- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-04
- Bylos Nr.
- e2A-3179-936/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00899-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Urmila Valiukienė
- Ieškovas
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“
- Atsakovas
- A. P.
- Trečiasis asmuo
- G. T., mažoji bendrija „Ragai ir kanopos“
- Kategorijos
- 2.6.4Reikalavimo perėjimas trečiajam asmeniui regreso tvarka (subrogacija)
- 2.6.26Vežimas
- 2.6.27Krovinių ekspedicija
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
- 3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.1.21Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) AAS „BTA Baltic Insurance Company“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ieškinį atsakovui A. P. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys G. T., mažoji bendrija „Ragai ir kanopos“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. P. 1 684,98 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo visos priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Ieškovas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių pagrindu sudarė draudimo sutartį LT22-TCA-00910417-4, pagal kurią buvo apdrausta IVECO 50C/35, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė už autoavarijos metu padarytą žalą. 2023 m. sausio 11 d. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje įvyko autoįvykis, kurio metu transporto priemonės IVECO 50C/35, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , vairuotojas A. P. važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė ir apgadino CITROEN C4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir VOLVO S60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio kaltininkas A. P. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, apie įvykį policijos neinformavo ir pasišalino iš įvykio vietos. Ieškovas, vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo 1 620,80 Eur draudimo išmoką dėl CITROEN C4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimų, ir 64,18 Eur draudimo išmoką dėl VOLVO S60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimų. Draudikui, išmokėjusiam išmoką, suteikta teisė reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas asmuo, jeigu jis padarė žalą vairuodamas transporto priemonę be teisės vairuoti, pasišalino iš įvykio vietos.
Atsiliepimas
2. Atsakovas A. P. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Pažymėjo, kad Klaipėdos apylinkės teisme Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjama administracinė byla NR. (duomenys neskelbtini) dėl skundžiamo 2023-02-15 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ROIK: (duomenys neskelbtini); administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo – A. P.. Atsakovas A. P. administracinėje byloje įrodinėja, kad nebuvo 2023 m. sausio 11 d. eismo įvykio kaltininkas, neapgadino automobilių CITROEN ir VOLVO, dėl ko negalėjo pasišalinti iš menamo įvykio vietos.
2.2. Prašoma priteisti iš jo suma 1 620,80 Eur už apgadintą automobilį CITROEN C4 yra nepagrįstai didelė. Byloje nėra duomenų, kad automobilis būtų sugadintas nepataisomai. Pagal teikiamus duomenis, t. y. automobilių CITROEN C4 rinkos kainas Lietuvoje, žalai atlyginti prašoma suma netgi didesnė už parduodamų analogiškų automobilių kainas. Byloje nėra žalos įvertinimo akto, automobilio remonto sąnaudų sąmatos.
3. Atsakovas A. P. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismas išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir 2024 m. vasario 8 d. priėmė nutartį, kurioje konstatavo, kad nėra nustatyta, jog A. P. būtų kaltas ar atlikęs veiksmus, kurių pasėkoje buvo apgadinti automobiliai: VOLVO S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir CITROEN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. birželio 25 d. sprendimu ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovui 570 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4.1. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas dėl atsakovo kaltės ir žalos dydžio. Sprendė, kad aplinkybę, kad įvykio vietoje tuo metu buvo būtent A. P. vairuojamas automobilis IVECO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , patvirtina ne tik liudytojo R. T. minėtas paaiškinimas, bet ir netoli įvykio vietos ant pastato adresu (duomenys neskelbtini) 52, Klaipėda, buvusios vaizdo kamera užfiksuotas vaizdas - vaizdo įraše Nr. ch21_20230111073846, 09:51:28 val. užfiksavo važiuojantį minėtą mikroautobusą. 2023 m. sausio 19 d. vyresniosios tyrėjos V. P. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad mikroautobusą IVECO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , vairavo A. P.. Šiuos duomenis apie vairuotoją pateikė minėto automobilio IVECO savininko MB „Ragai ir kanopos“ vadovas N. J..
4.2. Nežiūrint į tai, kad administracinėje teisenoje nebuvo nustatytas administracinį nusižengimą padaręs asmuo, teismas konstatavo, kad civilinėje byloje surinktų įrodymų pagrindu galima daryti išvadą, kad atsakovas turėjo suvokti, jog įvyko eismo įvykis (kontaktas su kitu objektu), tačiau nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nedėjo jokių pastangų realiai įvertinti situacijos, t. y. su kuo įvyko susidūrimas, ar nebuvo apgadintas kitų asmenų turtas, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Atsakovas yra kaltas dėl kilusios žalos. Pažymėta, kad išvada dėl to, jog atsakovas turėjo ir galėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis, teismas daro vadovaudamasis liudytojo parodymais, jog buvo didelis garsas, t. y. tokiomis kaip nustatytos aplinkybėmis pakankamai apdairus ir rūpestingas, protingas žmogus turėjo ir galėjo suvokti įvykus eismo įvykį. Be to, jis buvo išlipęs iš automobilio, matė apgadintas kitas transporto priemones.
4.3. Byloje esantys įrodymai – atsakovo paaiškinimai, darbo sutartis patvirtina, kad žalos padarymo metu A. P. dirbo MB „Ragai ir kanopos“, vairavo darbdaviui priklausantį automobilį ir darbo metu atliko darbdavio jam pavestas funkcijas. Kasacinis teismas savo praktikoje ne vieną kartą yra pasisakęs, kad kai šalis sieja darbo teisiniai santykiai, didesnio pavojaus šaltinio valdytoju ir kartu atsakingu už žalos padarymą asmeniu pripažintinas būtent darbdavys. Nagrinėjamoje byloje ieškovui ne kartą buvo siūlyta keisti atsakovą tinkamu, tačiau 2025 m. balandžio 9 d. raštu ieškovas atsisakė atsakovu (bendraatsakovu) byloje įtraukti A. P. darbdavį MB „Ragai ir kanopos“. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, ieškinys atsakovo A. P. atžvilgiu, atmestinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Ieškovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai ir pritiesti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Trečiasis asmuo – UAB „Ragai ir kanopos“, kuris yra atsakovo darbdavys, apskritai neįrodinėjo, jog ėmėsi kažkokių aktyvių veiksmų, siekiant realiai apsaugoti transporto priemonę kaip didesnio pavojaus šaltinį, o įrodymų, kad ginčo automobilio neteko prieš savo valią dėl neteisėtų jos pačios darbuotojo A. P. veiksmų – transporto priemonės pagrobimo ar pan., nustatytų teismo nuosprendžiu, arba duomenų apie ikiteisminį tyrimą dėl transporto priemonės neteisėto užvaldymo ar kt., byloje nėra pateikta.
5.2. Byloje nėra duomenų, kokiu pagrindu, UAB „Ragai ir kanopos“ naudojosi transporto priemone IVECO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , kuri nuosavybės teise priklauso N. J., su kuriuo ir buvo sudaryta Įprastinė TPVCAPD sutartis Nr. LT22-TCA-00910417-4, kurios pagrindu buvo sumokėta draudimo išmoka. Nei draudėjas N. J., nei UAB „Ragai ir kanopos“ nepranešė draudimo kompanijai apie valdymo teisių perleidimą. Šios aplinkybės neatskleidė ir advokatas, kuris atstovavo tiek atsakovą, tiek UAB „Ragai ir kanopos“. Draudikas pripažino įvykį draudžiamuoju ir draudimo išmoką sumokėjo, nes apdraustuoju buvo laikomas vairuotojas A. P.. Nei draudėjas, nei A. P., nei UAB „Ragai ir kanopos“ žalos administravimo metu neteikė jokios informacijos apie rizikos pasikeitimą, valdymo teisių perleidimą ir pan., tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – TPVCAPDĮ) 12 straipsnio 1 dalies 5 punke ir 2 dalyje numatytą imperatyvą dėl privalomo bendradarbiavimo su draudiku.
5.3. Trečiasis asmuo – UAB „Ragai ir kanopos“ leido atsakovui A. P. naudotis transporto priemone, nors atsakovas eismo įvykio metu neturėjo teisės valdyti tos rūšies transporto priemonės. Atitinkamai UAB „Ragai ir kanopos“ yra solidariai atsakingas su atsakovu A. P., kuris pažeidė teisės aktus vairuodamas transporto priemonę neturint teisės ir sukėlęs eismo įvykį padarė žalos, dėl atsiradusios žalos ir turi pareigą ieškovui grąžinti 100 proc. išmokėtos draudimo išmokos.
Žemesnės instancijos teismas
5.4. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad žalą sukėlęs asmuo yra atsakovas A. P., kuris žalą sukėlė neturėdamas galiojančio vairuotojo pažymėjimo ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Abu pažeidimai yra laikomi savarankišku pagrindu vadovaujantis TPVCAPD įstatymo 1 dalies 3 ir 4 punktais, reikalauti iš žalą sukėlusio asmens A. P. grąžinti draudimo išmoką. Atsakovas, neturėdamas galiojančio vairuotojo pažymėjimo, netrukdomai naudojosi N. J. nuosavybės teise priklausančia transporto priemone, jo darbdavys - UAB „Ragai ir kanopos“, niekaip nepasidomėjo, ar atsakovas turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą, todėl vairuotojas – atsakovas, yra solidariai atsakingas kartu su savo darbdaviu, dėl draudimo išmokos grąžinimo, pažeidus TPVCAPDĮ 1 dalies 3 ir 4 punktus.
5.5. Specialusis teisės aktas, Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių Nr. 795, 59, 59.3 ir 59.4 punktai, numato solidarią atsakomybę, tais atvejais, kai transporto priemonę vairavęs asmuo, žalą sukėlė neturėdamas galiojančio vairuotojo pažymėjimo ir / ar, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Draudikas turi teisę pareikšti reikalavimą dėl draudimo išmokos grąžinimo vairuotojui arba kitam teisės aktų nustatyta tvarka atsakingam asmeniui. Nagrinėjamu atveju, reikalavimas pareikštas solidariai atsakingam atsakovui, nes ieškovas turi teisę pasirinkti, kuriam iš solidariųjų atsakovų pareikšti ieškinį.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 – 2 dalys).
7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
8. Apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 25 d. sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. 2025 m. lapkričio 4 d. apeliacinės instancijos teisme gauti atsakovo rašytiniai paaiškinimai. Paaiškinimai gauti bylą teismui bylą išnagrinėjus iš esmės ir esant sprendimų priėmimo kambaryje, o šioje proceso stadijoje naujų argumentų ir įrodymų nagrinėjimas nėra galimas, todėl rašytiniai paaiškinimai nepriimami (CPK 258 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).
Dėl draudiko teisės reikalauti žalos atlyginimo iš darbuotojo, kuris transporto priemonę vairavo darbo tikslais
10. Asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1dalis). Atsakovas pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.) (CK 6.270 straipsnio 2 dalis).
11. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų už žalos padarymą atsakingas asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų, reglamentuojančių civilinės atsakomybės sąlygas, nustatyta tvarka už žalos padarymą atsakingas asmuo), jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako padarė žalą neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonės ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės.
12. Draudikas regresinį reikalavimą, esant tam pagrindui, gali pareikšti transporto priemonės savininkui ir (ar) jos valdytojui (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-64-464/2023).
13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai šalis sieja darbo teisiniai santykiai, didesnio pavojaus šaltinio valdytoju ir kartu atsakingu už žalos padarymą asmeniu pripažintinas darbdavys. Darbuotojas, vairavęs transporto priemonę autoavarijos metu, nėra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-378/2016; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2012; 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-682/2006). 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-402-421/2016, 18 punktas).
14. CK 6.264 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Darbdavio atsakomybei pagal CK 6.264 straipsnį atsirasti būtinos ne tik bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, bet ir papildomos sąlygos – turi egzistuoti darbdavio ir darbuotojo darbo ar civilinė sutartis, kurios pagrindu veikiama atitinkamo asmens nurodymu ir jam kontroliuojant, taip pat žala turi būti padaryta einant darbo (tarnybines) pareigas (CK 6.264 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi, esminę reikšmę turi aplinkybė, kad darbuotojas darydamas žalą veikė kaip darbuotojas, o ne savo asmeniniais interesais. Darbuotojas tretiesiems asmenims tiesiogiai atsako tada, kai nustatytos jo civilinės atsakomybės sąlygos, bet nėra bent vienos iš dviejų papildomų darbdavio atsakomybės sąlygų (nėra darbo santykių ar žala padaryta nevykdant darbo funkcijų) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-385/2013).
15. Pažymėtina, kad darbdavys solidariai atsako su darbuotoju tuo atveju, kai darbuotojas be darbdavio leidimo valdė didesnio pavojaus šaltinį savo asmeniniais tikslais, tačiau dėl galimybės užvaldyti didesnio pavojaus šaltinį yra ir darbdavio kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-378/2016).
16. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir dėl to apeliantas neprieštarauja, kad atsakovas A. P., kuris vairavo transporto priemonę IVECO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , yra kaltas dėl 2023 m. sausio 11 d. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje įvykusio autoįvykio, kurio metu buvo apgadinti automobiliai CITROEN C4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VOLVO S60 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Taip pat nustatyta, kad ieškovo apdraustos transporto priemonės IVECO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , savininkas ir draudėjas yra N. J., kuris taip pat yra ir MB „Ragai ir kanopos“ vadovas. Atsakovas A. P. eismo įvykio metu dirbo MB „Ragai ir kanopos“ vairuotojo – ekspeditoriaus pareigose. 2023 m. sausio 11 d. atsakovas transporto priemone IVECO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , vežė krovinį pagal 2023 m. krovinio važtaraštį 2180335 ir prekes pristatė adresu (duomenys neskelbtini) 48, Klaipėda.
17. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kadangi atsakovas 2023 m. sausio 11 d. eismo įvykio metu buvo MB „Ragai ir kanopos“ darbuotojas ir vairavo transporto priemonę, priklausančią šios mažosios bendrijos vadovui, atlikdamas darbines funkcijas, todėl atsakovo ir trečiojo asmens solidari atsakomybė ginčo atveju negalima. Ginčo atveju, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, transporto priemonės IVECO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , valdytoja pripažintina MB „Ragai ir kanopos“, todėl ieškinio reikalavimai turėjo būti reiškiami šiam juridiniam asmeniui (CK 6.270 straipsnio 2 dalis).
18. Ieškovas nurodė, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti vadovaujamasi Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1377-967/2023 ir 2023 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2139-863/2023, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovo minimų teismų procesinių sprendimų interpretavimu. Kasacinio teismo praktikoje ne sykį yra pažymėta, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip byloms, kuriose buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016). Teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti, remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios nagrinėjamos bylos ir ieškovo civilinės bylos Nr. e2-1377-967/2023 bylos faktinės aplinkybės reikšmingai skiriasi, kadangi šiuo atveju atsakovas vairavo transporto priemonę, vykdydamas darbo funkcijas, o ieškovo nurodytojo byloje atsakovas valdė transporto priemonę nuomos teisės pagrindais, todėl šios bylos ir nagrinėjamos bylos situacijos yra skirtingos. Taip pat nėra pagrindo vadovautis civiline byla Nr. e2A-2139-863/2023, kadangi minimoje byloje faktinės aplinkybės taip pat skiriasi, t. y. atsakovo vadovas transporto priemonę vairavo ne darbo metu ir ne darbo reikmėms, o ginčo atveju nustatytos priešingos aplinkybės. Pažymėtina, kad nagrinėjamo ginčo atveju neegzistuoja solidari atsakovo ir darbdavio atsakomybė.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas) arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009). Ieškovui pareiškus reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti šalių kilusį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2014). Atsižvelgiant į civilinio proceso teisėje galiojančius šalių autonomijos, rungimosi principus, ieškovas, reikšdamas ieškinį, pats pasirenka asmenis, kuriems reiškia ieškinį (atsakovus), kaip ir pats apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, nurodydamas ieškinio pagrindą ir dalyką. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą atsakovą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2014, 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2019). Paprastai aplinkybė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, t. y. asmeniui, kuris negali atsakyti pagal ieškinį, sudaro pagrindą ieškinį, pareikštą tokiam asmeniui, atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-381/2024, 63–66 punktai).
20. Teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Teismui nusprendus pakeisti netinkamą šalį tinkama arba įstojus į bylą trečiajam asmeniui, bylos nagrinėjimas atidedamas. Pakeitus netinkamą šalį tinkama ar įstojus į procesą naujiems byloje dalyvaujantiems asmenims, bylos nagrinėjimas pradedamas iš pradžių, išskyrus atvejus, kai naujai į procesą įstojęs byloje dalyvaujantis asmuo prašo, kad byla būtų nagrinėjama toliau (CK 45 straipsnio 1, 3 ir 4 dalys). Aiškindamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CPK 45 straipsnyje įtvirtintos teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2014).
21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad teismas siūlė pakeisti atsakovą tinkamu, tačiau ieškovas atsisakė pakeisti atsakovą į jo darbdavį MB „Ragai ir kanopos“ ar įtraukti jį bendraatsakoviu, todėl ieškovui pareiškus ieškinį netinkamam atsakovui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė.
22. Kadangi kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui, dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.).
Dėl bylos baigties
23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, taikė teisės aktus ir teismų praktiką, susijusius su ginčo dalyku, todėl atmesdamas ieškovo ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 25 d. sprendimą nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.