Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2-2386-560/2018

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-08-02
Bylos Nr.: e2-2386-560/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01332-2016-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Dainius Rinkevičius
Ieškovas: UAB „Energijos tiekimas“
Atsakovas: UAB „Vilniaus sigmos sporto centras“
Trečiasis asmuo: AB „Energijos skirstymo operatorius“

Kategorijos

2.6.10.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.3.8Teismo sprendimo ar nutarties priėmimas ir paskelbimas
3.2.6.5Galutinis sprendimas

Civilinė byla Nr. e2-2386-560/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01332-2016-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.2.4; 3.2.3.8; 3.2.6.5. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Dainius Rinkevičius,sekretoriaujant Rūtai Miltinytei,dalyvaujant ieškovo atstovei O. M.,atsakovo atstovui advokatui V. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Energijos tiekimas“ ieškinį atsakovei UAB „Vilniaus sigmos sporto centras“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. bylos 1 t., b. l. 1-4), kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 45 144,19 Eur už sunaudotą elektros energiją, 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog tarp šalių 2010-12-13 buvo sudaryta Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovė teikia (parduoda) elektros energiją atsakovei, atsakovė naudojasi 132 kW leistinąja naudoti galia. Dėl nupirktos elektros energijos persiuntimo iki atsakovės patalpų atsakovė su elektros skirstomojo tinklo operatoriumi AB „Energijos skirstymo operatorius“ (buv. AB LESTO) yra sudariusi atskirą elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartį. Vartotojas už elektros energiją atsiskaito dviem mokėjimais – kaip už prekę ir kaip už paslaugą. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 49.3 punkte numatyta, kad operatorius privalo organizuoti, diegti, naudoti ir prižiūrėti jam priklausančiais elektros tinklais persiunčiamos elektros energijos apskaitą bei eksploatuoti ir prižiūrėti jos įrenginius. Pagal operatoriaus įrengtų elektros skaitiklių parodymus vyksta atsiskaitymai tarp ieškovės ir atsakovės. 2014-11-03 operatoriaus darbuotojai su policijos pareigūnais tikrino atsakovės elektros skaitiklius ir nustatė, jog nėra įvadinio apskaitos skydo dangčio, nuimti bandymo gnybtinų dangteliai ir bandymo gnybtinuose užtrumpintos srovės matavimo transformatorių antrinės srovinės grandinės, todėl elektros skaitikliai užfiksuoja tik dalį sunaudotos elektros energijos, t. y. skaitikliai fiksavo 10 kartų mažesnę galią, nei yra naudojama. Analogiška išvada darytina išnagrinėjus ir skaitiklių atminties nustatytą informaciją. 2014-11-03 apie 15 val. pašalinus pažeidimą, kitą valandą skaitikliai užfiksavo apie 10 kartų didesnį elektros energijos sunaudojimą. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 8 punkte numatyta, kad neteisėtu elektros energijos vartojimu laikoma, kai elektros apskaitos prietaisai ar apskaitos schemos elementai akivaizdžiai sugadinti ir dėl to neužfiksuotas faktinis patiektas elektros energijos kiekis. Vadovaujantis minėtų taisyklių 120 p., nustačius vartotojo elektros apskaitos prietaiso, elektros apskaitos schemos elementų pažeidimus ir (ar) taisyklių 79, 131.18, 131.20, 131.21 ir (ar) 132.11, 132.13, 132.14 punktuose nurodytus pažeidimus, operatoriaus darbuotojas ar operatoriaus įgaliotas trečiasis asmuo, dalyvaujant vartotojui ar jo atstovui, surašo Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą, kuriame nurodomas Taisyklių pažeidimas, jo vieta ir aplinkybės. Tokie aktai Nr. 11002971 ir Nr. 11002975 buvo surašyti 2014-11-03, užfiksuojant pažeidimus. Išnagrinėjusi aktą ir susijusias aplinkybes, komisija nusprendė perskaičiuoti sunaudotą elektros energiją pagal taisyklėse patvirtintą metodiką. Nustatyta, kad elektros energija naudojama visą parą. Atsižvelgdama į tai, kad elektros energija naudojama visą parą, komisija nutarė perskaičiuoti persiųstą elektros energiją pagal sutartyje numatytą 132 kW leistiną naudoti galią ir elektros imtuvų veikimo valandų skaičių už laikotarpį nuo 2014-03-29, t. y. paskutinio patikrinimo, iki 2014-11-03. Nustatyta, kad be apskaitos sunaudota 657 942 kWh elektros energijos. Ieškovė, gavusi iš operatoriaus duomenis apie sunaudotą elektros energiją, už kurią nesumokėta, 2015-01-31 išrašė PVM sąskaitą-faktūrą 45 144,19 Eur sumai. Įstatymas numato abonentui pareigą užtikrinti tinkamą jam priklausančių energijos teikimo tinklų, kitokių įrenginių ir prietaisų būklę ir jų eksploatavimo saugumą, laikytis nustatyto energijos vartojimo režimo, nedelsdamas pranešti energijos tiekimo įmonei apie avariją, gaisrą, tiekiamos energijos apskaitos prietaisų gedimus ar kitokius pažeidimus naudojant energiją. Taigi, atsakovė neteisėtai naudojo elektros energiją ir dėl to ieškovei padaryta žala. Kai toks pažeidimas nustatomas, preziumuojamas neteisėtas elektros energijos vartojimas ir dėl to atsiradusi žala. Vartotojo kaltė tokiais atvejais preziumuojama. Atsakovė UAB „Vilniaus sigmos sporto centras“ pateikė atsiliepimą į ieškinį (1 t., b. l. 41-43), kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog atsakovė su AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2014-11-03 surašytais aktais nesutiko ir grąžino ieškovui 2015-01-31 PVM sąskaitą-faktūrą. Ieškovė nenurodė, kad Lietuvos apeliaciniame teisme priimtas atsakovės apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2016-03-14 sprendimo, priimto civilinėje byloje, kurioje buvo nagrinėjamas AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinys atsakovei UAB „Vilniaus sigmos sporto centras“, trečiasis asmuo UAB „Energijos tiekimas“, dėl 46 113,87 Eur žalos priteisimo. Ieškovės ieškinys grindžiamas tais pačiais 2014-11-03 surašytais Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktais Nr. 11002971 ir Nr. 11002975. Ieškovė pateiktu dubliku (1 t., b. l. 72-73) ieškinį palaikė. Nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių nesutikimą su ieškiniu pagrindžiančių argumentų. Atsakovės minimoje byloje sprendžiamas tik klausimas dėl žalos atlyginimo pagal AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį. Reikalavimo dėl apžiūros aktų pripažinimo negaliojančiais nepareikšta, o tokio reikalavimo nesant, teismo sprendimas nėra aktualus. Atsakovė tripliku (1 t., b. l. 76-80) prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad atsakovė su 2014-11-03 surašytais Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktais Nr. 11002971 ir Nr. 11002975 bei 2014-12-19 nutarimu Nr. L-2012-2152 nesutiko ir laiko nurodytus dokumentus nepargrįstais ir neteisėtais. Ieškovė nurodo, kad atsakovė be apskaitos sunaudojo 657 942 kW elektros energijos, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad būtent toks kiekis buvo parduotas atsakovei. Elektros energijos paskirstymo transformatorinėje įrengta atskira elektros energijos apskaita, tačiau nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad atsakovui buvo perduota elektros energijos daugiau, nei buvo apskaityta elektros energijos apskaitos spintoje. 2014-11-03 surašyti apžiūros aktai neatitinka reikalavimų, todėl nelaikytini atsakovo neteisėtų veiksmų įrodymu. Patikrinime dalyvavo, Apžiūros aktus surašė ir jį pasirašė tik operatoriaus darbuotojai ir Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmojo PK tyrėjas T. P., kuris paaiškino, jog į įvykio vietą buvo iškviestas, kai patikrinimas jau buvo pradėtas ir po to, kai atsakovės darbuotojai buvo sulaikyti ir išvežti į policijos komisariatą, todėl T. P. negalėjo matyti, kaip atrodė apskaitos įrengimo vieta ją tik atidarius. Be to, T. P. paaiškino nesupratęs ir pačių operatoriaus darbuotojų aiškinimų dėl aptiktos elektros prietaisų ir apskaitos schemos elementų būklės ir jos funkcionavimo. Pateikti į bylą įrodymai nepatvirtina, kad pažeidimus padarė būtent atsakovė. Įvadinio apskaitos dangčio nebuvimas buvo užfiksuotas 2014-03-29, atliekant atsakovo elektros apskaitos patikrinimą. Iki 2014-11-03 apskaitos dangtis nebuvo įrengtas. Atsakovė neturi specialių žinių, reikalingų bandymo gnybtuose užtrumpinti srovės transformatorių antrines grandines, tokie specialistai dirba pas operatorių. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmajame PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 12-1-03631-14 dėl 2014-11-03 Apžiūros aktuose užfiksuotų pažeidimų, kuris 2015-11-30 nutarimu nutrauktas. Šiame nutarime nurodyta, kad įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą bei pateiktus papildomus duomenis, liudytojų, įtariamųjų parodymus, neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „Vilniaus sigmos sporto centras“ darbuotojai S. Ž., A. B. ar kitas asmuo, veikiantis įmonės naudai, būtų pakeitęs ar kitaip įtakojęs apskaitos prietaisus ar jų pajungimo schemą, dėl ko negalėtų būti neapskaityta dalis suvartotos elektros energijos, ikiteisminio tyrimo metu negauta. Be to, pagal Elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartį, sudarytą 2011-02-01 tarp atsakovo ir AB „Lesto“, ir tarp minėtų šalių 2005-04-08 pasirašytą Elektros energijos tiekimo sąlygų ir elektros tinklų nuosavybės ribų nustatymo aktą Nr. 22243/5/1194 už atsakovo elektros energijos apskaitos įrengimo vietą, jos būklę ir saugą atsako ne atsakovas, o AB LESTO (operatorius). Trečiasis asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateiktu atsiliepimu (1 t., b. l. 168-169) prašo ieškinį tenkinti. Ieškovė pateikė patikslintą ieškinį (2 t., b. l. 1-5), kuriuo sumažino ieškinio reikalavimus ir prašo priteisti iš atsakovės 17 621,51 Eur už sunaudotą elektros energiją, 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei UAB „Vilniaus sigmos sporto centras“ dėl žalos už be apskaitos sunaudotą elektros energiją atlyginimo ir 2017-09-19 nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo sprendimą bei priteisė iš atsakovės ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ naudai 18 000 Eur žalos atlyginimo. Byloje dalyvavo tie patys asmenys ir buvo nagrinėjamas ginčas, kilęs iš to paties pažeidimo, todėl ši nutartis turi prejudicinę galią. AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsižvelgdamas į šią Lietuvos apeliacinio teismo nutartį perskaičiavo persiųstos elektros energijos kiekį ir informavo ieškovę, jog be apskaitos buvo sunaudota 256 820 kWh elektros energijos. Pagal gautą patikslintą informaciją ieškovė išrašė kreditinę sąskaitą. Atsakovė atsiliepimu į patikslintą ieškinį (2 t., b. l. 31-33), prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių 256 820 kWh elektros energijos pardavimą. Ieškovė nurodo, kad atsiskaitymai tarp UAB „Energijos tiekimas“ ir UAB „Vilniaus sigmos sporto centras“ vyksta vadovaujantis AB „Energijos skirstymo operatorius“ įrengtų elektros skaitiklių parodymais. Duomenis apie suvartotos elektros energijos kiekį ieškovei pateikia trečiasis asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius“, kuris atsakovei 2014-12-31 pateikė PVM sąskaitą-faktūrą serija RSK Nr. 062456 už perduotą elektros energiją 2014 m. gruodžio mėnesį, nurodydamas elektros energijos kiekį – 25 279 kWh. Atsakovė už per 2014 m. gruodžio mėnesį persiųstą ir parduotą elektros energiją visiškai yra atsiskaičiusi su AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir UAB „Energijos tiekimas“. Nesutiko su ieškovės argumentu, jog elektros energijos pardavimo kiekis perskaičiuotas pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2017-09-19 nutartį, nes byloje buvo nagrinėjamas AB „Energijos skirstymo operatorius“ reikalavimas dėl žalos atlyginimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2017-09-19 nutartyje nėra nustatyta, kad UAB „Vilniaus sigmos sporto centras“ suvartojo papildomai 256 820 kWh elektros energijos. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nusprendė, kad ieškovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašoma priteisti žala mažinama 3 kartus, t. y. nuo 46 113,87 Eur iki 18 000 Eur. Žala priteista dėl to, kad elektros energijos apskaitos prietaisai, kurie yra AB „Energijos skirstymo operatorius“ nuosavybė, apskaitydavo ne visą suvartojamą elektros energiją. AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir UAB „Energijos tiekimas“, kaip susijusios įmonės, turėjo tarpusavyje paskirstyti teismo priteistą 18 000 Eur žalą. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių 256 820 kWh elektros energijos pardavimą per 2014 m. gruodžio mėnesį. Ieškovės 2017-10-31 išrašytos kreditinės PVM sąskaitos-faktūros serija ET Nr. 901718, kaip ir 2015-01-31 PVM sąskaitos-faktūros, atsakovas nepriėmė ir grąžino UAB „Energijos tiekimas“. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis 2014 m. gruodžio mėnesį pardavė atsakovei 256 820 kWh elektros energijos, todėl atsakovė nėra skolinga ieškovei. Trečiasis asmuo UAB „Energijos skirstymo operatorius“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (2 t., b. l.28-29), kuriuo prašo ieškinį tenkinti. Nurodo, kad pirminiu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 45 144,19 Eur skolą, paskaičiuotą pagal trečiojo asmens pateiktus duomenis apie be apskaitos sunaudotą elektros energijos kiekį, sudariusį 657 942 kWh. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį UAB „Vilniaus sigmos sporto centras“ (byloje trečiuoju asmeniu dalyvavo UAB „Energijos tiekimas“), konstatavo, kad UAB „Vilniaus sigmos sporto centras“ neteisėtai naudojo elektros energiją ir padarė žalos AB „Energijos skirstymo operatorius“. Tuo pačiu teismas pripažino, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ apskaičiuotos žalos dydis yra pagrįstas. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs UAB „Vilniaus sigmos sporto centras“ apeliacinį skundą, 2016-11-17 nutartimi civilinėje byloje e2A-794-236/2016 paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsakovui pateikus kasacinį skundą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-06-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-611/2017 panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2016-11-17 nutartį ir perdavė šią bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs iš naujo civilinę bylą 2017-09-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-949-178/2017 pakeitė Vilniaus apygardos teismo sprendimą – priteisė iš atsakovo UAB „Vilniaus sigmos sporto centras“ ieškovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ naudai 18 000 Eur žalos atlyginimo. Minėta nutartis turi prejudicinę galią šiai bylai. Trečiasis asmuo, atsižvelgdamas į minėtą Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, perskaičiavo persiųstos elektros energijos kiekį ir informavo ieškovę, jog be apskaitos buvo sunaudota 256 820 kWh elektros energijos. Pagal gautą patikslintą informaciją ieškovė išrašė kreditinę sąskaitą 17 621,51 Eur skolai. Taigi, dėl nustatyto atsakovės neteisėto elektros energijos naudojimo žalos patyrė ne tik trečiasis asmuo, bet ir ieškovė, kuri tiekia atsakovei elektros energiją.

Ieškinys netenkinamas.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad 2010-12-13 tarp ieškovės UAB „Energijos tiekimas“ ir atsakovės UAB „Vilniaus sigmos sporto centras“ buvo sudaryta Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 944-2010, kuria ieškovė įsipareigojo parduoti, o atsakovė pirkti visą elektros energiją, reikalingą atsakovės elektros įrenginiams, esantiems sutarties priede Nr. 2 nurodytoje atsakovei nuosavybės teise priklausančių ar kitu teisėtu pagrindu valdomų atsakovės įrenginių visumoje, esančioje geografinėje vietoje ir savarankiškai prijungtoje prie skirstomųjų ar perdavimo tinklų (1 t., b. l. 5-12). Atsakovė ir AB LESTO 2011-02-01 sudarė Elektros energijos persiuntimo paslaugų sutartį, kuria AB LESTO įsipareigojo teikti elektros energijos persiuntimo paslaugą, o atsakovė ją pirkti (1 t., b. l. 82-89). Elektros energijos tiekimo sąlygų ir elektros tinklų nuosavybės ribų nustatymo aktu Nr. 22243/5/1194 atsakovui nustatyta 132 kW leistina naudoti galia, be to, numatyta, kad kiekviena iš šalių atsako už jai nuosavybės teise priklausančių elektros įrenginių saugų eksploatavimą ir techninę būklę (1 t, b. l. 90-91). Buvo įrengti du skaitikliai Nr. 70334 ir Nr. 70300 apskaitantys atsakovės naudojamą elektros energiją. 2014-11-03 AB LESTO darbuotojai kartu su policijos pareigūnais patikrino minėtus atsakovės elektros skaitiklius ir nustatė, kad jie užfiksuoja tik dalį sunaudotos elektros energijos, t. y. kompiuterio pagalba prisijungus prie elektros skaitiklio Nr. 70334 nustatyta, jog skaitiklis fiksuoja tokias sroves: A fazė – 6,4 A, B fazė – 18,2 A, C fazė – 5,8 A.; srovės matavimo replėmis pamatavus srovę pirminėse grandinėse nustatyta, jog faktiškai naudojama tokia srovė: A fazė – 54,2 A, B fazė – 52,9 A, C fazė – 55 A. Kompiuterio pagalba prisijungus prie elektros skaitiklio Nr. 70300 nustatyta, jog skaitiklis fiksuoja tokias sroves: A fazė – 6,4 A, B fazė – 9,9 A, C fazė – 9,4 A; srovės matavimo replėmis pamatavus srovę pirminėse grandinėse nustatyta, jog faktiškai naudojama tokia srovė: A fazė – 71,2 A, B fazė – 146 A, C fazė – 109 A. Dėl to 2014-11-03 buvo surašyti Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktai Nr. 11002971 ir Nr. 11002975 (dėl kiekvieno atsakovei skirto skaitiklio atskirai), kuriuose užfiksuoti pažeidimai – elektros skaitikliai užfiksuoja tik dalį sunaudotos elektros energijos, nes nėra įvadinio apskaitos skydo dangčio, nuimti bandymo gnybtinų dangteliai ir bandymo gnybtinuose užtrumpintos srovės matavimo transformatorių antrinės srovinės grandinės (1 t., b. l. 21-24). 2014-12-19 AB LESTO Rytų regiono Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktų Nr. 11002971 ir Nr. 11002975 komisijos nutarimu Nr. L-2012-2152 nuspręsta suvartotos elektros energijos perskaičiavimą atlikti vadovaujantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 131.18 ir 131.19 punktais už laikotarpį nuo 2014-03-29 iki 2014-11-03 pagal vartotojui leistiną naudoti 132 kW galią ir vartotojo elektros įrenginių veikimo laiką – 24 valandas per parą, be apskaitos sunaudota 657 942 kWh elektros energijos, AB LESTO padaryta 131 588,40 Lt žala (1 t., b. l. 25). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog AB LESTO atsakovei pateikė sąskaitą 46 113,87 Eur sumai už laikotarpį nuo 2014-03-29 iki 2014-11-03 (1 t., b. l. 97-98). Ieškovė 2015-01-31 pateikė atsakovei PVM sąskaitą-faktūrą 45 144,19 Eur sumai už elektros energiją (1 t., b. l. 28). AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2014-12-31 pateikė atsakovei PVM sąskaitą-faktūrą serija RSK Nr. 062456 už elektros persiuntimo paslaugas per 2014 m. gruodžio mėn. 6 471,65 Eur sumai (2 t., b. l. 34). Ieškovė 2015-03-04 pateikė atsakovei raštą dėl PVM sąskaitos-faktūros apmokėjimo (1 t., b. l. 27). Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2015-11-30 nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 12-1-03631-14 dėl neteisėto naudojimosi energija (1 t., b. l. 99-106). AB LESTO pateikė ieškinį dėl žalos atlyginimo UAB „Vilniaus sigmos sporto centras“, grindžiamą Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktais Nr. 11002971 ir Nr. 11002975 (1 t., b. l. 45-48). Atsakovė pateikė apeliacinį skundą dėl 2016-03-14 Vilniaus apygardos teismo sprendimo, kuriuo AB „Energijos skirstymo operatorius“ (buv. AB LESTO) ieškinys buvo tenkintas ir ieškovui priteista 46 113,87 Eur žalos atlyginimo (1 t., b. l. 49-58, 59-65). Lietuvos apeliacinis teismas 2017-09-19 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2016-03-14 sprendimą pakeitė - ieškinį tenkino iš dalies ir iš atsakovės UAB „Vilniaus sigmos sporto centras“ ieškovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ priteisė 18 000 Eur už be apskaitos sunaudotą elektros energiją (2 t., b. l. 7-15). 2017-10-31 ieškovė atsakovei pateikė Kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą serija ET Nr. 901718 bendrai 17 621,51 Eur sumai už elektros energiją (2 t., b. l. 6). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.383 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. CK 6.387 straipsnio 1 dalis nustato, kad abonentas privalo užtikrinti tinkamą jam priklausančių energijos tiekimo tinklų, kitų įrenginių ir prietaisų būklę ir jų eksploatavimo saugumą, laikytis nustatyto energijos vartojimo režimo, taip pat nedelsdamas pranešti energijos tiekimo įmonei apie gaisrą, tiekiamos energijos apskaitos prietaisų gedimus ar kitokius pažeidimus naudojant energiją. Elektros energijos vartotojų santykius su elektros energijos tiekėjais, tinklų operatoriais reglamentuoja Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymų patvirtintos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės (toliau – Taisyklės) (redakcija, galiojusi elektros energijos naudojimo pažeidimų nustatymo, aktų surašymo metu, nuo 2013 m. gruodžio 8 d. iki 2015 m. kovo 14 d.). Minėtų taisyklių 56.2 punkte vartotojui įtvirtinta pareiga užtikrinti tinkamą jam priklausančių elektros įrenginių ir prietaisų būklę ir saugų šių įrenginių eksploatavimą pagal sutarties ir teisės aktų reikalavimus. Pagal Taisyklių 56.13 puntą ir 56.13.1 papunktį vartotojas, kai tik paaiškėja, privalo nedelsdamas informuoti operatorių apie visus elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų gedimus, elektros apskaitos prietaisų, elektros apskaitos schemos elementų, kitų su elektros apskaita susijusių plombuojamųjų vietų plombų pažeidimus ar nutraukimus, taip pat apie nepagrįstą esminį pagal elektros apskaitos prietaisų rodmenis elektros energijos suvartojimo sumažėjimą arba padidėjimą. Taisyklių 8 punkte pateikta neteisėto elektros energijos vartojimo apibrėžtis. Tai elektros energijos vartojimas, kai, be kita ko, įrodoma, kad elektros apskaitos prietaisai ar apskaitos schemos elementai akivaizdžiai sugadinti (pažeistas elektros skaitiklio stiklas, korpusas, gnybtų trinkelė ar pan., sugadintas matavimo transformatorius, bandymo gnybtynas, laidininkai ar kita; pažeistos ar nutrauktos elektros apskaitos prietaiso, elektros apskaitos schemos elemento, įvadinės elektros apskaitos spintos (skydelio) ar kitų su elektros apskaita susijusių vietų plombos, klastotos elektros energijos apskaitos prietaiso ar elektros apskaitos schemos elementų gamintojo, metrologinės patikros ir (arba) operatoriaus plombos, naudotos mechaninės ar kitos priemonės, skirtos fiksuojamos elektros energijos kiekiui keisti; pakeista elektros apskaitos prietaiso prijungimo schema ar pan.) ir dėl to neužfiksuotas faktinis patiektas elektros energijos kiekis. Kaip jau minėta, 2010-12-13 tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 944-2010, kuria ieškovė įsipareigojo parduoti, o atsakovė pirkti visą elektros energiją, reikalingą atsakovės elektros įrenginiams, esantiems sutarties priede Nr. 2 nurodytoje atsakovei nuosavybės teise priklausančių ar kitu teisėtu pagrindu valdomų atsakovės įrenginių visumoje, esančioje geografinėje vietoje ir savarankiškai prijungtoje prie skirstomųjų ar perdavimo tinklų. Atsakovės naudojamą elektros energiją apskaito du skaitikliai Nr. 70334 ir Nr. 70300. Tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovė teikė atsakovei paslaugas, atsakovė už jas atsiskaitydavo. 2014-11-03 AB LESTO darbuotojai kartu su policijos pareigūnais patikrino minėtus atsakovės elektros skaitiklius ir nustatė, kad jie užfiksuoja dalį sunaudotos elektros energijos, nes nėra įvadinio apskaitos skydo dangčio, nuimti bandymo gnybtinų dangteliai ir bandymo gnybtinuose užtrumpintos srovės matavimo transformatorių antrinės srovinės grandinės. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog už elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimą taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, kuri atsiranda tada, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti ne tik sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), bet ir padarytą žalą bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.249 straipsnis). Dar viena iš būtinųjų sąlygų taikyti skolininkui sutartinę civilinę atsakomybę yra kaltė. Skolininko kaltė pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimo atveju išimčių dėl kaltės prezumpcijos įstatymuose neįtvirtinta, todėl įrodinėjimo pareiga, kad žala padaryta ne dėl elektros energijos vartotojo kaltės, tenka elektros energijos vartotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2012). Sprendžiant dėl elektros energijos vartotojo sutartinės civilinės atsakomybės, nustatytina, ar jo elgesys atitiko tvarkingo elektros vartotojo, kuris rūpinasi jam priklausančiais energijos įrenginiais, imasi atitinkamų priemonių, kad šie prietaisai funkcionuotų tvarkingai, standarto. Jeigu vartotojas pažeidžia nustatytą pareigą užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo įrenginių tvarkingumą, tinkamą naudojimąsi jais ir pareigą nedelsiant informuoti tiekėją (operatorių) apie visus elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos prietaisų schemos elementų gedimus, plombų pažeidimus ar pan., pripažintina, kad jis elgėsi nepakankamai apdairiai, rūpestingai ir atidžiai, ir dėl tokio jo elgesio tiekėjui buvo padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2014; 2012 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2012). Ieškovė pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 17 621,51 Eur už sunaudotą elektros energiją. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė patikslino, kad reikalavimas priteisti minėtą sumą atitinką reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo. Bendrąja prasme žala – viena civilinės atsakomybės taikymo būtinųjų sąlygų – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o tuo atveju, kai šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, reiškia, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010). CPK 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Vadovaujantis minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti patirtą žalą. Grįsdama ieškinio reikalavimus ieškovė iš esmės rėmėsi Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktais Nr. 11002971 ir Nr. 11002975, kuriais nustatyti pažeidimai – atsakovės sunaudotos elektros energijos apskaitą atliekantys skaitikliai užfiksuoja tik dalį sunaudotos elektros energijos, AB LESTO komisijos nutarimu bei pateiktais duomenimis, ieškovės išrašytomis PVM sąskaitomis-faktūromis, civilinėje byloje pagal AB „Energijos skirstymo operatorius“ (buv. AB LESTO) ieškinį UAB „Vilniaus sigmos sporto centras“ dėl žalos atlyginimo priimtais teismų sprendimais. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. birželio 22 d. nutartyje pažymėjo, jog pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai konstatavo atsakovės neteisėtus veiksmus. Be to, dėl minėtų pažeidimų Lietuvos apeliacinio teismo 2017-09-19 nutartimi iš UAB „Vilniaus sigmos sporto centras“ AB „Energijos skirstymo operatorius“ naudai priteista 18 000 Eur už be apskaitos sunaudotą elektros energiją, 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė UAB „Energijos tiekimas“ šioje byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu. Atkreiptinas dėmesys, jog AB LESTO atsakovei pateikė sąskaitą 46 113,87 Eur sumai už laikotarpį nuo 2014-03-29 iki 2014-11-03, o ieškovė atsakovei 2015-01-31 pateikė PVM sąskaitą-faktūrą 45 144,19 Eur sumai už elektros energiją (1 t., b. l. 28). 2017-10-31, t. y. po Lietuvos apeliacinio teismo 2017-09-19 nutarties priėmimo, ieškovė atsakovei pateikė Kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą serija ET Nr. 901718 bendrai 17 621,51 Eur sumai už elektros energiją (2 t., b. l. 6) bei patikslintu ieškiniu sumažino reikalavimą šioje byloje. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tais atvejais, kai elektros energija vartojama pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. savavališkai prisijungiant prie elektros energijos tiekimo tinklų ne per apskaitos prietaisus arba kai apskaitos prietaisai sugadinti, suvartotos elektros energijos kiekio objektyviai neįmanoma nustatyti pagal apskaitos prietaisų rodmenis, nes šie neužfiksuoja tikrojo suvartotos energijos kiekio, suvartotos elektros energijos kiekis ir atitinkamai šios energijos tiekėjo ar subjekto, atsiskaičiusio su tiekėju už kito asmens neteisėtai vartotą elektros energiją, patirtų nuostolių dydis nustatomas remiantis kitais apskaičiavimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2012 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2012). Pagal Taisyklių 132.12 punktą suvartotas energijos kiekis perskaičiuojama tokia tvarka: jei buitinis vartotojas suteikia galimybę operatoriui patikrinti elektros energijos vartojimo vietą ir nustatyti tuo metu esančių elektros imtuvų galią, tai patiekta elektros energija ar elektros energijos persiuntimo paslaugos vertė perskaičiuojama pagal faktinę elektros energijos imtuvų galią taikant Buitinių vartotojų dažniausiai naudojamų elektros energijos imtuvų veikimo valandų skaičiaus per parą lentelę (Taisyklių 1 priedas); jei buitinis vartotojas operatoriui nesuteikia galimybės nustatyti veikiančių elektros energijos imtuvų galią, tai persiųsta elektros energija perskaičiuojama pagal buitiniam vartotojui sutartyje nustatytą leistinąją naudoti galią. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. kovo 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010 išaiškino, kad Taisyklių, kaip įstatymų lydimojo akto, įtvirtinta suvartotos elektros energijos kiekio perskaičiavimo tvarka turi būti aiškinama ir taikoma sistemiškai kartu su atitinkamomis CK normomis, įtvirtinančiomis, be kita ko, teismo pareigą, klausimus sprendžiant savo nuožiūra, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnio 3 dalis), taip pat nustatyti nuostolių dydį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti (CK 6.249 straipsnio l dalis); galimybę skolininko gautą naudą pripažinti kreditoriaus nuostoliais (CK 6.249 straipsnio 2 dalis); visiško nuostolių atlyginimo principą (CK 6.251 straipsnis) ir kt. CK 6.251 straipsnyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas – padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. Visiško nuostolių atlyginimo principas reiškia, kad nuostoliai atlyginami visa apimtimi, tačiau negali būti atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų patirta nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012). Žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Tačiau teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391-219/2017, 45 punktas). CK nenustato atsakingam asmeniui prievolės sumokėti baudinio dydžio nuostolių atlyginimą. Konkrečiu atveju esant nustatytam neteisėtam tinkamai neapskaitytos elektros energijos vartojimui, įvertintina, kokius tiesioginius turto netekimus patyrė operatorius dėl neapskaitytos energijos vartojimo pagal tai, koks energijos kiekis vartotojo buvo suvartotas neteisėtai. Pažymėtina, jog ieškovės atstovė teismo posėdžio metu ne kartą nurodė, jog PVM sąskaita-faktūra atsakovei dėl 17 621,51 Eur už sunaudotą elektros energiją pateikta remiantis hipotetiniais skaičiavimais, kurie atlikti vadovaujantis teismų AB „Energijos skirstymo operatorius“ naudai iš atsakovės priteista suma ir ją pavertus kilovatvalandėmis (256 820 kWh) bei pritaikius ieškovės atsakovei taikomus tarifus. Teismo vertinimu, toks ieškovės žalos skaičiavimas nėra pagrįstas ir tinkamas, negali būti vertinamas kaip sąžiningas ar teismų praktikoje nurodytas kitas apskaičiavimo būdas, jis yra labiau hipotetinis ir nepatvirtina ieškovės patirtos žalos fakto. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad teikė atsakovei jo nurodomą elektros energijos kiekį, taip pat neįrodė, kad ieškovės minėtą elektros energijos kiekį sunaudojo. Pateikti duomenys, jog laikotarpiu nuo 2014-03-29 iki2014-11-03 ieškovė didmeninėje elektros energijos rinkoje įsigijo ir savo klientams perdavė 813 857 548 kWh energijos nepatvirtina ieškovės įrodinėjamos jai žalos kilimo dėl atsakovės veiksmų, bei aplinkybės, kad dalis jos, t. y. 256 820 kWh, buvo be pagrindo sunaudota atsakovės neapskaitant elektros energijos ir už ją neatsiskaitant. Be to, ieškovė yra elektros energijos tiekėjas, t. y. jos negamina, o perka iš kitų asmenų ir perduoda ją vartotojams. Taigi, jeigu ieškovė iš tiekėjų būtų įsigijusi daugiau elektros energijos bei ją perdavusi vartotojams ir iš vartotojų būtų gavusi mokėjimus mažesnei sumai, nei įsigijo elektros energijos, ieškovė būtų patyrusi nuostolius, tačiau tokių įrodymų į bylą nėra pateikta (CPK 178 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, ieškovė neįrodė vienos iš būtinųjų atsakovės civilinei atsakomybei kilti sąlygų, t. y. ieškovei padarytos žalos fakto. Kaip jau minėta, sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), padarytą žalą bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.249 straipsnis). Nesant vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų (žalos), atsakovei civilinė atsakomybė negali kilti. Nors kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog neteisėtiems veiksmams konstatuoti pakanka nustatyti, kad elektros energija abonento buvo vartojama esant sugadintiems (sugedusiems) elektros apskaitos prietaisams ar apskaitos schemos elementams, tačiau byloje nenustačius ieškovės patirtos žalos, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys, todėl atsakovei civilinė atsakomybė netaikytina, o ieškovės ieškinys netenkinamas. Ieškovė, teikdama ieškinį, sumokėjo 894 Eur dydžio žyminį mokestį. 2018-03-30 ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo sumažino ieškinio reikalavimus. Patikslintas ieškinys apmokėtinas 396 Eur dydžio žyminiu mokesčiu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė sumokėjo daugiau žyminio mokesčio nei turėjo sumokėti, žyminio mokesčio permoka jai grąžintina (CPK 87 str. 1 d.). Vilniaus apygardos teismo 2016-07-13 nutartimi ieškovės reikalavimų užtikrinimui buvo areštuotas atsakovei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis ir/ar kilnojamasis turtas 45 144,19 Eur sumai (1 t., b. l. 34-35). CPK 150 str. 2 d. numatyta, jog teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismui netenkinus ieškinio, atsakovės atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos įsiteisėjus šiam teismo sprendimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 260 str., 268 str., 270 str., teismas

nusprendė:

Ieškovės UAB „Energijos tiekimas“ ieškinio netenkinti.

Grąžinti ieškovei UAB „Energijos tiekimas“ 498 Eur žyminio mokesčio.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 13 d. nutartimi, panaikinti sprendimui įsiteisėjus.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas Dainius Rinkevičius