- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-11
- Bylos Nr.
- e2A-1200-577/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas NPC“
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas NPC“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas NPC“ dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Mano būstas NPC“ 795,59 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, jog su I. J. sudarė turto draudimo sutartį Nr. 19056/9072131 ir apdraudė nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Apdraustas turtas 2017 m. sausio 28 d. buvo užlietas dėl užsikimšusio bendrojo naudojimo kanalizacijos stovo, paskaičiuota ir išmokėta draudimo išmoka dėl apgadinto turto sudarė 795,59 Eur. Pasak ieškovės, gyvenamąjį namą administruoja atsakovė, todėl ji Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.226 ir CK 6.1015 straipsnių pagrindais privalo atlyginti padarytą žalą.
2. Atsakovė UAB „Mano būstas NPC“ su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti. Nurodė, jog ieškovė išvadas apie įvykio priežastis padarė remdamasi išimtinai savo darbuotojų paaiškinimais, kurie nelaikytini specialistais/ekspertais, turinčiais atitinkamą inžinerinį išsilavinimą ir/ar turinčiais kitų specifinių žinių. Draudikui atliekant draudiminio įvykio aplinkybių tyrimą ar nustatant žalos dydį, atsakovės specialistai nedalyvavo. Ieškovė tinkamai neatliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo, nenustatė tikrosios įvykio priežasties, padarinių ir tinkamai nenustatinėjo žalos dydžio. Atsakovės teigimu, ieškovė neįrodė, kokius neteisėtus veiksmus atsakovė atliko ar kokias pareigas pažeidė, apsiribojo tik įvykusios avarijos konstatavimu. Pažymėjo, kad namo administratoriaus paskyrimas nepašalina butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareigos valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus (CK 4.83 straipsnis). Atsakovės teigimu, ji neturėjo galimybės valdyti pastato absoliučiai kaip savininkė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis) ir be savininkų sutikimo ar tiesioginių nurodymų šiam pastatui daryti ūkinio ar fizinio poveikio, todėl nėra pagrindo atsakovės atžvilgiu taikyti atsakomybę be kaltės. Pažymėjo, kad dalį funkcijų, tokių, kaip vamzdžių, įskaitant ir gyventojams nuosavybės teise priklausančiose patalpose ar akivaizdžiai nematomų, keitimą administratorius vykdo tik gavęs savininkų pranešimą apie bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektus, gedimus. Ieškovė nenustatė tikslios pastato vietos, iš kurios buvo užpiltos draudėjo patalpos; byloje nėra įrodymų, jog iki įvykio namo administratorius būtų gavęs pranešimų apie netvarkingus vamzdžius, būtinumą juos pakeisti ar apie kitus trūkumus ir kad administratorius nesiėmė jokių veiksmų, jog užkirstų kelią tokių vamzdžių trūkimui (avarijos atsiradimui). Ieškovės reikalaujama suma nėra aiškiai detalizuota; ieškovė neskaičiuoja buto nusidėvėjimo; lokalinėje sąmatoje įtraukta nebūtinų išlaidų, nesusijusių su darbų atlikimo sąnaudomis. Pažymėjo, jog abejonių kelia ir ieškovės užsakymu vienašališkai surašytas aktas.
3. Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog avarija įvyko bendro naudojimo vamzdžiuose. Atsakovė turėjo vykdyti vamzdynų priežiūra, sandarumą, tačiau įrodymų, kad tokius veiksmus atliko, nepateikė. Namą administruojanti įmonė privalėjo laiku nustatyti vamzdyno būklę ir apie būtinybę juos pakeisti informuoti daugiabučio namo patalpų savininkus. Įvykus avarijai, būtent atsakovė yra atsakinga už padarytą žalą.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 2 d. nutartimi minėtą sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, dėl kokių priežasčių užsikimšo kanalizacijos stovas, t. y. kokie ir kieno veiksmai nulėmė užsikimšimą, kurioje vietoje galėjo užsikimšti kanalizacijos stovas nenustatinėjo ir kitų aplinkybių, turėjusių reikšmės įvykiui, t. y. administratoriaus veiksmų iki įvykio (ar administratorius nustatė, jog kanalizacijos stovą reikėtų valyti, ar jis buvo valomas, ar buvo apskritai atliekama kada nors kanalizacijos stovo apžiūra, ar gyventojai iki įvykio skundėsi dėl stovo ir pan.). Teismas taip pat nesiaiškino ir aplinkybės, kaip buvo likviduoti avarijos padariniai, t. y. ar buvo iškviestos tarnybos kanalizacijos stovui užkimšti, ar apie užsikimšusį stovą buvo informuotas po įvykio namo administratorius ir pan. Byloje nenustatytos aplinkybės, ar buvo ketinama imtis gyvenamajame name bendrojo naudojimo objektų, tarp jų ir bendrojo kanalizacijos stovo, remonto darbų, ar buvo apskritai reikalingi remonto darbai, ar buvo nustatyti kokie nors defektai, ar administratorė teikė siūlymus daugiabučio gyventojams dėl bendrojo naudojimo objektų, o pastarieji siūlymų nepriėmė. Vien aplinkybė, jog atsakovė teikė daugiabučio namo bendro naudojimo patalpų administravimo paslaugas, neleidžia daryti išvados, kad žala buvo padaryta būtent dėl atsakovės veiksmų ar neveikimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovės ieškovei 795,59 Eur dydžio žalą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 795,59 Eur sumą nuo 2019 m. spalio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 18 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, remdamasis tikimybės pusiausvyros principu, konstatavo, kad žala butui, (duomenys neskelbtini), buvo padaryta ieškovės nurodytu būdu – vandeniui prasiskverbus per Bute esantį klozetą dėl užsikimšusio kanalizacijos stovo. Teismo nuomone, šios išvados nepaneigia atsakovės samprotavimai apie ieškovės darbuotojo išvados, liudytojo/Buto savininko pranešimo apie įvykį nepakankamumą ar neleistinumą žalos butui priežasčiai nustatyti. Atkreipė dėmesį, kad iš 2017 m. sausio 28 d. Atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto matyti, jog apie įvykį atsakovė buvo informuota, jos specialistai, likviduodami avarijos padarinius, iš namo kanalizacijos šulinio pravalė kanalizaciją. Teisės aktai neįpareigoja ieškovės kaip draudiko, administruojant žalą pagal gautą pranešimą iš draudėjo, žalos kilimo priežasčiai nustatyti skirti ekspertizę. Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą: žalos pastebėjimo momentą – grįžus į butą ir jame jau radus išsiliejusį vandenį iš klozeto, žalos pobūdį – atsiradusią drėgmę grindyse, kuri iškraipė laminatą, abejoti tuo, kad ieškovės padarytos išvados yra nepagrįstos ir/ar netinkamos dėl nedėjimo reikiamų pastangų, būtinų draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, teismo nuomone, nėra pagrindo.
7. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog kanalizacijos stovas yra namo bendrojo naudojimo objektas, kurį prižiūrėti teisės aktų nustatyta tvarka prieš įvykį ir jo metu pareiga teko atsakovei kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorei (CK 4.82 straipsnio 1 dalis, 4.84 straipsnis). Kokiu būdu šį kanalizacijos stovą prieš 2017 m. sausio 28 d. prižiūrėjo atsakovė ir/ar jį apskritai prižiūrėjo, įrodymų byloje nėra, tokių duomenų, nors teismas juos pateikti siūlė, atsakovė nepateikė. Teismas nurodė, jog techninės priežiūros žurnalas, apžiūrų aktai, yra teisės aktuose įtvirtinti įrodymai, kurie gali patvirtinti namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiksmus atliekant jam teisės aktų kaip bendrojo naudojimo objektų administratoriui pavestas funkcijas. Atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytą žalos kilimo lokalizaciją bei nurodytą priežastį (pratekėjimo iš klozeto užsikimšus kanalizacijos stovui), duomenų kaip ji vykdo jai norminiais aktais priskirtą pareigą rūpintis administruojamu turtu.
8. Teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad ieškovė, įrodydama vandens prasiskverbimo į butą dėl užsikimšusio kanalizacijos stovo faktą, vietą ir priežastį, kartu įrodė atsakovės neveikimą, nulėmusį ieškovės nurodomos žalos butui atsiradimą – administruojamo daugiabučio namo kanalizacijos stovo nepriežiūrą ar nepakankamą priežiūrą iki 2017 m. sausio 28 d. Teismo vertinimu, būtent atsakovei teko pareiga paneigti minėtu būdu ieškovės įrodytą atsakovės neveikimą, ko atsakovė neįvykdė.
9. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog name iki 2017 m. sausio 28 d. įvykio nebuvo avarijų, butų savininkų nusiskundimų, nešalina ir nemažina atsakovės pareigos vykdyti gyvenamojo namo techninę priežiūrą, kurios uždaviniai neapsiriboja įvykusių avarijų pasekmių šalinimu, o įpareigoja laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus, profilaktinėmis priemonėmis tausoti statinius ir jų konstrukcijas (Reglamento 12.2, 12.3 punktai). Tokie darbai kaip namo nuotekų šalinimo sistemos priežiūra (vamzdyno ir pravalų pralaidumo ir sandarumo tikrinimas, įskaitant sandariklių sutvarkymą ir tarpinių keitimą, jei nereikia sistemos ardymo drabų), kasmetinį vamzdyno dalių profilaktinį valymą, Reglamentu buvo priskirti gyvenamųjų namų techninės priežiūros pagrindiniams darbams (Reglamento 99 punktas, 6 priedo 1.1.5 punktas), kuriems atlikti atskiras namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimas nereikalingas (CK 4.83 straipsnio 4 dalis). Teismo nuomone, tai, jog atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji tinkamai vykdė administratoriaus pareigą reguliariai prižiūrėti bendro naudojimo objektus (vamzdynus), yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad dėl užsikimšusio kanalizacijos stovo sukeltos avarijos yra atsakinga atsakovė. Atsakovė neįrodė, kad siekė (ir ėmėsi visų būtinųjų atlikti veiksmų) nustatyti administruojamo (prižiūrimo) namo gyventojų užpylimo priežastį, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių įvykio vietos apžiūrą pačios atsakovės ar trečiojo asmens, pagrindžiančių aplinkybę, kad galimai dėl kitos priežasties, o ne dėl kanalizacijos stovo užsikimšimo, įvyko užliejimas. Atsakovė neužtikrino privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo pagal Reglamentą ir atliko neteisėtus veiksmus, kurie priežastiniu ryšiu susiję su draudėjai (ieškovei) padaryta žala.
10. Teismas nurodė, kad ieškovė, remdamasi savo atstovo – eksperto surašytu Apžiūros aktu, taip pat turto žalos įvertinimu, parengtu naudojantis „SISTELA“ programa, nustatė, kad draudėjos turtui (butui) padaryta žala yra 855,59 Eur, minusavus išskaitą (franšizę), draudėjai išmokėta 795,59 Eur draudimo išmoka. Teismas pažymėjo, kad ieškovės sudarytoje sąmatoje nurodytos buto remontui reikalingos, o ne faktiškai draudėjos patirtos išlaidos; toks draudimo išmokos apskaičiavimo būdas yra galimas ir priklauso nuo draudėjo pasirinkimo. Atsakovė nepaneigė ieškovės nurodyto žalos apskaičiavimo metodo ar dydžio teisingumo, nepateikė kitų duomenų, kuriais remiantis galima būtų įvertinti ieškovės paskaičiuotą ir draudėjai atlygintą žalą už turto sugadinimą užliejus jos butą, todėl teismo vertinimu, ieškovės pateikti įrodymai yra tinkami prašomos priteisti žalos dydžiui patvirtinti. Teismas konstatavo, jog atsakovė privalo atlyginti ieškovei 795,59 Eur dydžio žalą, kurią iš atsakovės priteisė ieškovei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
11. Atsakovė UAB „Mano būstas NPC“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 4 d. sprendimą; 2) priimti naują sprendimą, kuriuo atmesti ieškinį; 3) priteisti iš ieškovės atsakovo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas neištaisė apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytų bylos nagrinėjimo trūkumų ir reikiamų aplinkybių nenustatė. Vilniaus apygardos teismo nutartyje nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, dėl kokių priežasčių užsikimšo kanalizacijos stovas, t. y. kokie ir kieno veiksmai nulėmė užsikimšimą, kurioje vietoje galėjo užsikimšti kanalizacijos stovas. Ši aplinkybė liko nenustatyta, o atsakovo neteisėti veiksmai buvo konstatuoti bendraisiais principais.
11.2. Neįrodyta nė viena iš būtinųjų deliktinės atsakomybės sąlygų, todėl teismo sprendimas yra nepagrįstas. Atsakovė įrodinėjo, jog kanalizacijos stovas užsikimšo dėl namo gyventojų veiksmų ir atsakovė negalėjo tam užkirsti kelio. Įvykis neatitinka CK 6.266 straipsnio 1 dalyje reikalaujamų sąlygų. Teismas pats konstatavo, jog likviduodama avariją, atsakovė iš kanalizacijos šulinio į namą su gyvatuku pravalė kanalizaciją ir tuo avarijos likvidavimas pasibaigė. Teigia, jog byloje nėra jokių duomenų, kad kanalizacijos vamzdžiai būtų užsikimšę dėl kažkokių pažeidimų, kad būtų reikėję juos keisti ar remontuoti, t. y. kad būtų buvusi netinkama jų priežiūra.
11.3. Teismas nevertino liudytojų ir ieškovės paaiškinimų, kad kanalizacija užsikimšo dėl kitų butų savininkų kaltės. Liudytojas A. J. nurodė, jog viso buto grindys buvo padengtos tualetiniu popieriumi, kanalizacijos atliekomis – o tai patvirtina, jog kanalizacija užsikimšo būtent dėl namo gyventojų netinkamo elgesio. Teismas nustatydamas atsakovės neteisėtus veiksmus nevertino aplinkybės, jog kanalizacija užsikimšo dėl netinkamo gyventojų elgesio; jog nebuvo nustatyti jokie kanalizacijos stovo pažeidimai ar gedimai, jis buvo užkimštas netinkamomis atliekomis, kurių mesti į kanalizacijos vamzdį negalima; aplinkybės, kad jokių gyventojų nusiskundimų dėl kanalizacijos stovo būklės nebuvo nei prieš įvykį, nei po jo.
11.4. Teismas formuoja praktiką, kad nepaisant kanalizacijos užsikimšimo priežasties, visada preziumuojama administratoriaus atsakomybė. Tokia teismo pozicija nesiderina su teisinės valstybės principais.
11.5. Būtent ieškovas turėjo įrodyti atsakovo civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, tačiau teismas įrodinėjimo pareigą perkėlė atsakovui. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų netinkamai vykdžiusi savo kaip administratoriaus pareigas ir, kad dėl to būtų atsiradusi žala. Teisės aktai atsakovei nenumato pareigos fiksuoti, kaip yra prižiūrimi bendrojo naudojimo objektai. Pažymi, jog fiksuojami gyventojų nusiskundimai, nustatyti defektai ir pan., tačiau šiuo atveju tokių aplinkybių nebuvo. Teismas reikalavo įrodyti aplinkybes, kurių atsakovė įrodyti negali.
Atsiliepimas
11.6. Atsakovė nesutiko su žalos dydžiu, tačiau teismas atsakovės argumentų nevertino. Teigia, kad šiuo atveju turėjo būti taikomas nusidėvėjimas. Byloje nėra įrodymų, kad buvo daromas remontas, apart suinteresuoto gauti didesnę draudimo išmoką asmens paaiškinimų. Iš pateiktų nuotraukų matyti, jog grindys yra nusidėvėjusios, o draudimo išmoką draudėjas išmokėjo kaip už naujas grindis. Netinkamai apskaičiuodamas draudimo išmoką, ieškovas turi prisiimti ir už tai tenkančią riziką.
11.7. Priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir kilusios žalos neegzistuoja, nes žala kilo dėl pačių gyventojų kaltės. Kanalizacijos stove nenustatyti defektai ar pažeidimai, dėl kurių įvyko kanalizacijos užsikimšimas.
11.8. Teismas, darydamas prielaidas, jas taikė ieškovės naudai ir atsakovės nenaudai, taip pažeisdamas šalių lygiateisiškumo principą. Teismas pažeidė CPK 263 straipsnio 1 dalį, kurioje teigiama, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Ieškovui nepateikus įrodymų, jog kanalizacijos stovas užsikimšo dėl atsakovės elgesio, ieškinys negalėjo būti tenkinamas.
2. Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atsiliepime prašo atmesti apeliacinį skundą, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Atsakovės motyvai yra nepagrįsti, teisiškai neargumentuoti, neteisingi ir nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių. Apdraustas butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo stovo avarijos. Atsakovė nepateikė įrodymų nei kaip prižiūrėjo bendrojo naudojimo vamzdyno sistemą, nei kokius profilaktinius darbus atliko, ar teikė gyventojams informaciją apie vamzdynų būklę, ir pan. Atsakovės aplaidumas pasireiškė tuo, kad ji laiku neapžiūrėjo stovo, neatliko jokių veiksmų, kad užkardyti avariją. Būtent atsakovės nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo bendrojo naudojimo vamzdyno sistema bei jo priežiūra sąlygojo žalos atsiradimą. Tai reiškia, jog priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei trečiajam asmeniui atsiradusios žalos yra nustatytas. Pagal CK 6.266 straipsnio 1, 2 dalis už padarytą žalą atsakinga atsakovė. Apeliantė nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų dėl sprendimo nepagrįstumo.
12.2. Kanalizacijos užsikimšimo priežastis liko nenustatyta, nes atsakovas avariją likvidavo, tačiau į bylą atsisakė pateikti įrodymus dėl avarijos priežasties. Atsakovui teigiant, kad vanduo galėjo išbėgti nebūtinai iš klozeto, liudytojas paaiškino, kad negali būti kitos užpylimo priežasties, nes grįžus namo, rado užpiltą butą, klozetas buvo padengtas tualetiniu popieriumi, t. y. nėra abejonių dėl žalos padarymo per unitazą įvykus avarijai kanalizacijos stove.
Šalies argumentai
12.3. Apeliantės argumentai, jog nurodyta žala per didelė, atmestini kaip nepagrįsti. Ieškovas neturėjo pagrindo skaičiuoti nusidėvėjimo, nes trečiasis asmuo buvo atlikęs remontą, ir byloje nėra įrodymų, kurie leistų tuo suabejoti.
12.4. Teismas teisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, ir pripažino, kad namo administratorius privalėjo užtikrinti tinkamą vamzdynų priežiūrą bei savo teiginius pagrįsti įrodymais. Teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovės pageidavimas, jog ieškovė įrodytų atsakovės neveikimą, neturi teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
4. Byloje nustatyta, jog draudėja I. J. Gyventojų turto draudimo taisyklių pagrindu ieškovės bendrovėje sudarė turto draudimo sutartį Nr. Nr. 19056/9072131, kurios pagrindu apdraustas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 17-18). Apdraustas turtas 2017 m. sausio 28 d. buvo užlietas dėl užsikimšusio bendrojo naudojimo kanalizacijos stovo (el. b. l. 16, 19, 50). Ieškovė paskaičiavo ir išmokėjo draudimo išmoką, kuri sudarė 495,59 Eur (el. b. l. 31, 47). Ieškovė su 2017 m. kovo 27 d. pretenzija kreipėsi į atsakovę, prašydama žalos atlyginimo regreso tvarka (el. b. l. 51). Ieškovė kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą.
5. Atsakovė teigia, kad teismas pažeidė CPK 263 straipsnį. Pažymėtina, kad pagal šio straipsnio reikalavimus teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios ir proceso teisės normų reikalavimus. Šie reikalavimai susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270 straipsnis).
6. Įvertinęs skundžiamo teismo sprendimo turinį, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentams bei teismo išvadoms. Teismo nuomone, skundžiamas sprendimas priimtas tinkamai nustačius faktines bylos aplinkybes, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą bei atitinka teisės normų reikalavimus. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-52/2011 ir kt.).
7. Visų pirma, atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neištaisė ankstesnėje apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytų bylos nagrinėjimo trūkumų, t. y. neišsiaiškino, dėl kokių priežasčių užsikimšo kanalizacijos stovas. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2020 m. liepos 30 d. nutartimi, atsižvelgęs būtent į Vilniaus apygardos teismo nutarties nurodymus bei argumentus, siekdamas sudaryti šalims galimybę pateikti papildomus įrodymus, teismas byloje skyrė parengiamąjį teismo posėdį, kartu išaiškindamas dalyvaujantiems byloje asmenims, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai.
8. Faktinės bylos aplinkybės nustatomos remiantis įrodymais, kurie gaunami iš CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytų įrodinėjimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28-695/2017). Pažymėtina, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Taigi, bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia ne tik tai, kad ieškovas turi įrodyti ieškinio pagrindą, bet ir tai, kad atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, t. y. įrodyti savo atsikirtimus į pareikštą ieškinį. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai ar atsikirtimai netenkinami.
9. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; kt.).Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; 2021 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-701/2021 25 punktą ir kt., 2021 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916/2021).
10. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas detaliai išvardino įrodymus, kuriais ieškovė grindė faktinę aplinkybę, kad žala butui padaryta dėl užsikimšusio kanalizacijos stovo į butą prasiskverbus vandeniui. Ieškovė įrodinėjo, kad užliejimas įvyko dėl bendrojo naudojimo objekto - nuotekų sistemos – nepriežiūros, kurią atlikti atsakovę įpareigoja teisės aktai (CK 4.84 straipsnio 8 dalis, Administravimo nuostatų 3, 4.3 punktai, STR 1.12.05:2010 13, 14, 1.1.5 punktai). Skundžiamu sprendimu teismas konstatavo, jog ieškovė, įrodydama vandens prasiskverbimo į butą dėl užsikimšusio kanalizacijos stovo faktą, vietą ir priežastį, kartu įrodė atsakovės neveikimą, nulėmusį ieškovės nurodomos žalos, butui (duomenys neskelbtini), atsiradimą – jos administruojamo daugiabučio namo kanalizacijos stovo nepriežiūrą ar nepakankamą priežiūrą iki 2017 m. sausio 28 d. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti šiai išvadai.
11. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad ji įrodinėjo, jog kanalizacijos stovas užsikimšo dėl namo gyventojų veiksmų ir atsakovė negalėjo tam niekaip užkirsti kelio, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų ne tik kad nepateikė, bet ir nenurodė. Atsakovės pateiktame 2017 m. sausio 28 d. Atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte užfiksuoti duomenys, kad darbuotojai 2017 m. sausio 28 d. iš kanalizacijos šulinio į namą, (duomenys neskelbtini), per du kartus su gyvatuku pravalė kanalizaciją; akte nėra jokių pastabų apie rastas neleistinas atliekas, kas iš esmės paneigia atsakovės teiginius, jog kanalizacijos stovo užsikimšimo priežastimi nebuvo neleistinas gyventojų elgesys. Akivaizdu, jog pašalinus avarijos priežastį (atlikus kanalizacijos valymą), galimybės iš naujo nustatyti užsikimšimo priežastį yra objektyviai ribotos, todėl didele dalimi priklauso nuo įvykio aplinkybių fiksavimo. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti argumentai, jog liudytojo A. J. parodymai, kad buto grindys buvo padengtos tualetiniu popieriumi, kanalizacijos atliekomis, patvirtina faktą, jog kanalizacija užsikimšo būtent dėl namo gyventojų netinkamo elgesio. Apeliantė nenurodė duomenų apie draudimą gyventojams į kanalizaciją mesti tualetinį popierių, duomenis, kad tokia informacija jiems buvo teikiama ir pan.
12. Apeliantė neginčija (apeliaciniame skunde visiškai nepasisako) skundžiamame sprendime nurodytų teisės aktų, kuriais nustatyta būtent atsakovės, kaip namo administratorės, pareiga, be kita ko, užtikrinti vandens stovo priežiūrą pagal teisės aktuose nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Atsakovė, teigdama, kad byloje nėra duomenų, jog kanalizacijos vamzdžiai būtų užsikimšę dėl pažeidimų, kad būtų reikėję juos keisti ar remontuoti, t. y. kad būtų buvusi netinkama jų priežiūra, neatsižvelgė į skundžiamo sprendimo turinį bei argumentus.
13. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, 2016 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-971 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, jo redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 8 d. (toliau – ir Reglamentas), numatė, kad gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja bendrojo naudojimo objektų valdytojas, kuris vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai gyvenamojo namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą gyvenamojo namo naudojimo trukmę (98, 99 punktai). Tokioms priemonėms buvo priskiriami nuolatiniai gyvenamojo namo būklės stebėjimai, periodinės (sezoninės) gyvenamojo namo, atskirų jų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros pavasarį, rudenį (88.1, 88.2 punktai), kurių metu periodiškai (ne rečiau kaip per tris mėnesius, o gyvenamuosiuose namuose, kurie priskirti ypatingo statinio kategorijai, ne rečiau kaip kartą per du mėnesius) ir pagal poreikį vizualiai apžiūrimos gyvenamojo namo pagrindinės konstrukcijos ir inžinerinės sistemos, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti (92 punktas), o gyvenamojo namo būklės įvertinimai fiksuojami ir registruojami statinio techninės priežiūros žurnale, apžiūrų aktuose (94 punktas). Tokie darbai kaip namo nuotekų šalinimo sistemos priežiūra (vamzdyno ir pravalų pralaidumo ir sandarumo tikrinimas, įskaitant sandariklių sutvarkymą ir tarpinių keitimą, jei nereikia sistemos ardymo drabų), kasmetinį vamzdyno dalių profilaktinį valymą, Reglamentu buvo priskirti gyvenamųjų namų techninės priežiūros pagrindiniams darbams (Reglamento 99 punktas, 6 priedo 1.1.5 punktas), kuriems atlikti atskiras namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimas nereikalingas (CK 4.83 straipsnio 4 dalis).
14. Nustačius, kad butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto (kanalizacijos stovo) užsikimšimo, šiuo konkrečiu atveju apeliantei atsiranda pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, t. y. atliko bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, kasmetines apžiūras, kasmetinį vamzdyno dalių profilaktinį valymą ir pan. Duomenys, kad atsakovė į bylą buvo pateikusi įrodymus, jog ji vykdė paminėtas pareigas, nenurodyti ir apeliaciniame skunde. Deklaratyvūs samprotavimai, jog tam, kad užkirstų kelią kanalizacijos užsikimšimui, administratorius turėtų kanalizacijos vamzdį valyti du kartus per dieną ir vis tiek gyventojai mesdami netinkamas atliekas, galėtų jį spėti užkimšti, nes realiai pakanka vienos didesnės gabaritinės atliekos ir kanalizacija gali iš kart užsikimšti, nepaneigia teismo nustatytos aplinkybės apie atsakovės netinkamą teisės aktuose nustatytų pareigų atlikimą, sąlygojusį užliejimą. Kaip minėta, duomenų apie kanalizacijos stovo užsikimšimą stambiomis atliekomis, nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog neužtikrinusi vandens nuotekų stovo tinkamos būklės, atsakovė turi pareigą atlyginti dėl to atsiradusią žalą, t. y. kompensuoti ieškovei pastarosios išmokėtą draudimo išmoką, o apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo pareigą atsakovei, nepagrįsti.
15. Atsakovės manymu, teismas nevertino ir atsakovės argumentų dėl žalos dydžio. Teigia, kad turėjo būti taikomas nusidėvėjimas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su šiais apeliantės argumentais. Apeliantė nurodo, jog iš pateiktų nuotraukų matyti, kad grindys yra nusidėvėjusios, tačiau toks vertinimas detaliau nepagrįstas, t. y. nenurodyti jokie faktiniai duomenys, kurie leistų abejoti ieškovo atstovo teiginiais apie bute neseniai atliktą remontą. Be to, teismas, spręsdamas dėl žalos dydžio vadovavosi Defektiniu aktu (Turto žalos įvertinimo skaičiuote), nuotraukomis, liudytojo parodymais. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, patvirtinančius užliejimo mastą, nustatytą žalos dydį, nėra jokio pagrindo išvadai, kad teismas netinkamai juos vertino.
16. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
17. Apibendrinęs išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti atsakovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.