Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Energijos tiekimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2386-560/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Energijos tiekimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus sigmos sporto centras“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė ,,Energijos skirstymo operatorius“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl civilinės atsakomybės taikymo vartotojui už tinkamai neapskaitytos elektros energijos vartojimą ir prejudicinę reikšmę turinčių faktų

14. Byloje ginčas kilo iš energijos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartinių santykių, kai apeliantė UAB ,,Energijos tiekimas“, elektros energijos tiekėja, pareiškė reikalavimą taikyti atsakovei UAB ,,Vilniaus sigmos sporto centras“ civilinę atsakomybę, įpareigojant ją atlyginti nuostolius, patirtus vartojant tinkamai neapskaitytą elektros energiją.

15. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nagrinėjama byla yra ne pirmoji, kurioje sprendžiamas šios atsakovės civilinės atsakomybės, susijusios su be apskaitos sunaudotą elektros energiją tame pačiame objekte, klausimas, tokią aplinkybę akcentuoja ir apeliantė. Lietuvos apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-06-22 išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-611/2017 priimtą nutartį ir joje pateiktus teisingam bylos išnagrinėjimui aktualius išaiškinimus, 2017-09-19 priėmė galutinį procesinį sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-949-178/2017 pagal šioje byloje trečiuoju asmeniu dalyvaujančios AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį šios bylos atsakovei UAB ,,Vilniaus sigmos sporto centras“ dėl žalos, patirtos jai netinkamai vykdant 2011-02-01 sudarytą Elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartį, atlyginimo. Išnagrinėtoje, kaip ir nagrinėjamoje byloje, žala buvo siejama su tais pačiais elektros skaitiklių Nr. 70300 ir Nr. 70334 patikrinimo, atlikto 2014-11-03, metu nustatytais pažeidimais – nėra įvadinio apskaitos skydo dangčio, nuimti bandymo gnybtų dangteliai ir bandymo gnybtinuose trumpai sujungtos srovės matavimo transformatorių antrinės srovės grandinės, dėl kurių elektros skaitikliai užfiksuoja tik dalį sunaudotos elektros energijos.

17. Pirmiau išnagrinėtoje byloje nustatinėdamas žalos, patirtos netinkamai vykdant elektros energijos persiuntimo sutartį, atlyginimo klausimą Lietuvos apeliacinis teismas, įvertinęs skaitiklio duomenis iki 2014-11-03 atlikto patikrinimo ir po jo, t. y. kuomet buvo teisingai apskaitoma atsakovės suvartojama elektros energija, nustatė, kad dienos ir nakties metu suvartojami skirtingi kiekiai elektros energijos, jos suvartojimas žymiai padidėja nuo 7-8 val. ryto, sumažėja nuo 23 val. vakaro. Todėl padarė išvadą, kad, apskaičiuojant žalos dydį, nėra pagrindo taikyti Taisyklėse apibrėžtus maksimalius parametrus visoms 24 val., bent jau dėl trečdalio šio laiko. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat nustatė, kad vien per 2014 m. lapkričio mėn. (po patikrinimo, atlikto 2014-11-03), atsakovė suvartojo 31 821 kW elektros energijos, t. y. beveik lygiai tokį patį kiekį, kokį ji deklaravo iš viso suvartojusi per visą pažeidimo laiką (7 mėn.). Iš to padarė išvadą, kad per visą pažeidimo laiką galėjo būti suvartota ne mažiau kaip 222 750 kWh ir ieškovei AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ (nagrinėjamoje byloje ji dalyvauja trečiojo asmens pozicijoje) iš atsakovės priteisė trečdalį jos prašomos sumos, t. y. ne 46 113,87 Eur, o 18 000 Eur.

18. Vadinasi, įsiteisėjusiais visų instancijų teismų procesiniais sprendimais jau yra konstatuota visuma sąlygų, leidusių taikyti atsakovei UAB ,,Vilniaus sigmos sporto centras“ sutartinę civilinę atsakomybę pagal 2011-02-01 sudarytą Elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartį.

19. Įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška įtvirtinta CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikia įrodinėti. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo prejudicinę reikšmę, suformulavo tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tam, kad teismo nustatyta aplinkybė būtų pripažinta prejudiciniu faktu, būtinas nurodytų sąlygų visetas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3 K-3-286-421/2018; 22 p.).

20. Bylos šalys neginčija to fakto, kad tiek nagrinėjamoje, tiek išnagrinėtoje byloje, nors ir skirtingu procesiniu statusu, bet dalyvavo tos pačios šalys. Abejose bylose atsakove buvo tas pats juridinis asmuo UAB ,,Vilniaus sigmos sporto centras“, pirmiau išnagrinėtoje byloje ieškove buvo šios bylos trečiasis asmuo AB ,,Energijos skirstymo operatorius“, o apeliantė UAB „Energijos tiekimas“ dalyvavo joje kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų. Išnagrinėtoje, kaip ir nagrinėjamoje byloje, buvo įrodinėjamos ir tiriamos tos pačios faktinės aplinkybės, susijusios su neteisėtu elektros vartojimu laikotarpiu nuo 2014-03-29 iki 2014-11-03, pakeitus skaitiklių Nr. 70300 ir Nr. 70334 pajungimo schemas, kitaip tariant, susijusios su tuo pačiu elektros energijos naudojimo apskaitos pažeidimu.

21. Išnagrinėtoje byloje buvo sprendžiamas atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės klausimas, kiek tai susiję su elektros energijos persiuntimo paslaugų vykdymu, ir vertinamos aplinkybės, susijusios su CK 6.387 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakovės, kaip energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalies, pareigos prižiūrėti ir užtikrinti tinkamą įrangos veikimą ir pranešti apie iškilusius trikdžius vykdymas. Nagrinėjamoje byloje apeliantė savo reikalavimo pagrindu nurodo jos ir atsakovės 2010-12-13 sudarytą elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, teigia, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė įsiteisėjusiais teismų sprendimais išsamiai ištirtų bei jau teisiškai įvertintų, CK 6.387 straipsnio 1 dalyje numatytų jos pareigų pažeidimu, nebuvo tinkamai apskaityta faktiškai suvartota elektros energija bei sumokėtas sutartyje numatyto dydžio užmokestis. Taigi, nors ir kitos sutarties netinkamo vykdymo aplinkybių kontekste nustatytos, tačiau ir nagrinėjamai bylai taip pat reikšmingomis bei iš naujo neįrodinėtinomis pripažintinos tokios patvirtinančiomis atsakovės veiksmų neteisėtumą faktinės aplinkybės, kad atsakovė neužtikrino tinkamos suvartotos elektros energijos apskaitos, o skaitikliais buvo fiksuojamas dešimt kartų mažesnis, nei faktiškai suvartotas, elektros energijos kiekis. Tokiu atveju sutiktina tiek su apeliantės, tiek ir su bylą nagrinėjusio teismo argumentais, kad atsakovės veiksmų neteisėtumas jau yra konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Taip pat nepaneigta ir atsakovės kaltės prezumpcija, ką teisingai skundžiamame sprendime nurodė ir teismas.

22. Apeliantė laikosi nuoseklios pozicijos, kad iš naujo neturi būti įrodinėjamas ir jai padarytas žalos faktas bei jos dydis, tačiau tokia jos pozicija nėra teisinga. Kaip minėta, pirmiau išnagrinėtoje byloje buvo sprendžiamas konkrečiam subjektui – elektros skirstymo operatoriui, t. y. nagrinėjamos bylos trečiajam asmeniui AB ,,Energijos skirstymo operatorius“, atsakovės neteisėtais veiksmais, sugadinant skaitiklį, padarytos žalos atlyginimo klausimas. Kitaip tariant, buvo tiriami ir vertinami būtent šias šalis sieję teisiniai santykiai, prisiimtų įsipareigojimų vykdymas / nevykdymas. Buvo nustatinėjama (ir nustatyta), ar aptarti atsakovės neteisti veiksmai galėjo sukelti operatoriui, kaip elektros energijos persiuntimo paslaugas teikiančiam subjektui, žalą.

23. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje reikalavimą reiškia jau kitas subjektas, t. y. apeliantė, kurią su atsakove taip pat siejo sutartiniai teisiniai santykiai, tik kitos – 2010-12-13 elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, žalos atsakovės neteisėtais veiksmais jai padarymas ir šios žalos dydžio klausimas turėjo būti nustatyti bei įvertinti individualiai, atsižvelgiant būtent į šių šalių tarpusavio įsipareigojimų turinį, jų vykdymą, kartu nustatant, kokią įtaką neteisėtais jau pripažinti atsakovės veiksmai turėjo apeliantės teisėms bei jos teisėtiems interesams.

24. Tačiau tokia teisėjų kolegijos išvada nereiškia, kad apeliantė neturėjo teisės ar negalėjo savo reikalavimo grįsti kitomis įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytomis ir nagrinėjamai bylai prejudicinę reikšmę turinčiomis aplinkybėmis.

Dėl neteisėtu elektros energijos vartojimu padarytos žalos fakto, jos dydžio ir priežastinio ryšio

25. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su apeliantės skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, esą nagrinėjamoje ir išnagrinėtoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės neteikia pagrindo vertinimui, jog apeliantė patyrė žalą dėl neteisėtais ir kaltais teismų jau pripažintų atsakovės veiksmų. Kaip nurodyta, apeliantė su atsakove 2010-12-13 pasirašė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, kurios esmė buvo tokia, kad apeliantė įsipareigojo parduoti, o atsakovė – nupirkti elektros energiją, reikalingą atsakovei priklausantiems pastatams eksploatuoti. Atsakovė įsipareigojo tinkamai ir laiku atsiskaityti už jai suteiktą ir faktiškai suvartotą elektros energiją (sutarties 1.1., 2.1., 3.1. p.). Įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2017-09-19 nutartimi nustačius aplinkybes, kad atsakovė neužtikrino tinkamos elektros skaitiklių priežiūros, kad dėl padarytų pažeidimu buvo netinkamai (neteisingai) apskaitomas atsakovės suvartotas elektros energijos kiekis, darytina išvada, jog taip atsakovė išvengė prievolės sumokėti apeliantei už jai perduotą elektros energijos kiekį, atitinkamai, apeliantė dėl to patyrė žalą negautų pajamų pavidalu. Todėl, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, žalos kaip negauto užmokesčio už faktiškai suvartotą, bet neapskaitytą elektros energijos kiekį, faktas yra įrodytas.

26. Teisėjų kolegija taip pat negali sutikti su tokiais skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kad nėra įrodyta, jog apeliantė atsakovei perdavė, o atsakovė faktiškai suvartojo patikslintame ieškinyje nurodytą elektros energijos kiekį. Prejudiciniuose teismo procesiniuose sprendimuose nustatyta, kad, pašalinus skaitiklių apskaitos pažeidimus, vien per pirmąjį mėnesį buvo apskaityta lygiai toks pat kiekis elektros energijos, kaip per visą pažeidimo laikotarpį, t. y. 7 mėnesius. Tam tikromis valandomis po 2014-11-03, lyginant su analogišku laiku iki patikrinimo, energijos suvartojimas išaugo daugiau nei 20 kartų (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017-09-19 nutarties 32 p.). Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės suponuoja labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovė faktiškai (su)vartojo daugiau elektros energijos, nei ginčo laikotarpiu užfiksavo skaitikliai. Jokių būtent tokią išvadą galinčių paneigti įrodymų atsakovė į bylą neteikė. Elektros energija buvo tiekiama į patalpas, kuriose įsikūręs sporto klubas. Jokių duomenų, kad sporto klubas ginčo laikotarpiu neveikė ar nebuvo teikiamos paslaugos, kas objektyviai galėjo lemti mažesnį elektros energijos poreikį ir jos suvartojimą, arba, pavyzdžiui, kad elektros energiją atsakovė gaudavo iš kitų alternatyvių šaltinių, į bylą nepateikta.

27. Tokių nustatytų faktinių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija pripažįsta įrodyta ir kitą sąlygą civilinei atsakomybei kilti – priežastinį ryšį tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir apeliantei neabejotinai padarytos žalos. Atsakovei neužtikrinus tinkamo elektros tinklų ir / ar skaitiklių būklės, nepranešus apie jų pažeidimus, elektros skaitikliai fiksavo mažesnį, nei faktiškai buvo suvartotas, energijos kiekį, dėl ko apeliantė patyrė žalą, pasireiškusią užmokesčio už realiai pateiktą atsakovei elektros energiją praradimu. Tuo atveju, jei būtų užtikrinta tinkama elektros energijos skaitiklių būklė ir tinkama elektros energijos vartojimo apskaita, apeliantė tokių praradimų nebūtų patyrusi.

28. Civilinės atsakomybės atsakovei dėl nustatytų pažeidimų taikymo aspektu aiškiai stokoja pagrįstumo ir tokie skundžiamo teismo spendimo motyvai, kad apeliantė, siekdama savo reikalavimo patenkinimo, privalėjo įrodyti ne hipotetinį, o tikslų atsakovės suvartotos ir faktiškai neapskaitytos elektros energijos kiekį. Tokia teismo pozicija, visų pirma, neatitinka impossibilium nulla obligatio est (iš nieko negalima reikalauti neįmanomo) principo. Teisėjų kolegija pritaria ir apeliacinio skundo argumentams, kad, nustačius žalos padarymo faktą, žalos dydžio įvertinimo (nustatymo) klausimas, kai pati šalis negali tiksliai įrodyti savo nuostolių dydžio, yra teismo prerogatyva (CK 6.249 str. 1 d.).

29. Kasacinis teismas, nagrinėdamas aptartą prejudicinę civilinę bylą dėl tais pačiais atsakovės neteisėtais veiksmais padarytos kitam subjektui žalos atlyginimo ir kitas analogiškas bylas, yra išaiškinęs, kad tokiais atvejais neįmanoma tiksliai nustatyti suvartotos elektros energijos kiekio ir, atitinkamai, šios energijos rūšies tiekėjo nuostolius, todėl jie nustatomi remiantis kitais apskaičiavimo būdais, vienas jų įtvirtintas Taisyklėse. Šiose Taisyklėse nustatyti dydžiai skirti neteisėtu elektros energijos vartojimu padarytų nuostolių dydžiui apskaičiuoti, remiantis ne realiu, o hipotetiniu suvartotos elektros energijos kiekiu, apskaičiuotu Taisyklėse nustatytu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-21 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2012). Vadinasi, teismo sprendime padaryta išvada, kad reikalavimas negali būti tenkinamas vien dėl to, jog apeliantė neįrodė tikslaus per ginčo laikotarpį atsakovės suvartoto ir neapskaityto elektros energijos kiekio, yra neteisinga, prieštaraujanti analogiškose bylose suformuotai kasacinio teismo praktikai. Dėl nagrinėjamo ginčo specifikos toks reikalavimas, kurį įvardijo teismas, ir negalėtų būti realiai įgyvendintas.

30. Skundžiamame teismo sprendime taip pat nurodoma, kad prašomą priteisti žalą apeliantė apskaičiavo Lietuvos apeliacinio teismo 2017-09-19 nutartimi trečiajam asmeniui priteistą sumą (18 000 Eur) pavertusi kilovatvalandėmis (256 820 kWh) ir pritaikiusi atitinkamus užmokesčio tarifus. Teisėjų kolegija sutinka, kad toks skaičiavimo būdas kelią abejonių, tačiau vien aplinkybė, kad apeliantė, įrodžiusi kitas sąlygas atsakovės civilinei atsakomybei taikyti, neteisingai apskaičiavo ar prašė neadekvataus dydžio žalos atlyginimo, pati savaime neteikia pagrindo atmesti tokį ieškinį, juo labiau kad į bylą buvo pateikta pakankamai kitų įrodymų, leidžiančių nustatyti žalos dydį ir taip užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą.

31. Taisyklių 131.18. punkte pasakyta taip: radus vartotojui persiunčiamai (tiekiamai) elektros energijai apskaityti įrengtą elektros apskaitos prietaisą ar elektros apskaitos schemos elementą sugadintą taip, kad elektros apskaitos prietaiso ar elektros apskaitos schemos elemento gedimas matomas (pažeistas elektros skaitiklio stiklas arba korpusas; sugadintas elektroninio elektros skaitiklio modulis, kad neįmanoma nuskaityti rodmenų ir sukauptos informacijos, pažeistos, nutrauktos ar suklastotos elektros skaitiklio ar įvadinės elektros apskaitos spintos (skydelio) ir kitų su elektros apskaita susijusių plombuojamųjų vietų, nurodytų Taisyklių 72–74 punktuose, plombos; taip pat siekiant sumažinti elektros skaitiklio rodmenis naudojamos mechaninės ar kitos priemonės, skirtos fiksuojamos elektros energijos kiekiui keisti) arba pakeitus elektros apskaitos prietaiso prijungimo schemą, arba nustačius kitų Taisyklių 8 punkto sąvokos „neteisėtas elektros energijos vartojimas“ 2 punkte nurodytų pažeidimų, operatorius turi teisę perskaičiuoti vartotojui patiektos elektros energijos kiekį ir (ar) persiųstos elektros energijos persiuntimo paslaugos vertę pagal vartotojui leistiną naudoti galią ir vartotojo darbo valandų, o tuo atveju, jei vartotojo elektros imtuvų veikimo laikas ilgesnis nei vartotojo darbo laikas – vartotojo elektros imtuvų veikimo valandų skaičių.

32. Operatorius atliko Taisyklių 131.18. punkte numatytus skaičiavimus ir nustatė, kad per ginčo laiką galėjo būti suvartota 647 942 kWh elektros energijos. Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas trečiojo asmens ir atsakovės ginčą, pripažino, kad toks skaičiavimas nėra tikslus ir pagrįstas. Nustatė, kad nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė kuriuo nors paros metu faktiškai vartojo elektros energiją pagal nustatytą leistiną maksimalią galią, t. y. 132 kW, be to, naktį buvo suvartojama žymiai mažesni energijos kiekiai nei dieną. Per mėnesį po atliko patikrinimo, t. y. per 2014 metų lapkričio mėnesį, atsakovė faktiškai suvartojo 31 821 kWh, t. y. tokį patį kiekį elektros energijos, koks buvo apskaitytas per 7 mėnesių pažeidimo laikotarpį – 32 837 kWh. Įvertinęs aptartas faktines aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad operatorius apskaičiavo daugiau, nei faktiškai galėjo būti suvartota, elektros energijos. Tikimybė, kad per 7 mėnesius suvartotas elektros energijos kiekis galėjo siekti ne mažiau kaip 222 750 kWh (7 mėn. x 31 821 kW), t. y. daugiau nei trečdalį nuo ieškovės pagal Taisykles apskaičiuoto ir neapmokėto elektros energijos kiekio (657 942 kW), pakankami didelė ir netgi daugiau – atsakovei žinant, kad skaitikliai nefiksuoja faktinio elektros energijos suvartojimo, ji galėjo būti vartojama neefektyviai, tam nesant poreikio. Taigi, kitaip nei savo atsiliepime į apeliacinį skundą tvirtina atsakovė, sprendžiant ankstesnį byloje dalyvaujančių asmenų ginčą buvo tikrinami operatoriaus atlikti skaičiavimai dėl ginčo laikotarpiu faktiškai suvartoto ir neapskaityto elektros energijos kiekio ir teismo nustatyta, kad faktiškai galėjo būti suvartota ne mažiau kaip 222 750 kWh elektros energijos.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, per ginčo laikotarpį nustatytas kaip suvartotas elektros energijos kiekis, atsižvelgiant į aplinkybę, kad žala abiem atvejais padaryta tais pačiais jau pripažintais neteisėtais atsakovės veiksmais, gali būti laikomas prejudicinę reikšmę turinčiu faktu, taigi galimai suvartotas energijos kiekis nagrinėjamoje byloje iš naujo nenustatinėtinas. Apeliantės skaičiavimai, kuomet suvartotos energijos kiekis yra apskaičiuojamas iš naujo, trečiajam asmeniui priteistą nuostolių sumą paverčiant kilovatvalandėmis, nors jau yra nustatytas konkretus kilovatvalandžių skaičius, nėra logiški ir todėl nepagrįsti. Pažymėtina, kad atsakovė savo skaičiavimų nėra pateikusi.

34. Pagal šalių sudarytos sutarties 2.1. punktą, vartotojas už nupirktą elektros energiją tiekėjui moka specialiosiose sąlygose nustatytą kainą. Elektros energijos kaina yra be PVM ir akcizo, kurie yra apskaičiuojami ir vartotojo sumokami papildomai. Apeliantė 2015-03-04 pranešime atsakovei nurodė, kad užmokestį už papildomai suvartotą elektros energiją apskaičiavo pagal vienos laiko zonos tarifą, kuris yra 0,056186 Eur, o taip pat paskaičiavo akcizą už elektros energiją – 0,000520 Eur. Kartu su patikslintu ieškiniu pridėtoje patikslintoje kreditinėje PVM sąskaitoje užmokestis perskaičiuotas už 256 820 kW suvartotos elektros energijos.

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad priede Nr. 1 prie sutarties yra nustatytas 0,052131 Eur/kWh vienos laiko zonos tarifas, o apeliantė įrodymų, kokiu pagrindu ji negautas savo pajamas skaičiavo pagal didesnį tarifą, nepateikė, pripažįsta, kad šiuo konkrečiu atveju taikytinas būtent sutarties priede įvardintas tarifas. Atitinkamai užmokestis už neapskaitytą kiekį –222 750 kW – elektros energijos sudaro 11 612,18 Eur (222 750 kW x 0,052131 Eur), akcizo mokestis 115,83 Eur (222 750 kW x 0,000520 Eur), iš viso – 11 728 Eur. Teisėjų kolegija būtent šią sumą ir vertina kaip apeliantės nuostolius (žalą), patirtus dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, vykdant šalių sudarytą elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį.

36. Atmestini kaip nepagrįsti tokie atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti argumentai, kad motyvai dėl įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytos žalos dydžio nebuvo teikiami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir nepagrįstai išdėstyti tik apeliaciniame skunde. Pažymėtina, kad apeliantė 2018-03-30 patikslintame ieškinyje nurodė sumažinanti reikalavimo sumą vadovaudamasi įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose pateiktais išaiškinimais ir konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis, be kita ko, atsižvelgdama ir į iš atsakovės trečiajam asmeniui priteistos žalos dydį.

37. Taigi, nustačius visas atsakovės civilinės atsakomybės taikymo sąlygas bei žalos dydį, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriame padarytos priešingos išvados, naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, ieškinį iš dalies tenkinant ir apeliantei iš atsakovės priteisiant 11 728 Eur žalos atlyginimą (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

38. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Esant apeliantės prašymui priteisti iš atsakovės ir procesines palūkanas, šis ieškinio reikalavimas taip pat tenkinamas, priteisiant iš atsakovės 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 11 728 Eur sumą nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos (2016-07-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

39. CPK 93 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują, pakeičiamas ir pirmosios instancijos teisme šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

40. Apeliantė už ieškinį sumokėjo 894 Eur, už apeliacinį skundą 396 Eur žyminį mokestį. Kadangi apeliantės apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, priteisiant dalį patikslintame ieškinyje nurodytos sumos, iš atsakovės priteistinas tiek už ieškinį, tiek už apeliacinį skundą sumokėtos žyminio mokesčio dalys proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t. y. po 264 Eur už kiekvieną iš šių procesinių dokumentų (CPK 93 str. 1 d.).

41. Apeliantei patikslintu ieškiniu sumažinus savo reikalavimą nuo 45 144,19 Eur iki 17 621,51 Eur sumos, jai grąžintina žyminio mokesčio permoka, t. y. 396 Eur (894 Eur – 396 Eur), išaiškinant, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 87 str. 3 d.).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir prašymo dėl šalies pakeitimo

42. Vilniaus apygardos teismas 2016-07-13 nutartimi ieškinio reikalavimams užtikrinti areštavo atsakovei priklausantį nekilnojamąjį ir / ar kilnojamąjį turtą 45 144,19 Eur ieškinio reikalavimo sumai, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti.

43. Priėmus naują sprendimą ir priteisus dalį apeliantės reikalautos sumos, atitinkamai keičiasi ir atsakovės atžvilgiu taikomos atsakomybės apimtis, todėl jos atžvilgiu taikomų laikinųjų apsaugos priemonių mastas taip pat mažintinas, nustatant, jog atsakovės areštuoto turto vertė negali viršyti 11 728 Eur sumos (CPK 145 str. 2 d.).

44. Lietuvos apeliaciniame teisme 2019-06-10 buvo gautas UAB ,,Lietuvos energijos tiekimas“ prašymas dėl ieškovo pakeitimo – pakeisti UAB ,,Energijos tiekimas“ jos teisių ir pareigų po reorganizacijos perėmėja UAB ,,Lietuvos energijos tiekimas“. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šis prašymas gautas jau po to, kai byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta iš esmės ir 2018-05-28 nutartimi atidėtas teismo sprendimo (nutarties) paskelbimas, prašymą dėl šalies pakeitimo atsisako priimti ir jo nesprendžia. Pažymėtina, kad šis atsisakymas neužkerta kelio teikti prašymą dėl procesinio teisų perėmimo pirmosios instancijos teismui ar vykdymo procese (CPK 48 str. 1 d., 596 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilniaus sigmos sporto centras“ ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Energijos tiekimas“ 11 728 Eur (vienuolikos tūkstančių septynių šimtų dvidešimt aštuonių eurų) žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. liepos 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 264 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Energijos tiekimas“ 498 Eur (keturių šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2016 m. liepos 5 d. mokėjimo nurodymu Nr. 07050928.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilniau sigmos sporto centras“ ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Energijos tiekimas“ 264 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Sumažinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5246-560/2016 ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Energijos tiekimas“ naudai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilniaus sigmos sporto centras“ (į. k. 125025336) turto arešto mastą, nustatant, jog atsakovės bendrai areštuoto turto vertė negali viršyti 11 728 Eur sumos. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Apie turto arešto masto pakeitimą pranešti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Atsisakyti priimti UAB ,,Lietuvos energijos tiekimas“ prašymą dėl procesinio teisių perėmimo.