Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Simonos Dementavičienės, Dainos Lisaitės ir Tomo Ridiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. M. ir trečiojo asmens L. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-597-666/2025, pagal ieškovų G. P. ir P. P. ieškinį atsakovui P. M. dėl avanso, netesybų (baudos) nei nuostolių atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo byloje – L. M..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos ribų

15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

17. Pažymėtina, kad įstatymas draudžia teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis). Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą atvejai, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, pripažįstami absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad „nusprendimas“ yra suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar jos padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015).

19. Iš nurodyto seka, kad nors ieškiniu tiesiogiai L. M. ir nebuvo pareikšti jokie materialiniai teisiniai reikalavimai, tačiau ji buvo įtraukta į civilinės bylos nagrinėjimą dalyvauti trečiuoju asmeniu atsakovo pusėje, aktyviai dalyvavo civilinės bylos nagrinėjime (turėjo kvalifikuotą atstovą (advokatą), kartu su atsakovu teikė visus būtinus procesinius dokumentus). Atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad L. M. asmeniškai dalyvavo civilinės bylos nagrinėjime trečiojo asmens statusu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigia apeliantai, byloje nėra pagrindo spręsti, kad egzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas absoliutus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Kartu pažymėtina, kad dėl to, ar pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas visas ieškiniu prašytas sumas priteisti solidariai iš atsakovo (P. M.) ir trečiojo asmens (jo sutuoktinės L. M.) yra teisėtas ir pagrįstas, pasisakys jau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliantų pateiktą apeliacinį skundą, kurio vienas iš argumentų ir yra susijęs su galimai byloje teismo nepagrįstai pritaikytą solidariąją atsakomybę (vietoje prašytos taikyti asmeninės atsakomybės).

20. Remdamasis tuo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nėra nustatyta, todėl toliau apeliacinės instancijos teismas pagal byloje pateikto apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus patikrins skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl apeliantų atstovo 2025 m. liepos 30 d. pateikto prašymo

22. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantų atstovo prašymu neturi pagrindo jo tenkinti. Iš pateikto prašymo turinio darytina išvada, kad juo siekiama, jog apeliacinės instancijos teismas papildomai (be apeliantų pateiktame apeliaciniame skunde jau išdėstytų motyvų ir argumentų) įvertintų ir pirmosios instancijos teismo veiksmus, kuriais (pažeidžiant CPK nustatytą teisinį reglamentavimą) buvo atsisakyta priimti apeliantų teiktus atskiruosius skundus dėl bylą nagrinėjusio teisėjo priimtų rezoliucijų, kas laikytina pateikto apeliacinio skundo papildymu. Tačiau CPK 323 straipsnis imperatyviai numato, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Atsižvelgiant į tai, apeliantų (atsakovo, trečiojo asmens) atstovo advokato Viktoro Geco 2025 m. liepos 30 d. pateiktas prašymas yra atmestinas.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

23. Apeliantai prašo pateiktą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei užtikrinti atsakovo, trečiojo asmens ir liudytojos (Brokerės) R. V. dalyvavimą. Prašymas grindžiamas tuo, jog trečiasis asmuo L. M. skundžiamu sprendimu faktiškai buvo pripažinta atsakove, nes avansas, netesybos (bauda) ir nuostolių atlyginimas buvo priteistas ir iš jos solidariai su atsakovu, o dėl to jai turi būti užtikrinta galimybė dalyvauti bylą nagrinėjant teisme. Dėl liudytojos apklausos nurodė, jog ji galėtų paaiškinti bylai svarbias aplinkybes.

25. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio apeliacinės instancijos teismo diskrecija tokį klausimą spręsti išimtinai savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015).

26. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su nagrinėjamos civilinės bylos medžiaga, sprendžia, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes apeliantų pateiktam apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės yra aiškios, visi proceso dalyviai savo pozicijas yra išsamiai išdėstę pateiktuose procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, atsiliepime į ieškinį, dublike, triplike). Be to, byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jos nagrinėjimo metu patys apeliantai į teismo posėdį neatvyko ir jame nedalyvavo, sąmoningai pasirinko bylą vesti išimtinai per kvalifikuotą atstovą (advokatą). Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo tenkinti apeliantų prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka (CPK 322 straipsnis).

Dėl apeliacijos objekto

27. Apeliacijos objektą byloje sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovams solidariai iš atsakovo ir trečiojo asmens buvo priteistas avansas, netesybos (bauda) ir nuostolių atlyginimas pagal sudarytą ginčo Preliminariąją sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylai išnagrinėti reikšmingų faktinių aplinkybių

28. Nekilnojamojo turto registro duomenys liudija, kad atsakovo P. M. ir trečiojo asmens L. M. vardu buvo registruotas ginčo Turtas, t. y. žemės sklypas su statiniais (sodo pastatu, ūkiniu pastatu, garažu), esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Be to, Nekilnojamojo turto registre buvo registruotas pastato tipas – „Sodo pastatas“, taip pat jo naudojimo paskirtis – „Mėgėjų sodo“.

29. Byloje pateiktas skelbimas iš internetinio skelbimų portalo www.rinka.lt liudija, kad ginčo Turtas buvo viešai pardavinėjamas („(duomenys neskelbtini), parduodamas gyvenamasis namas, su 2 garažais, įrengtais ūkiniu, pirtimi!”). Skelbime kontaktiniu asmeniu buvo nurodyta Brokerė, t. y. nekilnojamojo turto ekspertė R. V..

30. 2024 m. kovo 7 d. tarp ieškovų G. P. ir P. P. (kaip pirkėjų) ir atsakovo P. M. (kaip pardavėjo) buvo sudaryta ginčo Preliminarioji sutartis, t. y. Preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovai įsipareigojo nupirkti, o atsakovas – parduoti ginčo Turtą už 135 000 Eur sumą. Nurodytą preliminariąją sutartį pasirašė abu ieškovai ir atsakovas.

31. Sudarydamos ginčo Preliminariąją sutartį jos šalys (ieškovai ir atsakovas), be kita ko, susitarė: kad pagrindinė Turto pirkimo–pardavimo sutartis bus sudaryta ne vėliau kaip iki 2024 m. spalio 1 d. (žr. Preliminariosios sutarties 2.1 punktas); kad Preliminariosios sutarties pasirašymo metu 7 000 Eur avansą pirkėjai yra sumokėję grynaisiais (žr. Preliminariosios sutarties 3.2.1 punktas); kad jei pagrindinė sutartis nustatytu terminu nesudaroma dėl to, jog pardavėjas atsisako, vengia parduoti Turtą, pardavėjas įsipareigoja ir privalo grąžinti pirkėjams sumokėtą avansą, t. y. 7 000 Eur ir sumokėti 1 000 Eur baudą (žr. Preliminariosios sutarties 7.1.2 punktas); kad jei pagrindinė sutartis nustatytu terminu nesudaroma dėl to, jog pirkėjai atsisako pirkti Turtą arba kitaip nevykdo Preliminariosios sutarties sąlygų, pardavėjui paliekama teisė pasilikti pirkėjų sumokėtą avansą, kuris laikomas bauda už prievolių neįvykdymą (žr. Preliminariosios sutarties 7.1.3 punktas); kad šalis, nepagrįstai vengusi ar atsisakiusi sudaryti pagrindinę sutartį, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (žr. Preliminariosios sutarties 7.1.4 punktas); kad bet kuri šalis turi teisę dėl svarbių priežasčių vieną kartą perkelti pagrindinės sutarties pasirašymo datą dviejų savaičių terminui (žr. Preliminariosios sutarties 7.1.5 punktas).

32. Ieškovai (G. P. ir P. P.) bei atsakovas (P. M.) 2024 m. kovo 7 d. pasirašė ir patvirtinimą dėl pinigų priėmimo–perdavimo, kuriuo buvo konstatuotas 7 000 Eur avanso perdavimas pagal sudarytą ginčo Preliminariąją sutartį.

33. 2024 m. birželio 6 d. PVM sąskaita faktūra Nr. KLAI199528 ir tos pačios dienos mokėjimo pavedimas Nr. 467 liudija, kad ieškovė G. P. sumokėjo 320 Eur sumą UAB „OBER-HAUS“ paslaugas.

34. Byloje pateikti duomenys (atsakymas) iš internetinės svetainės www.spis.lt liudija, kad ieškovams tikslinimui buvo grąžinta jų paraiška paramai (jaunoms šeimoms pirmajam būstui įsigyti) gauti, kadangi VĮ Registrų centro duomenimis planuojamas įsigyti būstas yra negyvenamosios paskirties (sodo namas). Elektroninio susirašinėjimo, vykusio tarp ieškovės G. P. ir Brokerės, duomenys liudija, kad ieškovams nebuvo suteiktas ir kreditas ginčo Turtui įsigyti.

35. Byloje pateikta pirkimo–pardavimo sutartis patvirtina, kad atsakovas ir trečiasis asmuo Turtą, dar galiojant ginčo Preliminariajai sutarčiai, t. y. 2024 m. rugsėjo 3 d., pardavė G. L. už 107 000 Eur sumą.

Dėl ginčo esmės

36. Byloje pagrindinis (ir iš esmės – vienintelis) ginčas vyko dėl to, kuri iš Preliminariosios sutarties šalių (ieškovai, kaip pirkėjai, ar atsakovas, kaip pardavėjas) laikytina kalta dėl pagrindinės ginčo Turto pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo ir kurios iš jų atžvilgiu turi būti taikoma civilinė atsakomybė netesybų formą.

37. Nagrinėjamu atveju ieškovai byloje laikosi pozicijos, kad atsakovas buvo nesąžiningas (kartu Brokerė neatskleidė, jog parduodamas namas yra ne gyvenamosios paskirties, o tai reikšmingai apsunkino ieškovų galimybes gauti banko kreditą bei valstybės paramą (jaunoms šeimoms pirmajam būstui įsigyti); iškilus sunkumams, nedėjo reikšmingų pastangų Preliminariosios sutarties išsaugojimui; dar galiojant Preliminariajai sutarčiai ginčo Turtą pardavė kitam asmeniui) ir yra kaltas dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo, todėl turi grąžinti avansą, sumokėti netesybas (baudą) ir atlyginti kitus nuostolius. Atsakovas nesutiko su tokias ieškovų argumentais ir teigė priešingai, t. y. kad tai ieškovai buvo nesąžiningi, nes ginčo Turto įsigijimui negavę reikalingo finansavimo, jie dar 2024 m. liepos mėn. pareikalavo Brokerės grąžinti avansą, kas leido suprasti, jog tokiu būdu jie atsisako Preliminariosios sutarties, ko pasekoje Turtas buvo parduotas kitam asmeniui, dar ir už ženkliai mažesnę kainą, dėl to ieškovų sumokėtas avansas liko jam kaip netesybos (bauda).

38. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad bylos duomenis neleidžia daryti išvados, jog ieškovai būtų nepagrįstai vengę ar atsisakę sudaryti pagrindinę Turto pirkimo–pardavimo sutartį, todėl nėra pagrindo taikyti jiems civilinės atsakomybės netesybų forma, kaip to siekia atsakovas, atsisakydamas grąžinti avansą. Kartu teismas laikė, kad atsakovas (ir jį atstovavusi Brokerė) nesielgė pakankamai rūpestingai ir atsakingai, šios aplinkybės, atsižvelgiant į tai, kad ieškovai ieškojo kitų finansavimo šaltinių Turtui įsigyti, galėjo būti lemiamos, dėl ko buvo nesudaryta pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis.

39. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.165 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017).

40. Pažymėtina, kad avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų vykdant pagrindinę sutartį sąskaita. Pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu). Jis vykdo mokėjimo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Jeigu ateityje mokėjimo prievolė neatsiranda, nes, pvz. pagrindinė sutartis nesudaroma, tai nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį. Tai savaime nereiškia, kad visais atvejais avansu sumokėti pinigai turi būti grąžinti. Reikia įvertinti, ar avansu sumokėti pinigai nebuvo šalių susitarimu ar kitu pagrindu numatyti panaudoti pagal kitą paskirtį, pvz. kaip netesybos prievolės įvykdymui užtikrinti. Nuostatos dėl avanso mokėjimo gali būti įtrauktos į preliminariąją sutartį, todėl kad ji susijusi su būsimu pagrindinės sutarties sudarymu ateityje, o pagal pagrindinę sutartį gali būti vykdomi mokėjimai.

41. Kaip jau buvo minėta, sudarant preliminariąją sutartį prisiimama prievolė ateityje sudaryti pagrindinę sutartį. Tokia prievolė gali būti užtikrinta netesybomis pagal sutartį (CK 6.70 straipsnis). Jeigu ikisutartiniuose santykiuose sumokamas avansas, tai CK nuostatos nedraudžia susitarti, kad avanso suma būtų naudojama kaip netesybos. Tokia sutarties nuostata yra pagrindas civilinėms teisėms ir pareigoms atsirasti (CK 1.136 straipsnio 1 dalis), nes neprieštarauja įstatymams.

42. Taigi, avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinys dėl avanso grąžinimo galėtų būti atmestas atsakovui įrodžius, jog ieškovas nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Jeigu netesybų mokėjimo pagrindas pagal preliminariosios sutarties nuostatas yra pagrindinės sutarties nesudarymas ir nustatyta, kad kita šalis tinkamai vykdė pareigas pagal sutartį ir neprisidėjo prie pagrindinės sutarties nesudarymo (nesutrukdė kitai šaliai sudaryti pagrindinę sutartį), tai tokios sutartinės nuostatos yra pagrindas asmeniui taikyti netesybas, nebent jis įrodytų sutartinę civilinę atsakomybę šalinančias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018).

43. Nagrinėjamu atveju ieškovai pagal sudarytą Preliminariąją sutartį perdavė atsakovui 7 000 Eur avansą (žr. 2024 m. kovo 7 d. patvirtinimas dėl pinigų priėmimo–perdavimo). Taip pat šalys susitarė, kad sumokėtas avansas iš dalies atliks ir netesybų funkciją, t. y. jei pagrindinė sutartis nustatytu terminu nesudaroma dėl to, jog pirkėjai (ieškovai) atsisako pirkti Turtą arba kitaip nevykdo Preliminariosios sutarties sąlygų, pardavėjui (atsakovui) paliekama teisė pasilikti pirkėjų sumokėtą avansą, kuris laikomas bauda už prievolių neįvykdymą (žr. Preliminariosios sutarties 7.1.3 punktas). Preliminariąją sutartį pažeidus pardavėjui (atsakovui), pastarasis įsipareigojo pirkėjams ne tik grąžinti sumokėtą avansą, t. y. 7 000 Eur, tačiau ir sumokėti 1 000 Eur baudą (žr. Preliminariosios sutarties 7.1.2 punktas). Ieškovai ir atsakovas taip pat susitarė, kad nepagrįstai vengiant ar atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, jos viena kitai privalės atlyginti ir padarytus nuostolius (žr. Preliminariosios sutarties 7.1.4 punktas).

44. Ieškovai, laikydami, kad dėl pagrindinės ginčo Turto pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo kaltas atsakovas, prašė iš jo priteisti 7 000 Eur avansą, 1 000 Eur netesybas (baudą) ir 320 Eur nuostolių atlyginimą. Savo ruožtu atsakovas, nesutikdamas su jo atžvilgiu pareikštu ieškiniu, tai grindė tuo, jog būtent ieškovai yra kalti dėl pagrindinės ginčo Turto pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo, dėl ko sumokėtą 7 000 Eur avansą jis pasiliko sau kaip netesybas. Iš to seka, kad byloje abi ginčo šalys kėlė klausimą dėl civilinės atsakomybės netesybų / nuostolių atlyginimo forma taikymo viena kitai, o tokiam klausimui atsakyti būtina nustatyti kuri iš ginčo šalių yra kalta dėl to, kad nebuvo sudaryta pagrindinė Turto pirkimo–pardavimo sutartis.

45. CK 6.165 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu šalys per sutartyje nustatytą terminą nesudaro pagrindinės sutarties, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai dėl sutarties nesudarymo padarytus nuostolius (sumokėti netesybas). Teisinis pagrindas civilinei atsakomybei esant ikisutartiniams santykiams kilti yra nesąžiningas šalies elgesys (CK 6.163 straipsnio 3 dalis).

46. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (elgiasi nesąžiningai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016).

47. Akcentuotina ir tai, kad bet kurios sutarties (be kita ko, ir preliminariosios sutarties) nevykdymo teisiniai padariniai – sutartinė civilinė atsakomybė – kyla, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Viena iš sąlygų, suteikiančių pagrindą konstatuoti sutarties šalies pareigą atsakyti už neįvykdytą ar netinkamai įvykdytą sutartį, yra sandorio šalies kaltė (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Taigi sutartyje nustatyti jos pažeidimo (neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo) padariniai kyla dėl tokio pažeidimo kalta pripažintai sandorio šaliai (tam tikrais atvejais – ir abiem sandorio šalims). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, kiek kuri sutarties šalis yra atsakinga už sutarties nevykdymą, turi būti vertinama ne tik tai, kokias tarpusavio teises ir pareigas pagal pasiektą susitarimą ir taikytiną įstatymų reguliavimą sutartis sukuria jos šalims, bet ir jų elgesys vykdant sutartį, sutarties vykdymo principų, įtvirtintų CK 6.200 straipsnyje (bendradarbiavimo, kooperavimosi, ekonomiškumo ir kt.), laikymasis bei kitos reikšmingos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-611/2018).

48. CK 6.38, 6.200 straipsniai įpareigoja kiekvieną sutarties šalį ne tik sąžiningai, tinkamai vykdyti savo prievoles, bet ir atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau, bendradarbiauti su kita šalimi. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pareigą bendradarbiauti ir savo teises įgyvendinti sąžiningai turi abi sutarties šalys, todėl jos abi turi veikti aktyviai ir atlikti protingumo kriterijų atitinkančius veiksmus, esančius tinkamo šalių bendradarbiavimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302-969/2015). Aiškindamas bendradarbiavimo pareigos turinį, kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai universalus prievolių teisės principas, reikalaujantis, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolei vykdyti, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolės vykdymui, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2014).

49. Bylos duomenys liudija, kad Preliminariąją sutartį šalys sudarė 2024 m. kovo 7 d., ja susitarė pagrindinę ginčo Turto pirkimo–pardavimo sutartį sudaryti iki 2024 m. spalio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad į sudarytą Preliminariąją sutartį buvo įtraukta nuostata, jog ieškovai Turto įsigijimui sieks gauti valstybės paramą (jaunoms šeimoms pirmam būstui įsigyti) (žr. Preliminariosios sutarties 3.2.3 punktas). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas, kaip pardavėjas, prieš pasirašant Preliminariąją sutartį suteikė ieškovams detalią informaciją apie parduodamą Turtą sudarančius elementus (kad parduodamas žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, kad parduodamas pastatas yra sodo pastatas). Tai, kad tokia informacija ieškovams realiai nebuvo suteikta, patvirtina paties atsakovo (kartu su trečiuoju asmeniu) pateiktame atsiliepime į ieškinį dėstomi argumentai, jog ieškovai patys turėjo galimybę VĮ Registrų centre pasitikrinti reikalingus perkamo Turto duomenis. Sudarę ginčo Preliminariąją sutartį ir tą pačią dieną sumokėję 7 000 Eur avansą, ieškovai 2024 m. kovo 9 d. užpildė paraišką valstybės paramai (jaunoms šeimoms pirmam būstui įsigyti) gauti, 2024 m. birželio 6 d. apmokėjo už UAB „OBER-HAUS“ suteiktas paslaugas (ieškovų teigimu – už ginčo Turto vertinimą).

50. Duomenys (atsakymas) iš internetinės svetainės www.spis.lt liudija, kad ieškovams tikslinimui buvo grąžinta jų paraiška paramai (jaunoms šeimoms pirmajam būstui įsigyti) gauti, kadangi VĮ Registrų centro duomenimis planuojamas įsigyti būstas yra negyvenamosios paskirties (sodo pastatas). Taip pat byloje pateikti ieškovės G. P. ir Brokerės elektroninio susirašinėjimo, vykusio 2024 m,. liepos 7 d., fragmentai patvirtina ir tai, jog ieškovai susidūrė su problemomis, siekdami gauti finansavimą ginčo Turtui įsigyti.

51. Byloje yra pateikti ir vėliau vykusio ieškovės G. P. ir Brokerės elektroninio susirašinėjimo fragmentai, iš kurių matyti, kad ieškovai išreiškė norą, kad jiems būtų grąžinti sumokėti pinigai („...lauksiu pinigų savo sąskaitoje iki trečiadienio, jau ir taip per ilgai čia viskas užsitęsė: G. P. (duomenys neskelbtini)...“, o Brokerė informavo, kad faktiškai tai sunkiai įgyvendinama, tačiau ieškoma išeičių iš situacijos („...jusu rankpinigius jie atidave uz savo rezervacija ir jie neturi pas save situ pinigu bando kalbetis su tais is kuriu jie rezervavao nama jiems negrazina kol kas tu rankpinigiu niekas cia nenori pyktis patikekit be is kur dabar zmonems paimti jei jie ju neturi bando kazka daryti...“).

52. Byloje nėra duomenų, kad po ieškovės G. P. ir Brokerės elektroninio susirašinėjimo tarp šalių vyko kokia nors (bent minimali) komunikacija dėl tolesnio ginčo Preliminariosios sutarties vykdymo, jos termino pratęsimo (kuris buvo galimas pagal Preliminarios sutarties 7.1.5 punktą) ar tokios sutarties nutraukimo. Vis dar galiojant Preliminariajai sutarčiai, atsakovas (kartu su trečiuoju asmeniu) 2024 m. rugsėjo 3 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu ginčo Turtą pardavė G. L..

53. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas šios nutarties 49–52 punktuose nurodytas faktines aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į byloje suriktų faktinių duomenų visetą, konstatuoja, jog pagrindinė ginčo Turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta iš esmės dėl abiejų ginčo šalių (ieškovų (pirkėjų) / atsakovo (pardavėjo)) netinkamos ir nekonstruktyvios komunikacijos, visiško nesusikalbėjimo, akivaizdžiai pasyvaus elgesio t. y. bendradarbiavimo pareigos tinkamo nevykdymo.

54. Pažymėtina, kad atsakovas viešai patalpintame skelbime apie parduodamą ginčo Turtą deklaravo, kad jis yra gyvenamosios paskirties („(duomenys neskelbtini), parduodamas gyvenamasis namas, su 2 garažais, įrengtais ūkiniu, pirtimi!”), sudarydamas su ieškovais ginčo Preliminariąją sutartį neišviešino informacijos apie visai kitą (mėgėjų sodo) paskirtį, o pareiga tikrinti viešus duomenis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto duomenų bazėje, kaip kad teigė atsakovas savo procesiniuose dokumentuose, ieškovams teisės aktais nėra numatyta. Nurodyta informacija ieškovams turėjo esminę reikšmę, siekiant gauti finansavimą ginčo Turto įsigijimui. Atsižvelgiant į tai, nurodytas atsakovo elgesys negali būti laikomas tinkamu ir sąžiningu. Po ginčo Preliminariosios sutarties sudarymo ieškovai ją vykdė (sumokėjo avansą, užpildė paraišką valstybės paramai (jaunoms šeimoms pirmajam būstui įsigyti) gauti, apmokėjo UAB „OBER-HAUS“ paslaugas, tačiau tikslios (objektyvios) informacijos ieškovams savalaikis nepateikimas sąlygojo tai, kad jiems nebuvo suteiktas reikalingas finansavimas ginčo Turto įsigijimui bei grąžinta tikslinimui paraiška valstybės paramai (jaunoms šeimoms pirmajam būstui įsigyti) gauti. Vėliau tarp ieškovų ir atsakovo (jį atstovaujančios Brokerės) vyko visiškai nekonstruktyvi (ir itin neinformatyvi) komunikacija, kurios pasekoje, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, ieškovai toliau nebeieškojo (priešingų duomenų byloje nėra) realių galimybių (būdų) gauti reikalingą finansavimą ginčo Turtui įsigyti (nors tai siūlė ir atsakovą atstovavusi Brokerė, elektroninio susirašinėjimo metu: „..jeigu niekas nefinansuotu per pazistamus galima sutvarkyti paskola gal net su 100 % finansavimu atsiskaitant tiem kurie pades zodziu nenuleidziam rankos tiek nueita kazka bendrom jegom isgalvosim...“), tačiau vietoje to 2024 m. liepos mėn. išreiškė norą, kad būtų grąžinti sumokėti pinigai (avansas). Toks ieškovų elgesys, t. y. jokių aktyvių veiksmų, siekiant gauti reikalingą finansavimą ginčo Turto įsigijimui, neatlikimas, kai iki termino pagrindinei ginčo Turto pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti (t. y. iki 2024 m. spalio 1 d.) dar buvę likęs reikšmingas laiko tarpas, taip pat negali būti laikomas tinkamu ir sąžiningu. Nurodyta išvada darytina atsižvelgiant ir į tą faktinę aplinkybę, kad vėliau ginčo Turtą įsigijęs asmuo (G. L.) tai padarė naudodamasis banko suteiktu kreditu (žr. 2024 m. rugsėjo 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties 4.1.2 punktas).

55. Po 2024 m. liepos mėnesį vykusio ieškovės G. P. ir Brokerės elektroninio susirašinėjimo, tolimesnis abiejų ginčo šalių elgesys buvo išimtinai pasyvus, nors jų sudaryta Preliminarioji sutarties vis dar galiojo, t. y. ieškovai nepranešė atsakovui, kad atsisako Preliminariosios sutarties, neiniciavo jos nutraukimo, nereikalavo avanso grąžinimo, taip pat ir atsakovas jokia forma nepranešė ieškovams, jog laiko, kad pastarieji atsisakė Preliminariosios sutarties (tai padarė tik 2024 m. liepos 7 d. el. laišku), nesidomėjo jų suinteresuotumu įsigyti ginčo Turtą Preliminariąja sutartimi sutartomis sąlygomis, nepranešė jiems apie ketinimą Turtą parduoti jau kitam asmeniui, kas buvo padaryta 2024 m. rugsėjo 3 d.

56. Konstatavus, kad pagrindinė ginčo Turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl abiejų Preliminariosios sutarties šalių (ieškovų / atsakovo) kaltės, nei vienai iš jų nėra pagrindo taikyti ir sutartinės civilinės atsakomybės, t. y. ieškovai negali reikalauti netesybų (1 000 Eur baudos) ir nuostolių (320 Eur už UAB „OBER-HAUS“ paslaugas) atlyginimo, kaip kad ir atsakovas neturi teisės ieškovų sumokėto 7 000 Eur avanso pasilikti sau kaip netesybų. Kadangi Preliminariosios sutarties 3.2.1 punktu buvo susitarta, kad pirkėjų (ieškovų) sumokėtas avansas bus įskaičiuotas į ginčo Turto pardavimo kainą, tai dėl abiejų šalių kaltės nesudarius pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties, atsirado pardavėjo (atsakovo) prievolė sumokėtą avansą gražinti pirkėjams (ieškovams), nes pagal kasacinio teismo praktiką tuo atveju, kai preliminarioji sutartis neįgyvendinama ir pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nesudaroma, pardavėjas netenka teisinio pagrindo disponuoti jam perduotais pinigais ir jie turi būti grąžinami arba priteisiami ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2011).

57. Remiantis tuo, kas nurodyta šios nutarties 56 punkte, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai byloje ieškovams priteisė jų sumokėtą 7 000 Eur avansą, tačiau nepagrįstai, neturėdamas tam nei faktinio, nei teisinio pagrindo, priteisė kitas sumas, t. y. 1 000 Eur netesybas (baudą) bei 320 Eur nuostolių atlyginimą (už UAB „OBER-HAUS“ paslaugas).

58. Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su pateikto apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė ieškinyje nurodytas sumas priteisti solidariai iš atsakovo ir trečiojo asmens (atsakovo sutuoktinės), kuomet ieškovai sumokėtą avansą, netesybas (baudą) ir nuostolių atlyginimą prašė priteisti tik asmeniškai iš su jais ginčo Preliminariąją sutartį pasirašiusio ir avansą paėmusio atsakovo.

59. Pažymėtina, kad vienas pagrindinių civilinio proceso principų – dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis), reiškia tai, kad šalys, vykstant procesui, laisvai naudojasi savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis, taip veikdamos proceso eigą. Nurodytas principas, lemia išimtinę ieškovo teisę pasirinkti, kokio pobūdžio ir kokiam konkrečiam subjektui pareikšti vieną ar kitą reikalavimą. Todėl išimtinai ieškovas disponuoja procesine teise pasirinkti atsakovą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-381/2021), o kilęs ginčas privalo būti išspręstas griežtai pareikšto ieškinio ribose – teismas negali pats už ieškovą nei suformuluoti ieškinio dalyko ir pagrindo, nei parinkti (nustatyti) subjektus (asmenis), kurie turi atsakyti pagal ieškovo suformuluotus materialinius teisinius reikalavimus (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

60. Nagrinėjamu atveju ieškovai pareikšdami ieškinį teisme atsakovu patraukė P. M., t. y. asmenį, su kuriuo sudarė ginčo Preliminariąją sutartį ir kuriam perdavė avansą, tai detaliai paaiškino ieškinio III dalyje („Procesiniai klausimai“), prašė jo atžvilgiu taikyti asmeninę atsakomybę. Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybę, jog tik iš atsakovo prašė priteisti ieškinyje nurodytas sumas, ieškovai dar kartą patvirtino ir pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą (žr. atsiliepimo į apeliacinį skundą 7.6 punktas). Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime nenurodydamas absoliučiai jokių teisinių argumentų ar motyvų, nenurodydamas ir taikytinų teisės normų, ieškovų prašomas priteisti sumas priteisė solidariai iš atsakovo ir trečiojo asmens (atsakovo sutuoktinės).

61. Pažymėtina, kad pagal CK 6.6 straipsnio 1 dalies nuostatas, solidarioji skolininkų prievolė nėra preziumuojama. Tai reiškia, kad kiekvienu nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl kelių asmenų solidariosios prievolės, turi nustatyti, ar yra konkreti įstatymo norma ir (ar) šalių susitarimas, nustatantys, jog prievolė solidarioji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016). Byloje ginčas kilo dėl avanso grąžinimo ir netesybų / nuostolių atlyginimo priteisimo pagal Preliminariąją sutartį, kurią su ieškovais pasirašė išimtinai atsakovas P. M., tik jis iš ieškovų gavo ir 7 000 Eur dydžio avansą. Minėta Preliminariąja sutartimi nebuvo tartasi dėl solidariosios atsakomybės taikymo, tuo atveju, jeigu jos sąlygas pažeistų pardavėjas (atsakovas), t. y. joje nėra jokių sąlygų ar išlygų, iš kurių būtų galima būtų spręsti, kad Preliminariosios sutarties pažeidimo (jos neįvykdymo) atveju kartu su atsakovu solidariai prieš ieškovus (pirkėjus) atsakys ir jo sutuoktinė.

62. Atsižvelgiant į tai, kad jau anksčiau (žr. šios nutarties 56 punktas) buvo pripažinta ieškovų teisė atgauti pagal Preliminariąją sutartį sumokėtą avansą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad 7 000 Eur suma turi būti priteista tik iš asmens, byloje patraukto atsakovu, t. y. P. M.. Savo ruožtu, tik iš atsakovo priteistinos ir ieškovų ieškiniu prašytos priteisti 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. lapkričio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

63. Apibendrindamas visus išdėstytus argumentus ir teisinius motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamu sprendimu konstatavo išimtinai tik atsakovo kaltę dėl pagrindinės ginčo Turto pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo ir dėl to iš dalies neteisingai išsprendė tarp šalių kilusį ginčą visiškai tenkindamas ieškovų ieškinį. Kadangi ne tik atsakovo, tačiau ir pačių ieškovų netinkamas elgesys ikisutartiniuose santykiuose sudarė prielaidas tam, kad Preliminariąja sutartimi sutartomis sąlygomis nebuvo sudaryta pagrindinė ginčo Turto pirkimo–pardavimo sutartis, yra pagrindas skundžiamą sprendimą pakeisti, ieškovų ieškinį tenkinant iš dalies ir jų naudai priteisiant tik sumokėtą avansą (7 000 Eur) bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. lapkričio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, nurodytos sumos yra priteistinos tik iš atsakovo P. M., atsižvelgiant į tai, jog ieškovai ieškiniu prašė taikyti jo atžvilgiu asmeninę, o ne solidariąją atsakomybę, dėl kurios taikymo pirmosios instancijos teismas sprendė visiškai nepagrįstai ir išimtinai savo iniciatyva (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

64. Kiti apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi jokios esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl dėl jų plačiau apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

65. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

66. Ieškovai pirmosios instancijos teisme patyrė 2 048 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (188 Eur žyminis mokestis už pateiktą ieškinį (2024 m. lapkričio 4 d. mokėjimo nurodymas Nr. 502) + 1 860 Eur dydžio išlaidos advokato padėjėjos Karolinos Jonaitienės teisinei pagalbai apmokėti (2025 m. sausio 11 sąskaita už teisines paslaugas Nr. 11/01/25-04 (720 Eur); 2025 m. kovo 3 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 03/03/25-02 (1 140 Eur)).

67. Atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė 2 420 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, t. y. išlaidas advokato Viktoro Geco teisinei pagalbai apmokėti (2025 m. kovo 31 d. pažyma apie suteiktas teisines paslaugas + 2024 m. lapkričio 13 d. mokėjimo nurodymas Nr. 162 (2 420 Eur)).

68. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

69. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog civilinėje byloje ieškovų pareikštas ieškinys yra tenkinamas 84 proc. apimtimi, t. y. ieškovams iš atsakovo yra priteistina 7 000 Eur suma, vietoje jų prašytos priteisti 8 320 Eur sumos, todėl ieškovams turi būti atlyginta proporcinga (84 proc.) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis, t. y. 1 720,32 Eur (2 048 Eur x 84 proc.). Atsakovui turi būti atlyginta proporcinga (16 proc.) jo pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis, t. y. 387,20 Eur (2 420 Eur x 16 proc.). Įskaičius ieškovų ir atsakovo atlygintinų bylinėjimosi išlaidų sumas (1 720,32 Eur ir 387,20 Eur), ieškovams G. P. ir P. P. iš atsakovo P. M. priteistina 1 333,12 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų dalis (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

70. Pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė ir 31,72 Eur dydžio išlaidas, susijusias su teismo procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi ieškovų ieškinys yra tenkinamas tik iš dalies, nurodytos išlaidos, lygiomis dalimis – po 10,57 Eur, priteistinos iš visų ginčo šalių, t. y. ieškovės G. P., ieškovo P. P. ir atsakovo P. M. (CPK 92 straipsnis)

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

71. Apeliantai (atsakovas, trečiasis asmuo) apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 420 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro už pateiktą apeliacinį skundą sumokėtas 210 Eur dydžio žyminis mokestis bei 1 210 Eur dydžio teisinio atstovavimo išlaidos (2025 m. liepos 30 d. pažyma apie suteiktas teisines paslaugas + 2025 m. gegužės 28 d. mokėjimo nurodymas Nr. 222). Ieškovai byloje patyrė 1 452 Eur dydžio teisinio atstovavimo išlaidas (2025 m. liepos 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. KL-2025-131 + 2025 m. liepos 24 d. mokėjimo pavedimas).

72. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad apeliantų (atsakovo, trečiojo asmens) byloje pateiktas apeliacinis skundas yra patenkintas 16 proc. apimtimi (ieškovams priteista suma sumažinta nuo 8 320 Eur iki 7 000 Eur), todėl jiems turi būti atlyginta proporcinga (16 proc.) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis, t. y. 227,20 Eur (1 420 Eur x 16 proc.). Ieškovams turi būti atlyginta proporcinga (84 proc.) jų apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis, t. y. 1 219,68 Eur (1 452 Eur x 84 proc.). Įskaičius nurodytas sumas (227,20 Eur ir 1 219,68 Eur), ieškovams G. P. ir P. P. iš atsakovo P. M. ir trečiojo asmens L. M. priteistina 992,48 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų dalis, t. y. 496,24 Eur iš kiekvieno apelianto (atsakovo, trečiojo asmens) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 28 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovų G. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir P. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo P. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovų G. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir P. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai 7 000 Eur (septynių tūkstančių eurų) avansą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. lapkričio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir dalį bylinėjimosi išlaidų – 1 333,12 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt tris eurus ir 12 centų).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei, lygiomis dalimis iš ieškovės G. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo P. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir atsakovo P. M., teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidas – po 10,57 Eur (dešimt eurų ir 57 centus).“.

Priteisti iš atsakovo P. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovų G. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir P. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį – 496,24 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt šešis eurus ir 24 centus).

Priteisti iš trečiojo asmens L. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovų G. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir P. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį – 496,24 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt šešis eurus ir 24 centus).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.