš kur atsirado buteliai. Ji matė, kuris iš asmenų labiausiai nukentėjo (jaunuolio brolis), todėl ji iškvietė medikus ir tarnybas. Jaunuolis negalėjo pats susižaloti ir mestas butelis negalėjo sužaloti. Atvykus tarnyboms 2-3 asmenys nubėgo į kitą laiptinę, kiti taip pat išsilakstė, įvykio vietoje liko du asmenys (liko ir labiausiai nukentėjęs asmuo). Ji nematė sužalojimų; kraują galėjo matyti ant vaikino, kuris buvo su baltais marškinėliais. Vienas iš asmenų galėjo nusirengti drabužius. Į lauką buvo išėję kaimynai. Bute su ja buvo jos buvęs vaikinas, kurio brolis policijos pareigūnas buvo atvažiavęs į įvykio vietą. Jos vaikinas miegojo, ji pastarąjį prikėlė prasidėjus muštynėms (jis nematė įvykio), po ko jis išėjo į lauką. Ji pati į lauką išėjusi nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu ji galėjo nepaminėti butelio, bet tikrai negalėjo prisigalvoti tokių dalykų.

28. Ikiteisminio tyrimo metu A. Z. parodė, kad laiko tiksliai nurodyti negali, bet tai galėjo būti maždaug prieš mėnesį laiko, būdama namuose ji išgirdo iš kiemo sklindančius garsus. Priėjusi prie lango ji pastebėjo kieme ant suoliuko sėdintį jauną vaikiną (pastarojo ji nepažįsta, matė šį pirmą kartą). Vėliau iš kažkur prie minėto vaikino atėjo kitas vaikinas (stambaus kūno sudėjimo, pastarąjį ji matė pirmą kartą), kuris priėjo prie kitų asmenų, stovėjusių šalia minėto jauno vaikino, su dviem vaikinais pasisveikino, o kiti du vaikinai su minėtu vaikinu nesisveikino. Iš karto prasidėjo muštynės, kuriose dalyvavo stambaus kūno sudėjimo asmuo ir jaunas vaikinas, sėdėjęs ant suoliuko. Prasidėjus muštynėms jauną vaikiną pradėjo gaudyti kitas asmuo, o stambaus kūno sudėjimo vaikinas mušėsi su kitais asmenimis, kurių ji nematė, kadangi buvo tamsu. Vykstant muštynėms ji pastebėjo, kad sužalota stambaus kūno sudėjimo asmens krūtinė, iš kurios bėga kraujas. Kas minėtą asmenį sužalojo, ji nematė. Pastebėjusi, kad asmuo sužalotas, ji iškvietė policiją. Iškvietus policiją asmenys pasišalino (bylos tomas 1, lapai 154-157).

29. Teisiamojo posėdžio metu D. R. parodė, kad nagrinėjamo įvykio metu jis dirbo policijos pareigūnu. Prieš porą metų (tikslios datos jis neatsimena) ryte (buvo šviesu, jis baiginėjo darbo pamainą) patruliuodamas su kolege jis gavo nurodymą vykti į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną, kadangi buvo sumuštas ar padurtas žmogus. Atvykęs į įvykio vietą jis rado T. A., kuris nelabai ką paaiškino, nes buvo akivaizdžiai neblaivus; įvykio vietoje iš viso galėjo būti du vyrai (galėjo būti priėjęs ir kitas asmuo). T. A. kalbėjo ne lietuvių kalba, šaukė „Brolis, brolis“. Apie įvykį papasakojo kaimynė, kuri buvo apklausta liudytoja, žmonių įvykio vietoje buvo daug. Įvykio vietoje jie ieškojo stiklo šukių, kadangi kažkas paaiškino, kad konflikto metu buvo nudaužtas butelis, kuriuo buvo įbesta asmeniui. Jis šukių nerado. Jis galbūt nematė žmogaus, kuriam buvo įbesta. Jis neatsimena, ar įvykio vietoje buvo G. A. (jeigu jis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad buvo, tai taip ir galėjo būti). Jam atrodo, kad T. A. buvo kruvinas, sėdėjo ant suoliuko prie laiptinės. Po to jie išsikvietę kolegas ir pradėjo ieškoti vyrukų, kurie galėjo sužaloti kitą asmenį (liudytoja nurodė, kur nuėjo vyrukai).

30. Ikiteisminio tyrimo metu D. R. parodė, kad jis dirba policijos pareigūnu. 2022 m. birželio 5 d. apie 4.00 val. jam dirbant kartu su A. B. buvo gautas pranešimas, kad prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), vyksta muštynės. Atvykę į įvykio vietą jie rado du vyrus, vienas iš kurių buvo sužalotas ir kruvinas (G. A.) ir kurį medikai išvežė į gydymo įstaigą. Antrasis vyriškis buvo sužaloto vyro brolis T. A.. Pastarasis paaiškino gatvėje laukęs brolio, kad jį pasiimtų, o belaukiant prie šio prisikabino du nepažįstami vyrai, kurie pradėjo konfliktuoti, bandė sumušti, o tai pamatęs G. A. atbėgo į pagalbą, po ko vienas iš užpuolikų arba peiliu, arba butelio šuke dūrė G. A. į dešinės pusės šoną; šis tiksliai nematė, kaip buvo sužalotas brolis, jo brolį sužaloję asmenys pasišalino iš įvykio vietos. T. A. buvo neblaivus, nerišliai kalbėjo, dėl ko kilo konfliktas, nenurodė. Įvykio vietoje įtariamųjų nebuvo, pravažiavus pro šalia esančias gatves įtariamieji asmenys pagal nurodytus požymius, t. y. tamsius drabužius dėvintys asmenys, stambaus kūno sudėjimo, apie 190 cm ūgio, nebuvo pastebėti (bylos tomas 1, lapai 159-161).

31. Specialistas, 2022 m. birželio 15 d. apžiūrėjęs G. A. kūną ir medicininius dokumentus, konstatavo, kad G. A. aštriu, duriančių – pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu padaryta durtinė – pjautinė žaizda krūtinės dešinėje pusėje su raumens pažeidimu. Sužalojimas galėjo būti padarytas 2022 m. birželio 5 d. prieš kreipiantis pagalbos vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl durtinės – pjautinės žaizdos su raumens pažeidimu sveikata sutrikdoma ir gijimas užtrunka ilgesnį nei 10 dienų laikotarpį (bylos tomas 1, lapai 96-97).

32. Teisiamojo posėdžio metu specialistė Rasa Gaidienė paaiškino, kad šeimos gydytoja R. Š. G. A. yra konstatavusi 44 dienų nedarbingumą. Ji nežino, kiek laiko G. A. buvo nedarbingas, ji to netyrė, todėl ji negali konstatuoti, ar šeimos gydytoja teisingai konstatavo. Šiuo atveju nebuvo svarbus nedarbingumas, ji tyrė pagal faktą, kas buvo sužalota ir buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (pagal sužalojimo pobūdį). Ji pasitiki ir remiasi kitų gydytojų dokumentais. Ji yra susipažinusi su Sveikatos sutrikdymo masto taisyklėmis, jomis vadovaujasi. Taisyklių komentare yra paaiškinta, kokiu būdu ir kada yra remiamasi Taisyklių 6.69 punktu - Taisyklių 6.6.9 punkto pagrindinis faktorius yra kiauryminis sužalojimas, o nagrinėjamu atveju į krūtinės ertmę oras nepakliuvo, vidaus organai nebuvo sužaloti, tik raumuo sužalotas, minkštieji audiniai. Dokumentuose parašyta, kad nebuvo užfiksuota jokių oro išėjimo momentų, plautis nepradurtas, iki krūtinplėvės nebuvo įeita. Raumuo – minkštieji audiniai nėra krūtinplėvės ertmėje. Stipraus kraujavimo nebuvo, nebuvo pažeistos stambios kraujagyslės, dėl kurių asmuo būtų galėjęs netekti daug kraujo. Nebūdinga, kad tokia žaizda atsirastų griūvant. Ji tvirtina savo išvadą.

33. 2022 m. birželio 5 d. įvykio vietos – šaligatvio atkarpos prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros metu ant šaligatvio arčiau suoliuko rastos stiklo šukės ir šukės nuo alkoholinio gėrimo „Bushmills“ su etiketėmis. Ant šaligatvio ties įėjimu į „Atviros jaunimo erdvės“ patalpas yra raudonos spalvos dėmės. Prie antrosios namo laiptinės ant šaligatvio taip pat matomos raudonos spalvos dėmės (bylos tomas 1, lapai 22-29).

34. Bendrojo pagalbos centro ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateiktame 2022 m. birželio 5 d. 4.06 val. garso įraše užfiksuota, kaip pranešėjas prašo iškviesti policijos pareigūnus adresu (duomenys neskelbtini), nes jis mato pro langą besimušančius kaimynus, vienas iš asmenų yra sužeistas, jis mato kraują, asmuo nusirengęs. Asmenys daužo butelius. Jis matė 5-6 asmenis.

35. Policijos pareigūnų mobiliuoju vaizdo registratoriumi darytuose vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip daugiabučių namų kiemuose stovi du vyrai, aplink kuriuos medikai ir policijos pareigūnai. Vienas vyras stambesnio sudėjimo, trumpai kirptų plaukų, be marškinėlių, pilvas, krūtinė ir dešinė ranka ištepta raudonu skysčiu, panašiu į kraują, vyras dėvi tamsias kelnes. Antrasis vyras smulkesnio sudėjimo, tamsių plaukų, dėvi pilką džemperį. Medikai apžiūri vyro žaizdas, tvarsto. Vyrai nurodo užpuolikų nepažįstantys. Vyras be marškinėlių parodo, kad jis nežino, kaip jam buvo padarytas sužalojimas - gal buteliu ar juoda teleskopine lazda, kurią šis laiko rankose. Medikei spėjant, kad sužalojimas galėjo būti padarytas peiliu, vyrai atsako nežinantys, nepastebėję, peilio nematę. Medikė tvarsto ir medicininiu bintu apsukinėja vyro kūną. Vyras pilku džemperiu nuėjęs toliau link daugiabučio namo sėdi ant suoliuko. Sutvarstytas vyras prisistato G. A. ir nurodo, kad užpuolę asmenys buvo dviese, apsirengę juodais drabužiais, vienas asmuo buvo su motociklininko pirštinėmis, abu vyrai stambaus sudėjimo, aukšti, apie 1,85-1.90 cm ūgio. Medikai išsiveža sužalotą vyrą. Policijos pareigūnas nueina prie vyro, dėvinčio pilką džemperį, kuris bendrauja su kitu pareigūnu. Vyras pilku džemperiu pasakoja buvęs pas draugą, pirmas išėjęs, prie jo prikibę asmenys, o jis laukė brolio, kuris turėjo šį pasiimti; atvažiavus broliui prasidėjo konfliktas; medikų pagalbos jam nereikia, jis nebuvo sužalotas.

36. Šio baudžiamojo proceso metu R. Č. iš esmės pripažino atlikęs kaltinime nurodytus objektyviosios pusės veiksmus – 1) tyčia sudavęs teleskopine lazda G. A. į dešinį šoną (ikiteisminio tyrimo metu R. Č. parodė muštynių metu trenkęs teleskopine lazda G. A. (kur pataikė, jis neprisimena); teisiamojo posėdžio metu R. Č. parodė, kad vydamasis G. A. jis galėjo būti išsitraukęs teleskopinę lazdą, kurią vėliau pametė (jis bandė naudotis teleskopine lazda - suduoti G. A., tačiau niekam nesudavė); 2) paėmęs gėlių vazoną pastarąjį tyčia metęs į G. A. (ikiteisminio tyrimo metu R. Č. parodė, kad G. A. pradėjus bėgti jis iš kažkur pasiėmė gelių vazoną ir pastarąjį metė į G. A. (kur pataikė, jis neatsimena, taip pat jis nežino, ar jis išvis pataikė); teisiamojo posėdžio metu R. Č. parodė, kad G. A. sustojus prie balkono jis paėmė vazoną ir šį metė į G. A. (jis nematė, ar pataikė)); 3) tyčia sudavęs nenustatytą kiekį smūgių į T. A. kūną ir veidą (ikiteisminio tyrimo metu R. Č. parodė, kad jis mušėsi su T. A. (į kurias kūno vietas bei kiek smūgių sudavė, jis neprisimena)). Esminiai klausimai, kuriuos kelia R. Č. gynėjas ir kuriuos teismas turi išspręsti – ar šie R. Č. veiksmai vertintini kaip būtinoji gintis ir ar faktas, kad muštynėse dalyvavę G. A. ir T. A. nėra patraukti teisinėn atsakomybėn, eliminuoja R. Č. teisinę atsakomybę.

37. Vertindamas baudžiamojo proceso metu surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus duomenis teismas visų pirma pažymi, kad susitikimo iniciatoriumi nagrinėjamo įvykio naktį buvo R. Č., reikalavęs T. A. grąžinti 100 eurų skolą. Iš T. A., G. Š. ir H. N. N. parodymų matyti, kad T. A. nenorėjo susitikti su R. Č., tiek T. A., tiek R. Č. keikėsi, bet galų gale jie susitarė susitikti. Į susitikimą R. Č. atvyko su R. I.: teismas atkreipia dėmesį į tai, kad R. Č. su savimi turėjo neteisėtai laikomą teleskopinę lazdą, o R. I., nors buvo neblaivus ir motociklo vairuoti negalėjo, mūvėjo motociklininko pirštines, ant kurių buvo apsaugos krumpliams. Šios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai teigti, kad R. Č. ir kartu su juo jam padėti atvykęs R. I., siekdami iš T. A. atgauti 100 eurų skolą, buvo pasiruošę panaudoti, be kita ko, ir fizinį smurtą ir turėjo tam skirtas priemones. Jų agresyvią poziciją susitikimo su T. A. metu patvirtina ir jų vėlesni veiksmai: kaip parodė T. A., jam priėjus ir pasisveikinus R. I. tyčia savo galva trenkė jam į nosies sritį. Nors teisiamojo posėdžio metu R. I. nurodė tai padaręs netyčia, kadangi jam kalbant su T. A. jo veidas buvo arti T. A. veido, tačiau teismas pažymi, kad vien jau pats toks veiksmas - veido prikišimas prie pat kito žmogaus veido konfliktinėje situacijoje išsakant reikalavimus yra akivaizdus agresijos požymis, taigi nagrinėjamu atveju nėra svarbu, ar R. I. savo galva T. A. smūgiavo tyčia, ar netyčia – bet kuriuo atveju šis veiksmas T. A. pagrįstai buvo suprastas kaip agresyvus veiksmas, po kurio T. A. pradėjo bėgti nuo R. Č. ir R. I.. Teismas įvertina ir tai, kad po šio R. I. smūgio T. A. pastarasis pabėgo ir nuo R. Č. ir R. I. laikėsi saugiu atstumu, taigi klostėsi situacija, kurios negalima laikyti perspektyvia skolos atidavimo požiūriu, tačiau, nepaisant to, R. Č. ir R. I. nepasišalino, bet liko toliau stovėti. Svarbu pažymėti ir tai, kad, nors R. Č. ir R. I. teisiamojo posėdžio metu teigė, jog T. A. su jais bendravo nepagarbiai, grasindamas jiems, tačiau akivaizdu, kad R. Č., turinčio teleskopinę lazdą, ir R. I., mūvinčio pirštines, kuriomis galima padaryti sunkesnius sužalojimus, jėgos tiek kiekybiniu, tiek kokybiniu požiūriu buvo ženkliai didesnės už T. A., neturėjusio jokių gynybos ar puolimo priemonių, jėgas, taigi R. Č. ir R. I. teiginius apie įžūlų ir provokuojantį T. A. elgesį teismas vertina kaip nepatikimus. Kita vertus, tiek iš T. A., tiek iš G. A. parodymų matyti, kad R. Č. T. A. demonstravo su savimi turėtą teleskopinę lazdą, o atvykęs į įvykio vietą G. A. T. A. paklausė, kuris turi teleskopinę lazdą, po ko priėjo būtent prie teleskopinę lazdą turėjusio R. Č.. Apibendrinant šias aplinkybes galima pagrįstai teigti, kad dar iki G. A. suduodant smūgį R. Č. tiek pastarasis, tiek R. I. buvo nusiteikę agresyviai ir savo agresiją atvirai demonstravo. Ši aplinkybė yra svarbi vertinant, ar R. I. tolesni veiksmai, kuriuos jo gynėjas vertina kaip būtinąją gintį, buvo nusikalstami, ar pateisinami, padaryti jam ginantis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą Nr. 2K-7-62-489/2015, 2015 m. gegužės 5 d. nutartyje pažymėjo, kad BK 28 straipsnyje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kai 1) viena pusė nesiruošia panaudoti smurto, o 2) smurtas panaudojamas netikėtai esant užpultam, tuo tarpu, kaip minėta, R. Č. ir R. I. į susitikimą su T. A. atėjo būdami pasiruošę panaudoti, be kita ko, ir fizinį smurtą ir turėjo tam skirtas priemones, o R. I. fizinį smurtą prieš T. A. ir panaudojo, pastarajam trenkdamas savo galva, taip pat R. Č. ir R. I. savo agresiją atvirai demonstravo. Kita vertus, R. Č. galėjo tikėtis, kad po prieš T. A. panaudoto smurto broliui į pagalbą atskubėjęs G. A., įvertinęs situaciją, matydamas agresiją atvirai demonstruojančius R. Č. ir R. I., gali imtis smurtinių veiksmų, taigi po prieš T. A. panaudoto smurto G. A. suduotas smūgis R. Č. negali būti laikomas kaip netikėtas užpuolimas, dėl ko kaltinime nurodyti R. Č. objektyviosios pusės veiksmai, G. A. sudavus jam smūgį – tyčinis sudavimas teleskopine lazda G. A. į dešinį šoną, tyčinis gėlių vazono metimas į G. A. ir tyčinis smūgių sudavimas į T. A. kūną ir veidą nelaikytini būtinąja gintimi. Dar daugiau, šie veiksmai buvo puolamojo pobūdžio: teisiamojo posėdžio metu R. Č. parodė, kad trenkęs jam kumščiu į nosį G. A. pradėjo bėgti, o jis pradėjo pastarąjį vytis; vydamasis G. A. jis galėjo būti išsitraukęs teleskopinę lazdą; G. A. sustojus prie balkono jis paėmė vazoną ir šį metė į G. A.. Ikiteisminio tyrimo metu R. Č. parodė, kad G. A. pradėjus bėgti jis iš kažkur pasiėmė gėlių vazoną ir pastarąjį metė į G. A.. Akivaizdu, kad vienam iš muštynių dalyvių bandant pabėgti, kito muštynių dalyvių veiksmai persekiojant pirmąjį su teleskopine lazda, o pirmajam sustojus – gėlių vazono metimas į šį, negali būti laikomi gynyba.

38. Nagrinėjant šį įvykį svarbu įvertinti ir tai, ar G. A. smūgis R. Č. gali būti vertinamas kaip provokuojantis elgesys. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą Nr. 2K-7-62-489/2015, 2015 m. gegužės 5 d. nutartyje konstatavo, kad vien tik abiejų kaltininkų fizinis smurtas (smūgių sudavimas), panaudotas vienas kito atžvilgiu, net ir pirmo smūgio sudavimas, esant nustatytam susitarimui ir abipusėm paskatom tokį smurtą pradėti naudoti, nepripažintinas provokuojančiu elgesiu, turinčiu įtakos viešosios tvarkos sutrikdymo padarymui ir lengvinančiu baudžiamąją atsakomybę, nes būtent tokio pobūdžio elgesys, kuris laikytinas įžūliu, abiejų kaltininkų sąmoningai pasirenkamas siekiant smurtu išsiaiškinti tarpusavio santykius viešoje vietoje. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad R. Č. ir R. I. į susitikimą su T. A. atėjo būdami pasiruošę panaudoti, be kita ko, ir fizinį smurtą ir turėjo tam skirtas priemones, o R. I. fizinį smurtą prieš T. A. ir panaudojo, pastarajam trenkdamas savo galva, taip pat R. Č. ir R. I. savo agresiją atvirai demonstravo, taigi G. A. smūgis R. Č. negali būti vertinamas kaip provokuojantis elgesys, turintis įtakos viešosios tvarkos sutrikdymo padarymui ir lengvinantis baudžiamąją atsakomybę.

39. Spręsdamas, ar faktas, kad muštynėse dalyvavę G. A. ir T. A. nėra patraukti teisinėn atsakomybėn, eliminuoja R. Č. teisinę atsakomybę, teismas sutinka, kad vieno ir to paties įvykio, kilusio dėl kelių asmenų įžūlaus elgesio, aplinkybės turėtų būti nustatinėjamos viename baudžiamajame procese, nes aplinkybes pradedant nustatinėti skirtinguose procesuose, suteikiant šiems asmenims vienam kito atžvilgiu skirtingą procesinį statusą, paprastai tampa sudėtingas ir apsunkintas tikrųjų bylos aplinkybių nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta išnagrinėjus baudžiamąją bylą Nr. 2K-7-62-489/2015). Visgi spręsdamas nagrinėjamą įvykį kaltinimo ribose teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su R. Č. veiksmais, pakankamas šiuos veiksmus įvertinti BK 284 straipsnyje įtvirtintos nusikaltimo sudėties kontekste, o tikimybė, kad ateityje už nagrinėjamo įvykio metu atliktus veiksmus teisinėn atsakomybėn gali būti patraukti G. A. ir T. A., teismo išvadų dėl R. Č. veiksmų teisinio vertinimo nekeičia.

40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas renginys, kaltininko elgesys žemina ar žeidžia aplinkinių orumą ir pan., paprastai laikomi visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-134/2014, 2K-385/2014). Nagrinėjamu atveju daugiabučio namo kieme kilusio konflikto metu buvo trukdoma ilsėtis namo gyventojams, iš miego buvo pažadinti V. I. ir J. T., taip pat dėl konflikto negalėjo ramiai ilsėtis A. Z., D. Č. (kaip teisiamojo posėdžio metu jis parodė, dėl kilusio konflikto jis turėjo nuraminti ir savo sutuoktinę). Minėti asmenys matė G. A. sužalojimą, stengėsi padėti, iškviesdami pagalbą, taigi konstatuotina, kad nagrinėjamo įvykio metu R. Č. savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

41. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad 2022 m. birželio 5 d. apie 4.00 val. R. Č. viešoje vietoje - daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme kitų žmonių akivaizdoje sukėlė konfliktą bei tyčia sudavė teleskopine lazda, kurią neteisėtai nešiojo su savimi, G. A. į dešinį šoną, po ko paėmęs nuo gyvenamojo namo bendro naudojimo balkono gėlių vazoną pastarąjį tyčia metė į G. A., pataikydamas šiam į ranką, tyčia sudavė nenustatytą kiekį smūgių į T. A. kūną ir veidą, tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą G. A. ir T. A. bei demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

42. Šio baudžiamojo proceso metu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje, buvo kaltinamas ir R. I.. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis R. I. mirė (duomenys neskelbtini). Teisiamojo posėdžio metu prokurorė ir R. I. gynėjas prašė baudžiamąją bylą nutraukti kaltinamajam mirus.

43. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu, pradėtas baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas, įtariamajam (kaltinamajam) mirus, išskyrus tuos atvejus, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti. Jokių prašymų tęsti bylos nagrinėjimą mirusiajam R. I. reabilituoti nebuvo pateikta, kitų pagrindų tęsti bylos nagrinėjimą teismas nenustatė, todėl baudžiamasis procesas dėl R. I., kaltinamo padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 1 dalyje, nutrauktinas, R. I. mirus.

44. Šio baudžiamojo proceso metu R. Č., be kita ko, kaltinamas 2022 m. birželio 5 d. padaręs ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje. BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje įtvirtinta, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję treji metai, kai buvo padarytas baudžiamasis nusižengimas. Nuo 2022 m. birželio 5 d. praėjo daugiau nei treji metai, per šį laiką R. Č. nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, taip pat teismas neturi duomenų, kad per šį laiką R. Č. būtų padaręs naują tyčinę nusikalstamą veiką. BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, taigi baudžiamasis procesas dėl R. Č. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje, nutrauktinas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Veikos kvalifikavimo motyvai

45. R. Č. viešoje vietoje matant aplinkiniams sukėlė konfliktą, tyčia sudavė teleskopine lazda G. A. į dešinį šoną, po ko paėmęs nuo gyvenamojo namo bendro naudojimo balkono gėlių vazoną pastarąjį tyčia metė į G. A., pataikė į ranką, tyčia sudavė nenustatytą kiekį smūgių į T. A. kūną ir veidą, tokiu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, taigi R. Č. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

V. Bausmės skyrimo motyvai

46. R. Č. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, už kurio padarymą numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

47. Spręsdamas dėl R. Č. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. R. Č. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. R. Č. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. R. Č. neteistas (bylos tomas 2, lapai 116-117), taigi, vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostatomis, arešto ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės R. Č. neskirtinos. R. Č. nėra išreiškęs sutikimo atlikti viešųjų darbų bausmę, taigi viešųjų darbų bausmė R. Č. neskirtina. R. Č. vykdo individualią veiką (bylos tomas 2, lapas 119), ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis – baudomis, kurių nemoka (bylos tomas 2, lapai 120-122), antstolių informacinės sistemos duomenimis, antstoliai iš R. Č. priverstinai išieško įvairias pinigų sumas, taigi teismas turi pagrindo manyti, kad R. Č. skyrus turtinio pobūdžio bausmę – baudą, jis jos nemokės, dėl ko nebus pasiekti bausmės tikslai, taigi R. Č. bauda neskirtina. Teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti R. Č. skiriant laisvės apribojimo bausmę, jos terminą nustatant artimą trumpesnį už vidurkį – vienerius metus, uždraudžiant R. Č. visą bausmės laikotarpį vartoti psichoaktyvias medžiagas, įpareigojant R. Č. dalyvauti elgesio pataisos programoje, visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., tęsti darbą, o darbą praradus – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

VI. Civiliniai ieškiniai

48. Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo reikalauja atlyginti R. I. ir R. Č. nusikalstama veika dėl G. A. gydymo patirtą 780,65 eurų dydžio turtinę žalą ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo (bylos tomas 2, lapai 19-20).

49. Vertindamas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį teismas pažymi, kad, kaip nurodyta civiliniame ieškinyje, G. A. gydymas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui kainavo 780,65 eurų. Gydymo paslaugų apskaitos išraše nurodyta, kad gydymo išlaidas sudaro: 9,65 eurų skubios medicinos pagalbos IV paslauga (pagrindinė diagnozė - krūtinės ląstos priekinės sienos žaizda), 771 eurų kitos procedūros, atliekamos dėl kitų sužalojimų, kai būklė nesudėtinga (pagrindinė diagnozė - krūtinės ląstos priekinės sienos žaizda; bylos tomas 2, lapas 24). Atsižvelgiant į tai, kad G. A. padaręs krūtinės ląstos priekinės sienos žaizdą buvo kaltinamas R. I., o baudžiamasis procesas dėl R. I., kaltinamo padarius šią nusikalstamą veiką, nutrauktinas, R. I. mirus, Vilniaus teritorinė ligonių kasos civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtinas, Vilniaus teritorinei ligonių kasai išaiškinant teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

50. Baudžiamojo proceso metu G. A. pareiškė 8 158 eurų dydžio civilinį ieškinį. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad dėl R. I. ir R. Č. padarytų nusikalstamų veikų jis buvo nedarbingas 44 dienas, be to, jis neteko savo darbo užmokesčio dalies - jis prarado 23 dienų darbo užmokestį laikotarpiui nuo 2022 m. birželio 6 d. iki 2022 m. liepos 8 d.; jeigu jis nebūtų buvęs sužalotas, jam būtų išmokėtas 1 150 eurų darbo užmokestis, nedarbingumo laikotarpiu jam buvo sumokėti 347 eurai, todėl jis prašo priteisti 803 eurus prarasto darbo užmokesčio. Taip pat jis nurodo, kad įvykio metu buvo sugadinti jo drabužiai – 170 eurų vertės armėniškas megztinis (perpjautas), 45 eurų vertės balti marškinėliai (perpjauti), 90 eurų vertės šortai (ištepti krauju), taigi jis prašo priteisti 305 eurus dėl sugadintų drabužių. Taip pat jis nurodo išleidęs 50 eurų nuskausminamiesiems vaistams, antibiotikams, tepalams, siekdamas panaikinti randą ant kūno, ir prašo priteisti turėtas 50 eurų dydžio išlaidas. Taip pat jam buvo padaryta 7 000 eurų neturtinė žala dėl krūtinės ląstos pradūrimo, smūgių teleskopine lazda, vazonų. Jis jautė fizinį skausmą, dvasines kančias, nemigą, jautėsi pažemintas, jo savigarba nuvertėjo mažiausiai dviem mėnesiams; padarytas nusikaltimas sugniuždė jį, nes ant jo kūno liko nepagydomas perdūrimo randas (bylos tomas 4, lapai 6-10).

51. Vertindamas G. A. civilinį ieškinį dėl jam padarytos turtinės žalos teismas pažymi, kad G. A. buvo nedarbingas dėl pjautinės žaizdos krūtinės dešinėje pusėje su raumens pažeidimu sužalojimo, t. y. dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, dėl kurio G. A. buvo skirta ligos išmoka (bylos tomas 4, lapai 7-8). G. A. dėvimi drabužiai buvo sugadinti ir ištepti krauju, kai G. A. krūtinės dešinėje pusėje sužalojimą, vertinamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu, padarė R. I., taip pat G. A. vartojo vaistus, antibiotikus, tepalus po operacijos, kuri buvo atlikta dėl R. I. padaryto sužalojimo. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamasis procesas dėl R. I., kaltinamo padarius šią nusikalstamą veiką, nutrauktinas, R. I. mirus, G. A. civilinis ieškinys dėl jam padarytos turtinės žalos paliktinas nenagrinėtinas, o G. A. išaiškintina teisė pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

52. Vertindamas G. A. civilinį ieškinį dėl jam padarytos neturtinės žalos teismas pakartoja, kad sužalojimas, vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, G. A. buvo padaryti R. I., kuriam baudžiamasis procesas nutrauktinas. Kita vertus, R. Č. fizinį skausmą G. A. sukėlė trenkdamas šiam teleskopine lazda į ranką ir mesdamas vazoną į G. A. ranką. Vertindamas G. A. argumentus dėl jam padarytos neturtinės žalos dydžio teismas pažymi, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma – vien pasekmių sureikšminimas, visiškai nevertinant arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas.

53. R. Č. kaltė dėl fizinio skausmo sukėlimo G. A. pasireiškė tyčiniais smurtiniais veiksmais. G. A. jautė fizinį skausmą, pažeminimą, dvasines kančias, jo savigarba nuvertėjo. Nustatydamas G. A. padarytos neturtinės žalos dydį teismas taip pat įvertina ir R. Č. turtinę padėtį, kurią vertinti nustatant neturtinės žalos dydį įpareigoja CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatos – R. Č. vykdo individualią veiklą (bylos tomas 2, lapas 119). Pagal teismų praktiką priteisiamos neturtinės žalos sumos fizinio skausmo, tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais svyruoja nuo 300 eurų iki 3 000 eurų (apeliacinės bylos Nr. 1A-203-337/2019, 1A-460-576/2019, 1A-515-654/2019, 1A-425-654/2019, 1A-517-468/2019, 1A-305-383/2019, 1A-649-843/2021, 1A-227-626/2021, 1A-56-383/2022, 1A-45-530/2022, 1A-195-397/2022). Atsižvelgdamas į tai, kad R. Č. nusikalstamais veiksmais G. A. sveikata nebuvo sutrikdyta, G. A. patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, G. A. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir iš R. Č. G. A. naudai priteistinas 500 eurų neturtinės žalos atlyginimas.

54. Baudžiamojo proceso metu G. A. atstovas advokatas Adolfas Remeikis pateikė prašymą iš R. Č. ir R. I. priteisti 700 eurų procesinių išlaidų už suteiktas teisines paslaugas. Išlaidoms pagrįsti G. A. atstovas pateikė 2024 m. rugpjūčio 23 d. pinigų priėmimo kvitą, kuriame nurodyta, kad G. A. advokatui Adolfui Remeikiui sumokėjo 700 eurų už atstovavimą baudžiamojoje byloje (bylos tomas 1, lapas 66). Pažymėtina, kad G. A. gynėjas į procesą įstojo įpusėjus įrodymų tyrimą. Advokato Adolfo Remeikio 2025 m. gegužės 21 d. orderyje nurodytas pavedimas – atstovauti nukentėjusį G. A..

55. BK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, teismas gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

56. Vertindamas prašymą iš R. Č. priteisti 700 eurų G. A. naudai patirtų procesinių išlaidų už suteiktas teisines paslaugas teismas pažymi, kad proceso išlaidas patvirtina mokėjimo kvitas, iš kurio matyti, kad G. A. sumokėjo 700 eurų už suteiktas teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamasis procesas dėl R. I., kaltinamo padarius nusikalstamą veiką prieš G. A., nutrauktinas, o R. Č. pripažintinas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, kurios metu G. A. buvo sukeltas fizinis skausmas, taip pat atsižvelgiant į G. A. suteiktų teisinių paslaugų apimtį – atstovavimą teisme, prašoma priteisti 700 eurų patirtų procesinių išlaidų už teisinių paslaugų teikimą yra nepagrįsta ir per didelė, taigi iš R. Č. G. A. naudai priteistinas 500 eurų procesinių išlaidų už teisinių paslaugų teikimą atlyginimas.

VII. Procesinės prievartos priemonės

57. Ikiteisminio tyrimo metu R. I. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (bylos tomas 2, lapai 110-111), kuri naikintina.

58. Ikiteisminio tyrimo metu R. Č. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (bylos tomas 2, lapai 149-150), kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – naikintina.

VIII. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

59. Teleskopinė lazda, stiklo šukės, medžiagos gabaliukas, tamponai yra menkaverčiai daiktai ir negali būti sunaudoti, taigi teleskopinė lazda, saugoma Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate (bylos tomas 1, lapas 69), stiklo šukės, medžiagos gabaliukas, tamponai, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Penktajame policijos komisariate (bylos tomas 1, lapas 31), šiam nuosprendžiui įsiteisėjus naikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, 106 straipsnio 2 dalimi, 115 straipsnio 1 dalimi, 139 straipsnio 1, 3 dalimis, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 3, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 2, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 20 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti R. Č. (R. Č.) kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant R. Č. (R. Č.) visą bausmės laikotarpį vartoti psichoaktyvias medžiagas, įpareigojant R. Č. (R. Č.) dalyvauti elgesio pataisos programoje, visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., tęsti darbą, o darbą praradus – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Baudžiamąjį procesą dėl R. I. (R. I.), kaltinamo padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje, nutraukti, R. I. (R. I.) mirus.

Baudžiamąjį procesą dėl R. Č. (R. Č.) padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje, nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą, išaiškinant teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

G. A. (G. A.) civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą, išaiškinant teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

G. A. (G. A.) civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš R. Č. (R. Č.) G. A. (G. A.) naudai priteisti 500 eurų neturtinės žalos ir 500 eurų procesinių išlaidų.

R. I. (R. I.) skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

R. Č. (R. Č.) skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Teleskopinę lazdą, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, stiklo šukes, medžiagos gabaliuką, tamponus, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Penktajame policijos komisariate, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

1. Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

3. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.