- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-28
- Bylos Nr.
- e2-597-666/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erikas Jurgutis
- Ieškovas
- G. P., P. P.
- Atsakovas
- P. M.
- Trečiasis asmuo
- L. M.
- Advokatai
- Viktoras Gecas, Karolina Jonaitienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl avanso grąžinimo ir netesybų (baudos) bei nuostolių priteisimo pagal ieškovų G. P., P. P. ieškinio reikalavimą, solidariai pareikštą atsakovui P. M. ir trečiajam asmeniui L. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. P. ir P. P. (toliau – Ieškovai) atsakovui P. M. ir trečiajam asmeniui L. M. pareikštu reikalavimu prašo iš atsakovo ir trečiojo asmens solidariai priteisti 7 000 Eur dydžio negrąžinto avanso, 1 000 Eur dydžio netesybas, 320 Eur dydžio nuostolius, 1860 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 5 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Savo ieškinio reikalavime ieškovai nurodo, kad 2024-03-07 Ieškovai ir atsakovas sudarė preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), kurios pagrindu Ieškovai įsipareigojo nupirkti, o atsakovas įsipareigojo parduoti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe valdomą nekilnojamąjį turtą: namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas), ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau visi kartu – Turtas). Turtas Atsakovui priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su sutuoktine L. M. (trečiasis asmuo). Sutarties 2.1. punktu šalys susitarė notarinę Turto pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti iki 2024-10-01 imtinai. Sutarties 3.1. punktu sutarta Turto kaina buvo 135 000 Eur. Atsakovą kartu su Trečiuoju asmeniu Turto pardavimo procese atstovavo, sutartį rengė ir visus veiksmus atliko jų pasitelkta nekilnojamojo turto brokerė R. V. (toliau – brokerė), kuri iki Sutarties sudarymo Ieškovams aprodė Turtą, Ieškovams nurodė, kad Turtas neturi jokių trūkumų, nei iki Sutarties sudarymo, nei po to Ieškovams nepateikė jokių Turto dokumentų, tik informavo, kad Namas yra gyvenamasis, naujos statybos. Brokerė Ieškovams nurodė, kad 7 000 Eur dydžio avansą pastarieji galintys sumokėti grynaisiais pinigais, ką jie ir padarė. Sudarę Sutartį, Ieškovai pateikė paraiškas į bankus dėl Turto įsigijimo finansavimo, 2024-03-09 užpildė paraišką paramai gauti – jaunoms šeimoms skiriam pirmajam būstui įsigyti, tačiau Ieškovų paraiška Turtui įsigyti buvo atmesta, nes Namo paskirtis – negyvenamoji, apie ką Ieškovai informuoti nebuvo. Turto skelbime buvo aiškiai nurodyta, kad namas yra gyvenamasis, t. y. gyvenamosios paskirties. Kredito įstaigos, į kurias kreipėsi Ieškovai, atmetė Ieškovų paraiškas Turtui finansuoti, kadangi avansas už Turtą buvo sumokėtas grynaisiais pinigais taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo nuostatas (toliau – Įstatymas), kurios draudžia vykdyti sandorius grynaisiais pinigais jei sandorio vertė didesnė nei 5 000 Eur. Pravažiuodami pro ketinamą įsigyti Turtą, dar galiojant Sutarčiai, Atsakovai pamatė, kad Turte jau vaikšto kiti asmenys, tvarko aplinką, keičia šviestuvus. Ieškovai sužinojo, kad Turtą Atsakovas su Trečiuoju asmeniu pardavė. Nekilnojamojo turto registro išrašas įrodo, kad 2024-09-03 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 3471 pagrindu Turtas buvo parduotas G. L.. Turtą Atsakovas su Trečiuoju asmeniu pardavė Sutarties nenutraukę, t. y. jai galiojant. Ieškovai kreipėsi į brokerę, prašydami grąžinti avansą, tačiau pastaroji nurodė niekuo negalinti padėti ir atsiuntė Trečiojo asmens kontaktinius duomenis, liepė Ieškovams kreiptis tiesiogiai į Turto savininkę. Atsakovas ir Trečiasis asmuo telefonu atsisakė su Ieškovais bendrauti, o 2024-10-07 el. paštu Trečiasis asmuo pateikė Ieškovams raštą, jog atsisako grąžinti Ieškovams avansą, nes pagrindinė Turto pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta neva dėl Ieškovų kaltės.
Atsakovo ir trečiojo asmens atsiliepimo į ieškinį motyvai
Atsakovas ir trečiasis asmuo byloje pateiktu atsiliepimu nurodė, kad ieškinio reikalavimo nepripažįsta. Atsiliepime nurodoma, kad Ieškovai savo iniciatyva atsisakė pirkti Turtą pagal Sutartį, todėl Sutartis buvo nutraukta prieš terminą Ieškovų iniciatyva. Ieškovai nutylėjo faktinę aplinkybę, kad prašė atsakovo leisti Ieškovams gyventi atsakovo Name iki pagrindinės nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Atsakovas kartu su trečiuoju asmeniu atlaisvino Turto patalpas, tačiau ieškovai pranešė brokerei, kad jie atsisako nuo atsakovų daiktų pirkimo ir pradėjo reikalauti iš atsakovo grąžinti 7 000 Eur avansą. Atsakovas suprato, kad ieškovai nepirks Turto, todėl atsakovas ieškojo kito pirkėjo Turtui. Nesutinka su Ieškovų pastebėjimu dėl atsakovo parduodamų patalpų paskirties, nes Ieškovai buvo konsultuojami banko įstaigos darbuotojų ir brokerės, kuri parengė Sutarties tekstą. Sutartyje buvo nurodytas nekilnojamųjų daiktų buvimo vietos adresas ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), todėl Ieškovai turėjo galimybę VĮ Registrų centre tikrinti visus nekilnojamųjų daiktų duomenis. Patys Ieškovai inicijavo 7 000 Eur grynaisiais pinigais mokėjimą atsakovui, todėl tokia mokėjimo forma savaime nepanaikino sandorio, o atsakovui nebuvo pagrindo nepriimti šių pinigų, kadangi vėliau 7 000 Eur avansas butų buvęs įskaitytas į pagrindinį nekilnojamųjų daiktų sandorį. Ieškovai atsakovui buvo nurodę per dvi dienas atlaisvinti atsakovo parduodamo nekilnojamojo daikto patalpas ir perduoti šias patalpas ieškovams naudojimui dar iki pagrindinės pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo. Atsakovas kartu su trečiuoju asmeniu per vieno savaitgalio nedarbo dienas šias patalpas atlaisvino, išvežė savo visus kilnojamuosius daiktus iš parduodamų patalpų ir žemės sklypo ir ketino ieškovams perduoti naudojimui patalpas netgi nesudarius pagrindinės turto pirkimo-pardavimo sutarties. Tačiau netrukus ieškovai telefonu atsakovui pranešė, kad ieškovai nepirks atsakovo nekilnojamųjų daiktų, kadangi ieškovų pasirinktas bankas panaikino sprendimą, kuriuo bankas buvo nusprendęs suteikti ieškovams atitinkamą paskolą. Daugiau jokios informacijos apie ieškovų ketinimą pirkti / nepirkti atsakovo parduodamus nekilnojamuosius daiktus, ieškovai neteikė. Kadangi ieškovai savo iniciatyva atsisakė pirkti Turtą, avansas liko atsakovui, o mokėjimo forma nepaneigė 2024-03-07 sutarties šalių įsipareigojimų viena kitos atžvilgiu turinio. Atsakovo ir trečiojo asmens parduodamų nekilnojamųjų daiktų pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovų kaltų veiksmų. Vėliau atsakovas ir tretysis asmuo nekilnojamuosius daiktus pardavė kitam asmeniui, tačiau pardavėjai patyrė didelį materialinį nuostolį, kadangi daiktus pardavė už ženkliai mažesnę kainą. Ieškovų atsisakymas pirkti atsakovo ir trečiojo asmens nekilnojamuosius daiktus atsakovams sukėlė didelius nuostolius, kuriuos ieškovai privalės atlyginti.
Teismo posėdžio metu duoti šalių paaiškinimai
Šalies argumentai
Ieškovų atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus, nurodė, kad Sutarties vykdymas buvo nebegalimas, atsakovui kategoriškai atsisakius bendradarbiauti. Atsakovas buvo pasyvus, byloje nėra įrodymų, kad būtų stengęsis išspręsti susiklosčiusią situaciją. Ieškovams ieškant išeičių gauti paskolą Turtui įsigyti, sužinota, kad atsakovas namą pardavė Sutarčiai tebegaliojant. Šalys raštu nebuvo nutraukusios sutarties. Dėl atsakovo kaltės buvo pažeista atsiskaitymo grynaisiais pinigais tvarka. Banko sprendimai dėl paskolos suteikimo Ieškovams buvo pateikiami telefonu, apie juos buvo informuojama brokerė. Ieškovai atliko Turto vertinimą pas brokerės rekomenduotus specialistus. Ieškovai susidūrė su problemomis dėl finansavimo, finansavimo turtui įsigyti negalėjo gauti dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių. Ieškovų ketinimai įsigyti Turtą buvo rimti netgi po neigiamų atsakymų suteikti paskolą, nes brokerė nurodė, kad gali pasirūpinti paskola Turto finansavimui 100 procentų. Atsakovas ir tretysis asmuo nepakvietė Ieškovų sudaryti notarinio sandorio.
Atsiliepimas
Atsakovo ir trečiojo asmens atstovas teismo posėdžio metu nesutiko su ieškinio reikalavimais. Nurodė, kad sandoris neįvyko dėl atsakovo kaltės. Atsakovas buvo priverstas parduoti Turtą kitam asmeniui, Ieškovams atsisakius įsigyti Turtą. Pirkėjams vasarą atsisakius sandorio, atsakovas pradėjo pardavinėti Turtą. Atsakovas patyrė nuostolių, nes Turtą pardavė už 107 00 Eur, kai su Ieškovais buvo sutarta, kad jie Turtą pirks už 135 000 Eur. Atsakovas patirtų nuostolių iš Ieškovų nereikalauja tikėdamasis, kad Ieškovai susipras, kad dėl jų kaltės neįvyko sandoris.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinio reikalavimas tenkinamas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir jų teisinio vertinimo
Bylos nagrinėjimo metu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Ieškovai ir Atsakovas sudarė Sutartį, kurios pagrindu Ieškovai įsipareigojo nupirkti, o Atsakovas įsipareigojo parduoti bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe (atsakovo ir trečiojo asmens) valdomą Turtą. Civilinėje byloje esminis ginčas kilo dėl preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu sumokėto avanso grąžinimo ir netesybų (baudos) bei nuostolių priteisimo.
Pagal byloje nustatytas aplinkybes šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis.
Sutarties 7.1.2. punktu šalys susitarė, kad jei pagrindinė Turto pirkimo – pardavimo sutartis
nesudaroma iki Sutartyje nustatyto termino dėl Atsakovo ir Trečiojo asmens kaltės, jie privalo grąžinti Ieškovams 7000 Eur dydžio avansą ir sumokėti 1000 Eur dydžio baudą. Sutarties 7.1.3. punktu šalys susitarė, kad jei pagrindinė Turto pirkimo – pardavimo sutartis nesudaroma Ieškovams atsisakius pirkti Turtą arba kitaip neįvykdžius Sutarties sąlygų, jų sumokėtas 7 000 Eur dydžio avansas lieka Atsakovui. Sutarties 7.1.4. punktu šalys susitarė, jog neįvykus pagrindiniam Turto pirkimo – pardavimo sandoriui kaltoji šalis privalo atlyginti kitos šalies patirtus nuostolius.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Jei preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis).
Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį, šalys gali susitarti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti kitai šaliai netesybas (baudą, delspinigius). Viena iš netesybų paskirčių – kompensuoti iš anksto nustatytus kreditoriaus patirtus nuostolius, nereikalingus įrodinėti.
Teisinis pagrindas civilinei atsakomybei esant ikisutartiniams santykiams kilti yra nesąžiningas šalies elgesys (CK 6.163 straipsnio 3 dalis). Neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri elgiasi nesąžiningai ir yra kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018). Būtent šalies nesąžiningas elgesys yra vertinamas kaip neteisėti veiksmai sprendžiant dėl ikisutartinės civilinės atsakomybės, kai šalis neįvykdo preliminariosios sutarties, t. y. atsisako sudaryti pagrindinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022). Taigi sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės, galinčios turėti netesybų arba nuostolių formą, reikia nustatyti, buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovas, siekdamas pasilikti ieškovo sumokėtą avansą, turėjo pareigą įrodyti, tačiau, remiantis žemiau nurodytais motyvais, neįrodė, kad pagrindinė ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartis buvo nesudaryta dėl to, kad ieškovai nepagrįstai vengė ar atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Atkreiptinas dėmesys į atsakovo nuomonės prieštaringumą: atsiliepime teigia, kad ieškovai savo iniciatyva atsisakė pirkti Turtą, nors tame pačiame atsiliepime taip pat nurodo, kad ieškovai po banko sprendimo atsakovui jokios informacijos apie savo ketinimus pirkti ar nepirkti turto neteikė.
Preliminariosios sutarties šalis, teismine tvarka reikalaujanti taikyti civilinę atsakomybę, privalo įrodyti, kad kitos šalies aktyvūs ir (ar) pasyvūs veiksmai nulėmė pagrindinės sutarties nesudarymą, t. y. kad kita šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį. Atsakovas nurodo, kad iš ieškovų pateiktų trumpųjų žinučių su brokere išklotinių matyti, kad ieškovai teikė reikalavimą brokerei dėl 7 000 Eur avanso grąžinimo, o tai patvirtina faktą, kad ieškovai savo iniciatyva atsisakė vykdyti tarp šalių sudarytą Sutartį. Teismo nuomone, susirašinėjimas interneto programoje tarp vieno iš ieškovų bei brokerės neginčytinai nepatvirtina Ieškovų valios nesudaryti pagrindinio sandorio, žinutėse nėra aišku, apie kokius pinigus ar kokią jų sumą kalbama, nėra jokių duomenų apie Ieškovų ketinimą nutraukti Sutartį, nebepirkti Turto.
Atsakovas kaip pagrindą taikyti Sutarties 7.1.3. punktą laikė tai, kad, atsakovo vertinimu, Ieškovas, kaip pirkėjas, atsisakė pirkti turtą, todėl Atsakovui, kaip pardavėjui, paliekama teisė pasilikti pirkėjo sumokėtą avansą. Atsakovo vertinimu, pagal Sutarties 7.1.3.p. atsakovas pasiliko ieškovų sumokėtą 7 000 Eur dydžio avansą, kuris atsakovo yra įskaitytas kaip bauda turto pirkėjui už atsisakymą pirkti atsakovo nekilnojamuosius daiktus, t. y. ieškovams neįvykdžius Sutartyje būsimų turto pirkėjų nustatytų įsipareigojimų. Tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu atsakovo vertinimu. Tai, kad ieškovai neatsisakė sudaryti pagrindinės sutarties, patvirtino ieškovų teismui duoti nuoseklūs paaiškinimai. Ieškovai teismui paaiškino, kad netgi paaiškėjus, jog jie buvo suklaidinti dėl namo paskirties, t.y. paaiškėjus, kad namas yra negyvenamosios paskirties, jie toliau siekė įsigyti Turtą, tačiau atsakovas Turtą jau buvo pardavęs kitam asmeniui.
Paminėtina, kad iš teismui pateiktų įrodymų (ieškinio priedas Nr. 5), t.y. skelbimo apie parduodamą Turtą matyti, kad skelbimo, kuris patalpintas www.aruodas.lt, pavadinime nurodoma, jog parduodamas gyvenamasis namas. Skelbimo aprašyme namo tipas nurodomas kaip ,,Namas (gyvenamasis)“. Ieškovai teismui taip pat pateikė Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) išrašą, kuriame matyti, kad P. P. prašymas grąžintas tikslinti, nes prašymu parama paprašyta negyvenamosios paskirties – sodo pastatui. Šie duomenys nepaneigia nesąžiningo atsakovo elgesio, klaidingai nurodant nekilnojamojo turto paskirtį.
Net ir supratę, kad negaus paskolos Turtui įsigyti ir paramos būstui įsigyti, Ieškovai ir toliau komunikavo su brokere bei tarėsi dėl tolimesnių veiksmų, vis dar besitikėdami sudaryti pagrindinę turto pirkimo – pardavimo sutartį. Tokios teismo išvados patvirtinamos tiek bylos šalių žodiniais paaiškinimais, tiek byloje esančiais elektroniniais susirašinėjimais. Bylos nagrinėjimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad po Sutarties pasirašymo ieškovai ieškojo finansavimo šaltinių ir jų ketinimas sudaryti pagrindinę sutartį buvo realus bei sąžiningas, ką patvirtina ir susirašinėjimas tarp ieškovės ir brokerės, kuriame brokerė pasisako apie galimybę dėl paskolos finansavimo 100 procentų. Nors Ieškovai byloje nepateikė rašytinių įrodymų apie tai, kad kreipėsi ir kada kreipėsi į kitas finansavimo įstaigas dėl kredito suteikimo, taip pat įrodymų apie tai, kad ji neturėjo kitokių galimybių įvykdyti šalių susitarimą, teismas vertina, kad jos veiksmai iki 2024-10-01 yra pakankami jos sąžiningumui santykiuose su atsakovu įrodyti.
Teismo civilinėje byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad sudarytos Sutarties terminas baigėsi 2024-10-01 imtinai (Sutarties 2.1. punktas). Šis terminas galėjo būti bet kurios iš šalių prašymu pratęstas dviejų savaičių terminui (Sutarties 7.1.5. punktas). Abi civilinės bylos šalys apie tai žinojo ir suprato Sutarties termino pabaigos pasekmes. Nepaisant nurodyto, Turtas kitam asmeniui buvo parduotas 2024-09-03 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 3471 pagrindu, ko iš esmės Atsakovas ir neginčija. Iš to, kas išdėstyta seka, kad, galiojant Sutarčiai, neinformavę Ieškovų ir nenutraukę su jais Sutarties, neįsitikinę, kad Ieškovai neprašys pratęsti Sutarties termino ar neįvykdys Sutarties, Atsakovas su Trečiuoju asmeniu pardavė Turtą kitam asmeniui, t.y. neįvykdė Sutarties.
Civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, t. y. pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu šalis ne tik pažeidė preliminariąją sutartį, kaip tokio pobūdžio sutarties pažeidimas suprantamas pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, bet ir egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo. Teismas konstatuoja, kad, įvertinus šalių elgesį bei įrodymų visumą, nėra pagrindo konstatuoti Ieškovų kaltės dėl Pagrindinės sutarties nesudarymo (CK 6.165 straipsnio 4 dalis), priešingai, teismas sprendžia, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta būtent dėl atsakovo kaltės, t. y. Sutarčiai galiojant ir nesant jokių Sutarties pakeitimų, Turtas buvo parduotas kitam pirkėjui neinformavus Ieškovų. Pagal byloje nustatytas ir atsakovo nepaneigtas aplinkybes, nei atsakovas, nei jo brokerė iki Sutartyje nustatyto termino pagrindinei sutarčiai sudaryti pabaigos, t. y. iki 2024-10-01 nesikreipė į atsakovę nei raštu, nei žodžiu dėl savo ketinimų parduoti Turtą kitam pirkėjui. Tai sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovas ir jį atstovavusi brokerė nesielgė pakankamai rūpestingai ir atsakingai, šios aplinkybės, atsižvelgiant į tai, kad Ieškovai ieškojo kitų finansavimo šaltinių turtui įsigyti, galėjo būti lemiamos, dėl ko nesudaryta pagrindinė sutartis. Todėl pagal byloje esančių įrodymų visumą teismas neturi pagrindo spręsti, kad Ieškovai būtų nepagrįstai vengę ar atsisakę sudaryti pagrindinę sutartį. Kredito gavimo procesas užsitęsė dėl objektyvių, nuo Ieškovų valios nepriklausančių priežasčių, tačiau byloje neturima duomenų, kad kredito gavimo procesas būtų galėjęs užsitęsęs ilgiau, nei iki Sutartyje nustatyto termino pagrindinei sutarčiai sudaryti pabaigos, t. y. iki 2024-10-01 ir dar dviejų savaičių terminui po 2024-10-01 (Sutarties 7.1.5. punktas), todėl nėra pagrindo Ieškovams taikyti civilinę atsakomybę netesybų forma, kaip to siekia atsakovas, atsisakydamas grąžinti ieškovui jo sumokėtą avansą. Teismas pažymi, kad Sutarties 9.3. punktu šalys susitarė, jog visi šios Sutarties sąlygų pakeitimai ir papildymai galioja tik tuo atveju, jeigu jie yra pateikti raštu ir pasirašyti abiejų šalių, įstatymas taip pat numato privalomą rašytinę preliminariosios sutarties, taip pat ir jos papildymų/pakeitimų formą (CK 1.73 straipsnio 7 dalis). Teismas pažymi, kad Sutarties šalys nepasirašė Sutarties sąlygų pakeitimo ar papildymo, todėl atsakovas ir tretysis asmuo pripažintini kaip nevykdę preliminariosios sutarties, jų kaltė dėl Sutarties pažeidimo yra nepaneigta.
Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Dėl kitų argumentų teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia galutinio teismo sprendimo rezultato.
Aptartų motyvų pagrindu darytina išvada, kad Ieškovai pagrįstai ir teisėtai, ginčo šalims nesudarius pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties, reikalauja grąžinti sumokėtą avansą. Avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų vykdant pagrindinę sutartį sąskaita. Pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu). Nuostolių atlyginimo priteisimo tikslas – į pirminę padėtį grąžinti pažeidėją, iš jo nukentėjusiam asmeniui priteisiant tai, ką jis gavo iš neteisėtų veiksmų. Pažeidėjo gautos naudos priteisimas nukentėjusiam asmeniui grindžiamas principu, kad pažeidėjas neturi praturtėti iš neteisėtų veiksmų. Sutarties 2.1. punktu šalys susitarė notarinę Turto pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti iki 2024-10-01 imtinai. Sutarties 7.1.2. punktu šalys susitarė, kad jei pagrindinė Turto pirkimo – pardavimo sutartis nesudaroma iki Sutartyje nustatyto termino dėl Atsakovo ir Trečiojo asmens kaltės, jie privalo grąžinti Ieškovams 7000 Eur dydžio avansą ir sumokėti 1000 Eur dydžio baudą. Sutarties 7.1.4. punktu šalys susitarė, jog neįvykus pagrindiniam Turto pirkimo – pardavimo sandoriui, kaltoji šalis privalo atlyginti kitos šalies patirtus nuostolius.
Pažymėtina, kad įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Įvertinęs prieš tai nurodytą teisinį reglamentavimą, faktinius bylos duomenis, teismas sprendžia, kad, Atsakovui pažeidus Sutarties nuostatas, nepaneigus atsakovo nesąžiningumo ikisutartinių santykių metu, nepaneigus, kad Ieškovai nedėjo protingų pastangų pašalinti kliūtis pagrindinei sutarčiai sudaryti, neįrodžius Ieškovų kaltės, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, Sutarties nuostatas, 7 000 Eur avansas iš atsakovo ir trečiojo asmens solidariai priteistinas Ieškovams. Iš atsakovo ir trečiojo asmens solidariai ieškovų naudai taip pat priteistina 1000 Eur dydžio bauda, numatyta Sutarties 7.1.2. punktu.
Preliminariosios sutarties pažeidimo atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius, todėl ir atsakovo ir trečiojo asmens solidariai Ieškovų naudai priteistini 320 Eur
patirtų išlaidų už Turto vertinimo paslaugas UAB „OBER-HAUS“.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Sutartį pasirašė ir avansą priėmė P. M., byloje jis traukiamas atsakovu, o Turto bendrasavininkė L. M., pateikusi Ieškovams atsiliepimą į prašymą grąžinti avansą, byloje traukiama trečiuoju asmeniu Atsakovo pusėje, kadangi byla ir priimtas sprendimas gali tiesiogiai įtakoti jos teises ir pareigas (CPK 47 str.).
Ieškovai nagrinėjamoje byloje iš viso patyrė 2 048 Eur bylinėjimosi išlaidų: 188 Eur žyminį mokestį ir 1860 Eur advokato pagalbai apmokėti. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis „Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“. Ieškovų patirtos atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijų nustatytų dydžių, Ieškovų pateikti įrodymai pagrindžia, kad šios išlaidos buvo faktiškai patirtos. Todėl, ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo ir trečiojo asmens solidariai ieškovams priteistina 2 048 Eur.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje patirtos 31,72 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo ir trečiojo asmens solidariai (CPK 92 straipsnis).
CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo ieškovų naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovų G. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir P. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškinio reikalavimus tenkinti.
Priteisti iš atsakovo P. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir trečiojo asmens L. M. (duomenys neskelbtini) solidariai G. P. ir P. P. naudai 7 000 (septynis tūkstančius) Eur avanso, 1 000 (vieną tūkstantį) Eur baudos, 2 048 (du tūkstančius keturiasdešimt aštuonis) Eur bylinėjimosi išlaidų, 320 (tris šimtus dvidešimt) Eur patirtų išlaidų ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2024 m. lapkričio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo P. M. ir trečiojo asmens L. M. solidariai valstybės naudai 31,72 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.