Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovui R. K., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, antstolis R. K. ir Šiaulių miesto 1-ojo notaro biuro notaras V. Ž., dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais ir dėl to kilusių teisinių pasekmių.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12. Nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

13. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.

14. Civilinės teisės prasme vekselis – tai savarankiškas civilinių teisių objektas, piniginis vertybinis popierius (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnio 6 dalis). Vekselis, kaip vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 2 straipsnio 1 dalis). Taigi pagal įstatyme įtvirtintą reglamentavimą vekselis patvirtina besąlygišką mokėjimo pareigą ir iš šios pareigos atsiradusią reikalavimo teisę. Be to, vekselis, kaip vertybinis popierius, gali laisvai dalyvauti civilinėje apyvartoje, t. y. būti perleistas nesilaikant prievolių teisės reikalavimo perleidimo taisyklių (CK 1.101 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-100-469/2019).

15. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima viena iš vekselio savybių – vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008; 2019 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019; 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2020).

16. Taip pat kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Taigi vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad vekselis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-421/2016).

17. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad išduodant ir naudojant vekselius civilinėje apyvartoje turi būti atsižvelgiama į jų paskirtį ir tikslus: ar vekselis buvo išduotas kaip skolos dokumentas, ar kaip reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonė; kai prievolė užtikrinama vekseliu, jo ryšys su pradine prievole pasireiškia tuo, jog sandorio, kurio pagrindu išduotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai; kreditoriaus reikalavimo teisė tokiu atveju yra apribota, ir iš atsakingų už prievolės įvykdymą asmenų (vieno ar visų) jis gali reikalauti tik tiek, kiek jo iš sandorio kilusi teisė pažeista ir kiek nustato įstatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-695/2016).

18. Kadangi vekselio išrašymas yra valinis veiksmas, galimi atvejai, kai asmens, t. y. vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo. Kai vekselio pasirašymas neatitinka vidinės vekselio davėjo valios, sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto jį ginčyti. Kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Tai lemia, kad vekselio davėjas, reikšdamas pirmajam vekselio turėtojui prieštaravimus, grindžiamus jų asmeniniais santykiais, privalo įrodyti, jog nebuvo prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2012; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-507-684/2018).

19. Lietuvos Respublikos Įsakomųjų ir privalomųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 19 straipsnyje nurodyta, kad įsipareigoję pagal vekselį asmenys gynybai negali vekselio turėtojui pareikšti prieštaravimų, grindžiamų asmeniniais jų ir vekselio davėjo santykiais, nebent vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia būtų veikęs skolininko nenaudai. Vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo, tačiau tokiu atveju būtent vekselio davėjui tenka pareiga pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal ginčijamą vekselį, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2013, 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015).

20. Ieškovas pirmosios instancijos teisme, prašydamas pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento atsakovui išduotus du ginčo vekselius bei jų pagrindu notaro išduotus vykdomuosius įrašus nurodė, kad išduodamas ginčo vekselius R. K. pastarojo buvo iš esmės suklaidintas dėl sandorio esmės, jo dalyko ir kitų esminių sąlygų. Nurodė, jog būtent vekselių išdavimo dienomis R. K. jam paskolino ne ginčo vekseliuose nurodytas 2700,00 Eur ir 1200,00 Eur, tačiau (abu kartus) tik po 120,00 Eur. Nagrinėjamu atveju teikdamas ieškinį teismui ieškovas prašė ginčijamus sandorius panaikinti dviem pagrindais, t. y. dėl suklydimo (CK 1.90 straipsnio 1 dalis) ir dėl jį sudariusio fizinio asmens būsenos, dėl kurios jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (CK 1.89 straipsnis). Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas pažymėjo, kad tik bylos eigoje paaiškėjo, kad ieškovas ieškinį prašė tenkinti iš esmės vien CK 1.89 straipsnio pagrindu. Taigi, ieškovas, rinkdamasis savo pažeistų teisių gynimo būdą, formuluodamas ieškinio reikalavimą ir nurodydamas ieškinio pagrindą, aiškiai apibrėžė bylos nagrinėjimo ribas. Pirmosios instancijos teismas bylą pagal ieškinį dėl sandorių negaliojimo išnagrinėjo ieškovo nurodytu pagrindu, pagrįstai pagal CK 1.89 straipsnio 1 dalį vertindamas, ar sandorio sudarymo metu ieškovas buvo tokios būklės, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.

21. Pagal CK 1.89 straipsnio 1 dalį fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu. CK nekelia reikalavimų priežasčiai, lėmusiai atitinkamą asmens būseną. Pasisakydamas dėl CK 1.89 straipsnio aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010; 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016)).

22. Siekiant nustatyti, ar A. V. sandorių sudarymo metu sirgo psichikos sutrikimu, ar jis galėjo visiškai suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, ar civilinės bylos nagrinėjimo metu jis gali visiškai suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, pirmosios instancijos teismas byloje paskyrė teismo psichiatrijos ekspertizę. 2020 m. spalio 15 – lapkričio 13 d. atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė Nr. (duomenys neskelbtini)2020 (b. l. 117–122), pateikta išvada, jog A. V. konstatuotas (duomenys neskelbtini), dėl kurio jis sandorių sudarymo metu 2017 m. vasario 10 d. ir 2017 m. liepos 12 d. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Šiuo metu A. V. konstatuojamas (duomenys neskelbtini), dėl kurio jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. A. V. civilinės bylos nagrinėjimo metu negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės, ginčo šalių ir liudytojos D. T. paaiškinimai, byloje esantys rašytiniai įrodymai apie ieškovo A. V. psichikos sveikatos būklę, jam nustatytą diagnozę, ekspertizės išvada apie gebėjimą civilinės bylos metu suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, teismo psichiatrijos ekspertizės aktas patvirtina, kad ginčo sandorių sudarymo metu 2017 m. vasario 10 d. ir 2017 m. liepos 12 d., vekselių davėjas negalėjo savarankiškai ir visiškai suprasti pasirašomų dokumentų turinio ir esmės, numatyti jų galimas teisines pasekmes ir teisingai valdyti savo veiksmus. Priešingai, nei nurodo apeliantas, byloje šiuo atveju yra paneigtos A. V. galimybės suvokti vekselių, kaip vertybinio popierių, esmę jų sudarymo metu. Vertintina ir tai, kad ieškovo psichinė būsena buvo stebima specialistų ir nėra pagerėjusi nuo (duomenys neskelbtini) bei tuo pačiu apima ginčijamų sandorių sudarymo laikotarpį.

24. Nors apeliantas apeliaciniame skunde sutinka, kad byloje yra duomenų apie ieškovo ligas, tačiau tvirtindamas, kad vekselių davėjo sveikata nebuvo ir nėra tokia, kad nesuprastų elementariausių paskolos santykių esmės bei reikšmės, po ekspertizės išvados byloje pateikimo, pirmosios instancijos teismui neteikė prašymų dėl papildomos ekspertizės atlikimo, ieškovui ekspertizę atlikusių ekspertų pakvietimo į teismo posėdį dėl pateiktos eksperto išvados išaiškinimo bei galimų apelianto abejonių pašalinimo. Bylą išnagrinėjęs teismas tinkamai įvertino ieškovo nurodomas aplinkybes dėl suklydimo išrašant vekselius bei tuo momentu jo gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę bei reikšmę ir juos valdyti. Šiuo atveju ieškovo neveikimas nuo 2017 m. vasario 10 d. iki buvo išduotas 2017 m. rugpjūčio 3 d. vykdomasis įrašas, kreiptis tiek į atsakovą, tiek ir į teismą dėl jo suklaidinimo bei negalėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės bei esmės, vykdant išieškojimą, apeliacinio teismo įsitikinimu, pagrįstai vertintas kaip ieškovo teisinių padarinių nesupratimas tiek išduodant vekselius, tiek po jų išdavimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, apeliacinio skundo argumentus, kad ieškovas suprato ar turėjo suprasti elementaraus sandorio turinį, taip pat, kad ieškovas žino vekselių reikšmę bei įsipareigojimus pagal juos, atmeta kaip teisiškai nepagrįstus.

25. Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad ieškovui paskolino vekselių išdavimo dienomis 2700 Eur 2017-02-10, ir 1200 Eur 2017-07-17, tačiau nenurodo, jog, žinodamas apie ieškovo psichinės sveikatos problemas ir skolindamas jam pinigus, nesurašė paskolos sutarties, kurioje aiškiai būtų įvardintos paskolos sutarties šalys, elementai bei šalių įsipareigojimai, taip pat patvirtinimas, kad būtent tokią pinigų sumą ieškovas gavo, pasirinko paprastuosius neprotestuotinus vekselius. Teisėjų kolegijos vertinimu reikšminga tai, kad ieškovo įrašytas tekstas į atsakovo pateiktas paprastų vekselių formas, leidžia spręsti, kad jis surašytas padrikai su rašybos klaidomis, nederinat linksnių, praleidžiant atskirus žodžius, todėl pritartina bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tekstą rašantis asmuo (ieškovas) nesuvokė sudaromo dokumento turinio bei esmės. Svarbu ir tai, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad apelianto nurodomas sumas ieškovas faktiškai gavo šių sandorių sudarymo metu. Taigi, neįrodyta, kad ieškovas iš apelianto gavo būtent vekseliuose nurodytas pinigų sumas.

26. Teismas, spręsdamas ginčą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, pagrįstai konstatavo, kad 2017 m. vasario 10 d. ieškovo A. V. išduotas atsakovui R. K. paprastas neprotestuotinas vekselis dėl 2700,00 Eur įsipareigojimo bei 2017 m. liepos 12 d. ieškovo A. V. išduotas atsakovui R. K. paprastas neprotestuotinas vekselis dėl 1200,00 Eur įsipareigojimo, pripažintini negaliojančiais nuo jų sudarymo momento remiantis CK 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pripažinęs negaliojančiais ieškovo išduotus vekselius pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė restituciją ir šalis grąžino į pradinę padėtį, buvusią iki sandorio (CK 1.89 straipsnio 2 dalis, 1.80 straipsnis). Bylos duomenys patvirtina, kad vykdant ieškovo ginčijamus sandorius priverstine tvarka antstolis iš ieškovo A. V. išieškojo 477,39 Eur skolos ir 210,83 Eur vykdymo išlaidų, o vykdymo išlaidų likutis yra 454,57 Eur. Įvertinęs tai, teismas pagrįstai konstatavo, jog iš A. V. nepagrįstai buvo išieškota 688,22 Eur, todėl, taikant restituciją, ji pagrįstai priteista iš apelianto.

27. Pasisakydama dėl garso pokalbio įrašo kaip įrodinėjimo priemonės civiliniame procese, teisėjų kolegija pažymi, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į tai, jog būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir susižinojimo slaptumas. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį, įrodinėjimo priemonėmis gali būti garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų. Taigi, jei slapta garso įrašas padarytas be asmenų sutikimo, laikoma, kad jie padaryti pažeidžiant įstatymus, todėl tokia įrodinėjimo priemone, kaip neleistina, teismas vadovautis negali.

28. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas turi pagrindą sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas įrodė, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti ir valdyti savo veiksmų.

29. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apelianto teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus (CPK 185 straipsnis), tinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias sandorių negaliojimą CK 1.89 straipsnio pagrindu, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

30. 2019 m. rugsėjo 23 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimais ieškovui A. V. buvo suteikta bei 2020 m. gruodžio 14 d. pratęsta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba. Apeliacinės instancijos teismui pateiktos 198,00 Eur Valstybės antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidos pagal 2021 m. balandžio 29 d. pažymą. Atmetus apeliacinį skundą, Valstybės antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidos priteistinos iš apelianto (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 198,00 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt aštuonis eurus 00 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, įmokos kodas 5630 – įmoka už antrinės teisinės pagalbos išlaidas).

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.