- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-27
- Bylos Nr.
- e2FB-6459-328/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Žukauskienė
- Pareiškėjas
- D. L.
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. L. skundą dėl 2020 m. vasario 14 d. kreditorių susirinkimo priimtų sprendimų ir varžytynių pripažinimo negaliojančiomis bankrutuojančios B. L. fizinio asmens bankroto byloje, suinteresuoti asmenys bankrutuojanti B. L., bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė ,,(duomenys neskelbtini)“, antstolė B. T., akcinė bendrovė SEB bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
teisme 2020 m. gegužės 25 d. gautas pareiškėjo D. L. skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų ir varžytynių pripažinimo negaliojančiomis, kuriuo pareiškėjas prašo teismo: 1) pripažinti B. L. kreditorių surinkimo, įvykusio 2020 m. vasario 14 d., 13.00 val. protokolą ir juo patvirtintus kreditorių sprendimus negaliojančiais; 2) pripažinti bankroto administratoriaus paskelbtas buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirmąsias varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini) ir antrąsias varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiomis; 3) pripažinti bankroto administratoriaus paskelbtas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pirmąsias varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini) ir antrąsias varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiomis.
Šalies argumentai
Skunde nurodė, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-9012-323/2012 buvo atidalinta skolininko dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Taip pat nurodė, jog 2020 m. gegužės 4 d. internetinėje svetainėje www.evarzytynes.lt. atsitiktinai pastebėjo, kad B. L. bankroto administratorė yra paskelbusi buto, esančio (duomenys neskelbtini), antrąsias varžytynes, kurių metu pardavinėja ne tik bankrutuojančiai B. L. priklausančią buto dalį, bet ir pareiškėjui priklausančią dalį. Kadangi jam nėra iškelta fizinio asmens bankroto byla, nesuprasdamas kokiu teisiniu pagrindu skelbiamos varžytynės, kreipėsi į bankroto administratorę informacijos pateikimo. Nurodė, jog 2020 m. gegužės 8 d. registruota pašto siunta gavo bankroto administratorės atsakymą su jame išvardintais priedais, kartu ir 2020 m. vasario 14 d. B. L. kreditorių susirinkimo protokolą. Iš kreditorių susirinkimo protokolo sužinojo, kad kreditorių susirinkimas priėmė sprendimą iš varžytynių parduoti ne tik bankrutuojančiai B. L., bet ir pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą. Kadangi B. L. kreditorių susirinkimo protokolu priimti sprendimai dėl D. L. priklausančio turto pardavimo, jis kaip suinteresuotas asmuo turi teisę ginčyti kreditorių susirinkimo priimtus sprendimus ir tokiu būdu ginti savo pažeistas nuosavybės teises. Mano, kad 2020 m. vasario 14 d. B. L. kreditorių susirinkimo protokolas yra neteisėtas ir turi būti pripažintas negaliojančiu. Skundą grindė argumentais, jog kreditorių susirinkimas, priimdamas skundžiamus sprendimus viršijo kreditorių ir kreditorių susirinkimo kompetenciją, nes įstatymas nesuteikia jiems teisės spręsti klausimus dėl pareiškėjui priklausančio turto pardavimo; kreditorių susirinkimo priimtas sprendimas neatitinka B. L. mokumo atkūrimo plano nuostatų – jame numatytas tik B. L. priklausančio turto pardavimas. Pastebėjo, jog B. L. mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminas – 3 metai. B. L. mokumo atkūrimo planas patvirtintas 2019 m. gruodžio 19 d. teismo nutartimi, todėl plano įgyvendinimo terminas baigėsi 2019 m. gruodžio 19 d. Bankroto administratorė pareiškėjui nepateikė teismo nutarties dėl mokumo atkūrimo plano pakeitimo/pratęsimo, todėl mano, jog planas nėra pratęstas, dėl ko bet kokie veiksmai, atlikti pasibaigus plane numatytam terminui yra neteisėti. Taip pat nurodė, jog kreditorių 2020 m. vasario 14 d. protokole nurodyti sprendimai priimti neturint išieškojimą iš įkeisto turto vykdančios antstolės leidimo ir net neįpareigojant bankroto administratorių kreiptis į antstolę dėl tokio leidimo gavimo, neturint kitų išieškojimą iš pareiškėjo vykdančių antstolių leidimo ir jų neinformavus, taip pat neinformavus kitų pareiškėjo kreditorių bei negavus jų sutikimo, dėl ko kreditorių surinkimo sprendimai turi būti panaikinti kaip prieštaraujantys Fizinių asmenų bankroto įstatymo 27 straipsnio 8 dalies nuostatoms. Nurodė, jog sutikimo parduoti jam priklausančią turto dalį nedavė, be to, nei kreditoriai, nei bankroto administratorė nesikreipė į teismą dėl teismo leidimo gavimo.
Atsiliepimas
Bankrutuojanti B. L. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo skundą prašo vertinti ir sprendimą priimti teismo nuožiūra. Mano, jog vienintelis būdas bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriumi AB SEB bankas yra jai su sutuoktiniu priklausančio nekilnojamojo turto pardavimas, nes padengti viso įsiskolinimo iš darbo užmokesčio neįmanoma. Imdami kreditą bankrutuojanti B. L. su sutuoktiniu sutiko įkeisti perkamą būstą, todėl bankui nutraukus kredito sutartį visiškai pagrįstai pradėtas priverstinis skolos išieškojimas, kurio metu iš varžytynių turi būti parduodamas butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Pastebėjo, jog vykdymo procese išieškojimas buvo nukreiptas į visą butą ir visą žemės sklypą, tačiau iškėlus B. L. fizinio asmens bankroto bylą, išieškojimas antstolės B. T. kontoroje toliau vykdomas iš D. L.. Tokiu būdu vykdymo procese turėjo būti parduota ½ dalis buto ir ½ dalis žemės sklypo, kas reikštų, kad iš esmės abiejų procesų metu vis tiek būtų parduotas visas jai ir sutuoktiniui priklausantis turtas. Nurodė, jog sprendimą jai ir D. L. priklausančias turto dalis pardavinėti kaip vientisus objektus, o ne atskiromis dalimis priėmė kreditorių susirinkimas, kuriame lemiamą balsą turi AB SEB bankas, t. y. kreditorius, kurio naudai ir buvo įkeistas šis turtas, kuris reikalavimo teisę turėjo ir vykdomojoje byloje ir fizinio asmens bankroto byloje. Taigi kreditorius turėdamas reikalavimo teisę dvejuose procesuose priėmė vieną bendrą sprendimą, turintį įtakos abiem procesams, ir tokie kreditoriaus veiksmais, mano, yra sąžiningi ir ekonomiški. Pastebėjo, jog kol neįgyvendintas teismo patvirtintame mokumo atkūrimo plane numatytas turto pardavimas neįmanoma užbaigti bankroto bylos, kuri tęsiasi ilgiau nei buvo suplanuota. Sutiko, jog kai kurie skundo argumentai yra pagrįsti, nes bankroto administratorė ne visiškai laikėsi Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatų dėl turto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, pardavimo iš varžytynių tvarkos, tačiau bankroto administratorė atšaukė buto pardavimo antrąsias varžytynes, turto pardavimą suderino su antstole B. T. ir iš naujo paskelbė varžytynes, todėl vadovaujantis protingumo, teisingumo ir ekonomiškumo principais, neturėtų būti stabdomas turto pardavimo iš varžytinių procesas, nes tai nenaudinga nei jai, nei kreditoriams, ne pareiškėjui D. L..
Teismo posėdyje pareiškėjas D. L. skundą palaikė jame nurodytais pagrindais ir motyvais. Mano, jog turtas yra padalintas pusiau, bankroto administratorė jo neperspėjo, kad bus pardavinėjama ir jo turto dalis. Prašo skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje bankrutuojančios B. L. atstovė palaikė bankrutuojančios B. L. atsiliepime nurodytą poziciją. Prašo skundo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra.
Bankroto administratorė, kreditoriai atsiliepimo į skundą nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta (Civilinio proceso kodekso 175¹ straipsnio 10 dalis). Byloje gautas kreditorės antstolės B. T. prašymas bylą nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas tenkintinas iš dalies.
Rašytine bylos ir bankroto bylos Nr. e2FB-2047-328/2016 medžiaga nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo (nuo 2018 m. sausio 1 d. – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai) 2016 m. kovo 17 d. nutartimi B. L. iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Nutartis įsiteisėjo 2016 m. kovo 25 d. Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios B. L. kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas: AB SEB bankas, kreditorinis reikalavimas (duomenys neskelbtini) Eur, antstolė B. T., kreditorinis reikalavimas (duomenys neskelbtini) Eur. Neskundžiama 2016 m. gruodžio 19 d. nutartimi patvirtintas 2016 m. rugpjūčio 25 d. teismui pateiktas bankrutuojančios B. L. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas (toliau ir – Planas). 2020 m. vasario 14 d. vyko bankrutuojančios B. L. kreditorių susirinkimas, kuriame priimtas nutarimas dėl turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), realizavimo tvarkos.
Teisme 2020 m. gegužės 25 d. gautas skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais.
Dėl subjektinės teisės
Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 25 straipsnio 11 dalis numato, jog kreditorių susirinkimo sprendimą kreditoriai, bankroto administratorius ar fizinis asmuo turi teisę apskųsti teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius, bankroto administratorius ar fizinis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie sprendimo priėmimą.
Nagrinėjamu atveju skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų pateikė suinteresuotu asmeniu B. L. fizinio asmens bankroto byloje patrauktas D. L., kuris į FABĮ 25 straipsnio 11 dalyje nurodytą subjektų ratą nepatenka (Civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 185 straipsnis).
Pagal FABĮ 5 straipsnio 1 dalį fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis.
CPK 5 straipsnio 1 dalis įtvirtina kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą, ir išaiškinta, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė nustato dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos: tai būtent besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-2011; 2019 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019 75 punktą; 2019 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 35.6 punktą). Ir priešingai – asmuo neturi teisės kreiptis į teismą prašydamas apginti ne jo paties, o kito asmens teisę, nes tai reikštų neleistiną įsikišimą į kito asmens laisvės sritį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-267-611/2019, 17 punktas). Pareiškėjas skundu ginčija bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių susirinkimo nutarimus, kuriais galimai pažeidžiamos D. L. teisės ir teisėti interesai.
Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad bankroto bylos susijusios su viešuoju interesu – maksimaliai patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus. Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014). Tokia kasacinio teismo praktika mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikytina ir fizinio asmens bankroto bylose, nes iškeliant fizinio asmens bankroto bylą siekiama ne tik atkurti jo mokumą, bet ir patenkinti kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015). Nors bylos medžiaga yra nustatyta, kad pareiškėjas nėra subjektas, galintis skųsti kreditorių 2020 m. vasario 14 d. susirinkime priimtus sprendimus, tačiau atsižvelgus į fizinių asmenų bankroto bylose esantį viešąjį interesą, bei aplinkybę, jog skundžiamais kreditorių sprendimais buvo pasisakyta ir dėl pareiškėjo materialinių teisių, pripažintina esant pagrindą vertinti skundžiamų kreditorių susirinkimo nutarimų (sprendimų) teisėtumą) (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, FABĮ 5 straipsnio 1 dalis).
Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad skundas dėl kreditorių susirinkimo sprendimų pateiktas nepraleidus FABĮ 25 straipsnio 11 dalyje įtvirtinto 14 dienų termino, skaičiuojamo nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie sprendimo priėmimą.
Dėl kreditorių susirinkimo sprendimų (ne)teisėtumo
Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, jog 2020 m. vasario 14 d. vyko bankrutuojančios B. L. kreditorių susirinkimas, kuriame kreditorių susirinkimo balsų dauguma (kreditoriaus AB SEB bankas kreditorinis reikalavimas sudaro 99,92 proc. teismo nutartimi patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos) priimtas sprendimas dėl turto realizavimo – nutarta turto – ½ dalį 0,3600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą vykdyti skelbiant varžytynes, kartu su ½ sutuoktiniui D. L. priklausančia dalimi, nustatyta šio turto pardavimo pradinė kaina ir kainos kėlimo intervalas, taip pat nuspręsta turto – ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą vykdyti skelbiant varžytynes, kartu su ½ sutuoktiniui D. L. priklausančia dalimi, nustatyta šio turto pardavimo varžytynėse pradinė kaina ir kainos didinimo intervalas.
Iš byloje pateikto 2020 m. gegužės 4 d. Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise registruotas D. L. vardu; registre taip pat įregistruoti juridiniai faktai apie turtui taikytus turto areštus, hipoteką, o taip pat juridinis faktas – įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis), turintis įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui, kurio įregistravimo pagrindas – Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartis Nr. 2-9012-323/2012; nustatoma, jog D. L. priklauso ½ dalis. Iš byloje pateiktos 2012 m. rugsėjo 5 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties c. b. Nr. 2-9012-323/2012 matyti, jog kreditoriaus prašymu vykdymo procese buvo nustatyta skolininkui priklausanti turto dalis, t. y. nutarta nustatyti, jog skolininkui D. L. priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis žemė sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis visų piniginių lėšų, esančių B. L. vardu atidarytose sąskaitose, ar kurias ji atidarys ateityje, taip pat ½ dalis B. L. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų, kuris ji gauna ar gaus ateityje.
Iš teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartimi patvirtinto bankrutuojančios B. L. Plano turinio matyti, jog Plano 4 punkte – numatomas parduoti fizinio asmens turimas turtas – nurodoma, kad bankrutuojančiai B. L. nuosavybės teise priklauso ½ dalis 0,3600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), taip pat ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), nurodoma, jog butas įkeistas AB SEB bankui; numatoma, jog patvirtinus mokumo atkūrimo planą teisme, tikslinga kreditorių susirinkime nustatyti įkeisto turto pardavimo tvarką ir kainą.
Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjui D. L. fizinio asmens bankroto byla nėra iškelta. Iš byloje pateiktų papildomų dokumentų matyti, jog antstolė B. T. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2013 m. liepos 17 d. Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro notaro vykdomąjį įrašą dėl skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininko D. L. išieškotojai AB SEB bankas išieškojimą nukreipiant į sutartine hipoteka apsunkintą nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), jungtine nuosavybės teise priklausantį D. L. ir B. L.. 2020 m. gegužės 7 d. patvarkymu antstolė tenkino bankroto administratorės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ prašymą ir leido vykdant bankroto procedūras realizuoti visą butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei nurodė realizavus turtą gautas skolininkui D. L. priklausančias lėšas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Antstolės 2020 m. birželio 2 d. patvarkymu 2020 m. gegužės 7 d. patvarkymas dėl turto realizavimo panaikintas.
FABĮ 26 straipsnio 4 punktas įtvirtina kreditorių susirinkimo teisę FABĮ nustatytais atvejais tvirtinti pradinę turto pardavimo kainą arba turto pardavimo kainą. Turtą parduoda bankroto administratorius pagal plane nustatytą eiliškumą ir terminus. Atsižvelgęs į plane numatytą turto pardavimo kainą, parduodamo turto rinkos kainą, pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. Turto pardavimas pradedamas įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti planą. Jeigu turtas parduodamas už mažesnę kainą, negu numatyta plane, būtinas fizinio asmens rašytinis sutikimas (FABĮ 27 straipsnio 1 dalis). Nekilnojamasis turtas parduodamas varžytynėse Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Su fiziniu asmeniu suderintą kito ir dvejose varžytynėse neparduoto nekilnojamojo turto pardavimo kainą ir tvarką nustato kreditorių susirinkimas, atsižvelgdamas į FABĮ 28 straipsnyje nustatytas atskirų rūšių turto pardavimo ypatybes (FABĮ 27 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, jog bankrutuojanti B. L. ir pareiškėjas D. L. yra solidarieji kreditorės AB SEB bankas skolininkai pagal 2005 m. gruodžio 7 d. kredito sutartį, kurios įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti yra įkeistas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Skolininkams kredito sutarties nevykdant, kredito sutartis nutraukta, pagal sutartinės hipotekos sutartį atliktas vykdomasis įrašas, kuris perduotas vykdyti antstolei B. T.; išieškojimas nukreiptas į hipoteka įkeistą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartimi B. L. iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, antstolė B. T. išieškojimą hipotekos kreditorės naudai tęsia iš D. L.. Bankrutuojančios B. L. kreditorių susirinkime, vykusiame 2020 m. vasario 14 d., priimtas sprendimas dėl turto pardavimo tvarkos, kuriuo, minėta, bankrutuojančios B. L. turtą nutarta parduoti kartu su sutuoktiniui (pareiškėjui) priklausančia turto dalimi. Pareiškėjas su tokiu kreditorių susirinkimo nutarimu nesutinka, nurodo, jog kreditorius neturėjo teisės spręsti dėl D. L. priklausančios turto dalies realizavimo, teigė, jog turtas yra padalintas. Tačiau byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, jog pareiškėjo ir bankrutuojančios B. L. turtas yra padalintas (CPK 178 straipsnis). Teismas atkreipia dėmesį, jog byloje pateikti duomenys patvirtina, kad vykdymo procese buvo nustatyta skolininko D. L. turto, esančio bendra su sutuoktine nuosavybė, dalis. Pažymėtina, jog pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014. Teismų praktika. 2014, 42, p. 22-36).
Pagal FABĮ 27 straipsnio 7 dalį jeigu fiziniam asmeniui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, bankroto administratorius pasiūlo fiziniam asmeniui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl fizinio asmens turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Fizinio asmens dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Nustatydamas nekilnojamojo daikto fizinio asmens dalį, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi fiziniam asmeniui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta bendrąja nuosavybe esančio turto fizinio asmens turto dalis, ši fizinio asmens turto dalis parduodama šiame straipsnyje ir FABĮ 28 straipsnyje nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra duomenų, jog bankroto administratorė siūlė bankrutuojančiai B. L. ar jos sutuoktiniui kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo ir (ar) naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo.
Iš pareiškėjo skundžiamo kreditorių susirinkimo sprendimo turinio matyti, jog B. L. bankroto byloje nuspręsta realizuoti visą bankrutuojančiai B. L. ir jos sutuoktiniui priklausantį turtą, nors pareiškėjui D. L. fizinio asmens bankroto byla nėra iškelta, iš šio asmens turto vykdomas išieškojimas CPK VI dalyje nustatyta tvarka, be to, hipotekos kreditorės naudai iš D. L. tęsiamas išieškojimas antstolės B. T. kontoroje, išieškojimą nukreipiant į įkeistą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis, žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sutartine hipoteka nėra apsunkintas.
Pažymėtina, jog FABĮ 27 straipsnio 8 dalis numato, kad kai parduodamas keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise priklausantis turtas, tačiau ne visiems bendraturčiams iškelta bankroto byla ir antstolis išieškojimą iš bendraturčių, kuriems nėra iškelta bankroto byla, yra nukreipęs į šį turtą, teismas bendraturčio ar kreditoriaus prašymu, gavęs visų bendraturčių sutikimą, gali leisti bankroto administratoriui arba antstoliui parduoti visą turtą, jeigu toks turto pardavimas tikėtinai leistų už jį gauti didesnę kainą negu turto pardavimas dalimis. Už turtą gautos lėšos paskirstomos proporcingai pagal bendraturčiams priklausančias turto dalis. Pastebėtina, jog ši FABĮ nuostata įsigaliojo 2018 m. birželio 26 d., FABĮ 27 straipsnį papildžius 8 dalimi 2018 m. gegužės 17 d. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo Nr. XI-2000 1, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 12, 27, 29, 31 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 4¹ straipsniu įstatymu Nr. XIII-1154 (toliau ir – 2018 m. gegužės 17 d. įstatymas Nr. XIII-1154, įstatymas Nr. XIII-1154). 2018 m. gegužės 17 d. įstatymu nustatyta, kad fizinio asmens bankroto bylų, pradėtų iki įstatymo Nr. XIII-1154 įsigaliojimo, atskiros procedūros po įstatymo Nr. XIII-1154 įsigaliojimo tęsiamos pagal šį įstatymą. Todėl šiuo atveju minėta FABĮ nuostata taip pat aktuali. Iš įstatymo, kuriuo FABĮ 27 straipsnis papildytas 8 dalimi, aiškinamojo rašto matyti, jog įstatymas keistas siekiant pašalinti teisinio reguliavimo spragas dėl bankrutuojančiam asmeniui ir kitiems asmenims bendrąja nuosavybe priklausančio turto pardavimo, nes iki pakeitimo galioję teisės aktai nereglamentavo fizinio asmens bankroto byloje galimybės bendrosios nuosavybės teise priklausantį turtą parduoti kaip vientisą turtinį objektą, tačiau to ir nedraudė. Rašte nurodyta, kad šią teisinio reguliavimo spragą pildė teismų praktika, kuri orientuoja į ekonomiškumą ir savininkų bei kreditorių interesus, t. y. esminis akcentas sutelktas į tai, kad turtas būtų parduotas už kuo didesnę kainą. Aiškinamajame rašte taip pat nurodyta, kad, pildant FABĮ 27 straipsnį 8 dalimi, siekiama teisinio aiškumo, kad aptariamas klausimas būtų sureguliuotas įstatymo lygiu, tačiau kiekvienu atveju vientiso turinio objekto pardavimo tikslingumas vertintinas individualiai, paliekant teismo kontrolę; turtas kaip vientisas objektas gali būti parduotas tik teismo leidimu. Aiškinamajame rašte nurodyta ir tai, kad kitais atvejais, t. y. kai yra nebankrutuojančių bendraturčių, iš kurių išieškojimo iš šio turto nevykdo ir antstolis, bendraturčių turtas kaip vienetas gali būti parduodamas tik gavus nebankrutuojančių bendraturčių sutikimą dėl viso turto pardavimo (CPK 179 straipsnio 3 dalis; šaltinis: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/ce1656b0114b11e88a05839ea3846d8e?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=9626c2b4-f8f1-4360-aa6d-9a4c9affb3b4; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-219/2019). Kasacinis teismas, aiškindamas FABĮ 27 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, yra konstatavęs, kad tuo atveju, kai vienas, keli ar visi skolininkai, į kurių bendrosios nuosavybės teise valdomą hipoteka įkeistą turtą yra nukreiptas skolų išieškojimas FABĮ ir CPK nustatyta tvarka, nesutinka parduoti bendrosios nuosavybės teise valdomo turto kaip turtinio vieneto, teismas turi aiškintis nesutikimo aplinkybes (priežastis) ir pagal bylos duomenis spręsti dėl galimybės parduoti turtą kaip turtinį vienetą brangiau nei parduodant jį dalimis. Nustatęs, kad turtas pagal bylos duomenis gali būti brangiau parduotas kaip vientisas objektas, o atsisakymas jį parduoti tokiu būdu yra savitikslis, neatitinkantis siekio realizuoti turtą kuo palankesnėmis sąlygomis, patenkinti kuo daugiau kreditorių reikalavimų, ir neužtikrinantis suinteresuotų asmenų (kreditoriaus, bankrutuojančio asmens ir nebankrutuojančio skolininko bendraturčio) interesų pusiausvyros, teismas turi diskreciją leisti jį parduoti kaip turtinį vienetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-219/2019).
Nagrinėjamu atveju, byloje nėra duomenų, jog kreditorė kreipėsi į teismą dėl leidimo fizinio asmens bankroto procese realizuoti visą turtą, nuosavybės teise priklausantį bankrutuojančiam asmeniui ir nebankrutuojančiam jos bendraturčiui. Nei kreditorė, nei bankroto administratorė atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė ir aplinkybių, kuo grindžiamas ginčijamas kreditorių susirinkimo sprendimas nenurodė ir nepaaiškino. Iš byloje esančių duomenų teismas neturi pagrindo spręsti, kad bankrutuojančios B. L. Plane yra numatytas viso turto, o ne jo dalies pardavimas kreditorių nustatyta tvarka ir sąlygomis. Šiuo atveju, bylos medžiaga nustatyta, jog spręsdami klausimą dėl bankrutuojančios B. L. turto realizavimo, kreditoriai kito bendraturčio sutikimo dėl viso turto, o ne jo dalies pardavimo fizinio asmens bankroto byloje neturėjo, dėl leidimo į teismą FABĮ 27 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka nesikreipė. ir šis klausimas FABĮ nustatyta tvarka sprendžiamas nebuvo. Esant nustatytoms aplinkybėms, remiantis kasacinio teismo praktika, pripažintina, jog 2020 m. vasario 14 d. bankrutuojančios B. L. kreditorių susirinkimo sprendimas dėl turto realizavimo yra neteisėtas, todėl pripažintinas negaliojančiu (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).
Pareiškėjas D. L. taip pat prašo teismo pripažinti bankroto administratorės paskelbtas buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirmąsias varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini) ir antrąsias varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiomis bei žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirmąsias varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini) ir antrąsias varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiomis. Iš pareiškėjo pateiktų duomenų matyti, jog pirmosios buto, esančio (duomenys neskelbtini), varžytynės neįvyko, o antrosios buvo atšauktos, taip pat informaciją, jog pirmosios žemės sklypo varžytynės neįvyko. Byloje duomenų, jog antrosios šio turto (žemės sklypo) pardavimo varžytynės įvyko, nėra. Pareiškėjo reikalavimas pripažinti turto pardavimo varžytynes negaliojančiomis, įvertinus bylos medžiagą, taip pat tai, kad kreditorių susirinkimo sprendimas dėl turto realizavimo pripažintas negaliojančiu, vertintini kaip pertekliniai, pažymint, jog pagal bendrąjį teisės principą iš neteisės negali atsirasti teisė (lot. ex injuria jus non oritur). Skunde nurodytų turto pardavimo varžytynių pripažinimas negaliojančiomis jokių teisinių pasekmių nesukurtų, įtakos pareiškėjo teisėms ir interesams nebeturi, todėl šie pareiškėjo reikalavimai netenkinti (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Kadangi kiti pareiškėjo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šios bylos išnagrinėjimui teismas dėl šių argumentų nepasisako. Tačiau pastebėtina, jog bankroto administratorės veiksmai (neveikimas) B. L. fizinio asmens bankroto byloje nėra šios civilinės bylos dalykas. FABĮ 13 straipsnio 9 dalis numato, jog bankroto administratoriaus veiklą prižiūri Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, kuri Juridinių asmenų nemokumo įstatyme apibrėžta kaip priežiūros institucija. Bankroto administratoriaus veiklos priežiūrai atlikti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo III dalies nuostatos.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
Nustatyta, jog teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės - uždrausta B. L. bankroto administratorei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ toliau vykdyti ir (ar) paskelbti buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), varžytynes iki bus išnagrinėtas pareiškėjo D. L. skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų ir varžytynių pripažinimo negaliojančiomis c. b. Nr. e2FB-6459-328/2020 ir įsiteisės teismo procesinis sprendimas.
Įvertinus procesinę bylos baigtį, teismo nutarčiai įsiteisėjus, byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (CPK 150 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, teismas
nutaria:
tenkinti iš dalies pareiškėjo D. L. skundą.
Pripažinti bankrutuojančios B. L. kreditorių susirinkimo, vykusio 2020 m. vasario 14 d., sprendimą (nutarimą) dėl turto realizavimo negaliojančiu.
Kitoje dalyje skundo netenkinti.
Nutarčiai įsiteisėjus panaikinti teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.