Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui M. S., atsakovui A. P., jo ir trečiojo asmens MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui D. K., trečiajam asmeniui G. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal AAS BTA Baltic Insurance Company veikiančios per AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje ieškinį atsakovui A. P. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys G. T., MB „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atsakovas, jo ir trečiojo asmens atstovas su ieškiniu nesutinka. Jų nuomone atsakovo kaltė nėra įrodyta, darbdavys apie tai, kad atsakovui atimta teisė vairuoti transporto priemones, nežinojo. Pripažįsta, kad 2023-01-11 atsakovas vykdė darbines funkcijas.

Trečiasis asmuo G. T. paaiškino, kad po to, kai rado apgadintą savo automobilį Citroen C4 ieškojo įvykį mačiusių asmenų, peržiūrėjo šalia kiemo esančios parduotuvės vaizdo kamerų medžiagą.

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis – šalų ir jų atstovų paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad 2023-01-11 (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadinti automobiliai CITROEN C4 v/n (duomenys neskelbtini), VOLVO S60 v/n (duomenys neskelbtini). Ieškovas teigia, jog dėl žalos atsiradimo yra kaltas atsakovas, vairavęs darbdaviui MB „(duomenys neskelbtini)“ (jos savininkui N. J.) priklausantį automobilį IVECO 50C/35. Ieškovui atlyginus žalą, jis reikalauja šias sumas priteisti iš atsakovo, nes šis vaidavo neturėdamas teisės vairuoti bei pasišalino iš įvykio vietos. Atsakovas kaltę neigia.

Byloje kilo ginčas dėl atsakovo kaltės ir žalos dydžio.

Dėl atsakovo kaltės

Įrodinėjimas civiliniame procese vyksta ir įrodymai vertinami CPK nustatyta tvarka. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Administracinio nusižengimo procesas skiriasi nuo civilinio proceso, tuo pačiu pažymėtina, kad tai niekaip neužkerta kelio teismui civiliniame procese remtis ir šiais byloje pateiktais įrodymais (administracinio nusižengimo protokolu ir kita administracinio nusižengimo tyrimo metu surinkta ir teismui pateikta medžiaga), vertinant šiuos įrodymus aukščiau paminėta CPK nustatyta tvarka.

Administracinio nusižengimo byloje Nr. II-1-1010/2024 liudytoju apklaustas R. T. parodė, kad automobilis IVECO 50C/35 pirmiau kliudė Volvo S 80, o prie sekančio namo kitą automobilį. Girdėjo kontaktuojančių automobilių triukšmą, atpažino A. P. kaip automobilio IVECO vairuotoją, įsidėmėjo valstybinių numerių raides, jos buvo „(duomenys neskelbtini)“, skaičiai galimai „(duomenys neskelbtini)“. Po smūgio kaltininkas priėjo prie automobilio Volvo, šiek tiek laiko pastovėjo, pažiūrėjo savo mobilų telefoną ir nuėjo.

Minėtoje administracinio nusižengimo byloje pateiktame Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11K-186(23), 11K-192(23) nurodyta, kad tikėtina, jog eismo įvykio metu automobilis „Iveco 50C/35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešiniojo šono galinėje dalyje esančiais, labiausiai link dešiniojo šono atsikišančiais konstrukciniais elementais: ties kampu ir krovinių platformos dugnu esančiu stačiakampiu konstrukcijos elementu, galiniu tento tvirtinimo diržu, po krovinių platforma prie plastikinės dėžės esančia rankena, važiuodamas į priekį slystamai kliudė dešiniau jo buvusio automobilio „Citroen C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešiniojo šono abi dureles, galinį sparną ir galinį buferį bei praslystant šiuo automobiliu nuo jo priekio link galo juos apgadino. Tikėtina, kad kontakto metu automobiliui „Iveco 50C/35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pašiauštas ir nubrozdintas dešinėje gale po krovinių platforma prie plastikinės dėžės esančios rankenos plastikinės rankenėlės išorinis dešiniojo šono paviršius. Dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių negalima spręsti apie automobilio „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinio kairiojo signalinių žibintų stiklo sugadinimo susidarymo mechanizmą.

Aplinkybę, kad įvykio vietoje tuo metu buvo būtent A. P. vairuojamas automobilis Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina ne tik liudytojo R. T. minėtas paaiškinimas, bet ir netoli įvykio vietos ant pastato adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, buvusios vaizdo kamera užfiksuotas vaizdas - vaizdo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), 09.51.28 val. užfiksavo važiuojantį minėtą mikroautobusą (vaizdo įrašas pagal 2023-01-11 pareigūnų reikalavimą pateiktas į administracinio nusižengimo bylą). 2023-01-19 vyresniosios tyrėjos V. P. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad mikroautobusą „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo A. P.. Šiuos duomenis apie vairuotoją pateikė minėto automobilio „Iveco“ savininko MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas N. J..

Esant tokiems civilinėje byloje ištirtiems įrodymams, nežiūrint į tai, kad administracinėje teisenoje nebuvo nustatytas administracinį nusižengimą padaręs asmuo, teismas konstatuoja, kad civilinėje byloje surinktų įrodymų pagrindu galima daryti išvadą, kad atsakovas turėjo suvokti, jog įvyko eismo įvykis (kontaktas su kitu objektu), tačiau nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nedėjo jokių pastangų realiai įvertinti situacijos, t. y. su kuo įvyko susidūrimas, ar nebuvo apgadintas kitų asmenų turtas, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Atsakovas yra kaltas dėl kilusios žalos.

Pažymėtina, kad išvada dėl to, jog atsakovas turėjo ir galėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis, teismas daro vadovaudamasis liudytojo parodymais, jog buvo didelis garsas, t. y. tokiomis kaip nustatytos aplinkybėmis pakankamai apdairus ir rūpestingas, protingas žmogus turėjo ir galėjo suvokti įvykus eismo įvykį. Be to, jis buvo išlipęs iš automobilio, matė apgadintas kitas transporto priemones.

Dėl atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą

Pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

Tais atvejais, kai žalą sukelia didesnio pavojaus šaltinį naudojęs darbuotojas, atsakomybė be kaltės pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį kyla darbdaviui, nes jis, o ne darbuotojas laikomas didesnio pavojaus šaltinio valdytoju. Būtent darbdaviui, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, atsirado objektyvioji civilinė atsakomybė, t. y. civilinė atsakomybė be kaltės, už nurodytu didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą (CK 6.270 straipsnis), o kaip samdančiam darbuotojus asmeniui, – netiesioginė civilinė atsakomybė už darbuotojo kaltais veiksmais padarytą žalą (CK 6.264 straipsnis).

CK 6.264 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių darbines pareigas, kaltės. Darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą darbo sutarties ar civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami. Kai darbuotojas vairuoja darbdavio jam suteiktą automobilį ir vykdo kitas jam pavestas funkcijas, tai pripažįstama darbo funkcijų vykdymu.

Šioje byloje esantys įrodymai – atsakovo paaiškinimai, darbo sutartis patvirtina, kad žalos padarymo metu A. P. dirbo MB „(duomenys neskelbtini)“, vairavo darbdaviui priklausantį automobilį ir darbo metu atliko darbdavio jam pavestas funkcijas.

Kasacinis teismas savo praktikoje ne vieną kartą yra pasisakęs, kad kai šalis sieja darbo teisiniai santykiai, didesnio pavojaus šaltinio valdytoju ir kartu atsakingu už žalos padarymą asmeniu pripažintinas būtent darbdavys. Darbuotojas, vairavęs transporto priemonę autoavarijos metu, nėra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas. Tai, kad darbdavys turi atgręžtinę reikalavimo teisę į darbuotoją, nesudaro pagrindo draudikui pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktą reikalauti išmokėtos draudimo išmokos tiesiogiai iš darbuotojo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-682/2006; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2012; 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-378/2016, 14 punktas; 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-402-421/2016, 18 punktas).

Vienas pagrindinių civilinio proceso principų – dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis) reiškia, kad šalys, vykstant procesui, laisvai naudojasi savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis, taip veikdamos proceso eigą. Nurodytas principas, be kita ko, pasireiškia tuo, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį, pats pasirenka asmenis, kuriems reiškia ieškinį (atsakovus), kaip ir pats apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, nurodydamas ieškinio pagrindą ir dalyką. Tai reiškia, kad tam tikras asmuo atsakovu ieškinyje gali būti nurodomas tik ieškovo reikalavimu arba jo sutikimu. Procesinis dispozityvumo principo aspektas išreikštas ir CPK 45 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta ieškovo teisė pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2020 37 punktas). Taigi būtent ieškovas disponuoja procesine teise pasirinkti atsakovą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-381/2021).

Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 45 straipsnio 1 dalies nuostatą, taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą ir nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turėtų atsakyti, arba pagal ieškinį turėtų atsakyti ir kitas atsakovas, turi pasiūlyti ieškovui pakeisti pradinį atsakovą tinkamu arba nurodyti antrąjį atsakovą ir paaiškinti netinkamos šalies nepakeitimo tinkama procesines pasekmes. Tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas ar antrojo atsakovo įtraukimas į bylą gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2011; 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015; 2019 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-916/2019 25, 27 punktai; 2021 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-165-1075/2021 27, 29 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

Nagrinėjamoje byloje ieškovui ne kartą buvo siūlyta keisti atsakovą tinkamu, tačiau 2025 m. balandžio 9 d. raštu ieškovas atsisakė atsakovu (bendraatsakovu) byloje įtraukti A. P. darbdavį MB „(duomenys neskelbtini)“.

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, ieškinys atsakovo A. p. atžvilgiu, atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškinį iš ieškovės priteistina 570 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų atsakovui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės AAS BTA Baltic Insurance Company veikiančios per AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje 570 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui A. P..

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.